Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl teisės atlikti statybos užbaigimo procedūras ir įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre be bendraturčio sutikimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą duodanti institucija byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teismui pateikė išvadą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, kurioje nurodė, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Statytojas Įstatymo 28 straipsnyje ir Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - Reglamentas) 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. Pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo 2 straipsnyje pateiktą statytojo (užsakovo) sąvoką: Statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas. Pagal šią įstatymo nuostatą statytoju (užsakovu) gali būti vienas fizinis arba vienas juridinis asmuo. Todėl deklaraciją apie statybos užbaigimą pildoma tik vieno statytojo vardu. Reglamento 93 punkte nurodytas baigtinis dokumentų sąrašas, teiktinų kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Todėl nurodė, kad žemės sklypo bendraturčių ir statybą leidžiančiame dokumente nurodytų statytojų sutarimas butų privalomas teikiant prašymą Nekilnojamojo turto registrui įregistruoti pastatytą statinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, jis priimtinas (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant šioms aplinkybėms, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Atlikus rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso 0,2083 ha žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija statytojoms I. G. ir atsakovei L. G. 2007 m. vasario 9 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN 07-109 minėtame žemės sklype statyti vieno buto gyvenamąjį namą. 2019 m. gegužės mėn. buvo atlikti žemės sklypo bei gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, gyvenamajam namui suteiktas unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas yra pilnai baigtas statyti (baigtumas – 100 %), bei tinkamas eksploatavimui. Gyvenamajam namui nėra atliktos statybos užbaigimo procedūros, todėl ieškovė su atsakove privalo surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įregistruoti baigtą statybą Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė 2019 m. liepos 4 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu sudaryti bendrą jungtinę veiklos (partnerystės) sutartį kurios pagrindu taipogi būtų atliekamos Gyvenamojo namo statybos užbaigimo bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūros. Atsakovė 2019 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku nurodė, jog Gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūroms neprieštarauja, tačiau jokio rašytinio sutikimo bei pritarimo atlikti šiuos veiksmus ieškovė iš atsakovės iki šio ieškinio pateikimo dienos vis dar nėra gavusi.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo; esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita; interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009; ir kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2015).

Ieškovė kaip bendraturtė, turi teisę įgyvendinti visas statytojo teises, tačiau tai gali padaryti tik turėdama bendrasavininkio (atsakovės) sutikimą, kurio atsakovė nepagrįstai neduoda. Esant tokiai situacijai, jai turi būti pripažinta teisė be bendrasavininkio (atsakovės) sutikimo atlikti būtinus veiksmus, kad įregistruoti gyvenamąjį namą kaip baigtą statybą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, institucijos išvadą, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė savo nuomonės dėl ieškovės pareikšto ieškinio neišreiškė ir atsiliepimo nepateikė, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkintini, o atsakovės, kaip bendrasavininkės, sutikimo nedavimas atlikti prašomus veiksmus yra nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę atlikti gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras nesant atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Pripažinti ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę gyvenamąjį namą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nesant atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti ieškovei I. G. iš atsakovės L. G. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė L. G. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė I. G. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.