- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-187-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29097-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- T. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 802,41 Eur turtinės žalos, 1 110,10 Eur už atliktas priešoperacines procedūras ir operaciją, 94,39 Eur už ortopedo traumatologo konsultaciją ir rentgenografiją, 5 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti atsakovą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsakovas 2016 m. balandžio 24 d. daugiabučio namo (duomenys nesklebtini), koridoriuje konflikto metu sumušė ieškovui veidą ir kairią plaštaką – lūžo plaštakos 3–iasis delnakaulis. Ieškovui nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pripažino, kad padarė neteisėtus veiksmus. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas buvo nedarbingas nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. liepos 15 d. ir dėl operacijos – nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 20 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovas sulaužė ieškovo akinius ir suplėšė marškinėlius. Iš Vilniaus universitetinės ligoninės ieškovas grįžo taksi. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kurioje buvo apžiūrėtas ir pateikta išvada dėl jo sužalojimų. Dėl delnakaulio lūžio ieškovas kreipėsi į tris gydimo įstaigas UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“, UAB „Northway chirurgijos centras“ ir UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos ir gydymo centras“. Iš viso ieškovas patyrė 697,85 Eur išlaidų. Dėl sužalojimų ieškovas tam tikrą laiką buvo nedarbingas, todėl negavo 2 010,17 Eur pajamų. Ieškovas nurodė, kad jam operuotas delnakaulis ir jis patyrė 1 110,10 Eur išlaidų. Ieškovas patyrė taip pat ir neturtinės žalos, nes buvo nedarbingas, ilgai gydėsi, jautė plaštakos skausmą, gydytas gipso longete, ją nuėmus, pirštų judesiai buvo riboti, skausmingi, ieškovas negalėjo sugniaužti rankos į kumštį. 2016 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui diagnozuota Hialinė išvarža, erozinis B refliuksezofagitas. Ieškovui taikytas ilgas reabilitacinis gydymas, bet plaštakos jėga liko ribota, trečio piršto judesys ribotas. Gydytojai nustatė, kad delnakaulio lūžis neteisingai suaugo, todėl ieškovas 2017 m. gegužės 19 d. operuotas – atlikta 3–iojo delnakaulio osteotomija, fiksacija plokštele, sraigtais, su autospogioplastika iš stipinkaulio ylinės ataugos. Ieškovas iki 2017 m. birželio 14 d. nuolat turėjo būti su kairės rankos įtvaru, todėl negalėjo nieko daryti su kaire ranka. Po operacijos atsirado krūtinės ir pilvo skausmai, nakties metu kamavo panikos priepuoliai. Ieškovui nustatytas autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas. Ant plaštakos ieškovui liko didelių randų. Ieškovas taip pat nurodė, kad, jį sumušus, buvo sužalotas ir veidas. Dėl to jam buvo nemalonu rodytis viešai, jis vengė bendrauti su žmonėmis, nenorėjo prisiminti įvykio, aiškinti kitiems. Dėl prisiminimų apie įvykį ieškovas patyrė ir patiria dvasinių išgyvenimų. Ieškovui konstatuotas potrauminis streso sutrikimas, jis patiria depresijos požymių, jį kankina nemiga. Dėl to ieškovas vartoja gydytojų paskirtus panikos ir nerimo sutrikimus gydančius vaistus „Alprazolam“. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur.
