Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratoriaus Sigito Šamansko, ieškinį atsakovei I. V. dėl žalos bankrutuojančios įmonės kreditoriams atlyginimo, atsiradusios įmonei praradus lėšas dėl įmonės vadovo netinkamos pareigų vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį (CBP-15026), pareikštą atsakovei I. V., prašydamas priteisti iš atsakovės 21 488,60 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

16. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

17. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2514-794/2023 iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini). Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Sigitas Šamanskas. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 6 d.

19. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi civ. byloje Nr. eB2-2514-794/2023 patvirtino (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Iš viso kreditorinių reikalavimų patvirtinta 52 809,06 Eur sumai, iš jų – 7 054,23 Eur delspinigių ir 1 146,35 Eur palūkanų.

20. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad atsakovė I. V. buvo įmonės vadovė nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Nuo 2022 m. spalio 31 d. vadovu paskirtas I. K., kuris vadovo pareigas ėjo iki 2022 m. gruodžio 1 d. Nuo 2022 m. gruodžio 1 d. vadovės pareigas ėjo O. M..

21. Byloje pateikta 2022 m. lapkričio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė I. V. kartu su sutuoktiniu E. V. bei kitais akcininkais (E. P. ir O. P.) pardavė savo dalį įmonės (duomenys neskelbtini) akcijų I. K.. Prie šios sutarties 2022 m. lapkričio 7 d. tarp buvusios vadovės I. V. ir naujojo vadovo I. K. buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl akcijų įgijėjo patvirtinimų.

22. 2023 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2514-794/2023 Vilniaus apygardos teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo paskirtas administratorius, el. laišku įmonės vadovei I. V. pranešė apie Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartimi nustatytą terminą iki 2023 m. rugsėjo 20 d. perduoti administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentaciją ir turtą pagal 2023 m. rugsėjo 6 d. sudaryto balanso duomenis. Buvusi įmonės vadovė I. V. 2023 m. rugsėjo 14 d. administratoriui perdavė aktą, kuriuo nurodama, kad (duomenys neskelbtini) dokumentai (registravimo pažymėjimas, įstatai, 3 vnt., apvalūs antspaudai, buhalteriniai bei kiti dokumentai nuo 2014-11-06 iki 2022-10-31) 2022 m. spalio 31 d. ir įmonės turtas (kasoje esantys grynieji pinigai, banko sąskaitos ir jose esantys pinigai) buvo perduoti naujam (duomenys neskelbtini) vadovui I. K..

23. Nemokumo administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu skirti buvusiai įmonės vadovei I. V. baudą, nurodydamas, kad buvusi vadovė neperdavė nemokumo administratoriui visų įmonės dokumentų ir turto. Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą atmetė, konstatuodamas, kad teismas nenustatė, kad buvusi vadovė tyčia trukdytų ar vilkintų bankroto procedūras bei nenustatė, kad nemokumo administratorius ėmėsi visų priemonių šiems duomenims gauti.

24. Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. į atsakovės I. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 21 487,60 Eur suma. Iš viso buvo atlikta 15 pavedimų: 1) 85,31 Eur (2022-10-19, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“), 2) 303,65 Eur (2022-10-19, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti grynais už prekes lenkų įmonei“), 3) 390,08 Eur (2022-10-19, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti grynais už prekes lenkų įmonei“), 4) 1 625,25 Eur (2022-10-19, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti grynais už prekes lenkų įmonei“), 5) 1 784,33 Eur (2022-10-20, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti grynais už prekes lenkų įmonei“), 6) 228 Eur (2022-10-21, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“), 7) 629,66 Eur (2022-10-24, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“), 8) 222,34 Eur (2022-10-24, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“), 9) 265,18 Eur (2022-10-24, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“), 10) 10 599,43 Eur (2022-10-25, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“), 11) 239,13 Eur (2022-10-25, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“), 12) 1 507,70 Eur (2022-10-25, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“), 13) 1 712,99 Eur (2022-10-26, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“), 14) 1 730 Eur (2022-10-31, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“), 15) 164,55 Eur (2022-11-01, mokėjimo paskirtyje nurodyta: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“).

