Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams V. J. ir D. J., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo

11. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) preambulė).

12. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

13. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

14. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023; kt.).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

16. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

17. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3256-781/2023; kt.).

19. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas J. J. siekia bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena skyrium nuo tėvo, po tėvų santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. J.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu J. J. šalys susitarė sutarties 3.5 – 3.7 punktuose, iš kurių matyti, jog jokia konkreti vaikų su tėvu bendravimo tvarka nebuvo nustatyta, todėl, kaip teigia ieškovas, joks bendravimas su vaikais nevyksta ir negali būti vykdomas. Teismo posėdžio metu iš šalių duotų paaiškinimų bei nepilnamečių vaikų apklausos matyti, jog abu vaikai atsisako bendrauti su tėvu bet kokiu būdu, jie yra tėvo telefono numerį užblokavę, jis negali su vaikais susisiekti, pamatę tėvą, jie bėga, atsisako kalbėtis ar net pasisveikinti. Atsakovė nurodo, jog betarpiškas ieškovo ir jų nepilnamečių vaikų bendravimas negalimas dėl praeityje patirtų nuoskaudų, ji vaikams nedraudžia bendrauti, bet vaikai atsisako bendrauti su tėvu.

21. Iš 2021-05-31 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog nepilnametė G. J. nurodė, jog apie metus laiko tėvo nematė, nebendravo, nenori susitikti, tėvas neskambino, jo telefono numerį užblokavo dėl prasidėjusių teisminių procesų, ant tėvo pyksta, kad dėl jo reikia eiti į teismą, bendrauti nepageidauja, kai pati norės, tada ir paskambins ir su juo susitiks, mama jai leidžia bendrauti, mano, kad pamačiusi tėvą tiesiog ignoruotų (b. l. 66-67). Iš 2021-05-31 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog nepilnametis D. J. nurodė, jog dabar su tėvu nei matytis, nei bendrauti techninio ryšio priemonėmis nenori, nežino, ar ateityje norės bendrauti, nes ant tėvo pyksta dėl įvykių, įvykusių gyvenant kartu, mama bendrauti netrukdo (b. l. 68-69). Iš 2022-09-20 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog nepilnametė G. J. pasakojo, kad su broliu labai artimas ryšys; su tėčiu nebendrauja, kada būtų pasiruošusi bendrauti, - nežino, „gal kažkada“. G. pasakojo, kad visos kelionės būdavo sugadintos. Tėvas grasindavo mamai, vadindavo ją visaip. Katiną ir šunį buvo grasinęs, kad išmes. Pro balkoną vieną vakarą vos neišmetė jų šuns. G. pažymėjo, kad tėvas labiau myli ją nei brolį, tačiau tėčio blogas elgesys su broliu ir mama, jų įžeidinėjimas, gyvūnų skriaudimas, paveikė ją, dėl to ji nenori su juo susitikti. G. prisiminė įvykį, kai važiavo iš Vokietijos, vairavo tėtis. Jis labai greitai sustabdė mašiną ir visas galas tada pakilo į orą. Pradėjo mamai grasinti, kad peiliu ją subadys ir dar kažką. Visą laiką, kai mama grįždavo vakare, jie pykdavosi virtuvėje. Paskutiniu metu brolis nebeleisdavo tėčiui skriausti, visaip vadinti mamos, užstodavo ją. G. pažymėjo, kad „atsibodo, kai tėvas siunčia mamą į teismą. Vis tiek mes irgi pereinam per tą“. G. nurodė, kad mama nedraudžia su tėčiu bendrauti (b. l. 55-56). Iš 2022-09-20 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, jog nepilnametis D. J. pasakojo, kad nurodė, jog tarp jo ir tėvo nėra jokių santykių; nenori su tėvu bendrauti, susitikti, nes „tėvas jį žemino labai daug kartų“; tėvas jį buvo užsipuolęs, „trenkė į duris“. Vaikas pasakojo, kad „tėvas mušdavo gyvūnus; sakė, kad pro balkoną išmes ar iš namų tiesiog išmes“- būdavo žiauru, verkdavo. Tėvas grįžęs vakare po sporto salės namo keldavo konfliktus, „kažką ne taip padarėm ar panašiai“. D. pasakojo, kad tėtį buvo sutikęs parduotuvėje: „su draugais ruošėmės mano gimtadieniui, buvome Akropolyje, „Maximoje“. Ten kasoj stovim, laukiam, kol galėsim susimokėti. Jisai atėjo į tą pačią eilę. Aš iš pradžių jo nemačiau, paskui atsisuku, jis į mane žiūri tokiu agresyviu žvilgsniu. Jis nepriėjo net prie manęs pasisveikinti. Galėjo prieiti, bet nepriėjo“. Pasak, D., jam mama tikrai nedraudžia su tėvu bendrauti, jei norėtų tikrai galėtų, bet nenori (b. l. 53-54).

