- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- ATP-204-493/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-01258-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹⁸ str. 1 d. surašytas už tai, kad jis, būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką, o būtent: 2010 m. spalio 29 d. pasirašė rėmimo sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią VšĮ (duomenys neskelbtini) už nenustatytą finansinės paramos sumą įsipareigojo skelbti informaciją apie užsienio lošimų organizatorių TRIOBET, įpareigojo VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoją, jog rėmėjo grafiniai užrašai TRIOBET būtų patalpinti ant VšĮ (duomenys neskelbtini) klubo žaidėjų marškinėlių, nurodė viešai eksponuoti grafinius užrašus TRIOBET salėje, priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), dėl ko šioje salėje 2010 m. lapkričio 7 d. krepšinio rungtynių metu ant VšĮ (duomenys neskelbtini) klubo žaidėjų marškinėlių ir ant salės sienos buvo publikuojami grafiniai užrašai TRIOBET ir, pagal Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2011-01-26 tarnybinį pranešimą Nr. IVL-45, ant salės sienos užrašai buvo publikuojami iki šios datos tuo pažeidžiant Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d., nes minėtoje UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje salėje 2010 m. lapkričio 7 d. krepšinio rungtynių metu ant VšĮ (duomenys neskelbtini) klubo žaidėjų marškinėlių ir ant salės sienos grafinių užrašų TRIOBET publikavimas atitinka azartinių lošimų reklamą, t. y. skelbta azartinių lošimų informacija nėra susijusi su Lietuvos Respublikoje veikiančiu, azartinių lošimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkančiu azartinius lošimus organizuojančiu subjektu, o vertinant grafinių užrašų pateikimo formą, priemonę, būdą ir dydį darytina išvada, kad nurodyta informacija yra susijusi su azartinių lošimų paslaugomis, teikiamomis interneto svetainėje www.triobet.com (Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos 2008 m. gruodžio 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. IVL-814, 2010 m. lapkričio 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. IVL-687 ir 2011 m. vasario 3 d. tarnybinis pranešimas Nr. IVL-67), nurodyta informacija yra skirta sudominti potencialius azartinių paslaugų vartotojus interneto svetainėje www.triobet.com organizuojamais azartiniais lošimais ir tokiu būdu paskatinti asmenis šiomis paslaugomis naudotis, o tai pagal Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. yra draudžiama azartinių lošimų reklama ir jos publikavimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-08-24 nutarimu M. S. už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą - administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą - 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog nutarimas turi būti panaikintas, kadangi byla išnagrinėta nepranešus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Apie tai, kad jo administracinio teisės pažeidimo byla buvo pakartotinai nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme jis sužinojo tik 2012-02-06, tai yra tuomet, kai antstolis ją vykdydamas areštavo jo banko sąskaitas. Šios nutarties nuorašą jis gavo 2012-02-08. Nebuvo informuotas apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, kuris bylą grąžino apylinkės teismui pakartotiniam nagrinėjimui. Kaip matyti iš dokumentų, teismo šaukimas jam buvo siunčiamas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, šaukimo net nebuvo bandoma siųsti jo darbovietės adresu (nors pažeidimą jis padarė kaip VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadovas). Teismui buvo žinomas jo darbovietės adresas, jis nuo teismo nesislapstė ir neatsisakė niekada priimti jokių dokumentų. Be to, jis sąžiningai domėjosi bylos eiga ir, sužinojęs, kad nėra paduotas apeliacinis skundas, pagrįstai manė, kad byla yra galutinai pasibaigusi. Todėl buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą. Be to, teismas neanalizavo nei bylai reikšmingų aplinkybių, nei surinktų įrodymų, nei anksčiau apklaustos liudytojos. Šių duomenų nevertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad M. S. anksčiau duoti parodymai nėra patvirtinti byloje esančiais įrodymais. Apelianto manymu, vien TRIOBET užrašo patalpinimas ant žaidėjų marškinėlių ir salės sienų, nenurodant daugiau jokių žodžių ar teiginių, negali būti laikomas reklama. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad žodis TRIOBET yra įregistruotas kaip prekių ženklas tokioms prekėms kaip švietimas, mokymas, pramogos ir sportinė – kultūrinė veikla. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žodis TRIOBET reklamuoja azartinius lošimus. Šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai – darbuotojų pareiginiai nuostatai, liudytojos parodymai, patvirtinantys, kad už reklamą, bet kokių užrašų salėje ar ant žaidėjų marškinėlių patalpinimą atsakinga VŠĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja E. R., kuri patvirtino, kad asmeniškai suorganizavo užrašų TRIOBET patalpinimą šalia visų kitų rėmėjų užrašų, ir nei su apeliantu, nei su kažkuo kitu ji nesitarė ir nesiderino. Užrašo patalpinimas buvo visai ne reklama, o tiesiog visų klubo rėmėjų išviešinimas, kaip kad numatė rėmimo sutartys. Vien ta aplinkybė, kad M. S. pasirašė rėmimo sutartį su bendrove ir neva įsipareigojo mainais už tai skelbti informaciją apie rėmėją dar nereiškia, kad jis savo įsipareigojimą įvykdė. Su bendrove TRIOBET jis apskritai niekada jokios rėmimo sutarties nepasirašė, niekada neįsipareigojo reklamuoti tokį ženklą ir niekada to nedarė. Jo manymu, yra reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Tokiu būdu teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nes nebuvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Toks teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis yra naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi jis nedalyvavo teismo posėdyje apylinkės teisme, o skundžiamos nutarties nuorašą gavo tik 2012-02-08, tai yra pasibaigus apskundimo terminui. Todėl M. S. nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus.
