Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo įgaliotajai atstovei, advokatei Valdai Grigonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)., dirbantis (duomenys neskelbtini)kazino direktoriumi, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

1) 2017-04-05 interneto svetainėse www.eurofootball.lt ir www.sport24.lt buvo skelbiami (duomenys neskelbtini) reklaminiai skydeliai su užrašais „50 BILIETŲ NEMOKAMAI; CBet FIGHT NIGHT; URBONAVIČIUS VS SOUZA; Sąlygos: Registruokis čia IR Atlik bent 3€ įmoką; Užsiregistravęs ir atlikęs įmoką parašyk savo vartotojo vardą (duomenys neskelbtini) profesoriui http://facebook.com/CBetprofesorius/; Sulauk (duomenys neskelbtini) profesoriaus patvirtinimo, kad įtraukė į sąrašą ir gausi bilietą NEMOKAMAI;

2) 2017-04-05 interneto svetainėje www.pasakos.lt buvo skelbiami (duomenys neskelbtini)reklaminiai skydeliai su užrašais „PASIIMK IKI 200€ PREMIJĄ SPORTO LAŽYBOMS; Jums priklauso unikalus iki 200 EUR premijos kodas. Ar norite jį atsiimti? Įrašykite savo atsakymą...; SIŲSTI“, įvedus į laukelį simbolį buvo pateikta - „Tavo kodas: S2L4/BA; SPAUSK ČIA IR PANAUDOK“;

Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje (Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas).

II. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. A. pateikė paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė, kad akivaizdu, jog tikrinimo akte pateikti duomenys, kurių pagrindu Priežiūros tarnybos kontrolės skyriaus specialistai formavo savo išvadą ir surašė Protokolą yra grindžiami įstatymuose nereglamentuotų pareigų nevykdymu bei bandymu perkelti administracinę atsakomybę kito teisinio subjekto padaryto nusižengimo pagrindu ir (ar) ateityje taikyti atitinkamas teisinio poveikio priemones. Be to, Priežiūros tarnybos kontrolės skyriaus specialistai konstatavo A. A., kaip Bendrovės vadovo, atsakomybę, nesivadovaujant aktualia šiam ginčui teismų praktika. Todėl, šiuo paaiškinimu reiškia nesutikimą dėl 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. DI- 635 išvados (toliau - Tikrinimo aktas) ir jam surašyto Protokolo, ir prašo teismo administracinę bylą nutraukti ANK 591 straipsnio 1 dalies pagrindais. Administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė, t. y. nustato sankcijas už kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimus. Protokole nurodoma, jog A. A., pažeidė Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 9 dalies nuostatas. ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje yra nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte (Reklamos įstatymas) nustatyta, kad reklama - tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Sistemiškai aiškinant visas šias minėtas ALĮ ir Reklamos įstatymo nuostatas matyti, jog jos draudžia išoriniuose sklaidos kanaluose (viešuosiuose) reklamuoti azartinius lošimus, kuriais yra skatinama naudotis azartinių lošimų paslaugomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) yra akcentavęs, kad sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pažeidimą, būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo skelbimo, t. y. reklaminio skydelio, publikavimą. Iš to darytina išvada, jog ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pažeidimas apskritai gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais, t. y. veikimu. Be to, net ir vertinant azartinių lošimų reklamos sąvoką per Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau - ir RĮ) 2 straipsnio 7-11 ir 13 dalis aiškinimo prizmę, galima teigti, jog teisės pažeidimo objektyviosios pusės aspektu azartiniu lošimu reklama įmanoma taip pat tik veikimu, kadangi šios teisės normos aptaria reklamos sąvoką, asmenis, kurie susiję su reklama (reklaminės veiklos subjektai). Todėl, sistemiškai vertinant nuoseklią teismų praktiką šiuo aptariamu klausimu, galima teigti, jog teisinė atsakomybė už draudimo reklamuoti azartinius lošimus pažeidimą galima tik tokio asmens atžvilgiu, kuris asmeniškai nesilaikė įstatymų leidėjo valios įtvirtintos ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje, t. y. atliko bent vieną administracinei atsakomybei kilti būtinų veiksmų - reklamos užsakymą, gamyba, tarpininkavimą ar paskelbimą. Priešingu atveju būtų paneigti bendrieji teisinės atsakomybės principai: teisėtumo, teisingumo, atsakomybės tik už priešinga teisei veikimą ar neveikimą ir kita. Šiuo konkrečiu atveju LPT atsakingas darbuotojas, surašęs Protokolą