- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1331-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00435-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- R. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 2-3-962/2016 ir jį iš dalies pakeitusia 2017 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-223-221/2017 nepadalintų ŽŪK „Pienas LT“ 9953,96 Eur vertės pajų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016, buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, tame skaičiuje ir ŽŪK „Pienas LT“ pajiniai įnašai. Šis sprendimas iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-223-221/2017.
Šalies argumentai
2. Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su savarankišku ieškiniu, prašydama atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. 9953,96 Eur vertės ŽŪK „Pienas LT“ pajinių įnašų, kurie, anot ieškovės, nebuvo padalinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 ir jį iš dalies keitusia Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-223-221/2017, pripažįstant ieškovei nuosavybės teisę į 4976,96 Eur dydžio ŽŪK „Pienas LT“ pajinius įnašus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. M. ieškinį.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė iš esmės reikalauja dalies turto, kuris, jos teigimu, nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje. Teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovė faktiškai kelia bendro su atsakovu turto padalijimo klausimą, kuris turėjo būti ir buvo sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.
5. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir tik nesant objektyvios galimybės pasinaudoti šiuo institutu reikšti reikalavimus kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019).
6. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių santuoka nutraukta Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, kuris iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi. Taigi nėra suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas penkerių metų naikinamasis terminas, per kurį galima kreiptis dėl civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo atnaujinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė turi objektyvią galimybę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė D. M. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Ieškovės manymu, tokia išvada nėra visiškai pagrįsta, kadangi precedentai, kuriais teismas rėmėsi, nėra identiški ar panašūs į šios bylos fabulą.
7.2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje nėra išimtinių aplinkybių, tačiau šalių skyrybų byla truko beveik 3 m. (iki 2017 m.), jos apimtis itin didelė. Jau nutraukus santuoką, tarp šalių kilo eilė teisinių ginčų (nuo 2014 iki 2019 m. išnagrinėtos 26 bylos ). Iš esmės visos bylos buvo susijusios su santuokos nutraukimo byla. Dėl to atnaujinus skyrybų bylą, procesas truktų itin ilgai, be to, šio proceso pagrindu būtų galima atnaujinti ne mažiau kaip dar 2 civilines bylas. Tokia virtinė atnaujintinų procesų neabejotinai pažeistų teisinio tikrumo, proceso operatyvumo ir koncentracijos principus.
7.3. Šių principų pažeidimas tampa dar akivaizdesnis įvertinus šios bylos dalyką – nepadalintas turtas yra iš esmės mažareikšmis, lyginant jį su skyrybų byloje dalinto turto verte (ginčytina pajų suma – 4976,96 Eur, skyrybų byloje padalinto turto vertė – daugiau kaip 673 125,39 Eur). Apeliantė abejoja, ar tokios palyginti nedidelės vertės turto nepadalijimas būtų laikytinas pagrindu atnaujinti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėjus esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu).
7.4. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą ieškovė buvo pateikusi jos turimą informaciją apie pajų dydį ir tik 2019 m. balandžio 30 d. iš ŽŪK „Pienas LT“ pažymos sužinojo, kad tas dydis nebuvo tikslus, dėl ko 9953,96 Eur dydžio pajaus liko nepadalintas. Ieškovė kaip bendraturtė turi teisę reikalauti atidalyti jos dalį atskiroje byloje, kadangi turtas yra mažos vertės. Proceso atnaujinimas jau išnagrinėtoje byloje tikėtinai lemtų poreikį atnaujinti ir kitas bylas, kuriose santuokos nuraukimo byloje priimtas sprendimas ir jį iš dalies pakeitusi apeliacinės instancijos teismo nutartis laikyti prejudiciniais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
11. Nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016, nutraukė šalių D. M. ir R. M. santuoką, išsprendė kitus reikalavimus, susijusius su turto padalijimu, tame skaičiuje ir dėl ŽŪK „Pienas LT“ 27 198,29 Eur vertės pajinių įnašų. Šis sprendimas iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-223-221/2017.
12. Taigi, šiai dienai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau apeliantė teismui pateiktu ieškiniu prašo padalinti likusius 9953,96 Eur vertės ŽŪK „Pienas LT“ pajinius įnašus pagal kooperatyvo 2019 m. balandžio 30 d. pažymą, nes tik iš minėtos pažymos sužinojo tikrąjį pajinių įnašų dydį, sudarantį 37 152,25 Eur, dėl ko 9953,96 Eur dydžio pajus liko nepadalintas.
13. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti be kita ko remdamasis ir kasacinio teismo išaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad paaiškėjus aplinkybei, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą.
14. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką vieno sutuoktinio prašymu, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
15. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir CPK 385 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019).
17. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015; 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 20 punktą; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 36 punktą; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).
18. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste pažymėtina, jog šalių santuoka nutraukta įsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016, ir iš dalies jį keitusia Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-223-221/2017. Šiais teismų procesiniais sprendimais, remiantis pirmiau minėtu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, turėjo būti padalytas visas šalių bendras turtas, tarp jo ir ŽŪK „Pienas LT“ pajiniai įnašai.
19. Apeliantės vertinimu, tik 2019 m. pavasarį jai paaiškėjo, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ne visas šalių turtas, t. y. liko nepadalinta dalis ŽŪK „Pienas LT“ pajinių įnašų.
20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą yra išaiškinęs, jog santuokos nutraukimo pasekmių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 22, 26 punktus; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Toks įpareigojimas leidžia apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018).
21. Bendrasis principas lemia, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018).
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, grindžiamais kasacinio teismo išaiškinimais, kad gali susiklostyti situacijos, kai santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas bendras sutuoktinių turtas, tačiau vien ta aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinių nurodomas turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir joje padalytas, savaime nereiškia, kad toks turtas neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018). Tokiais atvejais paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27, 28 punktus; 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).
23. Apeliantės vertinimu, nepadalintas turtas yra iš esmės mažareikšmis, lyginant su skyrybų byloje padalinto turto verte (ginčytina pajų suma – 4976,96 Eur, skyrybų byloje padalinto turto vertė – daugiau kaip 673 125,39 Eur), todėl jai kyla abejonės, ar tokios palyginti nedidelės vertės turto nepadalijimas būtų laikytinas pagrindu atnaujinti procesą byloje.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atnaujinus bylos procesą ir tęsiant jos nagrinėjimą CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, byla nagrinėjama pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai reiškia, kad byla iš naujo nagrinėjama tik tokia apimtimi ir tokiais pagrindais, kuriuos nurodo pareiškėjas, prašantis atnaujinti procesą. Šiuo konkrečiu atveju – kaip teigia apeliantė, dėl nepadalinto turto dalies, t. y. 9953,96 Eur vertės ŽŪK „Pienas LT“ pajinių įnašų.
25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2019 m. gegužės 29 d. teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.