Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-737-720/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-05-23Kauno apylinkės teismas
  2. T-1969-720/2022Nutartis · 2022-10-13Kauno apylinkės teismas
  3. T-1970-720/2022Nutartis · 2022-10-31Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-11-15Kauno apygardos teismas
  5. T-2440-720/2022Nutartis · 2022-12-23Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2023-01-13Kauno apygardos teismas
  7. T-1054-720/2023Nutartis · 2023-03-29Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
1-737-720/2022
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00486-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
P. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-737-720/2022Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00486-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.9.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12.; 2.3.4.13.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Lukui Žižiui,dalyvaujant:prokurorei Virginijai Vigelienei,kaltinamajam P. Ž.,

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, advokato padėjėjai M. K., advokatui M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, vykdantis individualią statybų veiklą, gyvenamoji vieta deklaruotas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 186 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

kaltinamasis P. Ž. apgaule vengė atsiskaityti už suteiktą paslaugą, o būtent:

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. balandžio 30 d. 13.57 val. sudaręs paskolos sutartį, kuria jo atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 eurų paskolą bei įsipareigojęs iki 2019 m. balandžio 30 d. paskolintą pinigų sumą grąžinti su 4 procentų metinėmis palūkanomis, o paskolos sutarties užtikrinimui įkeitęs paskolos gavėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Lexus RX 450“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Lexus RX), 17000 eurų vertės, pirminiu įkeitimu kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, įsipareigojęs įkeistą transporto priemonę apdrausti kreditoriaus naudai bei mokėti draudimo įmokas, įsipareigojęs be raštiško kreditoriaus sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti įkeistos transporto priemonės bei įsipareigojęs nedelsiant informuoti kreditorių apie visas aplinkybes, pabloginusias ar galinčias pabloginti įkeistos transporto priemonės būklę, taip pat, siekdamas užtikrinti paskolos grąžinimą 2018 m. balandžio 30 d. išdavęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo asmeniškai įsipareigojo 2019 m. balandžio 30 d. besąlygiškai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000,00 eurų, t. y. papildomai įsipareigojęs savo asmeniniu turtu, kurio neturėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo atveju padengti gautos paskolos sumą, nuo 2019 m. kovo 29 d. nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir 2019 m. kovo 29 d. vieneriems metams AB „Lietuvos draudimas“ apdraudęs transporto priemonę „Lexus RX“, naudos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvo įsipareigojęs, nenurodė; apie laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. nepataisomai sugadintą įkeistą transporto priemonę „Lexus RX“ kreditoriui nepranešė, o 2019 m. gegužės 9 d. „Citadele“ banke atidaręs naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, 2019 m. gegužės 10 d. 15.14 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė AB „Lietuvos draudimo“ vyresniajam transporto žalų ekspertui elektroninį laišką su šios „Citadele“ banko sąskaitos numeriu, į kurią nurodė pervesti transporto priemonei „Lexus RX“ draudimo bendrovės nustatytos padarytos žalos dydį bei gavo 6244 eurus, o 2019 m. balandžio 26 d. 16.00 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas raštiško kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, įkeistą transporto priemonę pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotame aukcione dalyvavusiam ir didžiausią kainą, t. y. 6396 eurų, už transporto priemonę „Lexus RX“, pasiūliusiam ir aukcioną laimėjusiam A. Š. už ženkliai mažesnę kainą – 1452 eurus, pasirašydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje pirkėju nurodomas A. Š., tačiau už transporto priemonę gautų piniginių išmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė, o 2019 m. balandžio 30 d. suėjus paskolos grąžinimo terminui, paskolos negrąžino ir besąlygiškai ją grąžinti vengė iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginis reikalavimas liko be ekonominio padengimo ir negalėjo būti realizuotas iš įkeisto daikto ar asmeninio jo turto, tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti už suteiktą paslaugą ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 10 793,29 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis P. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2018 m. balandžio 30 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį 10 000,00 eurų vertės. Tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir buvo tos įmonės 50 procentų akcininkas. Dabar ta įmonė yra likviduota. Dėl tos sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi pirkimo medžiagų sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Direktoriumi kaltinamasis buvo nuo 2017 m. iki įmonės likvidavimo 2020 m. sausio mėnesio. Įmonė užsiėmė bendrais statybiniais darbais. 2018 m. įmonė dirbo ganėtinai stabiliai, bet neturėjo apyvartinių lėšų. Dėl skolų įmonėje, tai tuo metu buvo susidarę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsimas ir mokėjimo atidėjimas 10 dienų už pirktas medžiagas. 2018 m. balandžio mėn. pradžioje buvo susidariusi 20 000,00 eurų skola dėl pradelsimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paimtas statybines medžiagas sumokėti. Įmonei reikėjo apyvartinių lėšų, kad galėtų susimokėti. Buvo atlikti darbai, bet jų užsakovai dar jiems buvo nesumokėję. Jį pradėjo spausti R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tas pats žmogus vadovavo toms abiems įmonėms. Kaltinamasis pas jį atėjo kaip pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, kad palauktų dėl tos skolos atidėjimo. Sakė, kad jam reikia pinigų sumokėti už kitus darbus. R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, kalbino, kad palauktų iki mėnesio galo ar gegužės mėnesio pradžios, kai atsiskaitys užsakovai su jais ir tada tą skolą susimokės. Kaltinamasis R. S. pažinojo asmeniškai. Paklausė jo, ar žino, kas galėtų paskolinti pinigų už procentus tam tikram laikui. Kadangi kaltinamasis jį pažinojo asmeniškai, galvojo, kad taip bus paprasčiau išspręsti problemą. R. S. pasiūlė pats paskolinti pinigų. Kaltinamasis pasakė, kad turi automobilį, kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Lexus RX 450h“, kaip užstatą dėl grąžinimo. R. S. pasiūlė, kad pinigų paskolins, bet nesakė, kas tuo metu juos skolins. Pasakė, kada ir kur jam atvažiuoti dėl tos skolos patvirtinimo. Kaltinamasis suprato, kad jis pats asmeniškai paskolins 10 000,00 eurų. Būtent dėl tokios sumos jie sutarė. Kaltinamasis sakė, kad dalį tų pinigų perves į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kiti pinigai liks įmonės apyvartiniai pinigai, nes reikėjo atlyginimus mokėti darbuotojams. R. S. sutiko laukti tų kaltinamojo gavimo mokėjimų. Metams jie pasirašė sutartį. R. S. skolina 10 000,00 eurų, nes kaltinamajam trūksta apyvartinių lėšų, o kaltinamasis jam iš tų pinigų 4000,00 eurų grąžina, bet ne jam tiesiogiai, o į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o kitus pinigus pasilieka savo įmonėje apyvartinėms lėšoms. Kaltinamasis pervedė 4 000,00 eurų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Toliau laukė, kol kaltinamajam sumokės užsakovai. Ta suma būtų padengusi tas skolas ir kaltinamajam dar būtų likę. Tie 10 000,00 eurų buvo sutarta, kad metams skolinama. Prieš sudarant sutartį, R. S. pasakė, kad suruoš dokumentus, o kaltinamajam tik reikės atvažiuoti ir pasirašyti. Balandžio 30 d. kaltinamasis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo R. S. juristė ofise. Ten jį atvažiuoti pakvietė R. S.. Kaltinamasis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, kad skolina UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis tos įmonės nežinojo ir, kad R. S. buvo direktorius taip pat nežinojo. Dabar irgi nežino, ar R. S. ten savininkas ar direktorius. Labai į tai nesigilino. Kaltinamasis pasirašė sutartį dėl paskolos gavimo 10 000,00 eurų. Pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įkeitė automobilį. Pateikė dokumentaciją dėl automobilio, tai yra transporto priemonės techninį pasą. Automobilis „Lexus RX 450h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ , automobilis draudimo buvo įvertintas 17 000,00 eurų. Buvo kaip ir įkeitimas ar hipoteka. (duomenys neskelbtini) buvo notarė ar juristė ir tą dokumentaciją padarė. Ir vekselį kaltinamasis pasirašė, jeigu kas, kad atsako savo asmeniniu turtu. Savo asmeninio turto neturėjo, bet savo pajamomis. Automobilis buvo išpirktas ir buvo įmonės nuosavybė. Paskolos sutartį pasirašė ir įkeitimo sutartį pasirašė su 4 procentų metinėmis palūkanomis, kurias mokėjo kas mėnesį. Mokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ – 33 eurus su centais kas mėnesį, mokėjo visą tą laiką, kol truko sutartis. Skolą grąžinti įsipareigota buvo pasibaigiant sutarčiai po metų 2019 m. iki balandžio 30 d. Konkreti data nebuvo nurodyta, bet iki tos dienos turėjo grąžinti. Būdas irgi nebuvo nustatytas, kaip turėjo grąžinti. Pasirašant sutartį, kaltinamojo taip pat paprašė, kad kaip garantą jis asmeniškai pasirašytų neprotestuotiną vekselį, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžins, tada kaltinamasis 10 000,00 eurų grąžins iš savo lėšų. Kaltinamasis tuo metu galvojo, kad tai nebus problema, nes įmonė dirbo gerai, joje dirbo 22 žmonės, turėjo ne vieną objektą. Pasirašydamas sutartį jis neturėjo tikslo apgauti R. S.. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ irgi apgauti neturėjo tikslo. Manė, kad galės atiduoti skolą ir buvo tuo metu tikras, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją atiduos. Tačiau neatidavė skolos nei kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, atidavė tik numatytas palūkanas. Vėliau prasidėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sunkumai ir neapmokėjo aktų viena įmonė, paskui kita, buvo pradėti ikiteisminiai procesai. Jam dirbant, įmonė gaudavo pajamas, bet reikėjo atsiskaityti už paimtas medžiagas, mokėti atlyginimus ir visas kitas išlaidas, gavosi taip, kad atidėliojo tos skolos atidavimą ir laukė geresnių laikų. Buvo planas, kad bus resursų atiduoti tą skolą. Planas žlugo, kai viena įmonė nesumokėjo. Viskas buvo tais pačiais 2018 metais. 2018 m. viena įmonė 10 000,00 eurų nesumokėjo, 2019 m. nemažą objektą darė ir 38 000,00 eurų nesumokėjo. Tuo pačiu kaupėsi PVM, kurį buvo planas perrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo tokia galimybė pasirašius tam tikrą sutartį perleisti. Dar ir asmeninių paskolų prisidarė tuo metu ir ėmė kreditus iš kitų įstaigų. Kaltinamasis asmeniškai ėmė paskolas padengti įmonės paskolas. Ėmė iš „BigBank“ paskolą, po to iš Šiaulių banko ir dar buvo Snoras. Buvo 4 000–5 000 eurų paskolos. Tiksliai sumų neprisimena. Tuos pinigus panaudojo apyvartinėms įmonės lėšoms. Nieko neformindavo. Buvo dalis mokama juodų pinigų atlyginimas. Buvo baltarusių ir ukrainiečių įdarbinta. Mokėjo oficialiai ir vokeliuose. Tuos pinigus, kur ėmė, ir naudojo neoficialiems atlyginimas mokėti. Buhalterinė apskaitą tvarkė UAB bendrovė kažkokia. Vėliau susirado Klaipėdoje R. B., kaip buhalterį, tai jis porą mėnesių įdarbintas buvo, bet pamatęs netvarką, neapsiėmė su tuo dirbti. Paskui viskas sustojo. Dėl bankroto kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. pabaigoje. Jau kreipėsi po to laiko sutarties termino. Dar visą laiką kaltinamasis vykdė veiklą ir mokėjo palūkanas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl bankroto jau po to. Kai suėjo terminas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo laišką, kad negrąžinta skola ir mėnesiui oficialiai jie susitarė atidėti tą skolos terminą. Bet per tą laiką skolos neatidavė ir kaltinamasis vėl važiavo pas R. S. asmeniškai, kad palauktų ir atidėtų tą terminą. Bet nesutiko. R. S. prašė, kai jau kaip buvo kreiptasi dėl bankroto, apie gegužės mėnesį 2019 m. Tiksliai nepasakys, kiek palūkanų pervedė, bet virš 300,00 eurų turėtų būti. Jam atrodo, kad iki galo sutarties datos paskutinius du mėnesius gal ir palūkanos nebebuvo pervestos. Logiškai skaičiuojant tiek ir gaunasi. Nieko neoficialiai jis ir nesumokėjo, viskas buvo oficialiai. Tiksliai nepasakys. Skolingos įmonės jiems pinigų negrąžino. Kreipėsi į teismą išieškoti, bet nepavyko išieškoti pinigų. Su viena įmone pasirašyta taikos sutartis, nes ta įmonė kaltinamajam turėjo grąžinti skolą, bet ta įmonė priešieškinį pateikė didesnei sumai, negu jo ieškinys, tad sudarė taikos sutartį. Skolingi buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 38 000,00 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 000,00 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000,00 eurų. Tik tos trys buvo skolingos. Jie ir daugiau darbų vykdė ir kitų įmonių buvo. Padėtis sunkėjo. Su R. S. bendraudavo labai dažnai ir aiškindavosi esamą padėtį, aktus su parašais veždavo rodyti. Dar nebuvo suėję metai, per kuriuos turėjo atiduoti skolą. Bet turėjo įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai dėl to ir bendravo. Medžiagų suma buvo 15 000,00 eurų kreditas, kol viskas baigėsi, susidarė apie 30 000,00 eurų, ir todėl juos padavė bankrotui. Gegužės mėn. įvyko įvykis ir įkeistas automobilis buvo apgadintas, tai įvyko 2019 m. balandžio 9 d. Automobilis stovėjo kieme ir atėjęs iš ryto kaltinamasis rado jį sugadintą. Tai įvyko daugiabučio namo kieme, kur kaltinamasis nuomojosi būstą. Automobiliui buvo išdaužyti stiklai ir visas automobilis sudaužytas, kapotos durelės, stogas, lempos. Visos kėbulo dalys buvo apdaužytos. Apie tai pranešė policijai. Apžiūrėję įvykio vietą, pareigūnai rado kažkokį įrankį. Draudimas galiojo. Gavo draudimą per sutarties terminą. Draudimą reikėjo pratęsti draudimą ir jis kaip direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl draudimo pratęsimo. Pagal datas jis tiksliai neatsimena. Dar nebuvo pasibaigę tie metai. Kai sudarė sutartį ir įkeitė automobilį, jis buvo apdraustas metams laiko. Tai draudimas buvo padarytas ankščiau, pratęstas buvo dar nesibaigus sutarčiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jau buvo 2019 m. pačioje balandžio pradžioje, bet reikia tikslinti datas, nurodytas draudime. Žodžiu, pranešė R. S., kad automobilis buvo apgadintas. Draudimui pranešė. Išmoka draudimo buvo išmokėta 6 244,00 eurai. Draudimas buvo AB „Lietuvos draudimas“. Tvarkė dokumentus su draudimu jis pats. Atsikaitomąją sąskaitą nurodė „Citadele“ banko sąskaitą. Ši sąskaita priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ta sąskaita nebuvo visą laiką sukurta. Ji atidaryta buvo 2019 m. gegužės 9 d. Jis atidarė naują sąskaitą, nes kitos įmonės sąskaitos buvo užblokuotos. Dar nebuvo bankroto procedūros, bet įmonė buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ su praleistais terminais ir pasirašytais vekseliais, tai buvo perduota antstoliams ir jie užblokavo įmonės sąskaitą. Valstybei nebuvo skolos tuo momentu. Žino, kad skolos neatidavė ir automobilis buvo įkeistas. Kad pinigus gavo, nežino, kodėl nepranešė. Realiai tuos pinigus išleido sumokėti atlyginimams žmonės, nes bijojo, kad tas įvykis kai įvyko, buvo grasinimai, kad ir su juo susidoros. Mano, kad viskas įvyko dėl skolų. Suprato, kad automobilis buvo įkeistas ir išmoka turėjo būti atiduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis po apgadinimo važiuoti dar galėjo ir jis su juo nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno pas žmoną, jos tėvus ir nuosavo namo kieme pastatė tą automobilį. Su juo važinėti jau nebebuvo galima. Draudimas paskelbė aukcioną tam automobiliui, nes draudimas tą automobilį nurašė ir turėjo realizuoti. Draudimas organizavo aukcioną ir sakė, kad viską praneš. Kai buvo žmogaus laimėtas aukcionas, jam pranešė, kokiai sumai buvo laimėtas ir, kad turi atvykti jį laimėjęs žmogus ir asmeniškai sumokėti. 6 396,00 eurai, tai tokia suma, kuri buvo laimėta aukcione. Tuo adresu atvyko tas žmogus ir pasižiūrėjęs į automobilį pasakė, kad tokios sumos negali mokėti. Klausė, kokią sumą galės sumokėti, pasakė 1 452,00 eurus. Nežino, kodėl tokia suma buvo. Žmogus skambinosi, bet kaltinamasis nežino, su kuo jis kalbėjo. Surašė pirkimo–pardavimo sutartį, jis, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir A. Š.. Kieme surašė sutartį ir pasirašė, jam kaltinamasis išrašė pajamų orderį, kaltinamajam padavė tuos visus pinigus. Su draudimu šio reikalo neaptarė. Šios dalies proceso nesupranta. Kodėl pats draudimas nedalyvavo pirkime, todėl nusprendė, kad taip ir turi būti. Automobilį pardavinėjo draudimas ir organizavo aukcioną. Tuos pinigus kaltinamasis išleido savo reikmėms, į jokią apskaitą netraukė. Jis pats buvo be pinigų, buvo žmona su vaiku. Jis pats jokio skelbimo nedėjo dėl automobilio. Jis klausė ir sakė, kokią sumą jam pasakė draudimas. Bet žmogus pasakė, kad jam neapsimoka už tokią sumą pirkti automobilį ir sakė, kad taip lengvai kaltinamasis automobilio neparduos. Tuo metu kaltinamasis realiai nesuprato, kad automobilis įkeistas. Sutartis jau buvo pasibaigusi ir pratęsta nebuvo. Suprato, kad yra skolingas pagal tą sutartį. Jis yra pasirašęs vekselį asmeninį kaip garantą. Ten irgi buvo skola, bet tuo pačiu ta skola jau perėjo jam. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki to laiko negrąžina, tai suprato, kad jis tada asmeniškai liks skolingas. R. S. apie pinigų gavimą nesakė ir su juo nekalbėjo, bet pas jį važiavo kalbėtis dėl skolos grąžinimo. Sau atlyginimą kaltinamasis mokėdavo, tuo metu kai dirbo. Būtent jau tuo metu, kai pardavė automobilį, įmonė jau buvo subyrėjusi ir visi darbininkai išdarbinti ir tik jis vienas liko įdarbintas. Jau neturėjo ir sau iš ko atlyginimą mokėti. Asmeniškai su R. S. dėl skolos kalbėjo, prašė pratęsti terminą dėl tos tarp bendrovių sudarytos sutarties, bet šis nesutiko. Galiausiai kaltinamasis pasakė, kad įkeistąjį automobilį pardavė ir, kad jo nėra, o tuo pačiu prašė pratęsti skolos terminą, be to, galėjo skolą atsidirbti, bet su jokiai jo prašymas R. S. nesutiko. Skolos jo įmonei nebuvo grąžintos, įmonei jis vadovavo iki 2019 m. pabaigos. Įmonė yra likviduota. Jo žiniomis, kažkokia dalis skolos yra grąžinta, bet skolas kreditoriams nedengia. Jo niekas neinformavo apie tai. Niekas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinta. Neturėjo išankstinio tikslo apgauti. Jis šito iki tardymo realiai nesuprato ir realiai net nesusimąstė apie tai. Ten buvo niuansai, kad reikėjo pranešti tam, kad buvo įkeistas automobilis. Kai jam paaiškino, kaip turėjo pasielgti, tada ir suprato. Galutiniame variante atsidarė sąskaitą tyčia, kad gautų tą sumą. Žinojo, kad automobilis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jo. Suprato, kad neatidarius naujos sąskaitos, tie pinigai atiteks UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą jis ir pripažįsta, kad neleido jiems gauti pinigų. Po įvykio ofise kalbantis su R. S. dėl skolos grąžinimo bei jam pasakius, kad automobilis apgadintas ir jo nėra, apie patį draudimą ir išmokas su R. S. pokalbio nebuvo. Pastarasis visos situacijos realiai nežinojo. Sudaužytas automobilis ir viskas. Kad kaltinamasis kreipsis į draudimą, apie tai nekalbėjo. R. S. savo darbu atlyginti skolą žadėjo apie keturis kartus. Pirmą kartą po to įvykio, kaip pasakė, kad to automobilio nėra ir pinigų nėra. Jau buvo pasibaigus sutarčiai. Kaip ir minėjo, po kelių dienų dar nepasibaigus pilnai sutarčiai. Kaltinamasis sakė, kad reikia spręsti kaip tą gražinimą išsispręsti. Kaltinamasis užpildė dokumentą ir gautus pinigus už automobilį išleido sau, bet gavosi, kad kabėjo įmonės kasoje. Gavosi, kad tuos pinigus jis pasisavino, bet bankroto bylos eigoje tuos pinigus, tai 1 452,00 eurus, jis grąžino. Šiuo metu kaltinamasis dirba pagal individualią veiklą, atlieka techninę priežiūrą pastatų, žiemos laikotarpiu darbai sumažėjo ir ligos prasidėjo, kainos kito, statybos nebevyko intensyviai. Nėra taip gerai žinomas ir daug neuždirba, pajamos – 1 600,00 eurų per mėnesį. Buvusioje santuokoje moka išlaikymą, visos kitos – šeimos išlaidos. Skolos ieškovei nepadengė nei dalies. Kalbėjo su civilinio ieškovo atstove, ar galėtų sudaryti skolos atidavimo raštą ir per mėnesį po 200,00 eurų atiduoti, o ji jam pasakė, kad per 2 savaites viską reikia atiduoti. Tokios galimybės jis neturi. R. pažįsta, kiek metų tiksliai nepasakys, bet iki pačios paskolos apie 3 metus pažinojo. Pasitikėjimo santykiai tarp jų buvo. Kai pradėjo dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo įmonei jis suteikė 15 000,00 eurų kreditą medžiagoms, vykstant darbams, šią sumą grąžino. Galutiniame variante pasidarė 30 000,00 eurų skola. Sutinka su kaltinimu. Sutinka, kad jis blogai vadovavo įmonei. Savo veiksmus vertina blogai ir dėl to gailisi. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, civilinio ieškovo atsiprašo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. Ž. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. Ž. jis pažįsta maždaug 6 metus, su juo susipažino žaisdamas pokerį. Su P. Ž. bendraudavo darbiniais klausimais. Iki 2018 m. balandžio 30 d. paskolos pasirašymo jis yra P. Ž. kaip fiziniam asmeniui skolinęs pinigų, maždaug du kartus, apie 200 eurų. Jokių sutarčių su juo nesirašė, P. Ž. pinigus jam grąžino. 2018 m., tikslaus mėnesio neprisimena, bet gali būti kovo mėn., į jį kreipėsi P. Ž., kuris paprašė jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paskolinti pinigų. Prašė, kad paskolintų 10000 eurų. P. Ž. sakė, kad pinigus naudos statyboms, savo verslui, nes jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ar P. Ž. jam pasiūlė įkeisti savo įmonės automobilį „Lexus RX450h“, ar R. S. jam pasiūlė, neprisimena. Tik prisimena, kad susitarė, jog pasirašys sutartinį įkeitimą dėl minėto automobilio. 2018 m. balandžio 30 d. kartu su P. Ž. nuvyko pas R. S. surastą notarę A. B., kuri dirba (duomenys neskelbtini). Pas notarę pasirašė paskolos sutartį, sutartinį įkeitimą bei neprotestuotiną vekselį. Notarė turėjo šių dokumentų šablonus, kuriuos abu perskaitė, notarė išaiškino pasirašomų dokumentų teises ir pareigas. P. Ž. ir R. S. pasirašė ant minėtų dokumentų. Pinigus, t. y. 10000 eurų, R. S. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Kokią tiksliai banko sąskaitą ir kokiame banke, liudytojas neprisimena. Ar P. Ž. iš gautų 10000 eurų kažkiek pinigų pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, R. S. pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 29000 eurų. Kur kitus pinigus P. Ž. panaudojo, R. S. nežino. R. S. žiniomis, sutartinį įkeitimą notarė įregistravo VĮ Regitrų centre, hipotekos registre. Pasirašant sutartį pas notarę jokių žodinių susitarimų nebuvo, tik rašytiniai. R. S. žiniomis, pasirašant paskolos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą vykdė stabiliai, įsiskolinimų neturėjo. Vėliau, po paskolos sutarties pasirašymo, R. S. žiniomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla sutriko, R. S. bendraudavo su P. Ž., jis sakydavo, kad kitos įmonės jam yra skolingos ir tik, kai atgaus pinigus, tada grąžins ir R. S. skolą. P. Ž. atvažiuodavo pas R. S. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jį matydavo dažnai, vis paklausdavo, kokia situacija su skolos grąžinimu, tačiau P. Ž. sakydavo, kad dar nėra atgavęs pinigų iš kitų skolininkų. Apie suprastėjusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį R. S. sužinojo iš paties P. Ž., jis jam pranešė dar nepasibaigus paskolos sutarties terminui. R. S. vis tikėjosi iš P. Ž. sulaukti pinigų. Automobilį „Lexus RX450h“, kuris buvo įkeistas, draudė pats P. Ž., tačiau jis R. S. buvo atsiuntęs draudimo polisą, kuriame naudos gavėjas buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, likus kelioms dienoms iki paskolos sutarties grąžinimo termino, t. y. 2018 m. balandžio 30 d., P. Ž. automobilį draudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir naudos gavėją taip pat nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią informaciją R. S. sužinojo iš draudimo žalos bylos. Apie tai, kad buvo apgadintas įkeistas automobilis, R. S. sužinojo tik po to, kai kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Tuomet buvo informuotas, kad automobilis yra apgadintas bei parduotas. Sužinojęs šį faktą, R. S. skambino P. Ž.. Šis paaiškino, kad automobilį apgadino jo verslo partneris ir automobilį pardavė P. Ž. verslo partneris. Koks tai partneris, P. Ž. nenurodė. R. S. klausė, kodėl P. Ž. jam nepranešė apie apgadintą automobilį ir tuo labiau jį pardavė, tačiau P. Ž. toliau jam aiškino, kad tai padarė ne jis. R. S. klausė P. Ž., kiek jis gavo pinigų už apgadintą automobilį ir kam juos išleido, nes turėjo pareigą juos pervesti R. S., tačiau P. Ž. atsakė, kad jis jokių pinigų negavo, o juos gavo jo verslo partneris, kurio nenurodė. R. S. mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoms buvo uždėtas areštas, kadangi internete viešais skelbiami Sodros duomenys, kad jų banko sąskaitoms buvo taikomi apribojimai. Pasibaigus paskolos sutarties grąžinimo terminui, R. S. pats P. Ž. neskambino, sutarties pratęsti neprašė, kiek R. S. pats jam skambindavo, tiek ir žinodavo (2 t., b. l. 22–24).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo labai trumpai nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Buhalterinės apskaitos netvarkė, su ja tik susipažino. Kadangi apskaita nuo 2019 metų vasario mėnesio nebuvo vesta, užmokesčio R. B. taip pat niekas nesiruošė mokėti, nusprendė šioje įmonėje nedirbti. Darbo užmokestį darbuotojams, kiek R. B. žinoma, mokėdavo grynaisiais. Tiksliai nežino, tačiau daro tokią prielaidą, kadangi dauguma darbuotojų buvo iš (duomenys neskelbtini), kurie neturėjo bankinių kortelių. Kiek buvo susipažinęs su važtaraščiais, ir kiek prisimena, buvo mokama iš kasos grynaisiais. Kaip ir minėjo, dauguma darbuotojų buvo ukrainiečiai. Jiems mokėjo, kiek prisimena ir kiek jam buvo žinoma, grynaisiais. Kai R. B. įsidarbino, kiek prisimena, apskritai darbuotojų jau beveik nebebuvo dirbančių įmonėje. Gegužės mėnesio dokumentus, jeigu būtų dirbęs, būtų gavęs tik birželio mėnesį. Kadangi birželio mėnesį jau nebedirbo, jokios informacijos apie tai neturi (2 t., b. l. 59–62).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nepažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. Ž.. Su šiuo asmeniu nėra bendravęs. Dėl automobilio „Lexus RX450h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, Kad jo draugas T. I. 2019 m. balandžio mėn. per aukcioną EVG laimėjo automobilį „Lexus RX450h“. Kelių dienų ar savaičių bėgyje, jam paskambino T. I. ir pasiūlė įsigyti minėtą automobilį. T. I. žinojo, kad A. Š. ieškojo panašaus automobilio, norėjo tokį nusipirkti, todėl jam jį ir pasiūlė. T. I.A. Š. rodė automobilio nuotraukas. Iš nuotraukų A. Š. matė, kad automobilis buvo apgadintas, t. y. visa automobilio išorė buvo aplamdyta. Už kiek T. I.aukcione laimėjo automobilį A. Š. neprisimena, tačiau gali būti 6396 Eur. Už kiek T. I. A. Š. siūlė automobilį nupirkti, jis neprisimena. Su T. I. sutarė, kad jis nuvažiuos į Kauną (kadangi savininkas buvo iš (duomenys neskelbtini)) ir apžiūrės automobilį. 2019 m. balandžio mėn. gale T. I. nuvyko į (duomenys neskelbtini) susitikti su minėto automobilio savininku. Ar T. I.vežėsi transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį su jo vardu, pavarde ir parašu A. Š. neprisimena. Gali būti, kad jie vietoje susirašė pirkimo- pardavimo sutartį ir A. Š. tik vėliau ant sutarties uždėjo savo parašą, tačiau šio fakto tiksliai neprisimena. Ar T. I. nuvykęs į (duomenys neskelbtini) A. Š. skambino ir jie kalbėjo apie automobilio būklę, jis neprisimena. Už kiek T. I. nupirko minėtą automobilį iš savininko, A. Š. nežino, ar jis kažkokią pinigų dalį nusiderėjo, t. y. sumokėjo mažiau už automobilį, nei laimėjo aukcione A. Š. nieko nežino, jam T. I. apie tai nepasakojo, jis jo neklausė. Kurią dieną T. I. jam atvarė automobilį jis nežino, gali būti, kad kelių dienų bėgyje. T. I. sakė, kad savininkas automobilį išregistruos. Tą dieną, kai T. I. atvarė A. Š. automobilį, jis su T. I. atsiskaitė grynais pinigais, kokią pinigų sumą jam sumokėjo liudytojas jau neprisimena. Ar tai buvo aukcione laimėta suma, ar ji buvo ženkliai mažesnė A. Š. nežino. Kiek prisimena, T. I. tuo metu, kai atvarė automobilį (jis buvo važiuojantis), A. Š. perdavė ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Kokia suma buvo nurodyta sutartyje, A. Š. neprisimena. Ar T. I. sumokėjo savininkui būtent tokią pinigų sumą, kuri nurodyta sutartyje, ar ne, A. Š. nežino, jo apie tai neklausė, jam buvo neįdomu. T. I. pasakė A. Š. pinigų sumą, kurią jis turi jam paduoti, jis tiek ir padavė, o kiek tiksliai jau neprisimena. Kadangi buvo susitaręs su T. I., kad automobilį iš jo pirks, todėl iš pradžių A. Š. per daug nesigilino į automobilio būklę, sumokėjo pinigus ir tiek. Automobilis kelis mėnesius stovėjo pas A. Š. garaže. Po kelių mėnesių, kai jau prisiruošė suremontuoti automobilį, jį apžiūrėjo ir pamatė, kad automobilio ne tik išorinės dalys sugadintos – sulankstytos, bet reikėjo tvarkyti ir automobilio saloną, lyg tai buvo suplėšytos sėdynės, salonas buvo baisus, kas konkrečiai jame buvo blogai neprisimena. Apžiūrėjęs automobilį pasiskaičiavo, kad investuoti į automobilį jam reikės ženkliai daugiau, nei galvojo jį apžiūrėdamas iš nuotraukų. Supratęs, kad automobilis jam išeis į „minusą“, A. Š. sugalvojo jį parduoti. Automobilio savo vardu dar nebuvo užsiregistravęs. Kiek prisimena, dėl parduodamo automobilio įkėlė skelbimą, gali būti į www.autoplius.lt. Dėl automobilio į A. Š. kreipėsi (duomenys neskelbtini)i ir automobilį jiems pardavė. Už kiek tiksliai pardavė automobilį, jis neprisimena, bet gali būti, kad už tokią pinigų sumą, kuri nurodyta 2019 m. balandžio 26 d. transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartyje su P. Ž., t. y. gali būti 1452 Eur. A. Š. galvoja, kad pardavė už šią sumą, kadangi atsimena, jog jokio pelno jis už šį automobilį negavo, jį pardavė už tiek, kiek ir pats nupirko. (duomenys neskelbtini) sakė, kad automobilį su traukiniu vešis pas save į šalį, kadangi pas juos didina muitus. Su (duomenys neskelbtini) pasirašė prikimo- pardavimo sutartį, tačiau jos ieškojo namuose ir nerado, mano, kad ją yra išmetęs (2 t., b. l. 68–69, 72–74).