26. Taip pat į bylą pateiktos Lenkijoje veikiančios ribotos atsakomybės bendrovės „Karol“ įmonei (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios įvardintos aukščiau nurodytuose mokėjimo kvituose: 1) 2022 m. spalio 19 d. sąskaita Nr. 1161/DW/GL2022 išrašyta 4 425,50 Eur sumai, 2) 2022 m. spalio 22 d. sąskaita Nr. 1180/DW/GL2022 išrašyta 5 854,50 Eur sumai, 3) 2022 m. spalio 26 d. sąskaita Nr. 1189/DW/GL2022 išrašyta 5 310 Eur sumai, 4) 2022 m. spalio 29 d. sąskaita Nr. 1207/DW/GL2022 išrašyta 3 437,25 Eur sumai, 5) 2022 m. lapkričio 5 d. sąskaita Nr. 1239/DW/GL2022 išrašyta 2 412 Eur sumai.

27. Į bylą pateikti CMR važtaraščiai, kurie patvirtina, kad Lenkijoje veikianti ribotos atsakomybės bendrovė „Karol“ įmonei (duomenys neskelbtini) pristatė mėsos gaminius: 1) 2022 m. spalio 19 d., 2) 2022 m. spalio 22 d., 3) 2022 m. spalio 26 d., 4) 2022 m. spalio 29 d., 5) 2022 m. lapkričio 5 d. Pažymėtina, kad važtaraščiuose atitinkamai nurodyti aukščiau paminėtų PVM sąskaitų faktūrų numeriai ir datos sutampa. Keturiuose CMR važtaraščiuose nurodyta, kad prekes priėmė S. K., taip pat visuose važtaraščiuose uždėti įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudai, produkcija pristatyta adresu – (duomenys neskelbtini).

28. Byloje pateiktas atsakovės I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. iš atsakovės sąskaitos buvo išgryninta 15 700 Eur.

29. Byloje pateiktas atsakovės I. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. spalio 25 d. iš atsakovės sąskaitos buvo išgryninta 5 230 Eur.

30. Ieškovas į bylą teikė įrodymus – mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad Lenkijoje veikiančiai ribotos atsakomybės bendrovei „Karol“ įmonė (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 14 d. pervedė 5 231,10 Eur bei 2 835,75 Eur sumas, mokėjimo paskirtyje nurodant: „už prekes“. Šiais dokumentais ieškovas įrodinėjo, kad tarp minėtų įmonių buvo praktika atsiskaityti mokėjimo pavedimais.

31. Ieškovas į bylą teikė įrodymus – išrašą iš viešo įmonių registro apie (duomenys neskelbtini) rekvizitus, kuriuose nurodyta, kad įmonės vadovas – E. V., įmonė registruota adresu (duomenys neskelbtini), veiklos sritys – mėsa, mėsos produktai.

32. Ieškovas į bylą teikė (duomenys neskelbtini) apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų sąrašą, iš kurio matyti, kad I. V. įmonėje buvo apdrausta nuo 2017-09-15 iki 2022-11-07, G. G. – nuo 2015-01-20 iki 2022-11-07, S. K. – nuo 2019-05-17 iki 2022-10-31.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą

33. Nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos pervestos į atsakovės I. V. sąskaitą 21 487,60 Eur sumos pagrindimo. Ieškovas teigia, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo minėtą sumą, taip sumažindama bendrovės turtą ir padarydama įmonei žalą, tokiu būdu sumažėjo galimybė iš bankrutuojančios įmonės turto tenkinti įmonės kreditorių reikalavimus, įmonės kreditoriams buvo padaryta 21 487,60 Eur žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. Tuo tarpu atsakovė akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu pervestos lėšos buvo panaudotos įmonės naudai, t. y. atsiskaityti už prekes su Lenkijos įmone. Anot atsakovės, jos veiksmai yra pagrįsti, ji veikė sąžiningai ir bendrovės interesais, toks atsakovės elgesys atitiko rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartus, atsakovė neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, o ieškovas byloje neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.

