- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-207-265/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,NEO Finance“
- Atsakovas
- G. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB ,,NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. G. 933,82 Eur negrąžintos kredito dalies; 22,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2021 m. balandžio 6 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 8,23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (933,82 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 25 d.); 240,98 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. kovo 26 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 27 Eur žyminį mokestį; 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo G. G. 2020 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K669138921 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 800 Eur vartojimo kreditas 22 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 145,46 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 8,23 proc.), 135,10 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2022 m. vasario 25 d. Kadangi atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. kovo 31 d. pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, vartojimo kredito sutarties nutraukimo diena – 2021 m. balandžio 6 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies, nuspręsta priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo G. G. 933,82 Eur negrąžinto kredito dalį, 22,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki 2021 m. balandžio 6 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 8,23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (933,82 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 25 d.); 68,32 Eur tarpininkavimo mokesčio; 2,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. kovo 26 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 204 Eur bylinėjimosi išlaidas; kita ieškinio dalis atmesta.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, dėl to ieškinio reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo yra pagrįstas, įrodytas. Šalių sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo, be kita ko, mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 22,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo pripažintas pagrįstu. Taip pat nustatyta, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas).
5. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 240,98 Eur tarpininkavimo mokestį, iš Sutarties specialiųjų sąlygų nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 6,90 procentų, jo suma – 475,23 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 6,90 procento) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas). Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog su atsakovu buvo sulygta ne tik dėl konkrečios 475,23 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio sumos, bet ir individualiai aptartos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte nustatytos tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisyklės.
6. Teismas įvertino, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisykle, jos taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai, neskaidriai vartotojui, kaip silpnesnei šaliai. Be to, pripažinta, kad tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia taikymą papildomo mokesčio už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aptartų Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatų, taip pat Sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („6,90 procento (nuo kiekvienos grąžintos įmokos), Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 p.“), turinį ir pobūdį, padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti jas neatitinkančiomis skaidrumo reikalavimo ir nesąžiningomis, be to, pažeidžiančiomis imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normą. Dėl to nurodytas sąlygas ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažino negaliojančiomis ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
7. Teismas nurodė, kad Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 475,23 Eur, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, ir vertino, kad aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis gali likti galioti, nepaisant negaliojančiomis pripažintų Sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis. Nustatęs, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, teismas konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. Nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo 2021 m. balandžio 6 d. atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 68,32 Eur ((6,10 x 11)+(6,10 / 30 x 6)), todėl teismas šią sumą priteisė iš atsakovo ieškovės naudai.
8. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. kovo 26 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.) bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo G. G. 23,55 Eur tarpininkavimo mokesčio; taip pat pakeisti dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir dėl jų paskirstymo spręsti atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą sprendimą; kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 17 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
9.1. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu ta apimtimi, kuria teismas nepriteisė tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalies po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Apeliantė nurodo, kad jos vaidmuo santykyje su atsakovu nėra kaip vartojimo kredito davėjos, piniginių lėšų ji neskolina. Apeliantė yra tarpusavio skolinimosi platformos operatorė, kurios veiką reglamentuoja VKĮ bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tarpusavio skolinimo platformoje, kurią administruoja apeliantė, skolinimą vykdo tretieji asmenys – investuotojai. Apeliantė administruoja nurodytą platformą ir mokėjimo palūkanų ar, nevykdant sutarties – negautų pajamų (nuostolių), negauna. Nepaisant to, kokioje stadijoje yra vartojimo kredito sutartis, tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo vykdyti aktyvią sutarties/skolos priežiūrą, paskirstyti gaunamas lėšas paskolų davėjams bei teikti nuolatinę informaciją apie jų investuotų piniginių lėšų būklę, veiksmus, kurių buvo imtasi dėl šių piniginių lėšų atgavimo. Vieninteles platformos operatoriaus pajamas sudaro tarpininkavimo mokestis, kuris patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, atitinka visus VKĮ bendrai vartojimo kredito kainai keliamus reikalavimus, bei su kuriuo, sudarant vartojimo kredito sutartį, detaliai supažindinamas vartojimo kredito gavėjas. Apeliantės teigimu, tarpininkavimo mokestis turi būti suprantamas kaip tiesiogiai susijęs ne su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o su paskolos gavėjo naudojimusi tarpusavio skolinimo platforma.
