- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- e2YT-506-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01314-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės įmonei Registrų centras
- Kategorijos
- 2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.2.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilę bylą pagal pareiškėjo V. T. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės įmonei Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:
Žemesnės instancijos teismas
kad pareiškėjas statinius, pažymėtus statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), yra įgijęs nuosavybės teise;
kad išlikę pamatai yra statinių, pažymėtų statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teise, pamatai;
taip pat patikslintu pareiškimu pareiškėjas išduoti jam teismo leidimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pamatus (nebaigtus statinius), pažymėtus statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pajų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurią (duomenys neskelbtini) patvirtino rajono privatizacijos komisijos pirmininkas, iš (duomenys neskelbtini) įsigijo privatizuojamą objektą – dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą. Pareiškėjo įsigyto turto vertė – 10324,00 tuometiniai rubliai. Šį turtą, kitame dokumente vadinamą dujų ūkio tiekimo bendrove, sudarė: dujų sandėliai (vertė 5029,00 rubliai), traktorius T-16M (vertė 5172,00 rubliai) ir svarstyklės Vt-500 (vertė 123,00 rubliai). Pareiškėjo įsigytas turtas yra nurodytas (duomenys neskelbtini) turto privatizavimo programoje. Pagal Lietuvos Respublikos žemes ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą (toliau – Privatizavimo įstatymas) žemės ūkio įmonių privatizuojamą turtą, be kita ko, galėjo įsigyti įmonės darbuotojai įskaitant jų pajus vertine išraiška (Privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas, 4 straipsnio 1 dalis). Asmenims, dirbantiems ir dirbusiems žemės ūkio įmonėse, buvo skiriamos tikslinės žemės ūkio kompensacijos, kurios apskaičiuojamos didinant valstybės vienkartines išmokas pagal darbo stažą Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonėse (Privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas, turintis 19 metų darbo stažą, gavo 27493,00 tuometinių rublių išmoką ir 14159,00 tuometinių rublių valstybės vienkartinę išmoką, žemės ūkio ir kitos tikslinės kompensacijos sumą. Už dalį šių lėšų pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo privatizuojamą (duomenys neskelbtini) turtą – dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą, kaip tai numato Privatizavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono valdyba įregistravo pareiškėjo dujų įmonę, kurios veiklos pobūdis buvo mažmeninė prekyba dujomis balionuose. Ši įmonė veiklą vykdė iki (duomenys neskelbtini), kuomet jai buvo suteiktas likviduojamos įmones statusas. Įmonės veiklos vykdymo metu pareiškėjas V. T. naudojo įsigytus dujų sandėlius pagal tiesioginę paskirtį, t. y. dujų balionams sandėliuoti, dujų balionus vežiojo įsigytu traktoriumi T-16M. Pareiškėjas V. T. savo lėšomis ir iniciatyva 2017 m. rugpjūčio 29 d. atliko statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir kreipėsi į VĮ Registrų centras įregistruoti nekilnojamųjų daiktų – statinių kadastro duomenis ir daiktines teises į juos, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Viena iš atsisakymo įregistruoti aplinkybių – pateikta kadastro duomenų byla neatitinka Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo reikalavimų, nes pagal byloje užfiksuotą faktinę pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būklę, nėra galimybes nustatyti pastato pagrindinę naudojimo paskirtį bei statinio būtinuosius parametrus. VĮ Registrų centro sprendime pažymima, kad statiniams taip pat nėra suteiktas savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos pavedimu seniūno suteiktas adresas. Be to, nurodoma, kad dokumentai, kurių pagrindu atsiranda asmenų, privatizavusių gamybinį – technologinį komplektą nuosavybės teisės, yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-10 nutarimo Nr. 90 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų patvirtinimo“ 26 punkte.