Atsiliepimas
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) atsiliepime į M. S. apeliacinį skundą prašoma palikti pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą, apelianto skundą atmesti. Institucija teigia, kad apeliantas dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, todėl turėjo ir galėjo žinoti, kad jo atžvilgiu apeliacine tvarka yra pradėta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla ir tai, kad ji yra grąžinta nagrinėti iš naujo. Apeliantas yra nesąžiningas, teigdamas, kad apie pakartotinį bylos nagrinėjimą jis nieko nežinojo. Yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Dėl paties pažeidimo Institucija nurodo, kad ATPK 173¹⁸ straipsnis yra blanketinė norma, administracinė atsakomybė už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą atsiranda už azartinių lošimų įstatymo nustatytos azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus ar už lošimo reglamento pažeidimus. Šio straipsnio dispozicijoje specialus subjektas nėra numatytas, todėl atsakomybės už šio straipsnio pažeidimą subjektu gali būti ir asmenys, neorganizuojantys azartinių lošimų ir nedirbantys pas lošimo organizatorių. ATPK 173¹⁸ straipsnyje nėra reglamentuotas joks specialus subjektas. Institucija laikosi nuomonės, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, savo kaltais veiksmais pažeidęs azartinių lošimų organizavimo tvarką ar lošimo reglamentą. Įvertinus teismų praktiką daroma išvada, kad nesvarbu, kokia forma skelbiama draudžiama informacija, svarbu nustatyti informacijos paskelbimo faktą. Šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. S. viešai paskelbus informaciją apie ALĮ 8 str. nurodytų reikalavimų neatitinkantį subjektą, buvo paskelbta draudžiama reklama, kurios skleidimas pažeidžia ALĮ 10 str. 9 d. nuostatas, už ką kyla administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 173¹⁸ straipsnyje. Šiuo atveju, sprendžiant, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, dėl kurio subjekto veiksmų buvo paskleista draudžiama azartinių lošimų reklama. Institucija nesutinka su apelianto teiginiu, kad už reklaminio užrašo patalpinimą atsakinga bendrovės darbuotoja, kadangi bendrovė TRIOBET sutiko remti krepšinio klubą (duomenys neskelbtini), su ja buvo pasirašyta paramos sutartis. Sutarties sąlygas derino ir ją pasirašė M. S.. Vertinant M. S. atliktų veiksmų pobūdį daroma išvada, kad jis žinojo, kuo užsiima bendrovė TRIOBET ir už gautą finansinę paramą įsipareigojo reklamuoti azartinius lošimus internete organizuojančią bendrovę TRIOBET. Todėl akivaizdu, kad pažeidimo tyrimo metu M. S. pateiktas aiškinimas bei skunde patekti paaiškinimai yra prieštaraujantys vieni kitiems. Apeliaciniame skunde pateikti jo paaiškinimai yra laikytini jo gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Tokiu būdu apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
M. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas M. S. surašytas už ATPK 173¹⁸ straipsnyje 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
ATPK 173¹⁸ straipsnis yra blanketinė norma - administracinė atsakomybė pagal minėtą ATPK straipsnį atsiranda už Azartinių lošimų įstatymo nustatytos azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus ar už lošimo reglamento pažeidimus. Apeliantas skundžiasi dėl to, kad teismas jį nepagrįstai nubaudė, jo manymu, vien TRIOBET užrašo patalpinimas ant žaidėjų marškinėlių ir salės sienų, nenurodant daugiau jokių žodžių ar teiginių, negali būti laikomas reklama. Argumentas nepagrįstas ir štai dėl ko.
Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytas draudimas Lietuvos Respublikos teritorijoje reklamuoti azartinius lošimus bei pateiktas baigtinis leistinos informacijos apie azartinius lošimus sąrašas (azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo, automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimai, lošimų vietos adresai bei organizuojamų lošimų rūšys, taip pat lošimų įrenginių kiekis, esantis lošimo namuose (kazino), bingo ar automatų salonuose). Tokiu būdu azartinių lošimų reklamos ribojimu siekiama apriboti galimą neigiamą azartinių lošimų poveikį asmeniui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant šią normą pripažįstama, jog Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalis aiškiai ir suprantamai nurodo azartinių lošimų draudimo išimtis ir šis išimčių sąrašas yra baigtinis. Tokioms išimtims priskiriama, pvz., azartinius lošimus organizuojančių bendrovių bei lošimo namų (kazino) pavadinimų reklama. Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 4 d. nutartis byloje N5-1294/2007).
Atsižvelgiant į tai, kad ALĮ yra griežtai reglamentuojamos azartinių lošimų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygos ir tvarka, manytina, jog ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nurodyta leidžiama skelbti informacija yra pakankama siekiant informuoti vartotojus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-444-628/2008). Todėl, pagal minėtą nuostatą sprendžiant administracinės atsakomybės už su azartiniais lošimais susijusios informacijos paskelbimą vartotojams klausimą, būtina nustatyti, ar paskelbtoji informacija patenka į informacijos, kuriai netaikomas reklamos draudimas, kategoriją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-502-501/2008).
Pažymėtina, kad Azartinių lošimų įstatyme nėra pateikta azartinių lošimų reklamos sąvoka, o pagal Reklamos įstatymo (2008 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. X-1414 redakcija) 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą reklamos sąvoką, reklama yra - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Minėti reklamos sąvokos turinio elementai iš esmės sutampa su bendrinėje kalboje vartojamos reklamos sąvokos turinio elementais dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka „reklama“ suprantama kaip 1. žinių skleidimas norint išgarsinti, patraukti, sudominti; 2. skelbimas, plakatas, rodymas, pranešimas per radiją, televiziją ir kitos priemonės tam tikslui siekti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog draudžiama, naudojant reklamą, bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga. Kita vertus, Azartinių lošimų įstatymas nenustato absoliutaus draudimo reklamuoti azartinius lošimus, t. y. nustato išimtis, kai tam tikros reklaminės informacijos, susijusios su azartiniais lošimais, pateikimas yra leidžiamas. Tačiau tik skelbtos informacijos turinio analizė leidžia atsakyti į klausimą, ar skelbiama informacija laikytina įstatymo draudžiama azartinių lošimų reklama. Taigi, sprendžiant klausimą, ar informacija laikytina reklama, būtina įvertinti informacijos visumą, o ne vertinti ją izoliuotai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N756?1071/2010).
Iš aukščiau paminėtų ALĮ ir Reklamos įstatymo nuostatų bei remiantis susiformavusia teismų praktika, galima padaryti išvadą, kad azartinių lošimų reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine - ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti lošti azartinius lošimus. Nurodomas skatinimas nereiškia, kad asmuo turi būtinai pasinaudoti siūloma azartinių lošimų paslauga. Pakanka asmens, naudojančio reklamą, siekimo skatinti. Be to, reklamuoti azartinius lošimus, reiškia - patarti, anonsuoti, paskelbti, publikuoti, padaryti žinomu, informuoti, pranešti apie azartinius lošimus. Tai yra, siekti atkreipti visuomenės dėmesį į azartinius lošimus bet kokiomis priemonėmis. Tai gali būti bet koks žodinis, rašytinis ar grafinis pareiškimas, padarytas asmens bet kokiu būdu siekiant skatinti azartinių lošimų verslą ir apimantis, neribojant sąrašo, bet kokius pareiškimus ar atvaizdus laikraštyje ar kitame leidinyje, per radiją ar televiziją, ar įtraukus į bet kokį skelbimą, afišą, ženklą, katalogą ar pranešimą, arba atspausdintą ant (kažko), arba įtrauktą į bet kokią etiketę ar ženklą, patvirtintą ar lydintį azartinių lošimų paslaugą. Taigi, azartinių lošimų reklama yra informacijos forma, kuria siekiama paskatinti naudoti azartinių lošimų paslaugas, paveikti viešąją nuomonę, pasiekti kokius nors tikslus ar gauti kitokią reklamuotojo norimą naudą. Reklamuoti azartinius lošimus - reiškia siekti atkreipti visuomenės dėmesį į azartinius lošimus. Būtent tokia ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje nustatyto draudimo reikšmė parodo tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus. Azartiniai lošimai - tai specifinė tiek savo pobūdžiu, tiek ir galimu poveikiu visuomenei veikla. Todėl ši veikla turi būti ne tik licencijuojama, bet ir griežtai reglamentuojama.