Liudytojas T. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. Ž. jis asmeniškai nepažįsta, jokie ryšiai jų nesieja. Apie P. Ž. sužinojo nesenai iš savo pažįstamo A. Š., kuris buvo policijoje apklaustas, ir policija paminėjo minėtą asmenį. Automobilį „Lexus RX450h“ T. I. pastebėjo aukcione „VGAUTO.LT“, kadangi pats perka, parduoda automobilius, prekyba automobiliais yra pagrindinis jo darbas. Automobilį „Lexus RX450h“ jis įsigijo per aukcioną (duomenys neskelbtini). Prie šio tinklalapio T. I. yra prisiregistravęs maždaug apie tris metus. Prie šio tinklalapio prisiregistravo tuo tikslu, kad galėtų pirkti automobilius, nes tuo užsiima. T. I. atrodo, kad prisiregistravo su elektroniniu paštu. Prisiregistruojant reikėjo susipažinti su (duomenys neskelbtini) taisyklėmis. 2019 m. balandžio 23 d. arba dieną prieš, t. y. 2019 m. balandžio 22 d., aukcione, vykstančiame (duomenys neskelbtini) pastebėjo paskelbtą aukcioną dėl parduodamo automobilio „Lexus RX450h“. Kokia tuo metu buvo automobilio siūloma suma, T. I. nepamena. Kiek jis pats už jį pasiūlė taip pat pasakyti negali, bet gali būti jog aukcione automobilį įsigijo už 6396 eurų. Automobilis patraukė jo akį, kadangi automobilio modelis buvo paklausus rinkoje, taip pat kaina buvo nedidelė. Kiek prisimena, automobilis buvo apdaužytas visas pilnai, T. I. pagal automobilio išvaizdą sprendė, kad jis buvo apgadintas kažkokio asmens, nes pagal esamus apgadinimus automobilis nebuvo panašus, jog būtų po eismo įvykio. Pagal automobilio išvaizdą atrodė, kad jis su kažkokiu daiktu buvo sudaužytas, kadangi kėbulas buvo sudaužytas, sulankstytas, atrodė, kad specialiai kažkas jį suniokojo. Kiek pamena, automobilį laimėjo 2019 m. balandžio 23 d. Iš pradžių automobilio neplanavo kažkam perleisti, tačiau laimėjus aukcioną, aukciono organizatoriai T. I. davė savininko duomenis. Kas aukcione pardavinėjo automobilį, T. I. nežino, ten nebuvo nurodyta ar tai fizinis asmuo, ar ne. Laimėjus aukcioną susiskambino su draugu A. Š., kuriam papasakojo, kad laimėjo automobilį. T. I.jo paklausė, galbūt jisai nori šio automobilio, taip pat pasakė sumą, už kurią laimėjo automobilį. Pasakė, kad automobilis yra suniokotas ir sudaužytas. Su A. Š. susitarė, kad jis automobilį apžiūrės ir jam praneš apie jo būklę, nes būna taip, kad aukcione esančios nuotraukos ir aprašymas neatitinka realybės. Susitarus su A. Š., T. I. paskambino automobilio savininkui ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Jis T. I. pasakė savo adresą ir jis su juo gali būti, kad susitiko (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 26 d. T. I. į Kauną atvažiavo autobusu. Kiek prisimena, susitiko nuosavo namo kieme, kaip suprato savininkas ten gyvena. Į susitikimą T. I.su automobilio savininku važiavo vienas, nes jie su A. Š. vienas kitu pasitiki. Jiems susitikus, automobilio savininkas taip pat buvo vienas. T. I. apžiūrėjo automobilį ir automobilis buvo vertesnis žymiai mažesnės sumos, nei laimėta kaina aukcione, todėl jis bandė kainą nuderėti. Kiek prisimena, T. I. nusiderėjo kelis tūkstančius eurų, lyg tai sutarė automobilį jog nupirks už 4000 eurų, tačiau tikslios sumos neprisimena. Automobilio savininkas per daug neprieštaravo, kad jis automobilį nusipirks pigiau. Savininkas pasakojo, kad jis susipyko su darbuotoju ir pagal jo įtarimus tas darbuotojas galėjo suniokoti jo automobilį. Nuderėjus kainą T. I. paskambino A. Š. ir viską papasakojo apie automobilio būklę bei nuderėtą mažesnę automobilio kainą. A. Š. viskas tenkino ir jie sutarė, kad automobilį T. I. nupirks. Susitarė, kad sutartyje pirkėjo grafoje nurodys, jog automobilį perka A. Š.. Kiek prisimena, automobilio savininkas turėjo transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartį, kurią jie abu užpildė. Kaip vyko sutarties užpildymas ir pasirašymas T. I. tiksliai neprisimena, tačiau sutartis buvo pasirašyta A. Š. vardu. Kokią automobilio sumą tiksliai nurodė sutartyje, T. I. pasakyti negali, nes neprisimena, bet jam atrodo turėjo nurodyti tiek, kiek jis už automobilį ir mokėjo. Jeigu sutartyje nurodyta automobilio suma yra 1452 eurų, vadinasi tiek T. I. už automobilį ir mokėjo, nes tikrai prisimena, kad už kiek susitarė automobilį pirkti, tokią sumą ir nurodė sutartyje. Galbūt T. I. tik atrodo, kad jis automobilį pirko už 4000 eurų, kadangi praėjo daug laiko gali tiksliai neatsiminti. Kiek pamena, sutartį surašė dviem egzemplioriais, vieną pasiėmė savininkas, kitą T. I.. Ar sutartyje, kurią atidavė savininkui, pasirašė už A. Š., t. y. padėjo parašą, ar vėliau su A. Š. parašu pasirašytą sutartį nusiuntė automobilio savininkui, T. I. nebeprisimena, nes praėjo daug laiko. Už automobilį T. I. sumokėjo grynais pinigais. Ar su savininku kalbėjo, kad jis automobilį išregistruos iš VĮ „Regitra“, T. I. neprisimena. Automobilio savininkas jam pateikė techninį pasą ir draudimo polisą. Kai pasirašinėjo sutartį, T. I. netikrino savininko asmens dokumento ir nežiūrėjo ar automobilį parduoda jo savininkas, kadangi automobilį apžiūrinėjo nuosavo namo kieme, T. I. savininkas įtarimo nekėlė ir atrodė, kad viskas yra gerai. T. I. pats su nupirktu automobiliu parvažiavo į Vilnių, kadangi automobilio apgadinimai jam važiuoti netrukdė. Tik grįžus į (duomenys neskelbtini) automobilį iš karto nuvarė A. Š. ir automobilį jam paliko. Jis apžiūrėjo automobilį ir pretenzijų jokių neturėjo. Kiek prisimena, A. Š. jam tą pačią dieną grynais pinigais sumokėjo už nupirktą automobilį. Kiek tiksliai jis jam davė pinigų, neprisimena, bet mano tiek, kiek nurodyta sutartyje. Greičiausiai A. Š. padavė ir sutarties kopiją dėl įsigyto automobilio. Ką A. Š. planavo daryti su automobiliu, T. I. nežino, neatsimena. Čia buvo pirmas kartas, kai įsigytą automobilį pasiūlė pirkti A. Š., anksčiau taip nėra buvę. Po to, kai automobilį paliko pas A. Š., jį paliko A. Š. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), T. I. daugiau to automobilio nebematė. Kada A. Š. automobilį pardavė, T. I. nežino, kiek laiko jis jį turėjo, jis taip pat nežino. Po kurio laiko A. Š. jam pasakė, kad automobilį pardavė. Sakė, kad pardavė ne Lietuvos piliečiui, tačiau už kiek pardavė, jam nesakė. Kiek žino, perkant automobilį per aukcioną pirkėjas automobilį turi įsigyti už tiek, kiek laimėjo per aukcioną ir tokią sumą nurodyti sutartyje, tačiau jeigu pardavėjas leidžiasi į kalbas ir sutinka kainą sumažinti, tuomet jau čia pirkėjo ir pardavėjo reikalas, aukcionas į tai nesikiša (2 t., b. l. 79–82, 89–91, 92).

Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu atsakė į klausimą: Kokia yra transporto priemonių vertinimo eiga, metodika, kaip tai vyksta realiai? Atsakymas: Gavus asmens prašymą, vykdoma automobilio apžiūra – karantino laikotarpiu dažniausiai ji yra vykdoma nuotoliniu būdu, asmeniui atsiuntus apgadintos transporto priemonės fotonuotraukas, tačiau kartais automobilio apžiūra vykdoma fiziškai – kuomet automobilio sugadinimai kelia tam tikrų abejonių, kuomet reikia nuvykti ir apžiūrėti automobilio gilesnius apgadinimus, kurie gali paveikti automobilio važiavimo kokybę ir panašiai. Šiuo atveju, kalbant apie automobilį „Lexus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šis automobilis buvo apžiūrėtas realiai 2019 m. balandžio 11 d., o pranešimas apie apgadintą transporto priemonę buvo gautas 2019 m. balandžio 9 d. Automobilis buvo apžiūrėtas adresu: (duomenys neskelbtini). Kuomet gaunamos automobilio fotonuotraukos arba automobilis yra apžiūrimas, pildoma automobilio sąmata – naudojantis „Audatex“ programa, pasirenkami automobilio markė, modelis, identifikacijos numeris. Pagal šiuos duomenis atsidaro schema, kurioje pavaizduotas išskaidytas automobilis, jo dalys, tuomet programoje pasirenkamos detalės, kurias reikėtų keisti ar remontuoti, taip pat minėtoje programoje nurodytos konkrečių automobilių detalių kainos. Jeigu detalė yra apgadinta daugiau nei 50%, jos atstatyti negalima į pradinę padėtį, pagal vertinimo metodiką, detalė yra keičiama naujai. Po šios procedūros, tikrinama automobilio rinkos vertė, dažniausiai naudojantis internetiniais portalais (duomenys neskelbtini) ir kitais internetiniais portalais. Tuomet gavus šiuos duomenis, aukciono būdu yra tikrinama automobilio likutinė vertė. Yra naudojamasi aukcionu (duomenys neskelbtini). Yra išsiunčiama apgadinto automobilio nuotrauka, nustatomas aukciono laikas ir registruoti dalyviai gali registruotis į aukcioną. Aukciono metu, asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą, būtent ta kainą, kurią jis pasiūlė yra laikoma automobilio likutine verte. Jeigu automobilio remonto sąmata yra didesnė nei automobilio rinkos minus likutinė vertė, tuomet laikoma, kad automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas. Tokiu atveju nuostolio suma laikomas skirtumas tarp automobilio rinkos ir liekanos verčių. Klausimas: Kodėl vertinimo skaičiuotėje yra nurodyta, kad padaryta žala vertinama transporto priemonei „Lexus RX350“, kai žala buvo padaryta ženkliai brangesniam automobiliui - RX 450H, ar tai yra rašymo apsirikimo klaida, ar buvo vertinamas pigesnis automobilis dėl žmogiškosios klaidos? - Atsakymas: Draudimo sutartyje nurodyta, automobilis "LEXUS (USA) RX", t. y. matoma, kad automobilis yra RX klasės (ir 350 ir 450 H, priklauso RX klasei). Registracijos liudijime yra matyti, jog automobilis yra „Lexus RX 450h“, automobilio identifikacinis kodas sutampa tiek draudimo polise, tiek automobilio registracijos liudijime. Automobilio detalės buvo skaičiuojamos pagal automobilį „Lexus RX450H“. Tikėtina, jog draudimo bendrovėje dirbantis asmuo pasirinko ne tą automobilio modelį, dėl žmogiškosios klaidos. Tokiu atveju draudimo bendrovė paskaičiavo mažesnę draudimo įmoką, o asmuo, draudžiantis transporto priemonę, sumokėjo per mažą įmoką. Transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuotėje taikant lyginamosios vertės metodą yra nurodyta automobilis „Lexus RX350“, kadangi taip buvo nurodyta pagal draudimo bendrovės duomenis, tačiau automobilis buvo vertinamas pagal „RX450h“ modelį. Kadangi šiuo atveju trūko lyginamųjų objektų, buvo tikrinama panašaus automobilio – RX350 rinkos vertė. Taip pat automobilis buvo tikrintas Emprekis sistemoje, joje taip pat buvo tikrinama jo rinkos vertė pagal RX450h modelį. Vertinant visų šių duomenų visumą, automobilio rinkos vertė taip pat buvo suderinta su draudėju ir paskaičiuotas jos vidurkis. Klausimas: Kodėl 2019 m. kovo 29 d. Kasko draudimo sutartyje nėra nurodytas konkretus automobilio modelis su „Lexus RX450H“, o nurodyta tik „Lexus RX“, kas objektyviai galėjo suklaidinti? – Atsakymas: Tikėtina, kad draudimo konsultantė dėl žmogiškosios klaidos galėjo suvesti neteisingus duomenis, tačiau to tiksliai pasakyti negali, kadangi šiuos veiksmus darė ne jis pats, tad nieko šiuo klausimu daugiau pakomentuoti negali. Klausimas: Kas paprastai įrašo šiuos duomenis į draudimo sutartį ir kas juos įrašė šiuo konkrečiu atveju? – Atsakymas: Draudimo sutartis sudaryta per brokerį, tikėtina, kad ją sudarė brokerio įmonės darbuotojas Ž. R.. Ši įmonė nepriklauso Lietuvos draudimui. Klausimas: Ar A. B. asmeniškai bendravo su P. Ž., ar jūs su juo tiesiogiai bendravote? Jeigu taip, kokias automobilio apgadinimo aplinkybes jis nurodė, gal prisimena pokalbio turinį, ar P. Ž. elgesys jums nepasirodė įtartinas? - Atsakymas: Ar A. B. tiesiogiai bendravo su automobilio „Lexus“ savininku P. Ž., jis pasakyti tiksliai negali, nes nežino. Jis bendravo su asmeniu, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), šis numeris yra nurodytas kaip kontaktinis numeris, registruojant automobilio žalą. Tikėtina, jog tai yra P. Ž. telefono numeris. Šiuo numeriu su asmeniu jis bendravo, tačiau pokalbio turinio neprisimena. Elektroniniu paštu tyrėjai persiunčia asmens paaiškinimą, kuriame buvo nurodytos automobilio apgadinimo aplinkybės. Klausimas: Dėl kokių priežasčių jis pažymėjo, jog šis žalos atsiradimo faktas jam pasirodė įtartinas, ką jis ir pažymėjo dokumentuose, kokie dėl to paprastai seka draudėjo atstovų veiksmai ir kokie konkrečiai buvo šiuo atveju? – Atsakymas: Jam šis įvykis pasirodė įtartinas – automobilio detalės sugadintos minimaliai, taip lyg tą detalę reikėtų keisti, tačiau nusimanančiam apie automobilį, įdėjus pastangų detalę galima būtų pataisyti jos nekeičiant. Sugadinimo pobūdis buvo nenatūralus, nėra būdingas, lyg automobilį apgadintų tretieji asmenys, tai sako iš ekspertinio darbo patirties (2 t., b. l. 99–102).

Liudytojas Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kas P. Ž. jis pažįsta apie 10 metų. Su juo susipažino anoniminių alkoholikų bendrijoje. Joje jie bendraudavo nedaug, dažniausiai tik neįpareigojančiomis temomis. Tuo metu Ž. R. dirbo tik su gyvybės draudimais, jeigu neklysta, tuo meta dirbo „(duomenys neskelbtini)“ draudime. D. Ž. R. suteikdavo teisę platinti jų produktą, jis dirbo pagal individualią veiklą. Tiksliai neprisimena ar tuo metu, kai susipažino su P. Ž., Ž. R. dirbo būtent „(duomenys neskelbtini)“ draudime, ar kitoje įmonėje, kadangi yra dirbęs ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jokioje draudimo bendrovėje Ž. R. nebedirba. Maždaug prieš mėnesį laiko nutraukė visas sutartis, susijusias su gyvybės draudimais. Taip pat tuo metu Ž. R. dirbo ir draudimo brokerių aljanse, kuriame dirbo pardavimų vadybininku ir draudė nekilnojamąjį turtą bei visus kitus draudimus, išskyrus gyvybės draudimą (civilinis draudimas, kasko draudimas, nekilnojamo turto ir kita). Šios veiklos Ž. R. nebevykdo apie keletą metų, kadangi turi daug papildomos veiklos, yra vyresnio amžiaus, darbas su dokumentais, popieriais jam nebuvo labai patinkantis, nes jis reikalauja daug atsakomybės, kruopštumo, todėl nusprendė, jog šis darbas yra skirtas ne jam, nors iš pradžių bandė įsitvirtinti šioje srityje. Maždaug nuo 2005 metų, su pertraukomis, Ž. R. dirba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo čia pilnu etatu įvairiose pareigose – skyriaus vadovu, skyriaus vadovo pavaduotoju, sandėlio vedėju ir panašiai. Abu darbus suderinti tarpusavyje buvo sunku, todėl ir nusprendė likti dirbti tik „Senukuose“. Po kurio laiko, kuomet pirmąkart susipažino su P. Ž. minėtoje draugijoje, ieškodamas klientų tiek gyvybės draudimui, tiek nekilnojamam turtui, Ž. R. internetiniame portale „Facebook“ parašė P. Ž. žinutę, nes jį turėjo Facebook profilyje „drauguose“. Parašė jam, kaip ir kiekvienam asmeniui, kad jis dirba draudimo bendrovėje ir gali jam pateikti pasiūlymą, pasiūlyti geras sąlygas. Kiek prisimena, po to buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis dėl jo vaiko kaupiamojo draudimo. Tuo metu Ž. R. dirbo tik su gyvybės draudimu, todėl tuo metu daugiau jokių sutarčių sudaryta ir nebuvo. Po kurio laiko, Ž. R. įsidarbinus „(duomenys neskelbtini)“, jis parašė P. Ž. žinutę, nes vieno pokalbių metu P. Ž. buvo minėjęs, jog turi savo įmonę, jog yra direktorius, tačiau iš pradžių jo įmonės pavadinimo Ž. R. nežinojo. Kadangi P. Ž. jo pasiūlymu susidomėjo, po kurio laiko, jis atvyko pas Ž. R. į ofisą ir paprašė kažkokio projekto sutarties civilinio draudimo. Tai buvo pirmasis draudimo pasiūlymas, susijęs su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Nuo to laiko P. Ž. tapo nuolatiniu Ž. R. klientu. Po kurio laiko P. Ž. jam paskambino ir pasakė, jog jo įmonė įsigijo automobilį LEXUS RX450H bei norėjo apdrausti jį Kasko draudimu. Kiek pamena, ji su juo buvo susitikę, Ž. R. apžiūrėjo minėtą automobilį, jį nufotografavo, užfiksavo automobilio duomenis. Ši informacija buvo surinkta, kadangi tai yra privaloma procedūra draudžiant automobilį Kasko draudimu. Kiek prisimena, P. Ž. automobilį „Lexus RX450h“ draudėsi du kartus – pagal draudimo aljanso dokumentus, P. Ž. nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. kovo 29 d. buvo apsidraudęs Kasko draudimu, nes tuo metu jam dar galiojo kitos bendrovės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, o nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. automobilis buvo apdraustas ir privalomuoju draudimu. Ar Kasko draudimo sutartis buvo sudaryta gyvai, ar nuotoliniu būdu, Ž. R. pasakyti tiksliai negali, tačiau mano, jog sutartis buvo sudaryta nuotoliniu būdu ir P. Ž. atsiųsta elektroniniu paštu, nes draudžiant automobilį Kasko draudimu, tai užtrunka pakankamai ilgai, taip pat reikalinga išsiųsti paklausimus visoms draudimo bendrovėms, kurios pateikia pasiūlymus. Tuomet Ž. R. turi parinkti tris geriausius variantus ir šiuos pasiūlymus pateikia klientui, šiuo atveju taip buvo ir su P. Ž.. Kiek prisimena, P. Ž. pasirinko Lietuvos draudimo pateiktą pasiūlymą ir sutartį pasirašė. Draudimo sutarties grafas pildė Ž. R.. Šiuos duomenis Ž. R. pildė vadovaujantis automobilio techniniame pase nurodytais duomenimis. P. Ž. pateikė visus reikalingus duomenis, dėl nieko jokių abejonių Ž. R. kilę nebuvo. Siekiant suskaičiuoti automobilio draudimo kainą, kiekvienoje draudimo bendrovėje jų sistemoje reikalinga suvesti šiuos duomenis: automobilio valstybinis numeris, automobilio identifikacinį kodą (VIN), informacija apie automobilio savininką. Po šių duomenų suvedimo, sistema viską suveda automatiškai ir kai kurių duomenų pakeisti negalima rankiniu būdu. Ž. R. prisimena, kad buvo toks laikotarpis, jog amerikietiškų automobilių draudimo bendrovės visai nedrausdavo arba drausdavo su atskiru vadybininko patvirtinimu, kadangi šių automobilių taisymo kaštai labai išbrangdavo, nes detales tokiems automobiliams gauti būdavo labai sunku. Po kurio laiko situacija pradėjo keistis ir pereinamuoju laikotarpiu, kuomet vadybininko patvirtinimo nebereikėjo, sistema pati suvesdama duomenis pagal VIN kodą turėdavo validacijos klaidų. Ž. R. mano, kad šiuo atveju buvo taip pat – suvedus automobilio VIN kodą, informacija buvo suvesta automatiškai, sistema parodė, kad automobilis yra „Lexus RX“, be nurodyto automobilio modelio „450H“. Ž. R.to rankiniu būdu pataisyti neturėjo galimybės. Pagal draudimo nuostatas, draudėjas pats atsako už duomenų teisingumą draudimo polise, tai patvirtina asmens parašas arba pirma draudimo įmoka. Pats P. Ž. nėra kreipęsis į Ž. R. dėl to, jog automobilio modelis sutartyje nebuvo nurodytas. Jeigu P. Ž. į jį dėl to būtų kreipęsis, Ž. R. būtų šią informaciją perdavęs konkrečiai draudimo bendrovei, šiuo atveju Lietuvos draudimui, kurie būtų šią klaidą ištaisę, nes pats Ž. R. jos pakeisti neturėjo techninių galimybių. Ž. R. net nebuvo šios klaidos pastebėjęs, apie tai sužinojo tik šiandien apklausos metu. Kodėl minėtoje Kasko draudimo sutartyje nėra nurodytas naudos gavėjas, tiksliai pasakyti Ž. R. negali, tačiau pagal draudimo nuostatas, jeigu nėra nurodytas naudos gavėjas, juo yra laikomas automobilio savininkas. Paprastai skiltyje „naudos gavėjas“ yra pildoma tik informacija, jeigu naudos gavėjas yra kitas asmuo nei automobilio savininkas. P. Ž. jokių įtartinų dalykų Ž. R. prašęs nebuvo, jokių abejonių dėl sudarytos draudimo sutarties jam nekilo. Ž. R. ruošiantis baigti savo darbą įmonėje „draudimo brokerių aljansas“, buvo gavęs elektroninį laišką iš Lietuvos draudimo, kuriame buvo nurodyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo P. Ž., nemoka draudimo įmokų. Ar minėtos įmokos buvo susiję su „Lexus“ automobiliu, ar dėl kitų sutarčių, Ž. R. nežino. Tuomet Ž. R. telefonu susisiekė su P. Ž. ir paklausė, kodėl jis nemoka draudimo įmokų. P. Ž. jam atsakė, jog jo įmonė bankrutavo. Po šio pokalbio dar buvo keletą kartų bendravęs su P. Ž., tačiau jau ne darbiniais reikalais (2 t., b. l. 107–111).

2019 m. spalio 10 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į policijos įstaigą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. Ž. atžvilgiu (1 t., b. l. 3–6).

2018 m. balandžio 30 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad kreditorius – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. S. suteikė paskolą gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus P. Ž., 10000 eurų sumą, kurią paskolos galėjas įsipareigojo atlyginti iki 2019 m. balandžio 30 d. ir mokėti 4 procentus metinių palūkanų. Paskolos užtikrinimui paskolos gavėjas įkeitė transporto priemonę LEXUS, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirminiu įkeitimu kreditoriaus naudai ir įsipareigojo drausti įkeičiamą transporto priemonę kreditoriaus naudai bei mokėti draudimo įmokas (1 t., b. l. 7–10).

2018 m. balandžio 30 d. sutartiniame įkeitime nurodyta, kad skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus P. Ž., įkeičia transporto priemonę LEXUS, RX450h, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 17000 eurų vertės, įsipareigojimams, kylantiems iš 2018 m. balandžio 30 d. paskolos sutarties užtikrinimui ir įsipareigoja be raštiško kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. S., raštiško sutikimo neparduoti, nedovanoti, neišnuomoti, ar kitaip perleisti ar apriboti įkeičiamo automobilio nuosavybės teisių, nedelsiant informuoti kreditorių apie visas aplinkybes, pabloginusias ar galinčias pabloginti įkeičiamo automobilio būklę, sutartomis sąlygomis drausti automobilį (1 t., b. l. 11–14).

Iš 2018 m. balandžio 30 d. neprotestuotino paprastojo vekselio matyti, kad P. Ž. įsipareigojo besąlygiškai 2019 m. balandžio 30 d. sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000,00 eurų (1 t., b. l. 15).

Iš 2019 m. gegužės 10 d. AB „Lietuvos draudimas“ rašto Nr. 2166838 matyti, kad draudimas išmoka UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6244 eurus draudimo išmoką už 2019 m. balandžio 9 d. atsitikusį įvykį vietovėje (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sunaikintas LEXUS (USA) RX 350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuostolio suma 6404 Eur, išskaita – 160 Eur. Pinigų suma bus pervedama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ b/s (duomenys neskelbtini)/729, sprendimo priėmimo data 2019 m. gegužės 10 d. (1 t., b. l. 16).

Iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. elektroninio laiško iš el. pašto: (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakydamas į antstolės padėjėjos N. M. elektroninį laišką dėl skolos ir išieškojimo iš įkeisto automobilio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė antstolės kontorai, kad įkeisto automobilio neturi, balandžio mėnesį kažkas automobilį sudaužė, buvo nustatytas vandalizmo aktas, automobilis po įvykio buvo parduotas už 1500 eurų (1 t., b. l. 17).

2019 m. balandžio 26 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad 16.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas P. Ž. pardavė A. Š. transporto priemonę LEXUS, RX450h, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 1452 eurus (1 t., b .l. 18).

2019 m. balandžio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderyje Nr. 19-02 nurodyta, kad P. Ž. įnešė į bendrovės kasą 1452 eurus už parduotą LEXUS RX450, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19).

2019 m. spalio 8 d. CreditInfo pateiktuose duomenyse apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad įmonės vardu nėra registruota darbuotojų, 2019 m. liepos 23 d. įmonė turi 9 skolas, 2019 nm. spalio 7 d. apmokėjo skolą, įregistruoti 3 turto areštai, sumos: 3211,64 Eur, 1691,63 Eur ir 5605,56 Eur. Teisme vyksta 14 teisminių nagrinėjimų, iš kurių 9, kaip atsakovas, 4, kaip ieškovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atsakovui ar skolininkui yra inicijuoti procesai ieškovų: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–25).

Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių deklaracijos neteikia nuo 2019 m. spalio 8 d. 2020 m. kovo 20 d. datai skolinga 5685,35 Eur PVM mokesčio, kuris apskaičiuotas mokesčių administratoriaus iniciatyva, nepateikus deklaracijų už 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius; 237,55 Eur PVM delspinigiai; 3,58 Eur skola pagal 2019-12-06 Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus (1 t., b. l. 93–94).

Citadele banko rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“" sąskaita AS Citadele banke Lietuvos filiale atidaryta 2019 m. balandžio 9 d. (1 t., b. l. 96).

Iš 2020 m. kovo 23 d. duomenų registro apie registruotas kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonė LEXUS RV450H, pilka, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2018 m. kovo 16 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 103, 104).

Iš 2020 m. kovo 23d. duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas banko sąskaitas matyti, kad 2017 m. liepos 25 d. AB Šiaulių banko Panevėžio KAC atidaryta atsiskaitomoji sąskaita; 2018 m. sausio 8 d. AB Šiaulių banko Panevėžio KAC atidaryta atsiskaitomoji sąskaita; 2019 m. balandžio 9 d. „Citadele banka“ Lietuvos filiale atidarytos atsiskaitomoji ir mokėjimo kortelės sąskaita (1 t., b. l. 105–107).

Iš 2019 m. balandžio 9 d. prašymo išmokėti draudimo išmoką matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. Ž. kreipėsi š AB „Lietuvos draudimas“ dėl išmokos išmokėjimo dėl 2019 m. balandžio 9 d. apgadinto automobilio (2 t., b. l. 104).

Iš 2019 m. gegužės 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. Ž. elektroninio laiško, siųsto iš el. pašto: (duomenys neskelbtini) K. V. matyti, kad P. Ž. nurodė banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AS Citadele banke (2 t., b. l. 120).

Iš Lietuvos draudimo elektroninio laiško matyti, kad draudimo bendrovė pateikė dokumentus su automobilio LEXUS apgadinimo nuotraukomis (2 t., b. l. 122–173).?

2019 m. balandžio 24 d. AB „Lietuvos draudimas“ išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę Nr. 2166838 nurodyta, kad automobilio LEXUS RX350, VIN (duomenys neskelbtini), vardinė transporto priemonės vertė – 12800 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 4547 Eur, skirtumas tarp vardinės ir likutinės 8253 Eur, likutinė vertė aukcione – 6396 Eur, nustatytas nuostolio dydis – 6404 Eur , taip pat pateikė likutinės vertės skaičiuotę (2 t. b. l. 175–178).

2019 m. balandžio 24 d. VšĮ Emprekis pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta, kad LEXUS (USA) RX 450h AWD, gamybos periodas 2009–2012, kaina be PVM 10852 Eur, kaina su PVM 13130 Eur (2 t., b. l. 181).?

Iš transporto priemonės draudimo liudijimo Nr. 113608089 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. kovo 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu apdraudė automobilį LEXUS (USA) RX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su 160 Eur besąlygine išskaita. Naudos gavėjas – nenurodytas (2 t., b. l. 184–185).

2021 m. kovo 2 d. AB „Lietuvos draudimas“ rašte Nr. 10.3.3-74 nurodyta, kad privalomojo civilinės atsakomybės draudimas (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kasko (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta per nepriklausomą draudimo tarpininką „Draudimo brokerių aljansas“ (2 t., b. l. 187).

2021 m. kovo 3 d. UADBB AB „Draudimo brokerių aljansas“ rašte Nr. 02-06-30 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2019 m. birželio mėn., tarpininkaujant UADBB AB „Draudimo brokerių aljansas“, buvo sudarytos dvi automobilio Lexus RC450H, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartys: 2019 m. kovo 29 d. – 2020 m. kovo 29 d. AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas KASKO draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 8 d. – 2020 m. balandžio 7 d. AB „Lietuvos draudimas“? apdraustas civilinės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudarė vadybininkas Ž. R., šiuo metu nebedirba (2 t., b. l. 192–197).

Iš 2021 m. kovo 8 d. elektroninio laiško el.pašto: (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. T. atsakė į paklausimą pranešdamas, jog jau nebeturi laiškų su draudimo bendrove. Savo sistemoje mato, kad aukcionas baigėsi 2019 m. balandžio 23 d., automobilis į aukcioną buvo įkeltas draudimo bendrovės prašymu. Laiško su nuotraukomis nebeturi, nes nesaugo, nes jų yra didžiuliai kiekiai. Aukcione pasiūlyta didžiausia suma 6396 Eur su PVM. Laimėtojas T. I., kaip nurodė draudimo bendrovė pardavėjas P. Ž. (2 t., b. l. 199).

Iš 2020 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (3 t., b. l. 3–6).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo asmens prašymą patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtintas kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 1887,83 Eur. Antros eilės kreditorių sąraše 17 numeriu įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 10793,29 eurų reikalavimu (3 t., b. l. 7–9).

AB „Šiaulių bankas“ rašte Nr. 20-2372E nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu šiame banke atidarytoms dviems banko sąskaitoms 2019-04-08 įregistruotų areštų nebuvo. 2020 m. lapkričio 19 d. vadovaujantis antstolių patvarkymais, šioms banko sąskaitoms yra taikomi areštai (3 t., b. l. 11–12).

AS „Citadele“ banka“ Lietuvos filialo rašte Nr. R3-4/1973E nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoms šiuo metu taikomas antstolių apribojimas. Dėl išsamesnės informacijos ar 2019 m. balandžio 8 d. buvo uždėtas areštas nurodo kreiptis į VĮ Registrų centrą. Nuo 2015-09-14 įdiegus naują piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) bankas neturi galimybės pateikti areštų numerius, datas (3 t., b. l. 14).

VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 18 d. duomenimis, Registre nėra ir nebuvo įregistruota turto arešto aktų, kuriais būtų apribotos nuosavybės teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB Citadele banke esančias dvi banko sąskaitas (3 t., b. l. 17).

Iš AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo raštų matyti, kad bankas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išklotines nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. birželio 10 d. (3 t., b. l. 25–28, 32–40).

Iš 2021-03- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto Nr. (14.58E) I- matyti, kad institucija pateikė duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 10 d. dirbusius darbuotojus (3 t., b. l. 42–48).??

Iš 2021 m. balandžio 30 d. VĮ Registrų centras rašto matyti, kad centras pateikė hipotekos išrašą dėl 2018 m. balandžio 30 d. sutartinio įkeitimo transporto priemonės LEXUS RX450h, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prievolės dydžiui 10000 eurų (3 t., b. l. 50–52).

Iš 2021 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) matyti, kad notarė A. B. pranešė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui P. Ž. sudarius paskolos ir įkeitimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) s“, buvo pilnai išaiškinta atliekamų notarinių veiksmų prasmė ir pasekmės. Dokumentai tokiam sandoriui buvo pateikti notarei iki šių sandorių sudarymo dienos. Notarei P. Ž. pateikė 2018 . balandžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją, įkeičiamos transporto priemonės LEXUS išduotą registracijos liudijimą ir draudimo išduotą transporto priemonės draudimo liudijimą, kur naudos gavėjus buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 53–57).

Iš 2021 m. birželio 28 d. elektroninio laiško el. pašto(duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius D. T. atsakė į paklausimą pranešdamas, jog pasibaigus aukcionui, jei automobilio savininkas sutinka parduoti, draudimo bendrovė jiems atsiunčia savininko kontaktą. Tada jie mato sistemoje kas laimėjo minėtą automobilį ir perduoda laimėtojui savininko kontaktą. Pagal jų tvarką pirkimo–- pardavimo sutartyje turi būti nurodyta suma, kurią laimėtojas pasiūlė aukcione, tačiau į sandorį jie nesikiša. Tai pardavėjo ir pirkėjo reikalas (3 t., b. l. 59–60).

Iš 2021 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo rašto Nr. (1.19.)-S1-418 matyti, kad Kauno apylinkės teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iniciavusi šias bylas: (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 71).

Iš 2019 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų preliminaraus sprendimo matyti, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo tenkintas ir iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista ieškovės naudai 10368,99 Eur (3 t., b. l. 72–73).

Iš 2019 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties matyti, kad buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 74–76).

Iš 2019 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo įsakymo matyti, kad nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini) “ kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 27860,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-14) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų 157 Eur, 200 Eur žyminio mokesčio (3 t., b. l. 77).

Iš 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. pareiškimų apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 9.30 val. į policijos įstaigą kreipėsi P. Ž. dėl automobilio „Lexus“ RX 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo (duomenys neskelbtini), atliktos apžiūros užfiksuotos apžiūros protokoluose (su priedais – fotolentelėmis) (3 t., b. l. 101–122, 124–133).

Iš 2019 m. gegužės 29 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14447-19 buvo sustabdytas nenustačius asmens, kuris 2019 m. balandžio 9 d. apgadino automobilį „Lexus RX450“ (3 t., b. l. 134–135).

Iš 2021 m. liepos 22d. P. Ž. pateiktų dokumentų: sutarčių, atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų, sąmatų, reikalavimo perleidimo sutarčių, kasos išlaidų orderių ir kt. dokumentų matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartiniai įsipareigojimai, pirkimai (3 t., b. l. 146–199, 4 t., b. l. 1–14). Su paminėtais dokumentais pateiktuose 2018 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad buvo išduoti dienpinigiai: P. Ž. –125,40 Eur, K. P. 125,40 Eur; K. K. – 102,60 Eur; J. K. – 125,40 Eur; G. M. – 74.10 Eur; D. V. – 125,40 Eur; (4 t., b. l. 6–12).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo P. Ž. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – liudytojų R. S., R. B., A. Š., T. I., K. V., Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pirmiau minėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad P. Ž. apgaule vengė atsiskaityti už suteiktą paslaugą, o būtent: 2018 m. balandžio 30 d. 13.57 val. sudaręs paskolos sutartį, kuria jo atstovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 eurų paskolą bei įsipareigojęs iki 2019 m. balandžio 30 d. paskolintą pinigų sumą grąžinti su 4 procentų metinėmis palūkanomis, o paskolos sutarties užtikrinimui įkeitęs paskolos gavėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Lexus RX 450“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 17 000 eurų vertės, pirminiu įkeitimu kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, įsipareigojęs įkeistą transporto priemonę apdrausti kreditoriaus naudai bei mokėti draudimo įmokas, įsipareigojęs be raštiško kreditoriaus sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti įkeistos transporto priemonės bei įsipareigojęs nedelsiant informuoti kreditorių apie visas aplinkybes, pabloginusias ar galinčias pabloginti įkeistos transporto priemonės būklę, taip pat, siekdamas užtikrinti paskolos grąžinimą 2018 m. balandžio 30 d. išdavęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo asmeniškai įsipareigojo 2019 m. balandžio 30 d. besąlygiškai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10000 eurų, t. y. papildomai įsipareigojęs savo asmeniniu turtu, kurio neturėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo atveju padengti gautos paskolos sumą, nuo 2019 m. kovo 29 d. nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir 2019 m. kovo 29 d. vieneriems metams AB „Lietuvos draudimas“ apdraudęs transporto priemonę „Lexus RX“, naudos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip buvo įsipareigojęs, nenurodė; apie laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. nepataisomai sugadintą įkeistą transporto priemonę „Lexus RX“ kreditoriui nepranešė, o 2019 m. gegužės 9 d. „Citadele“ banke atidaręs naują UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, 2019 m. gegužės 10 d. 15.14 val. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė AB „Lietuvos draudimo“ vyresniajam transporto žalų ekspertui elektroninį laišką su šios „Citadele“ banko sąskaitos numeriu, į kurią nurodė pervesti transporto priemonei „Lexus RX“ draudimo bendrovės nustatytos padarytos žalos dydį bei gavo 6244 eurus, o 2019 m. balandžio 26 d. 16.00 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas raštiško kreditoriaus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, įkeistą transporto priemonę pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotame aukcione dalyvavusiam ir didžiausią kainą, t. y. 6 396,00 eurų, už transporto priemonę „Lexus RX“, pasiūliusiam ir aukcioną laimėjusiam A. Š. už ženkliai mažesnę kainą – 1452 eurus, pasirašydamas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje pirkėju nurodomas A. Š., tačiau už transporto priemonę gautų piniginių išmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperdavė, o 2019 m. balandžio 30 d. suėjus paskolos grąžinimo terminui, paskolos negrąžino ir besąlygiškai ją grąžinti vengė iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginis reikalavimas liko be ekonominio padengimo ir negalėjo būti realizuotas iš įkeisto daikto ar asmeninio jo turto, tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti už suteiktą paslaugą ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 10 793,29 eurų turtinę žalą.

Kaltinamojo P. Ž. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 10 793,29 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 27–29, 30–48, 49). Civilinė ieškovė dėl kaltinamojo P. Ž. kaltų neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, kuri nėra atlyginta, kaltinamojo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinės ieškovės patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas (2 t., b. l. 30–48), kaltinamojo pripažįstamas, todėl visiškai tenkintinas.

Civilinės ieškovės atstovavimo išlaidos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gyvėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokato padėjėja M. K. į bylą yra pateikusi duomenis apie civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimo išlaidas, tai yra 2022 m. vasario 9 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad suteiktų teisinių paslaugų (prareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, skundų ir civilinio ieškinio parengimas, susipažinimas su bylos medžiaga, dalyvavimas apklausoje, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas ikiteisminiame tyrime ir teisme) yra 3 450,00 eurų (4 t., 89–90), pateiktos advokato padėjėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas (4 t., b. l. 95–107), o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimus už šias paslaugas patvirtinantys įrodymai – banko mokėjimo nurodymo ir M. K. banko sąskaitos išrašų kopijos (4 t., b. l. 91–94). Iš pastarųjų kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į advokato padėjėjos M. K. sąskaitą pervedė 3 000,00 eurų dydžio sumą (4 t., b. l. 91–94)..

Kadangi civilinę ieškovę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokato padėjėja M. K., civilinė ieškovė naudojosi advokato padėjėjos teisine pagalba tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, atstovė susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, pasiruošė bylos nagrinėjimui, parengė civilinį ieškinį, rengė skundus, teisminio proceso metu buvo atvykusi į vieną posėdį, taip pat įvertinus tai, kad advokato padėjėja M. K. civilinę ieškovę atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu, taigi, nereikėjo iš naujo susipažinti ir su byla prasidėjus teisminiam jos nagrinėjimui, byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, advokato padėjėja du kartus 2022 m. vasario 9 d. ir 2022 m. kovo 2 d. atvyko į paskirtą teisiamąjį posėdį, kurio nagrinėjimas abu kartus buvo atidėtas, o 2022 m. kovo 2 d. posėdis buvo atidėtas teismui nustačius, kad advokato padėjėja M. K. nėra teismui pateikusi tinkamų atstovavimą teisme dokumentų, suteikiant laiko pateikti tinkamus dokumentus, bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, teisiamajame posėdyje civilinę ieškovę atstovavo kitas atstovas, tai yra advokatas M. V., todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atstovės teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta 3 450,00 eurų suma už advokato padėjėjo pagalbą, atstovaujant civilinę ieškovę, yra aiškiai per didelė, neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų. Todėl atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1 500,00 eurų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina kaltinamojo civilinės ieškovės naudai.

Bausmės skyrimo nuostatos. Kiti procesiniai klausimai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54– 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo P. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis P. Ž. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas P. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, turi šeimą, teisiamas pirmą kartą, praeityje baustas administracine tvarka, pakaltinamas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo laikotarpiu jam skiriant įpareigojimus – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10793,29 eurų turtinę žalą, o taip pat uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- viena kompaktinė plokštelė su liudytojo T. I. nuotolinės apklausos garso įrašo, laikoma voke baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje;

- viena kompaktinė plokštelė su liudytojo K. V. nuotolinės apklausos garso įrašo, laikoma voke baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 95), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais, 312 straipsniu, teismas

nusprendė:

P. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu P. Ž. įpareigojant: per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10793,29 eurų turtinę žalą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti P. Ž. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu P. Ž. įpareigojant: per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10793,29 eurų turtinę žalą; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam P. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo P. Ž. 10 793,29 Eur (dešimties tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 29 ct) turtinės žalos atlyginimą civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Pripažinti bylinėjimosi išlaidomis civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas jo atstovės advokato padėjėjos M. K. pagalbai apmokėti ir priteisti iš kaltinamojo P. Ž. 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vieną kompaktinę plokštelę su liudytojo T. I. nuotolinės apklausos garso įrašo, laikomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;

- vieną kompaktinę plokštelę su liudytojo K. V. nuotolinės apklausos garso įrašo, laikomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Tatjana Butkienė