- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-05
- Bylos Nr.
- e2-240-586/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02176-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- L. G.
- Advokatai
- Tomas Juodys, Irena Barauskaitė-Gaižiūnienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei L. G., tretysis asmuo akcinė bendrovė (toliau AB) „Lietuvos draudimas“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 254,86 Eur turtinės žalos, 500,00 Eur neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovės šuo sukandžiojo ieškovės jorkšyro terjerą. Dėl šio įvykio buvo priversta kreiptis į veterinarijos specialistus. Pateiktas išrašas iš UAB „Lino veterinarijos klinka“, kuriame konstatuota, jog atsakovei priklausantis šuo jorkšyro terjerui perkando pilvo sieną, šuo buvo operuotas (gydymas, taikant narkozę, chirurgines ir medikamentines priemones). Intensyvus gydymas tęsėsi nuo 2017-05-01 iki 2017-05-09. Už šuns gydymą ieškovė sumokėjo 254,86 Eur. Nurodė, kad šis įvykis ieškovei sukėlė didelį stresą.
Atsiliepimas
Atsakovė L. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos. 2017-05-01, 14.00 val. įvykis, kai ieškovės ir atsakovės šunų konflikto pasekmėje buvo padaryti sužalojimai šalių šunims, yra nulemtas būtent ieškovės neteisėtų veiksmų. Šunų apsikandžiojimas įvyko šalia atsakovės gyvenamosios vietos. Atsakovė yra įsitikinusi, jog šunų konfliktas kilo jos privačioje teritorijoje, dėl to, jog palaidas ieškovės šuo pro atsakovės vartų apačią įbėgo į atsakovės teritoriją ir tai išprovokavo atsakovės šuns priešišką reakciją. Jeigu ieškovės šuo nebūtų palaidas bėgiojęs, nebūtų kilęs konfliktas tarp šunų ir ieškovės šuo nebūtų nukentėjęs. Mano, jog būtent ieškovės neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis - ieškovės šuns sužalojimu, ieškovė pati kalta, kad nukentėjo jos šuo, to nebūtų, jeigu ieškovė šunį vedžiojusi su pavadėliu arba kitaip kontroliavusi savo šuns elgesį. Mano, jog dėl žalos atsiradimo kalta pati ieškovė, todėl reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ieškovei, dėl jos pačios neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių yra nepagrįstas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą, priteisti iš ieškovės 123,00 Eur turtinės žalos ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės elgesys lėmė, kad jos šuo elgdamasis neprognozuojamai sukėlė pavojų aplinkiniams bei atsakovės šuniui. Atsakovės šuo buvo apdraskytas ieškovės šuns. Dėl to atsakovė patyrė materialinę ir neturtinę žalą. Dėl įvykusio konflikto pablogėjo atsakovės sveikata, atsakovei buvo skirti raminantys vaistai, atsinaujino ankstesnių traumų pasekmės, jų šalinimui turėjo išlaidų, pirko vaistus ir medicinines procedūras. Būtent konfliktas dėl šunų apsikandžiojimo sukėlė atsakovės sveikatos pablogėjimą, nes dėl patirto streso ir pastovios įtampos atsakovė jautėsi blogai, o tai lėmė bendrą sveikatos būkles pablogėjimą.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, siekiant nesąžiningais veiksmais išvengti žalos atlyginimo ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė E. A. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad buvo atvykusi pas draugę į svečius, ruošėsi važiuoti namo, rankose nešėsi šuniuką bei rankines. Priėjusi prie automobilio padėjo šuniuką ant žemės, kad atsirakinti automobilį. Kol susidėjo daiktus, šuniukas pabėgo. Išgirdo šuns cypimą, lojimą, įvykio nematė. Šuniukui buvo atliekama operacija, statomos lašelinės, buvo neaišku ar šuo išgyvens. Įvykis įvyko viešoje vietoje, gatvėje. Jos šuo jorkšyro terjeras ir buvo sudraskytas atsakovės didelio šuns, kuris sveria apie 30 kg. Kiek žino, tai buvo ne pirmas šuo, kurį sudraskė atsakovės šuo. Atsakovė jos neatsiprašė, o tik nurodė, jog jos šunį išplėšė iš savo šunis nasrų ir jį išgelbėjo. Moralinė žalai pasireiškė jai, nes norėjo, kad jos