Pareiškėjas V. T., įgijęs statinius, pagal galimybes stengėsi juos prižiūrėti, tačiau tai neapsaugojo minėto turto nuo vandalų niokojimo ir pastatų dalių statybinėms medžiagoms grobstymo, todėl šiandien yra išlikę tik dalis statinių, t. y. jų pamatai. Tačiau tai nepaneigia paties fakto, kad pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teises į minėtus statinius, tik neturi, norminiuose teisės aktuose reglamentuojamo šias teises liudijančio dokumento. Pareiškėjas norėtų šiuos statinius atstatyti ir juos naudoti ateityje, tačiau šiems procesams reikalingas pareiškėjo nuosavybės teisę į minimus statinius patvirtinantis dokumentas. VĮ Registrų centro sprendime nurodomas statiniams konkretaus adreso suteikimo klausimas bus išspręstas operatyviai, kai tik teismas nustatys prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus. Šiam klausimui spręsti yra reikalingas nuosavybės teisę liudijantis dokumentas, deja, pareiškėjas jo neturi ir kitokia tvarka, t. y. be teismo, jų gauti negali. VĮ Registrų centro sprendime pažymėta, kad dokumentai, kurių pagrindu atsiranda asmenų, privatizavusių gamybinį – technologinį komplektą nuosavybės teisės, yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-10 nutarimo Nr. 90 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų patvirtinimo“ 26 punkte. Šiame punkte teigiama, kad rajono privatizavimo komisija per 10 kalendorinių dienų, praėjusių nuo sutarties gavimo, tvirtina pajų pasirašymo sutartį ir raštu informuoja grupės atstovus, pranešdama nuosavybės teisės liudijimo (pagal 5 priedą) išdavimo vietą ir laiką“. Pagal ši teisinį reguliavimą yra svarbu turėti nuosavybės teisės liudijimą, tačiau taip pat reikšminga, kad pajų pasirašymo sutartis būtų patvirtinta rajono privatizavimo komisijos. V. T. pajų pasirašymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta Rajono privatizacijos komisijos pirmininko, tačiau pareiškėjas neturi nuosavybės teisės liudijimo, patvirtinančio jo teises į statinius. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad V. T. įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį) yra įgijęs nuosavybės teisę į statinius, tačiau nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas yra dingęs, neišlikęs iki šių dienų. Kitokia tvarka gauti šio dokumento pareiškėjas negali, todėl turi būti teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, kad statinius, pažymėtus statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teise. Teigia, kad susiklosčiusi situacija įrodo, kad pareiškėjo V. T. pajų pasirašymo sutartimi įgyti statiniai nėra išlikę visiškai, o tik dalis. Yra likę statinių pamatai. Todėl teisiškai reikšminga nustatyti ir kitą juridinę reikšmę turintį faktą, kad išlikę pamatai yra būtent statinių, pažymėtų statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
VĮ Registrų centro sprendime nurodoma, jog pagal pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje užfiksuotą faktinę pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būklę, nėra galimybės nustatyti pastato pagrindinę naudojimo paskirtį bei statinio būtinuosius parametrus, identifikuoti pamatus kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centro teigimu pamatai negali būti vertinami kaip nekilnojamasis daiktas (statinys), kuris galėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalyje nurodytus registruojamus daiktus ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje įtvirtintą nebaigto statinio sąvoką spręstina, jog statinio pamatai gali būti vertinami kaip nekilnojamasis turtas (nebaigtas statinys), todėl turėtų būti registruojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Pareiškėjas V. T. prašo teismui nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, išduoti teismo leidimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pamatus (nebaigtus statinius), pažymėtus statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi jokio teisinio intereso šios bylos baigtimi, todėl reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad palaiko 2018 m. sausio 23 d. atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus. Papildomai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimas išduoti teismo leidimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pamatus (nebaigtus statinius), pažymėtus statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), yra perteklinis. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas ir būtų nustatyti jo prašomi juridiniai faktai, tai būtų pakankamas pagrindas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į aukščiau minėtus pamatus (nebaigtus statinius), todėl papildomai prašyti teismo išduoti leidimą teisinei registracijai nebereikia.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras 2018 m. sausio 23 d. atsiliepime atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta pajų pasirašymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tuometiniame įmonių registre buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (išregistruota (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centro nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinio fakto nustatymo, pripažįstant fizinio asmens nuosavybės teises į statinius, turėtų atkreipti dėmesį į šiuos svarbius žemės ūkio įmonių turto privatizavimo aspektus.