Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-592-603/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-29
Bylos Nr.
2A-592-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45284-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „VILDINGAS“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Sertona“
Trečiasis asmuo
R. P., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-592-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45284-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Sertona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VILDINGAS“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sertona“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. P. ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisminis procesas tarp šalių pradėtas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VILDINGAS“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo UAB „Sertona“ atžvilgiu. Teismas 2016 m. gruodžio 14 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus reikalavimus patenkino. Įstatymo nustatytu terminu skolininkas pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir jo pagrindu išduoto teismo įsakymo, todėl teismas 2017 m. sausio 4 d. pranešimu nurodė kreditoriui, jog šis per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį. Gavus UAB „VILDINGAS“ ieškinį, jis 2017 m. sausio 27 d. nutartimi priimtas, tuo pačiu panaikintas 2016 m. gruodžio 14 d. teismo įsakymas. Atsakovui UAB „Sertona“ išsiųstas ieškovo ieškinys ir jo priedai bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, byloje 2017 m. vasario 23 d. priimtas sprendimas už akių. Atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi byloje priimtas sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

2. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė 2017 m. sausio 23 d. ieškinį dėl 4 229,21 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį pateiktas remontui automobilis „VW Phaeton“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Pažymėjo, jog automobilio remonto metu buvo sudėtinga susisiekti su atsakovo atstovais, todėl remonto darbai baigti tik 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje, o 2016 m. balandžio 4 d. atsakovui išrašyta 4 229,21 Eur sumai PVM sąskaita faktūra MYT Nr. 2269 remonto darbams apmokėti. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui pakartotinai išsiųstas raštiškas reikalavimas sumokėti už automobilio remontą, tačiau atsakymo nebuvo gauta.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytą poziciją, jog su ieškovu atsakovas nėra turėjęs sutartinių santykių, kurių pagrindu galėjo atsirasti turtinės prievolės ieškovui. Minėtame procesiniame dokumente atsakovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad automobilis buvo dešimties metų senumo ir įmonės reikmėms pirkta 2015 metais už 4 000 Eur, todėl atlikti remonto darbus už automobilio vertę viršijančią kainą būtų netikslinga ir neprotinga. Kartu pažymėjo, kad ieškovas yra juridinis asmuo, todėl savo veikloje turi vadovautis norminiais aktais, reglamentuojančiais transporto priemonių remonto, techninės priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus, pvz.: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 3-13 „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 2B-175 Reikalavimų transporto priemonių techninę apžiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo redakcija (9, 11 punktai). Nurodė, kad asmuo, kuris verčiasi transporto priemonių remonto veikla, turi užpildyti bent vieną esminį dokumentą – užsakymo remontui formą, kurią turi pasirašyti abi šalys. Kadangi užsakymų atsakovas ieškovui neteikė, automobilio nevežė ir nepaliko, akivaizdu, kad tokių užpildytų dokumentų nėra. Taip pat pažymėjo, jog nėra duomenų kaip perduotas neva suremontuotas automobilis, taip pat, kodėl 2016 m. kovo mėn. suremontavus automobilį, PVM sąskaita faktūra MYT Nr. 2269, 4 229,21 Eur sumai už remonto darbus išrašyta ne po ūkinės operacijos atlikimo, o dar po mėnesio 2016 m. balandžio 4 d. Teigia, kad nors ieškovas nurodo, kad atliko daug remonto darbų, tačiau nėra duomenų, iš kur paimtos remontui reikalingos dalys, kas jas tiekė. Atkreipė dėmesį, kad nustatytos ypač didelės darbų kainos, kurios net 3 kartus viršija specializuotuose servisuose ar degalinėse parduodamų pvz. alyvų ir skysčių kainas. Taip pat pažymėjo, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros niekada nėra gavęs. Nurodė, kad nuotraukose esanti automobilio spalva nesutampa, yra akivaizdžiai baltos spalvos, nors gamintojo spalva automobilio techniniame pase nurodyta intensyvios sidabrinės spalvos (metalic). Tuo pačiu atkreipė dėmesį, kad nuotrauka, kurioje matomas automobilio valstybinis numeris yra akivaizdžiai modifikuota, pats automobilis purvinas, o valstybinis numeris – švarus, be to, lentelė išlenda iš už automobilio numerio vietos. Pažymėjo, kad nuotraukose nėra matyti automobilio priekis, priekinės automobilio kėbulo dalies, nors ieškovas nurodo, kad atliko variklio remontą, ABS keitimą, o kėbulo darbų nėra nurodyta, nėra virinimo, dažymo darbų. Paaiškino, kad jam priklausanti transporto priemonė policijos ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ užfiksuoto autoįvykio metu 2016 m. balandžio 17 d. visiškai nepataisomai sugadinta, įvykio kaltininkas, kuris savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, už automobilį išmokėjo kiek daugiau nei 4 000 Eur. Pažymėjo, kad jeigu atsakovo transporto priemonė būtų remontuota, jos vertė galėjo būti didesnė.

4. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, jog automobilio priėmimo metu nebuvo įforminti priėmimo dokumentai, nes nekilo abejonių kieno tai automobilis yra, o dėl remonto darbų tartasi kelis kartus ir būtent dėl darbų apimties derinimo visas remontas ir užsitęsė.

Atsiliepimas

5. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, jog ieškovo reikalavimus vertina kaip nesąžiningus ir kaip siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Nurodė, jog automobilis įmonės balanse atsirado 2015 m. liepos 30 d., automobilis įsigytas išimtinai pardavimo tikslais. Iki pardavimo panaudos sutarties pagrindu perduotas trečiajam asmeniui R. P..

6. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog automobilį jis rado pagal skelbimą ir paprašė sūnaus jį apžiūrėti. Sūnus – R. P. su savo draugu M. M. nuvažiavo į Šiaulius. Ten M. M. pajungė mašiną prie kompiuterio, patikrino ir patikino, kad mašina yra gera. Automobilį balandžio mėnesį nupirko sūnus – R. P.. Nurodė, jog pavažinėjęs automobiliu pastebėjo, kad jis dūmija rija tepalus. Nuvažiavus pas pardavėją, kuris sutiko automobilio trūkumus kompensuoti – grąžino 900 Eur. Nuspręsta suremontuoti automobilio purkštukus. Nurodė, jog automobilį remontavo pas M. M. gatvėje, ten yra servisas. 2-3 savaites mašina buvo pas M. M.. Automobilį atsiimant buvo daug naujų trūkumų: kapotas neatsidarė, blogai veikė stabdžiai, pusė detalių sudėta bagažinėje. Viskas vyko 2015 m. balandžio mėnesį. Vėliau kapotą sutvarkė, stabdžius prapompavo. Atsiimant automobilį išrašė vekselį 1 000 Eur, tačiau padarė prierašą, kad sumokės, kai pataisys visus trūkumus. Paaiškino, kad pagal vekselį neatsiskaitė, nes remonto trūkumai nebuvo pašalinti. Automobilį užregistravo liepos mėnesį. Liepos mėnesį registruojant pastebėta, kad nėra pirkimo - pardavimo sutarties, pasirašyta nauja sutartis su pardavėju. Sutartį pasirašė direktorė, nes mašina perkama įmonės vardu, įmonė yra šeimos verslas: jo (trečiojo asmens) žmona yra akcininkė, sūnus – vadybininkas, sūnaus žmona – direktorė, jis (trečiasis asmuo) – komercijos direktorius. Nurodė, jog vėliau tą mašiną eksploatavo, važiavo su šeima į Neringą, ten ji stovėjo, gavo baudą už parkavimą. Rudenį grįžo ir važinėjo iki eismo įvykio. Įvykio metu automobilį vairavo vienų iš įmonės patalpų nuomininkas. Jo paprašė nuvežti sūnų į Žaliuosius ežerus, nes pats sirgo. Atkreipė dėmesį, jog jam skambino M. dėl vekselio apmokėjimo, tačiau jam atsakė, kad automobilis nebuvo sutvarkytas iki galo, todėl nėra už ką mokėti. M. pasakė, kad kreipsis į prokuratūrą. Praėjo kažkiek laiko, elektroniniu laišku direktorė gavo PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui už fiktyvius remonto darbus. Mano, kad buvo suklysta nurodant remonto datą, nes remontas gi buvo atliekamas ne rudenį, o pavasarį. Pripažino, jog automobilis buvo remontuojamas ir buvo mokėta grynais už detales, bet už remontą nemokėjo. Pažymėjo, kad 2016 metais santykiai su Moliu pasikeitė, susipyko ir nebendravo.

7. Atsakydamas į šalių klausimus trečiasis asmuo paaiškino, kad automobilio purkštukų remontas buvo atliekamas iki panaudos sutarties sudarymo, tuo metu automobilis dar nebuvo bendrovės. Perrašius automobilį įmonei buvo daromas smulkus remontas, keičiamos padangos, kam sąskaita buvo išrašoma neprisimena, bet už kurą sąskaitos buvo išrašomos įmonei. Automobilio įmonės veiklai nenaudojo, nes įmonė neturi tokios veiklos, tik nuomoja patalpas. Paaiškino, kad automobilį naudojo savo reikmėms.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bendrovė administravo automobilio 2016 m. balandžio 17 d. eismo įvykį, įvertinus remonto išlaidas nustatyta, kad jos didesnės nei 75 procentai transporto priemonės vertės iki eismo įvykio, todėl nuspręsta, jog automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga, automobilis pripažintas sugadintu ir išmokėta likutinė transporto priemonės vertė.

9. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovas prašė byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra. Papildomai pažymėjo, jog į bylą yra pateikta visa su eismo įvykio administravimu ir draudimo išmokos išmokėjimu susijusi medžiaga. Be kitų dokumentų yra ir 2016 m. balandžio 4 d. PVM sąskaita faktūra MYT Nr. 2269, ja buvo įrodinėjama mašinos rinkos vertė, tačiau kadangi automobilis buvo ne naujas, paaiškinta, kad rinkos vertei nustatyti tokia sąskaita faktūra reikšmės neturės. Kartu paaiškino, jog minėtą sąskaitą draudikui elektroniniu paštu pateikė atsakovo direktorė J. Z..

10. Liudytojas M. M. paaiškino, jog jis yra susijęs su bendrove UAB „VILDINGAS“, nes jo mama ten dirba komercijos direktore. Jis su R. P. tuo metu palaikė gerus santykius, pasiūlė servisą automobiliui suremontuoti. Robertas ir R. P. 2015 m. lapkričio mėnesį atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį ir UAB „VILDINGAS“ priklausantį angarą, nurodė, jog automobilis dreba, reikia jį paruošti pardavimui. Buvo nustatyta, kad yra sugedę 5 iš 10 purkštukų, tačiau kadangi jie vienas kitą kompensuoja, nustatyti kurie konkrečiai sugedę – sudėtinga, reikia keisti visus. Su R. P. buvo apie tai kalbėta, tačiau jis negalėjo apsispręsti ką daryti, mašina ilgą laiko kabėjo be remonto, nes su Roku buvo sunku susisiekti. Be purkštukų, buvo sugedęs vienas cilindras ir žiedai, buvo siūlyta iš sąvartyno atvežti kitą variklį, tačiau Rokas pradingo, vėliau atvažiavo ir pasakė, kad nieko nekeis – mašiną pardavinės. Vėliau buvo pakeistos detalės, pakeisti ABS. Papildomai buvo grįžęs dėl suporto (stabdžių) remonto. Automobilis visiškai sutvarkytas ir atiduotas kovo mėnesį. Taip pat nurodė, jog su Roku važiavo patikrinti automobilį prieš pirkimą, atliko diagnostiką ir matė, kad yra problemų. Paaiškino, jog jam buvo sumokėta už vožtuvus, kuriuos pavyko gauti pigiau. Dėl kitų dalykų buvo žadėta atsiskaityti per 3 mėnesius, bet dingo.

11. Liudytojas V. G. paaiškino, jog jo įmonė UAB „Tetraedri“ turi sutartį su UAB „VILDINGAS“ ir atlieka pastarojo užsakymo remonto darbus užsakovo patalpose. Automobilio remontą prisimena, nes tai neeilinis automobilis, turi 5 litrų variklį. Paaiškino, jog buvo remontuojamas automobilio variklis, remonto laikotarpis apytiksliai rudens – žiemos laikotarpiu, dėl kliento neapsisprendimo dėl remonto, darbai užsitęsė. Apžiūrėjęs į bylą pateiktas nuotraukas nurodė, jog nuotraukoje yra nufotografuotas jis pats.

12. Liudytojas J. A. paaiškino, jog yra matęs remontuojamą automobilį atpažino jį iš byloje esančių nuotraukų, tačiau numerio neįsidėmėjo. Buvo atvažiavęs į patalpas pirkti „Buržuikę“ (pečiuką), buvo vasaris ar kovas 2015 metų. Nurodė, jog jam atvažiavus automobilis kabojo ant keltuvo, buvo išimtas variklis.

13. Liudytojas P. D. paaiškino, jog jam teko lankytis servise (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio mėnesį ir iš karto po naujų metų (kelios dienos), du kartus matė servise ant keltuvo automobilį. Pirmą kartą variklis dar buvo su dviem galvomis, vėliau – jau išardytas. Į servisą važiavo dėl savo automobilio tvarkymo, dėl purkštukų ir stabdžių remonto.