22. 2023-06-20 teismo posėdyje nepilnametis D. J. nurodė analogiškas aplinkybes, paaiškino, kad nenori susitikti su tėčiu dėl jo elgesio, jis veidmainis, prie kitų žmonių elgiasi kitaip, o kai būna vieni, jis iš karto pradeda priekaištus reikšti: „taip negerai, anaip negerai“. Su tėvu nebendrauja jau nuo skyrybų proceso pradžios, yra užblokavęs. Tėtis nebandė su juo bendrauti per močiutę – savo mamą. Jis buvo kelis kartus važiuodamas su dviračiu tėtį sutikęs, bet jam nieko nesakė. Tėtis pasakė „labas“, bet jis nekreipė jokio dėmesio, tiesiog pravažiavo, nes nenorėjo bendrauti. Prisiminė, kai tėtis jį pasiėmė po (duomenys neskelbtini) kelionės, jis suvalgė saldainį, tėvas supyko, išvadino „paršu“, „asilu“. Su juo linksmybių nebuvo. Po darbo grįžęs iš karto eidavo į sporto salę, po to grįžęs namo sukonfliktuodavo ir miegoti. Ne kartą mušė diržu, lupo į duris, duryse liko skylė. Norėjo su tėčiu su dviračiu kartu važiuoti, tai tėtis pasakė, jog jis nespės. Nepadės niekas, su tėčiu nebendraus. Žemino prieš draugus, paėmė po kelionės, konfliktas, „paršu“, „asilu“ išvadino. Šuo užšoko ant lovos, tai tėtis kumščiu trenkė šuniui į šoną, jis nuvirto. Su katinu tą patį darydavo, sakydavo, kad išmes pro balkoną, jei pridarys ką nors. Su tėčiu nesaugiai jaučiasi. Niekada nebuvo jokio bendro užsiėmimo su tėčiu. Nebandė įtraukti į savo sportą. Nemano, kad galima atnaujinti ryšį. Tėtis galėjo atsiprašyti, bet neatsiprašė. Kiti negali padėti jam bendrauti su tėčiu, jis nevažiuos, nors ir teismas lieptų. 2023-06-20 teismo posėdyje nepilnametė G. J. nurodė analogiškas aplinkybes, paaiškino, kad nenori tėčiu bendrauti, jį yra užblokavusi. Tėtis brolį nuolat pravardžiavo, žadėjo gyvūnus išmesti pro balkoną, kelionės visos buvo sugadintos. Su ja tėtis elgėsi geriau, nei su broliu. Grįžęs po darbo iš karto eidavo į sporto salę ir prabūdavo iki kol reikėdavo eiti miegoti. Jie dažniausiai laiką leisdavo su mama. Ji su tėčiu nebendrauja nuo 2021 m. vasaros. Pati nusprendė nebendrauti. Nelabai džiaugdavosi, kai tėtis atvažiuodavo pas juos į kaimą. Mano, kad nustatinėti bendravimo tvarką reikia ne per teismus, jie turi atsigauti, nori ramybės. Mama dažniausiai pritaria jų pasirinkimui, mama į jų bendravimą su tėčiu nesikiša, čia jų abiejų sprendimas. Ji tėčiui neskambins, neatsilieps, nenori bendrauti. Visada su mama būdavo, su tėčiu vieni nenorėdavo būti. Tėtis brolį vadindavo „snarglius“, „erelis“, „storas“, „čiuožk iš namų“, kai broliui gal 10 metų buvo. Jos su tėčiu ryšys nutrūko dėl teismų. Mama neliepė nebendrauti su tėčiu. Jis turėtų pats stengtis bendrauti su jais, o ne per kitus. Ji neturėtų, ką tėčiui pasakyti, ji juo nepasitiki. Su broliu gerai sutaria. Kai tėtis blogai elgėsi su broliu, negražiai iš šalies atrodo, dėl to ji įsiskaudina. Kai lankė muzikos mokyklą, tėtis beveik nebūdavo jos koncertuose. Neėmė jos kartu į sporto salę. Jos atžvilgiu nieko blogo nedarė, kliūdavo tik broliui, tačiau ji nenori su tėčiu bendrauti – neigiama aplinka.

23. Kad prieš nepilnametį vaiką D. J. buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas iš tėvo pusės, minėtas aplinkybes patvirtino ir atsakovė V. J., nurodydama, jog nuo pat sūnaus gimimo iš atsakovo buvo nuolatinis vaiko žeminimas, jis nenorėjo, kad gimtų sūnus. Kai gimė duktė, sūnus balso neturėjo. Jis dirbdavo, grįžęs nuo pusė šešių išeidavo sportuoti į sporto klubą, grįždavo apie 21.00 val., vaikai jam nerūpėjo. Kartą ruošėsi važiuoti su dviračiu, sūnus paprašė taip pat leisti kartu važiuoti, tai ieškovas nesutiko, pasakė, jog jis nespės kartu važiuoti. Kelionės visos buvo sugadintos dėl ieškovo elgesio. Namuose įtampa, vaikai bijojo žodį pasakyti ar kaip nors pasielgti, jos klausė, ar jie gali ramiai be tėvo gyventi, todėl ji ryžosi skyryboms. Ir dabar vaikai sako, kodėl tėvas negali jų palikti ramybėje, į teismą duoda. Kai jos nebuvo namuose, tarp sūnaus ir tėvo įvyko konfliktas, ieškovas trenkė į duris, yra skylė jo motinos bute duryse. Buvo nuolatinis sūnaus žeminimas, laisvės apribojimas: „kur eini, ką darai, ką čia dainuoji“ ir t. t. G. jis labiau mylėjo, ją paimdavo iš mokyklos. Susirinkimuose jis nedalyvaudavo. D. dėl tėvo elgesio atsirado tikai, dabar jau jie nežymūs. Po santuokos nutraukimo pasikeitė sūnaus motyvas į gyvenimą, mokslą, namuose mėgsta būti. D. tėvo numerį telefone užblokavo, kai vyko skyrybos, o G. užblokavo, kai jai nusibodo jo nuolatiniai klausimai „ką veiki?“. Visą laiką ieškovas neskyrė vaikams jokio dėmesio. Iš tėvo pusės buvo pastovūs sūnaus žeminimai, grasinimai, „ėdi, kaip kiaulė“, „snarglys“, „eik į šalį“, „katiną, šunį išmesiu pro langą“, „būk šalia, nieko nevalgyk“, „ką čia tu debile, nematai“, „kiaulė“, „paršas“, „snargly, nesikišk“. Vėl ašaros, chaosas. Nori berniukas su tėvu pabūti, o tėvas „nieko nemoki, eik šalin“.

