Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria netenkintas L. B. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 10N-16753308-14 nubausti L. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 10N-16753308-14 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 17:25 val., Vilniuje, Šeimyniškių gatvėje vairuodamas automobilį „Mercedes – Benz ML350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo dvipusio eismo gatve iš keturių eismo juostų (po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi) ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo apie 100 metrų lenkdamas transporto priemonių grūstį iki Šeimyniškių – Rinktinės gatvių sankryžos ir priversdamas priešais važiuojančias transporto priemones stabdyti. Savo veiksmais sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Į sankryžą įvažiavo iš priešpriešinio eismo juostos. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau visur naudojama redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) 4, 9, 105, 123, 145.5 punktų reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. B. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi L. B. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 10N-16753308-14.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad chuliganiškų paskatų atveju yra būtinas subjektyvus asmens suinteresuotumas elgtis neteisėtu, pavojingu ar kitaip teisei priešingu būdu. Pasak apelianto, asmuo renkasi tokį veiklos pobūdį tyčia, o esamas aplinkybes panaudoja kaip menkavertę priežastį arba pats tą priežastį susikuria. Tai reiškia, jog asmuo yra iš anksto suplanavęs savo chuliganišką elgesį ir ieško menkavertės priežasties. Nagrinėjamu atveju apeliantas tik reagavo į susidariusią spūstį kelyje, kuri atsidaro dėl kito vairuotojo kaltės, t. y. kelių eismo taisyklių nesilaikymo. Apeliantas mano, kad jis neprisidėjo prie eismo stabdymo, todėl atsidūręs spūstyje reagavo staiga, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą - kirto skiriamąją juostą ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Pasak apelianto, chuliganiškų paskatų nebuvimą jo veiksmuose patvirtina ir faktas, kad automobiliu jis vyko į oro uostą, į kurį vežė keleivius, tai, taip pat, turėjo įtakos faktiniam elgesiui, vertinant, ar dėl susidariusios spūsties bus laiku atvykta į oro uostą. Apeliantas pažymi, kad chuliganiškų paskatų faktą paneigia ir ta aplinkybė, kad jis pats prisistatė policijai ir pripažino padaręs pažeidimą (ištisinės juostos kirtimą).

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad kitos transporto priemonės dėl jo manevro būtų staigiai stabdžiusios ar sukelta avarinė situacija. Apeliantas pažymi, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodoma, jog L. B. veiksmai sukėlė pavojų eismo, apelianto ir kitų asmenų saugumui. Pasak apelianto, pastarasis teiginys aiškintinas, kaip abstraktaus pobūdžio ir neturintis pakankamo konkretumo laipsnio. Apeliantas nurodo, kad yra patyręs vairuotojas, supranta savo veiksmų esmę bei galimus padarinius ir savo elgesiu nesiekė bei nepadarė jokios žalos nei sau, nei kitiems eismo dalyviams ar kartu automobilyje važiavusiems asmenims. Apeliantas mano, kad jo padarytas KET pažeidimas - skiriamosios juostos kirtimas, - negali likti nepastebėtas ir jis pripažįsta savo kaltę. Apeliantas supranta, kad padarė KET pažeidimą, tačiau mano, kad jo veika buvo neteisingai kvalifikuota. Pasak apelianto, jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal o aš turėčiau būti parrauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 3 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad kitos transporto priemonės dėl jo manevro būtų staigiai stabdžiusios ar sukelta avarinė situacija. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad apeliantui atliekant lenkimo manevrą priešpriešais važiuojanti transporto priemonė sumažina greitį siekdama išvengti susidūrimo su apelianto vairuotu automobiliu. Tai įrodo, jog L. B. privertė priešpriešais važiuojančią transporto priemonę stabdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju L. B. suvokė, jog darbo dienos metu (2014 m. rugpjūčio 11 d., pirmadienį), apie 17:25 val., transporto eismas yra pakankamai intensyvus, todėl toks jo elgesys, kai transporto priemonių spūstis lenkiama važiuojant pakankamai dideliu greičiu, kai degė žalias šviesoforo signalas, kuris leido važiuoti ir priešpriešinėse eismo juostose buvusioms transporto priemonėms, buvo manevruojama priešpriešinėje eismo juostoje keičiant važiavimo juostas ir taip apvažiuojant transporto priemonę, įvažiuota į reguliuojamą sankryžą priešpriešinėje eismo juostoje, yra chuliganiškas, nepateisinamas ir neabejotinai sukėlė grėsmę tiek pačiam apeliantui, tiek kitiems eismo dalyviams. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. B. chuliganiškai vairavo automobilį, suprasdamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui. Akivaizdu, kad L. B. tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugų vairavimą, tačiau ir parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukėlė jiems realų pavojų. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas pagrįstai pripažintas chuliganišku, kas atitinka ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį.

Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad L. B. pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 2 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą ir L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.