- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-284-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36372-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- A. C.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl gyvybiškai ir sanitariškai svarbaus geriamojo vandens tiekimo (paslaugos) skubaus atstatymo ir sprendimo atjungti šias paslaugas neteisėtumo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (toliau – UAB „Vilniaus vandenys“), prašydamas atnaujinti šalto vandens tiekimą iki šios ir kitų (nurodytų ieškinyje) ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos, ir panaikinti 2019 m. lapkričio 25 d. neteisėtą ir atliktą ne pagal sutarties sąlygas sprendimą atjungti vandenį (paslaugą). Ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui. 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmestas ieškovo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus: sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-43045-294/2019 paliko nenagrinėtą ieškovo A. C. ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl gyvybiškai ir sanitariškai svarbaus geriamojo vandens tiekimo (paslaugos) skubaus atstatymo ir sprendimo atjungti šias paslaugas neteisėtumo.
3. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovui buvo nustatyti ieškinio trūkumai (t. y. sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir terminas iki 2019 m. gruodžio 27 d. šiuos trūkumus pašalinti.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovas iki nustatyto termino nepašalino ieškinio trūkumų, dėl to ieškinys paliktas nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 2 dalies pagrindu.
5. Teismas taip pat atmetė ieškovo pakartotinį prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodydamas, kad prašymas grindžiamas tapačiais motyvais. Teismas pažymėjo, kad ginčas šioje byloje nėra laikytinas dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o CPK 83 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta galimybė pilnai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas A. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-43045-294/2019, prašydamas panaikinti teismo nutartį ir patenkinti visus ieškovo naujus prašymus (reikalavimus). Prašo priimti ir patenkinti papildomą ieškinio ir jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymą dėl trūkumų šalinimo. Prašo skubiai atnaujinti šalto vandens tiekimą iki šios ir kitų (nurodytų ieškinyje) ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos, ir panaikinti atsakovės 2019 m. lapkričio 25 d. neteisėtą ir atliktą ne pagal sutarties sąlygas sprendimą atjungti vandenį (paslaugą). Prašo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį ir pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (dėl skubaus šaltos vandens tiekimo atnaujinimo).
7. Apeliantas teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra netinkama ir nepagrįsta, priimta neįsigilinus į bylos naujas esmines aplinkybes (jų visumą) ir ginčo esmę.
8. Nurodo, kad ieškovo ieškinys jau buvo priimtas nagrinėjimui, dėl to teismas galėjo tik pasiūlyti ieškovui pateikti patikslinti ieškinį, todėl ieškovas pašalino šiuos trūkumus iš dalies kitu nei nutartyje nurodytu būdu – pateikė teismui patikslintą ieškinį ir kartu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Patikslintame ieškinyje ir prašyme ieškovas pateikė naujus motyvus ir įrodymus dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio atleidimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas, o skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta ar pakeista.
9. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovo pakartotinis prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindžiamas tais pačiais motyvais kaip pradiniame ieškinyje, nes ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė naujas aplinkybes ir pateikė teismui naujus įrodymus, apibūdinančius ieškovo turtinę padėtį ir patvirtinančius, kad jo turtinė padėtis buvo sunki, dėl to jis negali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10. Teigia, kad teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines ir faktines esmines bylos aplinkybes, jų visuma, ir nustatė, kad ginčas šioje byloje nelaikytas dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų taikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir CPK 83 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta galimybė pilnai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymi, kad ieškovas šioje ginčo byloje kėlė reikalavimus, atsiradusius iš vartojimo teisinių santykių, dėl to jis (kaip vartotojas) turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, CPK 83 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta galimybė ieškovą atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes iš šios teisės normos turinio matyti, jog CPK įtvirtinta galimybė teismui atleisti ieškovą nuo viso žyminio mokesčio. Pabrėžia, kad šioje situacijoje teismas turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teise, CPK tikslais, ir turėjo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes žyminis mokestis (jo dydis) civiliniame procese neturi apriboti galimybės vartotojui teisės į teisminę gynybą. Be to, pažymėjo, kad jis ne kartą 100 procentų buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo kitose bylose, buvo pateikęs teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus, todėl analogiškai ieškovas turėjo būti atleistas ir šioje ginčo byloje.
11. Apelianto vertinimu, skundžiamoje nutartyje nebuvo išnagrinėti ir nagrinėjami visi ieškovo pareikšti prašymai, pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovo pateiktas naujas esmines aplinkybes, dėl jų visiškai nepasisakė, dėl to šiuo atveju egzistuoja ir absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalyje, dėl to apeliacinės instancijos teismas turi tinkamą pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (toje dalyje) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, arba išspręsti klausimą iš esmės.
12. Apelianto vertinimu, teismas nebegalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kai ieškinys jau buvo priimtas nagrinėjimui. Prašo vadovautis šioje situacijoje teismų praktika kitose bylose, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-2621-565/2018 išaiškinimais.
13. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neišsprendė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors teismas turėjo atžvelgti į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taip pat neišspręstas pakartotinis ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris pareikštas kartu su patikslintu ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
16. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43045-294/2019, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. ieškovas A. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“, prašydamas atnaujinti šalto vandens tiekimą iki šios ir kitų (nurodytų ieškinyje) ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos, ir panaikinti 2019 m. lapkričio 25 d. neteisėtą ir atliktą ne pagal sutarties sąlygas sprendimą atjungti vandenį (paslaugą). Ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui (e. b. l. 1–15). 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi teismas atmetė ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškovui terminą iki 2019 m. gruodžio 27 d. pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus: sumokėti žyminį mokestį už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (e. b. l. 32–33). 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovas pateikė prašymą „dėl ieškinio ir jo prašymų dėl lap trūkumų šalinimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų apsaugų taikymo civilinėje byloje Nr. e2-43045-294/2019“ su papildomais dokumentais (e. b. l. 36–57), teismas šį prašymą priėmė teisėjo rezoliucija. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-43045-294/2019 ieškovo A. C. ieškinys paliktas nenagrinėtu (e. b. l. 58).
19. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, priėmęs ieškinį, negalėjo jo trūkumų nustatyti jau po ieškinio priėmimo. Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį mokamas žyminis mokestis. Priešingu atveju, ieškiniui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Taigi, žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta ieškovo pareiga nurodyti ieškinio sumą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalo patikrinti ar žyminis mokestis sumokėtas, ar sumokėtas tinkamo dydžio (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad mokestis nesumokėtas, ar sumokėtas nepakankamo dydžio, teismas rašytine nutartimi turi įpareigoti asmenį jį (žyminį mokestį) sumokėti ar primokėti. Ieškinio priėmimo stadijoje tokio trūkumo nepašalinus per teismo nustatytą terminą, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Jei toks trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą ir šalis neįvykdo teismo nutarties primokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu (CPK 86 straipsnio, 296 straipsnio 1 dalies 7 punktu).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl žyminio mokesčio, mokėtino už tokio pobūdžio ginčą, dydžio ieškinio priėmimo stadijoje, nepriėmė nutarties tokio pobūdžio trūkumui pašalinti – primokėti žyminį mokestį, tačiau teismui nėra draudžiama bylos nagrinėjimo metu pastebėjus ieškinio trūkumą (neprimokėtą trūkstamą žyminį mokestį), dėl kurio galėtų būti nutraukta bylos eiga, imtis priemonių tokį trūkumą pašalinti CPK nustatyta tvarka, kadangi, kaip minėta, žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Tokios praktikos laikosi ir kiti apygardos teismai (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-371-658/2017). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nutartimi nustatyti terminą tokiam trūkumui pašalinti, kai nustatė, jog už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra sumokėtas žyminis mokestis.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo prašymas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, taip pat konstatuota, jog ieškovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio nuostatas, dėl to nustatė ieškinio trūkumus, įpareigodamas ieškovą sumokėti reikiamą žyminį mokestį už pareikštą ieškinį (75 Eur) ir už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (38 Eur). Ši teismo nutartis apskųsta nebuvo, dėl to įsiteisėjo ir turėjo būti vykdoma.
22. Ieškovas skunde nurodo, kad nustatytus ieškinio trūkumus šalino iš dalies kitu nei nutartyje nurodytu būdu – pateikė teismui patikslintą ieškinį ir kartu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 16 d. ieškovas teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą „dėl ieškinio ir jo prašymų dėl lap trūkumų šalinimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų apsaugų taikymo civilinėje byloje Nr. e2-43045-294/2019“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šį ieškovo pateiktą prašymą, daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovas pateikė ne patikslintą ieškinį, o prašymą dėl trūkumų šalinimo, nurodydamas jame įvairias aplinkybes (tiek tas pačias kaip ieškinyje, tiek naujas), nurodydamas argumentus, dėl kurių jis turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašydamas pakartotinai spręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą ir spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pabrėžtina, kad patikslintas ieškinys, kaip ir ieškinys, turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui, ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111–115, 135 straipsniai). Pateiktas prašymas tokių reikalavimų neatitiko, be to, pats ieškovas prašyme nurodė, jog teikia teismui papildomą ieškinio ir jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, šalindamas ieškinio trūkumus, o ne patikslintą ieškinį su konkrečiais naujais (patikslintais) reikalavimais ar pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks prašymas negalėjo būti laikomas patikslintu ieškiniu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį laikė prašymu dėl trūkumų šalinimo ir vertino jo pagrįstumą ieškinio trūkumų šalinimo kontekste, o ne kaip patikslintą ieškinį.
23. Iš pateikto prašymo dėl trūkumų šalinimo turinio matyti, jog ieškovas pakartotinai prašė pirmosios instancijos teismą spręsti klausimą dėl jo visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodydamas analogiškas aplinkybes dėl jo sunkios finansinės padėties, jo atleidimų nuo žyminio mokesčio mokėjimo kitose bylose (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimus), taip pat atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (t. y. dėl to, kad jis teikia ieškinį kaip vartotojas dėl nesąžiningų sąlygų taikymo), taip pat prašo atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, CPK tikslus, pateikė teismui papildomus įrodymus dėl savo turtinės padėties.
24. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, bendroji taisyklė nustato tik dalinį atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nenumato galimybės nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenį atleisti visiškai. Ieškovas nesumokėjo dalies žyminio, taip pat nenurodė sumos, kuri būtų laikoma kaip protinga sumokėti valstybės rinkliavą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, kad apeliantas skunde (ir prašymuose pirmosios instancijos teismui) prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, dėl to, kad jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo kitose bylose pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimus, tačiau pabrėžtina, kad pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų kopijos patvirtina, jog ši tarnyba priėmė sprendimus ieškovą atleisti nuo 100 proc. žyminio mokesčio kitose bylose, o ne šioje byloje, dėl to šia aplinkybe negali būti remiamasi minėtuose sprendimuose nenurodytose bylose. Pabrėžtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-805-1120/2019).
25. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis turi būti atleistas nuo žyminio ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad jis yra vartotojas, o byla yra dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 83 straipsnis apibrėžia kategorijas bylos šalių, kurios atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Teismas pažymi, kad remiantis nurodyta teisės norma ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo galėtų būti atleistas tik tuo atveju, jeigu byloje būtų ginčijamos atsakovės ieškovei taikomos nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos, kurių nustatymo kriterijai yra apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje, tačiau ieškovas nesiremia minėtame straipsnyje nustatytomis teisės normomis, nereikalauja teismo pripažinti tam tikras sutarties sąlygas nesąžiningomis ir todėl negaliojančiomis. Priešingai ieškovas ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovę atnaujinti šalto vandens tiekimą bute, kadangi vyksta ginčai dėl buto nuosavybės, jo atlaisvinimo, kai butas buvo parduotas kitam pirkėjui varžytinių procese, dėl to pripažintina, kad ieškovas nėra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
26. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepašalino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartyje nurodytų trūkumų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, dėl to teisėtai ir pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu. Dėl šių priežasčių naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto (ieškovo) A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.