14. Liudytoju apklaustas T. E. atsakydamas į šalių klausimus paaiškino, jog jo įmonė užsiima automobilių pirkimu – pardavimu, ne vieną šimtą automobilių yra pardavęs, konkrečiai šio automobilio pardavimo aplinkybių neprisimina, tokių automobilių yra pardavęs. Nurodė, jog parduotų automobilių defektų paprastai netaiso ar neatlygina, nes pardavimo metu automobilis būna patikrintas ir su technine apžiūra, todėl vėliau atsiradę trūkumai, atsižvelgiant į tai, kad automobiliai naudoti, yra dėl automobilio naudojimo ir detalių nusidėvėjimo. Taip pat paaiškino, jog variklio purkštukai gali sugesti dėl kelių įvairių priežasčių: laikų nepakeitus filtrų, užpilus ne tokios rūšies kuro ir pan. Nurodė, jog neprisimena, kad dėl konkretaus automobilio būtų tartasi dėl kompensacijos, aplinkybės, kad automobilis būtų perduotas naudotis anksčiau nei nurodyta automobilio priėmimo – perdavimo akte jam nėra žinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 4 229,21 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 337 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 18,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas valdo negyvenamas patalpas - angarą Nr. 5 adresu (duomenys neskelbtini), kuriame be kito ko yra teikiamos automobilių remonto paslaugos. 2015 m. spalio 2 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 15/10 pagrindu automechanikos darbus pagal atskirus užsakymus atlieka UAB „Tetraedri“. Pastarosios bendrovės direktorius V. G. bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju teismui paaiškino, jog ieškovo užsakymu atliko automobilio variklio remontą. Iš byloje pateikto 2016 m. kovo 28 d. Atliktų darbų akto ir UAB „Tetraedi“ ieškovui 2016 m. kovo 28 d. išrašytos sąskaitos faktūros T16 Nr. 004 matyti, kad automobiliui atlikti šie remonto darbai: ABS valdymo bloko keitimas, variklio purkštukų restauravimas, variklio stūmoklio žiedų keitimas, variklio tepalų ir filtro keitimas ir kt.

17. Byloje taip pat nustatyta, kad M. M., ieškovo komercijos direktoriaus pareigas einančios L. M. sūnus, tiekia ieškovui automobilių detales. 2016 m. kovo 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovui parduotos automobilio dalys automobilio remontui. Automobilį 2015 m. liepos 30 d. atsakovas įsigijo iš UAB „Lutora“, viešame registre minėti duomenys išviešinti 2016 m. kovo 21 d. Už automobilio remontą ieškovas 2016 m. balandžio 4 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą MYT Nr. 2269, 4 229,21 Eur sumai apmokėti. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės apmokėti minėtą sąskaitą buvimo.

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog automobiliui ieškovas suteikė variklio remonto darbų paslaugas. Aplinkybes apie automobilio pristatymą į ieškovui priklausantį servisą/angarą patvirtino ir trečiasis asmuo R. P. bylos nagrinėjimo metu. Ginčo dėl atlikto remonto kokybės, kainos ir apimties atsakovas byloje nekėlė, su ieškiniu nesutiko teigdamas, jog teisinių santykių su ieškovu neturėjo. Tokią atsakovo poziciją paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų ir šalių paaiškinimai.

19. Teismas pažymėjo, jog tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas teigė, jog atsakovas niekuomet nėra gavęs ir jam nėra žinoma ginčo sąskaita faktūra - 2016 m. balandžio 4 d. PVM sąskaita faktūra MYT Nr. 2269 4 229,21 Eur sumai, tačiau į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas R. P. nurodė, jog minėtą PVM sąskaitą faktūrą bendrovė gavo elektroniniu laišku. Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas taip pat teismui nurodė, jog minėtą sąskaitą faktūrą draudimo bendrovė gavo į automobilio 2016 m. balandžio 17 d. eismo įvykio bylą. Ją pateikė atsakovo direktorė J. Z.. Atstovas paaiškino, jog sąskaita faktūra įrodinėjama mašinos rinkos vertė, tačiau išmokėtai draudimo išmokai reikšmės neturėjo, nes automobilis nebuvo naujas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Bylos nagrinėjimo metu tiek trečiasis asmuo R. P., tiek liudytojas M. M., teismui paaiškino apie tai, kad ginčo automobilį į ieškovo patalpas (duomenys neskelbtini) pristatė remontui pats R. P. ir jo sūnus R. P.. Byloje nenustatyta konkreti automobilio pristatymo remontui data, nes tarp trečiojo asmens ir ieškovo dėl to kilo ginčas, tačiau pažymėtina, kad atsakovas iš vis neigė automobilio remontą pas ieškovą, nors atsakovo komercijos direktorius – R. P. šias aplinkybes patvirtino.

