Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-14146-534/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-10
Bylos Nr.: e2-14146-534/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09129-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audrius Žiedelis
Ieškovas: AB „Vilniaus šilumos tinklai“
Atsakovas: R.L.
Trečiasis asmuo: UAB „Vilniaus energija“
Advokatai: Paulius Markevičius

Kategorijos

2.1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-14146-534/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09129-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,dalyvaujant ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovei adv.J.Azikejevienei,atsakovui R.L., jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ atstovei R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R.L. dėl 2422,32Eur skolos, 86,83 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovo R. L. priešieškinįieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymo ir mokėtinų sumų apskaičiavimo ir perskaičiavimo pagal faktiškai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenusius 2 asmenis, pagal galiojančias šilumos ir karšto vandens pašildymo dedamasis kainas, trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus energija“. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

IeškovasAB „Vilniaus šilumos tinklai“ nurodo, kad AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau – Ieškovė) tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam (duomenys neskelbtini)(toliau – Butas), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu priklausė R. L. (toliau – Atsakovas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų(CK 4.262 str., CPK 179 str. 3 d., 182 str. 4 p.). Atsakovo butui ieškovo informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 3702196. Užlaikotarpiunuo 2015-06-01 iki 2021-01-31į butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl yra susidariusi bendra 2422.32 Eurų atsakovo skola ieškovui.UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo 29 d. su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudaryta šilumos ūkio nuomos sutartis baigėsi bei nuo šio laikotarpio šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo (įskaitant karšto vandens tiekėjo veiklą) AB „Vilniaus šilumos tinklai“. UAB „Vilniaus energija“ nėra ir nelaikytina karšto vandens tiekėju, nevykdo bei neadministruoja šilumos energijos pirkimo-pardavimo vartotojams apskaitos. Pagal 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartį tarp AB Vilniaus šilumos tinklų, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir „Dalkia“ nuo 2017 m. kovo 30 d. visi mokėjimai už šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas turi būti atlikti bendrovei Vilniaus šilumos tinklai. Pagal nuomos sutarties sąlygas ir Civilinio kodekso 6.101-106 str. Vilniaus šilumos tinklai turi teisę reikšti reikalavimus į ankstesnio laikotarpio klientų skolas už šilumos energiją, karštą vandenį ir palūkanų apmokėjimą.Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtintų Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas, Taisyklių 8 priedu patvirtintos Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo bendrosios sąlygos (toliau – Bendrosios sąlygos), 9 priedu patvirtintos Karšto vandens pirkimo – pardavimo bendrosios sąlygos, o taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) (buvusi Komisija) nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės. Su atsakovu nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, Buto šilumos / karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su Atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal Aprašo nuostatas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017-03-30 nutarimu Nr. O3-78 buvo panaikinta VE šilumos tiekimo licencija, o 2017-03-30 nutarimu Nr. O3-102 išduota energetikos veiklos licencija Nr. L4-ŠT-60 Ieškovei, kuri suteikė teisę Vilniaus šilumos tinklams verstis energetikos veikla Vilniuje, kuri nuo jos išdavimo dienos yra iki šiol galiojanti. Atsižvelgiant į Ieškovei išduotą energetikos veiklos licenciją, nuo 2017-03-30 Ieškovė yra vienintelė šilumos energijos ir karšto vandens Vilniaus miesto vartotojams tiekėja. Kadangi VE dėl pagrįstų ir objektyvių priežasčių nebegalėjo būti su atsakovu sudarytos šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi, VE pasitraukė iš dvišalės šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties, o jos pareigas ir teises pagal sutartis, sudarytas su vartotojais, perėmė ieškovas.

Ieškovas atsakovo priešieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad teisės aktai galioja tik į ateitį.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, buvo panaikintas pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 201012-15 nutarimas Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ (toliau - Panaikintas nutarimas). Komisija, vykdydama minėtas teismų nutartis, 2018 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-132 „Dėl naujai apskaičiuotų šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ (toliau - Komisijos Nutarimas), kuriuo nustatė iš naujo apskaičiuotas šilumos bazinių kainų dedamąsias.Panaikintu nutarimu šilumos bazinės kainos dedamosios buvo nustatytos nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2021-01-31.Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skolos dalis už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2021-01-31 apskritai nepatenka į panaikinto nutarimo galiojimo laikotarpį. Todėl naujo Komisijos Nutarimo šiai skolos daliai išvis nėra pagrindo taikyti.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginiai, kad skolos suma turėtų būti perskaičiuojama, nes į Atsakovui skirtas sąskaitas už Buto šildymą nepagrįstai įtraukdavo nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį. Su tokia Atsakovo pozicija vėlgi nėra pagrindo sutikti.Nepaskirstytasis karšto vandens kiekis tai skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Kitaip tariant, tai vartotojų suvartotas, bet neapmokėtas karšto vandens kiekis. Atitinkamai su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis yra lygus vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartotam šilumos kiekiui.Vadovaujantis ŠŪĮ 15 str. 1 d., šis šilumos kiekis vartotojams gali būti pateiktas apmokėti tik tuo atveju, jei karšto vandens tiekėjas sutvarkė karšto vandens apskaitą daugiabučiame name.VE byloje yra pateikusi rašytinius įrodymus, kad karšto vandens apskaitos sistema name baigta įrengti 2013-11-06.Vadinasi, vadovaujantis ŠŪĮ 15 str. 1 d., nuo 2013-11-06 Atsakovui į sąskaitas už Buto šildymą pagristai galėjo būti įtrauktas šilumos kiekis už nepaskirstytą karštą vandeni.

