- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-135-544/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- M. P., M., M. C.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-135-544/2023
2023 m. gegužės 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. bei atsakovų M. P. ir M. (M.) C. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-1147/2022 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams M. P. ir M. C. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. P. ir M. C. 13 872,80 Eur skolą, 2 538,72 Eur delspinigius, 3 468,20 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytą paskolos sutartį A16 atsakovams 2006 m. balandžio 28 d. paskolino 13 872,80 Eur (47 900 Lt), kuriuos jie įsipareigojo sugrąžinti solidariai iki 2013 m. kovo 31 d. Per laikotarpį nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 11 d. atsakovė M. P. ieškovui yra sumokėjusi tik 3 382,70 Eur dalį prievolės netesybų forma (delspinigiai, palūkanos) už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 4 d. iki 2015 m. sausio 6 d. Ginčo sutarties atveju ieškovui buvo aktualu, jog sutartis būtų įvykdyta laiku, tačiau atsakovų skolos grąžinimo termino pažeidimas labai ilgą laiką – virš 10 metų lėmė pinigų nuvertėjimą (infliacija) ir, tikėtina, su tuo susijusius tam tikrus ieškovo nuostolius, kurių įrodinėti jis neprivalo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovo J. V. naudai solidariai iš atsakovų M. P. ir M. C. 9 515,07 Eur negrąžintą paskolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Netenkino atsakovų prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis).
4. Teismas laikė neįrodytais atsakovų teiginius, kad 2006 m. balandžio 28 d. sutartis A16 sudaryta ne 2006 m. balandžio 28 d., o 2012 m. rugsėjo 30 d., kad šioje paskolos sutartyje A16 realiai buvo tik apjungtos ankščiau gautos paskolos, o pinigai nebuvo gauti. Pažymėjo, jog sutarties dėl esamų paskolos sutarčių apjungimo atveju apie tai turėjo būti nurodyta pačioje sutartyje A16, tačiau joje nieko nenurodyta apie paskolos sutarčių apjungimą, aiškiai nurodytas sutarties dalykas – 47 900 Lt, jos sudarymo data, du kartus nurodyta apie 47 900 Lt gavimą ir papildomai pasirašyta.
5. Teismas sprendė, jog yra pagrindas laikyti 2006 m. balandžio 28 d. sutartį A16 vartojimo sutartimi, ieškovą – skolinimo paslaugos teikėju, atsakovus – skolinimo paslaugos gavėjais (vartotojais) ir atlikti tokios sutarties nesąžiningų sąlygų kontrolę.
6. Konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog buvo įregistravęs Mokesčių mokėtojų registre savo individualią veiklą, kuri pasireiškė paskolų teikimu, neįrodė, kad jam įstatymų nustatyta tvarka buvo suteikta teisė teikti vartojimo kreditą, todėl sprendė, kad jis neturėjo teisės sudaryti 2006 m. balandžio 28 d. sutartį A16. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovams buvo raštu valstybine kalba pateikta teisinga, išsami, tiksli ir aiški informacija apie perkamą paskolos teikimo paslaugą.
7. Teismas vertino, kad 2006 m. balandžio 28 d. sutartis A16 prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punktui, 14 daliai, 35 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 4 daliai, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1-4, 8-9 dalims, todėl yra niekinė ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Tačiau, nepaisant to, jog nėra teismo sprendimo pripažinti ją negaliojančia, atsakovai turi grąžinti ieškovui kreditą (negrąžintą dalį), bet neprivalo mokėti palūkanų už naudojimąsi paskola ir delspinigių. Atsižvelgiant į tai, 3 384,60 Eur dydžio įmokos, kurios įformintos rašteliais pagal sutartį A16, turi būti priskirtos pagrindinei prievolei įvykdyti, t. y. kaip paskolos dalies grąžinimas.
8. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie kreditoriaus turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, pateiktų raštelių apie skolos grąžinimą surašymo metu, be to, atsakovai neprivalo mokėti palūkanų ir delspinigių, įstatymai nenumato, kad įmoką patvirtinančiame dokumente privalo būti duomenys apie prievolės pagrindą, byloje nėra duomenų apie šių įmokų užskaitymą kitai prievolei vykdyti, todėl įmokos turi būti priskirtos pagrindinei prievolei įvykdyti. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog likusi atsakovų negrąžinta paskolos dalis yra 9 515,07 Eur, kurią sprendimu ir priteisė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 3 d. sprendimą dėl nepriteistos 10 364,65 Eur ieškinio sumos dalies panaikinti ir ieškinį tenkinti pilnai. Taip pat prašo civilinę bylą grąžinti nagrinėti atgal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams, nustatant, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
10. Nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą teismas neįvertino civilinių bylų Nr. 2-3427-844/2018, Nr. e2-167-844/2020, Nr. e2-418-724/2020, Nr. e2-2554-844/2020 ir Nr. e2-3083-724/2019 bei kitų atsakovų geranoriškai jau įvykdytų paskolos sutarčių, pagal kurias apeliantas atsakovams rašė pakvitavimus. Teismo sprendimo dalis dėl nepriteistos 10 364,65 Eur ieškinio sumos dalies yra šališka ir neteisinga, prieštaraujanti įstatymui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kadangi teisėjas N. S., nustatydamas klaidingas ir prieštaringas aplinkybes, taip aktyviai gynė atsakovų M. P. ir M. C. interesus. Be to, teismas ieškinį išnagrinėjo neišsamiai bei neatidžiai, kadangi ieškovas teisėjui nagrinėjamoje byloje ne vieną kartą reiškė nušalinimus, nes teisėjas jo atžvilgiu priima neteisingus procesinius spendimus, kuriuos Panevėžio apygardos teismas panaikina ir priima teisingus sprendimus.
Atsiliepimas
11. Apeliantas nurodo nesuprantantis, kodėl sprendime teisėjas daugiau dėmesio skyrė atsakovų atsiliepime pareikštoms aplinkybėms, o ne ieškovo ieškiniui teisingai išnagrinėti. Šiuo atveju teismas, priteisdamas tik dalį skolos (9 515,07 Eur), be pagrindo nepriteisė 4 357,73 Eur, kadangi klaidingai sprendime nustatė, kad 4 357,73 Eur atsakovai apelianto naudai jau yra sugrąžinę. Teismas be jokio teisėto pagrindo paskolos sutartį A16 sugalvojo įvardinti kaip vartojimo sutartį, todėl apelianto naudai nepagrįstai delspinigių ir palūkanų iš atsakovų visiškai nepriteisė. Apeliantas ieškinyje 0,01 procentų dydžio paskolos sutartimi numatyto dydžio delspinigius (2 538,72 Eur) paskaičiavo tik už pusės metų laikotarpį nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. liepos 7 d., nors atsakovai ir neprašė taikyti senaties termino. Be to, ieškinyje už 5 metų laikotarpį nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2020 m. sausio 6 d. priskaičiavo 3 468,20 Eur palūkanas, nes už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Šalies argumentai
12. Apelianto teigimu, jam neaišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu teisėjas skundžiamu sprendimu nustatė, kad 2006 m. balandžio 28 d. sutartis A16 yra niekinė ir negalioja nuo jo sudarymo momento, nors iki tol, esant tiems patiems įstatymams, nei vienas teismas nelaikė jo skolinimo paslaugos tiekėju ir neatlikinėjo paskolų sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės. Tokios išvados prieštarauja ankstesnei aukštesnio teismo išvadai, kad jo kitiems asmenims suteikiamos paskolos nėra individualios veiklos vykdymas.
