- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-04
- Bylos Nr.
- II-115-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00837-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- Š. M.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Š. M.
skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 10N-23462903-14, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir - ATPK) 124² straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 10N-23462903-14 (toliau - ir Nutarimas) Š. M. pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniolikai mėnesių, dėl to, kad jis 2014 m. lapkričio 24 d., apie 16.15 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „BMW 320 D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus, persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, stabdė nesant pavojaus, taip priversdamas antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį keisti važiavimo kryptį - staiga persirikiuoti į pirmą juostą, po to, persirikiavęs į pirmą eismo juostą ir vėl iš pirmos eismo juostos persirikiavęs į antrą eismo juostą, stabdė bei sukėlė pavojingą situaciją – privertė apvažiuotos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti. Be to, sustojęs ir išlipęs iš savo automobilio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Š. M. skundu prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde pareiškėjas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-796-628/2013 priimta nutartimi nurodo, kad filmuota medžiaga, kurios pagrindu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, padaryta ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, ją pateikė pilietis E. M., todėl ji vertintina tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne objektyvi ir aukštesnę įrodinėjimo galią turinti įrodinėjimo priemonė. Ši medžiaga yra trisdešimties sekundžių trukmės, užfiksuota nežinomu įrenginiu, galimai net neįregistruotu įstatymų nustatyta tvarka. Įrenginys Kelių policijos valdybai nepateiktas, niekur nenurodyta jo rūšis, pavadinimas ir kiti būtini rekvizitai. Taigi, byloje pateiktas nepilnas įvykio vaizdas, neatspindintis visų skundžiamame nutarime bei administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotų aplinkybių, kartu pažymėtina, jog nutarimą priėmusi institucija pilnos vaizdo medžiagos neišsireikalavo. Be to, filmuota medžiaga pateikta internetiniame portale, ji net neįrašyta į jokią laikmeną. Neįmanoma nustatyti tokios filmuotos medžiagos sukūrimo laiko, nėra galimybės ir įsitikinti tokios medžiagos autentiškumu. Dėl šių priežasčių minėta filmuota medžiaga neatitinka ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įrodymams keliamų reikalavimų, todėl vien jos pagrindu negalėjo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, priimtas skundžiamas nutarimas ir atitinkamai paskirta administracinė nuobauda.
Pasak Š. M., negalima teigti, jog filmuotoje medžiagoje nurodyta įvykio data - 2014 m. lapkričio 24 d., yra teisinga, t. y. vaizdo medžiagoje neryškiai matomas datos įrašas nepatvirtina aplinkybės, kad vaizdo įrašas padarytas būtent tuo laiku. Net ir esant tokiems požymiams video medžiagoje, tai nebūtų pakankamu pagrindu išvadai, jog įrašas padarytas būtent joje užfiksuotu laiku, nes datos ir laiko parametrus įrenginyje nustato šiuo įrenginiu besinaudojantis asmuo, juos, kaip ir laikmenos sukūrimo datą, nesudėtinga koreguoti. Š. M. nuomone, vaizdo medžiagoje data yra pakeista, kadangi užfiksuotas įvykis vyko ne 2014 m. lapkričio 24 d., o 2013 m. lapkričio 24 d. Dėl to administracinė nuobauda jam negalėjo būti paskirta, suėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog tiek nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuoti neteisingi faktai ir aplinkybės, t. y. kad jis, sustojęs ir išlipęs iš automobilio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei. Šiuo aspektu Š. M. pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta filmuota medžiaga yra nepilna ir joje pirmiau nurodytos aplinkybės neatsispindi, todėl negali būti pripažintos įrodytomis. Jos paremtos vien E. M., kuris pranešė apie įvykį, paaiškinimais.