Atsakovas nesutinka su skolos suma, be kita ko, teigdamas, neva ji netinkamai apskaičiuota, nes į šilumos energijos paskirstymą neįtrauktos visos (duomenys neskelbtini), name esančios asmeninio naudojimo patalpos. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad name apskritai egzistuoja kokios nors į Atsakovo buto ar kitų butų naudingą plotą nepagrįstai neįtrauktos patalpos, nėra pateikę jokių dokumentų, kurie įrodytų konkretiems butų savininkams nuosavybės teise priklausantį rūsio ar sandėliukų, jei tokių apskritai yra, plotą, nėra pateikę apskritai jokių duomenų nei apie name esančias konkrečias patalpas, nei duomenų, kas ir kokiomis konkrečiai patalpomis faktiškai naudojasi, kokie jų plotai ir pan.Ieškovės pateiktame Atsakovo buto NTR išraše matyti, kad Atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto bendras plotas yra 52.57 kv.m. Tiek VE, tiek VŠT mokesčių paskaičiavimo pažymose taip pat matyti, kad mokesčių skaičiavimai atlikti įtraukiant būtent tokį Atsakovo buto plotą, koks nurodytas buto NTR išraše (52.57 kv.m). Šiame NTR išraše nėra jokių duomenų, kad Atsakovui dar priklauso kokia nors konkreti rūsio dalis ar sandėliukas, ar kita patalpa, kuri turėtų būti įtraukta į jo buto naudingą plotą. Todėl darytina išvada, kad VE ir VŠT, vadovaudamiesi Registro centro duomenimis ir juose nurodytais buto bendrais plotais teisingai paskirstė šilumos energijos kiekį Atsakovui ir kitiems namo butų savininkams ir teisingai apskaičiavo už šilumos energiją ir karštą vandenį mokėtinas sumas.Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.7 p., būsto naudingasis plotas - tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plota neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Ieškovė vadovaudamasi Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau - Įstatymas dėl delspinigių) 2 straipsnio 1 dalį, Atsakovui paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 86.83 Eur už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 202101-31.Didžioji dalis Ieškovės akcijų (t. y. 99,4 proc.) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl reikalavimas priteisti delspinigius teisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas R. L. nurodo, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas, nes atsakovui priklausančiam butui šilumos energiją tiekia UAB „Vilniaus energija“. Atsakovas nurodo, kad dvišalė sutartis dėl buto šildymo su UAB „Vilniaus energija“ nėra ir negalėjo būti perduoti AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl ieškinį pareiškė neįgaliotas asmuo, nes atsakovas iki šiol nėra informuotas apie sutarties ir susijusių dvišalių prievolių perdavimą AB „Vilniaus šilumos tinklai“, taip pat nėra gautas atsakovo sutikimas dėl dvišalės sutarties teisių ir pareigų perdavimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Nurodo, kad tariamą skolą ieškovas apskaičiavimo pagal bazines šilumos energijos ir karšto vandens kainų dedamąsias, galiojusias nuo 2011 iki 2016 metų, kurios yra panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01 -24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681 - 822/2016, todėl negali būti taikomos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu panaikino Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-316 bei 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-317 ir įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti bazinės šilumos (toliau - ir II bazinė šilumos kaina) ir karšto vandens kainų dedamąsias, kurios buvo taikomos 2011-2016 m. laikotarpiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2017 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovas tvirtina, kad ieškovas į atsakovui skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukdavo nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį. Ginčo laikotarpiu nuo 2015-2017 metais namo karšto vandens skaitikliai butuose neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, nes tokių patikrų atsakovas į bylą nepateikė. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 išaiškino, kad Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio l dalis įtvirtina, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Šilumos ūkio įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2008 m. sausio l d„ 15 straipsnio l dalyje pirmą kartą įtvirtinta nuostata, nurodanti, kad, nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotoj ai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo delspinigių, nes nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palūkanų ir (arba) delspinigių nenumato, todėl ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti ir reikalauti nei palūkanų, nei delspinigių (CK 6.258 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos 1995 m. įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir jį reglamentuojantis Vyriausybės 1996-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo“ ieškovės pritaikytą delspinigių dydį numato tik valstybės ir savivaldybės įmonėms už teikiamas paslaugas, o ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri teikia ne paslaugas, o tiekia prekes - šilumos energiją. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra iš dalies privati akcinė bendrovė, kurios steigėjas yra privatūs asmenys (valdo 0,06 procento visų bendrovės akcijų) ir Vilniaus miesto savivaldybės (valdo 99,04 procentų visų bendrovės akcijų).