13. Apelianto vertinimu, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties šališkas teismas, nes bylą nagrinėjęs teisėjas, nors apeliantas ir nesutiko su teismo sudėtimi, siūlė teisėjui nusišalinti CPK 64 straipsnio pagrindu, teisėjas nuo bylos nenusišalino. Pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2570-1147/2021 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi teisėjas N. S., tenkinant ieškovo J. V. pareiškimą, buvo nušalintas nuo bylos nagrinėjimo dėl to, kad teisėjo brolis ieškovui negrąžino paskolos, kuri vėliau buvo priteista teismo sprendimu. Pažymi, jog teisėjo brolis S. S., išieškotojui J. V. būdamas skolingas pagal daug teismo sprendimų didelę pinigų sumą, kartu su sutuoktine slapstosi nuo skolos grąžinimo, piktybiškai vengia, delsia įregistruoti viešajame registre juridinį faktą, kad 2004 m. gruodžio 14 d. buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ir ieškovo skolininkų A. S. ir S. S. asmeninė nuosavybė. Civilinėje byloje Nr. e2-579-1147/2022 pagal jo, ieškovo, pareikštą netiesioginį ieškinį skolininkams A. ir S. S. dėl teisės viešame registre įregistruoti skolininkų turtą suteikimo teisėjas N. S. 2022 m. sausio 18 d. nutartimi jau ir pats nusišalino nuo bylos išnagrinėjimo. Teisėjas yra priėmęs eilę nepalankių ieškovui neteisėtų procesinių sprendimų įvairiose bylose, kuriuos aukštesnės instancijos teismas ne kartą pagrįstai panaikino.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai M. P. ir M. C. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
15. Nurodo, kad apeliantas niekaip nepagrindė ir nenurodė jokių argumentų, kodėl buvo reikalinga tikslinti apeliacinį skundą. Jame apeliantas iš esmės nenurodė jokių svarbių ar reikšmingų aplinkybių, kurias būtų reikalinga įvertinti siekiant teisingo bylos išsprendimo. Jo teiginiai dėl neva tai patirtų itin didelių nuostolių per 16 metų laikotarpį atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas viso civilinės bylos nagrinėjimo metu niekaip neįrodė ir nepagrindė aplinkybės, jog atsakovai ginčo sutartyje nurodytus 13 872,80 Eur iš jo realiai gavo, t. y. neįrodė pinigų perdavimo ir gavimo fakto. Nors apeliantas teismo posėdžio metu teigė, kad perdavė grynuosius pinigus, bet negalėjo nurodyti ar bent jau patikslinti kokiomis kupiūromis. Apeliantas taip pat nepaneigė aplinkybės, jog ginčo sutartis sudaryta 2012 m. rugsėjo 30 d., o ne 2006 m. balandžio 28 d.
16. Atsakovų vertinimu, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nėra tikslinga, kadangi byloje yra pateikti visi šalių dokumentai, paaiškinimai, įrodymai, liudytojų parodymai, tad jokių papildomų reikalavimų, kurių negalėtų nagrinėti bei išspręsti apeliacinės instancijos teismas, nėra pateikta. Mano, jog dar vienas apelianto reikalavimas, t. y. pripažinti, kad civilinę bylą išnagrinėjo neteisingos sudėties teismas, yra nepagrįstas. Prašymus dėl teisėjo šališkumo apeliantas reiškė keliuose teismo posėdžiuose, o bylą nagrinėjant vėliau jis jokių nušalinimų teisėjui jau nebereiškė. Tokio pobūdžio klausimai apeliantui buvo teikiami kelis kartus pakartotinai, siekiant įsitikinti, ar jis tikrai neturi jokių abejonių dėl teismo šališkumo.
Šalies argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovai M. P. ir M. C. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 3 d. sprendimo dalį dėl ieškovo J. V. naudai priteistos solidariai iš atsakovų 9 515,07 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
18. Nurodo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra klaidingos ir neatitinkančios tikrovės tiek dėl sutarties sudarymo momento, tiek dėl jos susitarimo sąlygų. Sutartimi, pavadinta A16, buvo apjungtos kitos ankstesnės apeliantų ir ieškovo sudarytos sutartys, kurių likučius ieškovas suskaičiavo ir susumavo į vieną sutartį A16. Taigi, ši sutartis buvo sudaryta išimtinai ieškovo iniciatyva ir nurodymu. Ieškovas, kaip kreditorius, teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog paskolos suma apeliantams buvo suteikta, t. y. kad apeliantai realiai gavo iš jo pasiskolintą sumą pinigų.