atsiprašytų, kad galėtų nupirkti draugės vaikams saldainių ar pan., nes vaikai matė įvykį, verkė kelias dienas, patyrė stresą. Pati turėjo stresą, nes negalėjo eiti į darbą, normaliai dirbti, nes nežinojo ar šuo išgyvens, be to, įvykis įvyko gegužės 1 dieną, ne darbo dieną, sunku buvo rasti veterinarą, kuris sutiktų gydyti šunį. Šuo kartu gyvena devynis metus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Irena Barauskaitė-Gaižiūnienė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad dėl įvykusio įvykio kalta yra atsakovė, tai yra konstatuota ir administracinio nusižengimo byloje. Atsakovės didelis šuo viešoje vietoje turi būti su antsnukiu ir pririštas, o ne palaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovė L. G. prašė ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad buvo savo sklype ir pro tvoros apačią įlindo šuniukas bei puolė jos šunį. Jos šuo jam įkando. Buvo šalia, šunis atskyrė, atidarė vartus ir šuo išbėgo. Nurodė, kad jorkšyro terjeras dažnai laksto palaidas po viešą vietą. Buvo labai pikta, kad šuo įlindo, jog įvyko konfliktas, ir ji turėjo rizikuoti, nes šuo galėjo įkasti, o ji galėjo užsikrėsti stablige ar pan. Jos šuniui buvo išdraskyta nosis, važiavo pas veterinarą. Paaiškino, jog jos šuo yra praėjęs socializacijos kursus, yra dresuotas, jis nebėga iš kiemo, nelaksto niekada palaidas, vedžiojamas su pavadžiu. Įvykis įvyko ne viešoje vietoje, o jos kieme. Per tuos metus laiko, patyrė daug streso, nes buvo daug skundų, ją tikrino, jai sutriko sveikata, atsirado nemiga, turėjo kreiptis pas gydytojus, gerti raminamus vaistus, atsinaujino buvusios traumos. Po to įvykio dar turėjo įvykį, kad du maži palaidi šunys užpuolė jos šunį ir apkandžiojo.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Tomas Juodys prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Paaiškino, kad būtent ieškovė kalta, kad jos šuniukas lakstė palaidas, ir ji nesilaikė gyvūnų priežiūros taisyklių, ko pasekmėje šunys apsikandžiojo ir buvo padaryta žala tiek ieškovei, tiek atsakovei.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. paaiškino, kad su atsakove yra kaimynės ir tą dieną prisimena kaip tragišką įvykį. Viskas įvyko jos ir jos dukrytės akyse, kai kaimynės šuo sudraskė ieškovės jorkšyro terjerą. Matė šunų susikabinimą, girdėjo garsą, matė kaip kaimynė šuniuką išplėšė savo šuniui iš nasrų. Įvykis buvo prie kaimynės tvoros, gatvės pusėje, kaimynės vartai buvo atidaryti. Paaiškino, jog tai jau ketvirtas atvejis, kai atsakovės šuo sudrasko kitą šunį.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. G. paaiškino, kad kartu su seserimi buvo kieme, kai pro vartus įlindo mažas šuniukas. Sesers šuo buvo kieme, palaidas, ir puolė mažą šuniuką, nes buvo savo teritorijoje. Sesuo L. G. atskyrė šunis, šuo pats išbėgo po vartus.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. B. parodė, kad Slengių kaime negyvena, bet būna dažnai, pas draugę atsakovės seserį L. G.. Mato, kad laksto maži palaidi šunys. Yra matęs, kad E. A. šuniukas išlenda pro vartus ir laksto vienas pats palaidas. Paties konflikto nematė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-05-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68ANN-101543145-17 E. A. skirta administracinė nuobauda - įspėjimas, už tai, kad 2017-05-01, apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, jos šuo laisvai bėgiojo viešoje vietoje, gatvėje be priežiūros. E. A. pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2. punkto reikalavimus. Pateiktas UAB „Lino veterinarijos klinika“ išrašas iš ligos istorijos, kuriame nurodyta, jog 5 kg šuo jorkšyro terjeras Marlis gydytas nuo 2017-05-01 iki 2015-05-15. Konstatuota, jog sukandžiojo kitas šuo, žaizda ant pilvo, perkąsta pilvo siena, susiūta, žaizdos išplautos, paliktos gyti antriniu gijimu bei pateikta sąskaita 254,86 Eur už jorkšyro terjero gydymą.