Atsakovas prašo ieškinį atmesti, patenkinti priešieškinį: pripažinti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymą ir mokėtinų sumų apskaičiavimą nepagristu ir neteisėtu. Įpareigoti ieškovą atlikti šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), perskaičiavimą pagal faktiškai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenusius 2 asmenis, pagal galiojančias šilumos ir karšto vandens pašildymo dedamasis kainas, kurias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutarties administracinėje byloje Nr. A- 2681- 822/2016 pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132,tačiau į patalpų šildymui skirtos šilumos energijos paskirstymą neįtraukiant nepaskirstytam karšto vandens ruošimui skirtos šilumos energijos nuo 2011-01-01 iki 2021-01-31, galiojančias šilumos ir karšto vandens pašildymo dedamasis kainas, kurias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681- 822/2016 pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132, taikantpaskirstymo metodus Nr. 4 kartu su Nr. 5 ir į šilumos energijos paskirstymą įtraukiant visas (duomenys neskelbtini), name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įskaitant sandėliukus, remiantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis, pagal šių visų asmeninio naudojimo patalpų faktinį bendrą plotą, tačiau į patalpų šildymui skirtos šilumos energijos paskirstymą neįtraukiant nepaskirstytam karšto vandens ruošimui skirtos šilumos energijos nuo 2011-01-01 iki 2021-01-31. Priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo ieškinį tenkinti ir priešieškinį atmesti. Nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ iki 2017-03-29 Vilniaus mieste vykdė šilumos energijos tiekimą 2002-02- 01 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus m. savivaldybės ir UAB „Vilniaus energija“ nuomos sutarties pagrindu.UAB „Vilniaus energija“ iki 2017-03-29 tiekė centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu - (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas), kurio (duomenys neskelbtini) butas (toliau - Butas) remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklauso atsakovui.Atsakovas prašo pripažinti jam priskirtus mokėjimus neteisėtais bei nepagrįstais. Civilinėje byloje Nr. 2A-600-933/2020 buvo išspręstas klausimas dėl atsakovo (atsakovas minėtoje byloje) skolos (priskaičiuotų mokėjimų) už šilumą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31 priteisimo, t.y. teismas jau yra išsprendęs priskaičiuotų mokėjimų Atsakovui minėtu laikotarpiu teisėtumą bei pagrįstumą. Atsakovas priešieškiniu bando pakeisti jau priimtą teismo sprendimą, t.y. kelia analogišką klausimą, kurį jau yra išnagrinėjęs teismas. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas turi arba nepriimti tokio pareikšto ieškinio (pagal CPK 137 str. 2 d. 4), o priėmus ieškinį nutraukti bylą toje dalyje (CPK 293 str. 3 d.).Kaip teisingai nurodo pats Atsakovas, reikalavimai pripažįstami ta pačiais, kai sutampa: (i) šalys, (ii) ieškinio dalykas ir (iii) faktinis pagrindas. Minėtos civilinės bylos Nr. 2A-600-933/2020 šalys buvo: R. L.; AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Bendrovė, tad šios ir minėtos bylos šalys sutampa. Minėtoje byloje buvo nagrinėjama Ieškovo skolos / mokėjimų už šilumą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šioje byloje Atsakovo keliami lygiai tokį pat klausimai, t.y. dėl pateiktų mokėjimų teisėtumo ir pagrįstumo, tame tarpe dėl šilumos paskirstymo Name. Todėl šiose bylose yra keliamas / yra nagrinėjamas iš esmės ta patus klausimas - laikotarpiu 2013-05-01 iki 2015-05-31 priskirtų Atsakovui mokėjimų už šilumą bei karštą vandenį teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje (dėl laikotarpio 2013-0501 iki 2015-05-31) byla turėtu būti nutraukta.Taip pat priminti, kad pagal CPK 279 str. 4 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių kitoje byloje. Tad tuo atveju, jei teismas nematytų pagrindo nutraukti bylą minėtoje apimtyje, tokiu atveju civilinėje byloje Nr. 2A-600-933/2020 nustatytos aplinkybės, kad priskaičiuoti Ieškovui mokėjimai, tame tarpe priskirtas šilumos kiekis bei taikytos kainos, už šilumą ir karštą vandenį laikotarpiu 2013-05-01 iki 2015-05-31, yra pagrįsti ir teisėti, turi turėti prejudicinę reikšmę šioj byloje.

Atsakovas priešieškinį grindžia identiškais argumentais dėl Valstybinės energetikos reguliavimo Tarybos (buvusi Valstybinė kainų ir energetikos Komisija toliau - Komisija arba Taryba)perskaičiuotų šilumos ir karšto vandens kainų (c.b. Nr. 2A-600-933/2020). Minėtoje byloje apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad jam priskirti mokėjimai turi būti perskaičiuoti ne tik dėl negaliojančių karšto vandens kainų, bet ir dėl negaliojančių šilumos energijos kainų, t.y. apeliaciniame skunde Ieškovas nurodė, kad „Atsakovas R. L. apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismas priteisė skolą už Butui nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31 patiektą centralizuotą šilumą ir karštą vandenį, kuri ieškovės buvo apskaičiuota pagal kainas, kurios negalioja.Atsakovo R. L. teigimu, turėjo būti vadovaujamasi kainomis, kurios buvo patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-04-27 nutarimu O3E-132“.T.y. 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus Apygardos teismas c.b. 2A-600-933/2020 priteisė iš Ieškovo visą skolą tame tarpe ir už šilumos energiją, už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-05-31.Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 35 d. numato, kad šilumos ir karšto vandens kainos yra reguliuojamos ir apskaičiuojamos Šilumos ūkio įstatymo 32 str. bei Komisijos nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 3 p. numato, kad šilumos tiekimo licencijos turėtojas privalo vykdyti šias licencijuojamos veiklos sąlygas: tiekti šilumą kainomis, kurios nustatytos vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika. Detali šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo tvarka yra detalizuota Šilumos ūkio įstatymo 32 str., pagal kurį šias kainas nustato / patvirtina Komisija bei savivaldybės tarybos, o ne pati šilumos tiekimo įmonė. Tai yra Bendrovė vadovavosi išimtinai tuo metu Komisijos bei savivaldybės priimtais galiojusiais ir teisėtais nutarimais.Bendrovė, vykdydama šilumos energijos tiekimo veiklą Vilnius mieste iki 2017-03-29, šilumos ir karšto vandens kainas vartotojams visuomet skaičiavo ir taikė teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. Bendrovės sąskaitos, pateiktos vartotojams, jų tarpe atsakovui, vykdant šilumos tiekimo veiklą, ir sąskaitose nurodytos šilumos ir karšto vandens kainos yra pagrįstos tokių sąskaitų išrašymo metu galiojusiais teisės aktais, t.y. Komisijos bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimais / sprendimais, kaip tą numato Šilumos ūkio įstatymo 32 str. Taikyti kitų kainų, nei nustatė Komisija bei savivaldybės taryba Bendrovė neturėjo teisės.Atsakovo minimoje administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, teismas panaikino Komisijos, o ne Bendrovės priimtą nutarimą. Todėl Bendrovė nėra ir negali būti įpareigota perskaičiuoti mokėtinas sumas pagal Tarybos retrospektyviai perskaičiuotas šilumos bei karšto vandens kainų dedamasias. Bendrovė veiklos vykdymo laikotarpiu taikė teisės aktų bei pačios Komisijos taisyklių bei metodikų nustatyta tvarka pačios Komisijos patvirtintas ir suderintas šilumos ir karšto vandens kainas.Teisės aktai, priimti sprendimai negalioja atgal (lex retro non agit).Atsakovas šioje civilinėje byloje prašo pritaikyti Komisijos 2018-04-27 priimtą nutarimą Nr. O3E-132, santykiams, susiklosčiusiems iki šio nutarimo priėmimo, t.y. prašo teismo taikyti tesės aktą atgal, kas teisiškai negali būti pagrįsta.Atsakovo minimoje administracinėje byloje A-2681-822/2016 panaikintas Komisijos 2010-12-15 nutarimas Nr. 03-316 yra dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 str. ši nustatyta bazinė kaina buvo perskaičiuota dar šešiais vėlesniais Komisijos / savivaldybės tarybos nutarimais, kurie niekaip nėra pakeisti ar panaikinti.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pagrindo atgaline data perskaičiuoti Bendrovės pateiktas sąskaitas pagal tuo metu galiojančias/ teisės aktais pagrįstas kainas, teisinio nėra jokio.Komisija 2016-10-14 nutarimu Nr. O3-318 patvirtino naują bazinę šilumos kainą Bendrovei, kuri buvo pradėta taikyti nuo 2016 m. gruodžio mėn. 1 d., todėl Atsakovo analizuojama situacija dėl Komisijos 2010 m. nustatytos bazinės šilumos kainos nuo minėtos naujos bazinės kainos taikymo laikotarpio, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 1 d., neturi jokių sąsajų. Taip pat pažymėtina, jog 2010 m. nustatytos bazinės kainos taikymo laikotarpis prasidėjo nuo 2011 m. gegužės 1 d., todėl Atsakovo nurodomas laikotarpis iki šios datos taip pat neturi jokios sąsajos su Atsakovo diskutuojama Komisijos 2010 m. nustatyta bazine šilumos kaina.