21. Nagrinėjamu atveju bylai išnagrinėti yra reikšmingos byloje nustatytos aplinkybės apie tai, jog atsakovas yra šeimos narių verslas, t. y. kaip paaiškino atsakovo komercijos direktorius R. P., jo sutuoktinė yra bendrovės akcininkė, jo sūnus R. P. dirba bendrovėje vadybininku, o marti – J. Z. yra bendrovės direktorė. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, jog automobilis nupirktas įmonės vardu ir įmonė mokėjo už eksploatacines išlaidas, kurą, tačiau automobilis naudojamas šeimos narių poreikių tenkinimui. Taip pat nustatyta, kad M. M. ir R. P. buvo geri draugai ir dėl to automobilis buvo remontuojamas UAB „VILDINGAS“, kur dirba M. M. mama. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė atlygintinų remonto paslaugų santykiai, nes nepriklausomai nuo to, kas automobilį pateikė remontui, šios paslaugos buvo suteiktos atsakovo automobilio naudai, ir todėl jam kyla pareiga atsiskaityti už paslaugas. Byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovą valdančių šeimos narių bendrovės turto naudojimą asmeninėms poreikiams tenkinti, neįtakoja atsakovo pareigos atsiskaityti už jo automobiliui atliktą remontą. Nesant ginčo dėl atliktų darbų kainos ir kokybės, ieškinys patenkintas visiškai.

22. Teismas taip pat pažymėjo, jog R. P. nurodytos aplinkybės apie automobilio pirminį pirkimą jo ar sūnaus vardu, o vėliau sutarties perrašymą dėl pirminės sutarties praradimo, taip pat aplinkybės apie automobilio registraciją 2015 m. liepos mėnesį bei UAB „Lutora“ automobilio defektų kompensavimą, prieštarauja liudytojo T. E. paaiškinimams ir viešojo registro „Regitra“ duomenims, todėl teismas vertino kritiškai trečiojo asmens paaiškinimus, jog dėl automobilio purkštukų pakeitimo į ieškovą buvo kreiptasi dar tuo laiku, kuomet automobilis atsakovui nepriklausė. Byloje nenustatyta aplinkybių apie tai, kad ginčo automobilis atsakovui ar jos administracijos šeimos nariams (kuriam nors iš jų) būtų perduotas iki 2015 m. liepos 30 d., kuomet jis buvo perduotas nuosavybės teisėmis atsakovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

23. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, kurį vėliau patikslino ir kuriame nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, ko pasėkoje nepagrįstai įvertino, jog tarp ginčo šalių susiklostė atlygintinių remonto paslaugų santykiai bei nepagrįstai tenkino ieškinį.

24. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, nėra kreipęsis į ieškovą su prašymu dėl automobilio remonto paslaugų suteikimo, niekada nesudarinėjo su ieškovu komercinių sutarčių ir nedalyvavo su ieškovu komerciniuose santykiuose. Šios pozicijos atsakovas nuosekliai laikėsi ir teikdamas paaiškinimus šios bylos nagrinėjimo metu.

25. Tuo atveju, jei ieškovas vertėsi ir/ar verčiasi automobilių remonto paslaugų teikimu, jam yra taikomi norminiai teisės aktai, reglamentuojantys automobilio remonto paslaugų teikimą, o būtent — Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 07 d. įsakymu Nr. 2B-175 patvirtintas Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas. Šio aprašo 9 ir 11 punktuose aiškiai reglamentuota, kad priimant automobilį remonto paslaugų teikimui, turi būti užpildyta užsakymo paraiška arba priėmimo — perdavimo aktas, detalizuojantys žinomus automobilio trūkumus ir užsakomas paslaugas bei remontui būtinas medžiagas. Lygiai taip pat grąžinant automobilį po remonto paslaugų suteikimo turi būti surašomas priėmimo - perdavimo aktas, kuriame būtų užfiksuota, kad automobilio valdytojas neturi pastabų dėl automobilio būklės ir remonto darbų. Ginčo atveju nė vienas iš paminėtų ir teisės aktais privalomai nustatytų dokumentų nebuvo pasirašytas, kas patvirtina, kad ieškovo išrašyta 2016 m. balandžio 4 d. sąskaita — faktūra MYT Nr. 2269 (toliau — ginčo sąskaita) yra fiktyvi, o ginčo sąskaitoje nurodyti remonto darbai faktiškai nebuvo atlikti.

