- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1679-894/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01132-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- V. Č.
- Trečiasis asmuo
- R. Č.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“ ieškinį atsakovui V. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo R. Č..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transvira“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Skolvalda“, (toliau ir ieškovė) ieškiniu prašė Actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu pripažinti negaliojančia atsakovo V. Č. (toliau – atsakovas) ir ieškovės UAB „Transvira“ 2022 m. vasario 28 d. sudarytą lengvojo automobilio BMW 730 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Automobilis) pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir taikyti restituciją – ieškovei priteisti iš atsakovo 15 100 Eur, o atsakovui iš ieškovės 5 000 Eur.
2. Ieškinyje nurodė, kad Automobilį ieškovė pirko 2020 m. birželio 30 d. už 12 809,92 Eur. Atsakovas Automobilį įsigijo iš ieškovės už 5 000 Eur, nors ieškovės buhalteriniuose dokumentuose Automobilio likutinė vertė tuo metu buvo 10 668,23 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad pagal viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenis vidutinė analogiškos transporto priemonės kaina tuo metu buvo 15 100 Eur, todėl toks kainų skirtumas pažeidžia ieškovės kreditorių interesus, nes sumažėjo reali galimybė ieškovei atsiskaityti su kreditoriais. Sutarties sudarymo metu ieškovės atžvilgiu egzistavo neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių (pavyzdžiui, kreditoriui PTHU K. F. S.). Ieškovė pažymėjo, jog nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų privalėjusi sudaryti Sutartį. Be to, ieškovė ir atsakovas buvo akivaizdžiai nesąžiningi, nes jiems buvo žinoma, kad Automobilis parduodamas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, be to, Automobilis parduodamas giminystės ryšiais susijusiam asmeniui (ieškovės direktorės sutuoktiniui). Ieškovė žinojo, jog turi kreditorių, tačiau atsakovui pardavė 15 100 Eur vertės Automobilį už 5 000 Eur. Ši priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, leidžia preziumuoti Sutarties šalių nesąžiningumą Pauliano ieškinio prasme. Ieškovė nurodė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes duomenys apie Sutartį gauti po nemokumo bylos ieškovei iškėlimo (2022 m. lapkričio 9 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad 2020 m. liepos 24 d. Automobilio variklio skyriuje atsirado bildesys, autoservise paaiškėjo, jog reikalingas Automobilio remontas, kuris kainavo 4 898,42 Eur. Automobilio remonto išlaidos UAB „Transvira“ priteistos Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-105-980/2022. Ieškovė, įvertinusi tai, kad iš vykdomos veiklos gavo vis mažiau pelno, kad Automobilio remontas brangus, Automobilis nuolat genda, nutarė už adekvačią kainą parduoti iš esmės nevažiuojantį Automobilį, kurį atsakovas kaip ieškovės akcininkas išreiškė norą įsigyti. Dėl to tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta Sutartis. Atsakovas nurodė, kad vien tai, jog ieškovės direktorė ir jis yra sutuoktiniai, nereiškia, kad atsakovas yra nesąžiningas. Nors šiuo atveju, pasak atsakovo, įstatyminės pareigos parduoti Automobilį nebuvo, tačiau sprendimas jį parduoti buvo grindžiamas siekiu optimizuoti ieškovės išlaidas, užtikrinti atsiskaitymą su kreditoriais. Kreditorių interesai būtų pažeisti, jei ieškovė būtų nusprendusi investuoti į prabangaus Automobilio remontą, kuris nebuvo tuo metu būtinas ieškovei. Nevažiuojantis Automobilis už 15 000 Eur nebūtų parduotas, nes tai rinkos sąlygų neatitinkanti kaina. Jei ieškovė būtų nusprendusi nesiimti jokių veiksmų dėl sugedusio Automobilio ir tiesiog jį laikyti, tai, pasak atsakovo, būtų pažeisti kreditorių interesai, nes automobiliai nuvertėja kiekvieną dieną. Šiuo atveju buvo pasirinktas labiausiai ieškovės kreditorių interesus atitinkantis sprendimas – parduoti Automobilį už rinkos kainą. Nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl pernelyg mažos Automobilio kainos yra grindžiami internetiniu išrašu, kuris nėra pasirašytas, nėra nurodytas jo rengėjas, nenurodyta, kad tokia kaina buvo Sutarties sudarymo metu, todėl toks įrodymas nei patvirtina, nei paneigia tiek pradinės Automobilio įsigijimo kainos (2020 m. birželio 30 d.), tiek ir pardavimo kainos (2022 m. vasario 28 d.). Be to, automobilių kainos gali skirtis dėl jų techninės būklės, bendro stovio, išvaizdos, komplektacijos ir pan., todėl tų pačių metų ir to paties modelio automobilio kaina gali svyruoti net 50 proc. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė neginčija, jog Sutarties sudarymo metu likutinė Automobilio vertė buvo 10 668,23 Eur.
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovo pareiškimą prašė netenkinti atsakovo prašymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo pateiktas UAB „Godos servisas“ aktas nėra patikimas, nes nuo Automobilio variklio kapitalinio remonto buvo praėję nedaug laiko, todėl jei būtų buvęs koks nors gedimas, būtų galiojusi remonto garantija. Be to, kelios dienos iki minėto akto surašymo buvo pakeisti Automobilio tepalai, o keičiant tepalus visuomet atliekama variklio patikra, tačiau šiuo atveju jokie variklio trūkumai „Krasta Auto“ servise nebuvo pastebėti. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog vėliau taisė Automobilį, kas patvirtina, jog Automobilio variklis nebuvo sugedęs.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi panaikino 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, o 2023 m. spalio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – pripažino Sutartį negaliojančia ir pritaikė restituciją piniginiu ekvivalentu, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo 5 668,23 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad PTHU K. F. S. Sutarties sudarymo metu dar neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, o tai, ar Sutarties sudarymo dieną buvo suėję kitų ieškovės bankroto byloje nagrinėjamų kreditorių reikalavimo teisės, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino ieškovės nemokumą nuo 2022 m. vasario 28 d., kai ieškovės bankroto byloje nemokumas konstatuotas 2022 m. lapkričio 9 d. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (pasisakymą dėl neįtrauktų į bylą asmenų).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės administravimui skirtų lėšų 3 147,22 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė siekia nuginčyti sandorį, Sutartį, pagal kurią ieškovė 2022 m. vasario 28 d. pardavė atsakovui Automobilį už 5 000 Eur Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (actio Pauliana).
9. Teismas nurodė, kad ieškovės įrodinėjamas pirmosios Pauliano ieškinio sąlygos egzistavimas, jog ginčijamos Sutarties sudarymo metu neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovei turėjo kreditorius PTHU K. F. S., yra paneigtas Vilniaus apygardos teismo (2024 m. vasario 6 d. nutarties 43 punktas). Atsakovo ir trečiojo asmens atstovė nagrinėjant bylą iš naujo nurodė, kad dėl minėto kreditoriaus reikalavimo Sutarties sudarymo metu vyko ginčai. Naujų faktinių aplinkybių, susijusių su PTHU K. F. S. reikalavimo teise, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y., kad minėto kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsirado iki ginčijamos Sutarties sudarymo, ieškovė bylą nagrinėjant iš naujo nepateikė. Teismas nustatė, kad kreditorius UAB „Cargoland logistics“ Sutarties sudarymo metu tai pat neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės ieškovei. UAB „Cargoland logistics“ į ieškovės kreditorių sąrašą su 1 573 Eur dydžio reikalavimu ieškovės bankroto byloje buvo įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi. Sąskaitą 1 573 Eur sumai ieškovė turėjo apmokėti iki 2022 m. vasario 6 d. Teismas nurodė, kad net ir darant išvadą, kad UAB „Cargoland logistics“ Sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, atsižvelgiant į šio kreditoriaus reikalavimo dydį (1 573 Eur) ir į ieškovės pagal Sutartį gautą pinigų sumą (5 000 Eur), minėto kreditoriaus teisių pažeidimo nėra galima konstatuoti. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovas papildomai nurodė, jog 2022 m. vasario 14 d. buvo suėjęs terminas atsiskaityti su „Bazil transport“, tačiau atsiskaityta su šia bendrove buvo tik balandžio mėnesį. Teismo vertinimu, pačios ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovė po ginčijamo sandorio sudarymo atsiskaitė su minėtu kreditoriumi, rodo, kad ginčijamu sandoriu minėto kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos.