34. Vadovaujantis dispozityvumo principu, bylos nagrinėjimo ribas ir kartu konkrečios bylos įrodinėjimo dalyką nustato ieškovas, suformuluodamas ieškinio dalyką ir pagrindą, o teismas šių bylos nagrinėjimo ribų negali viršyti, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Taigi, nagrinėjant bylą pagal ieškovo reiškiamus reikalavimus, svarbu nustatyti, ar iš tiesų pervestos piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės naudai, t. y. atsiskaityti už prekes su Lenkijos įmone, ar tarp minėtų įmonių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, ar buvo perduotos prekės, be to, siekiant nustatyti, ar atsakovė turi atsakyti pagal ieškovo pareikštą reikalavimą (grąžinti ieškovo atliktus mokėjimus), būtina nustatyti visas privalomas civilinės atsakomybės sąlygas.

35. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas. Įstatymai gali nustatyti, jog žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

36. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

37. Fiduciarinės pareigos juridiniam asmeniui reiškia tai, kad įmonės vadovas neturi teisės einamų pareigų ir turimų įgaliojimų panaudoti asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams, susijusiems su jo interesais, tenkinti, jeigu neturi įmonės dalyvių leidimo, ir privalo išimtinai veikti įmonės interesais. Tačiau vien tik faktas, kad įmonės vadovas veikia interesų konflikto situacijoje, kuri gali būti neatskleista juridinio asmens dalyviams, pats savaime nesuponuoja žalos juridiniam asmeniui atsiradimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, ieškovas privalo įrodyti ne tik tai, kad vadovas pažeidė fiduciarines pareigas, bet ir šio pažeidimo bei atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Dėl to reikalavimą atlyginti žalą, įmonės vadovo padarytą pažeidus fiduciarines pareigas, reiškiantis subjektas turi pagrįsti, kokius konkrečius sprendimus vadovas priėmė siekdamas asmeninės naudos, bet ne veikdamas įmonei naudingiausiu būdu. Tai subjektyvus neteisėtų veiksmų požymis, kuris nustatinėtinas tiriant ir analizuojant konkrečių vadovo sprendimų bei jų įgyvendinimo aplinkybes, t. y. jų materialųjį turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-169-381/2015).

38. Atsakovė byloje teigė, kad ginčo laikotarpiu pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti tuo tikslu, kad įmonė galėtų grynais pinigais atsiskaityti su mėsos produkcijos tiekėju – Lenkijos įmone „Karol“. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad su Lenkijos įmone buvo sutarta, kad jeigu atsiskaitys grynais, tuomet bus daroma 5 procentų nuolaida nuo sumos. Teigė, kad su minėta tiekėja lenkų įmone buvo ilgalaikis bendradarbiavimas, kartais buvo mokama pavedimais, kartais – grynais pinigais. Užsakymus perduodamo lenkų įmonei, tuomet išrašoma sąskaita, atvežamos prekės ir vairuotojams perduodami gryni pinigai. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė į bylą šiuos dokumentus: bendrovės „Karol“ (kaip pardavėjui) (duomenys neskelbtini) (kaip pirkėjui) išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, CMR važtaraščius, bendrovės „Karol“ gautus ir (duomenys neskelbtini) (kaip mokėtojui) išrašytus mokėjimo patvirtinimus (kvitus) dėl atsiskaitymo už prekes grynaisiais pinigais. Minėti dokumentai detaliai apibūdinti šio sprendimo 25-27 punktuose.

39. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. CK 6.305 straipsnyje nustatyta pirkimo–pardavimo sutarties samprata, pagal kurią pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui šio perkamą daiktą. CK 6.317 straipsnyje detaliai reglamentuotas šios pagrindinės pardavėjo pareigos turinys. Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas tampa teisėtu pirkto daikto savininku.

40. Taigi, kaip matyti, atsakovė argumentams dėl tarp (duomenys neskelbtini) ir Lenkijoje veikiančios ribotos atsakomybės bendrovės „Karol“ egzistavusių pirkimo-pardavimo santykių pagrįsti pateikė sąskaitas - faktūras, patvirtinančias, kad minėta Lenkijos įmonė tiekė (duomenys neskelbtini) mėsos produkciją. Pažymėtina, jog pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-484/2009, ir kt.). Kad sutartiniai santykiai tarp šalių egzistavo iš esmės neneigė ir pats ieškovas, į bylą jis pateikė 2022 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo pavedimus, atliktus ieškovo minėtai Lenkijos įmonei, mokėjimų paskirtyje nurodyta, kad atsiskaitoma už prekes. Nors ieškovas šiais mokėjimo pavedimais įrodinėjo aplinkybę, kad tarp minėtų įmonių buvo susiklosčiusi praktika už produkciją atsiskaitinėti tik pavedimais, vis tik byloje nepaneigtas faktas, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. Lenkijos įmonė priėmė grynus pinigus iš įmonės (duomenys neskelbtini). Šiam faktui pagrįsti atsakovė pateikė mokėjimo kvitus. Vadinasi, atsakovė pagrįstai byloje teigė, kad tarp minėtų įmonių bendradarbiavimas vyko tiek pavedimais, tiek grynaisiais pinigais.

41. Iš byloje pateiktų įrodymų, kad Lenkijos įmonė „Karol“, kaip pardavėjas, įmonei (duomenys neskelbtini), kaip pirkėjui, išrašė šias sąskaitas-faktūras: 1) 2022 m. spalio 19 d. sąskaita Nr. 1161/DW/GL2022 išrašyta 4 425,50 Eur sumai, 2) 2022 m. spalio 22 d. sąskaita Nr. 1180/DW/GL2022 išrašyta 5 854,50 Eur sumai, 3) 2022 m. spalio 26 d. sąskaita Nr. 1189/DW/GL2022 išrašyta 5 310 Eur sumai, 4) 2022 m. spalio 29 d. sąskaita Nr. 1207/DW/GL2022 išrašyta 3 437,25 Eur sumai, 5) 2022 m. lapkričio 5 d. sąskaita Nr. 1239/DW/GL2022 išrašyta 2 412 Eur sumai. Iš pateiktų įrodymų (CMR važtaraščių) nustatyta, kad bendrovė „Karol“ įmonei (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 19 d., 2022 m. spalio 22 d., 2022 m. spalio 26 d., 2022 m. spalio 29 d., 2022 m. lapkričio 5 d. pristatė mėsos gaminius. Akcentuotina, kad važtaraščiuose nurodyti pridedami dokumentai (5 grafa) ir juose nurodyti numeriai sutampa su išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis (Nr. 1161/DW/GL2022, Nr. 1180/DW/GL2022, Nr. 1189/DW/GL2022, Nr. 1207/DW/GL2022, Nr. 1239/DW/GL2022). Taipogi, atsakovė į bylą pateikė mokėjimo patvirtinimo kvitus dėl ieškovo atsiskaitymo už Lenkijos įmonės patiektas prekes grynaisiais pinigais: 1) 2022 m. spalio 24 d. mokėjimo patvirtinimas Nr.147/GLEU/2022 dėl 4 425,50 Eur sumos; 2) 2022 m. spalio 27 d. mokėjimo patvirtinimas Nr.149/GLEU/2022 dėl 5 854,50 Eur sumos; 3) 2022 m. spalio 31 d. mokėjimo patvirtinimas Nr.154/GLEU/2022 dėl 5 310 Eur sumos; 4) 2022 m. lapkričio 7 d. mokėjimo patvirtinimas Nr.156/GLEU/2022 dėl 3 437,25 Eur sumos; 5) 2022 m. lapkričio 9 d. mokėjimo patvirtinimas Nr.158/GLEU/2022 dėl 2 412 Eur sumos. Pabrėžtina, kad šiuose kvituose nurodoma, pagal kokias sąskaitas – faktūras yra atsiskaitoma, t. y. kvituose nurodyti numeriai sutampa su išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis (Nr. 1161/DW/GL2022, Nr. 1180/DW/GL2022, Nr. 1189/DW/GL2022, Nr. 1207/DW/GL2022, Nr. 1239/DW/GL2022). Nors teismo posėdžio metu ieškovo atstovas akcentavo, kad yra 5 dienų nesutapimas tarp išrašytų sąskaitų ir mokėjimo kvitų, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė vežė grynus pinigus tiekėjui, tačiau pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmiausia būdavo pateikiami užsakymai lenkų įmonei, tuomet išrašoma sąskaita, atvežamos prekės ir vairuotojams perduodami pinigai, prekes atveždavo pirmadieniais ir ketvirtadieniais, vairuotojams ketvirtadieniais sumokėdavo už pirmadienio prekes, kartais iš karto mokėdavo, kartais – vėliau, pati atsakovė pinigų į Lenkiją neveždavo. Taigi šios nurodytos aplinkybės pagrindžia datų nesutapimą (5 dienų skirtumą). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat kėlė abejones dėl prekių pristatymo, akcentavo, kad sąskaitose nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), nors faktiškai prekės buvo pristatomos į (duomenys neskelbtini) esančius sandėlius, kurie priklauso atsakovės sutuoktinio E. V. įmonei (duomenys neskelbtini), tuo remdamasis ieškovo atstovas darė išvadą, kad pastarajai įmonei prekės ir buvo pristatytos, t. y. anot ieškovo, prekės nepateko ieškovo nuosavybėn. Tačiau teismas su šiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad sąskaitose-faktūrose nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau šis adresas nurodytas ne kaip produkcijos pristatymo adresas, o kaip įmonės buveinės adresas. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad tokiu adresu įmonė buvo registruota laikotarpiu nuo 2014-11-06 iki 2022-12-01, t. y. sąskaitų išrašymo metu. Antra, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad mėsos produkcija buvo pristatoma į sandėlius Trakų rajone, kur įmonė nuomojosi patalpas, tinkamas mėsos sandėliavimui, šiuo adresu galiojo ir veterinarijos leidimas. Trečia, CMR važtaraščiuose nurodyta, kad produkcija buvo pristatyta adresu – (duomenys neskelbtini). Tai, kad produkcija pristatyta adresu, kuriuo yra registruota atsakovės sutuoktinio vadovaujama kita įmonė, nesudaro pagrindo išvadai, kad produkciją gavo ne ieškovas, o kita įmonė. CMR važtaraščiuose kaip gavėjas yra nurodytas (duomenys neskelbtini), visi važtaraščiai antspauduoti įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudais. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad pagal važtaraščius pristatyta produkcija pateko į kitos įmonės nuosavybę. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nors 2022 m. lapkričio 5 d. važtaraštyje pasirašė S. K., kuris nuo 2022-10-31 (duomenys neskelbtini) nebedirbo, tačiau ši aplinkybė savaime nedaro važtaraščio negaliojančio ir savaime nesuponuoja, kad prekės nebuvo faktiškai pristatytos ieškovui. Taip pat teismas pažymi, kad byloje pateikti dokumentai (sąskaitos – faktūros, mokėjimo patvirtinimo kvitai, važtaraščiai) yra galiojantys ir nenuginčyti.

42. Kaip minėta, atsakovė byloje teigė, kad įmonės pinigai ginčo laikotarpiu į jos sąskaitą buvo pervesti tuo tikslu, kad su lenkų įmone už patiektas prekes būtų atsiskaityta grynaisiais pinigais. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta įmonės buhalterė G. G., kuri paaiškino, kad pinigams, kurie buvo pervesti atsakovei, būdavo išrašoma apyskaitos sąskaita, bei pervesti kaip avansas atsiskaitant už prekes. Pažymėtina, kad visuose pavedimuose yra nurodyta paskirtis: „apmokėti už prekes lenkų įmonei Karol Sp.z.o.o“ arba „apmokėti grynais už prekes lenkų įmonei“. Atsakovė teigia, kad į jos sąskaitą pervesta suma sutampa su lenkų įmonei grynais pinigais sumokėta suma. Tačiau teismas su šiais atsakovės sutinka iš dalies. Nustatyta, kad iš viso į atsakovės sąskaitą per 15 pavedimų buvo pervesta 21 487,60 Eur suma, tuo tarpu grynais pinigais lenkų įmonei „Karol“ buvo sumokėta 21 439,25 Eur, kas reiškia, kad skirtumas tarp minėtų sumų sudaro 48,35 Eur. Atsakovė iš esmės nepagrindė, kodėl susidarė tokio dydžio skirtumas. Teismo vertinimu, atsakovė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė 21 439,25 Eur sumos išmokėjimo tikslą, surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pervestos piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės naudai, t. y. atsiskaitymui už prekes su Lenkijos įmone, tarp minėtų įmonių faktiškai buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, prekės buvo perduotos ieškovo nuosavybėn, todėl teismas sprendžia, jog ieškovas, atlikęs ginčo pavedimus 21 439,25 Eur sumai ir atsakovei sumokėjus tiekėjui grynais pinigais už įgytą produkciją, žalos minėtai sumai nepatyrė, t. y. teismas nenustatė žalos atsiradimo fakto ir pagrindo civilinei atsakomybei atsakovės atžvilgiu taikyti. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti žalą, įmonės vadovės padarytą pažeidus fiduciarines pareigas, turėjo pagrįsti, kokius konkrečius sprendimus vadovė priėmė siekdama asmeninės naudos, bet ne veikdama įmonei naudingiausiu būdu. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovė veikė neatidžiai ir nerūpestingai bei pasisavino įmonės turtą, atlikdama pavedimus, tačiau nepagrindė atliktų pavedimų neteisėtumo, ieškovas neįrodė atsiradusios žalos (21 439,25 Eur) bei jos dydžio ir atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio. Taigi, byloje nenustatytos visos būtinos CK 6.246–6.249 straipsniuose reglamentuotos vadovo civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 21 439,25 Eur žalą kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

43. Minėta, kad atsakovė likusioje dalyje – dėl 48,35 Eur sumos pervedimo – teisėtumo nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų. Todėl laikytina, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo 48,35 Eur, taip sumažindama ieškovo turtą ir padarydama bankrutuojančiai įmonei žalą. Įvertinus ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos taikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę likusioje ieškinio dalyje dėl 48,35 Eur sumos priteisimo. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos veikti sąžiningai juridinio asmens atžvilgiu, atsakovė, nenurodydama jokio teisėto pagrindo, kodėl iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos yra pervedusi 48,35 Eur sumą. Šis iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos išimtų piniginių lėšų panaudojimas nėra pateisintas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Tai leidžia daryti išvadą, kad išmokėtos ir pervestos lėšos buvo panaudotos ne bendrovės interesais ir naudai. Atsižvelgus į tai, kad juridinio asmens valdymo organas yra atsakingas už tikslingą juridinio asmens lėšų panaudojimą juridinio asmens veikloje, laikytina, kad atsakovė yra atsakinga už tai, nes neperdavė nemokumo administratoriui nei įmonės lėšų (48,35 Eur sumoje), nei tokį veiksmą pateisinančių dokumentų. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų yra padaryta žala ieškovui ir jo kreditoriams. Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, paneigiančių atsakovės kaltę dėl anksčiau nurodyto neteisėto (ne)veikimo, nėra, todėl konstatuotina, kad atsakovės neteisėtu (ne)veikimu ieškovui padaryta turtinė žala, žalos (nuostolių) dydis – 48,35 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tarp atsakovės neteisėto (ne)veikimo ir ieškovui padarytų nuostolių yra priežastinis ryšys, tai yra būtent atsakovės neteisėtas (ne)veikimas nulėmė ieškovui padarytą 48,35 Eur žalą (nuostolius) (CK 6.247 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas likusioje dalyje (dėl 48,35 Eur žalos atlyginimo) yra pagrįstas ir tenkintinas.

44. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

45. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (48,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

49. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje (CPK 83 straipsnio 1 dalis 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos 22 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, tai yra žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovas pateikė duomenis, kad byloje patyrė 1 500 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ruošiant ieškinį. Kadangi ieškinys patenkintas 0,23 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 3,45 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

51. Atsakovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 2 500 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas 99,77 proc., todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 2 494,25 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

52. Pašto išlaidos byloje sudaro 30,43 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi atmestas, o ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleistas, pašto išlaidos iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48,35 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 35 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (48,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3,45 Eur (tris eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 494,25 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.