26. Kaip nurodė byloje trečiasis asmuo R. P., kad jis kartu su sūnumi R. P. asmeniškai, o ne atsakovo vardu, 2015 metų pavasarį kreipėsi į M. M. dėl tam tikrų automobilio remonto paslaugų suteikimo, o būtent dėl automobilio variklio purkštukų pakeitimo. Kaip byloje paaiškino trečiasis asmuo R. P., automobilis tų pačių 2015 m. pavasarį atsiimtas iš M. M., kadangi automobilis buvo ne suremontuotas, o, atvirkščiai, dar labiau sugadintas — neveikė automobilio stabdžiai, nulaužta automobilio bėgių svirtis. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ginčo sąskaita negalėjo būti išrašyta, be to, ginčo sąskaitoje nurodyti remonto darbai bei medžiagos, kurie visiškai nesusiję su trečiojo asmens R. P. užsakinėtais automobilio variklio purkštukų keitimo darbais. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog automobilio purkštukų remontas užsakytas paties trečiojo asmens iki 2015 m. spalio 1 d. panaudos sutarties sudarymo, o minėti automobilio variklio purkštukų remonto darbai nebuvo užbaigti ir perduoti nei trečiajam asmeniui R. P., nei juo labiau atsakovui. Kartu visiškai nevertintos aplinkybės apie tai, kad 2015 m. spalio 1 d. tarp trečiojo asmens R. P. ir atsakovo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią automobilis perduotas naudotis trečiajam asmeniui R. P. ir pagal kurią panaudos gavėjas R. P. įsipareigojo automobilį eksploatuoti, rūpintis jo išlaikymu ir remontu. Tai patvirtina, kad atsakovas negalėjo būti atsakingas už ieškovo neva suteiktas automobilio remonto paslaugas.

Žemesnės instancijos teismas

27. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas nevertino ginčo sąskaitoje nurodytų remonto darbų tikrumo, t. y. nenustatinėjo, kada remonto darbai buvo pradėti, nei kada buvo baigti ar ir išvis ginčo sąskaitoje nurodomi darbai buvo atlikti. Priimant skundžiamą sprendimą, ginčo sąskaitoje nurodomų darbų atlikimo faktas nebuvo nustatinėjamas, o buvo remiamasi tik ieškovo pateikta ginčo sąskaita ir vienintele aplinkybe, kad ginčo sąskaita pateikta elektroniniu paštu tretiesiems asmenims R. P. ir AB „Lietuvos draudimas“, bet pačios sąskaitos atsiradimo faktas, joje nurodytų remonto darbų bei medžiagų tikrumas nebuvo nagrinėjami.

28. Priimant skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo atsakovo nurodomų aplinkybių, patvirtinančių, kad ginčo sąskaita yra fiktyvi, o būtent: 1) ginčo sąskaitos suma viršija remontuoto automobilio įsigijimo ir rinkos vertę. Ieškovo nurodoma 4 229,21 Eur suma už neva atliktus remonto darbus yra didesnė nei automobilio pirkimo kaina, t. y. 4 000 Eur. Sunku būtų logiškai paaiškinti, kaip įmanoma atlikti automobilio remonto darbus už kainą, viršijančią automobilio vertę, vietoje to, kad automobilį parduoti. Ginčo sąskaitos suma, viršijanti automobilio rinkos ir įsigijimo vertę, per se suponuoja teismo pareigą įsitikinti, kad ginčo sąskaitoje nurodyti darbai galėjo būti atlikti; 2) ginčo sąskaitoje nurodomos rinkoje neegzistuojantys remonto darbų ir medžiagų įkainiai (pvz., rinkoje nėra aušinimo skysčio už 32 Eur); 3) ieškovo nebuvo parengti ir užpildyti būtini automobilio priėmimo — perdavimo aktas ar užsakymo forma, kuriuose būtų užfiksuota automobilio būklė ir remonto paslaugų poreikis; 4) atsakovas nei iš ginčo sąskaitos, nei juo labiau iš automobilio remonto paslaugų negavo ir negalėjo gauti ekonominės naudos.

29. Atsakovas viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad darbų pas ieškovą neužsakinėjo, darbų nepriiminėjo, ieškovo darbų rezultatu niekada nesinaudojo ir naudos iš galimai atliktų darbų neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi tarp šalių nesusiklostė tarpusavio komerciniai santykiai. Visgi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė bylos nagrinėjimo ribas, pagal kurias vertino tik ginčo sąskaitos pateikimo aplinkybes ir nevertino ginčo sąskaitos tikrumo. Tokia situacija suponuoja, kad ieškovas nepasirašęs automobilio priėmimo — perdavimo akto ar užsakymo formos, ginčo sąskaitoje galėjo įrašyti ir nurodyti bet kokius automobilio remonto darbus ir/ar medžiagas su neegzistuojančiais įkainiais, o atsakovas ar tretieji asmenys tiesiog turėtų tokią sąskaitą apmokėti.

Atsiliepimas

30. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo patikslintą apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad skunde atsakovas tik kartoja pirmos instancijos teisme duotus paaiškinimus, tačiau iš esmės neginčija pirmos instancijos teismo išvadų, kuriomis (nurodant konkrečius bylos įrodymus ir jų įrodomąją vertę) paminėti atsakovo teiginiai buvo paneigti.