Š. M., be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, savo paaiškinime nurodė, kad E. M. automobilis važiavo antrąja eismo juosta lėčiau nei automobiliai, važiuojantys pirmąja eismo juosta, taigi, iš esmės kliudė eismą. Be to, E. M. važiuodamas kalbėjo mobiliuoju telefonu, taip pažeisdamas KET bei trukdydamas kitiems eismo dalyviams. Ši aplinkybė užfiksuota ir filmuotoje medžiagoje. Kadangi E. M. taip važiuodamas antrąja eismo juosta kliudė kitiems eismo dalyviams ir jam, jis buvo priverstas pastarąjį aplenkti, tačiau persirikiavus į kitą eismo juostą, šis pradėjo didinti greitį, taip sukeldamas avarinę situaciją. Dėl to jis E. M. aplenkė, parodė, kad persirikiuotų ir netrukdytų kitiems eismo dalyviams, tačiau šis vėl jį aplenkė ir staigiai sustabdė automobilį, taip vėl sukeldamas avarinę situaciją. Dėl tokių E. M. veiksmų jis buvo priverstas vėl pastarąjį aplenkti ir sustabdyti automobilį. Esant šioms aplinkybėms, Š. M. nuomone, jo galimai padarytą pažeidimą sukėlė paties E. M. veiksmai. Ši aplinkybė, konstatuojant, jog jis galimai padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, turėjo būti įvertinta kaip lengvinanti jo atsakomybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Šalies argumentai
Š. M. teigimu, atsižvelgus į pirmiau nurodytą E. M. elgesį, kuris ir nulėmė neva neteisėtus jo veiksmus, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam negalėjo būti surašytas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, nebent tik pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos švelnesnės nuobaudos. Taigi, nutarimą priėmusi institucija, be kita ko, neteisingai įvertino ir kvalifikavo jo galimai padarytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausiamas administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. M. palaikė skundo reikalavimus bei paaiškino, jog jo manymu įvykis vyko 2013 m. lapkričio 24 d. Jis, važiuodamas pasivijo E. M. automobilį, kuris važiavo antra eismo juosta, pasignalizavo jam šviesomis, kad netrukdytų eismui, kadangi jis važiavo lėčiau, nei automobiliai pirma juosta, persirikiavo į kitą juostą ir bandė jį aplenkti, o šis pradėjo greitinti automobilį, neleisdamas aplenkti, sukėlė avarinę situaciją. Pralenkęs E. M., jis pamatė, kad šis kalba telefonu ir pastarajam parodė, kad persirikiuotų į pirmą eismo juostą, tada E. M. jį aplenkė ir stabdė, po to jis aplenkė E. M., sustojo ir klausė, kodėl šis kalba telefonu ir trukdo eismui. Sustojo kelyje, antroje juostoje, nes E. M. jį stabdė pralenkdamas ir stabdydamas, tada jis jį stabdė. Kai E. M. aplenkė, nenuvažiavo, nes nesuprato, ko šis nori, jis pats tik norėjo E. M. paklausti, kodėl taip elgiasi. Nežino, kodėl nesustojo pirmoje juostoje. Sustojo antroje juostoje, siekdamas E. M. sustabdyti, pasikalbėti, norėjo paklausti, ko šis nori, norėjo tiesiog pasikalbėti. Vaizdo įrašą jis matė, mano, kad jis darytas daugiau nei prieš metus. Viskas buvo kaip įraše, tačiau dalies medžiagos trūksta. Nagrinėjant bylą policijoje, jai nebuvo pateikta jokia laikmena, kur matytųsi visa vaizdo medžiaga. Š. M. taip pat pažymėjo, jog ką tik įsidarbino ir jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas testuojant automobilius, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2008 metų, yra turėjęs tik vieną nuobaudą, gailisi dėl įvykio.
Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas E. M. parodė, jog pamena teismo salėje esantį Š. M. iš įvykio, tačiau asmeniniais santykiais nėra su pastaruoju susijęs. Įvykis buvo atrodo praeitų (2014) metų lapkričio 24 d., jis važiavau Geležinio Vilko g., leistinu greičiu, gale važiuojantis automobilis pradėjo akinti šviesomis, reikalaudamas užleisti kelią, buvo nemažas transporto priemonių srautas, todėl jis nematė reikalo pasitraukti. Tada, automobilis dar jį paakinęs šviesomis, jam nepasitraukus, aplenkė jį iš dešinės ir staigiai stabdė. Tuomet jis manevravo staigiai į dešinę, vėl grįžo į eismo juostą. Tas automobilis vėl jį pasivijo, aplenkė, staigiai stabdė, iš automobilio išlipo jaunuolis, apkeikė jį necenzūriniais žodžiais ir apspjovė. Jis jaunuoliui nieko nepasakė. Užfiksavo įvykį vaizdo registratoriumi, kurį gal prieš pusę metų internetu įsigijo, yra apie tai „Paypal“ istorijoje apmokėjimas, iki tol neturėjo vaizdo registratoriaus, gali pateikti įsigijimo dokumentus. Įvykis buvo dieną, apie 16 val., kokiu formatu laikas ant registratoriaus rodomas, prisiminti negalėjo. Pateiktas įrašas 30 sekundžių trukmės, nes registratorius nustatytas taip, kad filmuoja kas puse minutės ir taip failiukus dėlioja, tada seni išsitrina ir naujus kelia, atminties kortelė yra 8 GB, tai dienai pakanka, kitų įrašų nebeturi, iškėlė tą, kur pažeidimas užfiksuotas. Apie įvykį pranešė sekančią dieną policijai – parašė el. paštu ir išsiuntė failą, tai buvo vakare. Laikai atitinka, kaip nurodyta. Automobilis sustojo prieš posūkį į kairę, prieš kolonėlę kur į Baltupių g. išeina, antroje eismo juostoje. Vaizdo registratorius visą laiką filmavo. Važiuodamas turėjo daryti kairį posūkį, būtų jį daręs toje vietoje, kur baigiasi video medžiaga, norėjo daryti posūkį į Baltupių gatvę, ten apsisukus.
Kompaktiniame diske pateiktas vaizdo įrašas, susijęs su įvykiu (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Š. M. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas chuliganiškas vairavimas apibrėžiamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos - tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-902-648/2011, ATP-1264-562/2014 ir kt.). Kompetentingų valstybės institucijų nustatytame teisiniame reguliavime įtvirtinta, jog eismo dalyviai keliuose ir kitose eismui skirtose vietose turi vadovautis eismo saugumo, atsargumo, pagarbos kitiems eismo dalyviams bei aplinkai principais. KET III dalies „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 4 punktas įtvirtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014).
Nagrinėjamoje byloje Institucijos pareigūno priimtu nutarimu Š. M. pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2014 m. lapkričio 24 d., apie 16.15 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį BMW 320 D (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus, persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, stabdė nesant pavojaus, taip priversdamas antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį keisti važiavimo kryptį – staiga persirikiuoti į pirmą juostą, po to, persirikiavęs į pirmą eismo juostą ir vėl iš pirmos eismo juostos persirikiavęs į antrą eismo juostą, stabdė bei sukėlė pavojingą situaciją – privertė apvažiuotos transporto priemonės vairuotoją staiga stabdyti. Teismo vertinimu, tokios Š. M. padarytos veikos faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje surinktais ir liečiamumo bei leistinumo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, nepažeidžiant ATPK 256 ir 257 straipsnių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmiausia pažymėtina, kad iš byloje liudytojo E. M. pateikto jo automobilyje naudotu vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdyje, matyti, jog 2014 m. lapkričio 24 d., 04.15:03 jo automobilį pirma eismo juosta aplenkia automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į antrą eismo juostą prieš E. M. automobilį staiga stabdo, nepaisant to, kad tam nėra objektyvios priežasties, nes prieš automobilį „BMW“ buvęs kitas automobilis (visureigis) tolsta. Tuo tarpu E. M. yra priverstas keisti važiavimo kryptį ir persirikiuoti į pirmą eismo juostą. 