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad jeigu byloje būtų nustatyta, jog yra pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymui būtinos sąlygos, neprieštaraus, kad V. T. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad palaiko 2018 m. sausio 2 d. atsiliepime į V. T. pareiškimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1642-805/2017 pateiktus argumentus. Papildomai pasisakė, kad nesutinka su pareiškėjo V. T. argumentais, kad prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą be aukciono sudaryti valstybinės žemės sklypo, ant kurio yra šie pamatai, pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjo teigimu, leidimą jis gali gauti tik tada, kai statinys (pamatai) ir pareiškėjo nuosavybės teisės į juos bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad suinteresuoto asmens nuomone pamatai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 ir 84 dalyse apibrėžtų pastato ir statinio sąvokų. Mano, kad išlikus tik pamatams negalima laikyti, kad jų eksploatacijai yra reikalingas žemės sklypas, todėl pareiškėjas V. T. net ir įregistravęs Nekilnojamojo turto registre pamatus bei nuosavybės teises į juos, neįgis teisės be aukciono įsigyti ar nuomoti valstybinės žemės sklypo.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 2 d. atsiliepime į V. T. pareiškimą nurodė, jog, suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo V. T. prašymo dėl statinių valdymo nuosavybės teise fakto patenkinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Pažymėjo tai, kad juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti. Išlikę pamatai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 ir 84 dalyse apibrėžtų pastato ir statinio sąvokų, todėl mano, kad išlikus tik pamatams, negali būti laikoma, kad pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra išlikę ir realiai egzistuoja.
Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad palaiko pirminiame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą pateiktus argumentus. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas išduoti teismo leidimą įregistruoti nekilnojamojo turto registre pamatus (nebaigtus statinius), pažymėtus statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), yra perteklinis ir jo patenkinimas savaime jokių savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels.
Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija 2018 m. sausio 4 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 19 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal užfiksuotą faktinę pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būklę nustatyti pastatų pagrindinę naudojimo paskirtį bei statinių būtinuosius parametrus nėra galimybės. VĮ Registrų centro sprendime taip pat nurodyta, kad identifikuoti pamatus, kaip nekilnojamąjį daiktą, ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, nėra galimybės. Taigi, akivaizdu, kad pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įregistruoti dėl to, kad negalima šių nekilnojamųjų daiktų identifikuoti ir nustatyti jų parametrų ir duomenų. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo V. T. prašymo dėl statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo patenkinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad šiuo metu yra išlikę tik dalis statinių, t. y. jų pamatai, ką rodo kadastrinių matavimų byloje užfiksuota faktinė pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būklė. Mano, kad išlikus tik pamatams, negali būti laikoma, kad pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra išlikę ir realiai egzistuoja.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. teismo posėdyje nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) dujininku. Iro kolūkiai, todėl su darbuotojais atsiskaitė pajais. Turtą įsigijo investiciniais čekiais. Kolūkio teritorijoje (dabar (duomenys neskelbtini)) buvo du 6 ant 3 ar tai 6 ant 4 metro pastatai – dujų sandėliai, kuriuose buvo laikomi tušti ir pilni dujų balionai žmonėms aptarnauti, pastatas buvo mūrinis, vienšlaitis stogas. Jis nepamena ar buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į šį turtą ar jį prarado. Pagal dokumentus turtą įsigijo iš (duomenys neskelbtini), o ne bendrovės, kurią vėliau perregistravo. Nuo 1993 m. dar apie aštuonis metus traktoriumi žmonėms vežiojo dujų balionus, kuriuos nuomojo iš Prienų dujų ūkio bendrovės.
Paaiškino, kad šiuo metu atkasė fundamentus, taip susiklostė, kad daugel metų nevykdė veiklos ir viskas sugriuvo, per dešimt metų pastatų nebeliko, kažkas aikštele toje vietoje pradėjo daryti. Pareiškėjas paaiškino, kad pastatų jam nereikia, šio fakto nustatymo tikslas - reikalinga žemė. Nacionalinės žemės tarnybos atstovei priminus pareigą rūpintis savu turtu ir jį saugoti, nurodė, kad nenaudojami pastatai sunyko ne tik savaime, bet ir dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, t. y. grobstymo bei niokojimo.