2. Atsakovas prašė ieškinį patenkinti iš dalies – priteisti ieškovui iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos ir kitą tik rašytiniais įrodymais su 2016 m. balandžio 24 d. susijusiu įvykiu ieškovo patirtą turtinę žalą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kokios būklės buvo sulaužyti akiniai ir suplėšyti marškinėliai iki jų sugadinimo. Akiniai buvo daugiau negu trejų metų senumo. Ieškovas nepaskaičiavimo akinių nusidėvėjimo. Ieškovas nepasakė policijos pareigūnui, kad sulaužyti akiniai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad įsigijo naujus akinius. Ieškovas neprivalėjo savarankiškai kreiptis į Valstybinės teismo ekspertizės tarnybą dėl jo kūno apžiūros, nes, pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis būtų nukreiptas šį tyrimą atlikti nemokamai. Ieškovas neįrodė išlaidų vaistams, nes vaistai jam skirti tris kartus, bet jo pateiktame sąskaitos išraše neužfiksuota, kokie vaistai pirkti. Atsakovo teigimu, medikamentus ieškovas galėjo pirkti taip pat ir kitiems šeimos nariams. Ieškovas lankėsi privačiose gydymo įstaigose, bet, jeigu būtų kreipęsis į valstybines įstaigas, tai būtų patyręs mažiau išlaidų. Atsakovas sutinka atlyginti tiek išlaidų, kiek ieškovas būtų patyręs besigydydamas valstybinėse gydymo įstaigose. Visi tie patys ieškovą privačiose įstaigose gydę gydytojai dirba valstybinėse įstaigose. Taigi valstybinėse gydymo įstaigose ieškovui būtų suteiktos tos pačios kokybės paslaugos kaip ir privačiose įstaigose. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos, atsakovas nurodė, kad jos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Ieškovui netaikyta ilga reabilitacija, cheminė terapija, rimta medicininė intervencija, ilgas chirurginis gydymas. 2017 m. liepos 1 d. nustatyta, kad ieškovo sveikatos būklė atkurta, neliko padarinių. Ieškovas neišgyveno ypač didelių nepatogumų ir praradimų. Prisiminimai apie incidentą yra natūralus reiškinys. Dėl to, atsakovo nuomone, ieškovas nepagrįstai reikalauja 5000 Eur neturtinės žalos. Atsakovo teigimu, ieškovas turi teisę reikalauti žalos, patirtos tik nuo 2017 m. vasario 9 d., nes, kai svarstytas atsakovo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, ieškovas pareiškė, jog neturi pretenzijų atsakovui. Atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jis užsiregistravo darbo biržoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui T. J. iš atsakovo R. K. 3 812,72 Eur turtinės ir 2 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6262,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė ieškovo patirtų 197,87 Eur nuostolių dėl akinių sugadinimo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. įsigijo akinius už 197,87 Eur. Atsakovas teigia, kad iš nurodytos sumos reikia atskaityti akinių nusidėvėjimą iki 2016 m. balandžio 24 d., bet nepateikė įrodymų apie tai, kiek ieškovo akiniai nusidėvėjo.
5. Ieškovo patirtas. 23,30 Eur išlaidas už Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvadą apie ieškovo sužalojimus teismas vertino kaip protingas išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovo sužalojimai nemokamai būtų įvertinti ir nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, negali būti šiuo konkrečiu atveju pagrindas atmesti šį ieškinio reikalavimą, nes ji yra prielaida. Dėl to šis reikalavimas pagrįstas.
6. Atsakovo argumentą kad ieškovas galėjo pirkti vaistus ir medikamentus ne sau, bet šeimos nariams, pagrįstas prielaida, todėl teismas jį atmetė, kaip neįrodytą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė ieškovo išlaidų vaistams ir medikamentams dydžio.
7. Teismas pabrėžė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo pasirinkimas gydytis ir atlikti operuotis privačiose gydymo įstaigose buvo protingas ir pagrįstas. Teismas sprendė, kad ieškovo siekis kuo greičiau pašalinti neigiamus jo sveikatai padarytus padarinius ir užkirsti kelią sunkesniems padariniams kilti yra pagrįstas ir pateisinantis atsakovo kreipimąsi į privačias gydymo įstaigas. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl 1204,49 Eur nuostolių atlyginimo tenkintinas.
8. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas buvo nedarbingas nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. liepos 15 d. ir dėl operacijos – nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 20 d. Ieškovui 2017 m. gegužės 19 d. atlikta kairės rankos 3–iojo delnakaulio osteotomija, fiksacija plokštele, sraigtais, su autospogioplastika iš stipinkaulio ylinės ataugos. Ieškovas iki 2017 m. birželio 14 d. turėjo dėvėti kairės rankos įtvarą, negalėjo nieko daryti su kaire ranka. Po operacijos atsirado krūtinės ir pilvo skausmai, nakties metu kamavo panikos priepuoliai. Ieškovui nustatytas autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas. Ant plaštakos liko didelių randų. Sužalotas taip pat ir ieškovo veidas – žaizda viršutinėje lūpoje. Šiuo metu jos nėra. Ieškovui buvo nemalonu rodytis viešai, jis vengė bendrauti su žmonėmis, nenorėjo prisiminti įvykio, aiškinti kitiems. Dėl prisiminimų apie įvykį ieškovas patyrė ir patiria dvasinių išgyvenimų. Ieškovui konstatuotas potrauminis streso sutrikimas, jis patiria depresijos požymių, jį kankina nemiga. Dėl to ieškovas vartoja gydytojų paskirtus panikos ir nerimo sutrikimus gydančius vaistus „Alprazolam“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirmas muštis pradėjo atsakovas, ieškovas bandė jam atsakyti, o po to tik gynėsi, bet atsakovas vis tiek smūgiavo. Įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, atsižvelgęs į turtinės žalos dydį, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis atitinka 2450 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo R. K. ieškovo T. J. naudai 300 Eur neturtinės žalos, 570 Eur turtinės žalos (už ieškovui atliktą operaciją, gydytojų konsultacijas), bei atmesti ieškovo ieškinį dalyje dėl 197,87 Eur nuostolių priteisimo už sulaužytus akinius, 23,30 Eur už kūno apžiūrą ir specialisto išvadą, 202,71 Eur už vaistus ir kitus medikamentus, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Priimdamas sprendimą teismas nebuvo objektyvus, šališkai vertino ieškovo parodymus, nesivadovavo aktualia praktika dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, bei perkėlė atsakovui pareigą įrodyti paties ieškovo nurodytas, bei įrodymais nepagrįstas aplinkybes, dėl ko sprendimas yra keistinas
9.2. Byloje nėra jokių įrodymų liudijančių, kad akiniai, buvo sugadinti būtent incidento metu. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios kopijos yra pridėtos prie atsakovo atsiliepimo, taip pat nerasta sulaužytų akinių nuotraukų. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog po incidento įsigijo naujus akinius, o prašydamas priteisti akinių vertę, kuriems iki incidento buvo daugiau nei treji metai, nepaskaičiavo akinių nusidėvėjimo.
9.3. Būtent ieškovas, prašydamas priteisti žalą, privalėjo įrodyti akinių sugadinimo faktą, bei jų nusidėvėjimo lygį. Atsakovui neįrodžius šių aplinkybių, o teismui visiškai nemotyvuojant kokiu teisiniu pagrindu buvo priimta išvada, kad akiniai apskritai buvo sugadinti, sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas bei neteisėtas, o ieškinys šioje dalyje atmestinas.
9.4. Ieškovas patyręs smurtą neprivalėjo savarankiškai kreiptis į Valstybinį teismo ekspertizės tarnybos skyrių dėl specialisto išvados pateikimo. Pradėjus ikiteisminį tyrimą jis neabejotinai, privalomai būtų nukreiptas atlikti tyrimą nemokamai, nes nesant išvados, atsakovo neteisėta veika negalėtų būti tinkamai kvalifikuota. Be kita ko, sumokėjęs už tyrimą ieškovas nepasinaudojo galimybe prašyti iš tiriančios nusikaltimą ikiteisminio tyrimo įstaigos kompensacijos už savarankiškai atliktą tyrimą, todėl ir šioje dalyje atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovo neapdairiai išleistų lėšų.
9.5. Ieškovas nepateikė teismui receptų patvirtinančių jo pirktų vaistų reikalingumo, neįrodė kokie vaistai buvo pirkti už jo nurodytą net 202,71 Eur sumą, o teismas šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo, bei sprendimo kodėl priteisė būtent ieškovo prašomą sumą, nesant byloje visų patvirtinančių dokumentų (vaistų įsigijimo kvitų, receptų), sprendimo šioje dalyje visiškai nemotyvavo, dėl ko sprendimas ir šioje dalyje keistinas.
9.6. Visos ieškovui suteiktos medicininės paslaugos valstybinėje ligoninėje kainuotų 570,48 Eur, tuo tarpu ieškovas už gydymą privačiose įstaigose sumokėjo net 1 329 Eur. Šiuo atveju svarbu tai, kad kaip matyti iš atsakovo pridedamų priedų, visi gydytojai pas kuriuos ieškovas lankėsi privačiose įstaigose, dirba valstybinėse ligoninėse.