Atsiliepimas

Atsakovas ginčija ir nurodo, kad kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nebuvo perduotos AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kadangi pareiškėjų dvišalė sutartis su UAB „Vilniaus energija“ nėra ir negalėjo būti perduota AB „Vilniaus šilumos tinklai“.2018-05-29 Vilniaus Apygardos teismas, c.b. Nr. 2S-1876-661/2018spręsdamas analogišką klausimą dėl tariamai neteisėtai perduotų procesinių teisių, priėmė sprendimą, kuriame vienareikšmiškai nurodė, jog„Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga - laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017-03-29 baigėsi galioti 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp AB „ Vilniaus šilumos tinklai “, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „ Vilniaus energija “ ir bendrovės Dalkia (dabar Veolia), kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ 15 metų vykdė šilumos tiekimą Vilniuje. Pasibaigus sutarties terminui šilumos ūkis buvo grąžintas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, t. y. nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „ Vilniaus šilumos tinklai “. Ieškovas nurodo, kad turto priėmimo - perdavimo aktas tarp AB „ Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „ Vilniaus energija“ pasirašytas 2017-03-29. UAB „ Vilniaus energija “ patvirtino, kad perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas 2002-02-01 Nuomos sutarties 13 priede bei vartotojų permokas. Taigi reikalavimo teisių perleidimas tinkamai pagrindžiamas dokumentais, t. y. atitinka visas sąlygas, numatytas CK 6.101 straipsnio nuostatas bei nenustatyta, kad prieštarautų CK 6.102 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.Atsakovui pateiktas 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuris patvirtina aplinkybę, jog vartotojai buvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą, be to, apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą yra viešai skelbiama ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainėje. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog skolininkei apie reikalavimo perleidimą yra tinkamai pranešta pagal CK 6.109 straipsnio reikalavimus.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovą atlikti perskaičiavimą į paskirstymą neįtraukiant nepaskirstytam karšto vandens ruošimo šilumos energijos, kol nesutvarkyta karšto vandens apskaita butuose nuo 2011-01-01 iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Prašymas atmestinas, nes atsakovas nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio kad per ginčo laikotarpį buvo susidaręs nepaskirstyto karšto vandens kiekis daugiabučiame name, kuriame butą nuosavybės teise valdo Atsakovas. Šilumos ūkio įstatymas (toliau - ŠŪĮ) pateikia nepaskirstytojo karšto vandens kiekio apibrėžimą. Ši definicija nesikeitė visą ŠŪĮ galiojimo laikotarpį ir numato, kad:„Nepaskirstytasis karšto vandens kiekis - viršijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos.“Taigi tam, kad būtų galima nustatyti, ar konkrečiu atveju yra susidaręs nepaskirstytasis karštas vanduo, būtina atlikti tokius veiksmus:

a. nustatyti, kokius rodmenis rodo daugiabučio namo geriamojo vandens įvadas, skirtas karšto vandens ruošimui;

b. tu pačiu metu nustatyti, kokius rodmenis rodo butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos;

c. įvertinti, ar aukščiau nustatytu būdu įvadinio skaitiklio rodmenų skirtumas, lyginant su būtų skaitiklių rodmenų suma, viršija leistinas apskaitos prietaisų paklaidas; jeigu viršija, koks yra šių rodmenų skirtumas. Gautas skirtumas ir būtų nepaskirstytojo karšto vandens kiekis.

Taip teisės aktu reikalaujama, kad nepaskirstyto karšto vandens kiekis būtų užfiksuotas tokio vandens kiekio nustatymo akte, laikantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytos tvarkos (užtikrinant, kad skaitiklių rodmenų fiksavimo metu karštas vanduo visame daugiabučiame name nebūtų naudojamas, laikinai vandens tiekimą nutraukus).

Atsakovas reikalavimą grindžia ŠŪĮ 15 str. 1 d., kurioje numatyta, kad nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjas įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tai yra, ši nuostata yra taikoma 1) tik tada kai nėra sutvarkyta karšto vandens apskaita, 2) kai yra nustatytas nepaskirstyto karšto vandens kiekis.Atsakovo name nuo 2010-05-01 karšto vandens tiekėja tapo bendrovė. Už karštą vandenį vartotojai atsiskaitė pagal 1-ąjį (iš nurodytų Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 dalyje) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą - su papildomu tarpininku „karšto vandens tiekėju“ - Bendrove (Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 dalies pagrindu).Naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens apskaitos prietaisų didžioji dalis Namo butuose įrengta 2011 m. lapkričio - 2012 m. sausio mėnesiais, tokių skaitiklių įrengimas Namo vartotojų butuose užbaigtas 2013 m. lapkričio mėn. (t.y. nepasibaigus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinto atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo / aptarnavimo veiklos plano terminui, iki 2017 m. kovo mėn.). Esant tokioms aplinkybės, ginčo, kylančio iš ŠŪĮ 15 str. 1 d., po 2013 m. lapkričio mėn. iš vis negali būti.