19. Teigia, jog sutarties data, kuri įrašyta 2006 m. balandžio 28 d., yra nurodyta neteisingai, nes iš tiesų ši sutartis buvo sudaryta žymiai vėliau, t. y. 2012 m. rugsėjo 30 d. Tokios sutarties sudarymo tikslas, ieškovo teigimu ir įkalbinėjimais, buvo tai, kad būtų apjungtos visos ankstesnės šalių sutartys (visi nesumokėti ankstesnių paskolų likučiai). Be to, paties ieškovo veiksmai suponuoja tai, jog ši sutartis buvo sudaryta vėliausiai, kadangi visos bylos dėl pasiskolintų sumų grąžinimo pagal ankstesnes paskolos sutartis jau yra išnagrinėtos, o priimti teismo sprendimai seniai įsiteisėję. Taip pat nei vienoje iš ankstesnių sutarčių ieškovas niekada nebuvo nurodęs tokių ilgų paskolos grąžinimo terminų, jis visada apsiribodavo kelių mėnesių ar vienerių metų grąžinimo terminais. Nors pasirašant ginčo sutartį ieškovas patikino apeliantus, kad visos ankstesnės sutartys anuliuojamos ir yra nebegaliojančios, tačiau vis tiek pasielgė nesąžiningai, kadangi po šios sutarties pasirašymo praėjus keliems metams dėl visų ankščiau sudarytų sutarčių paeiliui kreipėsi į teismą su atskirais ieškiniais dėl skolų priteisimo.
20. Pažymi, jog, nors teismas sprendimu nustatė, kad likusi apeliantų negrąžinta paskolos sumos dalis yra 9 515,07 Eur, kurią iš jų priteisė ieškovo naudai, tačiau kartu su apeliantų 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateiktais patikslintais paaiškinimais raštu buvo pateikta visa eilė ieškovo surašytų raštelių (pakvitavimų) apie atsakovų skolos grąžinimą, kuriuos teismas nepagrįstai atmetė.
21. Mano, kad ieškovo pareikšti reikalavimai ginčo sutarties pagrindu yra neteisėti, neteisingi ir nepagrįsti, paremti tik paties ieškovo deklaratyviais paaiškinimais, jam naudingų tikslų siekimu. Tuo tarpu apeliantų nurodytos aplinkybės yra detaliai bei išsamiai išdėstytos jų paaiškinimuose, patvirtintos rašytiniais ir liudytojų parodymais. Todėl teismui priimtu sprendimu priteisus iš atsakovų 9 515,07 Eur ir tokiam sprendimui įsiteisėjus, ieškovas jų sąskaita nepagrįstai praturtės.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas J. V. nurodo, kad su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog apeliantai nesąžiningai, pastoviai ir pakartotinai teikia tuos pačius ieškovo atsakovams parašytus pakvitavimus, kuriuose nėra jokios identifikacijos, kad tai yra paskolos sutarties A16 vykdymas. Apeliantai meluoja, jog skolų likučius ieškovas suskaičiavo ir susumavo į vieną paskolos sutartį A16, nors pastarojoje paskolos sutartyje yra abiejų apeliantų parašai, patvirtinantys 47 900 Lt gavimą. Apeliantai kaip tik turėtų džiaugtis teismo jų atžvilgiu priimtu labai palankiu sprendimu, kuriuo teisėjas aktyviai gynė skolininkų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas teismo sudėties teisėtumo ir teismo (ne)šališkumo klausimas, be to, apeliacinės instancijos teismas ir ex officio turi pareigą patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl tokių ieškovo apeliacinio skundo argumentų.
24. Baigtinis absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 329 straipsnyje. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas sprendimui panaikinti, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
25. Pirmuoju atveju neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t.t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).
26. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus („Teismo sudėtis. Nušalinimai“) teisės normas poreikis konstatuoti teismo sudėties neteisėtumą kyla tuomet, kai yra pažeidžiami CPK 62 straipsnyje nustatyti reikalavimai teismo sudėčiai, kai teismo procesinį sprendimą priima ir pasirašo teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei yra pažeidžiamas CPK 71 straipsnyje įtvirtintas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ar teisėjas išnagrinėja bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nu(si)šalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).
27. Reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą kartu reiškia teisę į tinkamą procesą, kuri užtikrinama, kai šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
28. Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012)
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką teismą užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi tiek Konvencijos nuostatomis, tiek šioje sityje formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. EŽTT praktikoje pažymima, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo nešališkumas reiškia tai, kad teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (EŽTT 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje M. prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimas byloje R. prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje W. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96).