remiantis Patikrinimo aktu bei jo išvada, neįsigilino į Bendrovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, o būtent, kad, nei A. A. tiesiogiai, nei Bendrovė ar kitas jos darbuotojas jokiu aktyviu reklamos skleidimo, užsakymo, tarpininkavimo ar gamybos veiksmų neatliko. Be to, Bendrovė Internetinių puslapių valdytojams/administratoriams/kuratoriams nebuvo suteikusi jokio leidimo naudoti Bendrovei priklausančio prekės ženklo (duomenys neskelbtini) bei įvaizdžio bet kokios formos media projektuose, įskaitant ir reklaminiuose skydeliuose. Duomenys bei įrodymai, kuriais LPT atsakingi darbuotojai rėmėsi parengiant Patikrinimo akto išvadą ir surašant Protokolą, yra subjektyvūs, paremti prielaidomis, neturinčiomis jokio teisės pažeidimui nustatyti būtino objektyvaus pagrindo ir visų galimo pažeidimo sudėties elementu. Atsižvelgiant į tai, jog teisės pažeidimo aspektu azartinių lošimų reklama įmanoma tik veikimu, o LPT atsakingas darbuotojas, surašęs A. A. Protokolą, viso Bendrovės neplaninio specialaus patikrinimo metu nepateikė ir nenurodė jokių faktinių, įrodymais pagrįstų, duomenų bei aplinkybių apie administracinei atsakomybei kilti būtinų elementų egzistavimą LR Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies pažeidimo apimtyje (reklamos užsakymą, gaminimą, transliavimą, skleidimą), tai reiškia, jog A. A. inkriminuojamoje veikoje nėra visų ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties požymių, todėl jo atžvilgiu administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Pažymi, jog 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A7.-2789-919/2017, t. y. analogiškoje byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes, priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, jog analogiškų aplinkybių ir atliktų veiksmų pagrindu, nenustačius A. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini) kazino vadovo, ar pačios bendrovės neteisėtų veiksmų, t. y. dalyvavimo neleistinos reklamos užsakyme, gaminime, paskelbime ar platinime, jam inkriminuojamoje veikoje nėra administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 1 dalies, sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina. Visiškai nesuprantama, kodėl, tiek aukščiau minėtoje, tiek šioje byloje jam administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, t. y. Lošimų priežiūros tarnyba prie LR Finansų ministerijos, neskundusi 2017-09-13 Kauno apylinkės teismo priimtos nutarties, taip iš esmės sutikdama su teismo rezoliucine dalimi bei pripažindama jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo nepagrįstumo bei neteisėtumo faktą, piktnaudžiauja institucijai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir už analogiškų, įstatymuose nereglamentuotų, pareigų nevykdymą jam ir toliau siekia taikyti administracinę atsakomybę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-129-898/2017, t. y. ir vėl analogiškoje byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes, priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, jog nesant neginčijamų, objektyvių bei pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog neleistino turinio reklaminis skydelis buvo patalpintas ir skelbiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar jo vadovaujamos Bendrovės iniciatyva, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Nuosekliai vertinant suformuotą teismų praktiką, galima pagrįstai teigti, jog Lošimų priežiūros tarnybos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, neturėdama teisėto ir objektyvaus, įrodymais pagrįsto, teisinio pagrindo A. A., ir vėl surašė Protokolą už įstatymuose nereglamentuotų pareigų nevykdymą (srauto, nukreipiamo iš trečiųjų asmenų valdomų internetinių puslapių, neblokavimą), nors vadovaujantis teismų praktika, tiek pačios institucijos (neapskundus 2017-09-13 KAT nutarties) veiksmais, tai nėra pripažįstama kaip pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, numatytą ANK 134 straipsnio 3 dalyje. Protokole yra nurodoma, jog A. A. pažeidė ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes nesiėmė visų įmanomų veiksmų prieš subjektus, valdančius interneto svetaines www.eurofootball.lt, www.pasakos.lt, www.sport24.lt, kuriose šalia Bendrovei priklausančio prekės ženklo „(duomenys neskelbtini) buvo skelbiami reklaminiai skydeliai su draudžiama azartinių lošimų reklama ir kuriuos aktyvavus, lankytojai buvo nukreipiami į interneto svetainę www. (duomenys neskelbtini) lt, priklausančią UAB (duomenys neskelbtini)kazino, kurioje yra organizuojami nuotoliniai lošimai. Negali sutikti su šiais, nepagrįstai jam inkriminuojamais kaltinimais. LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisiniu santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragu ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege (liet. Niekas negali būti pripažintas kaltu ir nubaustas, jeigu nėra įstatymo), kuriuo taip pat yra vadovaujamasi nustatinėjant administracinę atsakomybę. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, jog baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad neveikimas gali būti laikomas pažeidimu tik tais atvejais, kai įstatymai numato konkrečias pareigas, t. y. įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus, o subjektas jų neatlieka. Šiuo atveju ALĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato pareigą nesiimti tam tikrų konkrečių veiksmų, tačiau jokiu būdu neįpareigoja lošimo organizatorių, t. y. Bendrovės ar jos vadovaujančių organų imtis veiksmų siekiant uždrausti kitiems subjektams atlikti kokius nors su azartinių lošimų veikla ar azartinių lošimų reglamentavimu susijusius veiksmus. Tai viešojo administravimo subjekto, atsakingo už įstatymo leidėjo ar pagal pavaldumą aukštesnės institucijos jam pavestų pareigų ir teisių įgyvendinimą, kompetencijoje. Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog asmuo pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį (dabartinis ANK 134 straipsnio 3 dalis), gali būti traukiamas tik dėl konkretaus veikimo, o ne už Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (šiuo atveju Lošimų priežiūros tarnybos) nurodymų nevykdymą, kadangi nesant norminio akto, nustatančio pareigą atitinkamai elgtis, asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už nesamos pareigos nevykdymą, pvz.: iš atitinkamų internetinių puslapių nukreipiamų lankytojų srauto blokavimą. Iš to seka išvada, jog aiškindamas galiojančius teisės aktus ar taikant administracinę atsakomybę, teismas, o tuo labiau viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju LPT) ar jo atsakingi darbuotojai (asmenys parengę Patikrinimo akto išvadą bei surašę Protokolą) negali kurti naujų teisės normų, kurios konkuruotų ar net išplėstų įstatymo leidėjo valią. Nuosekliai vertinant šiam ginčui aktualią teismų praktiką, bendruosius ir tarptautinius teisės principus bei šiuo metu galiojančius norminius teisės aktus, pagrįstai galima teigti, jog teisiniam subjektui negali būti taikytina administracinė atsakomybė ar nustatytos atitinkamos teisinio poveikio priemonės ne tik už įstatymuose nereglamentuotų ir (ar) aiškiai ir nedviprasmiškai neapibrėžtų reikalavimų, pareigų nevykdymą, tačiau ir už viešojo administravimo subjekto (LPT) nurodymų (pvz.: blokuoti iš atitinkamų internetinių puslapių nukreipiamų lankytojų srautą), nereglamentuotų norminiuose teisės aktuose, nevykdymą. Sutiktina, jog veika, kuria lošimų organizatorius ar jam atstovaujantis organas nevykdo įstatymuose jam nustatytų reikalavimų, gali būti vertinama kaip azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimas. Tačiau ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pažeidžiami konkretūs teisės aktų reikalavimai, apibrėžiantys šią tvarką. Azartinių lošimų įstatyme yra aiškiai apibrėžtos visos Lošimų priežiūros tarnybos teisės duoti privalomus nurodymus atitinkamiems teisiniams subjektams (ALĮ 20⁷ 1 dalies 1, 2, 3 ,4 punktai). Atitinkamai, minėtame įstatyme taip pat yra apibrėžtos visos LPT teisės, kuriomis vadovaujantis šis viešojo administravimo subjektas įgyvendina jam pavestas funkcijas (ALĮ 29 dalis). Nei vienoje iš minėtų ALĮ nuostatų nėra įtvirtinta LPT teisė bei lošimų organizatoriaus pareiga vykdyti LPT nurodymus, susijusius su lankytojų srauto, nukreipiamo iš trečiųjų šalių valdomų internetinių puslapių, blokavimu. Todėl, administracinės atsakomybės taikymas už kitokių, įstatyme tiesiogiai nenumatytų, nurodymų ar reikalavimų nevykdymą reikštų plečiamąjį administracinę atsakomybę nustatančių teisės normų aiškinimą, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra draudžiama plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas. Pažymėtina, jog LPT darbuotojas, surašęs administracinių nusižengimų protokolą, visiškai ignoravo ir neatsižvelgė į įstatymų leidėjo valią, kuri yra išreikšta per Azartinių lošimų įstatymo aktualią redakciją. Nė vienoje iš