- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- e2-4346-810/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00427-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- A. U.
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Janinai Matonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. U. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. civilinėje byloje Nr. S2-453-182/2015 nutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį (1 punktą) ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo A. U. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) eurų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti, kad nepilnamečiui vaikui tėvo A. U. mokamu išlaikymu uzufrukto teise disponuoja vaiko motina R. S.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-453-182/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovas teiks išlaikymą nepilnametei dukrai T. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 100 (vieną šimtą) eurų iki jos pilnametystės. Nuo šios teismo nutarties priėmimo praėjo beveik ketveri metai, per tą laiką vaiko poreikiai padidėjo, prekės ir paslaugos pabrango, todėl reikalinga, kad atsakovas nepilnametei dukrai T. teiktų didesnio dydžio išlaikymą. Minimos teismo nutarties priėmimo metu T. U. buvo 2 metukai. Šiuo metu dukra yra 6 metų amžiaus. Todėl, palyginus su padėtimi, buvusia priimant minėtą teismo nutartį, šiuo metu nepalyginamai daugiau lėšų reikia skirti jos maitinimui, drabužiams, avalynei, vaistams pirkti ir visiems kitiems poreikiams tenkinti. Taip pat atsirado natūralus poreikis įvairioms jos lavinimui būtinoms priemonėms pirkti (sportinei aprangai, knygoms, sąsiuviniams, kompiuteriui, kanceliarijos prekėms ir kt.). Be to, ieškovės teigimu, per laiką, praėjusį nuo priimtos teismo nutarties, itin ženkliai pasikeitė ir ekonominė situacija valstybėje. Dėl infliacijos išaugo teikiamų paslaugų kainos, pabrango elektros energija, dujos, šildymas, vanduo, taip pat beveik visos kitos būtinosios kasdieninės prekės ir paslaugos (maisto produktai, rūbai, avalynė ir pan.). Ieškovės teigimu, vidutines išlaidas, tenkančias nepilnamečio vaiko išlaikymui (maistui, aprangai, lavinimui, poilsiui - laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui, higienos, buitinėms priemonėms, būstui, vaistams, vitaminams, gydytojų paslaugoms apmokėti ir t.t.) per mėnesį, sudaro apie 400 Eur: 1) 150 Eur maistui (po 5 Eur per dieną x 30 d.); 2) 30 Eur drabužiams, avalynei ir kt. (pagal sezoniškumą); 3) 20 Eur higienos ir buitinėms reikmėms; 4) 10 Eur vaistams, vitaminams ir kt.; 5) 150 Eur būsto išlaidos (komunalinės paslaugos); 6) 10 Eur vaiko ugdymo prekėms; 7) 20 Eur laisvalaikio, žaidimo ir poilsio pramogoms. Be to, nuolat atsiranda ir įvairių kitų papildomų išlaidų, kurių tiksliai ir objektyviai apskaičiuoti neįmanoma, pvz., dovanos įvairių švenčių progomis. Todėl, ieškovės nuomone, atsakovas privalo padidinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi dukrai T. U. priteisto kas mėnesį mokamo išlaikymo dydį iki 200 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai T. U. nesutinka. Pačios ieškovės finansinės galimybės suteikti nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymą ir užtikrinti jam būtinas vystytis sąlygas yra ribotos, nes ieškovės gaunamų pajamų akivaizdžiai nepakanka.
Atsakovas A. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Apie Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose iškeltą šią civilinę bylą ir joje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį A. U. pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio nuostatose nustatyta tvarka). Be to, ieškovė R. S. teismo posėdyje teismą informavo, kad su atsakovu ji susirašinėja socialinio tinklo „Facebook“ pagalba, apie šią teisme nagrinėjamą civilinę bylą ji atsakovą informavo.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomos pagrindais valdomame trijų kambarių bute, kur T. U. turi atskirą kambarį. R. S. tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina vaiko poreikius. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo pajamos per mėnesį – apie 500 Eur. Šalių dukra T. U. šiuo metu mokosi Druskininkų (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos priešmokyklinėje klasėje, nuo rugsėjo mėnesio mokysis šios mokyklos pirmoje klasėje. Ieškovė mergaitę apdraudusi kaupiamuoju gyvybės, o taip pat ir nuo nelaimingų atsitikimų, draudimu. Išvadoje taip pat nurodoma, kad pokalbio su Tarnybos specialistais metu ieškovė nurodė, kad, jos žiniomis, atsakovas yra sveikas, darbingas, ypatingų sveikatos problemų neturi, jis ilgą laiką gyvena Airijoje, todėl gali dukrai T. teikti didesnį nei 100 Eur išlaikymą. Be dukters T. U., atsakovas turi sūnų A. U., gimusį (duomenys neskelbtini). Pokalbio su Tarnybos specialistais metu atsakovas A. U. sutiko teikti dukrai T. U. 200 Eur išlaikymą kas mėnesį. A. U. papasakojo, kad sūnui A. jis teikia 220 Eur dydžio išlaikymą. Su dukra T. A. U. bendrauja „Messenger“ programos pagalba, grįžęs į Lietuvą pasimato, atveža dovanų. Tarnybos nuomone, iš vaiko tėvo A. U. turi būti priteista ieškovės prašoma suma dukrai T. U. išlaikyti.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti bei paaiškino aplinkybes, analogiškas nurodytoms ieškinyje.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas Vytas Kantaravičius teismo posėdyje prašė ieškovės ieškinį tenkinti.
Tarnybos atstovė teismo posėdyje patvirtino rašytinę išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovės ieškinį reikalinga tenkinti visa apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-453-182/2015 buvo patvirtinta R. S. ir A. U. sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punktu šalys susitarė, kad A. U. teiks išlaikymą nepilnametei dukrai T. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis - po 100 (vieną šimtą) eurų nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis).
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).
Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios ( ių) sąlygos (ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Bet kuriuo atveju, asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, būstas, higienos priemonės, ugdymo priemonės ir kt. yra visuotinai žinomos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).
Šiuo konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-453-182/2015 priėmimo iki ieškinio teismui pareiškimo (2019 m. birželio 13 d.) pasikeitė šalių turtinė padėtis ir jų dukros poreikiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo nepilnametei šalių dukrai T. U. dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje nebuvo atskirai vertinami jų dukters T. poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Todėl sprendžiant dėl nepilnametės T. U. poreikių ar šalių turtinės padėties pasikeitimų reikalinga įvertinti, ar šalių nustatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.
Sprendžiant dėl šalių dukros poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi iš atsakovo A. U. priteisus 100 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnametei dukrai, jai tebuvo dveji metai. Šiuo metu šalių dukrai yra 6 metai ir 9 mėnesiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.
Ieškovė, siekdama įrodyti patiriamas išlaidas nepilnametės dukters T. išlaikymui, pateikė į bylą vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog išlaidas maistui sudaro 150 Eur (5 Eur x 30 dienų), drabužiams, avalynei pagal sezoniškumą – 30 Eur, higienos ir buities prekėms – 20 Eur, sveikatos priežiūrai – 10 Eur, būstui ir už komunalines paslaugas – 150 Eur, ugdymo prekėms – 10 Eur, laisvalaikio, žaidimų ir poilsio pramogoms – 20 Eur., t. y. bendrai 390 Eur per mėnesį. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė Druskininkų pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) direktorės R. S. pasirašytą pažymą apie tai, kad šioje mokykloje iki 10 metų amžiaus mokiniams, kurie už maitinimą moka patys, vienos dienos maitinimas kainuoja 3,50 Eur; taip pat Topo centras kvito kopiją, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. už kompiuterį ir jo priedus buvo sumokėta 876,41 Eur; 2018 m. spalio 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad R. S. nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 180 Eur kas mėnesį mokamą nuomos mokestį; mokėjimų nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad ieškovė už T. U. lankomas šokių pamokas moka 20,00 Eur, už anglų kalbos būrelį – 21,00 Eur; kvitų kopijas, patvirtinančias ieškovės išlaidas maistui, vaistams ir vitaminams. Be to, kaip ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, visų vaiko išlaikymui skirtinų lėšų detaliai suskaičiuoti neįmanoma, nes būna taip, jog atsiranda nenumatytų išlaidų.
Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės nurodytas sumas vertina atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą, realumą, bei atsižvelgdamas į atsakovo ir teikti išlaikymą vaikui pareigą turinčios ieškovės finansines galimybes, sprendžia, kad šalys vaiko išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 400 Eur per mėnesį.
Taigi teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnametės dukros poreikius, visuma, sprendžia, kad nuo 2015 m. kovo 25 d., kuomet šalių dukrai buvo dveji metai, ir kuomet teismo procesiniu sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – 100 Eur per mėnesį, šalių dukros poreikiai išaugo. Mergaitė pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, būrelius, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Dukrai augant taip pat atsirado išlaidų jos papildomo ugdymo veiklai ir turiningam, lavinančiam laisvalaikiui, transporto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2015 metais, patiriama mergaitės maistui, aprangai, higienos priemonėms. Daroma išvada, kad iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas (100 Eur per mėnesį) negali būti pakankamas vaiko poreikiams patenkinti.
Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.).
Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovams jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių. Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Duomenų apie atsakovo turimą turtą užsienyje ir jo gaunamas pajamas, apie tai, jog jis yra iš dalies darbingas, ar nedarbingas, atsakovas teismui nepateikė, prašomos priteisti dukros T. U. išlaikymui 200 Eur per mėnesį sumos atsakovas neginčijo. Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, kad jis išlaiko savo nepilnametį sūnų A. U., gimusį (duomenys neskelbtini), teikdamas jam 220 Eur per mėnesį išlaikymą, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Duomenų, kad ieškovė ar atsakovas turėtų kreditinių įsipareigojimų, byloje nėra. Duomenų, kad nuo 2015 metų šalių finansinės galimybės būtų esmingai pablogėjusios, byloje nėra.
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad šalių dukros poreikiai nuo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-453-182/2015 priėmimo išaugo, šiuo metu nepilnametei mokamas išlaikymas neatitinka jos poreikių ir gyvenimo realijų. Nustačius, kad šalių dukros racionalių poreikių užtikrinimui reikia ne mažiau kaip 400 Eur per mėnesį, iš atsakovo A. U. priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai T. U., mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.
Nepilnamečio vaiko T. U. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikytina ieškovė R. S. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokėjimo. Ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi, todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo valstybės naudai priteistini 27 Eur ((200 Eur – 100 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio.
Nagrinėjamu atveju teisme patirta 10,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, 10,61 Eur išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovės atstovas advokatas V. Kantaravičius teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti iš atsakovo ieškovei 525,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovę teismo posėdžiuose. Kartu su šiuo prašymu pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovė advokatui V. Kantaravičiui už teisinę pagalbą sumokėjo 525,00 Eur. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, nurodytų dydžių, todėl, įvertinus faktines advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, iš atsakovo A. U. ieškovei R. S. priteistinas 525,00 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-453-182/2015 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. birželio 13 d.) priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. U. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) eurų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nepilnamečio vaiko T. U. išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama jos motina R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 525,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 37,61 Eur (trisdešimt septynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.