- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-1344-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01411-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- T. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties pagal ieškovės J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovui T. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų pateikimo teismui dienos, prašė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnametės dukters K. P. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti laikiną atsakovo T. P. bendravimo su dukra tvarką, numatant, kad T. P. su dukra K. P. bendrauja kiekvienos savaitės šeštadieniais nuo 13:00 val. iki 14:00 val. motinos J. P. gyvenamojoje vietoje (įskaitant ir parkus bei kitas viešąsias erdves, esančias greta gyvenamosios vietos), dalyvaujant J. P.; 3) priteisti nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą iš atsakovo po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki 10 mėnesio dienos, pervedant į ieškovės banko sąskaitą, paskirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Prašymą grindė tuo, kad:
1.1. Dukters gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, yra vos 4 mėnesių amžiaus, maitinama motinos pienu, tarp motinos ir dukters yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys.
1.2. Laikina bendravimo tvarka nustatytina atsižvelgiant į dukters poreikius, jos susiformavusį valgymo ir miego režimą, į tai, jog dukra nemaitinama mišinėliais, dėl ko reikalingas nuolatinis motinos buvimas šalia. Atsakovui pasiėmus vaiką bendravimui motinai nedalyvaujant, neatitiktų geriausių vaiko interesų, kiltų grėsmė, kad atsakovas dukters gali negrąžinti. Prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka užtikrintų tėvo teisių įgyvendinimą, o taip pat atitiktų vaiko interesus. Ieškovė taip pat siūlo atsakovui bendrauti per Skype programą.
1.3. Atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo, tokiu būdu nevykdydamas savo konstitucinės pareigos. Ieškovės teigimu, vaikas gyvena su ja, todėl atitinkamai pati ieškovė imasi aktyvių priemonių jos turtinėms teisėms įgyvendinti, t. y. rūpinasi nepilnamečio vaiko priežiūra, sveikata, būtiniausių priemonių įsigijimu. Siekiant, jog ir atsakovas didesne dalimi prisidėtų prie dukters išlaikymo bei tikslu užtikrinti geresnes vaiko gyvenimo sąlygas ir vaikų interesus, priteistinas laikinas išlaikymas, sudarantis 321 Eur per mėnesį. Nurodo, jog vadovaujasi orientaciniu kriterijumi - minimalia mėnesine alga, sudarančia 642 Eur per mėnesį, todėl mano, jog kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti bent 321 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas T. P. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko, prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais:
2.1. Vaiko poreikius ugdymui, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui, pilnavertei mitybai, sveikatai ir higienai gali užtikrinti ir atsakovas, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu (tėvu).
2.2. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka pernelyg siaura, nepakankama, o bendravimas per Skype nesukurtų vaiko ir tėvo ryšio. Manė, jog turėtų būti nustatytas maksimalus bendravimas - po lygiai 50/50.
2.3. Dukra visada buvo išlaikoma ir pilnai materialiai aprūpinta. Jis dukrai perka sauskelnes, tyreles, žaislus. Ieškovės nurodoma 642 Eur minimalaus mėnesinio atlyginimo suma yra nurodyta neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius ji šiuo metu siekia 420-430 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų vaikui turėtų teikti 210-220 Eur išlaikymą per mėnesį. Atsakovo teigimu, tokio amžiaus vaiko išlaikymui per mėnesį yra pakankama 400 Eur suma, todėl sutinka su puse šios sumos.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog nepilnametė K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama, broliu K. Z. ir seneliais gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso ieškovės tėvams N. ir V. P., jame yra penki kambariai, visi patogumai. Apsilankymo metu namuose buvo švaru, tvarkinga. Mažametė miega mamos miegamajame, kuriame yra visi reikalingi baldai bei daiktai, jai sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. Mama yra vaiko priežiūros atostogose, nurodė, kad gauna 1700 Eur per mėnesį motinystės išmoką bei 60 Eur per mėnesį išmoką vaikui. Pasak ieškovės, su atsakovu atskirai gyvena nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, atsakovas tris metus niekur nedirba, ji viena išlaikė šeimą, o vaiko tėvas neprisideda prie dukters išlaikymo. Ieškovė nurodė, jog karantino metu norėtų, kad jos ir kūdikio bendravimas su atsakovu vyktų nuotoliniu būdu, galima būtų vieną kartą į savaitę išeiti į lauką kartu su ja. Tarnybos vyr. specialistei telefonu susisiekus su atsakovu, buvo informuota, kad jo gyvenamojoje vietoje galima bus apsilankyti, kai jis susipažins su visais dokumentais iš teismo. Nurodo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vaiko mažą amžių, į tai, kad ieškovė dukra rūpinasi nuo pat jos gimimo, mažametei šiuo metu yra sudaryta saugi aplinka augti, vystytis, ugdytis, neprieštarauja dėl laikinos nepilnametės gyvenamosios vietos su motina nustatymo bei iš tėvo laikino išlaikymo mažamečiam vaikui priteisimu. Sutinka, kad atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, jo dienos režimą, į tai, kad kūdikis maitinamas motinos pienu, ieškovės siūloma laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka šiuo metu būtų pakankama palaikyti tėvo ir vaiko ryšį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: 1) nustatė gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) nustatė laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, numatančią, atsakovo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tokia tvarka: i) kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei; ii) kiekvienos savaitės 2 (dvi) šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei; 3) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat ieškovei nustatė 5 dienų nuo privalomosios ikiteisminės mediacijos pabaigos dienos terminą ieškiniui pareikšti.
5. Nustatė, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją ginče dėl šalių santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių. Pažymėjo, jog pradėjus ikiteisminę privalomosios mediacijos procedūrą, ieškovė prašymo pateikimo metu neturi galimybės pateikti teismui ieškinio, todėl turi teisę vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas, atsižvelgdamas į mažametės amžių, į vaiko poreikį būti maitinamai motinos pienu, į susiformavusį motinos ir vaiko ryšį, į tai, kad šiuo periodu mažametei yra svarbiausias būtent motinos rūpestis bei meilė, bei nesant byloje duomenų apie ieškovės netinkamą rūpinimąsi mažamete ir nenustatęs priežasčių, dėl kurių šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
7. Spręsdamas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo teismas pažymėjo, kad nenustatė objektyvaus pagrindo riboti vaiko teisę bendrauti su tėvu bei tenkinti ieškovės prašymą dėl minimalaus atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Nurodė, kad vaiko laikinai gyvenamajai vietai esant nustatytai su ieškove, jai taip pat tenka pareiga dėti pastangas, kad vaiko emocinis ryšys su atsakovu būtų palaikomas nuolatos, stiprėtų, o ne atvirkščiai, ir užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu.
8. Teismas pripažino atsakovo argumentus iš dalies pagrįstais. Pažymėjo, kad įgyvendinant tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus, apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Sutikdamas su ieškovės prašyme nurodytomis aplinkybėmis, jog šalių vaikas yra itin mažas, prisirišęs prie motinos, atkreipė dėmesį, kad beveik šešių mėnesių šalių vaikui reikalingas bendravimas su abiem tėvais, o taikant minimalų bendravimą šis ryšys gali visiškai nutrūkti ir tokiu būdu bus daroma žala vaiko interesams. Vertino, kad byloje nėra nustatyta, jog maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, be to, atsakovas nori bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, siekia maksimalaus bendravimo. Įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko amžių, artimą ryšį su motina (maitinamas motinos pienu) sprendė, jog taikytina platesnė tėvo ir dukters bendravimo tvarka, kuri labiau užtikrintų šalių mažamečio vaiko interesus, palaikytų sistemingą ir nuolatinį ryšį su vaiko tėvu. Pažymėjo, kad atsakovo bendravimo su vaiku laikinos tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria byla nėra išsprendžiama iš esmės, o šalys gali geranoriškai susitarti dėl kitokios, įskaitant ir bendravimą nuotolinėmis ryšio priemonėmis, atsakovo ir mažametės dukters bendravimo tvarkos.
9. Spręsdamas laikino išlaikymo klausimą teismas pažymėjo, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį, taip pat negali nustatyti ir proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Vadovaudamasis savo iniciatyva išreikalautais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nustatė atsakovo darbovietes ir gaunamą darbo užmokestį. Pažymėjo, jog pagal turimus duomenis ir orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2021 m. sausio 1 d. sudarančios 642 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 468 Eur), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, atsakovo poziciją dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio (kiekvienas iš tėvų vaikui turėtų teikti 210-220 Eur per mėnesį), teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, laikino išlaikymo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant po 215 Eur laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) J. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) priimti ir prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus; 2) pakeisti iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį, ir: i) nustatyti, jog iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisiamas laikinas išlaikymas po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, pinigines lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės sąskaitą; ii) numatyti, jog atsakovas su dukra bendrauja kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 13.00 val. iki 14.00 val. ieškovės gyvenamojoje vietoje (įskaitant ir parkus bei kitas viešąsias erdves, esančias greta gyvenamosios vietos), dalyvaujant ieškovei. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. teikiant teismui prašymą dėl atsakovo bendravimo laikinos tvarkos prioritetas teikiamas dukros interesams apsaugoti. Teiktame prašyme buvo nurodomas atsakovo elgesys, įvairaus pobūdžio smurto naudojimas, dėl kurio kilo grėsmė ir mažametės dukters sveikatai. Nors iš atsakovo namų išsikraustė, tačiau gražiuoju sutarti su atsakovu dėl bendravimo su dukra nepavyksta, atsakovas terorizuoja skambučiais ir žinutėmis bei reikalauja susitikimų, neatsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko režimą bei jo poreikius. Susidomėjimas dukra atsirado tik išsikrausčius iš namų, o iki to laiko atsakovas neprisidėdavo prie vaiko priežiūros. Toks atsakovo elgesys kenkia tiek ieškovei, tiek nepilnamečiam vaikui, specialistai siūlė nepalikti vienos dukters su atsakovu, o teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, neįvertino atsakovo elgesio.
11.2. Laikina bendravimo tvarka pasirinkta atsižvelgiant į dukters amžių, dienos režimą, į tai, kad atsakovas su dukra bendrauja pasivaikščiojimų lauke metu. Šaltuoju metų laikotarpiu ilgiau kaip 1 val. būti lauke tokio amžiaus vaikams nėra rekomenduojama, be to, susiruošimas išeiti į lauką užtrunka apie 20 min., dėl ko pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką nukrypstama nuo vaiko įprasto dienos režimo vienu kartu apie 2,5 val. Toks nukrypimas neatitinka geriausių tokio amžiaus vaiko interesų. Nurodo, jog taip pat dabartinėje gyvenamojoje vietoje nemato galimybių rengti susitikimų, kadangi gyvena tėvams priklausančiame būste, tėvai yra vyresnio amžiaus ir patenka į rizikos grupę dėl Covid-19 pandemijos, o ieškovei bendraujant su atsakovu, laikoma, kad yra atskiri namų ūkiai. Iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas su dukra bendraudavo kartą į savaitę, dažniausiai savaitgaliais, taip pat kelis kartus per savaitę nuotolinio ryšio priemonėmis. Mano, kad toks bendravimas, atsižvelgiant į situaciją bei į geriausius vaiko interesus, yra pakankamas, tam pritarė ir išvadą byloje teikianti institucija.
11.3. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose turi būti siekiama apsaugoti ir kito sutuoktinio teisėtus interesus, neturtines teises. Pažymi, kad atsakovas su dukra gali bendrauti tik ieškovei dalyvaujant, tačiau skundžiama nutartimi nustačius, kad turi būti užtikrinamas atsakovo bendravimas su dukra net 6 val. per savaitę, susitikimas gyvai su atsakovu, atsižvelgiant į jo elgesį bei naudojamą įvairaus pobūdžio smurtą, pažeidžia ir ieškovės interesus.
11.4. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Nors teismas nagrinėdamas prašymą šiame procese preliminariai vertina vaiko poreikius ir teiktino išlaikymo dydį, tačiau teismas turi nustatyti tokį laikiną išlaikymą, kuris užtikrintų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas iki skundžiamos nutarties prie dukros išlaikymo atskirai neprisidėjo ir lėšų neskyrė, išskyrus tai, jog kelis kartus nupirko pagal amžių netinkamas sauskelnes ir vaikiškų košelių, kurių mažametė dukra pagal amžių nevartoja. Mano, jog prašomas priteisti laikinas po 321 Eur per mėnesį išlaikymas yra būtinas siekiant patenkinti minimalius, būtinuosius poreikius ir tiesiogiai siejamas su MMA dydžiu.
11.5. Teismui teikiami papildomi dokumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau dėl objektyvių aplinkybių ir pagrindžia įrodinėjamą poziciją dėl atsakovo elgesio. Kadangi sprendžiamas mažamečio vaiko interesų apsaugos klausimas, teikiami ir prašomi prijungti įrodymai yra aktualūs nagrinėjant atskirąjį skundą tam, jog būtų objektyviai ir visapusiškai įvertintas poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą su ieškovės argumentais nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį bei priimti rašytinius įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Apeliantės teiginiai dėl smurto yra subjektyvaus pobūdžio, menkinantys atsakovą ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė perdėtai reaguoja į patarimus dėl vaiko auklėjimo ir maitinimo, neteikia informacijos apie dukros maitinimą ir jos dienos režimą. Taip pat nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovas nesidomi ir nesirūpina vaiku, kadangi gimus kūdikiui pirmą mėnesį daug laiko praleisdavo su kūdikiu ir padėdavo ieškovei, o vėlesniais laikotarpiais pagalba buvo derinama su darbais.
12.2. Apeliantės siekiamas laikinas vienos valandos per savaitę bendravimas su mažamete dukra nepadės atkurti prarasto ryšio su dukra, kuris nutrauktas nevykdant apylinkės teismo nutarties. Ieškovės nuomonei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, ugdymo bei vystymosi turi tiesioginės įtakos ieškovės tėvai, su kuriais ieškovė šiuo metu gyvena. Be to, po teismo nutarties nutrūko iki tol buvę kelis kartus per dieną video susitikimai, ieškovė atsisako parodyti vaiką nuotoliniu būdu per Skype programą. Taigi ieškovės veiksmai pagrindžia jos siekį nutraukti dukters ryšį su atsakovu.
12.3. Ieškovė taip pat nepagrįstai remiasi pandemija, siekdama jai palankios bendravimo tvarkos. Be to, ieškovė gali atvykti į buvusius namus ir pabūti su dukra teismo nustatytą laiką.
12.4. Nors ieškovė laikino išlaikymo dydį grindžia minimaliu mėnesiniu atlyginimu Lietuvoje, tačiau 642 Eur suma sudaro ir mokesčiai. Atskaičius mokesčius, minimali mėnesinė alga siekia 420-430 Eur, todėl kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis sudaro 210-220 Eur. Dukra yra beveik šešių mėnesių amžiaus, jos poreikiams patenkinti pakankama ne didesnė nei 400 Eur suma. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kokiems vaiko poreikiams ir kokios sumos yra išleidžiamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka bei priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
15. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus: i) susirašinėjimą su atsakovo broliu; ii) raštelio fotonuotrauką; iii) susirašinėjimą su atsakovu; iv) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. vasario 21 d. raštą Nr. 1IGP-544; v) vaiko situacijos vertinimo anketą; vi) susirašinėjimą; vii) el. laiškus atsakovui dėl automobilio; viii) susirašinėjimą dėl daiktų.
16. Atsakovas taip pat kartu su atsiliepimu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti: i) sms žinutę; ii) skundą (pastabas) Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriui; iii) susirašinėjimą žinutėmis; iv) prašymą Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių; v) 2021 m. kovo 21 d. skundą Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui; vi) el. laiško ieškovei kopiją; vii) susirašinėjimą su ieškove el. laiškais; viii) neatsakytų skambučių/žinučių sąrašą.
17. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301-333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334-338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301-333 straipsniai).
18. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
19. Ieškovės pateikti susirašinėjimai su atsakovo broliu, raštelio fotonuotrauka, susirašinėjimas su atsakovu sprendžiant atskirojo skundo (ne)pagrįstumo klausimą reikšmės neturi (tokie įrodymai labiau reikšmingi galėtų būti sprendžiant ginčą iš esmės). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. vasario 21 d. raštas Nr. 1IGP-544 sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą taip pat neturi teisinės reikšmės, be to, jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio. Vaiko situacijos vertinimo anketa aktualesnė sprendžiant laikiną vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju šis klausimas yra išspręstas ir atskiruoju skundu neskundžiamas. Ieškovės prašomi prijungti jai atsiųsti el. laiškai, kuriuose aptariamas smurtas bei ieškovės atvejis, prijungtini prie bylos, kadangi gali būti reikšmingi vertinant atkirajame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas neprijungia prie bylos medžiagos apeliantės pateikto susirašinėjimo su atsakovu dėl automobilio bei daiktų, kadangi tokie rašytiniai įrodymai sprendžiant procesinio pobūdžio klausimus nereikšmingi.
20. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nėra pagrindo prie bylos medžiagos prijungti atsakovo teiktų rašytinių įrodymų. Atsakovo pateikta sms žinutė fragmentiška, todėl ji negali nei paneigti, nei patvirtinti atsakovo argumentų. Teikti skundai Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl galimo skundžiamos nutarties nevykdymo neturi teisinės reikšmės sprendžiant atskirajame skunde keliamus klausimus, tokie įrodymai galėtų turėti teisinę reikšmę keliant nutarties (ne)vykdymo klausimus. Taip pat teisinės reikšmės nagrinėjamais procesiniais klausimais neturi ir atsakovo susirašinėjimas su ieškove el. laiškais derinant susitikimus, kadangi tai taip pat aktualiau keliant nutarties (ne)vykdymo klausimą.
Dėl skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos
21. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja, visų pirma, siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustatant bendravimo tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su mažamete dukra bendrauja 6 valandas per savaitę, t. y. kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei ir kiekvienos savaitės 2 (dvi) šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 (dvi) šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei. Įrodinėja, jog tokia teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nustatyta neatsižvelgiant į atsakovo elgesį, jo naudojamą įvairaus pobūdžio smurtą, kenkiantį dukrai, jos amžių, dienos režimą, taip pat ir į tai, jog toks bendravimas dėl atsakovo elgesio kenkia ir ieškovės interesams.
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kuriais grindžiamas minimalus atsakovo bendravimas su mažamete dukra ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog tokios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų visų pirma vaiko interesų, pažeistų tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei įrodinėja apeliantė, atsakovo bendravimas su vaiku, kurio amžius šiek tiek daugiau nei šešeri mėnesiai, bendravimas gyvai tik vieną valandą per savaitę ne tik kad neprisidėtų prie artimo tarpusavio emocinio ryšio sukūrimo, tačiau priešingai, tik minimaliai mažamečiam vaikui bendraujant su tėvu, tarpusavio ryšys gali nutrūkti. Pažymėtina, kad nesudaro pagrindo apriboti atsakovo bendravimą su vaiku iki minimalaus ir ieškovės nurodomas vaiko režimas. Viena vertus, vaikui augant, režimas kinta, todėl vien režimas nelaikytinas pagrindiniu kriterijumi taikyti minimalų bendravimą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nustatytas 2 valandų trukmės atsakovo bendravimas su vaiku per dieną nevertintinas kaip galintis įtakoti ar kardinaliai keisti mažamečio vaiko režimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog konkrečios bendravimo su vaiku valandos nenustatytos, todėl ieškovė turi galimybę suderinti su atsakovu palankiausią mažamečiam vaikui pagal jo režimą dienos bendravimo metą.
24. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas iki nutarties priėmimo bendraudavo su dukra darbo dienomis nuotolinio ryšio priemonėmis, o gyvai dažniausiai tik kartą ir savaitgaliais, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo keisti apylinkės teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuotolinio ryšio priemonės galėtų būti kaip papildoma bendravimo priemonė, tačiau prioritetas, atsižvelgiant į vaiko amžių, vis tik teiktinas gyvam bendravimui. Pažymėtina, kad bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis galbūt patogesnė ieškovei bendravimo priemonė, tačiau skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Atsakovės argumentas, jog specialistai siūlė nepalikti vienos dukros su atsakovu nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi apylinkės teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką nurodė, jog atsakovui bendraujant su dukra dalyvauja ir ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, jog ir ieškovės įrodinėjami jos interesų pažeidimai dėl atsakovo elgesio nesudaro pagrindo apriboti atsakovo bendravimo su dukra iki apeliantės siekiamos minimalios bendravimo trukmės. Nors ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai komplikuoti, tačiau nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas mažamečio vaiko interesams ir jų užtikrinimui. Tokia išvada darytina ir pritariant apylinkės teismo argumentui, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad maksimalus bendravimas su atsakovu kenktų vaiko interesams. Pažymėtina, kad ir atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas aiškiai išreiškė norą ir siekį bendrauti su vaiku, dalyvauti vaiko auklėjime.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantės argumentai, susiję su atsakovo elgesiu, tik laikinai sureguliuojant specifinę ginčo situaciją, teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, tarp jų ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pagal esamą faktinę situaciją procesinio sprendimo priėmimo metu, nustatyta laikina bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios sprendžiant klausimą iš esmės, ir, pasikeitus faktinei situacijai, galėtų būti keičiama vienos iš šalių prašymu.
Dėl išlaikymo laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu
26. Pasisakant dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pažymėtina, jog laikino išlaikymo priteisiamas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta vaiko interesams civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimas (santuokos nutraukimo), nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas 215 Eur laikinas išlaikymas.
27. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Paprastai turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Taip pat atsižvelgiama ir į tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybes užsidirbti.
28. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą, vertino apeliantės ir atsakovo pajamas, nurodydamas, kad ieškovė gauna 1700 Eur motinystės išmoką, o atsakovo darbo užmokestis, teismo išreikalautais duomenimis iš valstybinio socialinio draudimo fondo, (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio mėnesį sudarė 500 Eur. Teismas kartu pažymėjo, jog išsamesni duomenys bus nustatyti nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, be to, šioje stadijoje negali ir nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti išlaikymą vaikui.
29. Nustatyta, kad ieškovė kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones detaliau nepagrindė 321 Eur išlaikymo mažamečiam vaikui dydžio, remiasi minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi (šios nutarties priėmimo momentu minimali mėnesinė alga Lietuvos Respublikoje – 642 Eur neatskaičius mokesčių). Atsakovas procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, jog laikino išlaikymo prašymas paskaičiuotas su privalomais mokesčiais, todėl juos atskaičiavus, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis sudaro 210-220 Eur sumą.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodomas aplinkybes ir teismo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė pagrįstą laikino išlaikymo sumą, užtikrinančią vaiko teisę į bent jau minimalų išlaikymą. Pažymėtina, jog pagrįstai, nesant detalių duomenų šioje proceso stadijoje, remtasi minimalios mėnesinės algos kriterijumi, atskaičiavus nuo jos mokesčius. Pažymėtina, kad apeliantė ir apeliacinės instancijos teisme nepagrindė aplinkybės, kodėl mažamečiam vaikui reikalingas 642 Eur išlaikymas per abu tėvus, nenurodė, jog vaikas turi papildomų laisvalaikio poreikių, kuriems nėra pakankamas teismo priteistas laikinas išlaikymas (CPK 178 straipsnis). Nors apeliantė remiasi argumentu, kad atsakovas iki nutarties priėmimo neteikė išlaikymo vaikui, tai neturi reikšmės nagrinėjant procesinio pobūdžio klausimą bei priteistinam laikino išlaikymo dydžiui, kadangi išlaikymo dydis šiuo atveju mokėtinas nuo skundžiamos nutarties priėmimo.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aptariamu atveju spręstas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Šių priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, apie kitas ginčo aplinkybes, kurios aktualios šalims. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, kitos ginčui spręsti reikšmingos aplinkybės.
32. Kiti (likę) atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ir išaiškinimų, įvertino mažamečio vaiko poreikius ir interesus, dėl jų pagrįstai ir motyvuotai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.