9.2. Apeliantės įsitikinimu, tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius – nutraukus vartojimo kredito sutartį apeliantė yra apribojama gauti pajamas, kadangi tokiu atveju sutarties administravimą ir informacijos teikimą investuotojams turi atlikti nemokamai. Dėl šios priežasties tarpininkavimo mokestis nepagrįstai prilygintas sutarties administravimo mokesčiui, kurio reikalavimas galimas tik iki sutarties nutraukimo.
9.3. Sudarydamos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tarpininkavimo mokestis yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinamas kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo neapmokėtas tarpininkavimo mokestis sudaro 91,84 Eur, kurio suma iki nutraukimo sudaro 68,32 Eur, apeliantei priteistina 23,55 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis.
9.4. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, dėl to nustačius, jog teismo sprendimas dėl apeliantės ieškinyje nurodyto reikalavimo keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti atitinkamai pakeista.
10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
12. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
13. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu G. G. 2020 m. balandžio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K669138921, kuria atsakovui buvo suteiktas 1 800 Eur vartojimo kreditas 22 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 145,46 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 8,23 proc.) ir tarpininkavimo mokestį. Vartojimo kredito sutarties Nr. K669138921 specialiosiose sąlygose dėl tarpininkavimo mokesčio nurodyta, kad jis sudaro „6,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1.“ ir apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3.2. punkte nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos – 475,23 Eur; tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 341 Eur; tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 134,23 Eur. Bylos duomenims, atsakovui sutartinių įsipareigojimų nevykdant, nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė 2021 m. kovo 31 d. pranešimu nutraukė su atsakovu vartojimo kredito sutartį – sutarties nutraukimo diena laikoma 2021 m. balandžio 6 d.
15. Ieškiniu AB „NEO Finance“, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo 240,98 Eur tarpininkavimo mokesčio. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria priteista 68,32 Eur tarpininkavimo mokesčio iki Sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 6 d.), nurodo, kad apeliantei priteistina 23,55 Eur neapmokėta tarpininkavimo mokesčio dalis. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė tarpininkavimo mokesčio su nuolaida nepriteisti po sutarties nutraukimo.
16. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis, tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu; taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, lemtas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
17. Kaip nustatyta anksčiau, Sutarties specialiosiose sąlygose išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis be nuolaidos (475,23 Eur) ir mokestis su nuolaida (134,23 Eur). Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatose numatyta tarpininkavimo mokesčio sudėtis ir apskaičiavimo tvarka (5.3 punkto nuostatos), taip pat nuolaidų tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai taikymo ir netaikymo tvarka (5.4, 5.11 punktai).
18. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškiniu pareikšto 240,98 Eur reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo pagrįstumą, atliko vartojimo kredito sutarties sąlygų, nustatančių su netinkamu atsakovo įsipareigojimų vykdymu susietą tarpininkavimo mokesčio dalį, sąžiningumo kontrolę ir įvertino tokių sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija šiuo aspektu padarytų pirmosios instancijos teismo išvadų ir nenurodo nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais dėl Vartojimo kredito sutarties sąlygų (bendrųjų sąlygų 5.3 punkto, specialiosios dalies sąlygų, nustatančių tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles) ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, vertinimo ir pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo dienos. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo argumentus, susijusius su tarpininkavimo mokesčio su nuolaida priteisimu, ir, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl priteisto tarpininkavimo mokesčio dydžio, prašo priteisti 23,55 Eur, kaip likusią tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nurodytu aspektu dėl pirmosios instancijos teismo atlikto vartojimo kredito sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimu, vertinimo plačiau nepasisako, vertina apeliacinio skundo argumentus ir apeliaciniu skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
19. Nustatyta, kad būtent tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma (134,23 Eur) įeina į Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito sumą. Bylos duomenimis, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida turėjo būti aiški, apibrėžta ir suprantama atsakovui. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis mokėjimo grafiku ir jame numatytu vidutiniu tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida) kasmėnesiniu dydžiu (6,10 Eur), priteisė ieškovei iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.) atsakovo mokėtiną tarpininkavimo mokestį, sudariusį 68,32 Eur.