Pareiškėjo atstovė prašo patikslintą prašymą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nes šių dviejų faktų nustatymas leistų pareiškėjui pirmiausia atstatyti/ rekonstruoti statinius, o tik tada spręstųsi klausimas dėl žemės. Dėl leidimo įregistruoti daiktines teises gavimo, paaiškino, kad tokį reikalavimą suformulavo siekiant išvengti biurokratizmo įregistruojant statinius.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė A. M. teismo posėdyje nurodė, kad prašomi nustatyti faktai pareiškėjui nesukurs teisinių pasekmių, nes pareiškėjui reikalinga žemė, tuo tarpu yra išlikę tik pamatai, kurie neeksploatuojami. Pareiškėjas statinių neišsaugojo, o Konstitucija įpareigoja asmenį rūpintis turtu ir jį prižiūrėti, tačiau faktinėje situacijoje išlikusių statinių nėra. Jei realiai egzistuotų pastatai, jie būtų tinkami eksploatuoti ir naudojami pareiškėjo, tik tokiu atveju atsirastų savivaldybės komisijos prievolė patikrinti faktinę situaciją pagal atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad ateityje planuojamai veiklai žemė nesuteikiama, įstatymas nenumato galimybės formuoti sklypus. Žemei gauti ne aukciono tvarka yra trys privalomos sąlygos: turi būti egzistuojantis statinys, jis faktiškai naudojamas ir naudojimasis juo būtų apsunkintas be žemės sklypo. Šiandienai telikę tik pamatai, kurie nėra statinys, todėl nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui pasekmių. Be to, atstovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką negali būti nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas dėl pastato, kuris nėra išlikęs, sutinka su kitų suinteresuotų asmenų pozicija, kuri išdėstyta atsiliepimuose ir kitais aspektais, kad prašymas neturėtų būti tenkintinas.
Liudytoja apklausta pareiškėjo sutuoktinė D. T., teismo posėdyje paaiškino, kad daug pastangų dėjo kovojant dėl sklypo, atsikasė pamatus, apkapojo krūmus šiuo metu stovi plytų kalnas, kuolai nupjauti. Paaiškino, kad negebėjo visko išsaugoti, nes gyvena kitoje mietelio pusėje, o vieta, apie kurią kalba, yra kitame gale, laukuose. Toje vietovėje (duomenys neskelbtini) gatvė yra, kelininkai aikštelę darė, tuo tarpu tenai yra jų žemė. Vyras pirko traktoriuką, tenai buvo dujų ūkis, jame sandėliavo dujų balionus, o kada pradėjo viską vogti, namuose pradėjo laikyti dujų balionus. Paaiškino, kad jų vaikai į Lietuvą nori iš užsienio grįžti gyventi ir čia užsiimti verslu, nes jau gana užsienyje gyventi, norėtų tvarkytis Lietuvoje. Pas seniūną klausė dėl žemės sklypo dydžio, kuris kartą sakė, kad tenai 15, kitą sykį – 10 arų sklypas. Toje vietoje viskas nugriauta, plytos nuvežtos, viskas išvogta. Liudytoja teigia, kad vyras už žemę mokestį buvo gavęs, mokėjimo kvitų išlikusių nėra. Dėl mokėjimo kvitų už įsigytą turtą, dalimi pinigais, o ne tik ne tik pajais, tiksliai nežino ir nurodyti negali. Dėl turto niokojimo į atsakingas institucijas kreiptasi nebuvo.
V. G., apklaustas liudytoju, paaiškino, kad su pareiškėju V. T. kartu dirbo, pareiškėjas dirbo vairuotoju, o jis brigadininku, be to, liudytojas dirbo privatizavimo komisijoje. Paaiškino, kad kai prasidėjo privatizacija, jis pats kolūkyje jau nebedirbo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kolūkyje tuo metu buvo dujų sandėlys. Visi gavo investicinių čekių. Visas turtas buvo parduodama aukcione, pareiškėjas, kaip darbuotojas, turintis pirmumo teise, turėjo teisę pirkti dujų sandėlį. Kiek pamena, vietiniai organizuodavo aukcioną, o privatizavimo komisija tvirtino aukciono rezultatus. Paaiškino, kad dėl nuosavybės teisės liudijimo gavimo asmuo turėjo kreiptis į rajono savivaldybę.