31. Apeliaciniame skunde atsakovas vėl teigia, jog „savo vardu niekada nėra kreipusis į ieškovę su prašymu dėl automobilio remonto paslaugų suteikimo, niekada nesudarinėjo su ieškovu komercinių sutarčių ir apskritai nedalyvavo su ieškove komerciniuose santykiuose“. Šiuos teiginius grindžia trečiojo asmens R. P. paaiškinimais, neva jis su sūnumi asmeniškai, o ne atsakovo vardu kreipėsi į M. M. dėl automobilio remonto.

32. Tačiau, kaip jau paminėta, pirmos instancijos teismo sprendime šie atsakovo paaiškinimai, kuriuos jis, pakeitęs poziciją (po to, kai pareiškime dėl sprendimo dėl akių peržiūrėjimo teigė, neva Automobilis apskritai nebuvo remontuojamas UAB „VILDINGAS“), davė bylos nagrinėjimo metu, buvo tinkamai įvertinti. Teismas pagal bylos įrodymus (sutartis, UAB „Tetraedri“ atliktų darbų aktą ir sąskaitą, liudytojų V. G., M. M. parodymus ir kt.) teisingai nustatė, jog automobilį remontavo būtent UAB „VILDINGAS“, ne M. M., kuris asmeniškai neturi tam galimybių ir tik rekomendavo UAB „VILDINGAS“ (kurioje dirba jo mama) valdomą servisą ir tarpininkavo remonto darbų atlikime.

33. Dėl trečiojo asmens R. P. paaiškinimų pažymėtina, jog faktiškai visi šio asmens paaiškinimai prieštarauja bylos įrodymams: tiek dėl automobilio įsigijimo datos ir aplinkybių, tiek dėl jo remonto laiko, apimties, aplinkybių. Šio trečiojo asmens paaiškinimai nelaikytini patikimais ir pirmos instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo – išskyrus paaiškinimus dėl automobilio remonto fakto (ką atsakovas pradžioje neigė), kurį patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

34. Teisiškai vertinant atsakovo nurodomas aplinkybes, kas laikytinas automobilio remonto darbų užsakovu, kaip jau paminėta, pirmiausiai atsižvelgtina į tai, kad automobilio savininku jo remonto darbų užsakymo ir atlikimo metu buvo atsakovas. Automobilį remontui pateikė šios bendrovės darbuotojas, asmeniniais ryšiais susijęs su bendrovės savininke ir vadove. Automobilio pateikimo metu UAB „VILDINGAS“ nebuvo nurodyta, jog tai asmeninis darbuotojo užsakymas, taigi UAB „VILDINGAS“ pagrįstai galėjo tikėtis, jog automobilį remontui teikia jo savininkas – bendrovė.

35. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia Reikalavimų transporto priemonių techninę apžiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto priemonių techninės apžiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr.2B-175, toliau – Aprašas) normomis, numatančiomis, kad automobilio priėmimas remontui ir grąžinimas turi būti įforminami dokumentais. Atsakovo teigimu, tokių dokumentų nepasirašymas neva savaime nurodo, jog ieškovo išrašyta 2016 m. balandžio 4 d. PVM sąskaita-faktūra MYT Nr.2269 yra fiktyvi, o remonto darbai nebuvo atlikti.

36. Šiuos argumentus atsakovas buvo nurodęs ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai jais nesivadovavo, nustatęs reikšmingus faktus, jog automobilis buvo remontuojamas, už jo remontą pareiga sumokėti kilo būtent atsakovui, o dėl remonto darbų kokybės, kainos, apimties ginčo byloje nekilo.

37. Tai, kad automobilio perdavimo-grąžinimo metu nebuvo įforminti Aprašo numatyti dokumentai nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių atlygintinių paslaugų teisinių santykių fakto ir pobūdžio. Pareigos sumokėti už suteiktas atlygintinas paslaugas neeliminuoja formalumų nesilaikymas. Teisės norminiai aktai nenumato, jog nesilaikęs aprašo reikalavimų dėl transporto priemonių perdavimo/grąžinimo remonto paslaugų teikėjas prarastų teisę į atlyginimą už transporto priemonių remontą.

38. Atsakovas argumentų dėl remonto darbų kainos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nekėlė, tai laikytina nauju apeliacinio skundo argumentu, kurio apeliacinės instancijos teismas neturėtų nagrinėti. Apeliacinio skundo argumentai, jog remonto kaina viršijo Automobilio rinkos vertę, dėl remonto darbų įkainių, tėra tik atsakovo prielaidos, nepagrįstos konkrečiais duomenimis ir bylos įrodymais. Tuo tarpu remonto darbų kaina pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – dalių, medžiagų, darbų pirkimo dokumentais, atliktų darbų aktu – bei darbų procese dalyvavusių asmenų parodymais. Pagal šiuos dokumentus pirmos instancijos teismas turėjo galimybes įvertinti ir įvertino UAB „VILDINGAS“ pateiktos atsakovui 2016 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitos-faktūros MYT Nr.2269 duomenų ir kainos pagrįstumą.

