Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gretai Sakalauskaitei, Rūtai Balčiūnaitei, Lauritai Žeimei, Aistei Jakimavičiūtei, Gabijai Milevičiūtei, Odetai Ruzienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. J. 2024 m. kovo 12 d., apie 19.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, viešoje vietoje, žodinio konflikto metu, vieną kartą koja spyrė į K. B. priklausančio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines duris, po to priėjęs prie K. B. ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių, suduotų rankomis ir kojomis, pasekoje padarė K. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje pusėje, dešiniame smilkinyje, kairiame smilkinyje, apatinės lūpos, kaklo, dešinio kelio srityse, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, tai yra, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. J. teisme savo kaltės nepripažino, nurodė, kad parodymus duos po visų proceso dalyvių parodymų. Savo kaltės nepripažįsta. Kaltinamasis vairavo savo automobilį ir išsigando, kai jam į langą pradėjo daužyti vyriškis, kuris kažkur baksnojo pirštu. Kaltinamasis nesuprato, parodė, kad jis negirdi. Prietaisų skydelyje viskas atrodė gerai. Tuomet vyras išėjo, bet nusprendė vėl grįžti ir vėl daužyti langą, liepė jį nuleisti. Kaltinamasis vis tiek rodė, kad jis negirdi. Tuomet nukentėjusysis atidaręs duris griebė kaltinamąjį, kaltinamasis tuo metu patyrė šoką, paskui parodė, kad jo automobilio gale šviesos dega. Asmuo pasimetė ir grįžo į savo automobilį. Kaltinamasis nukentėjusiajam parodė akinių gestą, parodė, kad nusipirktų akinius, o nukentėjusysis kažką kaltinamajam norėjo įrodyti, jis buvo nervingas tuo metu. Nukentėjusysis vėl grįžo prie kaltinamojo, todėl kaltinamasis pagąsdino jį, kad einą į priekį, nukentėjusysis bandė kaltinamajam trenkti ir pasviro į priekį. Kaltinamasis ėjo atbuliniu žingsniu nuo nukentėjusiojo, bet nukentėjusysis vis tiek lindo prie kaltinamojo, jo automobilio, daiktų. Kaltinamasis išsigando, kad nukentėjusysis galbūt paims jo planšetę, jis nežino, kokiu tikslu asmuo lindo į jo automobilį. Kaltinamasis jėga traukė nukentėjusįjį iš automobilio, užlaužė patį kūną ir laikė už kaklo paėmęs. Nukentėjusysis kaltinamajam trenkė į šonkaulius, todėl kaltinamasis jam taip pat trenkė, bet neatsimena į kurią kūno vietą. Vėliau atvyko policijos pareigūnas ar tai liudininkas, kuris juos išskyrė. Nukentėjusysis bandė dar kartą prieiti prie kaltinamojo, pareigūnas kažką kalbėjo balsu, bet kaltinamasis negirdėjo, nesuprato ką pasakoja. Nukentėjusysis taip pat buvo pasiėmęs telefoną, pradėjo filmuoti kaltinamąjį, todėl kaltinamasis pareigūnui/liudytojui (asmuo su kario uniforma) parodė, kad šviesos automobilio gale dega. Tie du asmenys vėl pradėjo kalbėti tarpusavyje. Kaltinamasis sutriko, nes nieko nesuprato, tam, kad jo dar kartą nepultų, norėjo išvažiuoti. Pareigūnas/liudytojas išvažiavo ir kaltinamasis įsėdo į savo automobilį norėdamas išvykti, kad negilinti problemos, bet nukentėjusysis vėl pristojo prie automobilio. Nukentėjusysis galėjo skambinti bet kam, ne tik policijai, jis galėjo skambinti draugams, kurie atvyktų kaltinamąjį primušti, jis tai jau yra ne kartą patyręs. Kaltinamasis nežinojo, kad nukentėjusysis iš tiesų kviečia pareigūnus. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju vėl susidūrė, nuėjo iki šaligatvio, kaltinamąjį nukentėjusysis mušė į šonkaulius, todėl kaltinamasis „atsilygindamas“ irgi mušė atgal, spaudė galvą kuo žemiau. Buvo sunku tą žmogų nuo savęs atstumti, jis laikėsi kaltinamajam už kojų ir kaltinamasis kojomis bandė žmogaus rankas nuspirti, kad žmogus atsikabintų. Žmogus turbūt pavargo laikyti ir pasileido, todėl kaltinamasis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Kaltinamasis nesuprato, ką jam nori pasakyti žmogus, be to, jis vis lindo prie kaltinamojo automobilio, neatstojo nuo jo. Nėra taip, kad kaltinamasis kažką blogo padarė, jis yra kurčias, jam sunku susikalbėti, jis tai parodė nukentėjusiajam. Tuo metu nebuvo galimybės su nukentėjusiuoju susikalbėti. Jeigu asmuo su kario uniforma būtų likęs, galbūt jie trise būtų galėję susikalbėti, tačiau jam išvykus kaltinamasis nematė pagrindo likti, kadangi jis jau parodė, kad negirdi. Dėl to, kad kaltinamasis yra kurčias, nereikėtų naudotis situacija. Kaltinamasis suprato, kad asmuo su kario uniforma buvo pareigūnas, liudytojas. Šis asmuo su nukentėjusiuoju tarpusavyje bendravo balsu, tačiau ką jie galėjo susitarti, kaltinamasis, kaip kurtysis, negalėjo suprasti, nes to negirdi. Asmuo tokioje situacijoje gali sujautrėti. Minėtam liudytojui išvykus, kaltinamasis grįžo į savo garažą ir atvyko policijos pareigūnai pas jo mamą, kuri jam ir paskambino. Kaltinamasis nematė problemos atvykti, tačiau jam pasakė, kad pareigūnai jo neieško „kažkaip“. Kaltinamasis pats pasiskambino per gestų kalbos vertėją ir nuvyko į komisariatą, tikslaus adreso nepasakys. Kaltinamasis klausė, kokios problemos, ar jo ieškojo pareigūnai, tai jam pasakė, kad niekas jo neieškojo. Kaltinamasis šioje situacijoje nesuprato, kodėl pareigūnai atvyko pas jo tėvus, pasakė, kad jeigu yra kažkokių problemų, tai gali ieškojo paties kaltinamojo. Kaltinamasis paaiškino, kurioje vietoje susidūrė su nukentėjusiuoju, klausė, ką daryti šioje situacijoje. Pareigūnai sakė, kad nieko daryti nereikia, todėl kaltinamasis išvyko, o dabar gavo kvietimą į teismą. Keista, kai nesuprantama situacija, o gaunamas kvietimas į teismą. Kaltinamasis įjungė šviesų jungimo svirtį ir šviesos visą laiką švietė, jos švietė ir tuomet, kai jam daužė stiklą. Kaltinamasis ir nukentėjusysis išlipo ir nuėjo iki automobilio galo, kurio šviesos švietė, kaltinamasis papildomai nieko nejungė. Tuomet kaltinamasis supyko ir parodė minėtą akinių gestą. Kaltinamasis neprašė žmonių pagalbos, jog jie kviestų pareigūnus, nes žmonės stovėjo toli, nebuvo žmonių, kurie būtų šalia, visi tik pravažiavo arba situaciją stebėjo iš toli. Kai žmogus kalba telefonu kaltinamasis nežino, su kuo jis kalba, ar su pareigūnais ar su draugais. Buvo atvejis, kai kaltinamasis galvojo, kad asmuo skambina pareigūnams, bet atvyko daug draugų, kurie jį tą dieną primušė. Minėtas liudytojas klausė tik girdinčiojo, kaltinamojo nenorėjo išvis klausyti, tikslingai yra klausoma tik vienos pusės, o tai kurčiąjį žemina. Konflikto metu kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai, iki šios dienos yra guzas. Dėl šio įvykio kaltinamasis kreipėsi į gydytojus, bet jam pasakė, kad nieko nėra. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, nežino šių procesų. Kurtiesiems reikia gauti vertimą atskirai, todėl jie nukenčia. Kaltinamasis policijos nekvietė, nes galvojo, ar jam ji gali padėti. Ne pirmą kartą jis susiduria su tokiomis situacijomis, kai girdintieji kalba balsu, spjauna į jį ir jis nieko negali įrodyti. Tyčinių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Kai nukentėjusysis skambino telefonu, tuomet kaltinamasis pasiėmė telefoną, kad jį galėtų filmuoti, nes nukentėjusysis prieš tai kaltinamąjį filmavo. Jokių suplyšusių kelnių nebuvo. Įvykio metu kaltinamasis telefono neturėjo, jį buvo palikęs namuose, todėl neturėjo galimybės prisijungti prie interneto. Jeigu būtų turėjęs tokią galimybę, būtų įsijungęs gestų vertėją. Dažniausiai, kai kaltinamasis parodo, kad negirdi, žmonės jam parašo ant lapelio ar paklausia, kaip galėtų komunikuoti, tačiau nelenda prie kaltinamojo. Nukentėjusysis nervingai vaikščiojo, nebuvo priėjęs ir bandęs gestais kažką parodyti. Kaltinamasis nebuvo priėjęs ir į nukentėjusiojo automobilio duris nespyrė, nebėgiojo paskui nukentėjusįjį aplink automobilį. Kaltinamasis pats ėjo atbuliniu žingsniu, kol nukentėjusysis ėjo link jo, bandė lįsti į kaltinamojo automobilį, kuriame buvo kaltinamojo piniginė, planšetinis kompiuteris. Dėl to kaltinamasis susinervino, nes nukentėjusysis lindo prie jo daiktų. Kaltinamasis nukentėjusiojo veiksmus suprato kaip užpuolimą. Policijai pranešti negalėjo dėl to, kad neturėjo interneto, be vertėjo to padaryti negalėjo. Kaltinamojo planšetinis kompiuteris interneto neturi, turi tik telefonas, kurį kaltinamasis buvo palikęs garaže, į kurį po įvykio ir važiavo. Į policiją nevažiavo, nes nežinojo, kaip susikalbės su policija, kaip įrodyti teisybę. Kaltinamasis jau buvo miške, jam sakė, kad tai nieko tokio, žaizdų nėra, jis pasimokė, todėl ir nekvietė policijos. Dėl sužalojimų kaltinamasis nesikreipė, nes nemato tikslo skųstis ir ieškoti problemų, turi savų darbų, nemato tikslo gaišti laiką policijoje. Kaltinamasis filmavo nukentėjusįjį dėl to, kad asmuo jeigu sugalvotų nubrėžti jo automobilį, turėtų įrodymą. Filmavo, kad apsisaugotų ateityje, o ne tuo momentu.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, BPK 276 straipsniu, perskaitė K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2024 m. kovo 12 d., apie 19.00 val., būnant (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas jam sudavė daug smūgių, neprisimena, kiek tiksliai, tačiau į jo galvos sritį abiejų rankų kumščiais vyriškis iš viso sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių, taip pat savo abejomis kojomis jam į įvairias kūno vietas – kojas, šonkaulių ir kūno sritį spyrė ne mažiau kaip 6 kartus. Minėtąjį „Toyota Prius“ vairuotoją galėtų atpažinti iš šių bruožų: jis buvo apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, apie (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, jam įsiminė jo žemyn pakritę žandai, mėlynos akys, šviesūs antakiai, didelės lūpos, vidutinio dydžio nosis, atrodė rūstaus veido, šį asmenį galėtų atpažinti iš bendrų jo veido bruožų. Jokių išskirtinių požymių, tokių kaip tatuiruočių, barzdos ar ūsų, randų šis asmuo neturėjo (1 t., b. l. 124–127).