Priešieškiniu atsakovas pareiškė reikalavimą atlikti šilumos energijos paskirstymą įtraukiant konkrečiai visame name gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įkaitant sandėliukus, remiantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis. Tretysis asmuo nurodo, kad atsakovas jokių įrodymų neteikia, priešieškinį grindžia prielaidomis.LR aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.7 p. nustatyta, jog būsto naudingas plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 p. nurodyta, kad gyvenamosios patalpos naudingas plotasyra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir šiltų pagalbinių patalpų(pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma; 145.2 p. nurodyta, jog pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyruskambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma; 145.4 p. nurodyta, kad rūsio (pusrūsio) patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų faktišką paskirtį, naudojamų tiesioginei rūsio (pusrūsio) paskirčiai - į rūsio (pusrūsio) plotą. Nesant duomenųapie sandėliukus, kurie būtų užregistruoti kaip atskiri, namo butų / patalpų savininkams priklausantys konkretūs objektai, butų savininkams sandėliukų neatidalijus į atskirus kadastrinius vienetus ir jų neįregistravus įstatymo nustatyta tvarka kaip konkrečių dalinės nuosavybės dalių registre, neinformavus apie tai šilumos tiekėjos, nepateikus duomenų apie sandėliukų plotą ir priklausomybę, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad šilumos tiekėja neteisingai ar neproporcingai skirstė šilumos energiją.

Žemesnės instancijos teismas

Klausimai dėl karšto vandens normatyvo taikymo bei metrologinės patikros buvo išnagrinėtos: Vilniaus miesto apylinkės teisme c.b. Nr. 2-178-862/2019, Vilniaus apygardos teisme c.b. Nr. 2A-600-933/2020. Atsakovo keliami klausimai, buvo atmesti kaip nepagrįsti šiose bylose: Vilniaus miesto apylinkės teisme c.b. Nr. e2-4364-432/2017, Vilniaus apygardos teisme c.b. Nr. e2A-1527-467/2018, Vilniaus miesto apylinkės teisme c.b. Nr. e2-369-592/2020, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas c.b. Nr. e3K-3- 179-684/2019, Vilniaus miesto apygardos teismas c.b. Nr. e2A-277-577/2021.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas. Priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui R. L.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų(CK 4.262 str., CPK 179 str. 3 d., 182 str. 4 p.). Atsakovo butui ieškovo informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 3702196. Užlaikotarpiunuo 2015-06-01 iki 2021-01-31į butą patiektą šilumos energiją/karštą vandenį buvo neatsiskaityta, todėl yra susidariusi bendra 2422.32 Eurų atsakovo skola ieškovui. Atsakovas R. L. skolingas ieškovui 86, 83 Eurų delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,02 proc. normą.

Nors tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, naudojantys energiją savo buitinėms reikmėms, laikytina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su jais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovasprivalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už tiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio l dalis, CK 6.205 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio 1 dalį už termino sumokėti skolą praleidimą nustatyti 0,02 proc. delspinigiai. Teismas, vadovaujantis išdėstytu ir LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d., 15 str., 16 str., ieškinį tenkina. Ieškovas ieškinį įrodė pateikdamas įrodymus, numatytus LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d.,Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui, butas centralizuotai šildomas iš centralizuotų sistemų. Teismui pateiktos sąskaitos UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atitinka ginčo laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2021-01-31 ir LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d. reikalavimą – yra išdėstyta detali informacija apie suvartotą šilumos energiją patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti. Dokumentų 2017-06-22 perdavimo- priėmimo aktas rodo, kad UAB „Vilniaus energija“ perdavė atsakovo skolą AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Teismas, vadovaudamasis pateiktais rašytiniais įrodymais, nurodytais norminiais aktais ieškinį tenkina.

Atsakovo R.L. atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinis atmetamas.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimą, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017 36 punktą; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

Nagrinėjamoje byloje (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09129-2021-5) ginčas kilęs dėl atsakovių prievolės atlikti karšto vandens paskirstymo perskaičiavimą pagal ginčo buto apskaitos prietaiso rodmenis, taikant šilumos kainas, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, patvirtino 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132, yra išnagrinėtas civilinėse bylose Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo (teisminio proceso Nr.2-68-3-45015-2016-3), todėl atsakovo R. L. priešieškinis reikalavimas nenagrinėtinas, byla dalyje nutraukiama, nes faktiškai atsakovas siekia revizuoti priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2021-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-277-577/2021 išsprendė karšto vandens perskirstymo ginčą tarp šalių.

Tokiu atveju teismas sutinka su ieškovo, trečiojo asmens argumentų, kad priešieškinio reikalavimas dalyje dėl karšto vandens paskirstymo perskaičiavimo turi būti nutrauktas (LR CPK 293 str. 3 p., 294 str.). Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ byloje yra pateikusi rašytinius įrodymus, kad karšto vandens apskaitos sistema name baigta įrengti 2013-11-06.Atsakovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad iš viso koks nors nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekis, kurį reiktų atimti ar kurio negalima paskirstyti, yra įtrauktas į minėto laikotarpio sąskaitas.UAB „Vilniaus energija“veiklos laikotarpiu, jokio priskirto papildomo šilumos kiekio nėra nurodyta.AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vartotojams nebuvo priskaičiuota jokio papildomo šilumos energijos kiekio, laikotarpį nuo 2017-03-30 iki 2021-01-01 už papildomą šilumos kiekį nepaskirstyto karšto vandens ruošimui atsakovui buvo priskaičiuoti 4 EUR.

