Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

liudytojams I. Z., J. B., K. R., L. R. M., G. J. ir J. D..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei, dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, nagrinėjimui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečių vaikų neturi. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. 2018 metais ieškovė pasikeitė pavardę į (duomenys neskelbtini). 1996 m. gruodžio 24 d. metais, J. D. padovanojo ieškovei 20 000 litų sumą nekilnojamojo turto įsigijimui.

3. 1995 m. gruodžio 19 d. ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) už 9000 Lt.

4. Butą, įgytą asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) ieškovė pardavė po santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) už 36 000 Lt.

5. Po santuokos sudarymo įgytas šis nekilnojamasis turtas – 1997 m. vasario 20 d. įgytas šis (duomenys neskelbtini) esantis nekilnojamasis turtas: 48/100 dalis 144,94 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 48/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6. 2012 m. liepos 3 d. įgytas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 1997 m. vasario 20 d. įgyta 48/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

8. CK 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Lietuvos teismų praktika sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos).

9. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie, kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Kaip jau minėta, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo. Kaip teismo posėdžių metu patvirtino tiek šalys, tiek ir jų kviesti liudytojai, ieškovė ir atsakovas jau nuo santuokos pradžios, o remiantis ieškovės paaiškinimais, dar iki santuokos sudarymo, savaitgalius, šventes ir atostogas dažnai leisdavo atskirai. Atsakovas taip pat nurodė, kad apie aplinkybę, jog žmona pasikeitė pavardę, jis sužinojo ne iš sutuoktinės, o darbe susipažinęs su įsakymais. Veiksmų dėl santuokos nutraukimo šalys nesiėmė. Tai gi, toks sutuoktinių bendravimas jiems buvo įprastas ir tesėsi nuo pat santuokos sudarymo, kurio teismas negali laikyti santuokos iširimo priežastimi. Teismo vertinimu, atsakovas taip pat neįrodė savo teiginio, jog ieškovė ieškojo pažinčių su kitais vyrais turint tikslą būti neištikima atsakovui. Byloje nebuvo asmenų, kurie betarpiškai būtų matę ar kitaip galėtų patvirtinti tokį ieškovės elgesį.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nutraukti santuoką išimtinai dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad santuoka nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio, nes atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove. Iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-387-1046/2020, nustatyta, kad A. B. buvo pripažintas kaltu, nes 2019 m. gruodžio 3 d. namuose smurtavo prieš A. L. sukeldamas jai fizinį skausmą bei poodines kraujosruvas, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jai sveikatą.

12. Įvertinęs išdėstytą teismas sprendžia, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia teigti, kad būtent atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas sukeldamas savo sutuoktinei fizinį skausmą, dėl ko tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas ir šalių santuoka nutrūko.

13. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukiama dėl atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos

14. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

15. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

16. Teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (pvz., neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

17. Teismo manymu, santuokos iširimas dėl kito sutuoktinio kaltės įprastai turėtų sukelti kitam sutuoktiniui atitinkamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo smurtavimo prieš ieškovė. Dėl šio, teismas sprendžia, jog ieškovė dėl santuokos nutraukimo galėjo patirti neturtinę žalą ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį ją įrodžiusi.

18. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, yra nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydį sieja ne tik su atsakovo smurtavimu, bet ir santuokos trukme (26 metai), nurodo, kad jos lūkesčiai dėl pilnavertės laimingos šeimos gyvenimo liko neišpildyti, patyrė dvasiniais išgyvenimus, jaučia gėdą prieš artimuosius ir kaimynus.

20. Teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad atsakovo smurtavimas prieš ieškovė esmingai prisidėjo prie santuokos iširimo, tačiau kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos, jai neturtinė žalą dėl smurtavimo jau yra priteista, tad su smurtavimu ir jo ilgalaikėmis materialinėmis pasekmėmis susiję ieškovės motyvai dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestini, kaip nesusiję su neturtine žala dėl santuokos nutraukimo.

Dėl pavardės

Dėl sutuoktinių bendro turto balanso

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).

24. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.

25. Teismui nustačius tiek kilnojamojo tiek ir nekilnojamojo turto vertes, bei šalių kreditorinius įsipareigojimus yra galimybė sudaryti sutuoktinių bendro turto balansą.