2017-09-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-31-729/2017 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. skundas netenkintas ir nutarimas nepakeistas. L. G. skundu prašė panaikinti 2017-06-15 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos priimtą nutarimą Nr. 68ANN-104688598-17 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK 17069198418, kuriuo ji nubausta už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 346 straipsnio 4 dalyje. Nutarimu konstatuota, kad tiriant šį pažeidimą, tinkamai buvo nustatyta ir objektyvioji, ir subjektyvioji jo pusė – šuo iš tiesų buvo palaidas viešoje vietoje, gal tik labai trumpą laiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo yra (ir pati tai pripažino) jo savininkė, kuri gal ir ne tyčia, bet dėl neatsargumo neužtikrino, kad šuo niekada, net trumpam laikui nebūtų palaidas gatvėje. Taip pat nustatyta, kad 2017-05-01 įvykio metu L. G. šuo sužalojo E. A. šunį, kuris dėl to buvo gydomas UAB „Lino veterinarijos klinika“ ir tai kainavo 254,86 Eur. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad tiriant situaciją, vietoje paimti E. A., A. Š. ir Ž. L. paaiškinimai, taip pat – L. G. paaiškinimas.
Pateiktas gyvūno augintinio pasas Lt 00078867, Lietuvos kinologų draugijos kilmės liudijimas, jog L. G. įsigijo „Akitos“ veislės šunį. 2017-05-03 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gauto panešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikinimo akte Nr. 37SG152 nurodyta, jog įvertinus gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, savininkė L. G., nustatyta, kad gyvenamojoje teritorijoje, aptverta tvora, apžiūrėjus šunį, psichiškai stabili.
2017-05-02 UAB „Rivceta“ išrašu iš ligos istorijos konstatuota, kad šuo atvežtas pas veterinarą apžiūrai 2017-05-01, 18 val. Ant nosies veidrodėlio dorsalinio paviršiaus matomi keli nubrozdinimai aštriu daiktu (galimai dantų žymės), ant snukio abiejų pusių dolsolateralinių paviršių matomi smulkūs įkandimai. Šiuos sužalojimus galėjo padaryti labai mažos veislės šuniukas. Sumokėta 17,00 Eur už šuns apžiūrą. Diagnozė - žaizda dėl įkandimo. 2018-05-30 išrašu iš ligos istorijos konstatuota, kad 2017-05-02 dėl padarytų įkandimų po 3 dienų žaizdos supūliavo. Už vaistus L. G. sumokėjo 60,00 Eur. Taip pat pateiktas 2017-11-25 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas L. G., diagnozė – kokcigodinija po uodegikaulio lūžio su jo deformacija, skoliozėm stuburo juosmeninės dalies, liumbaigija; 2017-11-28 Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, diagnozė - kokcigodinija po trauminio lūžio, juosmeninės dalies skoliozė.; UAB „Palangos žvorūnė“ procedūrų grafikas, kuriame nurodyta, kad L. G. skirtos procedūros – povandeninis masažas, masažas, kurių kaina 42,00 Eur, duomenų apie sumokėjimą nepateikta.
Ieškinys, priešieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl turtinės žalos.
