Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-262-460/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
2S-262-460/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jermakas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės agrochemija“
Civilinė byla Nr. 2S-262-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01870-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5
-*KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jermakas“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės agrochemija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jermakas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė UAB „Šilutės agrochemija“ pateikė Tauragės apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo: 3200 Eur skolos, 200 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, 306 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Jermakas“. Be to kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarta areštuoti UAB „Jermakas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar neužtenkant, areštuoti pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, neviršijant bendros arešto sumos – 3200 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditore. Nutartį nuatrta vykdyti skubiai.

2.1. Teismas, atsivelgęs, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, į tai, kad skolininkė vengia mokėti pagal sutartį, skolos suma pakankamai didelė, iškėlė prielaidą, kad kyla grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

2.2. Teismas pažymėjo, kad nežinoma skolininko finansinė padėtis ir pozicija.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ieškinio dydis yra tik vienas iš kriterijų, leidžiančių spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.2. Ieškovė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, kad ji ketina turtą paslėpti, perleisti.

3.3. Areštas ūkio subjektui itin apsunkina jo veiklą, dėl to tai gali turėti neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Pareiškėja pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad teismui pateiktas ieškinys yra prima facie pagrįstas.

4.2. Teismas turi būti aktyvus, galėjo gauti duomenis iš registrų apie atsakovės turtinė padėtį, kad įvertintų aplinkybę dėl galimo nesąžiningumo.

4.3. Atsakovė neketina skolos mokėti, jai skolos suma yra didelė.

4.4. Atsakovė, kadangi jai ieškinio suma didelė, tyčiniais veiksmais gali pabloginti savo turtinę padėtį, dėl to teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

4.5. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo turinę padėtį, dėl to negalima spręsti, kad ieškinio suma jai nėra didelė.

4.6. Ilgas delsimas sumokėti skolą kreditorei gali būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovo turtui taikytas areštas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Byloje nustatyta, jog Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. priėmė teismo įsakymą bei skundžiama nutartimi atsakovės turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Gavus atsakovės prieštaravimus, Tauragės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. panaikino 2019 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymą.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1021-943/2018 ir joje nurodytą praktiką).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, konstatavęs, kad atsakovė (skolininkė) vengia mokėti pagal sutartį, skolos suma pakankamai didelė, įžvelgė sprendimo neįvykdymo grėsmę ir atsakovės turtui taikė areštą. Apeliantė nurodo, kad nebuvo nustatytas jos nesąžiningumas, o turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas jos turto areštui. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą mano, kad atsakovės vengimas mokėti skolą, duomenų apie turtinę padėtį nepateikimas, rodo nesąžiningą atsakovės elgesį, dėl to tikėtina, kad atsakovė sumažins turimo turto mastą.

11. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto (laikinųjų apsaugos priemonių) taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti kito asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-370/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Savo ruožtu, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-798/2020). Taigi, būtent prašantis asmuo, siekdamas skolininko turto arešto, turi pateikti konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningą elgesį apie tai, kad ji siekė / siekia / sieks sumažinti turto vertę ir / ar jį perleisti ieškovė nepateikė, nors tokią pareigą turi (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Kitas aspektas tas, kad priešingai, nei teigia atsiliepime ieškovė, šiuo atveju byla nėra susijusi su viešuoju interesu, o vyksta ginčas dėl skolos tarp dviejų privačių juridinių asmenų, dėl to teismo vaidmuo nėra aktyvus bei teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Visgi pastebėtina, kad naudojantis vieša informacija, iškėlus šią civilinę bylą atsakovės darbuotojų skaičius nepakito (šaltinis https://rekvizitai.vz.lt/imone/jermakas/darbuotoju-skaicius), o socialinio draudimo skola netgi sumažėjo, nuo 2020 m. sausio 27 d. turėjo tik 2.09 Eur socialinio draudimo skolą (šaltinis https://rekvizitai.vz.lt/imone/jermakas/skolos-sodrai/).

13. Nors ieškovė itin akcentuoja atsakovės sunkią turtinę padėtį, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, kad jai ieškinio suma nėra didelė, nepatvirtina jo nesąžiningo elgesio. Kaip žinoma, skolininkui taikomos laikinosios apsaugos priemonės nesugeneruos daugiau lėšų, jos, tik turint duomenų apie skolininko nesąžiningumą, kad jis slėps turtą ar kitaip sumažins jo vertę, leistų tik jas išsaugoti. Blogos skolininko turtinės padėties laikinosios apsaugos priemonės nepagerins. Kaip minėta, duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį nepateikta.

14. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apeliantės pozicija, kad vien ieškinio sumos dydis, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti.

15. Teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susipažinus su bylos medžiaga, galima daryti išvadą, kad šiame etape jau yra apribota atsakovei galimybė disponuoti jai priklausančiu turtu ir lėšomis, todėl dar didesnis jos turto ar lėšų ribojimas gali padaryti neigiam1 įtak1 jos veiklai ir / arba gali padaryti neigiamą įtaką atsakovės pajėgumui konkuruoti rinkoje. Toks įmonės veiklos sutrikdymas gali dar labiau pabloginti jos turtinę padėtį, o tai neatitiktų ir pačios ieškovės interesų, jeigu teismui patenkinus jos ieškinį pilna apimtimi būtų vykdomas išieškojimas iš atsakovės turto.

16. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartu prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovė turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

17. Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu grindžia tik abstrakčiais teiginiais, tačiau jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės ketinimus eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti galbūt nepalankų atsakovei teismo sprendimą, ieškovės neįvardija, nors, būtent joms tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

20. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai, pažeisdamas CPK normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

21. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės– ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės agrochemija“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Teisėja Aušra Maškevičienė