ALĮ nuostatų nėra reglamentuota LPT teisė duoti privalomus nurodymus azartinių lošimų organizatoriams blokuoti lankytojų srautą, nukreipiamą iš trečiųjų šalių valdomų internetinių puslapių, kuriuose yra patalpinta draudžiama azartinių lošimų reklama. Įstatymų leidėjo valia apriboti draudžiamos reklamos blokavimą/turinio pašalinimą gali būti išreikšta tik įstatymu, kaip tai padaryta naujai, nuo 2018 m. sausio mėn. 1 d. įsigaliosiančiose LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. XIII-394 nuostatuose, skelbiančiose, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlikęs tyrimą ir nustatęs, kad elektroniniais ryšiais skleidžiama Lietuvos Respublikos rinkai skirta alkoholio reklama, turi teisę duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama skleidžiant alkoholio reklamą, arba panaikinti galimybę alkoholio reklamą pasiekti (LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. XIII-394 29 straipsnis). Tačiau, net ir minėtose alkoholio kontrolės įstatymo nuostatose, įstatymų leidėjas nenustatė teisės viešojo administravimo subjektui duoti privalomus nurodymus kitiems teisiniams subjektams nei nurodyta įstatyme, t. y. ne informacijos prieglobos paslaugų teikėjams, o pvz.: prekės ženklo, kuris disponuojamas draudžiamoje alkoholio reklamoje trečiojo asmens valdomame internetiniame puslapyje ar jame esančiuose reklaminiuose pranešimuose, savininkams. Tai tik dar kartą įrodo LPT bei šios institucijos interesus atstovaujančio asmens, surašiusio Protokolą, bandymus teisei prieštaringais, įstatymo nereglamentuotais veiksmais, o taip pat piktnaudžiaujant suteikta teise (surašyti administracinio nusižengimo protokolą arba taikyti atitinkamas poveikio priemones), perkelti administracinę atsakomybę jam už trečiųjų asmenų padarytus administracinius nusižengimus. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso ir operatyvumo principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), o įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog siekiant inkriminuoti aptariamo ALĮ 10 straipsnio 9 dalies draudimo nepaisymą būtina nustatyti ne tik teisei priešingos veikos faktą, bet ir asmenį įvykdžiusį būtent šią įstatymų leidėjo draudžiamą veiką. Teisinė atsakomybė už draudimo reklamuoti azartinius lošimus pažeidimą galima tik tokio asmens atžvilgiu, kuris asmeniškai nesilaikė įstatymų leidėjo valios įtvirtintos ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikę LPT darbuotojai nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo, liudijančio apie Bendrovės, ar A. A., tiesioginius ryšius su Internetinių puslapių valdytojais/administratoriais. Taip pat, byloje nėra nustatyta nė vieno fakto, jog A. A. ar jo vadovaujama Bendrovė užsakė, skleidė, patalpino, gamino ar tarpininkavimo draudžiamos azartinių lošimų reklamos patalpinimo Internetiniuose puslapiuose atvejais. Tačiau, Patikrinimo akto išvadą rengę LPT darbuotojai, nepriklausomai nuo aukščiau paminėtų faktų visumos, visus Bendrovės teiginius apie nedalyvavimą jokiuose santykiuose su Internetinių puslapių valdytojais bei pateiktus įrodymus, liudijančius apie pretenzijų pateikimą šių Internetinių puslapių galimiems valdytojams, kreipimąsi į Advokatus dėl teisinės pagalbos, įvertino kritiškai. Tokiu būdu LPT neteisėtai perkėlė administracinėn atsakomybei traukiamam asmeniui įrodinėjimo pareigą, nors pagal įstatymą bei suformuotą LVAT praktiką, ši pareiga tenka administracinio nusižengimo protokolą surašančiai institucijai, šiuo atveju Lošimų priežiūros tarnybai. Apskritai, svetimų prekės ženklų naudojimas draudžiamoje reklamoje nėra naujiena Lietuvoje. Ne vieną sykį azartinių lošimų reklamos praktikoje pasitaikė atveju, kuomet konkurencinėje aplinkoje dalyvaujantys lošimų organizatoriai skundžia vieni kitus priežiūros institucijoms, taip mėgindami įpančioti konkurentus teisminiuose procesuose bei sumenkinti jų reputaciją. Taip pat, nėra paslaptis, jog, trečiųjų šalių valdomų internetinių puslapių valdytojai/administratoriai, kitoms bendrovėms priklausančius prekės ženklus naudoja draudžiamoje arba skatinamojo pobūdžio reklamose/reklaminiuose pranešimuose, siekdami pritraukti kuo didesnį susidomėjusių lankytojų skaičių. Sistemiškai vertinant Patikrinimo aktą bei iš jo turinio sekančią išvadą yra aišku, kad A. A. atžvilgiu inkriminuojama administracinė atsakomybė ne už draudimo reklamuoti azartinius lošimus nepaisymą, o už įstatymine nereglamentuotų priemonių