Kaip jau buvo konstatuota, ALĮ 10 str. 9 d. iš esmės nustato komercinės informacijos apie azartinius lošimus ribojimą. Be to, informacijos, su kuria lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jį supažindinti, pakanka, kad informuoti lošėją apie lošimų organizavimo vietoje organizuojamų lošimų rūšis, sąlygas bei tvarką. Todėl publikuojant užrašą TRIOBET nagrinėjamu atveju buvo siekiama išskirti konkretų žaidimą iš kitų, atkreipti potencialių lošėjų dėmesį, sudominti juos ir tokiu būdu paskatinti juos lošti. Tai, kad žodis TRIOBET yra įregistruotas kaip prekių ženklas tokioms prekėms kaip švietimas, mokymas, pramogos ir sportinė – kultūrinė veikla (kaip skunde teigia apeliantas), ir kad TRIOBET užrašo publikavimas nebūtinai yra azartinių lošimų reklamos būdas, nereiškia, kad tai neužtraukia administracinės atsakomybės publikuojant užrašą TRIOBET ant VšĮ (duomenys neskelbtini) žaidėjų marškinėlių ar publikuojant tokį užrašą salėje Azartinių lošimų įstatymo prasme. Akivaizdu, kad tai atitinka visus aukščiau paminėtus reklamos požymius, ir pagrįstai šiuo atveju įvertinta, kaip Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. pažeidimas.
Skundo argumentas, kad M. S. neturėjo jokio tikslo reklamuoti TRIOBET, kadangi su bendrove TRIOBET niekada jokios rėmimo sutarties nepasirašė, niekada neįsipareigojo reklamuoti tokį ženklą ir niekada to nedarė, yra vertinamas kaip gynybinė jo pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Byloje yra rašytinis M. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis kreipėsi į TRIOBET bendrovę dėl paramos jo vadovaujamam krepšinio klubui, ji sutiko remti VŠĮ (duomenys neskelbtini), tarp jų buvo sudaryta paramos sutartis. Sutarties sąlygas derino asmeniškai jis pats. Už paramą įsipareigojo skelbti informaciją apie pagrindinį rėmėją TRIOBET, kuri pateikė grafinio užrašo TRIOBET maketą. Jis buvo patalpintas ant žaidėjų marškinėlių. Jis pats paaiškino, kad buvo įsipareigojęs, jog rėmėjų užrašai, tame tarpe ir TRIOBET, būtų patalpinti ant žaidėjų marškinėlių (b. l. 37-38). Byloje pateikta Sutarties kopija tik patvirtina tą aplinkybę, jog tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir įmonės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paramos sutartis, kurią pasirašė VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas M. S. (b. l. 39-45). Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo netikėti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos kontrolės skyriaus 2011 m. vasario 4 d. pateikta išvada dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) skleidžiamos informacijos apie TRIOBET, kurioje konstatuojama, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius M. S. pasirašydamas 2010 m. spalio 29 d. rėmimo sutartį pagal kurią klubas įsipareigojo už finansinę paramą skelbti informaciją apie TRIOBET, asmeniškai nurodęs viešai eksponuoti užrašus TRIOBET salėje, priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini) ir ant VšĮ (duomenys neskelbtini) klubo žaidėjų marškinėlių, pažeidė Azartinių lošimų įstatymo tvarką, <...> kadangi nurodyta informacija yra skirta sudominti potencialius azartinių paslaugų vartotojus interneto svetainėje www.triobet.com organizuojamais azartiniais lošimais ir tokiu būdu paskatinti asmenis šiomis paslaugomis naudotis, kas yra draudžiama pagal ALĮ reglamentuojamą azartinių lošimų organizavimo tvarką (b. l. 93-95). Taigi, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jis apskritai nepasirašė jokios rėmimo sutarties ir nebuvo įsipareigojęs nieko reklamuoti, yra deklaratyvaus pobūdžio, tikslu suklaidinti teismą ir išvengti administracinės atsakomybės.