24. Teisme apklausta liudytoja K. V. parodė, jog ji buvo (duomenys neskelbtini) šeimos kaimynė 13 metų. Prisimena, jog mama visada buvo su vaikais namuose. J. J. į namus grįždavo vėlai, gal apie 20.30 val., pavargęs, ramybės norėjo. Ant sūnaus šaukdavo, „storuli“ vadino, „mažiau ėsk“. Buvo namuose, kai D., kuriam buvo gal 14-15 metų, prašė paimti jį kartu važiuoti su dviračiu, tačiau tėvas pasakė „nespėsi“ ir nuvažiavo. D. nenori su tėvu bendrauti, pyktį laiko, nes ant jo tėvas nuolat pykdavo, šaukdavo. D. yra pasakęs, kad „kai užaugsiu, primušiu“, laiko pyktį, o G. palaiko brolį ir mamą. J. J. šaukdavo ant D., ant G. – ne. Metė gerti, rūkyti, pradėjo sportuoti, jis pasikeitė. Pasikeitė ir J. J. kalbėsena – kalba šaltu tonu, griežtu. Jam netiko ir žmona, ir vaikai.

25. Teisme taip pat buvo apklaustos liudytojomis šeimai skirta atvejo vadybininkė M. Ž. ir socialinė darbuotoja darbui su šeima E. P.. L. M. Ž. parodė, jog su vaikais susipažino 2022-05-15, vaikai su tėčiu nenori bendrauti, nors neišsakė neigiamo požiūrio, kūno kalba pasakė. T. D. ir tėvo nėra jokio santykio, tėtis daug kartų jį žemino, įvairiai vadino, pravardžiavo, agresyviai, nepagarbiai elgėsi su gyvūnais, žiūri agresyviu žvilgsniu. G. nurodė, jog visos kelionės su tėčiu buvo sugadintos, tėvai pykdavosi, jai nusibodo, kad tėtis siunčia mamą į teismą. G. tėvas myli labiau nei brolį. Vaikai atsisako psichologo konsultacijų. Motina nesudaro jokių kliūčių, skatina, prašo, kad pasisveikintų. Tėčiui buvo suteikta visa informacija, siūlytos konsultacijos. Nepavyko atkurti ryšio. Tėtis dalyvavo pozityvios tėvystės kursuose, seminaruose dėl bendravimo su paaugliais. Skyrybų procesas kėlė įtampą šeimoje, vaikai įsitraukė į šį procesą. Nebuvo ir labai artimas ryšys tarp tėvo ir vaikų. Jie užstrigę tame laikotarpyje, dar nepasiruošę bendrauti su tėčiu. Mano, jog atkurti ryšį nepadės nei vaikų teisių specialistai, nei psichologas. Nenorint vaikams bendrauti su tėčiu, ryšys nebus produktyvus. Tačiau ryšį galima atkurti per psichologą, susirašinėjimą, per ugdymo įstaigas. Liudytoja E. P. parodė, kad vaikai atsisako bendrauti su tėčiu gal dėl situacijos su mama, su gyvūnais, D. pasakoja, kaip nuolat buvo žeminamas, jis nenori bendrauti su tėčiu, G. pritaria, sako, gal ateityje bendraus. Tėtis rodo pastangas, mama nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, neprieštarauja. Nežino, ar mama skatina bendravimą. Vaikų mąstymas gal dar keisis. Iš pradžių tėvas turėtų atkurti ryšį su vaikų mama, o to su vaikais.

26. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų K. V., M. Ž. ir E. P. parodymų, vaikų nuomonių matyti, jog gyvenant šeimoje vaikai su tėvu bendravo mažai, tėvas vaikams laiko neturėjo, su jais beveik niekuo neužsiimdavo, jis grįžęs po darbo eidavo į sporto salę, iš kurios grįždavo vėlai. Jau tada tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys nebuvo labai artimas, vaikai su tėvu jautėsi nesaugiai, nenorėdavo vieni likti su juo, jeigu mamos nebūdavo namuose, tai vaikai geriau būdavo su draugais, bibliotekoje ar dar kur nors, nei būti su tėčiu. Tėvas retai būdavo namuose, jeigu būdavo, tai nuolat būdavo konfliktas, tėvas žemindavo ir visaip vadindavo nepilnametį sūnų D. J., vaikas teigė, jog prieš jį buvo psichologiškai ir fiziškai smurtaujama. Minėtas aplinkybes patvirtino ir atsakovė bei šalių dukra G. J., taip pat liudytoja K. V.. Kad nepilnametis vaikas D. J. jautėsi su tėvu nesaugiai, buvo nuolat jo veikiamas psichologiškai ir fiziškai, žeminamas, įrodo ir medicininiai dokumentai (b. l. 75-76), iš kurių matyti, kad berniukui buvo tikai, ir tik persikėlus gyventi pas senelius, jis pasidarė ramesnis, tikai beveik išnyko, jis jau nori grįžti į namus ir juose būti. Todėl akivaizdu, kad jam su tėvu nėra saugu, jis jaučia didelį diskomfortą, tai nesaugi ir neigiama aplinka. Nepilnametis vaikas D. J. atsisako bendrauti su tėvu, susitikęs, net neatsako į pasisveikinimą, dėl jo nuolatinio žeminimo, elgesio su gyvūnais, vartoto psichologinio ir fizinio smurto jaučia didelę nuoskaudą, yra užblokavęs tėvo telefono numerį dar prasidėjus tėvų skyrybų procesui ir neketina pradėti bendrauti. Tarp sūnaus ir tėvo nebuvo jokio artimo ryšio, tėvas nerado laiko sūnui, nebuvo jokios bendros veiklos, jokių bendrų interesų, tėvui sūnaus nereikėjo, tik apšaukti, todėl kažin ar ateityje sūnus norės su juo bendrauti, be to, net ir nėra apie ką bendrauti, prarastą ryšį atkurti yra labai sunku, o ypač tada, kai vaikas tuoj bus pilnametis ir to ryšio kaip ir nebuvo, todėl nėra ką ir atkurti.

27. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

28. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

29. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

30. Byloje teismo nustatyta, kad vaikai yra pakankamai didelio amžiaus (17 ir 13 metų) ir atsisako bendrauti su tėvu, jo nematė ir su juo nebendravo daugiau apie dvejus metus, aiškiai nurodo nenorėjimo bendrauti motyvus, ryšys tarp tėvo ir vaikų galimai yra nutrūkęs, o ieškovas nesiėmė jokių priemonių, siekdamas palaikyti ar atkurti ryšį su vaikais. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., ir tais atvejais, kai vaiko (ne)noras prieštarauja vaiko interesams, į jo nuomonę gali būti neatsižvelgiama. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir į tai, ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

31. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė tokių veiksnių, kurie būtų pagrindas riboti tėvo bendravimą su vaikais, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ryšys tarp tėvo ir vaikų yra (galimai) nutrūkęs, yra jaučiamas vaikų priešiškumas tėvui, sprendžia, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka nėra tinkama. Teismo nuomone, kad ieškovo ryšys su vaikais turėtų būti atkuriamas palaipsniui. Be to, nepilnametis D. J. yra 17 metų amžiaus, pavasarį jam sukaks 18 metų, t. y., jis bus pilnametis. Pilnametis asmuo gali bendrauti su kuo nori ir kaip nori, jo bendravimo teisės ir teisėti interesai negali būti ribojami ar pažeidžiami, jis negali būti verčiamas priverstinai benedrauti su bet kuo, tame tarpe ir su tėvu. Nepilnametis D. J., atsižvelgiant į jo brandą ir amžių, labai aiškiai tiek vaiko teisių skyriaus specialistams, tiek teisme išreiškė savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu – jis nebendrauja su tėvu nuo skyrybų proceso pradžios, tėvą yra užblokavęs, susitikęs jo nesisveikina ir net neatsako į pasisveikinimus, dėl patirto žeminimo, psichologinio ir fizinio smurto iš tėvo pusės visą jo vaikystę ir paauglystę yra labai įskaudintas, nurodo, jog su tėvu jam yra nesaugu, vien tik neigiamos emocijos ir šiuo metu nemano, kad atsiprašymas dar gali padėti, nurodo, jog jam reikia ramybės, laiko. L. M. Ž. ir E. P. nurodė, jog santykiai turi būti atkuriami palaipsniui, o ne iš karto ir teismo pagalba, kaip kad nori tėvas, jam reikia palaipsniui atkurti ryšį su vaikais ir kantrybės, o jis jos neturi. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė nurodė, jog ryšys turi būti atkuriamas palaipsniui ir ne teismo pagalba, o ieškovui dedant pastangas, tačiau nepateisinama tokia situacija, kai tėvams esant gyviems, vaikai atsisako su jais bendrauti, pradžiai, vaikai privalo bent atblokuoti tėvo telefono numerį, kad jis galėtų su vaikais susisiekti.

32. Nagrinėjamu atveju, nepilnametis vaikas D. J. išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir nenorą bendrauti. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, vaikų išsakytos nuomonės matyti, kad šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis yra tėvo elgesys su vaiku visa jo vaikystę ir paauglystę, kol šeima gyveno kartu, nuolatinis žeminimas, psichologinio ir fizinio smurto naudojmas, jokios bendros veiklos nebuvimas, vaiko interesų nepaisymas, jų ignoravimas, jokio ryšio su vaiku nekūrimas, vaikas iš tėvo pusės niekada nepatyrė jokių teigiamų emocijų, net pats ieškovas tokių faktinių aplinkybių negalėjo nurodyti, vaikas yra labai įskaudintas, todėl, teismo nuomone, nepilnamečio vaiko D. J. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.

33. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai vaikai išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, o ieškovas iš esmės neatlieka jokių veiksmų tam, kad užmegztų nutrūkusį ryšį su vaikais, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę, spręstina, jog būtina nustatyti ieškovo su vaikais bendravimą telefonu, per socialinius tinklus ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, t. y., vaikai privalo atblokuoti tėvo telefono numerį, socialinius tinklus ir kitas elektronines ryšio priemones, kad tėvas galėtų susisiekti. Nors atsakovė ir vaikai nurodo, kad vaikai tokiu būdu nepageidauja bendrauti, dvejus metus jie, kaip ir atsakovė, neinicijavo bendravimo jokia forma, tačiau teismas mano, kad nagrinėjamos situacijos atveju pirmiausia turėtų būti dedamos ieškovo, kaip tėvo ir veiksnaus civilinių santykių dalyvio, pastangos tam, kad būtų atkurtas susilpnėjęs ryšys su vaikais. Ieškovo argumentai, kad ne jis, o vaikai ir atsakovė turėtų rodyti iniciatyvą bendrauti, teisiškai nepagrįsti.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose, susijusiose su vienam iš tėvų nustatytų bendravimo teisių vykdymu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis apima tėvo teisę imtis priemonių, kad būtų atkurtas jo ryšys su vaiku, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą palengvinti tokį atkūrimą, nes vaiko geriausi interesai reikalauja, kad būtų padaryta viskas, jog būtų išsaugoti asmeniniai ryšiai ir, jei reikalinga, atkurta šeima (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Muruzheva prieš Rusiją, peticijos Nr. 62526/15; 2018 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Vyshnyakov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 25612/12). Šalių vaikai šiuo metu yra paaugliai. Tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl ieškovas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaikais. Tokia išvada yra paremta kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

35. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės vaidmenį susiklosčiusioje situacijoje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ginčo dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu iš jos pusės nėra, ieškovui yra žinomas vaikų gyvenamosios vietos adresas, ji vaikams nedraudžia su tėvu bendrauti, tačiau pats ieškovas nerodo iniciatyvos ir nesiima veiksmų tam, kad pabendrautų su vaikais, nesiekia nustatyti ryšio per kitus giminaičius, kaip kad nurodė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Bylos duomenimis, šalims buvo siūloma tartis taikiai ir spręsti pačioms minėtą klausimą, buvo taikyta teisminės mediacijos procedūra, tačiau ji nebuvo sėkminga, nes abi šalys yra konfliktiškos, kategoriškos, neina į jokius kompromisus, ieškovas mano, jog teismo nustatyta priverstinė bendravimo su vaikais tvarka privers vaikus su juo bendrauti, nors pats neturi jokių bendrų interesų su vaikais ir niekada neturėjo, o atsakovė nesiūlo jokių savo galimų bendravimo tėvo bendravimo su vaikais variantų, ji nedraudžia vaikams bendrauti su tėvu, tačiau ir neskatina, tai patvirtino abu vaikai, apklausti teismo posėdyje, liudytojos M. Ž. ir E. P., tai pažymėjo ir institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovė teismo posėdyje. Be to, kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio atsakovės susirašinėjimo su vaikais (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 177-188) matyti, kad V. J. galimai kontrolavo vaikų pokalbius, susirašinėjimus su tėvu, todėl, teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija dėl susiklosčiusios situacijos taip pat nėra tinkama.

36. Pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė turi pareigą kooperuotis su ieškovu stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; kt.). Byloje nenustatyta, kad vaikų nenorą bendrauti su ieškovu lemtų netinkami motinos veiksmai, tačiau atsakovė taip pat turėtų dėti pastangas, siekdama padėti vaikams atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi abu tėvai nagrinėjamoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Atsakovė turi galimybę siūlyti teismui ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos variantą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką realiai turės vykdyti ne tik ieškovas, bet ir atsakovė, su kuria gyvena vaikai, t. y. byloje priimtas sprendimas neišvengiamai paveiks tiek vaikų, tiek ir atsakovės gyvenimo ypatumus (pvz., vaikų laikas, skirtas bendrauti ir tam tikrai veiklai ne su atsakove, o su ieškovu, ir pan.), ritmą, pareigas (atsakovės bendradarbiavimas su ieškovu siekiant atkurti ir palaikyti vaikų ryšį su tėvu, kooperavimasis vykdant nustatytą bendravimo tvarką ir kt.), todėl atsakovė negali likti tik pasyvia stebėtoja.

37. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.

39. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

40. Nagrinėjamoje byloje teismas, išklausę vaikų nuomones, sprendžia, kad vaikų nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma (betarpiškas bendravimas), tačiau, įvertinus vaikų būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus, manytina, kad su nepilnamečiu vaiku D. J. betarpiškas bendravimas neįmanomas, todėl bendravimo su tėvu tvarka keistina tik tiek, kad jis įpareigotinas atblokuoti susisiekimą su tėvu ir pradėti bendrauti minėtomis priemonėmis, kitoje dalyje bendravimo tvarka paliktina nepakeista. Kadangi G. J., nors ir išsako nenorą bendrauti su tėvu, bet tai reiškia neužtikrintai, solidarizuojasi su mama ir broliu, nenori nei vieno jų įskaudinti, tačiau nėra priešiškai nusiteikusi tėvo atžvilgiu, nurodo, jog tėvas ją labiau mylėjo, nei brolį, ji nebuvo nei žeminama, nei pravardžiuojama, nors dėl grasinimo susidoroti su gyvūnais, dėl elgesio su mama ir broliu bei gyvūnais iš tėvo pusės ji taip pat patyrė neigiamas emocijas, tačiau ne tokias, kaip brolis, tėvą užblokavo, nes jis nusibodo jai su savo klausimais: „ką veiki?“, todėl šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių priežasčių riboti tėvo bendravimą su dukra, galima nustatyti minimalų mergaitės bendravimą su tėvu, pirmiausia – pereinamąjį laikotarpį, o po to jau betarpišką bendravimą. Teismas pažymi, kad nors šiuo atveju vaiko nuomonė laikytina tik viena iš vertinamųjų aplinkybių, vis dėlto nustatoma bendravimo tvarka turi labiausiai atitikti vaiko interesus, todėl svarbu nustatyti tikrąsias tokios vaiko nuomonės priežastis. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad tėvo bendravimas su G. J. keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, tačiau vaikas išreiškia akivaizdžiai neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, nenori su juo bendrauti solidarizuodamasis su broliu ir mama, ką byloje pastebėjo ir teismo posėdžio metu pabrėžė institucijos, duodančios byloje išvadą, atstovė, tai patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos M. Ž. ir E. P.. Byloje nenustatyta, kad tokį vaiko nusistatymą lemtų netinkami motinos veiksmai, mama nedraudžia mergaitei bendrauti su tėvu, bet ir neskatina, palieka tai savieigai – jai pačiai spręsti minėtą klausimą, tačiau mergaitei yra per sunku, atsižvelgiant į jos amžių ir brandą apsispręsti, todėl ji nusprendė atsitraukti – užblokuoti tėvą, nuo jo bėgti, jį ignoruoti, nebendrauti. Pabrėžtina dar kartą, kad atsakovė turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti vaikams atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Tai reiškia, kad iki šiol V. J. dėtos pastangos teismo įvertintos kaip nepakankamos.

41. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

42. Nagrinėjamoje byloje tėvų ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. J. tvarkos nustatymo vyksta nuo tėvų skyrybų proceso pradžios. Šiuo metu vaikas, trylikametė paauglė, su tėvu nebendrauja visiškai, pas psichologą lankytis, kaip ir jos brolis, atsisako. Kaip minėta, mama nedraudžia, bet ir neragina bendrauti su tėvu, lankytis pas psichologą. Šalys ginčo pačios išspręsti yra nepajėgios ir neketina dėti tam pastangų. Kadangi nenumatytos kitos galimybės ir savarankiškai kitų neieškoma, tai vaiko bendravimas su tėvu jau seniai nevyksta. Teismas pažymi, kad motina turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus. Nagrinėjamoje byloje motina nurodo nedraudžianti dukrai bendrauti su tėvu, tačiau ji bendravimo nepalaiko ir neskatina to daryti, nors turėtų. Kaip pažymėta pirmiau, vaikas šioje konfliktinėje situacijoje nori jaustis kiek galima saugus ir tą saugumą jis suvokia kaip galimybę atsitraukti. Natūralu, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, juo labiau, kad jokių neigiamą įtaką darančių veiksmų iš tėvo pusės dukros G. J. atžvilgiu nėra, byloje nenustatyta, todėl dukra privalo su tėvu bendrauti.

44. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir interesus. Nagrinėjamoje byloje nepilnametė G. J. jau yra ankstyvosios paauglystės amžiuje, kai jai svarbi tampa draugų nuomonė, parama, su jais kartu praleidžiamas laikas, todėl griežtai reglamentuoti pasimatymai su tėvu gali kelti jos pyktį ir nepasitenkinimą. Tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Tokio amžiaus vaikas nori daugiau laiko leisti ir bendrauti su draugais, o ne su tėvu, tačiau ieškovas to nesupranta, jis mano jog teismui nustačius tvarką jis galės su vaiku bendrauti. Tačiau taip nebus, jis turės megzti ryšį su dukra, jis turės pradėti pokalbį, rasti bendrus interesus ir juos skatinti, tai vyks labai palaipsniui, jam nebus lengva, nes gyvenant šeimoje jis vaikams faktiškai neskyrė jokio dėmesio, nebendravo, neturėjo jokių bendrų interesų, nebuvo bendrų pomėgių, nemėgo leisti laiko su vaikais, su jais neužsiėmė, nemezgė faktiškai jokio ryšio. Tėvo ir vaikų santykiai nutrūko ne po priimto teismo sprendimo, kai tėvai pradėjo gyventi skyrium, gerokai anksčiau, dar šeimai gyvenant kartu. Iš bylos duomenų matyti, kad tėvui yra sunku rasti bendrą kalbą su dukra, o esant tokiai sudėtingai situacijai, jų sąlyčio taškų tolygiai mažėja. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl J. J. turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaiku, ir negalvoti, kad susitikęs su vaiku sėdės tyloje ar tik uždavinės klausimus, nes vaikas nenori dalyvauti apklausoje, ir tikrai neužteks tik paklausti: „ką veiki?“, kad ir paskambinus telefonu.

45. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko, pirmiausia - G. J. saugų ryšį su abiem tėvais, o vėliau į bendravimą galbūt įsitrauks ir šalių sūnus D. J.. Byloje nustatyta, kad šiuo metu G. J. nevaikšto į individualias psichologo konsultacijas, ji nuėjo pas vieną psichologą, jis jai nepatiko ir daugiau nevaikšto. Mama nepasirūpino, kad vaikams būtų suteikta tinkama kito psichologo pagalba, vaikai nusprendė, jog psichologas jiems netinka, atsisakė pas jį eiti, ir mama kito psichologo, kurio konsultacijas galėjo lankyti abu vaikai, neieškojo, nepasirūpino kito psichologo, padedančio vaikams išgyventi susidariusią situaciją, su ja susidoroti, konsultacijomis. Ji pati nesprendžia vaikų su tėvu bendravimo problemų ir vaikams nepadeda spręsti, vaikai nepajėgia vieni patys susidoroti su šia problema, apsispręsti, manydami, jog dėl to liks įskaudinta mama, jie pasirenka atsitraukimą – nebendrauti su tėvu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant užtikrinti vaiko stabilią raidą ir jo saugų perėjimą iš vaikystės į suaugusiojo pasaulį, būtina teikti koordinuotą, planingą pagalbą. Nepilnametis D. J. jau greitai bus pilnametis, todėl, jeigu jis pats nenorės, jam jokia pagalba negalės būti suteikta, nes jis atsisako ją priimti ir tikėtina, ir toliau nepriims. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko G. J. interesus ir bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek vaikui, tiek abiem jo tėvams šiuo metu reikalinga specialisto pagalba, ką teismo posėdžio metu dar kartą pabrėžė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė ir su kuo atsakovė sutiko. Kadangi pagal CPK 376 straipsnį teismas privalo būti aktyvus šeimos bylose, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Todėl, teismo nuomone, tikslinga nustatyti kitokią bendravimo tvarką dukros su tėvu pereinamuoju laikotarpiu, kuri būtų tinkamesnė. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, siekiant atkurti dukros ir tėvo emocinį ryšį, bendravimą, teismo nuomone, tikslinga nustatyti trijų pakopų susitikimą su tėvu, t. y. motina kartu su dukra turi atvykti pas J. J. parinktą psichologą, kuris kartu su motina ir vaiku išsiaiškintų jų baimes, lūkesčius dėl susitikimo ir kitus svarbius klausimus. Tada motina išvyktų, palikdama dukrą pas psichologą, kuris individualiai kalbėtųsi su vaiku iki susitikimo su tėvu. Pasirodžius tėvui, vyktų bendra tėvo, vaiko ir psichologo konsultacija, po kurios vaikui su tėvu būtų siūloma praleisti laiką drauge. Po šio susitikimo turėtų vykti veidrodinis vaiko perdavimas motinai, t. y. pradžioje tėvas ir dukra kartu su psichologu aptartų įvykusį susitikimą, vėliau, tėvui išėjus, psichologas individualiai kalbėtųsi su vaiku apie jo savijautą ir patirtus išgyvenimus ir, pasirodžius motinai, buvęs susitikimas su tėvu būtų aptariamas psichologo kartu su vaiku ir motina. Tai leistų suteikti psichologinę pagalbą ne tik vaikui, bet ir jo tėvams, taip pat leistų išvengti vykusio susitikimo interpretacijų. Be to, tai užkirstų kelią, bent jau pradžioje, tėvo ir motinos susitikimams ir galimiems naujiems konfliktams vaiko akivaizdoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motina, tėvas ir vaikas gali suderinti savo dienotvarkes taip, kad tokio pobūdžio susitikimas įvyktų, o esant objektyvioms priežastims susitikimo laikas turėtų būti perkeltas, bet ne jo iš viso atsisakyta. Už psichologo paslaugas įsipareigoja mokėti ieškovas J. J., jis pats sutiko. Pereinamasis laikotarpis nustatomas 6 mėnesiai, nes trys mėnesiai yra gerokai per trumpas laiko terminas. Kitų specialistų (psichiatro ir/ar vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo) dalyvavimas bendraujant vaikui su tėvu, teismo nuomone, yra perteklinis, netikslingas ir nereikalingas, todėl nenustatytinas.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

47. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas nustatė ieškovo bendravimo su dukterimi G. J. tvarką pereinamuoju laikotarpiu 6 mėnesiams, kai jų susitikimai turėtų vykti dalyvaujant psichologui. Po pereinamojo laikotarpio ieškovo bendravimas su dukterimi turėtų vykti šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukters norus ir interesus. Tačiau šalių santykiai konfliktiški, neaišku, ar šalims pačioms pavyks susitarti, be to, turi būti nustatyta aiški bendravimo tvarka, kad ją galima būtų vykdyti. Todėl, teismo nuomone, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui turi vykti betarpiškas nepilnamečio vaiko G. J. bendravimas su tėvu pagal ieškovo nurodytą bendravimo tvarką, šiek tiek susiaurinant bendravimo apimtį, atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir geriausius interesus. Šiuo metu betarpiški susitikimai yra neįmanomi dėl vaiko priešiškumo tėvui, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, išskyrus vaiko nenorą bendrauti su tėvu solidarizuojantis su broliu ir motina, siekiant jų neįskaudinti, dėl kurių dukros bendravimas su tėvu gali neatitikti vaiko interesų, todėl būtina numatyti ir betarpiškus nepilnamečio vaiko G. J. susitikimus su tėvu, paliekant bendravimą su tėvu vieną kartą per savaitę ir sumažinant su tėvu leidžiamų atostogų laiką per pusę, nes mergaitė paauglė, tokio amžiaus vaikas iš esmės savarankiškai planuoja savo dienotvarkę, bendravimą su bendraamžiais, popamokines veiklas, turi savo interesų ratą, draugus, dienotvarkę, todėl jai, skirtingai nei mažamečiui vaikui, bendravimas su tėvu nėra toks jau reikalingas, tačiau, vaikui išreiškus norą dažniau bendrauti su tėvu, jo noras privalo būti tenkinamas. Kadangi tai yra vaiko teisė, tai mama turi pareigą šią teisę užtikrinti ir sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu.

48. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pereinamąjį laikotarpį teismas nustato pusė metų (šešių mėnesių), mano, jog jis būtų pakankamas, nes trys mėnesiai – yra per trumpas laiko tarpas, o teismui į sprendimą įrašius sąlygą „iki bus gauta bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvada dėl galimybės tėvui su dukra bendrauti betarpiškai“, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendimas būtų sąlyginis, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms, todėl toks sprendimas nėra galimas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai. Priešingu atveju, teismo sprendimas negalės būti vykdomas priverstine tvarka, nes juo nėra nustatyti konkretūs įpareigojimai šalims. Tokiu atveju nebus pasiektas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, nepilnamečio D. J. atžvilgiu papildant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-06-16 sprendimą įpareigojimu nepilnamečiui vaikui D. J. atblokuoti tėvo numerį mobiliajame telefone bei socialiniuose tinkluose ir pradėti su tėvu bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, kitoje dalyje D. J. atžvilgiu sprendimas paliktinas nepakeistas ir ieškinys šioje dalyje netenkintinas, nepilnamečio vaiko G. J. atžvilgiu pakeistinas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-06-16 sprendimas, įpareigojant nepilnamečiui vaikui G. J. atblokuoti tėvo numerį mobiliajame telefone bei socialiniuose tinkluose ir pradėti su tėvu bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis bei nustatant aukščiau išdėstytą bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu ir po pereinamojo laikotarpio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas iš dalies: dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsakovo D. J. su tėvu ieškinys atmestas, išskyrus teismo iniciatyva nurodant atsakovui papildomą įpareigojimą; ieškinys dalyje dėl dukros bendravimo su tėvu tenkintas iš dalies, kadangi atsakovė V. J. atstovavo abu vaikus, todėl ieškinys tenkintas 30 procentų. Ieškinį tenkinus iš dalies (30 proc.), iš atsakovės ieškovui priteistinos 211,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Iš atsakovo D. J. ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jo atžvilgiu ieškinys atmestas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškinį patenkinus iš dalies (30 proc.), valstybei iš ieškovo priteistina: 353,33 Eur išlaidų už atsakovui D. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (70 proc.) – 453,83 Eur išlaidų už atsakovei V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovei V. J. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš jos valstybei turėtų būti priteista pusė likusios dalies valstybės patirtų išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė byloje atstovavo abu nepilnamečius vaikus, ji privalėjo juos atstovauti byloje, kaip įstatyminė atstovė, priteistina valstybei suma nedidelė, į tai, kad jos elgesys viso proceso metu buvo tinkamas, ji sutiko tartis taikiai, sutiko, kad būtų taikoma teisminė mediacija, iš jos valstybei jos dalis bylinėjimosi išlaidų – išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistina, minėtos lėšos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 7 dalis, 99 straipsnis).