Liudytojas P. L., dirbęs apylinkės tarybos vykdomojo komiteto pirmininku, vėliau apylinkės viršaičiu, pažinojo visus dujų šaltkalvius, žinojo jų aptarnavimo teritoriją. Nurodė kad buvo nedideli sandėliai dujų balionams laikyti, kad aptarnauti gyventojus. Paaiškino, kad prasidėjus privatizacijai, t. y. po 1990 metų, pastatus įsigijo T., vėliau ši veikla nutrūko, nes buvo didelė konkurencija. Tuo metu liudytojas buvo rašęs įspėjimus, kad pareiškėjas nušienautų teritoriją. Pradžioje patvarkydavo, tačiau augo piktžolės, jas reikėdavo nušienauti, pastatai pradėjo nykti, nurinko plytas, pasiėmė šiferio lapus iki viskas išnyko Tuo metu vadinosi (duomenys neskelbtini) kolūkis, viskas radosi netoli ežero, kur yra vandenvietė, šiuo metu – (duomenys neskelbtini) gatvė. Turtą pirko be aukciono pirmumo teise bendrovėje dirbantys žmonės rajono privatizavimo komisijoje prie apylinkės tarybos už kolūkio pajus, investicinius čekius. Tuo metu dujas jau vežiojo privatininkai, todėl tapo nereikalingi pastatai. Mano, kad nuosavybės teisės liudijimą išduodavo apylinkėje.
Liudytojas C. P., nurodė buvęs (duomenys neskelbtini) kolūkio, vėliau- žemės ūkio bendrovės laikinu pirmininku, paaiškino, kad sudarė komisiją ir paruošė turtą privatizavimui, kuri paskaičiavo privatizuojamo turto vertes ir pajų dydį, buvę darbuotojai turėjo pirmumo teisę privatizuojant turtą. Nurodė, kad pareiškėjas kolūkyje dirbo dujininku, jame buvo du pastatai balionams laikyti, išvežiojimui buvo skirtas traktorius. Statiniai kaip kompleksas įvardinti buvo, buvo įtraukta į vieną ir traktorius, ir kitas pagalbinis inventorius. Mano, kad jeigu T. nebūtų atsiskaitęs ,nebūtų pasirašytas rajono privatizavimo komisijos aktas. Paaiškino, kad perdavimo aktą turėjo pasirašyti buvęs turto šeimininkas ir įgijėjas. Paaiškino, kad kūrėsi valstiečių žemės ūkis, vyko susirinkimai, žmonės nenorėjo būti bendrovėje, todėl prasidėjo fermų ir kito turto privatizavimas. Jei nepakako pajų, paskaičiuotų rubliais, tada prisidėdavo savo pinigais. Protokolas buvo rašomas privatizavimo komisijos ir perdavimo - priėmimo aktas, o nuosavybės teisės liudijimas buvo ne kolūkio kompetencija. 1995 metais liudytojas išvyko į Vilnių, mano, kad iki 2000 metų vyko veikla tenai, statiniai stovėjo, o ar kas vyko toliau, nežino. Girdėjo iš pasakojimų, kad apgriauta ir likę tik pamatai. Teritorija pagal priešgaisrinius reikalavimus tenai tuo metu buvo aptverta kolūkio, žemė valstybinė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ konstatavo, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėtina, kad turi egzistuoti visos nurodytos aplinkybės, priešingu atveju, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2010). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad pajų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tarp apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovo ir asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus grupės atstovo, V. T., kurią patvirtino (duomenys neskelbtini) Rajono privatizacijos komisijos pirmininkas, pareiškėjas išreiškė ketinimą iš (duomenys neskelbtini) įsigyti privatizuojamą objektą – dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą, kurio vertė 10324 rubliai, iš jų privaloma įmoka pinigais sudaro 525 rublių, minimali pajaus vertė – vienas tūkstantis rublių, nurodoma pirmojo pajų pasirašymo etapo pradžia – (duomenys neskelbtini), pabaiga – (duomenys neskelbtini).
Dujų ūkio tiekimo bendrovė – kaip pagrindinės priemonės nurodyti: dujų sandėliai, kurių dviejų vertė po indeksavimo 5029 rubliai, traktorius T-16M, kurio vertė 5172 rubliai, ir svarstyklės Vt-500, kurių vertė 123 rubliai.