Konstatuojama, kad atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. savo tiesioginiais kaltais veiksmais pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, yra nesvarbu, kokia forma skelbiama draudžiama informacija, svarbu nustatyti informacijos paskelbimo faktą. Šioje byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. S. viešai paskelbus informaciją apie TRIOBET, kaip ALĮ 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitinkantį subjektą, buvo paskelbta draudžiama reklama, kurios skleidimas pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas, už ką kyla administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje.
M. S. skunde teigia, kad už reklaminio užrašo patalpinimą atsakinga bendrovės darbuotoja, kuri patvirtino, kad užrašų patalpinimą organizavo ji viena ir savo veiksmų su M. S. nederino. Sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, dėl kurio subjekto veiksmų buvo paskleista draudžiama azartinių lošimų reklama. Byloje esančiame 2010 m. lapkričio 26 d. paaiškinime M. S. nurodė, kad jis apie 2010 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesius kreipėsi į Lietuvoje ir užsienyje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves dėl paramos skyrimo krepšinio klubui (duomenys neskelbtini). Viena iš bendrovių, į kurią buvo kreiptasi, yra internete lošimus organizuojanti bendrovė TRIOBET. Ši bendrovė sutiko remti krepšinio klubą (duomenys neskelbtini), todėl su ja buvo pasirašyta paramos sutartis. Jau minėta, kad sutarties sąlygas derino ir ją pasirašė M. S., būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius. Taigi, ir administracinė atsakomybė iškyla šiuo atveju būtent jam.
Skunde nurodoma, jog skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, kadangi byla pakartotinai išnagrinėta nepranešus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, dėl ko buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą. M. S. sąžiningai domėjosi bylos eiga, ir, sužinojęs, kad nėra paduotas apeliacinis skundas, pagrįstai manė, kad byla yra galutinai pasibaigusi. Sutinkamai su Institucijos atsiliepimu, pažymima, jog apeliantas dalyvavo bylos nagrinėjime pirmos instancijos teisme, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti, kad jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėta apeliacine tvarka bei tai, kad ji gražinta nagrinėti iš naujo. Apeliantas teigia, kad apie pakartotinį bylos nagrinėjimą nieko nežinojo, tačiau skundą nagrinėjančio teismo manymu, jis paprasčiausiai yra nesąžiningas. Jeigu jis būtų domėjęsis bylos nagrinėjimu, tai būtų sužinojęs, jog dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-05 nutarimo yra paduotas apeliacinis skundas, kuris teisme gautas 2011-05-19. Todėl nėra pagrindo teigti, kad M. S. domėjosi, bet nežinojo apie pakartotinį bylos nagrinėjimą apylinkės teisme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso dalyviai be procesinių teisių turi ir procesinę pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-3419/2008). Tai, kad jis 2011 m. gegužės mėn. išvyko gyventi kitu adresu ir apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą teismo neinformavo, naujo adreso korespondencijai nenurodė, užkirto teismui kelią tinkamai informuoti M. S. apie būsimo teismo posėdžio datą ir laiką. Teismas išnaudojo visas priemones tinkamai informuoti asmenį apie posėdžio datą ir laiką, dėl to buvo priimta nutartis dėl M. S. atvesdinimo, kurios įvykdyti nepavyko. Tokiu būdu apylinkės teismas, visiškai pagrįstai manydamas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo, kad jo atžvilgiu yra nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ir kad jis jos eiga nesidomi, išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Reikia pažymėti ir tai, kad visus paaiškinimus, savo versiją ir dokumentus M. S. turėjo galimybę pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau to nepadarė. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas visas bylos aplinkybes ištyrė tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.
Apeliantas prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi jis nedalyvavo teismo posėdyje apylinkės teisme. Apylinkės teismas terminą atnaujino, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.