51. Teismas turėjo 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė ir beveik visi procesiniai dokumentai šalims buvo siunčiami per EPP, įvertinus atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, iš šalių valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.5-3.7 punktus, t. y., nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokią nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu J. J., gim. (duomenys neskelbtini):

1. Įpareigoti nepilnametį vaiką G. J. atblokuoti tėvo numerį mobiliajame telefone bei socialiniuose tinkluose ir pradėti su tėvu bendrauti telefonu bei kitomis elektroninio ryšio priemonėmis.

2. Nustatyti 6 (šešių) mėnesių pereinamąjį J. J. bendravimo su dukra G. J. laikotarpį, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:

2.1. Pereinamuoju laikotarpiu J. J. su dukra G. J. bendrauja vieną kartą per savaitę ne mažiau nei 1 (vieną) valandą dalyvaujant psichologui. Konkrečią bendravimo trukmę nustato psichologas.

2.2. Nustatyti trijų pakopų susitikimą su tėvu, t. y. motina kartu su dukra turi atvykti pas J. J. parinktą psichologą, kuris kartu su motina V. J. ir vaiku G. J. išsiaiškina jų baimes, lūkesčius dėl susitikimo ir kitus svarbius klausimus. Tada motina išvyksta, palikdama dukrą pas psichologą, kuris individualiai kalbasi su vaiku iki susitikimo su tėvu. Pasirodžius tėvui, vyksta bendra tėvo, vaiko ir psichologo konsultacija, po kurios vaikui su tėvu siūloma praleisti laiką drauge. Po šio susitikimo turi vykti veidrodinis vaiko perdavimas motinai, t. y. pradžioje tėvas ir dukra kartu su psichologu aptaria įvykusį susitikimą, vėliau, tėvui išėjus, psichologas individualiai kalbasi su vaiku apie jo savijautą ir patirtus išgyvenimus ir, pasirodžius motinai, buvęs susitikimas su tėvu yra aptariamas psichologo kartu su vaiku ir motina.

2.3. Motina, tėvas ir vaikas turi suderinti savo dienotvarkes taip, kad tokio pobūdžio susitikimas įvyktų, o esant objektyvioms priežastims susitikimo laikas privalo būti perkeltas, bet ne jo iš viso atsisakyta.

2.4. Psichologą pasirenka ir apmoka jo paslaugas J. J..

2.5. Psichologas parenka susitikimo laiką, suderinęs su abiem šalim.

2.6. J. J. , parinkęs psichologą, privalo tuoj pat apie tai informuoti V. J. ir jai nurodyti psichologo kontaktus bei psichologui nurodyti V. J. kontaktus, kad visi galėtų tarpusavyje susisiekti.

2.7. V. J. psichologo nurodytu laiku įpareigojama atvežti nepilnametį vaiką G. J. į nurodytą vietą arba nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių susitikimas turi būti perkeltas kitam laikui.

3. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui J. J. su dukra G. J. bendrauja:

3.1. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitę J. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. J. kiekvieną trečiadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., vaikui pageidaujant – ir ilgiau, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar mokymo/ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (motinos namus arba kitą tėvų sutartą vietą).

3.2. antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitę J. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. J. kiekvieną penktadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., vaikui pageidaujant – ir ilgiau, jeigu vaikas sutiks – ir visą savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar mokymo/ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą (motinos namus arba kitą tėvų sutartą vietą).

3.3. nepilnamečio vaiko G. J. vasaros atostogų metu, ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų atostogų, vaikui pageidaujant – ir ilgiau, J. J. praleidžia su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgiant į tėvų atostogų grafikus darbovietėse. Atostogų grafikus tėvai turi suderinti raštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 15 d. Atostogų metu su nepilnamečiu vaiku G. J. tėvas turi teisę išvykti iš Lietuvos, apie tai informuodamas vaiko motiną V. J..

3.4. nepilnametis vaikas G. J. poriniais metais rudens ir neporiniais metais pavasario pusę atostogų praleidžia su J. J.. Tėvas su dukra praleidžia pusę žiemos atostogų.

3.5. J. J. bei vaiko pageidavimu, J. J. kasmet bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. J. per savo gimtadienį – balandžio 28 d. ir minint tėvo dieną, pasiimdamas dukrą 16.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ar mokymo/ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną iki 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą (motinos namus arba kitą tėvų sutartą vietą).

3.6. neporiniais metais per Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną J. J. pasiima nepilnametį vaiką G. J. 11.00 val. ryte gruodžio 24 d. ir gruodžio 25 dieną iki 20.00 val. parveža į vaiko gyvenamąją vietą (ar kitą tėvų sutartą vietą).

3.7. poriniais metais pirmą Šv. Velykų dieną J. J. pasiima nepilnametį vaiką G. J. 11.00 val. ryte ir antrą Šv. Velykų dieną iki 20.00 val. parveža į vaiko gyvenamąją vietą (ar kitą tėvų sutartą vietą).

4. Šalys savo tarpusavio susitarimu gali bet kada pakeisti bendravimo tvarką.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 211,50 Eur (dviejų šimtų vienuolikos eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti).

Priteisti valstybei iš ieškovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 807,16 Eur (aštuonių šimtų septynių eurų 16 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.