- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1950-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09056-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Despecto“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Maistoranas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Despecto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Maistoranas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Despecto“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Despecto“ priešieškinį ieškovei dėl iškeldinimo iš patalpų ir sutartinių netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė pripažinti atsakovės vienašalį nuomos sutarties nutraukimą nuo 2021 m. balandžio 19 d. pagal nuomos sutarties 17.3.3, 17.3.5 ir 17.3.6 punktus neteisėtu ir negaliojančiu. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei 181 kv. m ploto patalpas penkeriems metams. Ieškovė patalpose teikia maitinimo paslaugas, yra įkūrusi restoraną. Ieškovė savo lėšomis įrengė patalpas ir tam išleido 200 000 Eur. Tačiau atsakovė 2021 m. kovo 2 d. pateikė pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, reikalaudama nutraukti nuomos sutarties pažeidimus. Atsakovė 2021 m. kovo 22 d. informavo ieškovę dėl vienašališko sutarties nutraukimo nuo 2021 m. balandžio 19 d.
2. Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei nutraukti nuomos sutartį, uždrausti imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis išsinuomotomis patalpomis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir uždraudė atsakovei imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis, naudojant tokias patalpas pagal nuomos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.6 nurodytą paskirtį – komercinė.
Šalies argumentai
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti ieškovę iš atsakovei priklausančių patalpų ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visu ieškovei priklausančiu turtu, kurį galima pašalinti iš patalpų, nepadarant joms žalos, priteisti atsakovei iš ieškovės 8 895,42 Eur netesybų už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 20 d.) iki priešieškinio pateikimo dienos (2021 m. gegužės 17 d.) ir po 329,46 Eur netesybų už kiekvieną dieną po priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 18 d.) iki visiško atsakovei priklausančių patalpų atlaisvinimo dienos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
5. Atsakovės taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį 48 426,62 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, taip pat pinigines lėšas, o tuo atveju, jeigu teismas nematytų galimybės šį prašymą tenkinti, atsižvelgiant į tikėtiną realią ginčo sumą, atsakovė prašė prašymą tenkinti priešieškinio pareiškimo metu esančios ginčo sumos – 8 895,42 Eur – ribose.
6. Nurodė, kad reiškiamo turtinio reikalavimo suma ieškovei yra didelė. Be to, ši suma nuolat auga. Bendras ieškovės turimų įsipareigojimų kreditoriams dydis sudaro net 121 128,42 Eur, o ieškovės patiriamos sąnaudos yra 2,74 karto didesnės už bendrovės pajamas. Ieškovė apskaito tik 28 259,81 Eur vertės ilgalaikį turtą.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB ,,Despecto“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei UAB „Maistoranas“.
8. Teismas nustatė, kad nors atsakovė teigia, jog ieškovės skolos dydis kreditoriams sudaro 121 128,42 Eur sumą, tačiau byloje esanti 2021 m. kovo 10 d. pažyma patvirtina, kad pagrindinė skola, t. y. 123 978,42 Eur, yra susidariusi vieninteliam ieškovės akcininkui M. B. (M. B.), kuris pažymėjo, kad šios sumos skoliniu įsipareigojimu nelaiko, ir patvirtino, kad iki 2021 m. gruodžio 31 d. kapitalizuos ieškovės naujai išleidžiamas paprastąsias vardines akcijas minėtai sumai. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovė turi kitų didelių įsipareigojimų kreditoriams, nėra.
Atsiliepimas
9. Atsakovė teigia, kad ieškovės patiriamos sąnaudos yra 2,74 karto didesnės už jos pajamas, be to, ieškovė apskaito tik 28 259,81 Eur vertės ilgalaikį turtą ir veikia nuostolingai. Pagal teismų praktiką vien turtinės padėties nustatymas nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Vien tai, kad ieškovė šiuo metu veikia nuostolingai, dar neįrodo fakto, kad ji yra nepajėgi atsiskaityti su atsakove. Civilinėje apyvartoje įprasta, kad įmonės vienais metais generuoja daugiau pajamų ir pelno, kitais – mažiau, priklausomai nuo susiklostančių ekonominių veiksnių, rinkos ir t. t.
Žemesnės instancijos teismas
10. Aplinkybė, kad ieškovė turi nedaug ilgalaikio turto, savaime taip pat nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pats ilgalaikis įmonės turtas ir jo dydis tiesiogiai priklauso nuo įmonės vykdomos veiklos pobūdžio. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės vykdomą restoranų veiklą, pripažino, kad jos ilgalaikis turtas galėtų būti laikomas pakankamu. Duomenų byloje apie tai, kad šiuo metu ieškovė stengiasi paslėpti ar perleisti savo turimą turtą, nėra, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė. Atsakovei neįrodžius, kad ieškovė šiuo metu elgiasi nesąžiningai ir ketina perleisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą, siekdama apsunkinti galimai atsakovei palankaus sprendimo vykdymą, teismas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti ieškovei turtinių suvaržymų.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovė UAB „Despecto“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovės UAB „Maistoranas“ nuosavybės teise priklausantį 48 426,62 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pagal CK 1.2 straipsnio 1 dalį civilinių santykių reguliavimo principas yra visokeriopa civilinių teisių teisminė gynyba. Šis principas reiškia ir tai, kad teisė kreiptis į teismą užtikrina ne vien tik teismo sprendimo priėmimą, bet jis apima ir tinkamą teismo priimto sprendimo įvykdymą. Tik tada teisminė civilinių teisių gynyba yra visavertė. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, nes priešingu atveju nebus pasiekti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovei yra būtinas, kitaip teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė bet kada gali perleisti turimą turtą trečiajam asmeniui ar asmenims. Įvykus tokiam sandoriui ar sandoriams, ne tik pasunkėtų sprendimo šioje byloje įvykdymas, tačiau sprendimas gali tapti apskritai neįvykdomas, o šios bylos nagrinėjimas gali tapti beprasmis.
11.2. Pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, jeigu ieškinio suma yra didelė. Atsakovės priešieškinyje pareikšto reikalavimo suma – 8 895,42 Eur – pripažintina ieškovei didele, galinčia žymiai padidinti būsimo teismo sprendimo nevykdymo riziką. Ginčo suma nuolat auga – padidėja po 329,46 Eur per dieną arba po 9 883,80 Eur per mėnesį. Įvertinus galimą šios bylos nagrinėjimo teisme trukmę tikėtina, kad iki teismo sprendimo įvykdymo ginčo suma gali viršyti 100 000 Eur sumą (2022 m. vasario 17 d.). Vien ginčo nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali trukti apie keturis mėnesius, todėl per šį laikotarpį ginčo suma padidėtų 39 535,20 Eur ir iš viso sudarytų 48 426,62 Eur.
11.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina itin blogą ieškovės turtinę padėtį, faktinį nemokumą. Ieškovė kreditoriams skolinga itin dideles sumas, bendras turtinių įsipareigojimų kreditoriams dydis – net 121 128,42 Eur. Ieškovės grynosios pajamos nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. sausio mėnesio sudarė 67 667,96 Eur arba vidutiniškai po 4 511,20 Eur per mėnesį. Nuomos mokestis pagal Sutartį – 2 722,80 Eur per mėnesį, ieškovei per mėnesį vidutiniškai liekanti grynųjų pajamų suma yra 1 788,40 Eur. Ieškovė papildomai privalo sumokėti PVM, komunalinių paslaugų mokesčius, mokesčius valstybei ir kt. Todėl ieškovė pagal gaunamas pajamas visas skolas kreditoriams galėtų sumokėti tik per 68 mėnesius arba per 5 su puse metų. Ieškovės veikla nuo 2019 m. yra nuostolinga, bendras nuostolių dydis iki 2021m. sausio yra 117 494,00 Eur. Ieškovė apskaito 28 259,81 Eur vertės ilgalaikį turtą. Taigi jos turimos skolos viršija turimo turto vertę.
11.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vienintelis ieškovės akcininkas M. B. 123 978,42 Eur dydžio skolos nelaiko skoliniu įsipareigojimu, o duomenų apie kitus didelius ieškovės įsipareigojimus kreditoriams nėra. Atsakovės nurodyta ieškovės 121 128,42 Eur dydžio skola yra kitiems kreditoriams, o ne M. B.. Jeigu ieškovė turi papildomą 123 978,42 Eur dydžio skolą akcininkui, tai bendra ieškovės skola visiems kreditoriams sudaro 245 106,85 Eur (121 128,42 Eur + 123 978,42 Eur). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nors dalį šių įsipareigojimų būtų sumokėjusi. Dėl to teismo nutartis yra nepagrįsta ir patvirtina teismo tendencingą procesinio pobūdžio prašymų nagrinėjimą išimtinai ieškovės naudai.
11.5. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neįrodė ieškovės nesąžiningumo, ketinimo slėpti turimą turtą ir taip vengti teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė yra nesąžininga, nes be jokio teisinio pagrindo užima atsakovei priklausančias patalpas. Toks ieškovės elgesys sukelia atsakovei nuostolius, kurių ieškovė niekada negalės atlyginti. Atsakovė negali naudotis savo turtu, o ieškovė manipuliuoja procesine teise reikšti ieškinį. Teismas nereikalavo atsakovės nesąžiningumo įrodymų iš ieškovės ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Atsakovei nepagrįstai taikomi aukštesni įrodinėjimo reikalavimai, tokiu būdu suteikiant ieškovei akivaizdų prioritetą. Dėl to byloje yra pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir jų teisių pusiausvyra.
12. Ieškovė UAB „Maistoranas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 48 426,62 Eur vertės ieškovei priklausantį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu nėra bent vienos iš šių sąlygų, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių ginčas yra kilęs dėl tinkamo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuomos sutarties vykdymo. Ieškovė ieškiniu teigia, kad atsakovė nepagrįstai pateikė vienašališką ketinimą nutraukti nuomos sutartį nuo 2021 m. balandžio 19 d., todėl prašo jį pripažinti negaliojančiu ir siekia išsaugoti teisę naudotis išsinuomotomis patalpomis. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu siekia iškeldinti ieškovę iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų bei reikalauja priteisti iš ieškovės 8 895,42 Eur netesybų už laikotarpį iki priešieškinio pateikimo ir po 329,46 Eur netesybų per mėnesį už laikotarpį po priešieškinio pateikimo. Priešieškinyje pareikštam turtiniam reikalavimui užtikrinti atsakovė prašo taikyti ieškovės turto areštą.
16. Atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia aplinkybe, kad pareikšto 8 895,42 Eur reikalavimo suma ieškovei yra didelė, ne ji kreditoriams yra skolinga iš viso 121 128,42 Eur, jos veikla nuo 2019 m. yra nuostolinga, o turimo turto vertė – tik 28 259,81 Eur. Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį.
17. Pažymėtina, kad aktualioje teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017;; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
18. Atsakovė pateikė duomenis, kad ieškovės turimo turto vertė yra 28 259,81 Eur, skolos tiekėjams sudaro 11 967,53 Eur, o skolos fiziniams asmenims – 121 128,42 Eur. Taip pat byloje yra vienintelio ieškovės akcininko pažyma, kad ieškovė turi tik 123 978,42 Eur dydžio skolą pačiam akcininkui. Nors pirmosios instancijos teismas turtinę ieškovės padėtį įvertino atsižvelgdamas tik į nurodytą akcininko pažymą, tačiau ši aplinkybė nebuvo pagrindinis argumentas, dėl kurio nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018 ir kt.).
20. Pagal suformuotą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Pažymėtina, kad sąžiningumo aspektas vertinamas ne apskritai, bet turint omenyje konkretų, kiekvienoje konkrečioje byloje vertinamą kriterijų – turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39-330/2021).
21. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė yra nesąžininga, nes be jokio teisinio pagrindo užima atsakovei priklausančias patalpas. Toks ieškovės elgesys sukelia atsakovei nuostolius, kurių ieškovė niekada negalės atlyginti. Atsakovė negali naudotis savo turtu, o ieškovė manipuliuoja procesine teise reikšti ieškinį.
22. Pažymėtina tai, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesąžiningumas siejamas su bylos šalies galimu ketinimu išvengti teismo sprendimo vykdymo. Tuo tarpu atsakovė ieškovės nesąžiningumą grindžia aplinkybe, dėl kurios ieškovė yra pateikusi ieškinį, tai yra remdamasi tuo, jog ieškovė be pagrindo užima atsakovei priklausančias patalpas, tačiau šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama užtikrinti savo turtinį reikalavimą dėl 8 895,42 Eur netesybų priteisimo, tačiau duomenų, kad ieškovė bandytų slėpti savo turtą ar perleisti jį kitiems asmenims, nepateikia.
23. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad jos prašymams taikomi aukštesni įrodinėjimo reikalavimai, suteikiant ieškovei akivaizdų prioritetą ir pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo, kuris 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pažymėtina, kad šia nutartimi atsakovei pritaikytas ne turto areštas, o tik draudimas imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis išsinuomotomis patalpomis. Tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui vertinamos kitokios aplinkybės, negu sprendžiant klausimą dėl turto arešto taikymo.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, tai yra (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jai priklausantį turtą. Taigi atsakovė nepagrindė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Būtent šaliai, suinteresuotai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, tai yra pareiga įrodyti teiginius, jog yra reali grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas.
25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
26. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.