9.7. Ieškovas, grįsdamas gydymosi privačiuose medicinos įstaigose pasirinkimą, motyvavo savo sprendimą didelėmis eilėmis valstybinėse ligoninėse, gydytojų nekompetencija, tačiau jokių įrodymų šiam faktui patvirtinti teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybinėse gydymo įstaigose būtų didelės eilės, arba kad trūktų specialistų reikalingai operacijai atlikti.
9.8. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors iš gydytojų būtų atsisakęs atlikti operaciją, todėl šios teismo išvados yra priimtos nepagrįstai.
Šalies argumentai
9.9. Ieškovui priteista neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į tai, kad jam nenustatytas nedarbingumas, bei neliko jokių reikšmingų pasekmių yra aiškiai per didelė bei prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
9.10. Įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu (ikiteisminio tyrimo medžiagoje pareigūno V. K. tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad ant atsakovo kaktos matėsi gumbas ir nubrozdinimas, tačiau į medikus jis kreiptis atsisakė), bei į tai, jog nėra duomenų, jog dėl patirtos traumos būtų pablogėję jo darbiniai, socialiniai santykiai, o taip pat atsakovo sunkią materialinę padėtį (šiuo metu jis yra užregistruotas darbo biržoje, turi 300 Eur įsiskolinimą pagal paskolos sutartį), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas sutinka atlyginti ieškovui 300 Eur, bei mano, kad toks neturtinės žalos dydį užtikrina atsakovo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsiliepimas
10. Ieškovas T. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos su šiuo atsiliepimu teikiamus įrodymus: 1) 2018 m. vasario 22 d. Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, 2) E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 3) 2018 m. kovo 6 d. kvitą už psichiatro konsultacijas, 4) 2018 m. vasario 26 d. kvitą vaistams „Escitalopram“. Ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
10.1. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu siekia ne patikrinti pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o iš naujo nagrinėti tą patį ginčą, remiantis taip pačiais apelianto argumentais, kuriuos apeliantas teikė ir nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
10.2. Faktą, kad ieškovo akiniai sulaužyti būtent incidento metu patvirtina į civilinę bylą pateikti įrodymai: ieškovo skundas bei liudytojo apklausos protokolas, kuriuose ieškovas akcentavo akinių sulaužymo faktą, nurodė, kad juos sulaužė (sugadino) būtent apeliantas.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ne ieškovas, o būtent atsakovas savo atsikirsimais turėjo įrodyti, kad akiniai galėjo būti sugadinti kitu būdu, kad buvo akinių nusidėvėjimo atitinkamas lygis, yra teisingos. Apeliantas to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepaneigė ieškovo 197,87 Eur nuostolių, patirtų dėl akinių sugadinimo.
10.4. Apeliantas nenurodo, kokiu pagrindu ir kuo remiantis ieškovui tariamai nemokamai galėjo būti suteikta kūno apžiūra dėl patirtų sužalojimų. Kokie aktai ar tvarka numato nemokamą kūno apžiūrą, apeliantas taip ir neįvardijo. Taigi akivaizdu, kad ieškovas turi teisę į 23,30 Eur dydžio nuostolių, susijusius su žalos įvertinimu, atlyginimą. Todėl teismas šią sumą iš apelianto ieškovo naudai priteisė pagrįstai.
10.5. Ieškovas yra vartotojas, teisės aktai nenumato vartotojui pareigos rinkti ir kaupti kvitus, čekius, receptus. Be to, įsigyjant vaistus, medikamentus, kai kurių receptų vaistininkai negrąžina. Iš ieškovo į bylą pateiktų sąskaitos išrašų ir kvitų akivaizdu, kad išlaidos medikamentams sudaro būtent 202,71 Eur dydžio sumą.
10.6. Ieškovui teko kreiptis į privačias gydymo įstaigas, nes kaulas suauginėjo, reikėjo situaciją spręsti greitai ir operatyviai, delsti nebuvo galima, nes žala sveikatai būtų tapusi dar didesnė. Ieškovas negalėjo laukti, dėl to jam teko eiti pas gydytojus privačiai į mokamas konsultacijas, apžiūras. Ieškovas ieškojo palankiausio ir tinkamiausio gydymo būdo, skirtingų gydytojų nuomonių, nes operacijos atlikimas buvo rizikingas.