Papildomos apklausos metu K. B. nurodė, kad dėl 2024 m. kovo 12 d., apie 19.00 val., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža įvykusio įvykio, kuomet jam daug kartų į įvairias kūno vietas trenkė ir jį ant žemės pargriovė nepažįstamas vyriškis, išlipęs iš automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), suplyšo jo tuo metu dėvėtos kelnės – suplyšo dešinysis kelnių kelis ir dešinės pusės sėdmenų sritis. Tačiau jis netrukus po įvykio, savaitės bėgyje, šias kelnes išmetė, kadangi jos buvo ir suplyšusios, ir purvinos būtent dėl šio įvykio, jis nepagalvojo, kad šių kelnių dar gali reikėti ikiteisminiam tyrimui, todėl jas išmetė. Dėl šios priežasties įvykio metu dėvėtų kelnių pateikti neturi galimybės. Taip pat nori nurodyti, kad įvykio metu sulūžo jo dėvėti regėjimo akiniai – iškrito akinių dešinysis stiklas ir nulūžo stiklą laikanti plastikinė gija, tačiau kadangi jo akiniams galioja 3 metų garantija, jo akinius optikos darbuotojai sutaisė nemokamai. Dėl šios priežasties jis neteikė civilinio ieškinio dėl sulūžusių akinių ir jokio žalos atlyginimo neprašo. Šiuo metu ant jo akinių nėra matoma jokių pažeidimų. Taip pat nori nurodyti, kad įvykio metu automobilio „Toyota“ vairuotojas spyrė į jo vairuoto automobilio kairės pusės priekines duris, tačiau ant jo automobilio jokio įlenkimo po šio spyrio neliko, įbrėžimas, kuris matėsi įvykio metu, po kiek laiko nusivalė. Dėl šios priežasties jokio žalos atlyginimo dėl spyrio į jo automobilį jis neprašė ir neprašys. Dėl šio įvykio jis nepageidauja ir nepageidaus susitaikyti su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, net jeigu jis atlygins jam padarytą žalą ir jo atsiprašys. Daugiau ką nurodyti neturi (1 t., b. l. 136–139).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. B. nurodė, kad parodymai tikriausiai teisingi, nes per tiek laiko pasimiršo detalės. Savo parodymus tvirtina. Kelnės suplyšo dėl to, kad nukentėjusysis krito į betoninį šaligatvio bortelį, kai jį parvertė ant asfalto.

Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis nėra jo giminaitis. Liudytojas buvo tas vyriškis su karine uniforma, apie kurį kalbėjo nukentėjusysis. Įvykio metu važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini) sankryža pamatė, kad buvo sustoję du automobiliai, matė du „kovojančius“ vyrus. Minėti du vyrai buvo gatvėje, ant važiuojamosios kelio dalies, susikibę, smūgiavo vienas kitam rankomis. Tuo metu eismas sustabdytas nebuvo, automobiliai važiavo toliau. Liudytojas panaudojo garso signalą, bet vyrai nenustojo, todėl liudytojas sustojo ir padėjo. Kiek matė liudytojas, kaltinamasis buvo konflikto agresyvioji pusė. Kai liudytojas išlipo, konfliktas bent kuriam laikui nutrūko. Vienu momentu, kai liudytojas buvo pasilenkęs, pamatė, kad nukentėjusysis buvo ant žemės, kaltinamasis spardė koja nukentėjusįjį. Iš esmės, konfliktas jau nebesivystė, nukentėjusysis paminėjo, kad jis pamatė automobilį be šviesų, pasignalizavo ir sakė, kad priėjo prie vairuotojo, bandė jam apie tai pasakyti, būtent dėl to kaltinamasis pradėjo mušti nukentėjusįjį, numušė jam akinius, tačiau to liudytojas nematė. Liudytojas matė, kad kaltinamasis kelis kartus iš rankų ir kojų trenkė nukentėjusiajam, kaltinamasis buvo aktyvus „smūgiuotojas“. Liudytojas pastebėjo, kad kaltinamasis nekalba, todėl negalėjo papasakoti, kas nutiko, o nukentėjusysis pasakė, kad jis buvo užpultas dėl to, kad norėjo asmenį įspėti. Nukentėjusiajam liudytojas paliko savo kontaktus. Liudytojas įvykio vietoje nematė, kad kažkas filmuotų ar fotografuotų. Nukentėjusysis gal ir minėjo, kad kvietė policiją, bet to neatsimena. Vizualiai liudytojas nematė sužalojimų ant veido, nukentėjusiojo klausė, kaip jis jaučiasi, ar viskas gerai. Liudytojas nematė, kad nukentėjusysis būtų apdraskytas, pas kaltinamąjį sužalojimų nematė, purvinų drabužių nepastebėjo. Muštynės vyko arčiau kaltinamojo automobilio, automobilio viduje švietė šviesos, dėl žibintų pasakyti negali. Liudytojas viso konflikto nematė. Tuo metu buvo pavakarys, liudytojui buvo keista, kad niekas nereagavo, tai ką jis matė buvo nenormalu. Liudytojo darbas yra užtikrinti saugumą, bet kaip paprastas pilietis mano, kad nenormalu, jog taip buvo. Dėl įvykio buvo susidariusi spūstis.

Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Įvykio metu ji buvo automobilyje, stovėjo šalutinėje gatvėje ir matė, kad stovėjo du automobiliai – „Toyota Prius“ ir „Golf“. Nukentėjusysis buvo su „Golf“ automobiliu, o kaltinamasis su „Toyota Prius“. Dėl šie vyrai susiginčijo liudytoja nematė. Ji matė, kad nukentėjusysis ėjo link savo automobilio, o kaltinamasis pribėgo iš nugaros ir trenkė nukentėjusiajam į galvą, nukentėjusysis atgal kaltinamajam nesudavė. Liudytoja sustojo ir pasakė, kad „taip gali žmogų užmušti“, paklausė nukentėjusiojo kas jam buvo. Nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė. Liudytoja paklausė dėl ko, kas įvyko. Nukentėjusysis sakė, kad dėl automobilio lempos. Nukentėjusysis buvo kaip nesavas, matėsi guzas, liudytoja pasakė, kad iškvies greitąją medicinos pagalbą, tačiau nukentėjusysis sakė, kad nereikia, nes pats išsikvietė. Po to atvažiavo policija ir greitoji, matėsi, kad žmogui buvo bloga, jis buvo perbalęs. Tuomet kaltinamasis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Liudytoja matė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė vieną kartą. Ji paklausė nukentėjusiojo apie smurtą, jis atsakė, kad jį kaltinamasis spardė ant žolės ir vartė. To ji pati nematė.

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, BPK 276 straipsniu, perskaitė I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad 2024 m. kovo 12 d., apie 19.00 val. ji kartu su savo sutuoktiniu S. S. važiavo automobiliu „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, Kaune, link (duomenys neskelbtini) alėjos. Privažiavę (duomenys neskelbtini) al. ir (duomenys neskelbtini) sankryžą pastebėjo pagrindiniame kelyje, tai yra, (duomenys neskelbtini) alėjoje, vienas paskui kitą su įjungtais avariniais žibintais stovinčius du automobilius, o lygiagrečiai jų, kitoje eismo juostoje stovėjo trečias automobilis. Netrukus minėtas trečias automobilis, kurio vairuotojas kaip vėliau sužinojo iš nukentėjusiojo, buvo įvykio liudytojas, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), Kaunas, o stovėti liko minėtieji vienas paskui kitą pastatyti automobiliai – priekyje, arčiau (duomenys neskelbtini), stovėjo „Toyota Prius“ automobilis, o iš paskos jo stovėjo nukentėjusiojo automobilis „VW Golf“. Kai minėtasis trečiasis automobilis nuvažiavo, pasimatė, kad priešais „Toyota Prius“ automobilį stovi du vyriškiai, iš kurių vienas, kaip vėliau sužinojo buvo „Toyota Prius“ vairuotojas, maždaug virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lyg ir šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo pilkos ir žalios spalvos džemperį, o kitas vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsių plaukų, pliktelėjęs. Trečiajam automobiliui nuvažiavus „Toyota Prius“ vairuotojas iškart užpuolė „VW Golf“ vairuotoją, pradėjo trankyti jį kumščiais į įvairias kūno vietas – veidą, matėsi, kad „Toyota Prius“ vairuotojas kitam vyrui iš kumščių sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius, vėliau „Toyota Prius“ vairuotojas nuvertė „VW Golf“ vairuotoją ant žemės, toliau jį trankė kumščiais, spardė kojomis, tačiau tuo metu jau nematė, kiek dar smūgių sudavė „Toyota Prius“ vairuotojas, kadangi kitas vyriškis tuo metu gulėjo ant žemės už automobilių ir jie matė tik jo fragmentą. Viso šio įvykio metu nukentėjęs vyriškis mosavo rankomis tik norėdamas apsiginti nuo smūgių, pats jokių smūgių nesudavė, matėsi, kad jį muša. Po kurio laiko „VW Golf“ vairuotojas atsistojo ir ėjo link savo automobilio, „Toyota Prius“ vairuotojas dar bandė prie jo pribėgti iš nugaros, tačiau staiga pakeitė kryptį, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasuko į dešinę, tai yra, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tuomet jie privažiavo prie „VW Golf“ vairuotojo ir paklausė, ar viskas jam gerai, vyriškis atsakė, kad niekas negerai. Ant nukentėjusio vyriškio galvos matėsi įvairūs sumušimai, ant vieno iš smilkinių matėsi iškilęs gumbas, vyriškis jiems sakė, kad jam svaigsta galva ir bloga. Paklausė vyriškio, dėl ko įvyko konfliktas, šis atsakė, kad dėl automobilio šviesų, kad „Toyota Prius“ vairuotojas įsijungtų šviesas. Taip pat paklausė vyriškio, ar nereikia iškviesti policijos, šis atsakė, kad nereikia, nes pagalbą jau išsikvietė pats – tiek policiją, tiek medikus. Vyriškis jiems taip pat sakė, kad minėtąjį trečią automobilį vairavo įvykio liudytojas, vyriškis sakė, kad turi to liudytojo telefono numerį. Minėto „Toyota Prius“ vairuotojo mano, kad atpažinti negalėtų, nes jo veido bruožų gerai neįsidėmėjo, viskas įvyko labai greitai. Vykstant šiam įvykiui pro šalį pravažiavo nemažai automobilių, kurių vairuotojai taip pat matė, kad „Toyota Prius“ vairuotojas muša kitą vyriškį, tačiau automobiliai nesustojo, tik žiūrėjo, kas vyksta. Kadangi viso šio įvykio metu ji buvo kartu su savo sutuoktiniu S. S., S. S. jokių kitų tyrimui reikšmingų aplinkybių papasakoti negalėtų, jis matė ir girdėjo lygiai tą patį, ką matė ji. Mano, kad „Toyota Prius“ vairuotojas elgėsi labai įžūliai, matant aplinkiniams asmenims trikdė viešąją tvarką. Jie su S. S. šio įvykio nuo pat pradžių nematė, nes kai atvažiavo į įvykio vietą automobiliai jau stovėjo ir du vyriškiai – „Toyota Prius“ vairuotojas ir nukentėjęs vyriškis jau buvo išlipę iš savo automobilių ir bendravo tarpusavyje. Daugiau ką papasakoti neturi (1 t., b. l. 153–156).