30. Objektyvusis nešališkumo reikalavimas yra svarbi papildoma garantija asmeniui, nes gali būti gana sudėtinga pateikti įrodymus, galinčius nuginčyti teisėjo nešališkumo prezumpciją subjektyviuoju aspektu. Šia prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje D. prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80).
31. Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje P. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje C. A. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95). Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir nacionaliniuose teismuose. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl jo nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019).
32. Šioje byloje viena iš aplinkybių, kuri apeliantui kelia abejones dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo N. S. nešališkumo, yra ta, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas išimtinai aktyviai gynė atsakovų M. P. ir M. C. interesus, o jo ieškinį išnagrinėjo neišsamiai, kadangi ieškovas teisėjui byloje ne vieną kartą reiškė nušalinimus, motyvuodamas tuo, kad teisėjas jo atžvilgiu priima neteisingus procesinius spendimus, kuriuos aukštesnės instancijos teismas panaikina. Apelianto teigimu, teisėjo brolis S. S. jam yra skolingas pagal eilę teismo sprendimų didelę pinigų sumą, skolos negrąžina, abu su sutuoktine slepia (neįregistruoja nustatyta tvarka) turtą, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, todėl teisėjas buvo suinteresuotas apeliantui nepalankaus galutiniu bylos išnagrinėjimo rezultatu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai teikia pagrindą sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl bylą nagrinėjusio teismo (teisėjo) sudėties neteisėtumo dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.
33. Nustatyta, kad šioje byloje ieškovas J. V. 2022 m. kovo 21 d. pirmosios instancijos teisme pateikė pareiškimą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjo N. S. nušalinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. ieškinį atsakovams M. P. ir M. C.. Ieškovas nušalinimą grindė tuo, jog bylą nagrinėjančio teisėjo brolis S. S. yra jam skolingas pagal sprendimus civilinėse bylose, kad teisėjas N. S. priima jo atžvilgiu neteisingus procesinius sprendimus, kad administracinio nusižengimo byloje jam yra paskyręs baudą. Utenos apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, išnagrinėjusi pareiškimą dėl nušalinimo, 2022 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad nenustatyta, jog ieškovo nurodytais argumentais teisėjas N. S. yra šališkas, neobjektyvus; nušalinimo pareiškimas tuo pagrindu, jog dalyvaujantį byloje asmenį netenkina konkretūs teisėjo procesiniai veiksmai nagrinėjant kitas bylas, negali būti pripažintas pagrįstu; ieškovo nurodyti kiti teiginiai dėl teisėjo šališkumo yra nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, grindžiami tik prielaidomis, subjektyviais samprotavimais, todėl neduoda pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališkas ar suinteresuotas šios bylos baigtimi. Utenos apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pakartotinį pareiškimą dėl teisėjo N. S. nušalinimo šioje byloje paliko nenagrinėtą, nurodydama, jog pakartotinai nevertintini jau išnagrinėti ieškovo nurodyti nušalinimo pagrindai.
34. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu. Todėl šiuo aspektu apelianto skundo argumentai vertinami nepagrįstais.
35. Tačiau šioje byloje svarbu tai, kad iš šios bylos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad apeliantui J. V. bylose, kurias nagrinėjo teisėjas N. S., jau ne kartą buvo kilusios abejonės dėl teismo sudėties teisėtumo pagal šioje nutartyje pirmiau jau aptartus objektyviojo nešališkumo kriterijus, nes bylą nagrinėjusio teisėjo brolis S. S., kaip skolininkas, turėjo pakankamai ilgalaikius ir glaudžius ryšius su ieškovu J. V., kuris jam nevienkartinai suteikė ženklios vertės paskolas, kurių skolininkas negrąžino, dėl ko tarp šalių dėl sutarties vykdymo ir skolos išieškojimo kilo teisiniai ginčai.