26. Kartu su priešieškiniu pateikta nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinė išvada, parengta Jono Akelio pagrindžia, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje šalims priklausančio nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 54 000 eurų. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šio nekilnojamojo turto vertė 2008 metais siekė 67 962 eurų. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovų pateikta turto vertinimo konsultacinė išvada yra parengta bylos nagrinėjimo metu, t. y. įvertinus šiuo metu rinkoje esančias sąlygas, joje yra įvertintas konkretus turtas, todėl sprendžia, kad atsakovo pateiktoje turto vertinimo konsultacinėje išvadoje pateikiama aktuali nekilnojamojo turto kaina, kuria teismas ir remiasi.

27. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovei 2 500 eurų kompensaciją už atsakovui liekantį santuokoje įgytą automobilį TOYOTA RAV-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šios automobilis buvo parduotas dar 2019 metais, dar šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, tad šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Byloje nėra duomenų, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje šalys turėtų bendrų kreditorių. Reikalavimų dėl vieno sutuoktinio išlaikymo byloje pareikšta nebuvo, todėl teismas dėl šio taip pat nepasisako.

29. Dėl kito nei transporto priemonės kilnojamojo turto padalinimo šalys reikalavimų nesuformulavo, įrodymų nepateikė, todėl teismas dėl kilnojamojo turto padalinimo ir nepasisako.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

30. Santuokos nutraukimas reiškia asmeninių ir turtinių sutuoktinių teisinių santykių pasibaigimą. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti ir nuspręsti dėl visų įstatyme nustatytų santuokos nutraukimo padarinių: sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems, taip pat vienam iš sutuoktinių priteisimo, ir – nesant notarine tvarka patvirtinto sutuoktinių susitarimo – jų bendro turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis). Bendrosios sutuoktinių turto, nutraukiant santuoką, dalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.188 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.

31. Šiuo metu šalims priklauso šis nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini): 48/100 dalis 144,94 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 48/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 341/600 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto nenurodė.

32. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė nes buvo pirktas už jos lėšas pardavus butą esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pasinaudojus gautais dovanotais 20 000 Lt, tuo tarpu atsakovas prašo šį nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, o jam 27 000 eurų kompensaciją, už ieškovei tenkančią didesnę dalintino turto dalį.

33. Tai gi, šiame bylos etape tarp šalių kilo ginčas dėl to, kam ir kokia forma priklauso minėtas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu. 1997 m. gegužės 7 d. įgyjant gyvenamąjį namą ir jo priklausinius galiojo SŠK, kurio 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Civilinio kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. S. M. , bylos Nr.3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytos fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K. , bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. D. K. ,bylos Nr. 3K-3-52/2012;kt.).

34. Sprendžiant, ar CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės, svarbūs keli kriterijai: turto įsigijimo laikas, turto įgijimo pagrindas ar turto pobūdis. CK 3.89 straipsnio norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, turi būti vadovaujamasi CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio nuosavybė.

35. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktą). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, toks turtas į dalytino turto masę nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).

36. Šioje byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įgytas (duomenys neskelbtini). (ieškinio priedas Nr. 8) t. y. turtas įgytas po pusės metų nuo santuokos sudarymo. Sandorio vertė – 58 800 Lt (Namo pirkimo pardavimo sutarties 2 p.). Ieškovė nurodė, kad šį turtą savo asmeninės nuosavybės teise įsigijo panaudodama lėšas 1995 m. gruodžio 19 d. gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 9000 Lt ir 1996 m. gruodžio 24 d. už 36 000 Lt pardavusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo panaudotos asmeniškai ieškovei dovanotos J. D. (D.) dovanotos lėšos 20 000 Lt. J. D. (D.) teismo posėdžio metu patvirtino, kad šias lėšas asmeniškai dovanojo ieškovei, kad ji įsigytų būstą.

38. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas 2022 m. spalio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu (garso įrašo 2 val. 18 – 19 min) teismui patvirtino, jog ieškovė turtą (duomenys neskelbtini) pirko sau, jam tą aiškiai pasakydama „kad tavo vaikams neatitektų, kai mes skirsimės“. Remiantis šalių paaiškinimais, teismas taip pat laiko nustatyta aplinkybe, kad transporto priemones šalis pirkosi ne bendriems poreikiam tenkinti, o savo asmeniniams ir savo automobiliais vienas kitam iš esmės naudotis neleido, kiekvienas naudojo tik savo vardu registruotą. Tai gi, ieškovė nuo pat santykių pradžios aiškiai atsakovui išreiškė savo požiūrį į perkamo turto teisinį statusą, leisdama aiškiai suprasti, kad turtą perkasi tik sau, o ne abiem.

