- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2-43-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01164-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Valgema, uždarosios akcinės bendrovės „Masneka“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „REM logistic“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Retransas“
- Kategorijos
- 3.3.2.5Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės Valgema ir uždarosios akcinės bendrovės „Masneka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės Valgema ir uždarosios akcinės bendrovės „Masneka“ netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „REM logistic“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Retransas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Valgema ir UAB „Masneka“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „REM logistic“ trečiojo asmens UAB „Retransas“ naudai 100 159,40 Eur dydžio skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nepakankant – piniginių lėšų, areštą bendrai 100 159,40 Eur sumai. Nurodė, kad trečiojo asmens pateiktais duomenimis, atsakovės įsiskolinimas trečiajam asmeniui siekia apie 170 000 Eur sumą. Atsakovė su trečiojo asmens finansiniais reikalavimais sutinka ir jų neginčija, tačiau tinkamai savo prievolių trečiajam asmeniui nevykdo jau ilgą laiką. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė neturėtų finansinių resursų trečiajam asmeniui dengti savo įsiskolinimą. Nurodo, kad atsakovės įmonė priklauso to paties vardo įmonių grupei „REM”, kurios tarpusavyje yra susijusios ir su kitomis bendrovėmis ir sudarinėja sau palankius finansinius sandorius. UAB „REM logistic“ (atsakovė) ir UAB „REM Wagons“ yra vadovaujama to paties asmens, t. y. K. R. ir yra įsikūrusios tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Su šiomis įmonėmis taip pat yra susijusi UAB „DeTranswagon“ ir UAB „REM post“, kurios yra vadovaujamos E. R.. Šių įmonių vadovų pavardžių sutapimas ir amžiaus panašumas leidžia spręsti apie šiuos asmenis siejančius santuokinius ar giminystės ryšius; su minėtomis įmonėmis taip pat tikėtinai yra susijusios ir „REM“ vardo įmonės: UAB „REM“, UAB „REM Group“, UAB „REM777“, UAB „RM sprendimai“, kt.; sąsajas su minėtomis įmonėmis taip pat galima įžvelgti ir tarp bendrovės UAB „Signature N“, kuri yra vadovaujama M. P.. Šis asmuo yra buvęs minėtų įmonių UAB „DeTranswagons“, UAB „REM logistic“ (atsakovės), UAB „REM777“ bei UAB „RM sprendimai“ vadovas. Pastarosios dvi įmonės turi likviduotos ir bankrutuojančios įmonės statusus. Dalis nurodytų įmonių, kurių tarpe ir atsakovė, tarpusavyje tikėtina sudarinėja jų ratui palankius / naudingus finansinius sandorius, siekiant finansinius srautus išlaikyti tarpusavyje susijusių įmonių viduje. Tokiu būdu yra tiesiogiai pažeidžiami atsakovės ir su atsakove susijusių įmonių kreditorių turtiniai interesai (įskaitant ir trečiojo asmens turtinius interesus). Ieškovių įsitikinimu, nurodytos aplinkybės rodo egzistuojant realią grėsmę, kad atsakovė gali imtis veiksmų apsunkinti būsimo galimai trečiajam asmeniui palankaus teismo sprendimo vykdymą, t. y. tarpusavyje susijusių bendrovių finansinių sandorių sudarymas, finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams piktybinis nevykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi netenkino ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė įrodymus šioms aplinkybėms pagrįsti, kas sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai apskritai galėtų būti tenkinami. Teismo vertinimu, ieškovės tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovės galimą atsakovės UAB „REM logistic“ nesąžiningumą iš esmės grindžia susijusių su atsakove įmonių tikėtinu nesąžiningumu, tačiau teismas pažymėjo, jog susijusių su atsakove įmonių galimas (tikėtinas) nesąžiningumas nesudaro pagrindo daryti neginčijamą išvadą ir dėl UAB „REM logistic“ nesąžiningumo. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių pačios atsakovės UAB „REM logistic“ nesąžiningumą, jos galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti, ar kitaip apsunkinti, turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, ieškovių prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą – negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Apeliantės UAB Valgema ir UAB „Masneka“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės, teigdamos, kad atsakovė yra nesąžininga rėmėsi kitų teismų įsiteisėjusiais sprendimais, kurie turi precedento galią. Todėl atsakovės nesąžiningumas turėtų būti vertinamas visose bylose vienodai. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė yra stambiausia trečiojo asmens debitorė. Atsakovė ieškovių nurodytų sumų neginčija, tačiau vengia su trečiuoju asmeniu atsiskaityti. T. y., ieškovių teigimu, atsakovė yra pajėgi atsiskaityti su trečiuoju asmeniu, tačiau savo įsipareigojimų jam geranoriškai nevykdo. Todėl elgiasi nesąžiningai trečiojo asmens atžvilgiu. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą atsakovės atžvilgiu kitoje byloje, nurodė, kad atsakovė ir su ja susijusių įmonių koordinuotas elgesys, susijęs su turto įgijimu ir jo perleidimu susijusiems tretiesiems asmenims, gali būti vertinamas kaip turintis nesąžiningumo požymių, suteikiančių pagrindą išvadai apie tikėtiną grėsmę teismo sprendimo nevykdymui. Be to, atsakovės nesąžiningumas yra sistemingas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „REM Logistic“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovės kalba apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2114-852/2019 (ankstesnis Nr.: e2-5364-852/2018) pagal ieškovės UAB „Cesija“ ieškinį atsakovams UAB „Signature N“, UAB „REM wagons“, UAB „REM logistic“ ir kitiems dėl kreditoriaus teises pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo bei restitucijos taikymo. Tačiau ieškovės cituoja nutarties ištraukas, kurios yra tik joms naudingos. Ieškovės kaip netinkamą / nesąžiningą UAB „REM Logistic“ elgesio pavyzdį pateikia tai, jog bendrovė tinkamai savo prievolių trečiajam asmeniui (UAB „Retransas“) nevykdo jau ilgą laiką. Atsakovė pažymi, kad jos turtui yra taikomi ribojimai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi. Taigi, išskyrus teismo nutartyje expressis verbis (tiesiogiai) išvardintus subjektus, UAB „REM logistic“ negali atsiskaityti nė su vienu savo kreditoriumi. Be to, ieškovės neginčija argumento, kad atsakovė yra pajėgi įvykdyti įsipareigojimus trečiajam asmeniui. Ieškovių pozicija, jog kitoje civilinėje byloje teismų nagrinėtos aplinkybės savaime sudaro faktinį ir teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliančių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
2. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „REM Logistic“ pateikė šį naują įrodymą – antstolio D. K. 2018 m. gruodžio 19 d. Turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0174/18/03013.
3. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).
4. Įvertinęs tai, kad atsakovės pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateiktas dokumentas priimtinas bei vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
5. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus.
7. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
8. Ginčydamos pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, apeliantės nurodo šiuos argumentus: atsakovės nesąžiningą elgesį įrodo kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovės nesąžiningą elgesį ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; atsakovė jau ilgą laiką neatsiskaito su trečiuoju asmeniu, nors savo įsipareigojimo neginčija.
9. Aktualioje ir vyraujančioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto (laikinųjų apsaugos priemonių) taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti kito asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-378-370/2019 ir kt.). Savo ruožtu, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, taikyti.
10. Kaip minėta anksčiau, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos ir nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl apeliantės, kurios šioje byloje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi procesinę pareigą įrodyti atsakovės prastą turtinę padėtį ir / arba nesąžiningumą minėtu aspektu (CPK 178 straipsnis).
11. Teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susipažinus su bylos medžiaga, galima daryti išvadą, kad šiame etape jau yra apribota atsakovei galimybė disponuoti jai priklausančiu turtu ir lėšomis, todėl dar didesnis jos turto ar lėšų ribojimas gali būti padaryta neigiama įtaka jos veiklai ir / arba gali būti padaryta neigiama įtaka atsakovės pajėgumui konkuruoti rinkoje. Toks įmonės veiklos sutrikdymas gali dar labiau pabloginti jos turtinę padėtį, o tai neatitiktų ir pačios apeliantės interesų, jeigu teismui patenkinus jos ieškinį pilna apimtimi būtų vykdomas išieškojimas iš atsakovės turto.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė yra realiai veiklą vykdantis juridinis asmuo, turi 5 apdraustuosius darbuotojus ir laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. sausio 15 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. Dar daugiau, ieškovės pripažįsta, kad atsakovė bus pajėgi įvykdyti ieškovėms galimai palankų teismo sprendimą ir atsiskaityti su trečiuoju asmeniu.
13. Apeliantės teigia, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina kitose bylose jai keliami finansiniai reikalavimai bei atidėliojimas vykdyti įsipareigojimus trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutikti negali.
14. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
15. Nagrinėjamo klausimo kontekste, sutiktina su atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad iš ieškovų nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties aprašomosios dalies matyti, jog dauguma ieškinio reikalavimų yra nukreipti į fizinių asmenų (kai kurie iš jų yra buvę UAB „REM logistic“ akcininkai ar jų verslo partneriai) sudarytų sandorių ginčijimą actio Pauliana pagrindu. Būtent šių aplinkybių kontekste teismai sprendė apie būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nesutiktina su apeliančių argumentu, kad atsakovės nesąžiningumas pasireiškia vengimu sumokėti ieškovių reikalaujamą sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nesutinka su ieškovių reikalavimais (ar jų dalimi) ir dėl to tarp šalių kilo ginčas, kuris bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą (kuris LITEKO duomenimis bus skelbiamas 2020 m. sausio 24 d.).
16. Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse jau buvo pasisakyta, kad nei šioje, nei kitoje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos) teisinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dar daugiau, net ir toje pačioje byloje, jeigu pasikeistų faktinė situacija, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti svarstomas iš naujo tiek pirmoje, tiek ir aukštesnėje teisminėje instancijoje, išsprendžiant šį klausimą skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 straipsnio 1 dalis, 148, 149 straipsniai). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu grindžia tik abstrakčiais teiginiais, tačiau jokių faktinių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės ketinimus eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti galbūt nepalankų atsakovei teismo sprendimą, ieškovės neįvardija, nors, būtent joms tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.