10.7. Ieškovui iki sužalojimo nebuvo atlikta jokia operacija. Jis gyveno normalų aktyvų gyvenimą. Dirbo, sportavo, keliavo, galėjo leisti laiką su šeima, draugais, pažįstamais, artimaisiais. Tačiau tai po apelianto neteisėtų veiksmų ir ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo masto negrįžtamai pasikeitė. Žala buvo padaryta ieškovo sveikatai, kuri yra viena labiausiai saugotinų asmens vertybių. Priešingai negu nurodo apeliantas, ieškovo patirti ir patiriami nepatogumai yra susiję būtent su patirta trauma bei operacija, kuri atsirado dėl neteisėtų apelianto veiksmų.
10.8. Po patirto sužalojimo ir gydymo eigoje ieškovas negalėjo rūpintis bei prižiūrėti savo naujagimio kūdikio, kadangi jo ranka buvo su longete, jis kaire ranka negalėjo nieko kelti ir laikyti. Todėl nekyla abejonių, kad jaunas vyras – tėvas, dėl patirtų sužalojimų patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, neigiamų emocijų.
10.9. Tol, kol ieškovo veidas gijo, jam buvo nepatogu ir nemalonu rodytis viešumoje, jis vengė bendrauti su aplinkiniais ir artimaisiais, nes nenorėjo prisiminti įvykio, kurio metu buvo sužalotas, nenorėjo apie tai aiškinti ir pasakoti, kas būtent ir kaip įvyko.
10.10. Prisiminimai apie įvykį kėlė ir iki šiol sukelia ieškovui nemalonius dvasinius išgyvenimus. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovui iš esmės neliko ilgalaikių sveikatos sužalojimo padarinių.
10.11. Apeliantas yra jaunas, darbingas vyras, jam nėra jokių kliūčių įsidarbinti bei gauti pajamas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo atveju negali būti vertinama kaip turinti esminės reikšmės ieškovo dvasiniams išgyvenimams ir kitai neturtinei žalai įvertinti, yra teisingos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ieškovas pateikė naujus įrodymus – 2018 m. vasario 22 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 2018 m. kovo 6 d. kvitą už psichiatro konsultacijas, 2018 m. vasario 26 d. kvitą vaistams „Escitalopra“ (e. b. l. 97-101, t. 1). Atsižvelgiant į tai, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2016 m. balandžio 24 d. daugiabučio namo koridoriuje konflikto metu sumušė ieškovui veidą ir kairią plaštaką – lūžo plaštakos 3–iasis delnakaulis. Ieškovui nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti atsakovo 2 802,41 Eur turtinės žalos, 1 110,10 Eur už atliktas priešoperacines procedūras ir operaciją, 94,39 Eur už ortopedo traumatologo konsultaciją ir rentgenografiją, 5 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 3 812,72 Eur turtinės ir 2 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
15. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka iš dalies ir prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys dalyje dėl priteistos 197,87 Eur sumos už sulaužytus akinius, dėl priteistos 23,30 Eur už kūno apžiūrą ir specialisto išvadą ir dėl priteistos 202,71 Eur sumos už vaistus ir kitus medikamentus.
16. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog byloje nėra įrodymų liudijančių, kad ieškovo akiniai buvo sugadinti incidento metu. Faktą, kad akiniai buvo sulaužyti būtent 2016 m. balandžio 24 d. incidento metu patvirtina tiek ieškovo paaiškinimai, tiek į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai - ieškovo T. J. skundas dėl ikiteisminio tuyrimo pradėjimo (e. b. l. 150, t. 1), liudytojo apklausos protokolas (e. b. l. 13, t. 2), kuriuose iš karto po įvykio ieškovas nurodė, jog atsakovas jam sulaužė (sugadino) akinius. Byloje esantys Optikos Mikrolin kvitai (e. b. l. 110, t. 1) patvirtina, kad ieškovas iki incidento buvo įsigijęs akinius, kurių vertė buvo 683 Lt, kas atitinka 197,87 Eur sumą. Apelianto skundo argumentas, jog po ieškovas neįrodė, jog po incidento jis įsijgijo nauji akinius, teisėjų kolegijos vertinimu nėra reikšmingas, o prielaidos apie akinių nusidėvėjimą atmestinos kaip nepagrįstos ir neįrodytos (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Asmeniui padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliantas taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškovo reikalavimą atlyginti 23,30 Eur išlaidų už kūno apžiūrą ir specialisto išvados parengimą, nurodo, kad ieškovas, patyręs smurtą neprivalėjo savarankiškai kreiptis į Valstybinį teismo ekspertizės tarnybos skyrių dėl specialisto išvados pateikimo, nes pradėjus ikiteisminį tyrimą tyrimas būtų buvęs atliktas nemokamai. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto skundo argumentą, kaip nereikšmingą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas savo teiginių nepagrindė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas patyrė išlaidas dėl neteisėtų ir kaltų apelianto veiksmų, išlaidos, patirtos siekiant nustatyti apelianto nusikalstamos veikos padarinius buvo būtinos ir protingos, todėl apelianto argumentai šiuo konkrečiu atveju negali būti pagrindu ieškovo reikalavimą.
18. Apeliantas skunde nurodo, kad išanalizavus ieškovo pateiktą sąskaitos išrašą, bei kvitus, matyti, kad ieškovas prašomos priteisti sumos už įsigytus medikamentus neįrodė. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankami įrodymai, kurie patvirtina ieškovo išlaidas medikamentams (e.b.l. 87-107, 1 t.). Aplinkybė, jog pateiktuose kvituose ir sąskaitos išrašuose nėra nurodyta, jog vaistai perkami būtent ieškovui, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie skirti kokiems nors kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, jog kvitus ir sąskaitos išrašus pateikė ieškovas. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų kvitų ir sąskaitos išrašų, už medikamentus mokėta laikotarpiu po 2016 m. balandžio 24 d. įvykio - būtent ieškovo gydymo trukmės metu. Į bylą yra pateikti medicinių dokumentų išrašai, iš kurių matyti gydytojų paskyrimai ieškovo gydymui: ieškovui buvo skirti vaistai – gabepantinai, tepalas Dermatix randams gydyti, keletą kartų skirtas priešuždegiminis ir skausmą mažinantis vaistas Nimesilis, taip pat Dolmen skausmui malšinti, būtent šių vaistų pirkimas patvirtintas kvitais. Be to medicininiuose dokumentuose yra įrašai apie gydymo metu po traumos ieškovą iškikusius nerimą ir panikos priepolius bei skrandžio skausmus, dėl šių negalavimų ir simptomų ieškovui buvo skirti atpalaiduojantis vaistas Alprazolam, skrandžio skausmui ir sutrikimams gydyti skirti Pangrol, Lansoprazol, taip pat skirti maisto papildai bei vitaminai. Nors ne visi ieškovo vaistų pirkimo kvitai išlikę, atsižvelgiant į mokėjimų vaistinėse laikotarpį ir viešai prieinamas veistų kainas, yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovo vaistinėse apmokėtos sumos yra susijusios būtent su 2016 m. balandžio 24 d. įvykio padariniais – ieškovo kūno sužalojimų gydymu. Teisėjų kolegija pažymi, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas sumas dėl ieškovui priteisė iš atsakovo.
19. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad visos ieškovui suteiktos medicininės paslaugos valstybinėje ligoninėje būtų kainavusios mažiau (570,48 Eur), tuo tarpu ieškovas už gydymą privačiose įstaigose sumokėjo net 1 329 Eur. Apelianto teigimu ieškovas turėjo gydytis valstybinėse gydymo įstaigose. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantis Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsakymas į pirmosios instancijos teismo paklausimą patvirtina, jog tiek valstybinėms, tiek privačioms gydymo įstaigoms ligonių kasos moka pagal vienodus įkainius (e.b.l. 30-31, 2 t.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuriodė, jog kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, teisės aktai neįpareigoja asmens rinktis tik į viešąsias gydymo įstaigas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas į privačias gydymo įstaigas kreipėsi ne iš karto po incidento, o vėliau, paaiškėjus, kad būklė po delnakaulio diafizės lūžimo su dislokacija nėra gera ir padėtis komplikavosi – fiksuotas delnikaulio sutrumpėjimas, o plaštakos funkcija nebuvo atstatyta ir rizika išlieka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo siekis gauti greitesnį ir efektyvesnį gydymą kiek įmanoma sumažinant riziką bei užkirsti kelią sunkesniems padariniams atsirasti yra protingas, pagrįstas ir proporcingas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nusikalstamais smurtiniais apelianto veiksmais ieškovui buvo padaryta 2 450 Eur neturtinė žala. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovui padarytos neturinės žalos dydžiu ir apeliaciniu skundu prašo sumažinti ieškovui priteistos neturtinės žalos dydį iki 300 Eur.