nesiėmimą kitų bendrovių (atskirų teisinių subjektų) atžvilgiu dėl galimo ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pažeidimo. Tokia LPT atsakingų asmenų, rengusių Patikrinimo akto išvadą, pozicija iš esmės yra ydinga, kadangi galiojanti teisės aktų sistema (LR Akcinių bendrovių įstatymas, LR Civilinis kodeksas, Administracinių nusižengimų kodeksas ir kt.) nenumato teisės vienai bendrovei kontroliuoti kitą bendrovę, kai tokios įmonės yra visiškai atskiri ir savarankiški teisiniai vienetai. Todėl, nei Bendrovė, nei A. A. šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio santykio, susijusio su azartiniu lošimu reklama, subjektas, todėl jo atžvilgiu negali būti taikytina administracinė atsakomybė kito teisinio subjekto padaryto nusižengimo pagrindu ar ateityje taikomos atitinkamos teisinio poveikio priemonės. Pažymėtina, jog A. A. vadovaujama Bendrovė, būdama prekės ženklo (duomenys neskelbtini)savininkė, ne kartą raštu kreipėsi į Internetinių puslapių valdytojus/administratorius dėl visų veiksmų, susijusių su neteisėtai naudojamo, Bendrovei priklausančio, prekės ženklo (duomenys neskelbtini)disponavimu draudžiamojo azartinių lošimų reklamoje, nutraukimo (Kreipimaisi pridedami kaip priedas prie paaiškinimo). Taip pat A. A., siekdamas išvengti bet kokių teisinių ginčų su LPT ateityje, nepriklausomai nuo jų daromo represinio spaudimo, t. y. už įpareigojimą vykdyti įstatyme nereglamentuotus nurodymus/reikalavimus, ėmėsi visų būtinų priemonių išsiaiškinti ar yra efektyvios priemonės, nepadarančios tiesioginės bei netiesioginės žalos teisėtai vykdomai veiklai, kurios leistų blokuoti lankytojų, paspaudusių aktyviąsias nuorodas ant draudžiamos azartinių lošimų reklamos, esančios Internetinėse svetainėse, srautą nukreipiamą į Bendrovės internetinių lošimų svetainę www.CBet.lt (kreipimasis pridedamas). Bendrovės naudojamą nuotolinių lošimų platformą, skirtą teikti internetinių lošimų paslaugas, aptarnaujanti bendrovė TG LAB, UAB, nurodė, jog efektyvių priemonių blokuoti ar pašalinti trečiuosiuose puslapiuose esančių internetinių nuorodų su Bendrovei priklausančiu prekės ženklu „(duomenys neskelbtini) nėra. Be to, dėl nuolat kintančių tarpinių peradresavimui skirtų URL adresų, nėra įmanoma šių numatyti ir iš anksto blokuoti (TG LAB, UAB atsakymas pridedamas). Iš ANK 569 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus faktinius duomenis bei tai, jog A. A. inkriminuojamoje veikoje nėra ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties požymių, o kartu ir faktinio pagrindo, prašo teismo Administracinio nusižengimo bylą A7.-3251-1049/2017 nutraukti.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant ALĮ 10 straipsnio 9 dalį, pripažįstama, jog joje suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimo išimtys ir šių išimčių sąrašas yra baigtinis. Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus. Įstatyme nėra pateikta azartinių lošimų reklamos sąvoka, tačiau Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nurodyta, kad reklama laikoma bet kokia forma bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinant įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Pagal formuojamą teismų praktiką draudžiama, naudojant reklamą, bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga. Todėl prekės ženklas, vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostata, taip pat negali būti naudojamas azartinių lošimų reklamos tikslu (LVAT 2008-12-31 nutartis Nr. N-146-1629/08). Tačiau, vertinant, ar įstatymo leidžiamos reklamuoti informacijos, susijusios su azartiniais lošimais, pateikimas yra laikytinas azartinių lošimų reklama, būtina įvertinti, ar kartu su leistina reklamine informacija nėra pateikiama ir kitokios papildomos įstatyme nenumatytos informacijos (šūkiai, pažadai, grafiniai vaizdai ir pan.), kuri sietų azartinius žaidimus su teigiamomis emocijomis ar kitaip skatintų jais domėtis bei juos lošti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-43/2010).

Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. 2-T-1909, informavo, jog savo poziciją, išdėstytą Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakyme Nr. DI-635 „Dėl atlikto UAB (duomenys neskelbtini) neplaninio specialaus patikrinimo pagal 2017 m. balandžio 19 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-42“, palaiko ir prašo teismo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Priežiūros tarnybai nedalyvaujant.

Byloje tyrimo metu surinkti duomenys - administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, A. A. pažeidimo nepripažįsta (b. l. 5–6); Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) direktoriaus 2017-09-14 įsakymas Nr. DI-635 dėl atlikto UAB (duomenys neskelbtini)kazino neplaninio specialaus patikrinimo pagal 2017-04-19 pavedimą patikrinti Nr. PT-42 (b. l. 7-12); Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas dėl užfiksuotų reklaminių skydelių interneto svetainėse www.f-1.lt, www.eurofootball.lt, www.sport24.lt, www.pasakos.lt, interneto svetainės www.pasakos.lt su užfiksuotu reklaminiu skydeliu kopija, kompaktinis diskas (b. l. 14–17); Kauno technologijos universiteto 2017-04-14 raštas Nr. DV19-IN22-00088 (b. l. 18); Priežiūros tarnybos 2017-04-19 pavedimas NR. PT-42 atlikti UAB (duomenys neskelbtini)kazino patikrinimą (b. l. 19); Priežiūros tarnybos 2017-04-20 raštas Nr. 2-K-709 „Dėl Jūsų bendrovės neplaninio specialaus tikrinimo“ (b. l. 20–21); UAB (duomenys neskelbtini)2017-05-02 pranešimas Nr. 17-S-143 Priežiūros tarnybai (b. l. 22); Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės 2017-05-03 tarnybinis pranešimas Nr. IVL-531 „Dėl užfiksuotų bendrovių reklaminių skydelių interneto svetainėse www.f-l.lt, www.eurofootball.lt, www.sport24.lt ir www.pasakos.lt” su priedais (b. l. 23-27); UAB „Interneto vizija“ 2017-05-18 atsakymas į Priežiūros tarnybos 2017-05-17 užklausimą dėl duomenų www.sport24.lt ir www.pasakos.lt (b. l. 29); UAB „(duomenys neskelbtini)2017-06-15 pranešimas Nr. 17-S-211 (b. l. 37); Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2017-06-29 tarnybinis pranešimas Nr. IVL-759 „Dėl reklamos interneto svetainėje www.pasakos.lt” su priedais (b. l. 38–45); Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2017-06-29 tarnybinis pranešimas Nr. IVL-758 „Dėl reklamos interneto svetainėje www.sport24.lt ir www.f-l .lt“ su priedais (b. l. 46–49); Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2017-07-18 tarnybinis pranešimas Nr. IVL-852 „Dėl užfiksuotų bendrovių reklaminių skydelių interneto svetainėje www.sport24.lt” kopija su priedais (b. l. 50–54); Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2017-07-19 tarnybinis pranešimas Nr. IVL-856 „Dėl bendrovių reklaminių skydelių interneto svetainėje www.eurofootball.lt” su priedais (b. l. 55–57); Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2017-07-19 tarnybinis pranešimas Nr. IVL-857 „Dėl bendrovių reklaminių skydelių interneto svetainėje www.pasakos.lt” su priedais (b. l. 58–60); UAB (duomenys neskelbtini) 2017-07-28 pranešimas Nr.l7-S-255 (b. l. 62); Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2017-08-03 tarnybinis pranešimas Nr. IVL-924 „Dėl neplaninių patikrinimų atlikimo“ (b. l. 63); Priežiūros tarnybos 2017-08-11 patikrinimo aktas Nr. PT1-67 (b. l. 65-70); UAB (duomenys neskelbtini)kazino 2017-08-25 atsiliepimas Nr.l7-S-284 su priedais (b. l. 72–85); UAB (duomenys neskelbtini)kazino 2017-09-25 pranešimas Nr. 17-S-317 (b. l. 87); Priežiūros tarnybos 2017-10-05, 2017-10-12 pranešimai UAB (duomenys neskelbtini) kazino direktoriui A. A. atvykti dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo (b. l. 88, 90); A. A. 2014-01-24 darbo sutartis Nr. 890 (b. l. 91-93); UAB (duomenys neskelbtini)kazino visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioto asmens D. G. patvirtinti 2014-08-29 UAB (duomenys neskelbtini) kazino direktoriaus pareiginiai nuostatai (b. l. 94-97).