Vilniaus apygardos teismas 2020-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-600-933/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-22615-2015-3), nagrinėdamas R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-178-862/2019 pagal ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“, priėmė nutartį ir įvertino ginčą tarp šalių dėl 2013-05-01 iki 2015-05-31 skolos už karštą vandenį šilumos energiją priteisimą (14 punktas). Apygardos teismas 38,39 punktuose pasisakė dėl Vilniaus apygardos administracinis teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu panaikinto Valstybinės energetikos reguliavimo Tarybos (buvusi Valstybinė kainų ir energetikos Komisija toliau - Komisija arba Taryba)Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-316 bei 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-317 pasekmių šalių teisiniams santykiams. Išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-369-592/2020, apeliacinė Vilniaus apygardos teismo Nr.e2A-277-577/2021 yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, kur pasisakyta dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo pasekmių šalių teisiniams santykiams.Priešieškinio reikalavimas dalyje dėl šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymo perskaičiavimodalyje (dėl laikotarpio 2013-05-01 iki 2015-05-31) nutraukiama (LR CPK 293 str. 3 p., 294 str.), nes priešieškinio pagrindas ir reikalavimas tapatūs.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, buvo panaikintas Komisijos 201012-15 nutarimas Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“. Komisija, vykdydama minėtas teismų nutartis, 2018 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-132 „Dėl naujai apskaičiuotų šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“, kuriuo nustatė iš naujo apskaičiuotas šilumos bazinių kainų dedamąsias.Atsakovas nurodo, kad Ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo negali būti tenkinamas neva todėl, kad Ieškovė prašo priteisti skolą, apskaičiuotą pagal negaliojančias bazines šilumos kainų dedamąsias. Atsakovo nuomone, skola turi būti apskaičiuota pagal naujai priimtą komisijos nutarimą. Panaikintu nutarimu šilumos bazinės kainos dedamosios buvo nustatytos nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2021-01-31. Skolos dalis už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2021-01-31 apskritai nepatenka į panaikinto nutarimo galiojimo laikotarpį, todėl naujo komisijos nutarimo šiai skolos daliai išvis nėra pagrindo taikyti. Skolos už likusį laikotarpį, t. y. nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31, taip pat nėra pagrindo perskaičiuoti pagal naują komisijos nutarimą, nes teisės aktai (priimti sprendimai) negalioja atgal (lex retro non agit). Atsakovas šioje civilinėje byloje prašo pritaikyti komisijos nutarimą, kuris priimtas 2018-04-27, santykiams, susiklosčiusiems iki šio nutarimo priėmimo, t. y. prašo teismo taikyti teisės aktą atgal, kas teisiškai negali būti pagrįsta. Teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo, išskyrus atvejus, kai tai numatyta norminiame akte.LR Šilumos ūkio įstatymo 32 str. reglamentuoja kainodarą, kur kainų perskaičiavimai turi įtaką šilumos kainai tik ateityje.

Atsakovo R.L. kiti atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinio dalis atmetami. Atsakovas R. L., siekdamas pagrįsti atsikirtimą, priešieškinio dalį nepateikė teismui jokių įrodymų dėl ieškovo skaičiavimų neteisėtumo. Atsakovas R. L. nurodo teismui, kad pats teismas turi išsireikalauti namo patalpų duomenis su patalpų matavimu ir pagal įvadinio šilumos skaitliuko duomenis suskaičiuoti šilumos kiekį tenkantį atsakovo butui ir už šilumos energiją mokėtiną sumą. Teismas atsakovo atsikirtimą ir priešieškinio reikalavimą atmeta. Ieškovas teismui kartu su ieškiniu pateikė UAB „Vilniaus energijos“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ginčo laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2021-01-31surašytas sąskaitasatsakovui už suvartotą šilumos energiją. LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d. reikalavimą – yra išdėstyta detali informacija apie suvartotą šilumos energiją patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti. Atsakovas įrodymų, kad sąskaitose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės nepateikė. Atsakovo atsikirtimas dėl neįtrauktų į šilumos apskaitą namo patalpų atmetamas, nes tai yra konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstos prielaidos.

