- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2-805-1120/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00150-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- I. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys atsakovei antstolei B. T. dėl žalos atlyginimo buvo laikytas nepaduotu (civilinė byla Nr. e2-992-479/2019),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. (buvusios pavardės – Ž., T.) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei antstolei B. T. (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti 59 378,21 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir antrą tiek neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2015 m. spalio 29 d. neteisėtai realizavo (pardavė iš varžytinių) ieškovei priklausantį turtą (teismo ieškovei priteistas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)), padarydama ieškovei 58 400 Eur (pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. ekspertų įvertinimą) turtinę žalą. Be to, atsakovė, neturėdama vykdomųjų dokumentų (jie buvo išsiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui) tęsė išieškojimą iš ieškovės neįgalumo išmokos, t. y. pradėjo vykdymo veiksmus prieš asmenį, dėl kurio neturėjo jokio vykdomojo dokumento ir padarė ieškovei 978,21 Eur turtinę žalą.
3. Ieškovė paaiškino, kad neteisėtai realizuotas turtas, išskaitos vykdomos be teisinio pagrindo ir iš piniginių lėšų, iš kurių išskaitymas negalimas (iš neįgalumo išmokos), nesilaikant eiliškumo vykdymo tvarkos, nevykdomas teismo sprendimas dėl išlaikymo, negautos pajamos, paūmėjusi depresija, patirti išgyvenimai, neturėjimas galimybių nusipirkti reikiamų vaistų, maisto, sutaupyti pinigų kurui, oriai gyventi, nuolatinė kova teismuose dėl pažeistų teisių ir kita yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
4. Ieškovė ieškinyje prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė nurodė, kad dėl pablogėjusios sveikatos niekur nedirba, gauna tik netekto darbingumo pensiją, kitų pajamų, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotas tik automobilis. Ieškovė paaiškino, kad jos pajamų ir turto vertė neviršija I pajamų lygio.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškovei nustatytinas terminas sumokėti 1 866 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas taip pat nurodė, kad iš ieškovės ieškinio nėra aišku, kokiais konkrečiais antstolės neteisėtais veiksmais ieškovė grindė jai padarytą žalą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė tikslaus prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Teismas išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu. Teismas taip pat išaiškino, kad ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir nutarė jį bei jo priedus grąžinti ieškinį padavusiam asmeniui.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo nurodyti aplinkybes, kurios nulėmė neturtinės žalos atsiradimą, pateikti teismui duomenis apie neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo tvarką, nurodyti apie priežastinį ryšį tarp kaltų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos. Teismas pastebėjo, kad ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečių atsakovės padarytų ieškovės teisių pažeidimų. Be to, ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, nors 2019 m. kovo 20 d. nutartyje teismas nurodė, kad negali atleisti jos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismas nurodė, kad ieškovė apeliacine tvarka neskundė 2019 m. kovo 20 d. nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, todėl ši nutartis įsiteisėjo. Teismas darė išvadą, kad per nustatytą terminą ieškovė nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė I. G. (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti, priimti ieškinį neištaisius trūkumų bei 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu vienoje byloje dėl žalos atlyginimo apeliantė buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Taikant vienodą teismų praktiką apeliantė turėjo būti atleista šiuo laikotarpiu ir kitose bylose, nes jos finansinė padėtis nepasikeitė (apeliantė niekur nedirba, gauna tik neįgalumo išmoką, iš kurios dar vykdomi išskaitymai pagal vykdomuosius raštus). Apeliantė nepajėgi sumokėti reikalaujamo žyminio mokesčio, t. y. negali ištaisyti trūkumų, o tai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
8.2. Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra nagrinėjamos bylos iš esmės nagrinėjimo metu, bet ne ieškinio priėmimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys buvo laikytas nepaduotu, nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Kaip minėta, apeliantė prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantė savo argumentus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti bei padaryti išvadą dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje nustatė paduoto ieškinio trūkumus, nustatė terminą jų šalinimui, o skundžiama nutartimi konstatavo, jog minėta nutartis neįvykdyta, t. y. ieškinio trūkumai nepašalinti. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pastarąja pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi ir prašo ją panaikinti.
13. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovė nenurodė tikslaus prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Ši teismo išvada nepagrįsta, nes ieškinyje prašoma iš atsakovės priteisti 59 378,21 Eur turtinės žalos ir antra tiek neturtinės. Taigi, iš šios ieškinio formuluotės matyti, kad ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra lygus prašomam priteisti turtinės žalos dydžiui.
14. Teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad iš ieškinio nėra aišku, kokiais konkrečiais antstolės neteisėtais veiksmais ieškovė grindė jai padarytą žalą. Kasacinio teismo išaiškinta, jog iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Nagrinėjamu atveju, iš ieškinio turinio yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu ieškovė kreipėsi į teismą. Be to, šios faktinės aplinkybės yra pakankamai konkretizuotos ieškinyje nurodant, jog antstolė 2015 m. spalio 29 d. neteisėtai pardavė iš varžytinių ieškovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat tęsė išieškojimą iš ieškovės neįgalumo išmokos, neturėdama vykdomųjų dokumentų. Įvertinus ieškinio turinį, konstatuoti, kad ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas) ir pagrindas (faktinis ieškinio pagrindas) yra visiškai neaiškūs, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla, nėra pagrindo.
15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir įpareigojo ieškovę sumokėti 1 866 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė žyminio mokesčio nesumokėjo, o atskirajame skunde pakartojo ieškinyje suformuluotą prašymą atleisti ją nuo 100 proc. žyminio mokesčio.
16. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį mokamas žyminis mokestis. Priešingu atveju, ieškiniui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. Nustatytu terminu neištaisius nurodyto trūkumo, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Taigi, žyminis mokestis yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį.
17. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties ji turėjo būti atleista nuo 100 proc. žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė pastebėjo, kad Valstybės garantuojamos tiesinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą ją atleisti nuo 100 proc. žyminio mokesčio kitoje civilinėje byloje, o jos turtinė padėtis nuo tada nėra pasikeitusi, todėl ir šioje byloje teismas taip pat turėjo ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
18. Apeliantė nagrinėjamoje byloje prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, kitų atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų nenurodo. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Taigi, bendroji taisyklė nustato tik dalinį atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nenumato galimybės nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenį atleisti visiškai. Be to, kaip minėta, prie prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju prie ieškinio, kuriame buvo suformuluotas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nebuvo pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
19. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepašalino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartyje nurodyto trūkumo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teisėtai ir pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas, kuriuo pareiškėja specialiuoju pagrindu (pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį) buvo atleista nuo 100 proc. žyminio mokesčio sumos, priimtas kitoje civilinėje byloje (dėl žalos atlyginimo iš advokato A. K. dėl netinkamo atstovavimo civilinėje byloje Nr. N2-5130-637/2008), todėl juo negali būti remiamasi minėtame sprendime nenurodytose bylose.
20. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį keisti ar naikinti apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.