39. Dėl to teismas sprendžia, kad yra labiau tikėtina, kad atsakovui buvo aiškiai žinoma, jog nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo sandoris sudaromas siekiant ieškovei įgyti asmeninę, o ne bendrąją sutuoktinių nuosavybę, atsakovui buvo žinoma apie sandorį, jis ieškovę lydėjo pas notarą, bet sandorio pasirašyme nedalyvavo, sandoris buvo sudarytas už ieškovės lėšas, panaudojant ieškovės gautą 20 000 Lt dovaną ir ieškovės parduotą jos asmenine nuosavybe turėtą nekilnojamąjį turtą.

40. Tai gi, ieškovės reikalavimas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypo) pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir šio turto priteisimo jai yra tenkintinas, o atsakovo reikalavimas priteisti jam 27 000 eurų dydžio kompensaciją, už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį yra atmestinas.

Dėl žemės sklypo.

41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei 1997 m. vasario 20 d. sudarius nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo sandorį, žemės sklypas kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) parduotas nebuvo. Šis žemės sklypas, o tiksliau 341/600 jo dalis, ieškovei buvo parduotas tik 2012 m. liepos 3 d. (ieškinio priedas Nr. 9). Sandorio kaina – 13,38 Lt. Sutarties V. skyriuje nurodoma, kad šis žemės sklypas yra įregistruojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi byloje nėra duomenų, jog šį turtą ieškovė pirko savo asmeninės nuosavybėn, o sutartyje ir registrų centre yra aiškiai išviešinami duomenys apie tai, kad šis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei ar pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo vertė nustatyta 2021 m. gegužės 7 d. ir registrų centro pažymoje nurodyta - 7520 eurų. Nustatant namų valdos vertę ir rengiant konsultacinę išvadą taip pat buvo remiamasi šia pažyma. Kitų aktualių šio žemės sklypo vertės įrodymų šalys teismui neteikė. Atsakovas išreiškė prašymą po santuokos nutraukimo turtą priteisti ieškovei, o jam kompensaciją. Ieškovė dėl šio žemės sklypo priteisimo jai ir kompensacijos išmokėjimo atsakovui neprieštaravo, o baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad su tuo sutinka. Dėl šio, po santuokos nutraukimo 341/600 0,0600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra priteistinas ieškovei, o atsakovui yra priteistina proporcinga šio sklypo vertės kompensacija, t. y. 2136,93 eurų (7520*0,284167(atsakovui tenkanti viso sklypo dalis)/1).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Įvertinus ieškovės reikštų ir patenkintų reikalavimų dalį, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 50 proc. dalyje. Įvertinus atsakovo priešieškiniu reikštų ir patenkintų reikalavimų dalį, teismas sprendžia, kad atsakovo priešieškinys yra patenkintas 2,6 proc. dalyje (iš trijų savarankiškų reikalavimų patenkintas vienas 7,9 proc dalyje).

43. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

46. Ieškovės atstovė ieškovei 2022 m. kovo 24 d. išrašė 508 eurų sąskaitą už šias paslaugas – 110 eurų komunikacija su kliente rengiant procesinius dokumentus. 55 eurai už papildomų dokumentų parengimą ir pateikimą teismui. 110 eurų už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui. 150 eurų kelionei iš darbo vietos į teismą ir atgal sugaištas laikas. Atstovavimas teisme – 83 eurai.

48. Ieškovės atstovė ieškovei 2023 m. sausio 18 d. išrašė 1853 eurų sąskaitą už šias paslaugas – 55 eurai pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. 150 eurų kelionei iš darbo vietos į teismą ir atgal sugaištas laikas. 440 eurų už atstovavimą teisme. 55 eurai pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. 150 eurų kelionei iš darbo vietos į teismą ir atgal sugaištas laikas. 440 eurų už atstovavimą teisme. 55 eurai pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. 150 eurų kelionei iš darbo vietos į teismą ir atgal sugaištas laikas. 275 eurų už atstovavimą teisme. 55 eurų už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui. 28 eurai atstovavimas teisme.

