Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, nustatyta subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Tuo pačiu nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo D. V. ieškinys ir iš R. D. D. V. priteista 1033,50 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, bei 700 eurų išlaidos už teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžiu R. D. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2017 m. vasario 26 d. apie 23.05 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, pastumdamas ir pargriaudamas D. V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į kairę galvos pusę, suduodamas du smūgius kojos keliu į dešinę kūno pusę, užlauždamas dešinę ranką, viso trijose vietose bendrai suduodamas nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 11 smūgių, padarė D. V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimą, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, dešinėje juosmens pusėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje pakaušio pusėje, dešinėje kaktos pusėje, dešinio kelio srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies sraigtinio nervo potrauminio uždegimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

2. Be to, R. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2017 m. vasario 26 d. apie 23.05 val. ties (duomenys neskelbtini), pastumdamas ir pargriaudamas D. V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į kairę galvos pusę, suduodamas du smūgius kojos keliu į dešinę kūno pusę, užlauždamas dešinę ranką, iš viso trijose vietose bendrai suduodamas nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 11 smūgių, padarė D. V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimą, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, dešinėje juosmens pusėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje pakaušio pusėje, dešinėje kaktos pusėje, dešinio kelio srityje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo R. D. apeliacinio skundo argumentais, ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl R. D. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, yra pagrįstos. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl R. D. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė jį kaltinančius duomenis ir visiškai pagrįstai rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad R. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. nesunkiai sužalojo nukentėjusiajam D. V. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

13. Pakartotinai pažymėtina tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis R. D. prašo jį išteisinti, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, jog R. D. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį D. V. ir sutrikdė visuomenės rimtį.

14. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl R. D. pripažinimo kaltu dėl nusikalstamų veiksmų, atliktų (duomenys neskelbtini), aukštesnysis teismas įrodymų vertinimo nebekartoja, tačiau papildomai atkreipia dėmesį į kelias svarbias detales. Susipažinus su byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tai, jog įvykyje – (duomenys neskelbtini) g. dalyvavo R. D., D. V. ir E. K., ginčo nėra, to neneigia ir pats nuteistasis, be to, tą patvirtina ir pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą užfiksuoti duomenys: patrulių E. Z. ir R. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 23.10 val. nuvykus į įvykio vietą rado gulintį asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo neuniformuotas policijos pareigūnas D. V., o šalia jo buvo neuniformuotas policijos pareigūnas E. K.. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai pirmosios instancijos teisme patvirtino tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo tinkamo įvykio aplinkybių nustatymo ir jų vertinimo. D. V. sužalojimo aplinkybes patvirtina bylos medžiaga, kurią sujungus į vieną visumą susidaro loginė įvykių seka. Kaip matyti iš byloje esančio garso įrašų apžiūros protokolo, perklausyti garso įrašai, pateikti Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kur užfiksuota, jog 2017 m. vasario 26 d. į bendrąjį pagalbos centrą paskambino vyras, kuris prisistatė M. P. ir pranešė, kad girdi po langais, kaip tuneliuke link (duomenys neskelbtini) g., žmogų spardo. Yra trise, vienas ramina, kitas muša. Šias aplinkybes liudytojas M. P., apklaustas apygardos teismo posėdyje, patvirtino ir parodė, kad pro langą girdėjo, kad kažkoks žmogus šaukėsi pagalbos, sakė „baik“, iš garsų galėjo suprasti, kad žmogų muša. Vienas asmuo kone maldavo, prašė „nelaužk“, gal ranką laužė, girdėjosi baisūs garsai, atrodo, kad tas žmogus net vėmė, girdėjosi toks garsas, koks sklinda, kai žmogų vimdo. Taip pat iš garso įrašų apžiūros protokolo matyti, kad po pirmojo skambučio, dėl to paties įvykio - 2017 m. vasario 26 d. skambino moteris, kuri prašė greitosios medicinos pagalbos, nes vyras girtas, traukuliuoja, eina putos iš burnos. Pokalbio metu girdisi, kaip moteris į kažką sako: „D., D.“ (1 t. b. l. 172-178). Apklausta apygardos teismo posėdyje liudytoja K. R. patvirtino šias aplinkybes ir parodė, kad kai grįžo D. V. buvo naktis, girdėjo, kad kieme kažkas vyksta, tuo metu buvo D. V. bute. Po maždaug 15 – 20 minučių išgirdo durų skambutį, per durų akutę pamatė du stovinčius policijos pareigūnus, D. V. nesimatė. Kai atidarė buto duris, D. V. buvo ant žemės, policijos pareigūnai stovėjo šalia, jie jį įtempė į butą, jis kratėsi, jam iš burnos ėjo putos, nepratarė nei žodžio, buvo visas šlapias, rūbai suplėšyti. Kadangi iš burnos pradėjo eiti putos, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pervertė jį ant šono ir įkišo į burną šaukštelį. Greitoji medicinos pagalba jį išvežė. Policijos pareigūnai pasakojo, kad jis „burbuliavo pelkėje“. Kažkuris vienas, jaunesnis pareigūnas laikė D. V.. R. D. buvo „aukštesnysis“ pareigūnas, o „jaunesniojo“ pareigūno vardas labai sunkus, negalėjo būti E., galėjo būti E. Kaip matyti, dėl to paties įvykio, 2017 m. vasario 27 d. 00.40 val. BPC gautas slaugytojos B. pranešimas, kad iš namų buvo pristatytas D. V., kuriam diagnozuotas galvos sumušimas ir 1,31 prom. girtumas. Šie rašytiniai bylos duomenys ir liudytojų M. P. ir K. R. parodymai (nenustatyta, kad liudytojas M. P. ir liudytoja K. R. būtų derinę savo parodymus ar, kad būtų suinteresuoti bylos baigtimi) patvirtina D. V. sužalojimus, t. y., liudytojas M. P. nurodė, kad girdėjosi baisūs garsai, atrodė, kad tas žmogus net vėmė, o liudytoja K. R. paskambinusi į BPC nurodė, kad D. V. būtent ir bėgo putos iš burnos, kas akivaizdu, iškart paneigia būtinosios ginties ribas, bei parodo tyčinį ir neadekvatų R. D. elgesį mušant D. V.. Šioje vietoje atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės ausies sraiginio nervo potrauminio uždegimo (1 t. b. l. 162-164). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. V. kairės ausies sraiginio nervo potrauminis uždegimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje ir griuviminei traumai nebūdingas (1 t. b. l. 168-169), t. y., net ir pirmosios instancijos teismui pašalinus iš kaltinimo ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta ir (duomenys neskelbtini) pastatu nurodytus R. D. veiksmus prieš D. V. (du smūgius į galvos sritį, kelis smūgius dešinės kojos keliu į kairę galvos pusę), lieka R. D. atlikti veiksmai ties (duomenys neskelbtini) namu (nenustatytas skaičius smūgių į kairę galvos pusę, du smūgiai kojos keliu į dešinę kūno pusę), po kurių D. V. ir galėjo atsirasti specialisto išvadose nurodyti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant dėl R. D. kaltės svarbūs jo paties parodymai. 2017 m. spalio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad viso konflikto metu, per tris kartus galėjo D. V. suduoti smūgius į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir galvą, tačiau tyčios pažeisti viešąją tvarką, o juo labiau jį sužaloti, neturėjo ir nenorėjo, per „karštai“ sureagavo į jam suduotus smūgius (2 t. b. l. 89-90). Svarbi dar viena detalė, kad kaip matyti iš paties kaltinamojo R. D., nukentėjusiojo D. V. ir liudytojo E. K. parodymų, iki įvykio (duomenys neskelbtini) g., D. V. pats vaikščiojo, jam nebuvo reikalinga pagalba, tačiau po konflikto su R. D., nukentėjusysis savo jėgomis jau nebegalėjo grįžti į namus, jam buvo reikalinga pagalba.