Teismas atmeta atsakovo atsikirtimą, kad trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nebuvo perduotos ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kadangi atsakovo dvišalė sutartis su UAB „Vilniaus energija“ nėra ir negalėjo būti perduota AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl atsakovas ne tik nebuvo ir iki šiol nėra informuotas apie skolos perkėlimą, taip pat nėra gautas atsakovo sutikimas dėl dvišalės sutarties teisių ir pareigų perdavimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Todėl laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ procesinės teisės nebuvo perduotos AB „Vilniaus šilumos tinklai“.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CPK48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011; kt.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017-03-29 baigėsi galioti 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir bendrovės Dalkia (dabar Veolia), kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ 15 metų vykdė šilumos tiekimą Vilniuje. Pasibaigus sutarties terminui šilumos ūkis buvo grąžintas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, t. y. nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ieškovas nurodo, kad turto priėmimo – perdavimo aktas tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytas 2017-03-29. UAB „Vilniaus energija“ patvirtino, kad perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas 2002-02-01 Nuomos sutarties 13 priede bei vartotojų permokas. Taigi reikalavimo teisių perleidimas tinkamai pagrindžiamas dokumentais, t. y. atitinka visas sąlygas, numatytas CK 6.101 straipsnio nuostatas bei nenustatyta, kad prieštarautų CK 6.102 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017-03-30 nutarimu Nr. O3-78 buvo panaikinta UAB „Vilniaus energija“ šilumos tiekimo licencija, o 2017-03-30 nutarimu Nr. O3-102 išduota energetikos veiklos licencija Nr. L4-ŠT-60, kuri ieškovei Vilniaus šilumos tinklams suteikė teisę verstis energetikos veikla Vilniuje, kuri nuo jos išdavimo dienos yra iki šiol galiojanti. Atsižvelgiant į ieškovui išduotą energetikos veiklos licenciją, nuo 2017-03-30 ieškovas yra vienintelis šilumos energijos ir karšto vandens Vilniaus miesto vartotojams tiekėjas.

Atsakovo R.L. priešieškinis atmetamas, nes neatitinka reikalavimų keliamų priešieškiniui LR CPK 143 str. 3d.,135 str.,: nurodomos aplinkybės, nepateikiami įrodymai arba pateikiami įrodymai iš ankstesnių bylų, kuriose yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ieškovo įrodymus paneigiantys atsakovo įrodymai nepateikti. Laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2017-03-09 Vilniaus šilumos ūkis buvo išnuomotas trečiajam asmeniui, su kuriuo, kaip nurodo atsakovas R. L. siejo sutartiniai santykiai. Priešieškinis pareikštas ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuris nuo 2017-03-29 įgijo pagal sutartį reikalauti iš atsakovo skolą susidariusią UAB „Vilniaus energija“ ir už tiekiamą šilumos energiją pagal licenciją. Atsakovo priešieškinis yra pareikštas netinkamai šaliai, kuri taiko ginčo laikotarpiu kitus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (buvusi Komisija) nutarimais patvirtintus šilumos paskirstymo metodus ir šių metodų taikymo taisykles, nei atsakovas R. L. kvestionuoja.Ieškovas pateikė įrodymus, kad butas (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiupriklausė R. L., buto šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų.Ieškovas pateikė UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovo atsakovui pateiktas sąskaitas už suvartotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2021-01-31, kurių atsakovas nenuginčijo, įrodymų, kad sumokėjo už šilumos energiją atsakovas nepateikė. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d., 15 str., 16 str., Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 str.1 d., ieškinį tenkina, priešieškinį atmeta.

Teismas atsakovo atsikirtimą dėl delspinigių atmeta.Atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, pagal pateikiamas sąskaitas. Ieškovas vadovaudamasi Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau - Įstatymas dėl delspinigių) 2 straipsnio 1 dalį, atsakovui paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 86.83 Eur už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 202101-31.Tarp šalių nėra sudaryta rašytinė Šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo- pardavimo sutartis.Didžioji dalis ieškovo akcijų (t. y. 99,4 proc.) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčija ieškovo teisę reikalauti delspinigių. Įstatymo leidėjo priimtas įstatymas Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, delspinigių skaičiavimo dydžio ir tvarkos, taikomas atsakovui, nes kitas susiklosčiusių teisinių santykių reglamentavimas nenustatytas.Dėl nurodytos priežasties ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius yra pagrįstas.

Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)

Ieškinį tenkinus, teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 92 str., 93 str. 1 d., 98 str., iš atsakovo ieškovui priteisia turėtas 1691,63 Eurų išlaidas teisinei pagalbai, turėtas 58,13 eurų bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio, registro duomenų išrašų kaina).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 293 str. 3 p.,

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje pagal priešieškinio reikalavimus dėl karšto vandens kiekio perskaičiavimo, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo pasekmių šalių teisiniams santykiams taikymo, dėl šilumos energijos ir karšto vandens paskirstymo perskaičiavimodalyje (dėl laikotarpio 2013-05-01 iki 2015-05-31) nutraukti.

Ieškinį tenkinti. Priešieškinįatmesti.

Priteisti iš ieškovo R.L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, j.a.k.124135580, 2422 eurus 32 centų skolą už parduotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2021-01-31, 86 eurus 83 centus delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2422,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymobei 1749 eurų 76 centų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis