Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius, rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškimo dėl 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl teisės atlikti statybos užbaigimo procedūras ir įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre be bendraturčio sutikimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, sprendė atsakovės L. G. pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 26 d. priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas už akių, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai ir nuspręsta: pripažinti ieškovės I. G. teisę atlikti gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras nesant atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo ir teisę gyvenamąjį namą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nesant atsakovės L. G. sutikimo bei priteisti ieškovei iš atsakovės 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl termino atnaujinimo atmetamas, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakoma priimti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tenkinant ieškovės I. G. reikalavimus dėl teisės atlikti gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras nesant atsakovės L. G., sutikimo ir teisę gyvenamąjį namą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nesant atsakovės L. G. sutikimo bei priteisti ieškovei iš atsakovės 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 2020 m. gegužės 26 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai. Sprendimas už akių atsakovei per EPP buvo išsiųstas 2020 m. gegužės 28 d. ir laikomas įteiktu 2020 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė turėjo pateikti iki 2020 m. birželio 18 d. įskaitytinai. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas 2020 m. liepos 21 d. Atsakovė prašo atnaujinti jai terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme, tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė L. G., prašydama atnaujinti praleistą terminą, nurodo, jog terminą praleido dėl to, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą ir negavo jokių procesinių dokumentų. Jos manymu, ta aplinkybė, kad procesiniai dokumentai buvo įkelti per EPP sistemą ir laikomi tinkamai įteikti jai, negali būti pripažinti tinkamu įteikimu, nes ji EPP sistema iki 2020 m. pradžios iš viso niekada nesinaudojo, neturi patirties teisminiuose ginčuose ir nedavė teismui sutikimo procesinius dokumentus jai siųsti per EPP sistemą. Taigi, pagrindinė priežastis, kliudžiusi atsakovei, jos tikinimu, įstatymo nustatytu terminu pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra netinkamas atsakovės informavimas apie teismo procesą ir procesinių dokumentų negavimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei L. G. nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, negavus pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Atsakovė tvirtina, jog apie sprendimą už akių sužinojo tik 2020 m. birželio 29 d., o gavo jį tik 2020 m. liepos 1 d., atvykusi į teismą, kitais būdais sprendimas už akių atsakovei nebuvo įteiktas. Atsakovės atstovas prie EPP sistemos esančios bylos kortelės buvo prijungtas 2020 m. liepos 1 d. Atsakovė dėl svarbių priežasčių nepateikė savo pozicijos raštu, nepateikė savo poziciją pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nebuvo išklausyta teisme.

CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė L. G. nėra viena iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – atsakovė) aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas).

Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovė L. G. yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Todėl nesant duomenų, kad atsakovės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad ji būtent šioje konkrečioje byloje būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, darytina išvada, atsakovei visi procesiniai dokumentai per LITEKO VEP posistemį buvo siųsti teisėtai ir pagrįstai.

Teismas nesutinka su atsakovės nurodytu argumentu, kad ji iki 2020 m. pradžios iš viso niekada nesinaudojo EPP sistema, kad neturi patirties teisminiuose ginčuose. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovė turi patirties civilinėse bylose, nes ji nuo 2017 metų dalyvauja teismo procesuose, civilinėse bylose Nr. e2-2021-1025/2020, e2-240-586/2018; administracinėse bylose Nr. eAS-118-438/2019; eI-6743-243/2018; II-31-729/2017. Vadinasi, atsakovė turėjo pakankamai patirties, kad vesti bylą per EPP ir jokių priežasčių, kodėl procesiniai dokumentai jai turėtų būti siunčiami ir kitais būdais, nebuvo. Be to, procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Remiantis Aprašo 22 punktu, apie procesinių dokumentų išsiuntimą nurodytu būdu proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Tai posistemis daro automatiškai. Teismas, esant proceso dalyvio aktyvuotai LITEKO VEP posistemio paskyrai neprivalo siųsti papildomų pranešimų proceso dalyviui apie procesinių dokumentų įteikimą nurodytu būdu. Juolab kad atsakovė nė vienoje iš pirmiau nurodytų bylų neprieštaravo dėl aptariamo procesinių dokumentų įteikimo būdo, neteikė prašymo dėl kitokio dokumentų įteikimo būdo taikymo.

Minėta, jog CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, atsakovei buvo tinkamai pranešta tiek apie patį teismo procesą, tiek apie 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių priėmimą. Pagal įstatymą laikytina, kad minėtas 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas už akių atsakovei buvo tinkamai įteiktas 2020 m. gegužės 29 d.

Tai reiškia, kad atsakovės argumentai, kad ji EPP sistema iki 2020 m. pradžios iš viso niekada nesinaudojo, neturi patirties teisminiuose ginčuose ir nedavė teismui sutikimo procesinius dokumentus jai siųsti per EPP sistemą, yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir anksčiau paminėtų įstatymo nuostatų ir išvadų paneigti negali. Šiame kontekste pažymima tai, kad atsakovė, turėdama bylinėjimosi patirties, turėjo suvokti procesinių terminų reikšmę ir jų praleidimo padarinius, todėl turėjo pareigą ir galimybes domėtis ir pasirūpinti, kad per EPP gauti procesiniai dokumentai būtų peržiūrimi ir į juos laiku reaguojama. Juolab kad apie jų gavimą pranešama elektroniniu paštu, kuriuo naudotis, teismo vertinimu, atsakovė yra pajėgi.

Šios faktinės aplinkybės, teismo įsitikinimu, objektyviai patvirtina, jog atsakovė L. G., būdama EPP vartotoja ir turėdama patirties teismo procesuose bei elgdamasi atsakingai ir rūpestingai turėjo galimybę tinkamai atstovauti savo teises šioje civilinėje byloje, teikti įrodymus ir būti išklausyta teisme. Todėl teismo vertinimu, šioje situacijoje atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia vilkinti procesą, nes, įvertinus atsakovės argumentus ir juos neva pagrindžiančius įrodymus, akivaizdu, jog objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinti, nėra.

Be to, atsakovė teismui prie prašymo dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių pagrįstų įrodymų galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo atmetamas, prašymą pateikusiam asmeniui nenurodžius jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas procesinis terminas (CPK 287 straipsnio 1 dalis), ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakoma priimti. Atsisakius priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių stabdymo civilinėje byloje.

Prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų dėl 2020 m. birželio 1 d. papildomo sprendimo priėmimo ir jo vykdymo sustabdymo bus sprendžiamas įsiteisėjus šiai nutarčiai (CPK 287 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsniu, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti atsakovės L. G. prašymą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo.

Atsisakyti priimti atsakovės L. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Prašymo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių vykdymo stabdymo, nespręsti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.