15. Svarbus pats nukentėjusiojo ir nuteistojo susitikimo (duomenys neskelbtini) g. momentas. Kaip matyti iš telefoninių pokalbių išklotinių, tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis skambino vienas kitam, tačiau kaip matyti, paskutinis skambutis buvo iš R. D. (2 t. b. l. 53-55). Įvykis įvyko šalia nukentėjusiojo D. V. namų, t. y., pats nuteistasis po kelių konfliktų miesto centre, atvyko šalia nukentėjusiojo namų galimai pratęsti konflikto, po ko ir įvyko muštynės, kas rodo R. D. tyčią visų šių įvykių sekoje, o ne atsitiktinį atvykimą ar kaip aiškina pats R. D., kad jis tik norėjo atsiimti automobilyje likusią kuprinę. Pažymėtina ir tai, kad R. D. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus šioje vietoje, kadangi jie keitėsi: iš pradžių nurodė, kad norėjo susitaikyti, po to, kad norėjo sužinoti ar D. V. viskas gerai bei, kad norėjo tik pasikalbėti apie įvykius miesto centre (2 t., b. l. 83-85, 89-90, 3 t., b. l. 11-15). Tai, kad būtent R. D. sumušė D. V. patvirtina ir kitų liudytojų policijos pareigūnų T. S., D. A. ir K. R. parodymai, kad vežant D. V. iš ligoninės, jis aiškino, kad jį sumušė R. D.. Nors liudytojas E. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje D. V. pirmas stūmė R. D., tačiau pritariant pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, nenustatyta tokios pavojingos situacijos, po ko, R. D. privalėjo gindamasis šitaip sužaloti nukentėjusįjį D. V.. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų, D. V. buvo girtesnis už R. D., tą patvirtina ir tiesiogiai įvykyje dalyvavęs liudytojas E. K., todėl R. D., būdamas policijos pareigūnu, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, o ne paprastu piliečiu, turėjo suvokti situacijos rimtumą ir gebėti valdyti ne tik savo emocijas, o ir fizinius veiksmus, be abejo, neeliminuojant ir paties nukentėjusiojo veiksmų esant girtam viešoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje pažymėta svarbi aplinkybė tai, kad Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos pranešime nurodyta, kad R. D. paaiškino, kad 2017 m. vasario 26 d. 23 val. buvo sumuštas pažįstamo asmens (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (2 t., b. l. 19), o ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, kas patvirtintų R. D. būtinybę ginantis nuo D. V. panaudoti tokius pavojingus fizinius veiksmus. Be to, valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. D. padarytas sužalojimas – poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje, kuris galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus kairę veido pusę (2 t. b. l. 31), kas leidžia daryti išvadą, kad sužalojimas R. D. galėjo atsirasti ne (duomenys neskelbtini) g., o konflikto metu miesto centre. Šių duomenų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, dėl R. D. kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas.

16. Nagrinėjant R. D. tyčią, svarbus ir jo valinis momentas su įvykdyta nusikalstama veika. Kaip matyti, 2017 m. vasario 27 d. apklausos metu D. V. parodė tas pačias aplinkybes kaip ir protokole pareiškime (1 t. b. l. 38-40), o jau 2017 m. spalio 16 d. apklausos metu D. V. parodė, kad su R. D. susitaikė ir nebeturi jokių pretenzijų (1 t. b. l. 57), ką patvirtina 2017 m. spalio 16 d. susitaikymo protokolas iš kurio matyti, kad nukentėjusysis D. V. ir įtariamasis R. D. susitaikė (2 t. b. l. 92-93), t. y., R. D. pripažino tyčinius veiksmus prieš D. V., po ko, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi buvo patvirtintas prokuroro 2017 m. spalio 30 d. nutarimas atleisti R. D. BK 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį - susitaikius su D. V. ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas (2 t. b. l. 113-115). Galimai susivokęs kokios yra susitaikymo su nukentėjusiuoju ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo pasekmės, 2017 m. spalio 31 Šiaulių AVPK gautas R. D. atsisakymas susitaikyti (2 t. b. l. 119-120), po ko, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis (2 t. b. l. 149-151). Šie duomenys yra tiesioginiai ir taip pat patvirtina R. D. kaltę dėl nusikalstamų veiksmų prieš D. V., nes jei asmuo nebūtų atlikęs nusikalstamų veiksmų, o be to, būdamas pareigūnu ir laikydamasis pozicijos, kad jis tik gynėsi (esant būtinajai ginčiai), nebūtų sutikęs su tokiu ikiteisminio tyrimo nutraukimu jo atžvilgiu. Nenustatyta, kad prieš R. D. būtų naudojama prievarta, pasirašant susitaikymo protokolą, o be to, įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą priėmusi ir pasirašiusi tyrėja G. V. apklausiama parodė, kad kelis kartus klausė R. D., ar šis suvokia ir tikrai nori taikytis, tačiau R. D. tam neprieštaravo.

17. Tuo pačiu apylinkės teismo nuosprendžiu iš kaltinimo pašalintos aplinkybės, kad R. D. 2017 m. vasario 26 d. apie 21.51 val. ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta pargriovė D. V. ant žemės ir sudavė jam du smūgius dešine ranka į galvą, bei tai, kad R. D. 2017 m. vasario 26 d. apie 22.24 val. ties (duomenys neskelbtini) pastatu sugriebė abiem rankomis D. V. už rūbų ir sudavė dešinės kojos keliu kelis kartus jam į kairę galvos pusę, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas. Pažymėtina, kad visi šie įvykiai vyko vienas paskui kitą ir buvo kaip vieno konflikto tęsinys. Pirmame epizode - (duomenys neskelbtini) g. R. D. pargriovė D. V. galimai siekdamas nutraukti netinkamus D. V. veiksmus, antrame epizode - ties (duomenys neskelbtini) pastatu, R. D. pačiam priėjus prie D. V., taip inicijuojant dar vieną konfliktą, pats D. V. pradėjo fizinius veiksmus prieš R. D., t. y., byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių R. D. kaltinime nurodytus tyčinius veiksmus. Nukentėjusysis ir nuteistasis dėl šių epizodų duoda visiškai skirtingus ir vienas kitam prieštaraujančius parodymus, todėl byloje svarbūs kiti duomenys, tokie kaip vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, kur matyti konfliktas tarp D. V. ir dviejų nenustatytų vaikinų, kurio metu R. D., prilaikydamas už striukės bando D. V. atitraukti nuo konflikto, tačiau šis nori ištrūkti ir nustumia R. D., bando kažkam iš būrio suduoti smūgius. R. D. lieka stovėti nuošalyje, t. y., įraše neužfiksuota, kad R. D. būtų panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Aplinkybių, kad R. D. smurtavo prieš D. V. nepatvirtino ir tiesiogiai įvykyje dalyvavę liudytojai J. K., R. P., E. K., G. N., D. S., tvirtinadami, kad D. V. sukonfliktavus su kitais asmenimis, R. D. laikė D. V., tačiau jokių smūgių sudavimo aplinkybių nematė. Todėl pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad R. D. neturėjo jokio tikslo sužaloti D. V., o jo veiksmai buvo skirti jį nuraminti bei sudrausminti, siekiant išvengti galimo konflikto su pašaliniais asmenimis. Vaizdo įraše iš (duomenys neskelbtini) g. matyti kaip D. V. rūkant, pro šalį praeina R. D., D. V. kažką pasako pamatęs R. D., tada R. D. apsisuka ir eina link D. V., D. V. taip pat pradeda eiti link jo ir dešinės rankos kumščiu suduoda R. D. į kairę veido pusę. Tada R. D. suima D. V. rankomis už rūbų krūtinės srityje, jie susigrumia, t. y., aplinkybės patvirtina, kad nurodytu laiku ties (duomenys neskelbtini) grumtynes inicijavo pats D. V. ir R. D. kaltinime nurodyti veiksmai nebuvo siekis sužaloti D. V., o buvo paties konflikto pasekmė.

18. Aukštesnysis teismas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė iš kaltinimo pašalintų epizodų ir tuo padarė tiek materialiosios tiek procesinės teisės pažeidimus pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktika (Nr. 2K-164-699/2017) nėra analogiška šiai bylai, t. y., apylinkės teismui nebuvo privalu rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti iš kaltinimo pašalintų aplinkybių, kadangi visa tai atsispindi pirmosios instancijos teismo suformuluotame (pakeistame) galutiniame kaltinime, kuriame paliktos tik teismo jau nustatytos galutinės ir kaltinimui svarbios aplinkybės, motyvuotai pašalinus iš kaltinimo aplinkybes, t. y., du epizodus.

19. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs naujus įrodymus ar pirmosios instancijos jau tirtus ir vertintus įrodymus, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines bylos aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, kai nustato tokią būtinybę, tačiau tokiu atveju nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinė padėtis negali būti pasunkinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-696/2017).

20. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, R. D. buvo kaltinamas tuo, kad:

- 2017 m. vasario 26 d. Šiaulių mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešose vietose ir matant kitiems asmenims, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia apie 21.51 val., ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta, pargriaudamas D. V. ant žemės, suduodamas jam du smūgius dešine ranka į galvos sritį, po to apie 22.24 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, sugriebdamas abiem rankomis D. V. už rūbų, suduodamas dešinės kojos keliu kelis kartus jam į kairę galvos pusę, po to apie 23.05 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, pastumdamas ir pargriaudamas D. V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į kairę galvos pusę, suduodamas du smūgius kojos keliu į dešinę kūno pusę, užlauždamas dešinę ranką, viso trijose vietose bendrai suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 11 smūgių, padarė D. V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimą, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, dešinėje juosmens pusėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje pakaušio pusėje, dešinėje kaktos pusėje, dešinio kelio srityje, tokiu savo įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenė rimtį ir tvarką;

- be to, R. D. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent 2017 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešose vietose ir matant kitiems asmenims, kilus asmeniniam konfliktui, tyčia apie 21.51 val., ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta, pargriaudamas D. V. ant žemės, suduodamas jam du smūgius dešine ranka į galvos sritį, po to apie 22.24 val., ties (duomenys neskelbtini) pastatu, sugriebdamas abiem rankomis D. V. už rūbų, suduodamas dešinės kojos keliu kelis kartus jam į kairę galvos pusę, po to apie 23.05 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, pastumdamas ir pargriaudamas D. V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į kairę galvos pusę, suduodamas du smūgius kojos keliu į dešinę kūno pusę, užlauždamas dešinę ranką, viso trijose vietose bendrai suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet nemažiau 11 smūgių, padarė D. V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimą, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, dešinėje juosmens pusėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje pakaušio pusėje, dešinėje kaktos pusėje, dešinio kelio srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies sraigtinio nervo potrauminio uždegimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

18.1. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamą bylą iš kaltinimo buvo pašalinti du R. D. inkriminuoti epizodai, paliekant kaltinimą, kaltinant tuo, kad R. D.:

- 2017 m. vasario 26 d. apie 23.05 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, pastumdamas ir pargriaudamas D. V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į kairę galvos pusę, suduodamas du smūgius kojos keliu į dešinę kūno pusę, užlauždamas dešinę ranką, viso trijose vietose bendrai suduodamas nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 11 smūgių, padarė D. V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimą, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, dešinėje juosmens pusėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje pakaušio pusėje, dešinėje kaktos pusėje, dešinio kelio srityje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies sraigtinio nervo potrauminio uždegimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų;

- be to, R. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2017 m. vasario 26 d. apie 23.05 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, pastumdamas ir pargriaudamas D. V. ant žemės, prispausdamas jo rankas kojomis, atsisėsdamas ant D. V., suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į kairę galvos pusę, suduodamas du smūgius kojos keliu į dešinę kūno pusę, užlauždamas dešinę ranką, iš viso trijose vietose bendrai suduodamas nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 11 smūgių, padarė D. V. kairės ausies sraigtinio nervo potrauminį uždegimą, poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairėje kaktos pusėje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, dešinėje juosmens pusėje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinėje pakaušio pusėje, dešinėje kaktos pusėje, dešinio kelio srityje.

18.2. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. D. inkriminuotų trijuose epizoduose padarytų nenustatytų skaičių smūgių, bet ne mažiau 11 smūgių, padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas. Aukštesniajam teismui susipažinus su baudžiamąja byla, R. D. pirmosios instancijos suformuluotu galutiniu kaltinimu, specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš kaltinimo turi būti pašalintos nurodytos aplinkybės: „..viso trijose vietose bendrai suduodamas nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau 11 smūgių“...“, kadangi R. D. pripažintas kaltu tik dėl vieno epizodo, o be to, iš kaltinimo pašalinus epizodus ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta ir ties (duomenys neskelbtini) pastatu, kur buvo inkriminuoti keli smurtiniai veiksmai (du smūgiai dešine ranka į galvos sritį, keli smūgiai dešinės kojos keliu į kairę galvos pusę), nebegalima įvardinti ir konkrečių smūgių apimties, todėl kaltinimas turi būti paliekant nenustatytą skaičių smūgių. Pažymėtina, kad pašalinus šias aplinkybes iš kaltinimo, R. D. padėtis nepasunkinama, jo atžvilgiu kaltinimo esmė, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas procesas nesikeičia, todėl nereikalingas ir bylos atnaujinimas inkriminuojant R. D. kaltinimą iš naujo.

21. Atmetant apeliacinio skundo argumentą dėl tendencingo ikiteisminio tyrimo prieš jį atlikimo, aukštesnysis teismas pažymi, kad kaip matyti iš bylos duomenų, įvairūs R. D. skundai, susiję su šia byla ir jos tyrimu, buvo išnagrinėti teisėsaugos institucijų ((duomenys neskelbtini) apskrities VPK imuniteto skyriaus, policijos departamento imuniteto valdybos ir kt.), tačiau pažeidimų nenustatyta. Dėl vaizdo registratorių liudytojas R. K., imuniteto skyriaus viršininkas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad pagal liudytojų parodymus buvo nuspręsta neišimti vaizdo registratorių, nes automobilis stovėjo toliau nuo tos vietos, kurioje viskas vyko ir negalėjo tiesiogiai fiksuoti įvykio. O be to, nebuvo nustatyta aplinkybių dėl kurių pareigūnai būtų privalėję iškelti ir išsaugoti vaizdo įrašus. O kaip matyti iš bylos duomenų, vėliau, R. D. pradėjus kelti klausimą dėl vaizdo registratorių ir telemetrinių duomenų pateikimo, jų nebebuvo galima pateikti dėl techninių priežasčių ar jų neišsaugojimo/ištrynimo. Pažymėtina, kad šių duomenų byloje neturėjimas ir neužfiksavimas, nekeičia bylos esmės dėl pačių R. D. įvykdytų nusikalstamų veiksmų sužalojant D. V. (duomenys neskelbtini) gatvėje.

22. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. spalio 10 d. nutartį apie galimai D. V. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, galimai nežinojo apie jau priimtus sprendimus D. V. atžvilgiu dėl tų pačių veiksmų pagal BK 284 straipsnį, todėl pakartotinai kelti klausimą dėl to paties įvykio, dėl kurio jau buvo priimti procesiniai sprendimai ir dėl kurių pasisakyta jau ir apeliacinio teismo, netikslinga (2017 m. spalio 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą D. V. atžvilgiu pagal BK 284 straipsnį (6 t. b. l. 88-90), 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą D. V. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (8 t. b. l. 44-47).)

23. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. D. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.

24. Atsižvelgiant į tai, kad atmetamas R. D. apeliacinis skundas dėl jo išteisinimo, atitinkamai atmetamas ir skundo argumentas dėl D. V. civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo civilinio ieškinio priteisimo klausimą, todėl pakartotinai jų nenagrinėja.

25. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, tačiau tai nėra pagrindas keisti R. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos ar pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies – kaltinimo pašalinti teismo nustatytą aplinkybę, kad „...viso trijose vietose...“, „...bet ne mažiau 11 smūgių...“.

Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.