04.15:10 laiku E. M. persirikiavus į pirmą eismo juostą ir aplenkus automobilį „BMW“ bei grįžus į antrą eismo juostą, pastarasis automobilis („BMW“) vėl pirma eismo juosta aplenkia E. M. transporto priemonę ir, įvažiavęs į antrą eismo juostą, vėl staiga stabdo bei visiškai sustoja prieš E. M. vairuojamą transporto priemonę. Dėl to pastarasis vėlgi priverstas visiškai sustabdyti automobilį, o iš automobilio „BMW“ išlipa jaunuolis (vizualiai atpažįstamas Š. M.) ir 04.15:25 eina link liudytojo E. M. automobilio (b. 1. 18). Š. M. savo skunde nurodo, kad jo kaltė dėl pažeidimo įrodinėjama tik liudytojo parodymais bei vaizdo medžiaga, kuri remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-796-628/2013 priimta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vertintina tik kaip pranešimas apie galimą pažeidimą, tačiau negali būti įrodymu byloje, nes neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo, kadangi padaryta ne pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o pateikta piliečio E. M., vaizdo medžiaga yra trisdešimties sekundžių trukmės, užfiksuota nežinomu įrenginiu, galimai net neįregistruotu įstatymų nustatyta tvarka, įrenginys Kelių policijos valdybai nepateiktas, niekur nenurodyta jo rūšis, pavadinimas ir kiti būtini rekvizitai. Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais Š. M. skundo argumentais. Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje numatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, savaime nereiškia, kad kiti asmenys negali fiksuoti faktų, aplinkybių ar tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikti duomenų, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų, bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Esminė tokių byloje surinktų duomenų pripažinimo įrodymais sąlyga yra ta, kad juos bylos nagrinėjimo metu būtų galima patikrinti kitais proceso veiksmais ir įsitikinti jų teisingumu. Priešingu atveju tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymu. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad E. M. pateiktas įvykio vaizdo įrašas pripažintinas leistinu įrodymu byloje, kadangi jį patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų iš dalies ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo Š. M. parodymai. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. M., kuris parodė, jog įvykis buvo 2014 m. lapkričio 24 d., jis važiavo Geležinio Vilko gatvėje leistinu greičiu, iš galo važiuojantis automobilis pradėjo akinti šviesomis, reikalaudamas užleisti kelią, buvo nemažas transporto priemonių srautas, todėl jis nematė reikalo pasitraukti, tada, dar jį paakinęs šviesomis, „BMW“ automobilis aplenkė iš dešinės ir staiga stabdė. Jis tada staiga manevravo į dešinę ir vėl grįžo į antrą eismo juostą. „BMW“ vėl jį pasivijo, aplenkė, staiga stabdė, išlipo jaunuolis, iškeikė jį necenzūriniais žodžiais ir apspjovė. Jis viską užfiksavo vaizdo registratoriumi, kurį gal prieš puse metų internetu įsigijo, yra apie tai mokėjimo sistemoje „Paypal“ istorijoje duomenys, iki tol jis neturėjo vaizdo registratoriaus. Antra, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. M. apklausiamas teismo posėdyje patvirtino vaizdo įraše užfiksuotas faktines aplinkybes bei nurodė, kad toks įvykis išties buvo, tačiau teigė, kad jis buvo 2013 m. lapkričio 24 d. Liudytojas E. M. važiavo antra eismo juosta trukdydamas kitiems, jis signalizavo jam šviesomis, kad netrukdytų eismui, tačiau šis važiavo lėčiau, nei automobiliai pirma juosta, todėl jis bandė liudytoją aplenkti, o šis greitino automobilį ir sukėlė avarinę situaciją. Aplenkęs matė, kad E. M. kalba telefonu ir jam parodė, jog persirikiuotų į pirmą eismo juostą. Tada E. M. vėl jį aplenkė ir stabdė, po to jis aplenkė E. M. ir sustojo antroje eismo juostoje, užblokavo kelią, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl šis taip elgiasi. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti vaizdo įraše užfiksuotomis įvykio faktinėmis aplinkybėmis, nes jas iš esmės patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Priešingai nei skunde nurodo Š. M., įrašo autentiškumą patvirtino tiek jis, tiek kiti byloje surinkti įrodymai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog vaizdo registratorius nėra matavimo priemonė, todėl jam metrologinė patikra nebūtina, o sprendžiant dėl tokiu prietaisu užfiksuoto įrašo pripažinimo įrodymu, nesant ginčo dėl jame užfiksuoto įrašo autentiškumo, esminės reikšmės neturi faktai, koks tai tiksliai prietaisas, ar jis registruotas Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, kad jis darytas ne įgalioto pareigūno.
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi esminė aplinkybė, kurią skunde nurodo ir pats Š. M., t. y. ar šis įrašas užfiksuotas 2014 m. lapkričio 24 d., ar 2013 m. lapkričio 24 d., kadangi ši aplinkybė reikšminga sprendžiant, ar nebuvo praleisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 straipsnio 1 dalyje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje apklaustas E. M. parodė, jog įvykis vyko 2014 m. lapkričio 24 d., ir apie šį įvykį jis policijai pranešimą 2014 m. lapkričio 25 d. vakare. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esanti policijos registruojamų įvykių žiūryklė, kurioje užfiksuota, jog E. M. pranešimas užregistruotas 2014 m. lapkričio 25 d.. 19.52 val., o įvykio laikas nurodytas 2014 m. lapkričio 24 d.,16.00 val. (b. l. 13). Šiuos duomenis vertinant vieningoje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje darytina išvada, kad Š. M. pažeidimą padarė vaizdo įraše užfiksuotu laiku, t. y. 2014 m. lapkričio 24 d. apie 16.15 val. (įvertinus tai, kad laikas gali būti nustatomas tiek 12, tiek 24 valandų formatu). Teisino vertinimu, neįtikinama ir nelogiška Š. M. versija, kad liudytojas E. M. pranešimą apie įvykį galėjo pateikti praėjus net metams po jo tariamo fiksavimo, t. y. 2013 m. lapkričio 24 d. Juo labiau, kad jis apklausiamas teisme parodė, kad vaizdo registratorių įsigijo tik 2014 metų viduryje, o vėliau pateikė išrašus iš internetinės mokėjimo sistemos „Paypal“, kuriuose matyti, kad vaizdo registratorių jis užsakė 2014 m. spalio 9 d., o apmokėjo 2014 m. spalio 13 d. (b. 1. 30-33). Kartu atmetamas ir Š. M. argumentas apie tai, kad registratoriuje fiksuojamą datą ir laiką jo naudotojas reguliuoja ir nustato pats, todėl jame laikas gali būti pakeistas. Pažymėtina, kad byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad E. M. jau po vaizdo įrašo sukūrimo jame būtų pakeitęs datos ar laiko parametrus, kita vertus datos ir laiko parametrai paprastai elektronikos prietaisuose koreguojami prieš vaizdo įrašo sukūrimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pats Š. M. ikiteisminio bylos tyrimo metu duotame paaiškinime (b. 1. 15) nebuvo nurodęs, kad pažeidimas galėjo būti padarytas 2013 metais, atitinkamai ir to, kad data bei laikas vaizdo įraše galėjo būti pakeisti.
Apibendrinant konstatuotina, kad Institucijos pareigūnas skundžiamame nutarime pagrįstai konstatavo, jog Š. M. 2014 m. lapkričio 24 d., apie 16.15 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „BMW 320 D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus, persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, stabdė nesant pavojaus, taip priversdamas antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį keisti važiavimo kryptį – staiga persirikiuoti į pirmą juostą, po to, persirikiavęs į pirmą eismo juostą ir vėl iš pirmos eismo juostos persirikiavęs į antrą eismo juostą, stabdė bei sukėlė pavojingą situaciją –privertė apvažiuotos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti. Kaip minėta, Š. M. veikai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad pirmiau nurodytus veiksmus jis padarė dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nagrinėjamu atveju tiek E. M. parodymai, tiek vaizdo įraše užfiksuota informacija, tiek ir paties Š. M. parodymai leidžia spręsti, kad pirmiau nurodytus manevrus automobiliu jis atliko dėl to, kad E. M. gana lėtai važiavo antra eismo juosta, nors pirmoji buvo laisva, nereagavo į Š. M. signalus automobilio šviesomis, bandant aplenkti neva didino greitį, be to, pasak Š. M., kalbėjo telefonu. Teismo vertinimu, dalis tokių paties Š. M. nurodytų jo elgesio priežasčių egzistavo objektyviai. Pavyzdžiui, pats E. M. parodė, kad matė jam iš paskos važiuojantį automobilį, tačiau dėl neva buvusio automobilių srauto nematė priežasties užleisti kelią, nors objektyviai iš įrašo išties matyti, kad pirmoji eismo juosta iš esmės laisva. Be to, aplenkęs Š. M. automobilį, E. M. sąmoningai demonstratyviai vėl grįžo į antrą eismo juostą ir vėl blokavo kelią Š. M. automobiliui, nors tam objektyvių priežasčių nebuvo, kaip ir nebuvo posūkio į kairę pusę, ką E. M. nurodė teismo posėdyje. Taigi, iš esmės liudytojas E. M. pats kelyje elgėsi iš dalies neteisėtai ir taip sukėlė Š. M. pyktį ir norą elgtis įžūliai bei išsiaiškinti. Vis tik, tokios aplinkybės nepateisina Š. M. elgesio ir leidžia spręsti, kad jis savo įžūliems veiksmams demonstratyviai ir pavojingai stabdant aplenktą automobilį, nesant tam poreikio, vėliau apskritai jam užblokuojant kelią savo automobiliu ir išlipant išsiaiškinti, pasirinko mažareikšmę dingstį, t. y. Š. M. elgėsi chuliganiškai.
Teismo vertinimu, iš nustatomosios skundžiamo nutarimo dalies šalintinos aplinkybės, kad Š. M., sustojęs ir išlipęs iš automobilio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei. Tokios aplinkybės pateiktame vaizdo įraše neužfiksuotos, jos byloje nustatytos remiantis tik tiesiogiai įvykio tyrimo baigtimi suinteresuoto liudytojo E. M. parodymais, o vien tuo teismas neturi pagrindo remtis nustatydamas bylos aplinkybes.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas nustato, kad Š. M. 2014 m. lapkričio 24 d., apie 16.15 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „BMW 320 D“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų, turėdamas mažareikšmę dingstį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus, persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, stabdė nesant pavojaus, taip priversdamas antra eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį keisti važiavimo kryptį - staiga persirikiuoti į pirmą juostą, po to, persirikiavęs į pirmą eismo juostą ir vėl iš pirmos eismo juostos persirikiavęs į antrą eismo juostą, stabdė bei sukėlė pavojingą situaciją - privertė apvažiuotos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.
Pagal pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Š. M. veika skundžiamame nutarime teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu nustačius Š. M. elgesio chuliganiškas paskatas nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti jo veiką į ATPK 124² straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. M. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniolikai mėnesių. Teismo vertinimu tokia nuobauda Š. M. paskirta neįvertinus visų nuobaudos dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių.
ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vadovaujantis ATPK 30² straipsniu, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Pažymėtina, kad Š. M. padarė savo pobūdžiu šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, kuriuo keliamas pavojus eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams. Byloje nustatyta ir viena Š. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, nes Š. M. 2014 m. birželio 4 d. nutarimu baustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kartu pastebėtina, kad Š. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti Š. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog pažeidimą jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pirmiausia, E. M. procesinis statusas byloje yra liudytojas, o ne nukentėjusysis. Antra, nors ir E. M. elgesys iš dalies neteisėtas, tačiau jis nevertintinas kaip galintis sukelti didelį susijaudinimą, kuris galėjo lemti neteisėtą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį. Pirmiau aptartos aplinkybės skundžiamame nutarime skiriant administracinę nuobaudą Š. M. iš esmės įvertintos, tačiau praktiškai liko neįvertinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė. Pažymėtina, kad Š. M. yra jauno amžiaus, įgijęs automobilių transporto inžinerijos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, šiuo metu įsidarbino auto šaltkalviu, iki šio pažeidimo administracine tvarka baustas tik vieną kartą. Pirmiau aptartų, nuobaudos dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą Š. M. skirti tiek pagrindinę, tiek papildomą nuobaudas, kurių dydžiai yra artimi minimaliems ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytiems dydžiams. Teismo vertinimu, būtent tokie nuobaudų dydžiai atitiks teisingumo ir proporcingumo reikalavimus ir bus pakankami ATPK 20 straipsnyje numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20, 27, 30 straipsniais, 124² straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. M. skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 10N-23462903-14 pakeisti:
Š. M., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį, paskirti švelnesnę nuobaudą – trijų šimtų dvidešimties eurų (320 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiolikai mėnesių.
Kitos nutarimo dalies nekeisti ir nenaikinti.
Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.