Teismas, vadovaujantis BPK 253 straipsniu, BPK 276 straipsniu, perskaitė M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2024 m. kovo 12 d., apie 19.15 val., jis ėjo pėsčiomis iš savo darbo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, link savo namų. Eidamas ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, ties geltonu pastatu, kurio adreso jis nežino, pamatė du (duomenys neskelbtini) alėjoje stovinčius automobilius, vienas iš jų „Toyota Prius“, kurio valstybinio numerio nespėjo įsidėmėti, kito automobilio markės ir modelio jis neprisimena, tačiau šio automobilio valstybinį numerį jis padiktavo paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112. Šalia šių automobilių jis pastebėjo du besimušančius vyrus, kurie abu buvo tamsiai apsirengę, jų kitų požymių jis neįsidėmėjo, nes lauke buvo tamsu. Abu šie vyrai grūmėsi ir vienas kitam smūgiavo kumščiais į veido sritį, į pilvą, abu šie vyrai vienas kitą trankė, po to šie vyrai vienas kitą parvertė ant žemės ir toliau vienas kitam smūgiavo savo rankų kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių ir kuris vyras kuriam sudavė jis nurodyti negali, nes lauke buvo jau tamsu, viskas vyko labai greitai, tačiau abu šie vyrai vienas kitam sudavė panašų kiekį smūgių, ne mažiau nei 5 smūgius. Vienas iš šių vyrų - „Toyota Prius“ vairuotojas spyrė vieną kartą kitam vyrui, kuris tuo metu gulėjo ant žemės, koja (kuria koja, neįsidėmėjo), matė, kad spyrė gulinčiam vyrui į šonkaulių sritį arba kojas. Po šio spyrio gulintis vyras atsistojo, dar abu tarpusavyje šie vyrai apsižodžiavo (gali būti, kad ir apsispjaudė, tiksliai visko nepamatė), matė, kad vyriškis, kurio automobilio markės neįsidėmėjo, stovėdamas šiek tiek svirduliavo, kaip supranta nuo gautų smūgių intensyvumo. Po šių veiksmų vienas vyriškis greitai įsėdo į savo „Toyota Prius“ automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), Kaunas, pasuko į dešinę, tai yra, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nuo ko prasidėjo šis konfliktas ir muštynės tarp vyrų jis nematė, nes į tą vietą atėjo tik vyrams jau besimušant. Abiems vyrams dar besimušant jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie šį įvykį. „Toyota Prius“ vairuotojui išvažiavus prie kito likusio vyriškio dar sustojo „VW“ automobilis, kurio kitų duomenų neprisimena, iš jo išlipo keli žmonės ir klausinėjo likusio vyriškio, ar viskas gerai, bandė jam padėti. Nei vieno iš besimušusių vyrų jis atpažinti negalėtų, nes kaip minėjo buvo tamsu ir jų išvaizdos bruožų neįsidėmėjo. Mano, kad šie abu vyrai mušdamiesi elgėsi įžūliai, rodė aplinkiniams nepagarbą ir trikdė viešąją tvarką. Daugiau ką nurodyti neturi (1 t., b. l. 159–162).

Teismo posėdžio metu M. T. parodymus patvirtino. Kai konfliktas „įsirutuliojo“, sustojo automobilis, kurio markės neprisimena, iš jo išlipo žmogus paklausti nukentėjusiojo, kas nutiko. Ten buvo maža spūstis, bet sustojo tik vienas automobilis. Kiek atsimena, vienas vyriškis buvo jaunesnis, kitas vyresnis, jiedu mušėsi. Automobilio sustojimas ir muštynės trukdė eismui. Tuo metu buvo tamsu, todėl nematė ar kieno nors kelnės buvo suplėšytos. Vyriškis, išlipęs iš dešinės pusės, sudavė kumščiu smūgius gulinčiam vairuotojui, tai buvo „Toyota“ vairuotojas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) ir įsukus į (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), Kaunas, tiesiai matomos trys eismo juostos, viena eismo juosta kryptimi link (duomenys neskelbtini) ir dvi eismo juostos nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Dešinėje ir kairėje matomas trinkelėmis grįstas šaligatvis, įvykio vieta apšviesta gatvių šviestuvais. Tiesiai matoma nereguliuojama sankryža, kurioje matoma pėsčiųjų perėja bei dvi eismo juostos (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamerų neužfiksuota, grumtynių pėdsakų neužfiksuota. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 25–27).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad matomas tamsios spalvos „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrint automobilį matoma, kad automobilis padengtas purvo sluoksniu. Kairės pusės priekinių durelių, ties vidurių matomas pavalytas purvas ir labai mažas įbrėžimas. Apžiūrėjus visą automobilį daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 32–34).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyti, kad apžiūrimi penki iš „Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemos“ išimti vaizdo ir garso įrašai, priskirti vartotojui „E. Š.“. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, jame matomas gydymo įstaigos patalpų vaizdas, lovoje gulintis vyriškis. Policijos pareigūnė, kurios kūno kameros įrašas apžiūrimas (toliau – pareigūnė Nr. 1), prieina prie vyriškio, gulinčio lovoje ir klausia jo, kas atsitiko. 00:33 min. įrašo laiku vyriškis pasakoja, kad važiavo ir pamatė, kad važiuoja be šviesų, sankryžoje sustojo ir išlipo pasakyti, kad žmogus įsijungtų šviesas, nuo to viskas ir prasidėjo. 00:51 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „kas viskas?“, vyriškis atsako „paskui man spyrė į mašinos duris, yra liudytojas matė viską, paskui pasakiau, kad kviesiu policiją, norėjau paimt raktelį“. 01:20 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „iš jo atimti raktelį?“, vyriškis atsako „ne, iš spynelės išimti raktelį iš jo automobilio, kad jis nepabėgtų, ir tada jis mane pradėjo spardyt ir mušt, tada sumušė ir įlipo į mašiną, norėjo pabėgt jau, aš atsistojau priešais automobilį jo, aš atsistojau priešais automobilį jo ir sakiau, kad niekur nebėk, tai jis pavažiavo ant manęs, aš ant kapoto užšokau ir tada jis išlipo iš mašinos ir jis pradėjo mane vėl spardyt, aš pargriuvau, tada truputį neatsimenu, kas buvo, kad paskui aš nuo jo bėgau, jis mane vijosi, pargriovė, smaugė ta prasme, spardė toliau, aš jau gulėjau, bandžiau bėgt aš nuo jo, bet nepabėgau“. 02:57 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „o kur dabar tas vairuotojas yra?“, vyriškis atsako „iš kur aš žinau“, pareigūnė Nr. 1 klausia „o tai kaip baigėsi?“, vyriškis atsako „tai tada jis į mašiną ir išvažiavo“, 03:10 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „o link kur jisai nuvažiavo?“, vyriškis atsako „nemačiau“. 03:12 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „kaip ten tas vairuotojas atrodė? Kokio amžiaus maždaug?“, vyriškis atsako „apie (duomenys neskelbtini), stambokas, darbiniai drabužiai kažkokie su atšvaitais“. 03:36 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „čia jūs dabar kažkokių pretenzijų turit? Tam žmogui ar apskritai dėl šito įvykio, kad būtų pradėtas tyrimas policijoj, pageidaujat?“, vyriškis atsako „nu matot, man suplėšė kelnes, sulaužė akinius, mašiną apspardė, dar galvoj guzas didžiausias, tai turėsiu pretenzijų, žinoma, kad turėsiu“. 04:04 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „čia jus jau apžiūrėjo, ar dar nespėjo apžiūrėt?“, vyriškis atsako „dabar darys tyrimus, galvą švies, nes gali būt, kad smegenų sukrėtimas, kadangi buvau sąmonę praradęs“. 04:32 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „vienas automobilyje važiavot?“, vyriškis atsako, kad taip, pareigūnė Nr. 1 klausia „o su kitu automobiliu vyriškis vienas važiavo?“, vyriškio atsakymo nesigirdi. 04:44 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „o tai kodėl jūs prasidaręs langą jam nieko nepasakėt?“, vyriškis atsako „tai jis iš pradžių neatsidarė to lango, nes jis nekalbėjo, gestais rodė, kad jis turbūt nebylys, tai aš neatsimenu, ar jis atidarė, ar aš tas dureles, tada jis išlipo, įjungė svirtį, šviesas įjungė, nuėjo į galą ir pasižiūrėjo ar dega“. 05:22 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „ir pasižiūrėjo, kad nedega, ar ne, ar degė jau?“, vyriškis atsako „degė jau, bet jis jau buvo svirtį“. 05:32 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „pasižiūrėjo tas šviesas ir pradėjo jus mušti?“, vyriškis atsako „parodė, kad man va, negerai su manim kažkas tai“, pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „ tai jūs kažką pasakėt jam po to, dėl ko kilo tos muštynės tarp jūsų?“. 05:52 min. įrašo laiku vyriškis sako „aš jam špygą parodžiau ir jisai tada man spyrė į tas duris“, pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „ir tada kas buvo toliau, tai špyga, sakykim sąlyginai išprovokavot jį, ir jis jums tada spyrė į duris, ir tada jūs ką darėt, kai jis jums įspyrė į duris?“, vyriškis atsako „nieko aš nedariau“, pareigūnė Nr. 1 klausia „nieko nedarėt, jis įspyrė į duris ir iškart pradėjo mušt?“, vyriškis atsako „taip, yra kas matė“. 08:20 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 rodo vyriškiui kažkokią nuotrauką ir klausia „ar šitaip atrodė tas žmogus?“, vyriškis atsako „taip“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos peržiūrėjus vaizdo įrašą nepastebėta. Įrašo trukmė 8 min. 54 sek.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ jame matomas aukščiau aprašytas vaizdas. 05:39 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 pildo dokumentus ir klausia vyriškio, kada viskas vyko, vyriškis atsako, kad apie 7 valandą. Pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio, ar įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sankryža, vyriškis atsako, kad taip. 06:42 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio, ar kitas automobilis yra „Toyota“, vyriškis atsako, kad taip. 08:14 val. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „Vieną kartą spyrė į jūsų automobilio dureles? Kur?“, vyriškis atsako „aha, į priekines vairuotojo“. 08:35 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „kiek jums smūgių sudavė?“, vyriškis atsako „ai, daug žinokit, nuo 10 iki 20 kažkur“, pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „rankom, kojom?“, vyriškis atsako „rankom, kojom“, pareigūnė Nr. 1 klausia „ir rankom, ir kojom?“, vyriškis atsako „taip“. 09:10 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. klausia „į įvairias kūno vietas?“, vyriškis atsako, kad taip. Pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „tai čia gatvėj įvyko visas įvykis?“, vyriškis atsako, kad taip. Vyriškis sako, kad turi žmogaus, kuris matė, numerį. 10:54 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „nubrozdinimas ant jūsų veido yra, ar ne?“, vyriškis atsako „visko čia yra, ir nubrozdinimų, ir guzų“. 12:52 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „čia iš darbo jūs vykot namo?“, vyriškis atsako „ne, iš treniruotės“. 13:25 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „koks jūsų automobilis?“, vyriškis atsako „Volkswagen Golf“, pareigūnė Nr. 1 klausia „valstybiniai kokie?“, vyriškis atsako „(duomenys neskelbtini) 14:05 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „kurioj vietoj pastebėjot, kad automobiliui nedega šviesos?“, vyriškis atsako, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, pareigūnė Nr. 1 klausia, ar vyriškis iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įsukinėjo, vyriškis atsako taip, nurodo, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nurodo, kad kitas automobilis važiavo priešais jį. 15:28 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyriškio „tai kaip tada gavosi, jūs įsukot paskui jį į (duomenys neskelbtini) alėją?“, vyriškis atsako „nu jo, nu kai buvo sankryža, raudonas dega, galvoju sustosiu pasakysiu“. 15:33 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „bet jūs jau buvot įsukęs į (duomenys neskelbtini)“, vyriškis atsako, kad taip, jau buvo, pareigūnė Nr. 1 paklausia, ar jis pasuko į kairę, vyriškis atsako, kad taip. 17:30 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „ir ką jūs, priėjot prie tų durų, ir atidarėt tas dureles, kad pasakytumėt žmogui?“, vyriškis atsako „nežinau, aš bandžiau gal, kad langą atsidarytų parodžiau, bet parodė, kad nieko nesupranta, tai aš atidariau tas duris ir parodžiau į šviesas, jis svirtį įjungė, nuėjo į galą pasižiūrėjo, kad šviečia“. 18:53 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „o tai jūs iškart supratot, kad tas žmogus negirdi?“, vyriškis atsako „nu, kad jis ten rodė gestais, tai taip ir supratau“, pareigūnė Nr. 1 klausia „o tai jūs kada supratot, kai atidarėt duris, ar per stiklą“, vyriškis atsako „kai atidariau duris“. 20:20 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „ir tada jūs į skydelį rodėt, ar į šviesų svirtelę?“, vyriškis atsako, kad į šviesų svirtelę. 21:06 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyro „tai jis įjungė tas šviesas, pasuko tą svirtelę, įjungė šviesas ir išlipo iš automobilio?“, vyras atsako „taip“, pareigūnė Nr. 1 toliau klausia „tai išlipęs apėjo aplink automobilį, patikrino, ar šviečia tie žibintai?“, vyras atsako „taip“. 21:56 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyro „žodžiu apėjęs aplink automobilį pastebėjo, kad jo visi žibintai šviečia, ir tada pirštą prie smilkinio pasukinėjo?“, vyras atsako „mhm“. 22:33 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „tai jūs tuo metu jam parodėt špygą?“, vyras atsako „nu tai jo nu, galvojau ta prasme, nu jis tada muštis pradėjo“, pareigūnė Nr. 1 klausia „tai pirmiau į automobilį spyrė“, pareigūnė Nr. 1 klausia „o tai kaip, jis apėjo aplink tą automobilį, pasukinėjo pirštą, jūs parodėt špygą, ir jūs tada ruošėtės sėsti į savo automobilį? Kaip jis priėjo prie to automobilio?“, vyras atsako „jis tada, iš pradžių spyrė, kažko nesuprantat jūs“. 23:39 min. įrašo laiku vyras sako „jis spyrė, tada“, pareigūnė Nr. 1 klausia „tai kai jūs jam parodėt špygą jis iškart priėjo prie jūsų automobilio ir spyrė į jūsų automobilį?“, vyras atsako „aš tada špygą parodžiau, ir jo, tada spyrė į automobilį“. 24:42 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „tai jisai įspyrė į duris ir tada jau pradėjo jus mušt? Tai kokie ten pirmiausiai smūgiai buvo? Jums rankomis pirmiausia sudavė į galvą, į kūną, kojomis pradėjo spardyt, nuo ko jis pradėjo?“, vyras atsako „jo, rankom pradėjo, paskui griebė už kaklo“, pareigūnė Nr. 1 klausia „o į kur jums sudavė?“, vyras atsako „į galvą“. 25:39 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia vyro „vėliau abiem rankom suėmė jums už kaklo?“, vyras atsako „taip, bandė parverst“, pareigūnė Nr. 1 klausia „ir jam nepavyko parverst?“, vyras atsako „pirmą kartą lygtais ne, paskui antrą kartą“. 25:59 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „tai jūs kažkaip išsilaisvinot“, vyras atsako „jo aš kažkaip išsilaisvinau, vėliau jis vėl pradėjo smūgiuot“, pareigūnė Nr. 1 klausia „o tai rankomis smūgiavo?“, vyras atsako „taip“, pareigūnė Nr. 1 klausia „kur jums smūgiavo?“, vyras atsako „nu tai į galvos sritį pagrinde“. 27:55 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „toliau kas buvo?“, vyras atsako „privažiavo automobilis, išlipo vyriškis pasiteiraut, sakė, kad viską matė, kad gali paliudyt, davė telefono numerį“, pareigūnė Nr. 1 klausia „o tai čia kada tada jus parvertė? Jau tas vyras buvo privažiavęs, kai jus parvertė?“, vyras atsako „ne, nebuvo, ne ne ne“, pareigūnė Nr. 1 klausia „tai kas tada buvo toliau?“, vyras atsako „aš tada lygtais įlipau į automobilį ir pasiėmiau telefoną, skambinau 112 tada, pasakojau visas aplinkybes, tada sustojo tas automobilis „Subaru“, ten kažkoks tai man rodos kariuomenės vaikinukas buvo su uniforma kariuomenės“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą nepastebėta. Įrašo trukmė 30 min.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ jame matomas aukščiau aprašytas vaizdas. 00:12 min. įrašo laiku vyras sako „jis viską matė, viską žino, bent jau taip sakė. Paklausė kas nutiko“. 00:40 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „kas toliau buvo?“, vyras atsako „jis tada išvažiavo, sako aš negaliu laukt ir čia stovėt, ir nuvažiavo“. 00:59 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „telefono numerį galit pasakyt?“, toliau vyras diktuoja telefono numerį, sako, kad asmens vardas lygtais D,. 01:37 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „kas toliau buvo?“, vyras atsako „tada, kaip ten buvo, kad tada tas vyriškis jis ten bandė pasišalint“, pareigūnė Nr. 1 klausia „tai jis įsėdo į automobilį?“, vyras atsako „jo“. 02:35 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „kas buvo toliau?“, vyras atsako „nu tai tada aš norėjau iš spynelės išimti raktelį“, pareigūnė Nr. 1 klausia „tai jūs priėjot prie jo automobilio kairės pusės, ar ne?“, vyras atsako „taip, norėjau išimt raktelį“, pareigūnė Nr. 1 klausia „o jos buvo atviros?“, vyras atsako „ne man atrodo“, pareigūnė Nr. 1 klausia „tai atidarėt tas duris“, vyras atsako „taip, bet man nepavyko to raktelio kažkaip išimt, ir jis tada vėl pradėjo muštis ta prasme. Ne ne ne, kad aš tada sustojau priešais tą automobilį“, pareigūnė Nr. 1 klausia „tai jums nepavyko, ir tas vyras užsikūręs automobilį bandė išvažiuot ir jūs atsistojot į automobilio priekį tam, kad neišvažiuotų?“, vyras atsako „jo, jis tada atsirėmė į mane“. 05:03 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „kas buvo toliau?“, vyras atsako „nu tada jisai išlipo ir pradėjo muštis nu“, pareigūnė Nr. 1 klausia „rankomis?“, vyras atsako „taip“, pareigūnė Nr. 1 klausia „jums į kur smūgiavo?“, vyras atsako „į galvos sritį“. 06:04 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „kas buvo toliau?“, vyras atsako „tada aš bandžiau gintis ta prasme, jam atgal, bet man nepavyko niekas, jis tada mane pargriovė“, pareigūnė Nr. 1 klausia „kur čia pargriovė jus, ant šaligatvio?“, vyras atsako „aha, ties tuo bordiūru“, pareigūnė Nr. 1 klausia „kas buvo toliau?“, vyras atsako „ne, jis pirma mane ant asfalto to, jis suėmė man už kaklo ir parvertė mane, aš bandžiau pabėgt, jisai toliau smūgiavo, aš bėgau link to bordiūro, parvirtau, parvertė mane ir jis tada kojom pradėjo“, vyras toliau sako „jis tada, kai smūgiavo į galvą aš parvirtau“, pareigūnė Nr. 1 klausia „o tai iš nugaros jums smūgiavo?“ vyras atsako „taip“, pareigūnė Nr. 1 klausia „ir sudavė vieną smūgį į galvą? Ar keletą?“, vyras atsako „gal vieną žinokit, kad aš parvirtau, paskui mane pradėjo spardyt ten, aš pradėjau bėgt nuo to šaligatvio link mašinos, jis mane pasivijo, dar ten smūgiavo, nes aš ten kai parvirtau, užsidengiau rankas“, pareigūnė Nr. 1 klausia „pradėjo spardyt į įvairias kūno vietas?“, vyras atsako „jo, gal ir gavau į šoną“. 10:34 min. įrašo laiku vyras sako „jis pasivijo ir pradėjo vėl smūgiuot į galvos sritį“, pareigūnė Nr. 1 klausia „rankomis?“, vyras sako „taip“. 10:59 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „ir kas buvo toliau?“, vyras atsako „nu nieko, jis tada nubėgo iki automobilio ir išskuodė“. 11:42 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „fizinį skausmą jautėt?“, vyras atsako „dar jaučiu, dabar vaistų suleido, tai „biškį“ galvą atleidinėja“. 12:57 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „kas buvo toliau? Sulaukėt tarnybų atvažiuojant?“, vyras atsako „blogai pasijaučiau, tada sustojo automobilis kitas“, pareigūnė Nr. 1 klausia „ir kas buvo?“, vyras atsako „nu tai irgi, dėl pagalbos paklausė, kas čia vyksta, kaip jautiesi?“, pareigūnė Nr. 1 klausia „kas toliau buvo?“, vyras atsako „nieko, atsisėdau, blogai pasijaučiau, sako tu prisėsk, tai įsėdau į savo automobilį“. 14:37 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 klausia „apie kokio ūgio galėjo būti jis?“, vyras apibūdina „Toyota“ vairuotojo išvaizdą ir nurodo, kad jis aukštesnis, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, tarp (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs darbinius drabužius su atšvaitais, pilkas kelnes su pilkais šviesą atspindinčiais atšvaitais, šviesių trumpų plaukų, randų ir tatuiruočių neturėjo, nurodė, kad pamatęs atpažintų. 16:41 min. įrašo laiku vyras nurodo „jis buvo po pirmo įvykio dar planšetę išsitraukęs, mane fotografavo“. 17:27 min. įrašo laiku pareigūnė Nr. 1 duoda vyrui kompiuterį ir prašo perskaityti pareiškimą ir apklausą, nurodyti, kas gerai, kas blogai ir ką reikia pakeisti. Vyras nurodo, kad viskas gerai. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos peržiūrėjus vaizdo įrašą nenustatyta. Įrašo trukmė 30 min.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Įrašo trukmė 30 min.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Įrašo trukmė 49 sek. Apžiūrėti vaizdo įrašai įrašyti į DVD laikmeną ir pridėti prie medžiagos (1 t., b. l. 41–46).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimas vienas elektroniniu paštu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ per internetinę nuorodą gautas vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo viršutiniame dešiniajame kampe matomas užrašas „2024-03-12 18:56:59“, apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas „CAM“. Vaizdo įraše matomas nuo šviesoforu reguliuojamos sankryžos filmuojamas gatvės vaizdas. Matoma, kad gatvė sudaryta iš dviejų eismo juostų viena kryptimi, link vaizdo kameros, ir vienos eismo juostos priešinga kryptimi nuo vaizdo kameros. Vaizdo įraše matoma, kaip abejose eismo juostose, kryptimi link vaizdo kameros, sustoja įvairūs automobiliai. Matoma, kad kairiau esančioje eismo juostoje sustoja pilkos spalvos automobilis, kuris yra penktas automobilių eilėje, iš paskos jo sustoja tamsios spalvos automobilis. 18:58:17 val. įrašo laiku matoma, kaip iš tamsios spalvos automobilio išlipa asmuo, kuris eina link pilkos spalvos automobilio. Dėl vaizdo įrašo kokybės ir krintančios automobilių žibintų šviesos matomas tik šio asmens siluetas. Vaizdo įraše matoma, kad kiti automobilių eilėje stovėję automobiliai išvažiuoja, lieka stovėti minėtieji pilkos spalvos ir tamsios spalvos automobiliai. 18:58:53 val. įrašo laiku prie pilkos ir tamsios spalvos automobilių matomi dviejų asmenų siluetai, asmenys kažką daro tarpusavyje, vaizdo įraše matoma, kad asmenys juda, stumdosi ir mosuoja rankomis. Dėl vaizdo įrašo kokybės ir krintančios šviesos tikslių asmenų veiksmų ir gestų nėra galimybės nustatyti. 18:59:17 val. įrašo laiku šalia asmenų, dešiniau esančioje eismo juostoje (žiūrint iš vaizdo kameros pusės) sustoja dar vienas automobilis. 19:00:31 val. įrašo laiku matyti, kad prie minėtų tamsios ir pilkos spalvos automobilių vaikšto asmenys. Asmenų lyties, išvaizdos požymių ir jų skaičiaus bei veiksmų nėra galimybės nustatyti dėl vaizdo įrašo kokybės. 19:03:34 val. įrašo laiku automobilis, kuris buvo sustojęs dešiniau esančioje eismo juostoje, išvažiuoja. 19:03:45 val. įrašo laiku matyti, kaip du asmenys nueina kairiau, prie pilkos spalvos automobilio, vienas iš asmenų nukrenta ant šalikelėje esančios žemės, 19:03:48 val. įrašo laiku matyti, kaip likęs stovėti asmuo ranka užsimoja ir kažką daro nukritusiam asmeniui. 19:03:56 val. įrašo laiku matyti, kaip nukritęs asmuo atsistoja, vaizdo įraše matomas panašus į grumtynių vaizdas, dėl vaizdo įrašo kokybės tikslių asmenų atliekamų veiksmų nėra galimybės nustatyti. 19:04:05 val. įrašo laiku matoma, kaip vienas iš asmenų bėga į važiuojamąją kelio dalį, link pilkos spalvos automobilio. 19:04:15 val. įrašo laiku matyti, kaip kitas asmuo taip pat ateina prie pilkos spalvos automobilio. 19:04:24 val. įrašo laiku matyti, kaip pilkos spalvos automobilis išvažiuoja link vaizdo kameros. 19:04:27 val. įrašo laiku matyti, kaip vienas iš asmenų, kuris liko stovėti, nueina kairiau nuo automobilio, į šalikelę. 19:04:31 val. įrašo laiku matyti kaip prie tamsios spalvos automobilio sustoja automobilis, panašus į mikroautobusą. 19:04:38 val. įrašo laiku asmuo, stovėjęs šalikelėje, prieina prie mikroautobuso. 19:05:17 val. įrašo laiku mikroautobusas pavažiuoja į priekį ir sustoja šalikelėje. 19:05:33 val. įrašo laiku iš mikroautobuso išlipa du asmenys, kurie prieina prie stovėjusio asmens, visi trys asmenys vaikšto šalikelėje. 19:07:00 val. įrašo laiku vienas asmuo nueina prie stovinčio tamsios spalvos automobilio. 19:12:38 val. įrašo laiku prie tamsios spalvos automobilio atvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis su mėlynos spalvos švyturėliais. 19:13:00 val. įrašo laiku prie tamsios spalvos automobilio atvažiuoja policijos automobilis su mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos peržiūrėjus vaizdo įrašą nenustatyta. Įrašo trukmė 23 min. 1 sek. Apžiūrėtas vaizdo įrašas įrašytas į DVD laikmeną ir pridėtas prie medžiagos (1 t., b. l. 55–57).

Iš savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2024 m. birželio 17 d., 16.42 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis K. B. savanoriškai pateikė regėjimo akinius „Fielmann“, 1 vnt. )1 t., b. l. 61–63).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrimi 2024 m. birželio 17 d. savanoriškai pateikti regėjimo akiniai „Fielmann“. Žiūrint į regėjimo akinių priekinę dalį, matomi du keturkampių formos stiklai, įstatyti į tam skirtas rėmo vietas. Taip pat matomas pilkos spalvos akinių rėmelis. Akinių rėmelio dešinės kojelės vidinėje dalyje matomi balti užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Akinių rėmelio kairės kojelės vidinėje dalyje matomi balti užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Jokių išoriškai matomų mechaninių pažeidimų ant akinių nepastebėta. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta (1 t., b. l. 64–70).

Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad diagnozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas (1 t., b. l. 101).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. B. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, dešiniame smilkinyje, kairiame smilkinyje, apatinės lūpos, kaklo, dešinio kelio srityse, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai 9 (devyniais) trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2024 m. kovo 12 d. Sužalojimai, vertinant juos visumoje, ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 117–119).

Iš tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 12 d., dirbant r. š. „(duomenys neskelbtini)“, kartu su SPS specialistu Ž. A. V., nustatytame maršrute, apie 18.35 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl to, kad pranešėjas važiuodamas automobiliu, pamatė, kad automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuoja be šviesų. Pranešėjas sustabdė aukščiau minėtą automobilį ir pasakė, kad įsijungtų šviesas. Išlipęs „Toyota“ vairuotojas pranešėjui trenkė į veidą. Nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje, automobilyje rastas sėdintis pranešėjas K. B., kuris dėl patirto streso ir galimai patirtų sužalojimų apie įvykį nieko paaiškinti nesugebėjo. Taip pat prie pranešėjo automobilio „Volkswagen“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo įvykio liudininkai, tai yra, I. S. ir S. S., kurie paaiškino, kad vyko (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), privažiavę prie sankryžos pamatė, kaip ant šaligatvio yra mušamas vyras, tai yra, kitas liudytojams nepažįstamas vyras spardė pranešėją K. B.. Liudytojams privažiavus prie asmenų nepažįstamas asmuo sėdo į automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), ir nusuko link (duomenys neskelbtini). Liudytojai teigė, kad spardęs pranešėją vyras buvo apsirengęs šviesiai – žalsvai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, daugiau požymių nenurodė. Atvykusi GMP brigada (duomenys neskelbtini) pranešėją K. B. dėl patirtų sužalojimų išsivežė į LSMU KK SPS. Pagal valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis priklauso R. J., nuvykus jo nurodytu adresu buto duris atidarė G. J., kuri nurodė, kad R. J. namuose nėra ir bute jis nerastas. Dėl savo negalios G. J. daugiau nieko nepaaiškino (1 t., b. l. 120–121).

Iš tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. kovo 12 d., apie 20.25 val., dirbant r. š. „(duomenys neskelbtini)“, kartu su vyr. patruliu T. B. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad LSMUL Kauno klinikų SPS yra pristatytas pilietis K. B., kurį sankryžoje sumušė kitas asmuo. Atvykus nurodytu adresu pabendrauta su nukentėjusiuoju K. B., iš jo buvo priimtas pareiškimas, jis apklaustas liudytoju. K. B. nurodė, kad buvo įvykio liudytojas vaikinukas, galimai vardu D., jam davė savo tel. numerį, tačiau su vaikinu nesusisiekta dėl vėlaus paros meto. Taip pat buvo gautas BPC pranešimas apie įvykį ROIK: (duomenys neskelbtini), jog gatvėje susimušė du asmenys, pranešėjas M. T., tačiau su juo taip pat dėl vėlaus paros meto susisiekta nebuvo. Pabendravus su K. B. ir parodžius automobilio savininko nuotrauką šis teigė, kad tai tas pats jį sumušęs pilietis. Taigi nustatyta, kad tai R. J.. Nuvykus į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, namo kieme stovintis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nerastas. Nuėjus iki (duomenys neskelbtini) buto durų niekas neatidarė. R. J. nerastas, jam šaukimas neįteiktas (1 t., b. l. 122–123).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad K. B. atpažino asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tai šis asmuo 2024 m. kovo 12 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) alėjoje, Kaune, viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, jam į galvos sritį abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių, o abejomis kojomis jam į įvairias kūno vietas spyrė ne mažiau kaip 6 kartus. Šį asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini), atpažino iš jo plaukų, pakritusių žandų, putlių lūpų, rūsčios mimikos, smakro srities, šviesių akių ir antakių (1 t., b. l. 128–132).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Šio nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltinimo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Kaltinamasis R. J. savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tačiau kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas tik jo paties pasirinkta gynybine versija, kurios nepatvirtina kiti teisimojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo K. B. parodymais, nes iš esmės jie buvo nuoseklūs ir atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teismo posėdžio metu paaiškintas aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai: I. S., M. T., S. P.. Pats kaltinamasis teisme neneigė aplinkybės, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo fizinis kontaktas, ką patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kuria K. B. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, dešiniame smilkinyje, kairiame smilkinyje, apatinės lūpos, kaklo, dešinio kelio srityse, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai 9 (devyniais) trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024-03-12. Sužalojimai, vertinant juos visumoje, ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą. (b. l. I t. 117-119). Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjęs K. B. pats išprovokavo kaltinamąjį ar kaltinamąjį nepagrįstai apkalbėjo. Kaip nustatyta iš policijos pareigūnų teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtų kūno kamerų įrašų (1 t., b.l. 41-46), jis buvo nuoširdus, susijaudinęs, logiškai pasakodamas apie panaudotą R. J. fizinį smurtą prieš jį viešoje vietoje, detaliai papasakojo įvykio aplinkybes bei pateikė policijos pareigūnams sulaužytus savo akinius, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti (1 t., b.l. 61-63, 64-70). Pažymėtina, kad nukentėjęs K. B. iš karto ir nurodė, kad prieš jį fiziškai smurtavo R. J., ką patvirtina ir nešališki policijos pareigūnų bei kitų liudytojų parodymai, pareigūnų kūno kamerų įrašai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kiti rašytiniai įrodymai.

Iš bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamasis ir nukentėjęs lig tol nebuvo pažįstami ir neturėjo pykčių. Teismui nenustačius jokių R. J. smurtinius veiksmus pateisinančių objektyvių priežasčių bei konstatavus, kad kaltinamasis kaip pretekstą savo veiksmams panaudojo mažareikšmę dingstį – nukentėjusiojo prašymą įsijungti automobilio žibintus, pripažintina, kad K. B. sveikatos sutrikdymą lėmė būtent R. J. noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą.

R. J. veiksmai padaryti viešoje vietoje, jie buvo įžūlūs; jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams; nukentėjęs dėl to patyrė fizinį skausmą, išgąstį; dėl tokių R. J. veiksmų buvo sutrikdyta kasdienio gyvenimo tvarka, o nukentėjusiajam K. B. dar buvo ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumo, apimties, spręstina, kad R. J. veikė tiesiogine tyčia.

Tai, kad asmuo (kaltinamasis) turi negalią, negali būti priežastimi kilti konfliktams viešose vietose. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamojo automobilis dėl jį vairuojančio negalią turinčio savininko saugumo, nebuvo pažymėtas specialiais skiriamaisiais ženklais, nors tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklėse, kas tikėtina, būtų palengvinę kaltinamojo bendravimą su nukentėjusiuoju ar tokia situacija net nebūtų kilusi.

Taigi, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinimas R. J. pasitvirtino: jis 2024 m. kovo 12 d. apie 19.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, viešoje vietoje, žodinio konflikto metu, vieną kartą koja spyrė į K. B. priklausančio automobilio "VW Golf", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekines duris, po to priėjęs prie K. B. ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių, suduotų rankomis ir kojomis, pasekoje padarė K. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje pusėje, dešiniame smilkinyje, kairiame smilkinyje, apatinės lūpos, kaklo, dešinio kelio srityse, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, t. y. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo R. J. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis R. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. R. J. yra neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. II t. 42-48). Psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruotas (b. l. II t. 34). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita- neregistruotas (b. l. II t. 37). Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertina, kad švelnesnės bausmės – viešieji darbai arba bauda kaltinamajam neskirtina. Atsižvelgiant į virš nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teisme posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant R. J. inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei skirtini tarpusavyje suderinami įpareigojimai, kurie padės pasiekti numatytuosius bausmės tikslus

V. Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018).

Nukentėjusysis K. B. pripažintas civiliniu ieškovu, byloje ikiteisminio tyrimo metu pareikštas jo civilinis ieškinys turtinei 50,19 Eur ir neturtinei 2500 Eur žalai atlyginti, taip pat priteisti iš kaltinamojo proceso išlaidas (1 t., b. l. 140–141).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos nurodyta, kad 2024 m. kovo 12 d., apie 19.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, dėl kaltinamojo R. J. veiksmų, tai yra, jo įvykdytų ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių, suduotų rankomis ir kojomis K. B., buvo apgadinti nukentėjusiojo daiktai ir drabužiai, tai yra, suplėšytos kelnės. Prie civilinio ieškinio pridėta mokėjimo kvito kopija, iš kurios matyti, kad 2024 m. kovo 16 d. K. B. nusipirko naujas kelnes, kurių vertė – 50,19 Eur (1 t., b. l. 142). Taigi, K. B. dėl neteisėtų kaltinamojo R. J. veiksmų patyrė 50,19 Eur neturtinę žalą.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis K. B. patyrė 50,19 Eur turtinę žalą, kadangi įvykio metu buvo suplėšytos jo dėvimos kelnės, todėl jis turėjo įsigyti naujas. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, K. B. ir R. J. priteisiant 50,19 Eur turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodyta, kad dėl R. J. veiksmų K. B. patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl R. J. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Be to, kaltinamasis sulaužė nukentėjusiojo akinius, todėl laikotarpiu, kol jie buvo taisomi, nukentėjusysis patyrė diskomfortą, nes be jų prastai mato. Dėl sumušto veido patyrė didelę gėdą, pažeminimą. Kol neišnyko smurto žymės, turėjo eiti į darbą sumuštu veidu. Tai turėjo neigiamos įtakos K. B. savivertei ir autoritetui bendradarbių tarpe. Taip pat kilo sunkumų vykdant darbines funkcijas, nes K. B. darbas sėdimas, o dėl įvykio metu patirtų uodegikaulio sužalojimų, jis negali ilgai sėdėti vienoje pozicijoje.

Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad K. B. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, dešiniame smilkinyje, kairiame smilkinyje, apatinės lūpos, kaklo, dešinio kelio srityse, odos nubrozdinimai dešiniame skruoste. Sužalojimai, vertinant juos visumoje, ar kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 117–119).

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam K. B. dėl jam padarytų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu ir po jo nukentėjusysis patyrė psichologinius išgyvenimus, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusysis ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės reikšmingos įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo K. B. nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 500 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, K. B. ir R. J. priteisiant 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad valstybės patirta nukentėjusiajam K. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 541,67 Eur. Šios išlaidos susidarė už advokato A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokato A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. J. iš kaltinamojo negali būti išieškotos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aukštesniųjų teismų šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022).

BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, byla. Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu šiuo pagrindu buvo paskirtas gynėjas advokatas. Įvertinus paminėtą teisinį pagrindą ir kaltinamojo turtinę padėtį, Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas, kuris nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visus CD su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant šiuo laikotarpiu R. J. registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, išskyrus atvejus, kai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

R. J. skirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti–nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš R. J. priteisti 50,19 Eur turtinės žalos ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. J. nepriteisti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: visus CD su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.