Apibendrinant ir vertinant administracinio nusižengimo bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus konstatuotina, kad nesurinkta pakankamai objektyvių, nešališkų ir pagrįstų įrodymų dėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį patraukto A. A. kaltės padarius šį nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2017-04-05 interneto svetainėse www.eurofootball.lt, www.sport24.lt, www.pasakos.lt, o taip pat 2017-07-18 interneto svetainėje www.sport24.lt, buvo skelbiami „CBet“ reklaminiai skydeliai, kuriuose šalia nedraudžiamos, publikuota informacija nepatenkanti į ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą, todėl tokia informacija laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies nuostata, reglamentuojanti azartinių lošimų reklamos draudimą, nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. iki šių dienų praktiškai nesikeitė, o originalios įstatymo redakcijos pakeitimais buvo tik išplėstas (patikslintas) leidžiamos reklamuoti informacijos, susijusios su azartiniais lošimais, sąrašas, įtraukiant tokią informaciją kaip azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Aiškinant šį konkretumo stokojantį teisinį reguliavimą teismų praktikoje pabrėžiama, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytos azartinių lošimų reklamos draudimo išimtys ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis, o įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N5-1294/2007, N5-1629/2007). Kita vertus, nesenoje teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, ar įstatymo leidžiamos reklamuoti informacijos, susijusios su azartiniais lošimais, pateikimas yra laikytinas azartinių lošimų reklama, būtina įvertinti, ar kartu su leistina reklamine informacija nėra pateikiama ir kitokios papildomos įstatyme nenumatytos informacijos (šūkiai, pažadai, grafiniai vaizdai ir pan.), kuri sietų azartinius žaidimus su teigiamomis emocijomis ar kitaip skatintų jais domėtis bei juos lošti, kartu svarbu nustatyti, ar pateikiama informacija yra siekiama atkreipti dėmesį ir sudominti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-43/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-648-487/2013, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-169-417/2017). Be to, tik skelbtos informacijos turinio analizė leidžia atsakyti į klausimą, ar skelbiama informacija laikytina įstatymo draudžiama azartinių lošimų reklama, todėl, sprendžiant klausimą, ar informacija laikytina reklama, būtina įvertinti informacijos visumą, o ne vertinti ją izoliuotai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1071/2010, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-537-120/2011, ATP-204-493/2012). Tai, kad 2017-04-05 interneto svetainėse www.eurofootball.lt, www.sport24.lt, www.pasakos.lt, o taip pat 2017-07-18 interneto svetainėje www.sport24.lt, skelbtuose (duomenys neskelbtini) reklaminiuose skydeliuose buvo publikuota informacija nepatenkanti į ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą, sutiko ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A., bei jo įgaliotoji atstovė, tą objektyviai patvirtina ir visi byloje surinkti duomenys, taigi, šio nusižengimo faktas ir jo akivaizdumas teismui nekelia abejonių.

Visgi, konkretaus smens kaltė gali būti konstatuota, tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad būtent traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, t. y. tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

A. A. paaiškino, jog nors (duomenys neskelbtini) yra bendrovės prekinis ženklas, tačiau jokių reklaminių skydelių neužsakinėjo, mano kad naudojami nekorektiški konkurenciniai metodai tikslu pakenkti įmonei, o bendrovė savo reklamas užsako tik suderinusi su Lošimų priežiūros tarnyba. Nurodė, jog nei jis tiesiogiai, nei bendrovė ar kitas jos darbuotojas jokių aktyvių reklamos skleidimo, užsakymo, tarpininkavimo ar gamybos veiksmų neatliko. Be to, bendrovė Internetinių puslapių valdytojams/administratoriams/kuratoriams nebuvo suteikusi jokio leidimo naudoti bendrovei priklausančio prekės ženklo (duomenys neskelbtini) bei įvaizdžio bet kokia forma. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) kazino, būdama domeno (duomenys neskelbtini) valdytoja, turėjo galimybę matyti lankytojų srautą, kuris nukreipiamas į bendrovės interneto svetainę www.CBet.lt (kai potencialūs lošėjai interneto svetainėse www.sport24.lt, www.eurofootball.lt, bei www.pasakos.lt spausdavo ant patalpintų reklaminių skydelių), ir įvertinus didelį šių interneto svetainių bendrą lankytojų srautą (b. l. 38–39, 46), darytina išvada, jog tokiu būdu į bendrovės tinklalapį nukreipiamų vartotojų skaičius buvo pakankamai žymus, tam, kad jį pastebėti ir aiškiai suprasti to priežastis, juo labiau, kad tokiu būdu generuojamas lankytojų srautas, tikėtina, buvo naudingas pačiai bendrovei, kaip ir tai, kad pagal reklaminiuose skydeliuose pateikiamos informacijos pobūdį buvo aiškiai nukreiptas Lietuvos rinkai.

Visgi, bet kuriuo atveju, norint asmeniui inkriminuoti šiuo atveju neabejotinai užfiksuoto nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 3 dalyje požymius, būtina tokį asmenį konkretizuoti. Gi šiuo atveju Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą A. A. kaltę grindė vien spėjamojo pobūdžio teiginiais, nors byloje taip ir liko nenustatyta esminė aplinkybė – t. y. kas buvo 2017-04-05 interneto svetainėse www.eurofootball.lt, www.sport24.lt, www.pasakos.lt, o taip pat 2017-07-18 interneto svetainėje www.sport24.lt, skelbtų (duomenys neskelbtini) reklaminių skydelių, kuriuose publikuota informacija nepatenkanti į ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą, užsakovas. Byloje negauta jokių duomenų iš aukščiau nurodytų interneto svetainių domeno valdytojų apie tai, ar UAB (duomenys neskelbtini) kazino, ar kuris nors kitas susijęs fizinis arba juridinis asmuo būtų užsakę aukščiau minėtų skydelių reklamos paslaugą ir už tai apmokėję. Nors bendrovė LPT pateikė paaiškinimą, jog reaguodama į nurodomą nusižengimo faktą elektroniniu paštu išsiuntė pretenzijas aukščiau nurodytų tinklalapių domenų valdytojams – Your Whois Privacy Ltd, A. R., Goweb ltd, tačiau jokios informacijos iš domenų valdytojų, kurie savo veiklą įregistravę už Lietuvos Respublikos jurisdikcijos ribų, negauta ir faktiškai nėra kitų efektyvių priemonių tokius duomenis gauti. Be pačios UAB (duomenys neskelbtini) kazino pateiktos išklotinės nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių faktą, kad bendrovė šiems domenų valdytojams iš tikro elektroniniu paštu išsiuntė pretenzijas. Iš byloje pateiktų duomenų nėra galimybės konkrečiai identifikuoti aukščiau nurodytų tinklalapių domenų valdytojų, taigi objektyviai negalima nei patvirtinti, nei paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą versiją dėl to, kad jokių reklamos skydelių bendrovė neužsakinėjo ir tai suponuoja abejonę.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nurodytą pažeidimą, būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo atitinkamo skelbimo paskleidimą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N1-108/2007; N-575-915/2009). Iš to darytina išvada, jog ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pažeidimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais, t. y. veikimu. Be to, teisinė atsakomybė už draudimo reklamuoti azartinius lošimus pažeidimą galima tik tokio asmens atžvilgiu, kuris asmeniškai nesilaikė įstatymų leidėjo valios įtvirtintos ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje, t. y. atliko bent vieną administracinei atsakomybei kilti būtinų veiksmų - reklamos užsakymas, gamyba, tarpininkavimas ar paskelbimas. Visa tai vertinant byloje nustatytų aplinkybių kontekste dėl A. A. kaltės kelia pagrįstų abejonių.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir šioje byloje pagal analogiją taikytino baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, pagal įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas; tai reiškia, kad administracinė atsakomybėn patraukto asmens pažeidimas nėra preziumuojamas, o turi būti nustatomas dėl kiekvieno jo sudėties požymio. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti kaltę tenka tyrimą vykdančioms institucijoms. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog teismo baigiamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį sprendimą, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis ir visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, A. A. naudai.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Priešingai nei savo rašytiniame paaiškinime nurodo A. A., šioje byloje surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra nurodoma, jog jis nesiėmė visų įmanomų veiksmų prieš subjektus, valdančius interneto svetaines www.eurofootball.lt, www.sport24.lt, www.pasakos.lt, kuriose šalia UAB (duomenys neskelbtini) kazino priklausančio prekės ženklo (duomenys neskelbtini) buvo skelbiami reklaminiai skydeliai su draudžiama azartinių lošimų reklama ir kuriuos aktyvavus, lankytojai buvo nukreipiami į interneto svetainę www.CBet.lt, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)kazino, kurioje yra organizuojami nuotoliniai lošimai, todėl teismas plačiau neaptaria raštu pateiktų argumentų, susijusių su bendrovės galimybėmis blokuoti ar filtruoti tam tikrą interneto srautą ir atsakomybe dėl to.

Esant visoms aukščiau išdėstytoms ir teismo aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, jog byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog A. A. ar/ir jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) kazino, kiti susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, būtų kaip nors susiję su 2017-04-05 interneto svetainėse www.eurofootball.lt, www.sport24.lt, www.pasakos.lt, o taip pat 2017-07-18 interneto svetainėje www.sport24.lt, skelbtų (duomenys neskelbtini) reklaminių skydelių, kuriuose publikuota informacija nepatenkanti į ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamos skelbti informacijos išimčių sąrašą, užsakymu, nėra surinkta pakankamai duomenų, jog jis užsakė, skleidė, patalpino, pagamino ar tarpininkavo dėl draudžiamos azartinių lošimų reklamos patalpinimo internetiniuose puslapiuose. Taigi konstatuojama, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 134 straipsnio 3 dalyje, padarymo, todėl pradėta teisena nutrauktina nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, požymių, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 635 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.