10. Teismas padarė išvadą, kad nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, Pauliano ieškinio tenkinimas nėra galimas, todėl kitų sąlygų vertinimas nebėra teisiškai reikšmingas.
11. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės faktinio nemokumo momento, pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu (2022 m. vasario 28 d.) jau turėjo ilgalaikių ir rimtų finansinių sunkumų (nemokumo būsenos pagrindo). Ieškovės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę.
12. Teismas dėl ieškovės kreditorių teisių pažeidimo, kuris buvo grindžiamas Automobilio pardavimu atsakovui už galimai mažesnę kainą, nei tokio Automobilio rinkos kaina, taip sumažinant ieškovės realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju Automobilis buvo parduotas atsakovui už dirbtinai pažemintą kainą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys apie vidutinę 2012 gamybos metų BMW 730 Ld kainą Lietuvoje savaime nereiškia, kad ieškovė 2022 m. vasario 28 d. Automobilį galėjo parduoti už 15 100 Eur. Byloje negalima daryti pagrįstos išvados, kad atsakovė pardavė Automobilį už žymiai mažesnę kainą nei tuo metu buvo vidutinė jo rinkos vertė, nes šiuo atveju teisiškai reikšminga yra ne tik tai, jog Automobilį ieškovė 2020 m. birželio 30 d. pirko už 12 809,92 Eur, bet ir tai, kad Automobilis po daugiau nei pusantrų metų buvo natūraliai nusidėvėjęs (likutinė vertė pagal buhalterinius duomenis 10 668,23 Eur), be to, atsakovui buvo parduotas su dideliais trūkumais.
13. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė privalomų Pauliano ieškinio sąlygų visumos, todėl ieškovės reikalavimas dėl ginčo Sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetamas kaip nepagrįstas.
14. Teismas, netenkinęs ieškinio, CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovo byloje patirtas 3 147,22 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui priteisė iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, priimti pateikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), kad neįrodė bendrovės nemokumo pagrindo, o bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog Automobilis ginčijamu sandoriu buvo parduotas už mažesnę kainą nei tuo metu buvo vidutinė jos rinkos vertė, neatitinka byloje esančių įrodymų.
1.2. Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Ieškovės 2022 m. balanso už 2022 m. sausio – liepos mėn. duomenimis, ieškovės įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę jau 2021 m. t. y. jau 2021 m. ieškovė faktiškai buvo nemoki. Ieškovės bankroto bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. vasario mėn. ieškovė jau buvo susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais, todėl 2021 m. atsiradęs ieškovės nemokumas ilgainiui tik didėjo, ieškovės vykdoma veikla ilguoju periodu įmonės finansinės padėties nestabilizavo. Nelogiška manyti, kad ieškovė, daugiau nei vienerius metus būdama nemoki, nebuvo susidūrusi su rimtais ir ilgalaikiais finansiniais sunkumais.
1.3. Teismo argumentai, kuriuose jis, viena vertus, sutinka, kad jau 2021 m. ieškovė buvo nemoki, bet, kita vertus, nurodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo rimtų ir ilgalaikių finansinių sunkumų, yra ne tik prieštaringi, bet ir iš esmės neteisingi.
1.4. Ieškovės nemokumo būsenai konstatuoti neturi jokios įtakos bylos dalyvių (atsakovo bei trečiojo asmens) nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. vasario 28 d. sudarant Sutartį ieškovė neturėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams. Bylos duomenys patvirtina, kad jau iki ginčijamo sandorio sudarymo ieškovės įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą, ji nuolat turėjo nepadengtų įsipareigojimų, kurie tik didėjo, t. y. įmonė buvo nemoki.
Žemesnės instancijos teismas
1.5. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes kreditoriaus PTHU KUBIK F. S. reikalavimo teisės mokėjimo terminas suėjo 2022 m. kovo 31 d. Sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, taip pat aplinkybe, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki, yra akivaizdu, kad Sutarties sudarymo metu ieškovė nebūtų sugebėjusi (nesugebėjo) atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovui, kaip vieninteliam ieškovės akcininkui ir buvusios ieškovės vadovės sutuoktiniui, turėjo būti suprantama, kad toks sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų.
1.6. Faktą dėl ieškovės reikalavimo teisės turėjimo patvirtina ir tai, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos ieškovė neatsiskaitė ir su kreditoriumi UAB „Cargoland logistics“ už suteiktas logistikos paslaugas, už kurias ieškovė turėjo atsiskaityti iki 2022 m. vasario 6 d. Nors dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio (1 573 Eur) ginčijamu sandoriu šio kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos, tačiau tai nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės turėjimo.
1.7. Nesutiktina, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditorių teisės. Pagal ieškovės dokumentus likutinė Automobilio vertė 2022 m. vasario 28 d. buvo 10 668,23 Eur, o parduotas automobilis atsakovui už 5 000 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės buhalteriniuose dokumentuose Automobilio vertė nurodyta neatskaičiavus defektams pašalinti reikalingų išlaidų. Automobilio defektai nebuvo nurodyti ir pačioje Sutartyje, nors trūkumų nurodymas buvo privalomas. UAB „Godos Servisas“ aktas, patvirtinantis tariamus Automobilio defektus surašytas 2022 m. vasario 7 d., o automobilio likutinė vertė buhalteriniuose įmonės dokumentuose nurodyta 2022 m. vasario 28 d., t. y. jau po minėto akto. Iki UAB „Godos Servisas“ akto surašymo atsakovas autorizuotame BMW servise UAB „Krasta Auto“ keitė variklio tepalus ir jokie variklio trūkumai, nurodyti minėtame akte (pramušta variklio tarpinė arba aušinimo kanalas) nebuvo pastebėti. Keičiant tepalus visuomet atliekama variklio patikra.
1.8. Nesant realių įrodymų apie automobilio galimus defektus, nesant atlikto tokio Automobilio remonto, ieškovės vadovei neatlikus transporto priemonės įvertinimo, sunku patikėti buvus tokius defektus. Byloje esant tokiems prieštaravimams, teismas vietoje tokių prieštaravimų pašalinimo, akcentavo tik tai, kad automobilis iš esmės negali būti parduotas už vidutinę rinkos vertės kainą, nustatytą VšĮ „Emprekis“. Teismas iš esmės nepasisakė ir nevertino 2024 m. gegužės 7 d. teismui pateiktame atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Automobilio kaina jo pardavimo atsakovui metu tiksliausiai atsispindėjo ieškovės buhalteriniuose dokumentuose.
1.9. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami papildomi įrodymai patvirtina, kad po ginčo sandorio ieškovei atsiskaičius su kreditoriumi „Bazyl trans“ (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. vasario 15 d., o apmokėta 2022 m. kovo 14 d. pavedimu Nr. 2022031404405044, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. vasario 14 d., o apmokėta – 2022 m. kovo 25 d. pavedimu Nr. 2022032501847904, mokėjimai siekė 3 900 Eur ir 4 300 Eur), ieškovė su kitais kreditoriais atsiskaityti jau nebuvo finansiškai pajėgi. Tokiu būdu ginčijamas sandoris, kuriuo ieškovė pardavė iš esmės vienintelį vertingą savo turtą ir kurio sudaryti neprivalėjo, pažeidė kitų kreditorių (PTHU KUBIK F. S., UAB „Cargoland logistics“ ir kt., patvirtintų bankroto byloje) teises, nes nemokios ieškovės gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais dar labiau sumažėjo.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės administravimui skirtų lėšų atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Ieškovės nauji įrodymai (pateiktos sąskaitos) surašyti užsienio kalba (lenkų), šių dokumentų vertimas nėra pateiktas. Vien dėl šios priežasties prašymas prijungti naujus įrodymus negali būti tenkinamas. Naujai teikiamais įrodymais ieškovė disponavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl turėjo galimybę pateikti juos pirmosios instancijos teismui.
2.2. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniu skundu siekia, kad būtų pakeista įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartyje (c. b. Nr. e2A-273-779/2024) padaryta išvada, jog kreditorius PTHU K. F. S. Automobilio pirkimo - pardavimo momentui dar neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, ši teisė atsirado tik 2022 m. kovo 31 d., t. y. po sudaryto ginčijamo sandorio. Po bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartimi, ieškovė nepateikė jokių papildomų duomenų apie ieškovės kreditorius, kurie ginčijamo sandorio sudarymo metu turėtų galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę.
2.3. Du kartus bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, vieną kartą apeliacinės instancijos teisme, ieškovės pateikimas dokumentų surašytų užsienio kalba, nepateikiant jų vertimo, apie neva naują kreditorių („Bazil transport“), kuris, neva, turėjo galiojančią reikalavimo teisę ginčijamo sandorio sudarymo metu, vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimas
2.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovo nurodomi kreditoriai turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę. Ginčijamo sandorio sudarymo metu (2022 m. vasario 28 d.) ieškovė neturėjo nei vieno pradelsto įsiskolinimo kreditoriams.
2.5. Teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties išvada, kad įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė į šiuos apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus neatsižvelgė ir byloje neįrodė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu (2022 m. vasario 28 d.) bendrovė jau turėjo ilgalaikių ir rimtų finansinių sunkumų (nemokumo būsenos pagrindo). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartyje šiuo aspektu (dėl juridinio asmens nemokumo) įvertinęs įmonės būklę, nurodė aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, t. y. jog juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę veiklą.
2.6. Ieškovės bankroto byloje (bylos Nr. eB2-441-656/2024) Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi konstatavo ieškovės nemokumą būtent 2022 m. lapkričio 9 d. Šios pozicijos laikėsi Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-273-779/2024 (42 punktas). Ieškovė neįrodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė jau turėjo prievolinių - finansinių įsipareigojimų kreditoriams, su kuriais buvo ir vis dar yra neatsiskaičiusi.
2.7. Aplinkybė, kad ginčo sandorio metu buvo parduoto Automobilio defektas yra patvirtintas tiek 2022 m. vasario 7 d. aktu, tiek ir liudytojo I. P. parodymais. UAB „Krasto auto“ specialisto patvirtintas 2024 m. birželio 11 d. išrašas rodo, kad, priešingai negu teigia ieškovė, 2022 m. vasario 4 d. ginčo Automobiliui buvo atliktas tik automobilio alyvos pakeitimas. Variklio patikra UAB „Krasto auto“ atlikta nebuvo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad buhalteriniuose dokumentuose automobilio kaina nurodyta neatskaičiavus defektui pašalinti reikalingų išlaidų. Automobilis buvo perleistas už objektyvią / teisingą kainą, be to, ieškovė, sudarydama šį sandorį, buvo moki, todėl nėra nustatyta būtinosios actio Pauliana sąlygos - kreditorių teisių pažeidimo. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, actio Pauliana ieškinio tenkinimas nėra galimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys, pareikštas actio Pauliana pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
19. Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus – dvi sąskaitas ir banko sąskaitos išrašą. Nurodoma, kad šių įrodymų pateikimą nulėmė teismo sprendime išdėstyti argumentai.
20. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliantė ieškovė nepagrindė prašomų priimti įrodymų vėlesnio pateikimo būtinybės. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo.
22. Papildomai pažymėtina, kad prašomi prie bylos pridėti nauji įrodymai yra surašyti užsienio kalba, šių dokumentų vertimas nėra pateiktas, todėl jie neatitinka leistinumo reikalavimų (CPK 113 staipsnio 3 dalis).
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl apeliantės teikiamus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
24. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. Č. (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Transvira“ akcininkas) 2022 m. vasario 28 d. iš UAB „Transvira“, atstovaujamos bendrovės direktorės R. Č. (atsakovo sutuoktinė), už 5 000 Eur įsigijo automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)). UAB „Transvira“ šį automobilį įsigijo 2020 m. birželio 30 d. už 12 809,92 Eur. 2022 m. vasario 28 d. UAB „Transvira“ buhalteriniuose dokumentuose, turto pirkimo-pardavimo/ nurašymo duomenimis, automobilio BMW 730 likutinė vertė nurodyta 10 668,23 Eur.
25. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „Transvira“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Transvira“, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2022 m. vasario 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Transvira“ ir V. Č., negaliojančia actio Pauliana pagrindu bei taikyti restituciją.
Dėl apeliacinio skundo
26. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
28. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės argumentuodama teismo netinkamu įrodymų vertinimu, motyvavimu ir, atitinkamai, sprendimo nepagrįstumu.
Dėl įmonės nemokumo
29. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu (2022 m. vasario 28 d.) įmonė UAB „Transvira“ jau turėjo ilgalaikių ir rimtų finansinių sunkumų (nemokumo būsenos pagrindo). Apeliantės teigimu, įmonės nemokumą buvus jau ginčo sandorio sudarymo metu (2022 m. vasario 28 d.) įrodo tai, kad pagal įmonės balansą matyti, jog įmonės įsipareigojimai jos turimo turto vertę viršijo jau 2021 m. ir tolydžio didėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovei teko pareiga įrodyti įmonės nemokumo momentą. Ieškovė aplinkybę, kad UAB „Transvira“ sandorio sudarymo metu (2022 m. vasario 28 d.) buvo nemoki įrodinėjo įmonės balanso duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinė įmonės mokumo būsena vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 2-2599/2013; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2012) bei kitus byloje esančius įrodymus apie įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią (ne įrašytą balanse) juridinio asmens turimo turto vertę. Juridinio asmens balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
31. Į bylą pateiktas įmonės balansas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 41). Iš jo matyti, kad UAB „Transvira“ 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 314 239 Eur, o įsipareigojimai sudarė 358 491 Eur, t. y. įsipareigojimų suma, viršijo įmonės turtą 44 252 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė byloje neįrodė, kad įmonė po 2021 m. gruodžio 31 d. nebevykdė įstatuose apibrėžtos veiklos ir (ar) sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams (CPK 12, 178 straipsniai). Iš UAB „Transvira“ kreditorių sąrašo matyti, kad ginčo sandorio sudarymo dienai nebuvo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams. UAB „Transvira“ vadovė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kreipėsi tik 2022 m. rugsėjo 8 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė objektyvių ir pakankamų duomenų, patvirtinančių, jog vos per dviejų mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. vasario 28 d. (ginčijamo sandorio sudarymo data), įmonės finasiniai sunkumai pasiekė tokį lygį, kuris teiktų pagrindą konstatuoti 2022 m. vasario 28 d. įmonę jau buvus nemokią. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nesant pagrindo daryti kitokią išvadą dėl įmonės nemokumo, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
32. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2024 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusioje nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis dėl kreditoriaus PTHU KUBIK F. S. neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimo momento – 2022 m. kovo 31 d. (Vilniaus apygardos teismo nutarties 34 punktas) (CPK 18 straipsnis). Ieškovė bylą nagrinėjant iš naujo nepateikė naujų įrodymų dėl minėto kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo ginčo sandorio sudarymo metu (2022 m. vasario 28 d.). Atsakovas įrodinėjo, kad dėl šio kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimo 2022 m. vasario 28 d. vyko ginčas. Minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas UAB „Transvira“ ir aptariamo kreditoriaus susirašinėjimas (2 t. b. l. 46). Įvertinusi nurodytą, teisėjų kolegija pritaria šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.
33. Tais atvejais, kai, sudarius actio Pauliana pagrindu ginčijamą sutartį, nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti prievoles, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo sandorį įmonė gavo 5 000 Eur, o PTHU KUBIK F. S. bendras reikalavimo dydis buvo 3 300 Eur, nėra pagrindo konstatuoti šio kreditoriaus teisių pažeidimo. Analogiškas išvadas teismas padarė ir kito kreditoriaus UAB „Cargoland logistics“ atžvilgiu. Teismas sprendė, jog net ir darant išvadą, kad UAB „Cargoland logistics“ sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, atsižvelgiant į šio kreditoriaus reikalavimo dydį (1 573 Eur) ir į bendrovės pagal sutartį gautą pinigų sumą (5 000 Eur), minėto kreditoriaus teisių pažeidimo nėra galima konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant nustatytos vienos iš būtinų actio Pauliana institutui taikyti sąlygų – kreditorių PTHU KUBIK F. S. ir UAB „Cargoland logistics“ teisių gauti savo reikalavimų patenkinimą pažeidimo, sudarius ginčijamą sutartį.
Dėl automobilio kainos
34. Apeliantė ginčydama atsakovo įrodinėtą aplinkybę, dėl ginčo sandorio metu buvusių transporto priemonės defektų, pažymi, kad tokie defektai nebuvo nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad ginčo sandorio šalimis buvo pardavėjo akcininkas V. Č. ir pardavėjo vadovė R. Č., sprendžia, jog parduodamo daikto kokybė sandorio šalims buvo žinoma. Todėl aplinkybė, kad buvę defektai nenurodyti sutartyje, savaime nepatvirtina, jog atsakovo nurodyti variklio defektai neegzistavo.
35. Apeliantės teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad bendrovės buhalteriniuose dokumentuose transporto priemonės vertė nurodyta neatskaičiavus defektams pašalinti reikalingų išlaidų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
36. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį. Minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ilgalaikio turto grupės ir jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje. Ilgalaikis turtas, kuris yra registruojamas atitinkamo turto registre, tam tikrai ilgalaikio turto grupei gali būti priskiriamas atsižvelgiant vien tik į tokio turto naudojimo paskirtį. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį negu nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)“ nurodyta, kad lengvųjų automobilių (išskyrus naudojamų trumpalaikės automobilių nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms) nusidėvėjimui apskaičiuoti taikomas tiesinis metodas. Minėto įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad taikant tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykis.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas įstatyminis reguliavimas paneigia ieškovės dėstomą poziciją, kad atsakovės buhalteriniuose dokumentuose transporto priemonės likutinė vertė turėjo būti nurodoma atskaičiavus defektams pašalinti reikalingas išlaidas.
39. Į bylą pateiktas 2022 m. vasario 7 d. UAB „Godos servisas“ aktas, kuriame užfiksuoti variklio gedimai bei pateikta šių gedimų remonto sąmata 4 600 Eur (1 t., b. l. 71). 2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas I. P., kuris dalyvavo surašant aptartą aktą, patvirtino buvus nustatytus akte užfiksuotus trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog pagal ginčo sandorį parduota transporto priemonė turėjo didelių trūkumų.
40. Į bylą pateiktas 2024 m. birželio 11 d. suformuotas UAB „Krasta auto“ išrašas apie atliktus darbus patvirtina, kad 2022 m. vasario 4 d. ginčo transporto priemonei pakeista variklio alyva. Jokių kitų darbų minėtame išraše nėra nurodyta (dokumentas numeris DOK-37076). Apeliantei nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jos teiginiai, kad UAB „Krasta auto“ 2022 m. vasario 4 d. keičiant tepalus buvo atlikta ir variklio patikra, kurios metu nenustatyti trūkumai, pripažintini deklaratyviais.
41. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažintas įmonės turtas, kuris būtų panaudotas kreditorių reikalavimų tenkinimui. Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
42. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius teisiškai reikšmingus apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
43. Apibendrindamas šioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą naginėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė sandorio pripažinimą negaliojančiu actio Pauliana pagrindu reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
45. Atsakovo advokatas 2024 m. lapkričio 21 d. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas 816,75 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (dokumentas numeris DOK- 26997). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transvira“, juridinio asmens kodas 304762022, bankroto administravimui skirtų lėšų 816,75 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.