49. Ieškovės atstovė ieškovei 2023 m. vasario 6 d. išrašė 810 eurų sąskaitą už šias paslaugas – 55 eurai pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui. 165 eurai už atstovavimą teisme. 220 eurų už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui. 150 eurų kelionei iš darbo vietos į teismą ir atgal sugaištas laikas. 220 eurų atstovavimas teisme.

50. Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovė teisme patyrė 5761 eurus išlaidų už advokato paslaugas, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-122/2011).

51. Remiantis Rekomendacijų 3 p. ieškovės išlaidos susijusios su jos atstovės atvykimu į teismą nėra priteistinos. Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovės išlaidas įvardintas kaip dokumentų analizę, teisinė konsultacija, komunikacija su kliente rengiant procesinius dokumentus ir išlaidos susijusios su pasirengimu bylos nagrinėjimui taip pat nėra priteistinos. Visų pirma, tai Rekomendacijos nenumato, kad advokato teikiama paslauga – komunikacija su kliente rengiant procesinius dokumentus būtų atlygintina. Kita vertus, ieškovės atstovė rengdamas procesinį dokumentą, ieškinį ar atsiliepimą į priešieškinį, už ką jai Rekomendacijos numato tam tikro dydžio atlygį, tuo pačiu susipažįsta su bylos medžiaga ir pasirengia bylos nagrinėjimui teisme. Be abejo, advokatas pats sprendžia, kiek reikia gilintis į bylos dalyką rengiantis teismo posėdžiui, tačiau teismas sprendžia, kad atstovo gaunamas atlygis už rengiamo procesinio dokumento parengimą apima ir susipažinimą su bylos medžiaga ir tinkamą pasirengimą teismo posėdžiui.

52. Byloje vyko posėdžiai iš kurių 2022 m. birželio 6 d. posėdis vyko 15 min., o 2022 m. rugpjūčio 23 d. posėdis vyko 11 min., o 2022 m. gruodžio 19 d. posėdis truko 15 min. Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi posėdžiai vyko trumpiau nei 30 min, ieškovės patirtos 37, 28 ir 28 eurų išlaidos susijusios su atstovavimu šiuose teismo posėdžiuose nėra atlyginamos.

53. Kitos nurodomos ieškovės išlaidos už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą, bei atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos sudaro 3483 eurų ir neviršija Rekomendacijose nurodomų maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių, todėl yra pagrįstos ir tenkinus ieškinį visiškai galėtų būti priteistinos ieškovei iš atsakovo. Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo yra priteistinos 1741,50 eurų bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

54. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 1700 eurų bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė teikiant jam teisinę pagalbą, t. y. 300 eurų už konsultaciją ir atsiliepimo į ieškinį parengimą, 200 eurų už priešieškinio parengimą ir 1200 eurų už atstovavimą teismo posėdžiuose. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodomų maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių, todėl yra pagrįstos ir tenkinus priešieškinį visiškai, o ieškinį atmestus galėtų būti priteistinos atsakovui iš ieškovės. Tačiau ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 50 proc. o priešieškinį 2,6 proc. dalyje, atsakovui yra priteistina 150 eurų už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 600 eurų už atstovavimą teismo posėdžiuose ir 5,2 euro už priešieškinio parengimą. Viso 755,2 eurų.

56. Byloje taip pat susidarė 64,88 eurų išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į šalių tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, teismas sprendžia, kad racionaliausia būtų šias išlaidas pritiesti iš ieškovės ir atsakovo valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 32,44 eurus iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. palikti jos santuokos metu pasikeistą pavardę - „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui palikti jo pavardė – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 eurų (tris šimtus eurų) neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti ir pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 48/100 dalis 144,94 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 48/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 341/600 dalis 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pritiesti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1741,50 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pritiesti atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2136,93 eurų kompensaciją už ieškovei atitenkančią žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.

Pritiesti atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 755,2 eurų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pritiesti ieškovei A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės sumokėtą 75 eurų žyminį mokestį, o valstybei iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 603,50 eurų ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio. Ši 603,50 eurų suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 678,50 Eur atidėto ir nesumokėto žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 64,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 32,44 eurus iš kiekvieno. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.