Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1507-855/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-05-27Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-01Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-15Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2S-1507-855/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09056-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Maistoranas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Despecto“
Kategorijos
  • 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1507-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09056-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18. 3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Despecto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistoranas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistoranas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Despecto“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maistoranas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB ,,Despecto” vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 19 d., remiantis sutarties 17.3.3, 17.3.5 ir 17.3.6 punktuose nurodytais pagrindais, neteisėtu ir negaliojančiu; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepranešus atsakovei, (i) uždrausti jai nutraukti nuomos sutartį Nr. 201909/01 su ieškove; (ii) uždrausti atsakovei UAB „Despecto“ imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei UAB „Maistoranas“ naudotis Patalpomis (181,52 kv.m. ploto patalpos, esančios Pastate (pramogų ir laisvalaikio centras „Moon play“), adresu Viršuliškių skg. 28, Vilnius (Patalpų unikalus Nr. 4400-3028-0863:9504), naudojant tokias patalpas pagal nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.6 nurodytą paskirtį – komercinė, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

3. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Nutraukus nuomos sutartį, nuomininkui neatlaisvinus patalpų laiku, nuomotojas (atsakovė) turės teisę nutraukti bet kokių sutartyje numatytų paslaugų teikimą ir neleisti nuomininkui (ieškovei) naudotis patalpomis, tame tarpe, bet tuo neapsiribojant, užplombuoti/užblokuoti įėjimą į patalpas, taip pat nuomotojas turės teisę iškelti iš patalpų patalpose nuomininko laikomą turtą, atiduoti jį saugoti tretiesiems asmenims; nuomotojas turės teisę tokį turtą realizuoti, o nepavykus realizuoti – tokį turtą sunaikinti.

3.2. Sutartį vienašališkai nutraukus ir nuomotojui (atsakovei) pasinaudojus aukščiau nurodytomis teisėmis, ieškovė ne tik patirs žalą dėl faktinio veiklos nutraukimo, tačiau gali tapti apsunkintas ir tapti neįmanomu įvykdyti teismo sprendimas, kuriuo galėtų būti pripažintas neteisėtu vienašališkas sutarties nutraukimas iš nuomotojo pusės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Maistoranas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei UAB „Despecto“ imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis Patalpomis (181,52 kv.m. ploto patalpos, esančios Pastate (pramogų ir laisvalaikio centras „Moon play“), adresu Viršuliškių skg. 28, Vilnius (patalpų unikalus Nr. 4400-3028-0863:9504), naudojant tokias patalpas pagal nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.6 nurodytą paskirtį – komercinė, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo; kitoje dalyje prašymą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (nuomos sutartį, nuomos ir komunalinių mokesčių apmokėjimo dokumentus, susirašinėjimus su atsakove ir kt.), sprendė, jog ieškovė tikėtinai (lot. prima facie) pagrindė ieškinio reikalavimus.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma ne tik uždrausti atsakovei trukdyti ieškovės vykdomai komercinei veiklai, bet ir uždrausti nutraukti su ieškove sudarytą nuomos sutartį, nors šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bus išsiaiškinti, ar atsakovė teisėtai nutraukė sutartį, todėl reikalavimas uždrausti atsakovei nutraukti su ieškove sudarytą sutartį, kuri šiuo metu jau yra nutraukta, negali būti tenkinamas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės negalioja atgal.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pateiktus teismui įrodymus, jog atsakovė ketina pasinaudoti nuomos sutartyje numatyta teise nuo 2019 m. balandžio 19 d. įpareigoti ieškovę atlaisvinti patalpas, o to nepadarius, ketina užblokuoti įėjimą į patalpas, nutraukti bet kokių paslaugų teikimą patalpoms, iškelti visą nuomininko turtą ir galimai perduoti tretiesiems asmenims arba realizuoti, sprendė, kad siekiant išvengti sutarties nutraukimo pasekmių dar neišsprendus ginčo iš esmės ir nenustačius, ar sutartis nutraukta teisėtai, yra tikslinga byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei UAB „Despecto“ imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei UAB „Maistoranas“ naudotis Patalpomis (181,52 kv.m. ploto patalpos, esančios Pastate (pramogų ir laisvalaikio centras „Moon play“), adresu Viršuliškių skg. 28, Vilnius (Patalpų unikalus Nr. 4400-3028-0863:9504), naudojant tokias patalpas pagal nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.6 nurodytą paskirtį, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) UAB „Despecto“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Maistoranas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Maistoranas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti visoje apimtyje.

9. Atskirąjį skundą grindžiai šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nagrinėjamu atveju nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo. Iš ieškinio turinio matyti, kad teismui pateiktas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytų reikalavimų – neįvykdyta pareiga ieškinyje suformuluoti faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas); taip pat ieškinyje nenurodytas reiškiamą reikalavimą pagrindžiantis pagrindas, t. y. ieškovė apsiriboja tik deklaratyviu teiginiu, jog ji nesutinka su sutarties nutraukimu ir kad ji nėra skolinga atsakovei pagal nuomos sutartį, tačiau argumentų, kokiu teisiniu pagrindu toks nutraukimas yra neteisėtas, nepateikia. Ieškovei tinkamai nevykdant pareigos suformuluoti savo reikalavimų pagrindą, nepateikiant argumentų ar įrodymų dėl pareikšto reikalavimo (nevykdant įrodinėjimo pareigos tiek dėl ieškinio reikalavimo, tiek ir dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones), pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį, atitinkamai ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti kaip neįrodytą.

Šalies argumentai

9.2. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui nepritaikius tokių priemonių, t. y. byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie darytų pagrindą išvadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šalys negalės atnaujinti patalpų nuomos sutarties. Ieškovės ieškinyje suformuluotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo siekiama ne grėsmes dėl būsimo teismo sprendimui įvykdymo eliminavimo, o bandoma pasinaudoti civiliniu procesu kaip priemone visą ginčo laikotarpį de facto atnaujinti/pratęsti sutarties galiojimą, t. y. patenkinti ieškinio reikalavimus bent jau visam civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiui. Taigi, ir antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga šiuo atveju taip pat neegzistuoja.

9.3. Byloje nėra surinkta jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, nėra duomenų apie atsakovės ketinimą atlikti veiksmus, kuriais kokiu nors būdu būtų mažinamos galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą šioje byloje, jei toks sprendimas būtų palankus ieškovei. Nenustatęs tokių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jau šiuo pagrindu privalėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

9.4. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie realius atsakovės ketinimus vykdyti ieškinyje aptariamus veiksmus (užblokuoti įėjimą į patalpas, nutraukti paslaugų teikimą patalpoms, iškelti turtą ir/ar perduoti turtą tretiesiems asmenims arba jį realizuoti). Vien atsakovės susirašinėjimuose daromos nuorodos į sutarties nuostatas, numatančias tokias atsakovės teises, savaime nereiškia, kad atsakovė ketina tokia teise nedelsiant pasinaudoti. Jokių duomenų apie realius atsakovės veiksmus kartu su ieškiniu nėra pateikta.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB „Maistoranas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – prima facie ieškinio pagrįstumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas nenagrinėja ieškinio iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas palankus ieškovui sprendimas, kuriuo įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškinio vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

Atsiliepimas

11.2. Atsakovės atskirajame skunde dėstomi nelogiški teiginiai, jog ir iškeldinus ieškovę iš patalpų, būtų galimas nuomos teisinių santykių pratęsimas normaliomis sąlygomis. Atsakovė pateikė 2021 m. kovo 22 d. atsakymą į ieškovės laišką, kuriame nurodė aiškią poziciją dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir reikalavimo ne vėliau kaip paskutinę sutarties galiojimo dieną (2021 m. balandžio 19 d.) visiškai atlaisvinti patalpas ir jas grąžinti nuomotojui. Atsakovės atsakyme buvo aiškiai išdėstyta, kad nuomininkui (ieškovei) nevykdant nuomotojo (atsakovės) reikalavimo, bus imtasi priemonių pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8 punktą: užblokuos įėjimą į patalpas, nutrauks bet kokių paslaugų teikimą patalpoms, iškels visą nuomininko turtą ir galimai perduos jį tretiesiems asmenims ir/ar, esant tam tikroms sąlygoms, realizuos. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė, nes Nuomotojas galėtų realiai iškraustyti ieškovę iš patalpų ir į tokias patalpas įkelti kitus nuomininkus, kas užprogramuotų naujus teisinius ginčus ateityje, kas padarytų neįmanomu galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, jei teismas nuspręstų sutarties vienašalį nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Atsakovė šiuo atveju neįrodė, kad minėta grėsmė neegzistuoja.

11.3. Atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės neva daromus nuomos sutarties pažeidimus, kurie galėtų sąlygoti ieškovės iškeldinimą iš nuomojamų patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – 2021 m. balandžio 9 d. buhalterinę pažymą, iš kurios matyti ieškovei išrašytos sąskaitos bei įvykdyti mokėjimai; 2020 m. spalio 26 d., gruodžio 9 d. atsakovės reikalavimus pašalinti sutarties nutraukimo pagrindą sudarančias aplinkybes; 2020 m. lapkričio 5 d., gruodžio 21 d. atsakovės pranešimus ieškovei dėl nuomos sutarties nutraukimo; 2021 m. sausio 22 d. atsakovės ieškovei išrašytą pretenziją; šalių susirašinėjimą el. laiškais dėl vėluojamų mokėjimų; ieškovės atsakovei pateiktų dokumentų apie ieškovės finansinę padėtį kopijas (2021 m. vasario mėn. ilgalaikio turto kartoteką; 2019 m. – 2021 m. pajamų-sąnaudų ataskaitą; 2021 m. vasario 17 dienai skolų ir įsipareigojimų duomenis; atsakovės Juridinių asmenų registro išrašą).

14. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

15. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog kliūčių naujai pateiktų įrodymų priėmimui iš esmės nebūtų, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas nepranešant byloje dalyvaujančiam asmeniui, tačiau įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovės kartu su atskiruoju skundu naujai pateikti dokumentai jau yra nagrinėjamoje byloje, t. y. atsakovė šiuos dokumentus yra pateikusi 2021 m. balandžio 28 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį, ir pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 28 d. rezoliucija juos yra priėmęs, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos dokumentus pakartotinai priimti atsisako. Tačiau pažymėtina, kad šie rašytiniai įrodymai yra reikšmingi nagrinėjant atskirąjį skundą ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl jie nagrinėjamu atveju vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl pagrindo (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas tenkino ieškovės UAB „Maistoranas“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas atsakovei UAB „Despecto“ imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis (181,52 kv. m ploto patalpos, esančios pastate (pramogų ir laisvalaikio centras „Moon play“), adresu Viršuliškių skg. 28, Vilnius (patalpų unikalus Nr. 4400-3028-0863:9504), naudojant tokias patalpas pagal nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.6 nurodytą paskirtį – komercinė, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

19. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi.

20. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019). Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.

21. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo, pažymėtina, jog nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

22. Taigi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės, tuo labiau kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014), ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo.

23. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikė teismui rašytinius įrodymus, kuriais ketina grįsti savo argumentus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ką nagrinėjamu atveju ieškovė ir yra padariusi.

24. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su juo pateiktus įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad ieškinio reikalavimai, kylantys iš nuomos teisinių santykių pagal nuomos sutartį, nėra pagrįsti nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis – ieškovė nurodė, kad vykdo veiklą kiek tai yra įmanoma karantino ir valstybinių ribojimų laikotarpiu, neturi nuomos mokesčių skolų, neturi skolų už komunalines paslaugas (t. y. įvykdė visus finansinius įsipareigojimus pagal sutartį). Pažymėtina, jog ir pati apeliantė pateikė teismui 2021 m. balandžio 9 d. buhalterinę pažymą, iš kurios matyti, jog klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dienai ieškovė neturėjo jokio finansinio įsiskolinimo pagal sutartį atsakovei. Taip pat pažymėtina ir tai, jog iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismuose nėra iškelta bylų tarp šalių dėl skolų, ar kitokio netinkamo nuomos sutarties vykdymo, taip pat atsakovė nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, kas preliminariai neleidžia ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo – neegzistavimo.

25. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-186/2016).

26. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų įrodymų, t. y. iš šalių susirašinėjimo, o būtent – 2021 m. kovo 21 d. atsakovės pranešimo ieškovei dėl nuomos sutarties nutraukimo, matyti aiškią atsakovės poziciją dėl ketinimo pasinaudoti nuomos sutartyje numatyta teise ir nuo 2019 m. balandžio 19 d. įpareigoti ieškovę atlaisvinti patalpas, o to nepadarius, ketinimą užblokuoti įėjimą į patalpas, nutraukti bet kokių paslaugų teikimą patalpoms, iškelti visą ieškovės turtą ir galimai turtą perduoti tretiesiems asmenims arba jį realizuoti, reikalaujant iš ieškovės su tuo susijusių nuostolių.

27. Taigi, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su atskirajame skunde esančiais argumentais, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovė realiai pasinaudos sutarties bendrųjų sąlygų 8 punkte numatyta sąlyga ir apribos ieškovei galimybę vykdyti komercinę veiklą išnuomotose patalpose.

28. Vertindamas ieškinyje bei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, atsakovei darant kliūtis ieškovei naudotis patalpomis, dėl kurių nuomos iš esmės ir kyla ginčas, ieškovės veikla taptų iš esmės neįmanoma, todėl tokiu atveju yra didelė tikimybė, jog kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei, ieškovės verslas gali iš esmės nukentėti, todėl tokiu atveju palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taip pat turi būti skirtos ne tik būsimu galimai palankiu ieškovei teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui. Taigi, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja antroji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-514-943/2020).

30. CPK 146 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, tačiau atsakovė ir toliau kliudytų ieškovei naudotis patalpomis, dėl kurių nuomos kyla ginčas, o ieškinys būtų patenkintas, ieškovė patirtų nuostolių negalėdama užsidirbti ir verstis jai įprasta veikla. Be to, negalima nepažymėti ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad patalpų įrengimui ir pritaikymui restorano veiklai, ieškovė išleido nemažai lėšų, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei įpareigojus ieškovę atlaisvinti patalpas – bus iš esmės sutrikdyta ieškovės vykdoma veikla ir vėliau, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, ieškovei atnaujinti veiklą galimai nebus racionalu ar vėlgi, pareikalaus naujų investicijų. Tuo tarpu, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas, atsakovė, bylos duomenimis, jokių reikšmingų nuostolių nepatirtų. Priešingai, ieškovė nesiekia nuomotis patalpų nemokamai ir sutinka mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Atsakovė aplinkybių, jog minėtos patalpos galėtų būti išnuomotos už didesnį nuomos mokestį kitiems asmenims ar naudojamos kitai veiklai, iš kurios būtų gaunama daugiau pajamų, nenurodė. Atsakovė apskritai nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl nuomos sutarties pratęsimo jai atsirastų kokių nors nuostolių ar kitokių neigiamų padarinių. Kita vertus, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovė patirtų dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

31. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs prima facie ieškinio reikalavimo įvertinimą pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, neturi pagrindo jį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą, t. y. neturi pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad šis ieškinio reikalavimas tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Be to, atsižvelgdamas į šalių argumentus, į būsimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas (atsakovei trukdant vykdyti jai įprastą komercinę veiklą), ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas (atsakovė neįrodė ir neįrodinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtakos jos komercinei veiklai), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui ir kad ši laikinoji apsaugos priemonė - draudimas atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kurie galėtų trukdyti ieškovei įprasta tvarka naudotis nuomos sutartyje numatytomis nuomininko teisėmis ir vykdyti nuomininko pareigas - atitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, todėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytos aukščiau minėta laikinoji apsaugos priemonė iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, nelaikytina pertekline ir konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šią laikinąją apsaugos priemonę taikė pagrįstai.

32. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamos nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kurie galėtų trukdyti ieškovei įprasta tvarka naudotis nuomos sutartyje numatytomis nuomininko teisėmis ir vykdyti nuomininko pareigas, - iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, šią skundžiamos nutarties dalį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties dalies atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Despecto“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko