- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-39-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- J. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. M. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo J. G. 14 481 Eur (50 000Lt) dydžio skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas keletą kartų 2012-2013 m. paskolino V. K. 14 481 Eur (50 000 Lt), kuriuos V. K. pažadėjo greitai grąžinti. 2013 m. ieškovas susipažino su būsima žmona R. M., kuri paprašė paskolinti jos tėvui J. G. pinigų lengvojo automobilio pirkimui. E. M. sutiko, ir V. K. pasakė, kad skolą 14 481 Eur (50 000 Lt) atiduotų ne jam, o pervestų į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Solorina“ už J. G. perkamą lengvąjį automobilį „Toyota Rav4“. V. K. 2013 m. balandžio 26 d. įnešė pinigus į UAB „Solorina“ kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. 00010317, o E. M. susitarė su J. G., kad skolą J. G. atiduos jam, skolos grąžinimo termino neaptarė. E. M. 2014 m. rugpjūčio 16 d. susituokė su R. M.. Kadangi E. M. tapo J. G. žentu, jis neskubino atsakovo grąžinti jam skolą. 2016 m. E. M. buvo sulaikytas ir paleistas iš suėmimo vietos 2017 m. lapkričio mėnesį. 2017 m. sutuoktinė R. M. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, jos ieškinys buvo patenkintas. Kai E. M. buvo paleistas iš suėmimo vietos, jis kreipėsi į J. G. dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas jam pareiškė, kad nėra jam skolingas. E. M. kreipėsi į V. K., kad jis pateiktų reikalavimą grąžinti jam sumokėtus pinigus, ir ieškovas tokiu būdu būtų atgavęs J. G. paskolintus pinigus. V. K. 2018 m. balandžio 23 d. pateikė tokį reikalavimą J. G., tačiau J. G. pinigų negrąžino. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. buvo įvykdęs prievolę prieš E. M., ir pagal jo nurodymą sumokėjęs pinigus už J. G., buvo susitarta, kad toliau savo pinigų E. M. bandys išieškoti pagal sudarytą su V. K. 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimų perleidimo sutartį, pagal kurią V. K. įmokėjo į UAB „Solorina“ kasą už J. G. perkamą automobilį. E. M. pranešė atsakovui apie Reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti jam skolą, tačiau atsakovas skolos negrąžino.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškinyje nurodoma, kad paskola V. K. buvo suteikta dar iki santuokos su atsakovo dukra R. K. - santuoka sudaryta 2014 m. rugpjūčio 16 d., paskola „per kelis kartus“ suteikta 2013-2014 metais. Santuoka su R. M. nutraukta 2017 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu (pagal pareiškėjų E. M. ir R. M. pareiškimą. Nutraukiant santuoką, turi būti sudaromas sutuoktinių turto balansas, nurodant bendras, asmenines skolas ir turtines teises, taip pat turi būti nurodomi duomenys apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius, abu sutuoktiniai privalo informuoti ir bendrus, ir kiekvieno iš sutuoktinių asmeninius kreditorius apie santuokos nutraukimą. Sprendime nurodoma, jog santuokos metu, pagal 2016 m. birželio 3 d. paskolos ir maksimaliosios hipotekos sutartį E. M. prisiimti įsipareigojimai G. S. yra asmeninė E. M. prievolė. Sprendime nėra jokių nuorodų apie reikalavimo teisę iš V. K. atgauti pakankamai didelę pinigų sumą – 14 481 Eur (50.000,00 Lt), šios nuorodos taip pat nėra pareiškime, nei procesiniuose dokumentuose. Taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad E. M. paskolino V. K. 14 481 Eur (50 000,00 Lt). Sutartis dėl automobilio pirkimo pasirašyta tarp UAB „Solorina“ ir atsakovo J. G., taip pat 2018 m. rugpjūčio 13 d. V. K. pateikė prašymą UAB „Solorina“ buhalterijai užskaityti 14 481 Eur (50 000,00 Lt) J. G. už perkamą automobilį „Toyota Rav4“, pagal pirkimo-pardavimo sutartį, ir tai galėtų būti įrodymas, jog V. K. paskolino J. G. pinigus, tačiau jokiu būdu tai nėra įrodymas apie E. M. paskolą V. K., nors būtent iš tokios paskolos kildinama E. M. reikalavimo J. G. teisė. Nurodė, kad nesutinka, jog V. K. paskolino J. G. pinigus, 2013 m. balandžio 26 d. kasos pajamų orderyje esantis įrašas „išankstinis apmokėjimas už a/m T.Rav-4. sut. Nr. 13/04-07TD“ ir V. K. 2013 m. rugpjūčio 13 d. pateiktas prašymas UAB „Solorina“ buhalterijai užskaityti 50 000,00 Lt J. G. už perkamą automobilį „Toyota Rav4“ patvirtina tik pinigų perdavimą iš V. K. automobilio pardavėjui UAB „Solorina“. E. M. nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas J. G. buvo įsipareigojęs grąžinti kokius nors pinigus V. K., iš kurio ieškovas E. M., pagal reikalavimo perleidimo sutartį, įgijo teisę reikalauti paskolos grąžinimo iš atsakovo J. G.. Pažymėjo, kad abejonių kelia ir tai, jog V. K., turėdamas prievolę ieškovui, reikalavimo perleidimo sutartimi neatlygintinai perleido reikalavimą J. G. atžvilgiu, tokiu būdu prarasdamas teisę reikalauti paskolos grąžinimo iš J. G., ir tuo pačiu likdamas skolingu ieškovui E. M.. Mano, kad Reikalavimo perleidimo sutartis būtų galiojanti ir ja galima būtų vadovautis tik tuomet, jei būtų nustatyta, kad V. K. ir atsakovą J. G. siejo paskoliniai santykiai, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra, išskyrus 2013 m. balandžio 26 d. kasos pajamų orderį, serija LO Nr. 000010317 su jame esančiu įrašu „išankstinis apmokėjimas už a/m T.Rav-4. sut. Nr. 13/04-07TD“, ir V. K. 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymas UAB „Solorina“. Taip pat pažymėjo, kad prie ieškinio pridėtoje 2018 m. rugsėjo 5 d. tarp V. K. ir E. M. sudarytoje reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, jog V. K. neatlygintinai perleidžia E. M. 50 000,00 Lt (14 481Eur) reikalavimo teisę - nėra jokios nuorodos į tai, kad yra paskolos sutarčių modifikavimas - E. M. paskola V. K. ir V. K. paskola J. G. tampa E. M. paskola J. G., V. K. perleidus reikalavimo į J. G. teisę E. M., taip V. K. įvykdžius paskolos grąžinimo E. M. prievolę, nes V. K. neatlygintinai perleidus E. M. reikalavimo į J. G. teisę, E. M. išlieka reikalavimo V. K. grąžinti paskolą, teisė.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis iš ieškovo pinigų nesiskolino, todėl paskolos sutartys nebuvo sudaromos, be to, ieškovas tokių sutarčių ir nepateikė. Pažymėjo, kad 2011 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavęs trečiasis asmuo deklaravo turimą turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas. 2012 m. deklaracijoje deklaravo, jog turima turto vertė sudarė 47 640 Eur, piniginės lėšos 18 500 Eur, 2013 m. turima turto vertė sudarė 46 840 Eur, piniginės lėšos 8 500 Eur. Turimo turto vertė ir piniginės lėšos leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog trečiajam asmeniui nebuvo materialaus poreikio skolintis, todėl ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Be to, trečiojo asmens pateiktose 2012 m., 2013 m. deklaracijose nurodyta, jog trečiasis asmuo neturi nei suteiktų, nei gautų paskolų. Nurodė, kad neginčija, jog tarp atsakovo ir UAB „Solorina“ buvo pasirašyta lengvojo automobilio „Toyota Rav4“ pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau trečiasis asmuo neteikė jokių (tame tarpe ir 2013 m. rugpjūčio 13 d.) prašymų UAB „Solorina“ buhalterijai užskaityti 50 000 Lt (14 481 Eur) atsakovui už perkamą automobilį, pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13/04-04 TD, 50 000 Lt (14 481 Eur) atsakovui neskolino. Patvirtino atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog pagal ieškovo ir R. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, jis nebuvo informuotas, jokių nuorodų / informacijos apie šalių santuokos nutraukimą ir / ar skolos grąžinimą negavo. Pažymėjo, kad kategoriškai nesutinka su ieškovo pozicija, kad 2013 m. balandžio 26 d. kasos pajamų orderyje, Serija LO Nr. 000010317 esantis įrašas „išankstinis apmokėjimas už a/m. T.Rav-4 sut. Nr. 13/04-07TD“ ir neva trečiojo asmens 2013 m. rugpjūčio 13 d. pateiktas prašymas UAB „Solorina“ buhalterijai užskaityti 50 000 Lt (14 481 Eur) atsakovui už perkamą automobilį patvirtina paskolos sutarties dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjui. Nurodė, kad pinigai trečiojo asmens į UAB „Solorina“ sąskaitą buvo tik įnešti / perduoti atsakovo prašymu. Toks atsakovo prašymas buvo grįstas ilgalaikiu trečiojo asmens ir atsakovo tvirtu bendravimu bei nedvejotinu, abipusiu pasitikėjimu, trečiojo asmens nusimanymu apie automobilius ir jų pirkimą. Atsižvelgiant į atsakovo garbingą amžių ir trečiojo asmens sutikimą padėti, 2013 m. balandžio 26 d. atsakovas dalyvaujant jo dukrai R. M., atvykus į UAB „Solorina“ perdavė trečiajam asmeniui 50 000 Lt (14 481 Eur), kurie trečiojo asmens tą pačią dieną pagal kasos pajamų orderį, buvo įnešti į UAB „Solorina“ sąskaitą už perkamą automobilį. Nurodė, kad dalies ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. 2013 m. balandžio 26 d. UAB „Solorina“ kasos pajamų orderio Serija LO Nr. 000010317 kopija, 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymo UAB „Solorina“ kopija, 2018 m. balandžio 23 d. prašymo atsakovui J. G. kopija, 2018 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties kopija, trečiasis asmuo nesudarė ir nepasirašė. Nurodė, kad pasirašė 2013 m. balandžio 26 d. UAB „Solorina“ kasos pajamų orderį serija LO Nr. 000010317. 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymas UAB „Solorina“ sudarytas bei pasirašytas ne paties trečiojo asmens, taip pat 2018 m. balandžio 23 d. prašymas atsakovui J. G. sudarytas bei pasirašytas ne paties trečiojo asmens. 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartis pasirašyta trečiojo asmens, tačiau ši sutartis trečiojo asmens buvo pasirašyta spontaniškai, sporto klube, visiškai neįsigilinus į sutarties turinį, o tik pasikliaujant ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Šių aplinkybių pasėkoje ant 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties atsirado vėlesni 2018 m. spalio 7 d. trečiojo asmens įrašai „<...pripažįstu, kad ši sutartis negaliojanti, nes padėjau parašą nesusipažinęs su sutarties turiniu. J. G., man jokios pinigų sumos, pagal reikalavimo perleidimo sutartį nėra skolingas...> bei patvirtinimas, kad <...Aš V. K., patvirtinu, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. balandžio 26 d. trečiajam asmeniui jokios pinigų sumos, tai yra 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) arba 14 481 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) nėra skolingas. Jokių pretenzijų dabar ir ateityje nereikšiu..>. Nurodė, kad trečiasis asmuo neturėjo pagrindo sudaryti ir pasirašyti 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymo UAB „Solorina“, 2018 m. balandžio 23 d. prašymo atsakovui, o pinigai į UAB „Solorina“ sąskaitą trečiojo asmens tik įnešti, nesigilinant į šių pinigų šaltinį. Pažymėjo, kad Reikalavimo perleidimo sutartis būtų galiojanti ir ja galima būtų vadovautis tik tuomet, jeigu būtų nustatyta, kad trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo paskoliniai santykiai, tačiau ieškovas jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovo E. M. 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. G.; priteisti iš ieškovo E. M. 440 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui V. K.; priteisti iš ieškovo E. M. 11,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu, valstybei. Sprendimui įsiteisėjus teismas nusprendė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones J. G. turtui.
4.1. Teismas pažymėjo, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis), ir sudarant šią sutartį buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas.
4.2. Teismas konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutartis, iš kurios kildinamas ieškovo finansinis reikalavimas, prieštarauja CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui. Niekinio reikalavimo teisės perleidimo pagrindu ieškovas negalėjo įgyti ir neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo 14 481 Eur (50 000 Lt) sumos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. CK 6.102 straipsnio 1 dalis numato, jog yra draudžiama perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta, nes pats V. K., sudarydamas 2018 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį patvirtino, kad ji yra galiojanti ir J. G. jam 50 000 Lt nėra grąžinęs, tik po to, kai teisme buvo iškelta civilinė byla dėl skolos priteisimo, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. K., J. G. dukters R. M. prašymu, padarė prierašus, kad jokių pinigų J. G. jis neskolino.
5.2. Trečiojo asmens aiškinimas teisme, kad jis pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį jos neskaitęs, yra nelogiškas ir neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens standarto.
5.3. V. K. teisine neprašė pripažinti Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojančia, nors aiškino, kad 2018 m. balandžio 23 d. pranešimo yra ne jo parašas, tačiau skirti byloje rašysenos ekspertizę atsisakė.
5.4. Bylos duomenys nepatvirtina, jog reikalavimas į atsakovą pradinio kreditoriaus buvo perleistas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tokios procedūros reglamentavimą, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinį atmesti.
5.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime kaip vieną motyvą nurodė tai, kad E. M. ir R. M. santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo nurodyta, kad yra skola J. G.. Šią sutartį parengė R. M., ieškovas E. M. tuo mietu buvo sulaikytas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
5.6. Teismas, atmesdamas ieškinį ir konstatuodamas a priori, kad E. M. neskolino V. K. 50 000 Lt, vis tik 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties nepripažino negaliojančia, todėl sudarė situaciją, kai sutartis galioja, tačiau pagal ją atsiradusi prievolė - ne.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Atidaus ir rūpestingo asmens apibrėžimas taikytinas ir pačiam apeliantui, kuris iki šiol nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog suteikė paskolą trečiajam asmeniui V. K., nors ta aplinkybe grindžia savo teiginius, jog tai buvo reikalavimo perleidimo sandoris.
6.2. Apeliantas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog V. K. būtų skolinęs piniginių lėšų atsakovui J. G., todėl skundžiamu sprendimu išnagrinėtoje byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus paties ieškovo teikiamų paaiškinimų, jog V. K. ir J. G. būtų sieję paskoliniai santykiai - šių neegzistavusių santykių tariami dalyviai neigė tokių santykių buvimą.
6.3. Tas faktas, kad 2019-09-05 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas J. G. nebuvo skolingas trečiajam asmeniui V. K. (tą patvirtino trečiasis asmuo V. K., paneigęs savo, kaip kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į skolininką J. G., statusą), reiškia, kad cesionierius neturėjo reikalavimo teisės į skolininką. Teisėje galioja principas „niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008), todėl V. K. negalėjo perleisti ieškovui E. M. 14 481,00 Eur reikalavimo iš atsakovo J. G. teisės, todėl 2018-09-05 reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė.
6.4. Atsižvelgus į šalių duotus paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus (tame tarpe ir kitoje byloje, kurioje 2017-12-14 sprendimu nutraukta E. M. ir R. M. santuoka, paties E. M. nurodomas aplinkybes, jog E. M. neturėjo kreditoriaus statuso prieš jokius kitus asmenis), ieškinys buvo atmestas.
6.5. Kaip pasisakyta skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 8 lape, teismas ex officio turi teisę pripažinti sandorį niekiniu, ką šiuo atveju ir padarė, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog sutartis nepripažinta negaliojančia – „susidarė situacija, kai reikalavimo perleidimo sutartis galioja, tačiau pagal ją atsiradusi prievolė – ne“, nėra šios bylos dalykas – sutartis negalioja, nes ji teismo sprendimu pripažinta niekine (CK 1.78, 1.80 str.).
7. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Trečiasis asmuo nebuvo sudaręs jokios /-ių paskolos sutarties/-čių, dėl ko būtų kilusi pagrįsta teisė atsirasti reikalavimo perleidimo sutarčiai. Tuo labiau, kad tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (CK 6.871 str.) numatė paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus formai t. y. paskolai, viršijančiai 2000,00 Lt (579,24 EUR) buvo privaloma rašytinė paskolos sutarties forma.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovas, teigęs reikalavimo perleidimo sutarties egzistavimą, byloje nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių paskolos santykių buvimą tarp ieškovo ir trečiojo asmens bei trečiojo asmens ir atsakovo.
7.3. Prasmės netenka ieškovo teismui pateikta 2018- 09-05 reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu neva trečiasis asmuo neatlygintinai perleido reikalavimą atsakovo atžvilgiu, prarasdamas teisę reikalauti paskolos grąžinimo iš atsakovo, tuo pačiu likdamas skolingas ieškovui.
7.4. Trečiasis asmuo 2013 m. balandžio 26 d. 50 000 Lt dydžio pinigų sumą į UAB „Solorina“ kasą už J. G. perkamą automobilį „Toyota RAV 4“ įnešė, tačiau tie pinigai buvo duoti J. G. ir įnešti J. G. prašymu. Trečiasis asmuo ant reikalavimo perleidimo sutarties pasirašė jos neperskaitęs ir su ja nesusipažinęs, tačiau vos tik sužinojo sutarties turinį, ranka parašė prierašą, kad sutartis negaliojanti.
7.5. Atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimo perleidimo sutarties atsiradimo pagrindui yra reikalinga paskolos sutartis, kuri nebuvo sudaryta, preziumuojama, kad nesant jos, reikalavimo perleidimo sutartis neturi jokios teisinės galios. Dėl to trečiasis asmuo neprašė pripažinti reikalavimo perleidimo sutarties negaliojančia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
9. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi V. K. neatlygintinai perleido E. M. 14 481 Eur (50 000 Lt) skolos reikalavimo teisę iš J. G. pagal 2013 m. balandžio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. 000010317, kuris patvirtina įmokėtą 50 000 Lt dydžio pinigų sumą į UAB „Solorina“ kasą už J. G. perkamą automobilį „Toyota RAV 4“. 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi V. K. patvirtino, kad skolos reikalavimo teisė iš J. G. yra galiojanti ir priklauso jam pagal UAB „Solorina“ išduotą 2013 m. balandžio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. 000010317 ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymą UAB „Solorina“ buhalterijai užskaityti įmokėtus 50 000 Lt J. G. už perkamą automobilį „Toyota RAV 4“, pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13/04-07 TD. E. M. patvirtino, kad gavo iš V. K. UAB „Solorina“ išduotą 2013 m. balandžio 26 d. kasos pajamų orderį Nr. 000010317 ir 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymą UAB „Solorina“ buhalterijai bei įsipareigojo apie kreditoriaus pasikeitimą pranešti J. G.. 2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovas E. M. pateikė atsakovui J. G. pranešimą, jog iš V. K. perėmė reikalavimą dėl 14 481 Eur skolos grąžinimo bei prašo šiuos pinigus grąžinti per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos.
11. Reikalavimo perleidimo sutartyje V. K. ranka papildomai įrašė, jog „pripažįstu, kad ši sutartis negaliojanti, nes padėjau parašą nesusipažinęs su sutarties turiniu. J. G., man jokios pinigų sumos pagal reikalavimo perleidimo sutartį nėra skolingas“. Taip pat pateiktas ranka rašytas Patvirtinimas, kuriuo V. K. patvirtina, kad „J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. balandžio 26 d. man jokios pinigų sumos, tai yra 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) arba 14 481 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) nėra skolingas. Jokių pretenzijų dabar ir ateityje nereikšiu“. Į bylą pateiktas 2013 m. balandžio 26 d. kasos pajamų orderis, serija LO Nr. 000010317, kuriame nurodyta, kad V. K. įneša 50 000 Lt. Ūkinės operacijos turinys - išankstinis apmokėjimas už a/m. T.Rav-4 sut. Nr. 13/04-07TD. Taip pat pateiktas V. K. 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymas UAB „Solorina“ buhalterijai, užskaityti jo įneštus 50 000 Lt J. G. už perkamą automobilį „Toyota RAV 4“, pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13/04-07 TD, ant kurio V. K. ranka užrašęs, jog tai ne jo parašas bei 2018 m. balandžio 23 d. prašymas J. G. grąžinti paskolintus 14 481 Eur (50 000 Lt), kuriuos jis paskolino 2013 m. balandžio 26 d. lengvojo automobilio „Toyota RAV 4“ pirkimui iš UAB „Solorina“.
12. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjų R. M. ir E. M. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu buvo tenkintas ir santuoka nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad E. M. įsipareigojimai G. S. pagal 2016-06-03 paskolos ir maksimaliosios hipotekos sutartį yra jo asmeninė prievolė.
13. Nustatyta, kad V. K. Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 m. gegužės 7 d. pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2012 m., kuria deklaravo 468 400 Lt vertės turtą, piniginės lėšos – 85 000 Lt. Suteiktų, gautų paskolų nedeklaruota. 2012 m. vasario 7 d. pateikė 2011 m. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kuria deklaravo 476 400 Lt vertės turtą, piniginės lėšos – 185 000 Lt. Suteiktų, gautų paskolų nedeklaruota.
14. 2013 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 13/04-07 TD pagrindu J. G. iš UAB „Solorina“ įsigijo automobilį „Toyota RAV4 2.2 D-CAT Premium AT“. Automobilio kaina – 107 700 Lt. Sutartyje numatyta, kad pirkėjas sumoka 40 000 Lt avansą prieš užsakant automobilį, likusią suma sumoka prieš atsiimdamas automobilį. R. K. pagal UAB „Solorina“ išduotą 2013 m. balandžio 19 d. kasos pajamų orderį Nr. 000010306 į UAB „Solorina“ įnešė 40 000 Lt avansą už a/m. T.Rav-4 pagal pirk. pard. sut. Nr. 13/04-07TD. 2013 m. balandžio 30 d. V. V. bankiniu mokėjimo pavedimu UAB „Solorina“ pervedė 17 700 Lt. Mokėjimo paskirtis - R. K. įmoka, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
15. E. M. 2018 m. balandžio 18 d. prašymu prašo R. M. grąžinti 16 711 Eur (57 000 Lt), kuriuos paskolino 2013 m. balandžio 19 d. lengvojo automobilio „Toyota RAV4“ pirkimui iš UAB „Solorina“ jos tėvo J. G. vardu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad keletą kartų 2012-2013 m. paskolino V. K. piniginių lėšų, iš viso 14 481 Eur (50 000 Lt), po to V. K. nurodė, kad 14 481 Eur (50 000 Lt) skolą atiduotų ne jam (ieškovui), o pervestų į UAB „Solorina“ už J. G. (atsakovas) perkamą lengvąjį automobilį „Toyota Rav 4“. Ieškovas, skolindamas atsakovui pinigines lėšas su J. G. žodžiu susitarė, kad skolą J. G. atiduos ieškovui, skolos grąžinimo termino neaptarė.
17. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Įstatymas neįpareigoja besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodyti ginčo teisinį kvalifikavimą (teisinį ieškinio pagrindą), todėl nepaisant to, ar jis yra nurodytas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. G. P. ir J. E. P. , bylos Nr. 3K-3-150/2014). Aktualu tai, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 1, 3 dalys).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovo priteisti skolą iš esmės vadovaudamasis 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsikirtinėdami į ieškinio reikalavimą iš esmės taip pat vadovaujasi 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi bei teigia, kad ji yra niekinė ir negaliojanti, tačiau prašymas pripažinti minėtą sutartį niekine byloje nėra pareikštas.
19. Kitas aspektas tas, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs skolinių santykių (ne)atsiradimą konstatavo, kad ieškovas E. M. neįrodė, kad buvo suteikęs paskolą V. K. ir reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo teisę reikalauti iš atsakovo J. G. 14 481 Eur (50 000 Lt) skolą. Teismas konstatavo ir tai, kad reikalavimo perleidimo sutartis, iš kurios kildinamas ieškovo finansinis reikalavimas, prieštarauja CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui; niekinio reikalavimo teisės perleidimo pagrindu ieškovas negalėjo įgyti ir neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo 14 481 Eur (50 000 Lt) sumos.
20. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teismas ex officio gali pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu tik tais atvejais, kai niekinio sandorio faktas yra akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė byloje pateiktus įrodymus dėl tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens susidariusių / nesusidariusių paskolinių teisinių santykių, taigi, faktas, kad sandoris yra niekinis, nebuvo akivaizdus. Be to, teismas konstatuodamas 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartį niekine, tai padarė nesant byloje pareikšto reikalavimo. Dar daugiau, teisėjų kolegija šioje civilinėje byloje tarp privačių asmenų nenustatė ir viešojo intereso gynimo poreikio. Konstatuotina, kad nesant akivaizdaus sandorio negaliojimo pagrindo, nesant reikalavimo minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu, nesant poreikio ginti viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išėjo už ieškinio ribų bei 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartį motyvuose pripažino niekine, nors į rezoliucinę dalį to neįrašė.
22. Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties kai niekinės, peržengė ieškovo pareikšto ieškinio ribas, t. y. nepagrįstai išplėtė bylos nagrinėjimo pagrindą, o apskųsto sprendimo motyvai, kuriais pasisakyta dėl minėtos sutarties negaliojimo, laikytini siurpriziniais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu šalių išdėstytas pozicijas, jų pateiktus argumentus ir bylos medžiagą, turėjo vertinti, ar ieškovo ieškinyje nurodytais motyvais yra pagrindas priteisti ieškovui skolą atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartis galioja, tačiau šiuo aspektu bylos iš esmės netyrė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
23. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
24. Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais, dėl to neištyrė esminių bylos aplinkybių, t. y. neišaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių. Nenustačius, ar atsakovas yra skolingas ieškovui, negalima padaryti teisingos ir pagrįstos išvados dėl atsakovo galimos skolos ieškovui dydžio ir ieškinio (ne)tenkinimo ar tenkinimo iš dalies.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, jog atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.