Iš (duomenys neskelbtini) turto privatizavimo programos, kuri nepasirašyta, joje nėra datos bei antspaudo, matyti, kad dujų ūkio tiekimo technologinio komplektas - 10,3 tūkstančio rublių, pajų įskaitymo laikas administraciniame pastate balandžio 11 d.
(duomenys neskelbtini) tarnybos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. T. darbo stažas 19 metų, jam tenkanti žemės ūkio įmonės išmokos suma 27493 rubliai.
(duomenys neskelbtini) tarnybos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės vienkartinių išmokų, žemės ūkio ir kitų kompensacijų mokėjimo registravimo žurnale ((duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad V. T., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vienkartinės išmokos suma yra 10000, kompensacijos suma – 1159, ūkio kompensacijos suma – 3000, įmokų ir kompensacijų 14159.
Iš pareiškėjo teismui pateiktos UAB “ (duomenys neskelbtini)“ atliktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (matavimo data – 2017 m. rugpjūčio 29 d.) ir pridedamų foto lentelių matyti, jog statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pavadintą sandėliu, ir statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pavadintą sandėliu, sudaro betoniniai pamatai, aukštų skaičius – 0, baigtumo procentas – 17, kurių vieno vidutinė rinkos vertė 14 eurų, kito – 10 eurų, sienų, perdangų, stogo konstrukcijos ir stogo dangos, išorės apdailos, pertvarų, grindų, langų, durų, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros nėra.
(duomenys neskelbtini) Prienų rajono valdyba įregistravo V. T. dujų įmonę adresu (duomenys neskelbtini) (individuali personalinė įmonė), kurios veiklos pobūdis - mažmeninė prekyba dujomis balionuose. Įmonė veiklą vykdė iki (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 8 d., metu pareiškėjas pateikė prašydamas prijungti į bylos duomenų visetą priėmimo – perdavimo aktą, surašytą tarp (duomenys neskelbtini) komisijos narių ir V. T., kad traktorius T-16 MG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 1989 m., važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), yra techniškai tvarkingas.
Nors pareiškėjas nurodo, kad statinius įsigijo iš (duomenys neskelbtini), tačiau pateiktais VĮ Registrų centras duomenimis matyti, kad likviduojama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), teisinė forma – žemės ūkio bendrovė buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), išregistruota (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pajų pasirašymo sutartis, kas atitinka būtent VĮ Registrų centras atsiliepime pažymėtoms aplinkybėms, prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms, kad (duomenys neskelbtini)buvo įregistruota po to kai pareiškėjas neva įsigijo iš jos dujų ūkio gamybinį kompleksą.
VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs V. T. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir įregistruoti nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre atmetė. Sprendime nurodė, kad, pagal kadastro duomenų byloje užfiksuotą faktinę pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būklę, nėra galimybės nustatyti pastato pagrindinę naudojimo paskirtį bei statinio būtinuosius parametrus, identifikuoti pamatus kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pamatai negali būti vertinami kaip nekilnojamasis daiktas (statinys), kuris galėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Informavo, kad V. T. pateikė (duomenys neskelbtini) pajų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bet šis dokumentas nepatvirtina jo nuosavybės teisių atsiradimo į aukščiau minėtus statinius.
Juridinę reikšmę turintis pastato valdymo nuosavybes teise faktas nustatinėjamas teismine tvarka, jo įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi visomis CPK177 straipsnio 2-3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Toks faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek ir patį valdymo nuosavybės teise faktą. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jei yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisę, 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodinėjimo ypatumus lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą pareiškėjas įrodinėjo savo paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, kurie nesuponavo teismo išvados, kad pareiškėjas V. T. iš (duomenys neskelbtini) 1992 metais nuosavybės teise įsigijo privatizuojamą objektą – dujų ūkio gamybinį technologinį komplektą ir, kad statinius, pažymėtus statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tinkamai valdė, prižiūrėjo ir saugojo kaip savus. Byloje pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) perdavimo - priėmimo aktas patvirtina aplinkybes, kad traktorius T-16 MG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 1989 m., važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 5172 rubliai, perduotas V. T. yra techniškai tvarkingas. Priešingai, objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad pareiškėjas įsigijo du dujų sandėlius, kurių abiejų vertė po indeksavimo yra 5029 rubliai, byloje nepateikta. Pareiškėjas tiksliai nepaaiškino aplinkybių dėl minėto turto perdavimo – priėmimo akto bei nuosavybės teisės liudijimo gavimo tuometinėje situacijoje, jis taip pat nepateikė rašytinių įrodymų dėl dalinio – 525,00 rublių privalomos įmokos pinigais už šį turtą sumokėjimo, o taip pat duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad kitu būdu neįmanoma gauti tokių įrodymų (archyvų pažymos), kad minėti dokumentai Prienų rajono savivaldybės administracinio ūkio skyriaus archyvui ar Kauno apskrities archyvui tolimesniam saugojimui neperduoti ir/ar neišliko.