20. Apeliantė iš esmės nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ta apimtimi, kuria nepriteista tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dalis po vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Apeliantė akcentuoja, kad sudarydama vartojimo kredito sutartis ji veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Apeliantė pažymi, kad ji piniginių lėšų neskolina, o administruoja tarpusavio skolinimo platformą ir šiuo atveju tarpininkavimo mokestis nėra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o turi būti suprantamas kaip tiesiogiai susijęs su paskolos gavėjo naudojimusi tarpusavio skolinimo platforma.
21. Įvertinus ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl apeliaciniu skundu prašomos priteisti tarpininkavimo mokesčio dalies po Sutarties nutraukimo darytina išvada, kad apeliantės nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė, nutraukusi vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti visos tos tarpininkavimo mokesčio dalies, kurią būtų sumokėjęs atsakovas, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų toliau vykdoma. Nors apeliantė teigia, kad tarpininkavimo mokestis sietinas ne su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o su paskolos gavėjo naudojimusi tarpusavio skolinimo platforma, tačiau iš vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už ieškovės teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius. Tarpininkavimo mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tų nuostolių atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo, dėl to atmetamas apeliantės argumentas, kad tarpininkavimo mokestis turėtų būti priteistinas ir po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, nes apeliantė, jos teigimu, patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir neskirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2021 m. balandžio 6 d.
22. Apeliantės argumentai, kad tarpininkavimo mokesčio priteisimas tik iki sutarties nutraukimo pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius, atmestini. Vertinant apeliantės argumentus, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį apribojama jos galimybė gauti pajamas, pažymėtina, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė; nutraukus sutartį kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.221 straipsnio 1–2 dalys, CK 6.261 straipsnis). Kai kompensuojamosios palūkanos nepadengia kreditoriaus nuostolių, kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę į jų atlyginimą (CK 6.261 straipsnis). Nors apeliantė teigia, kad atlieka daugiau administravimo veiksmų, kurie nesibaigia nutraukus sutartį, ir tęsiasi kol visiškai patenkinami investuotojų reikalavimai, o tarpininkavimo mokestis, kaip vienintelės ir tiesioginės apeliantės pajamos, turėtų būti vertinamas kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti, tačiau šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patiriama administruojant atsakovo sutartį, dėl jos teikiant informaciją investuotojams, siekiant atgauti iš atsakovo skolą.
23. Pažymėtina, kad aktualioje apygardų teismų praktikoje laikomasi tokios pačios pozicijos, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti tarpininkavimo mokesčio tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-134-921/2022; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-32-425/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-639-613/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑1101‑886/2021; ir kt.)
24. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos apskaičiuotos tarpininkavimo mokesčio sumos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo 68,32 Eur tarpininkavimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.). Apeliantės argumentai dėl 23,55 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies po Sutarties nutraukimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
25. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šis reikalavimas siejamas su apeliacinio skundo pirmojo reikalavimo dėl didesnės tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo visišku patenkinimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalių proporciją (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl pirmosios instancijos teismo priteisto tarpininkavimo mokesčio dydžio pakeitimo netenkinamas, nėra pagrindo keisti teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jas perskirstyti kitaip.
26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias materialinės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamu klausimu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ieškovės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus nėra pagrindo ieškovei priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.