21. Įstatymas numato, kad asmens sveikatos sužalojimo atvejais už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Žalos dydį teismas nustato kiekvieną kartą įvertindamas reikšmingas konkretaus įvykio aplinkybes, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
22. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui sveikata buvo sutrigdyta nesunkiai. Teismas įvertino aplinkybę, jog dėl atsakovo kaltais veiksmais padarytų ieškovo kūno sužalojimų ieškovas buvo nedarbingas nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. liepos 15 d. ir dėl operacijos – nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 20 d. Reikšminga aplinkybe teismas laikė tai, jog ieškovui 2017 m. gegužės 19 d. teko patirti operaciją - kairės rankos 3–iojo delnakaulio osteotomiją, kaulų fiksaciją plokštele ir sraigtais su autospogioplastika iš stipinkaulio ylinės ataugos. Teismas pagįstai įvertino aplinkybę, jog ieškovas iki 2017 m. birželio 14 d. byvo priverstas dėvėti kairės rankos įtvarą, kaire ranka nieko negalėjo daryti. Medicininiais dokumentais nustatyta, jog po operacijos ieškovui atsirado krūtinės ir pilvo skausmai, nakties metu kamavo panikos priepuoliai. Ieškovui nustatytas autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimas tikrai galėjo kilti dėl apelianto smurtinio nusikaltimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ant ieškovo plaštakos po operacijos liko didelis randas (nuotraukos). Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu taip pat buvo sužalotas ir ieškovo veidas, prakirsta žaizda viršutinėje lūpoje, todėl teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovo atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis, jog tuo metu ieškovui buvo neįmanoma gyventi įprastą gyvenimą, gėda rodytis viešumoje, ieškovgas patyrė ir kitų nepatšodumų. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovui konstatuotas potrauminis streso sutrikimas, nustatyti depresijos požymiai, jį kankino nemiga, minėta, jog buvo skirtas gydymas merimui mažinti.
23. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovo gydymas tęsėsi daugiau kaip keturis mėnesius. Ieškovas kentė skausmą, buvo privestas vartoti vaistus, dėvėti judesius ribojančius įtvarus, ieškovui buvo taikytas operacinis gydymas, tausojantis režimas, o vėliau skirta rebilitacija. Ieškovui ne tik daug kartų teko lankytis gydymosi įstaigose, bet ir išgyventi neigiamas emocijas – baimę bei nerimą dėl ateities, kadangi buvo pateiktos gydytojų prognozės, jog plaštakos funkcija pilnai gali būti ir neatstatyta. Byloje yra duomenys, jog ieškovas dirbo programuotoju, todėl natūralu, jog tokia prognozė galėjo sukelti nepilnavertiškumo jausmą. Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatydamas apelianto ieškovui sukeltos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo pažeista svarbiausia žmogaus vertybė – sveikata ir, atsižvelgdamas į sužalojimais sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir į šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteista 2 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma šiuo konkrečiu atveju nėra per didelė ir yra pagrįsta CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atitinka teismų praktikoje suformuotą neturtinės žalos dydį, todėl keisti priteistos neturtinės žalos dydžio teisinio pagrindo nėra.
24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas skunde nurodo, kad priimant sprendimą teismas nebuvo objektyvus, šališkai vertino ieškovo parodymus, nesivadovavo aktualia praktika dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, bei perkėlė atsakovui pareigą įrodyti paties ieškovo nurodytas, bei įrodymais nepagrįstas aplinkybes, dėl ko sprendimas yra keistinas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka ir apelianto argumentus vertina kaip deklaratyvius teiginius.
25. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-547/2013).
26. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamo sprendimo turinį, motyvaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, kad teismas priimdamas iš esmės ieškovui palankų sprendimą, pažeidė šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus, ar kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad civilinę bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti teismą buvus šališką.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepadarė proceso normų pažeidimų, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 847 Eur atstovavimo išlaidų (e. b.l. 104-105, t. 2), todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui T. J. iš apelianto R. K. 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.