Byloje nustatyta, jog 2017-05-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68ANN-101543145-17 ieškovei E. A. skirta administracinė nuobauda - įspėjimas, už tai, kad 2017-05-01, apie 14 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, jos šuo laisvai bėgiojo viešoje vietoje, gatvėje be priežiūros. Taip E. A. pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2. punkto reikalavimus. 2017-09-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-31-729/2017 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakovės L. G. skundas, kuriuo ji pašė panaikinti 2017-06-15 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos priimtą nutarimą Nr. 68ANN-104688598-17, kuriuo ji nubausta už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 346 straipsnio 4 dalyje, netenkintas ir nutarimas nepakeistas. Nutarime nurodyta, kad byla buvo pradėta pagal E. A. pranešimą dėl šuns sužalojimo. Abu nutarimai įsiteisėję, apeliacine tvarka neskųsti.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).
CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato gyvūnų laikytojų teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas visi gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą ir dydį – pateikti įrodymus. Tokia pareiga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnyje. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. šuns laikymo taisyklių pažeidimo, ieškovė patyrė turtinę žalą, t. y. buvo sukandžiotas jai nuosavybės teise priklausantis jorkšyrų terjero veislės šuo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247, 6.249 straipsniai.). Atsakovė CK 6.248 straipsnio pagrindu pripažintina kalta dėl to, kad neįvykdė pareigos laikyti šunį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams ir jų turtui. Atsakovė neįrodė, jog būtų buvę CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių ji galėtų būti atleista nuo pareigos atlyginti žalą. Pripažintina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiškė priešieškinį, nurodydama, kad ieškovė žalą patyrė dėl savo pačios neteisėtų veiksmų, nes neprižiūrėjo savo šuns, šuo lakstė palaidas ir pats įlindo į atsakovės kiemą, kur jos šuo ir ieškovės šuo apsikandžiojo. Nurodė, kad ji patyrė turtinę žalą, nes jos šuo buvo apkandžiotas, ji turėjo šuns gydymo išlaidų, taip pat pati turėjo gydymo išlaidų, ir įvykis įvyko jos kiemo teritorijoje, ne viešoje vietoje.
Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė, ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2. punkte numatyta, kad draudžiama vedžioti gyvūnus ir leisti gyvūnams laisvai bėgioti viešose vietose (gatvėse, parkuose, prie gyvenamųjų namų), mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, ikimokyklinių įstaigų teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose, sporto aikštynuose, stadionuose, ir kitose viešose vietose, išskyrus įrengtas gyvūnų vedžiojimo aikšteles. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovės šuo jorkšyro terjeras lakstė palaidas. Taip pat nustatyta, kad atsakovės šuo buvo išbėgęs palaidas į gatvę, nes įvykis įvyko prie atsakovės vartų, gatvės pusėje. Tai įrodo bylos rašytinė medžiaga bei teismo posėdžio metu duoti parodymai. 2017-09-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtame nutarime, priimtame administracinėje byloje Nr. II-31-729/2017, konstatuota, kad tiriant šį pažeidimą, tinkamai buvo nustatyta ir objektyvioji, ir subjektyvioji jo pusė – šuo iš tiesų buvo palaidas viešoje vietoje, gal tik labai trumpą laiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo yra (ir pati tai pripažino) jo savininkė, kuri gal ir ne tyčia, bet dėl neatsargumo neužtikrino, kad šuo niekada, net trumpam laikui nebūtų palaidas gatvėje. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad tiriant situaciją, vietoje paimti E. A., A. Š. ir Ž. L. paaiškinimai, taip pat – L. G. paaiškinimas. Nutarimai įsiteisėję, apeliacine tvarka neskųsti. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. nurodė, jog su atsakove yra kaimynės, matė kaip atsakovės šuo sudraskė ieškovės jorkšyro terjerą ir įvykis buvo prie kaimynės tvoros, gatvės pusėje, kaimynės vartai buvo atidaryti. Paaiškino, kad tai jau ketvirtas atvejis, kai atsakovės šuo sudrasko kitą šunį. Nors teismo posėdžio metu liudytoja I. G. nurodė, kad šuniukas įlindo į jų kiemą pro vartus, liudytojas D. B. nurodė, kad įvykio nematė, tačiau E. A. šuniukas išlenda pro vartus ir laksto vienas pats palaidas, tačiau teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai, kurie suinteresuoti liudyti atsakovės naudai, nes I. G. yra atsakovės sesuo, o D. B. sesers draugas, be to, pastarasis įvykio net nematė.
Įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad dėl sužaloto ieškovės jorkšyro terjero iš dalies kalta ir pati ieškovė. Tuo atveju, jei laikydamasi teisės aktų reikalavimų, taip pat siekdama saugumo, būtų šunį laikiusi su pavadėliu, tikėtina, kad atsakovei priklausęs šuo nebūtų turėjęs galimybės prisiartinti prie ieškovės šuns ir jo apkandžioti. Teismo vertinimu, ieškovei tenka 25 proc. kaltės. Ieškovė pati neužkirto kelio skaudžioms pasekmėms atsirasti, nepakankamai rūpinosi šuns saugumu, juo labiau žinodama, kad jos šuo yra mažas, labiau pažeidžiamas, tuo pačiu reikalaujantis daugiau rūpesčio, didesnės priežiūros nuo išorės pavojų.
Ieškovei iš atsakovės priteistina 191,15 Eur turtinės žalos atlyginimui (254,86 Eur x 75 proc.).
Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 123,00 Eur turtinės žalos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Rivceta“ už šuns apžiūrą bei gydymą sumokėta 77,00 Eur. Atsakovė pateikė
UAB „Palangos žvorūnė“ procedūrų grafiką, kuriame nurodyta, jog L. G. skirtos procedūros – povandeninis masažas, masažas, kurių kaina 42,00 Eur, tačiau duomenų apie sumokėjimą nepateikta. Be to, teismo vertinimu, L. G. skirtos procedūros nėra niekaip susijusios su 2017-05-01 įvykiu.
Atsakovei iš ieškovės priteistina 19,25 Eur turtinės žalos atlyginimui (77,00 Eur x 25 proc.).
Dėl neturtinės žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Ieškovė nurodė, kad dėl to, jog buvo apdraskytas jos šuo ji patyrė ir moralinę žalą. Ji patyrė daug streso, neigiamus išgyvenimus, negalėjo eiti į darbą, normaliai dirbti, nes nežinojo ar šuo išgyvens, šunį augina nuo 2009-06-13. Be to, įvykis įvyko 2017-05-01, šventinę dieną, sunku buvo rasti veterinarą, kuris priimtų apžiūrėti jos šunį.
Atsakovė prašė priteisti neturtinę žalą, nurodydama, kad per tuos metus laiko, patyrė daug streso, nes buvo daug skundų, ją tikrino, jai sutriko sveikata, atsirado nemiga, turėjo kreiptis pas gydytojus, gerti raminamus vaistus, atsinaujino buvusios traumos.
Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas vertina padarytos turtinės žalos dydį, tai, kad žalą padariusio asmens, atsakovės, kaltė vertinama kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas, nesant atsakovės tyčios, tačiau vertinant atsainų ir nejautrų atsakovės požiūrį į įvykusį įvykį, jai neišgyvenant dėl ieškovės patirtų išgyvenimų ir teismo posėdyje nereiškiant noro bent atsiprašyti ieškovės už jos patirtas neigiamas emocijas, atsižvelgiant į tai, kad šuo išgyveno, į tai, kad buvo ir pačios ieškovės kaltė, nepakankamai saugant mažą šunį, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, ieškovės reikalavimas mažintinas dėl neturtinės žalos sumos ir jai priteistina 200,00 Eur neturtinė žala, o atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas visiškai.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė patyrė 700,00 Eur atstovavimo teisme išlaidų, o atsakovė patyrė 970, 00 Eur atstovavimo išlaidų.
Atsižvelgiant į ieškovės tenkintų reikalavimų dalį (52 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 372,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (8,84 Eur žyminis mokestis, 364,00 Eur advokato pagalba) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į atsakovės tenkintų reikalavimų dalį (3 proc.), atsakovei iš ieškovės priteistina 29,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (0,45 Eur žyminis mokestis, 29,10 Eur advokato pagalba) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, 391,15 Eur žalos atlyginimo (191,15 Eur turtinės žalos ir 200,00 Eur neturtinės žalos), ir 372,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas.
Priteisti iš ieškovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, atsakovei L. G. 19,25 Eur žalos atlyginimo ir 29,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.