36. Pažymėtina, jog 2022 m. sausio 18 d. ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė suteikti jam įgaliojimą įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės viešame registre juridinį faktą, kad, remiantis 2004 m. gruodžio 14 d. Notaro pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotam juridiniam faktui yra sudaryta buto 2004 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu butas (duomenys neskelbtini) yra atsakovų A. S. ir S. S. asmeninė nuosavybė. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas N. S. minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-579-1147/2022 2022 m. sausio 18 d. nutartimi nuo civilinės bylos nagrinėjimo nusišalino, kaip pagrindą nurodydamas, jog atsakovas S. S. yra jo brolis. Civilinė byla Nr. e2-579-758/2022 buvo išnagrinėta Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose ir 2022 m. gegužės 12 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovui pripažinta teisė įregistruoti atsakovų A. S. ir S. S. nuosavybės teises į minėtą butą. 2022 m. birželio 2 d. sprendimas įsiteisėjo ir išduotas vykdomasis raštas. Sprendimas iki šiol neįvykdytas.
37. Taip pat nustatyta, kad Utenos apylinkės teisme nagrinėtos ir kitos civilinės bylos dėl skolos priteisimo ieškovo J. V. naudai iš atsakovo S. S., kuriose prievolės dar nėra pradėtos vykdyti: Nr. 2-50-844/2016 (2016 m. kovo 31 d. išduotas vykdomasis raštas dėl iš atsakovų A. S. ir S. S. ieškovo J. V. naudai solidariai priteistos 1 998,37 Eur skolos, 826,00 Eur delspinigių, 450,67 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų); Nr. 2-536-477/2016 (išduotas vykdomasis raštas 2016 m. rugpjūčio 23 d., 531,33 Eur solidari prievolė); Nr. 2-1335-731/2018 (išduotas vykdomasis raštas 2018 m. gegužės 31 d., 15 155,47 Eur solidari prievolė); Nr. 2-1588-731/2018 (vykdomasis raštas išduotas 2018 m. liepos 10 d., 15 719,88 Eur solidari prievolė); Nr. 2-1831-731/2018 (vykdomasis raštas išduotas 2018 m. birželio 22 d., 16 220,05 Eur solidari prievolė).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad teismas buvo subjektyviai nešališkas (tendencingas, turėjo išankstinį nusistatymą). Tačiau pakanka duomenų išvadai, kad teismas buvo šališkas objektyviąja prasme, nes nepateikė pakankamų garantijų, pašalinančių objektyviam stebėtojui kylančias abejones teismo šališkumu dėl fakto, kad asmens (kreditoriaus) bylą nagrinėja teisėjas, kurio artimas giminaitis (brolis) skolingas tam kreditoriui didelę pinigų sumą, kurios negrąžina, kuri priteista teismų sprendimais ir išieškoma priverstine tvarka prasme, ypač kai pats teisėjas nuo vienos iš bylų nagrinėjimo (nutarties 35 punktas) nusišalino, kadangi yra suinteresuotas broliui palankia bylos baigtimi. Tokie realūs faktai ir teisėjui artimo asmens ryšių su ieškovu pobūdis ir laipsnis kelia abejones dėl teisėjo nešališkumo objektyviam stebėtojui, kuriam, labai tikėtina, gali atrodyti, kad teisingumas nevykdomas arba vykdomas netinkamai.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, sprendžia, kad byloje egzistuojant abejonėms dėl teisėjo nešališkumo, siekiant įgyvendinti šalių teisę į nešališką teismą, teisėjas turėjo nusišalinti (o pareiškus nušalinimą turėjo būti nušalintas) nuo bylos nagrinėjimo. Kadangi byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, byloje nebuvo tinkamo teismo proceso, ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuojant absoliutaus jo negaliojimo pagrindo egzistavimą, nes buvo iš esmės pažeistos proceso teisės normos, įpareigojančios užtikrinti, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, todėl sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
40. Skundžiamą sprendimą panaikinus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl ieškovo J. V. bei atsakovų M. P. ir M. C. apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, susijusių su ginčo esme, teisėjų kolegija nepasisako, nes teisinės ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo esme, bus tiriamos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia prašymų prijungti prie šios bylos teikiamus papildomus įrodymus, ieškovo prašymo grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį už ieškinį, nes tai taip pat turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.
41. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, apeliantams turi būti grąžintas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinius skundus (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitų bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 233,00 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. spalio 27 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2017, o atsakovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 214,00 Eur (du šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. spalio 24 d. per UAB „Perlas Finance“ terminalą, mokesčio grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.