Kita vertus, netgi lyginant transporto priemonės - traktoriaus ir dviejų dujų sandėlių vertę, akivaizdu, kad ji yra maža, kas duoda pagrindą manyti, kad pastatai buvo labai prasto stovio ir abejoti minėto turto jau tuo metu tinkamu bei galimybe naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog Prienų rajono valdyba (duomenys neskelbtini) įregistravo V. T. dujų įmonę adresu (duomenys neskelbtini), kurios veiklos pobūdis - mažmeninė prekyba dujomis balionuose, prieštarauja faktinei situacijai ir dėl to, kad pareiškėjo nurodomi (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), priklausę dujų sandėliai buvo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjo individuali personalinė įmonė buvo įregistruota praėjus beveik metams kitu adresu (duomenys neskelbtini). Geografiniu požiūriu, atsižvelgiant į viešus duomenis, esančius http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=Veiveriai,%20Veiveri%c5%b3%20sen.,%20Prien%c5%b3%20r.%20sav., akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra (duomenys neskelbtini) kryptimi, t. y. visai kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini) kaimas, kuris randasi (duomenys neskelbtini) kryptimi, Prienų rajonas. Beje, šiuo aspektu vertintina ir tai, kad pareiškėjo pareiškime nurodyta jo paties gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kaimas randasi šalia šios gatvės, tik ką pasibaigus miestelio teritorijai, todėl pagrįstai manytina, kad pareiškėjas, įsigijęs traktorių tolimesnę individualią veiklą, susijusių su dujų balionų išvežiojimu bei keitimu, vykdė savo namų adresu.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad kreipimosi į teismą dienai realiai išlikusių dujų sandėlių natūroje nėra, tokias aplinkybes pripažįsta ne tik pats pareiškėjas, bet ir byloje pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, pagal kurią pagalbinių pastatų – sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), baigtumas tėra 17 procentų, tuo tarpu pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas tik išlikus pastatui. Nors pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad pareiškėjas statinius, pažymėtus statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), yra įgijęs nuosavybės teise; kad išlikę pamatai yra statinių, pažymėtų statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teise, pamatai; taip pat išduoti jam teismo leidimą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pamatus (nebaigtus statinius), pažymėtus statinių išdėstymo plane (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu akivaizdu, kad esant išlikusiems tik pamatams, kurie iki šiol yra valstybinėje žemėje, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai nesukurs pareiškėjui teisinių pasekmių.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriais valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės), 2 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais asmenys pagal šias taisykles gali įsigyti nuosavybėn kitos paskirties valstybinės žemės sklypus: 1) naudojamus namų valdų žemės sklypus; 2) žemės sklypus prie individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų (išskyrus žemės sklypus prie metalinių garažų); 3) suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais; 4) žemės sklypus, kurių reikia kitiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).
Pažymėtina, kad analogiškos teisės normos įtvirtintos ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkte, reglamentuojančiuos valstybinės žemės sklypų nuomą.
Taigi, minėtų teisės aktų nuostatose yra įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Tačiau toks žemės sklypas gali būti įsigyjamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y., kai toks žemės sklypas yra būtinas šiame sklype esantiems statiniams eksploatuoti.
Akcentuotina tai, kad ir kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę, o lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).
Taigi, iš teisinio reglamentavimo bei kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pateikiamo sandorių dėl valstybės turto sudarymo aiškinimo, akivaizdu, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems naudojamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 9 punktu,
nutaria:
Civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės įmonei Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nutraukti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.