Atsiliepimas

39. Atsiliepime ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovui iš atsakovo 484 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

42. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kas nulėmė neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą ir neteisingą bylos išnagrinėjimą. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atliktų remonto darbų tikrumo, ar jie tikrai buvo atlikti, nenustatė pateiktos apmokėti sąskaitos tikrumo. Nurodoma, jog atsakovas neužsakė pas ieškovą remonto darbų, ieškovas nesilaikė automobilio priėmimo ir perdavimo tvarkos. Atsakovas mano, kad neturi pareigos mokėti ieškovui jo reikalaujamos sumos.

43. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

44. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

45. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011;ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

46. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-540/2009).

47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

48. Automobilio remonto sutartis pagal savo prigimtį yra atlygintinų paslaugų sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.716 straipsnio 1 dalis numato, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei tinkamai įvykdo sutartimi sulygtą įsipareigojimą, t. y. jeigu paslauga buvo teikiama netinkamai, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti.

49. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino sąskaitos tikrumo, faktiškai atliktų remonto darbų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme abejonių dėl atlikto remonto kokybės, kainos ir apimties atsakovas nekėlė, byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti jam ieškovo pateiktą sąskaitą už automobilio remonto paslaugas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog ieškovo apmokėti atsakovui pateiktoje sąskaitoje nurodytos sumos nepagrįstos ar nurodyti darbai faktiškai neatlikti, iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė, kad apmokėti pateikta sąskaita yra fiktyvi.

50. Apelianto manymu, ieškovas nepasirašęs automobilio priėmimo — perdavimo akto ar užsakymo formos, ginčo sąskaitoje galėjo įrašyti ir nurodyti bet kokius automobilio remonto darbus ir/ar medžiagas su neegzistuojančiais įkainiais, o atsakovas ar tretieji asmenys tiesiog turėtų tokią sąskaitą apmokėti. Atsakovo vertinimu, minėtos automobilio priėmimo – perdavimo akto ar užsakymo formos neegzistavimas, sudaro pagrindą atsakovui nemokėti pagal pateiktą sąskaitą už automobilio remontą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog šalys nepildė automobilio priėmimo – perdavimo akto ar užsakymo formos, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas neturi pagrindo reikalauti sumokėti už atliktus remonto darbus, o atsakovas neturi pareigos atsiskaityti. Sutiktina su atsiliepime į patikslintą apeliacinį skundą pateikta ieškovo pozicija, jog formalumų nesilaikymas neeliminuoja pareigos atsiskaityti už atlikus darbus, taip pat sutiktina, jog teisės aktai nenumato, jog nesilaikęs aprašo reikalavimų dėl transporto priemonių perdavimo/grąžinimo remonto paslaugų teikėjas prarastų teisę į atlyginimą už transporto priemonių remontą.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad ieškovas atliko sąskaitoje nurodytus darbus atsakovo automobiliui ir pagrįstai reikalauja už šiuos darbus sumokėti.

52. Dėl trečiojo asmens R. P. paaiškinimų pažymėtina, jog teismas sprendime konstatavo, jog pastarojo parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, tiek dėl automobilio įsigijimo datos ir aplinkybių (prieštarauja valstybės įmonės „REGITRA“ pateiktiems automobilio pirkimo dokumentams ir pardavėjo UAB „Lutora“ direktoriaus paaiškinimams), tiek dėl jo remonto laiko, apimties bei aplinkybių. Taigi matyti, kad apylinkės teismas liudytojo parodymus vertino kritiškai, jais nesirėmė darydamas išvadas dėl byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimo. Minėti duomenys prisidėjo formuojant vidinį teismo įsitikinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, jog automobilio ieškovas neremontavo.

53. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta kodėl byloje esančių įrodymų visumą turėtų būtų vertinama kitaip nei ją vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudarė pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, todėl teismas ieškinį patenkino.

54. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

55. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

56. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 484 Eur (advokato pagalbai apmokėti) priteistinos ieškovui iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-51-863/2018 palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „VILDINGAS“, juridinio asmens kodas 124606993, iš atsakovo UAB „Sertona“, juridinio asmens kodas 303322080, bylinėjimosi išlaidas 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus).

Teisėjai Loreta BujokaitėVidas StankevičiusJūra Marija Strumskienė