Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą su pažyma, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta trečdaliu bausmė – 8 mėnesių 15 dienų terminuotas laisvės atėmimas, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 5 punktais, atidėtas 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 3 MGL (390 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti iki 2014 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės (bausmė atlikta 2016 m. rugpjūčio 4 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda (2020 m. sausio 21 d. bauda neišieškota);

3) Didžioje Britanijoje 2014 m. rugsėjo 22 d. teistas už eismo taisyklių pažeidimus, vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, už nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymą arba prieš valstybės pareigūnus, paskirtos baudos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

jis 2020 m. liepos 26 d. apie 00.51 val. Vilniuje, T. Narbuto g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 promilių neblaivumas), atsisakydamas vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio E. Z. teisėtus reikalavimus sėdėti tarnybinio automobilio sulaikytiems skirtoje patalpoje, tyčia panaudodamas vyriausiojo patrulio E. Z. atžvilgiu fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. savo galva smogė E. Z. į galvos sritį, taip pat dešinės rankos delnu trenkė jam į veido sritį, sukeldamas E. Z. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Iš medicinos dokumentų išrašo / siuntimo 2020 m. liepos 26 d. matyti, kad E. Z. nustatyta diagnozė – sukrėtimas (S06.00); gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (S00.05), kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas (S13.4) (b. l. 37).

V: „Dėl šito automobilio aš pats skambinau. Mano iškvietimas.“

V: „(duomenys neskelbtini)... Aš paskambinau. Maladiec, kad karoče dirbat gražiai. (duomenys neskelbtini).“

Vairuotojas gūžčioja rankomis.

P1: „Tai jeigu nenorėsi, tai bus baudžiamoji bus atsakomybė. Atsisakymas.“

P2: „Citroeną sustabdėm, automobilio vairuotojas be vairuotojo pažymėjimo, atrodo neblaivus, tikrinsimės blaivumą.“

P2: „O gal yra vardas kas skambino?“ (kalba radijo ryšio priemone)

Vyras linksi galva.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „2020_0726_005211_030.MP4“, kuriame matomas grumtynių vaizdas, tačiau neįmanoma identifikuoti veiksmų sekos bei juose dalyvaujančių asmenų dėl tamsos ir veiksmų intensyvumo.

B: „Dalbajobas! Vsio, vsio, vsio. Vsiooo! Aaaa, aaa, aaa! Skauda, vsio, man skauda nachuj! Aaaa! Nu tai ką man daryt, blet! Tu supykai ant manęs – aš supykau ant tavęs, nachuj.“

B: „Nu ką aš žinau blet, gal suprantu blet. Nachuj tu braižai man veidą.“

A: „Nu va ir į snukį gavau. Čia gavau, čia kažkur gavau. Reikės NVRS’o, nes skausmą patyriau (b. l. 51–55).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal teismų praktiką, pasipriešinimu smurtu pripažįstami tyčiniai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai jis prieš nukentėjusįjį panaudoja bet kokį neteisėtą tiesioginį poveikį (fizinį, mechaninį, cheminį, biologinį), kuris sukelia žmogui skausmą ar atitinkamų padarinių, pavyzdžiui, nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-69-976/2015).

Teismų praktikoje laikytina, kad BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435-677/2016, 2K-195-639/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-27-851/2018). Pažymėtina, kad apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2011, 2K-69-976/2015).

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, įrodyta.

Kaltinamasis J. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 286 str.), t. y. fizinio smurto, pasipriešinant valstybės tarnautojui, panaudojimo, ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu bei teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai, o šiuos jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. D., A. S. ir nukentėjusiojo E. Z. parodymai, šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos įvykių registro išrašas, vaizdo įrašų apžiūros protokolų duomenys, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi šie duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, neabejotinai patvirtina, jog J. B. 2020 m. liepos 26 d. apie 00.51 val. Vilniuje, T. Narbuto g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 promilių neblaivumas), atsisakydamas vykdyti Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Z. teisėtus reikalavimus sėdėti tarnybinio automobilio sulaikytiems skirtoje patalpoje, tyčia panaudodamas vyriausiojo patrulio E. Z. atžvilgiu fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. savo galva smogė E. Z. į galvos sritį, taip pat dešinės rankos delnu trenkė jam į veido sritį, sukeldamas šiam fizinį skausmą.

Pabrėžtina, kad įrodymų visuma patvirtina, jog J. B. pasipriešinimas smurtu pasireiškė aktyvais jo veiksmais, prieš nukentėjusįjį panaudojus neteisėtą tiesioginį poveikį, t. y. fizinį smurtą – smūgį galva į galvą ir rankos delnu į veido sritį, kurie akivaizdu, kad sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą (iškviesta greitosios medicinos pagalba, nuvežtas į RVUL, kur nustatyti galvos plaukuotosios dalies paviršiniai sužalojimai, sumušimas, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, smegenų sukrėtimas, nors teismo medikų ir nekvalifikuoti kaip sužalojimai). Ne tik iš kaltinamojo parodymų, tačiau ir iš kitos byloje surinktos medžiagos (ypač vaizdo įrašų) matyti, kad J. B. naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo – policijos pareigūno, atžvilgiu, suvokė, kad tokiu būdu jis priešinasi valstybės tarnautojui, ir norėjo taip veikti, kadangi buvo paprašytas antrą kartą papūsti į alkotesterį, o jam atsistojus, buvo paprašytas sėdėti tarnybinio automobilio sulaikytiems skirtoje patalpoje, tačiau šių reikalavimų nepaisė, be to, galimai, jo tokius veiksmus iššaukė pirmą kartą įpūstas alkoholio kiekis, viršijęs baudžiamosios atsakomybės ribą, o jo smurtinio pobūdžio veiksmai akivaizdžiai buvo tikslingi, staigūs, intensyvūs, aktyvūs, po šių smūgių pats netgi išgriuvo iš tarnybinio automobilio į lauką, po ko buvo iš karto sulaikytas bei jam uždėti antrankiai, taigi, teismo vertinimu tai rodo, jog kaltinamasis J. B., darydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad dėl neblaivumo jis, kaip teigia, neprisimena įvykio aplinkybių arba teigia jų nesuvokęs, nors yra pakaltinamas, vadovaujantis BK 19 straipsnio 1 dalimi, neatleidžia kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, esant neblaiviam.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad J. B. yra jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi, vykdo individualią veiklą (b. l. 80), administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 69–78), Lietuvoje teistas du kartus, Didžiojoje Britanijoje vieną kartą (b. l. 66–68), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Galiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą pripažino visiškai (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bet yra J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,43 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti J. B. už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės minimumui, t. y. 51 MGL (BBND – bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) (2 550 Eur) dydžio baudą (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 34 MGL (BBND) (1 700 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. B. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 26 d. 00.36 val. iki 2020 m. liepos 26 d. 12.43 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 84–85; 95), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Nukentėjusysis E. Z. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 2 000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad dėl nusikalstamų veiksmų negalėjo dirbti ir buvo nedarbingume, įvykio metu patyrė fizinį skausmą, taip pat patyrė ir emocinius išgyvenimus, t. y. įvykis jį sukrėtė, dirbdamas jaučia nerimą ir perteklinę savisaugą visose darbinėse situacijose (b. l. 60). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 61).

Minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, tačiau šiuo atveju nenustatyta, jog neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkūs ir ilgalaikiai ar išliekantys visam jos gyvenimui bei nenustatyta, kad dėl sukelto fizinio bei dvasinio skausmo atsirado negatyvūs pasikeitimai įvairiose jo gyvenimo srityse, t. y. kad jis visam laikui prarado darbingumą, suprastėjo gyvenimo kokybė, iki šiol ribojama įprasta veikla, šiuo metu patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto fizinio smurto ir t. t. Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas smurtinis tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo jam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, tačiau nenustatyti sveikatos sužalojimai (sutrikdymas), nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuris turi būti pasiruošęs įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jo atžvilgiu. Pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepagarbą ir nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams turėtų būti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių, vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą, turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui, tačiau nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami. Šiuo atveju, kaip nurodė pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, nors jis ir ketina atlyginti padarytą žalą, tačiau, jo nuomone, prašoma suma yra per didelė, jis galėtų atlyginti mažesnio dydžio žalą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-942/2020; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-350/2020; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-693-365/2019 ir kt.), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 200 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kita vertus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir Sodra) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 586,36 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų E. Z. buvo nedarbingume ir už šį laikotarpį nuo 2020 m. liepos 26 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. iš Sodros gavo 586,36 Eur ligos išmoką. Tai patvirtina ir pagrindžia pridėti dokumentai (b. l. 127–140). Teisiamojo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 12 d. pripažinta civiliniu ieškovu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl Sodros turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis jo dydžio neginčija, su ieškinio dydžiu sutinka, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai (BPK 115 str. 1 d.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93–94) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš tarnybinio automobilio (b. l. 50) ir kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš Body kameros (b. l. 56), saugomi prisegtuose vokuose prie bylos lapų, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL (BBND) (2 550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti 34 MGL (BBND) (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. B. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 26 d. 00.36 val. iki 2020 m. liepos 26 d. 12.43 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai ir J. B. paskirti galutinę – 32 (trisdešimt dviejų) MGL (BBND) (1 600 Eur) (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir E. Z. naudai priteisti iš J. B. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti iš J. B. 586,36 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus trisdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą AB SEB banke Nr. LT337044060007740589, gavėjo pavadinimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala VSDFV Vilniaus skyriui“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš tarnybinio automobilio ir kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš Body kameros, saugomus prisegtuose vokuose prie bylos lapų, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti J. B., kad bauda, turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.