Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliotam atstovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajai specialistei G. M.,

pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) R. V. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) R. V. 2025 m. balandžio 6 d. skundą, kuriuo jis prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2025 m. kovo 18 d. nutarimą nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 ir 8 dalis bei skirti administracinio poveikio priemonę.

Aprašomoji dalis

nustatė

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė G. M. 2025 m. kovo 18 d. nutarimu skyrė pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) R. V. įspėjimą, 800 € baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialios teisės medžioti atėmimą 3 metus už administracinius nusižengimus pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 ir 8 dalis, o būtent už tai, kad jis su kitais dviem medžiotojais nuo 2025 m. sausio 8 d. 22³⁰ val. iki 2025 m. sausio 9 d. 9⁰⁰ val. svečio teisėmis kaip medžiotojas dalyvavo (duomenys neskelbtini) medžioklėje (vykusioje (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete) tykojant. Medžioklės vadovui V. G. 2024 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 54. Pareiškėjas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nepatvirtintoje gyvūnų apdorojimo patalpoje – ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), – su dviem medžioklėje dalyvavusiais medžiotojais dorojo į medžioklės lapą Nr. 54 prieš pradedant doroti neįrašytą sumedžiotą šerno patino jauniklį. Tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklių), 58.2.3. ir 74.1. punktus, Veterinarijos priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 (toliau – Reikalavimai), 27 punktą. Nutarime, be kita ko, rašoma, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažino padaręs inkriminuotus pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi juos padaręs arba padėjo juos išsiaiškinti (ANK 35 str. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) R. V. 2025 m. balandžio 6 d. skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2025 m. kovo 18 d. nutarimą nubausti jį pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis. Skundą grindė tuo, kad jis 2025 m. sausio 8 d. svečio teisėmis dalyvavo (duomenys neskelbtini) medžioklėje. Šioje medžioklėje taip pat dalyvavo J. R. ir D. L. Trise nuvyko pas būrelio vadovą V. G. įsirašyti į medžioklės lapą Nr. 54. Medžioklės vadovas V. G. medžioklėje faktiškai nedalyvavo. Buvo kitas medžioklės lapas, kuriame medžioklės vadovu įrašytas H. K.. H. K. su keliais kitais medžiotojais tą pačią dieną medžiojo būrelio medžioklės plotuose per kelis šimtus metrų nuo D. L.. Pareiškėjas ir J. R. medžiojo prie balto tilto. Jiedu baigė medžioti 2025 m. sausio 8 d. apie 22⁰⁰ val. Važiuodami namo, pakeliui sutiko H. K. su dar vienu medžiotoju. H. K. pasakė, kad D. L. sumedžiojo šerną, ir nurodė važiuoti link D. L. namų. Ten jie pamatė sumedžiotą šerną. Apie 22³⁰ val. pradėjus jį lupti, atvyko aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai.

Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad šernas įrašytas į medžioklės lapą, nes H. K. žinojo apie sumedžiotą žvėrį. Be to, H. K. yra V. G. giminaitis, todėl informacija, perduota H. K., yra perduodama ir V. G.. Pareiškėjas neturi įgaliojimų sumedžiotą gyvūną įrašyti į medžioklės lapą. Pagal Taisyklių 19 punktą tai turėjo padaryti medžioklės vadovas V. G.. Gali būti, kad medžioklės vadovai V. G. ir H. K. neatliko savo pareigų, todėl pareiškėjas nubaustas ir jam skirta administracinio poveikio priemonė nepagrįstai.

Pareiškėjas nežinojo, kur yra ((duomenys neskelbtini) medžiotojų) būrelio žvėrių apdorojimo vieta. Šią vietą turėjo nurodyti medžioklės vadovas V. G., bet jis neatvyko į medžioklės vietą. Žvėrių apdorojimo patalpos D. L. gyvenamojoje vietoje atrodė įrengtos tinkamai, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad tai yra ((duomenys neskelbtini) medžiotojų) būrelio žvėrių apdorojimo vieta.

Galiausiai pareiškėjas mano, kad specialios teisės medžioti atėmimas 3 metus aiškiai per griežtas, neatitinka ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų.

Institucija, kurios nutarimas skundžiamas, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2025 m. gegužės 5 d. atsiliepimu į pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) R. V. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Akcentavo, kad Taisyklėse nėra nustatyta, kad medžioklės vadovas medžioklės metu turėtų ne tik vadovauti medžioklei, bet ir tiesiogiai medžioti. Medžioklės vadovas gali nemedžioti, tačiau medžioklės metu privalo vykdyti medžioklės vadovo pareigas, numatytas Taisyklių 21-24 punktuose. Taisyklių 21 punktas reikalauja, kad, prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape įrašytų datą, dalyvaujančių medžiotojų (savo ir kitų) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape, tokiu būdu patvirtindami, jog dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant doroti sumedžiotą gyvūną arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Taigi nors medžioklės vadovas privalo įrašyti į medžioklės lapą sumedžiotus gyvūnus, tačiau tiek asmuo, sumedžiojęs gyvūną, tiek ir kiti medžiotojai, gabenantys ar dorojantys sumedžiotą gyvūną, turi būti aktyvūs ir domėtis, ar medžioklės vadovas įrašė sumedžiotus gyvūnus į medžioklės lapą, antraip prisiima neigiamų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-387/2023 ir kt.). Pagal Taisyklių 58.2.3 punktą asmuo, būdamas medžiotojas ir vykdydamas medžiotojo pareigas, turi įsitikinti, kokį gyvūną – teisėtai ar neteisėtai sumedžiotą – jis gabena ir/ar doroja, ir užtikrinti, kad nebūtų gabenamas ir/ar dorojamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas. Šiuo atveju šerno patino jauniklis laikomas sumedžiotu neteisėtai, nes, prieš pradedant doroti, jis nebuvo įrašytas į medžioklės lapą (Nr. 54). ANK 290 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą. Taisyklių 58.2.3. papunktis draudžia asmeniui, turinčiam teisę medžioti, doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Pagal Taisyklių 74.1. papunktį šiurkščiais medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Taisyklių 58.1–58.3, 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai. Nepaisant to, pareiškėjui skirtas minimalus specialios teisės medžioti atėmimo terminas – 3 metai (ANK 290 str. 17 d.).

Teismo posėdyje pareiškėjas (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) R. V. ir jo gynėjas advokatas R. Tamašauskas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad 2024 m. gegužės 8 d. išlaikė medžiotojų egzaminus ir įgijo teisę medžioti. Iki aptarimo įvykio 5 kartus dalyvavo medžioklėje, iš jų 4 kartus – (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje, 1 kartą – Šiauliuose.

Pareiškėjas gyvena ir dirba Panevėžyje. J. R. yra jo bendradarbis, kolega; šis visą laiką kviečia pareiškėją į medžioklę. J. R. yra kilęs iš to pačio kaimo kaip D. L., jie – vaikystės draugai. Pareiškėjas yra lankęsis pas D. L. namuose, bet jo kaip ir nepažįsta.

(2025 m.) sausio 8 d. 17 val. pareiškėjas, J. R. ir D. L. atvažiavo pas V. G. į namus ir trise įsirašė į medžioklės lapą Nr. 54. Pareiškėjas kaip svečias už medžioklę sumokėjo 10 €. V. G. pareiškėją ir J. R. nusiuntė medžioti prie (duomenys neskelbtini) tykojant, o D. L. pasakė, jog jis medžios netoli savo namų bokštelyje. Jie visi išvažiavo į priskirtus medžioklės plotus, o V. G. į medžioklę nevyko, liko namuose.

Pareiškėjas ir J. R. medžioti baigė apie 22 val. Važiuodami prie (duomenys neskelbtini) sutiko kitos medžioklės vadovą H. K.. H. K. medžiojo prie D. L. bokštelio ir nurodė, kad D. L. sumedžiojo šerną, todėl reikia važiuoti pas D. L. į namus. Pareiškėjas su J. R. nuvažiavo pas D. L. į namus. Pamatė pakabintą sumedžiotą šerną, pradėjo jį lupti ir atvažiavo gamtos apsauga. Atsakinėdamas į savo gynėjo klausimus, pareiškėjas patikslino, kad jis tik ruošėsi lupti: laikė šerno koją ir išsitraukė peilį; dar vėliau patikslino, kad ruošėsi mokytis lupti, nes gyvenime nėra lupęs šerno.

Gamtos apsaugos skyriaus inspektoriai pasakė, kad šernas sumedžiotas nelegaliai ir kad jie yra įtariamieji. Pareiškėjui nekilo įtarimas, kad šernas gali būti neįrašytas į medžioklės lapą. Jis svečio teisėmis medžiojo tame būrelyje 4 kartą, nėra susidūręs su vidaus taisyklėmis. Nežinojo, kad turėjo įsitikinti, ar sumedžiotas šernas įrašytas į medžioklės lapą. Žino, kad gyvūno dorojimo vieta turi būti patvirtinta Maisto ir veterinarijos tarnybos, negalima doroti bet kur. Prieš pusę metų D. L. minėjo, kad planuoja įsirengti (pirminio apdorojimo lupyklą) ir priduoti higienos tarnybai. Pareiškėjas neklausė, nesidomėjo, ar D. L. gavo atitinkamą pažymėjimą dėl patalpų.

Gamtos apsaugos skyriaus inspektoriai skambino V. G. ir teiravosi, ar šiandien sumedžiota žvėrių. V. G. atsakė, kad kažkas sumedžiota. Pas D. L. į namus atvažiavo V. G. ir H. K.. V. G. įteikė gamtos apsaugos skyriaus pareigūnams medžioklės lapą. V. G. pateiktame medžioklės lape, kaip pareiškėjas suprato, nebuvo V. G. parašo. Tą dieną iš viso vyko trys medžioklės. Kadangi V. G. nemedžiojo – medžiojo H. K., todėl atrodė, kad H. K. turėjo „perimti“ (iš V. G.) medžioklę.

Gamtos apsaugos skyriaus inspektoriai padėjo parašyti pasiaiškinimus. Jie liepė rašyti, kad pareiškėjas „dorojo šerną“. Realiai jis tik ruošėsi doroti šerną, pasimokyti, kaip doroti žvėrį, todėl buvo išsitraukęs peilį.

Teismo posėdyje institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, įgaliota atstovė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė G. M. palaikė atsiliepimą į skundą ir prašė jį atmesti.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. R. parodė, kad jis kitoje byloje taip pat yra patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimų to paties įvykio metu.

Liudytojas J. R. su R. V. ir D. L. įsirašė medžioklės lape (Nr. 54) pas V. G.. Liudytojas J. R. mano, kad medžioklės vadovas irgi turėtų dalyvauti medžioklėje.

2025 m. sausio 8 d. medžiojo skirtinguose medžioklės plotų vienetuose: liudytojas J. R. ir R. V. medžiojo tykodami (duomenys neskelbtini) (o D. L. medžiojo kitur). Liudytojas J. R. nei R. V. nieko nesumedžiojo. D. L. SMS žinute ar per programėlę „Messenger“ pranešė, kad sumedžiojo šerną, ir pokalbis nutrūko. Jiedu su R. V. baigė medžioti kažkur 21³⁰ val. ir vyko doroti šerno.

Apie 22⁰⁰ val. prie senųjų kapinių, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), sutiko H. K.. Pasidalino medžioklės įspūdžiais, kas, ką sumedžiojo. Liudytojas J. R. mano, kad H. K. iš anksčiau žinojo apie D. L. sumedžiotą šerną, nes jis medžiojo tame pačiame miške kaip ir D. L., taigi H. K. turėjo girdėti šūvį.

Pasikalbėję su H. K., (liudytojas J. R. ir pareiškėjas) nuvyko pas D. L. į namus. Nusprendė, kad reikia susitikti su medžioklės autoriumi ir kolektyviai padėti sudoroti žvėrį. Pasitarė, kur važiuos doroti žvėrį, ir liudytojo J. R. mintis buvo... (Neaišku kas) sako: „Važiuojam pas D.“, ir nuvažiavo pas D. L..

Atsakinėdamas į tuos pačius, tik jau pareiškėjo gynėjo užduodamus klausimus, liudytojas J. R. teigė, kad jis nebeatsimena, kas ir kam pasiūlė važiuoti pas D. L.. Tiesiog kalbėdami nusprendė vykti pas D. L.. H. K. sako: „Nu, ir važiuokite pas D.“

Ten (pas D. L. sodyboje) yra vieta doroti žvėrį. Niekas nesakė, kad ten yra „tinkama“ vieta doroti žvėrį. Tiesiog įrengta patalpa, kuri atitinka veterinarinius reikalavimus. Liudytojas J. R. nežino, ar ši vieta patvirtinta kaip tinkama. Tuo turėtų pasidomėti lupyklos savininkas. Ten (pas D. L. sodyboje) yra antrinio apdorojimo aikštelė. Buvo kalba, kad planuoja įregistruoti tą dalyką. Liko formalumas. Akivaizdu, kad tam (sumedžioto žvėries dorojimui) yra visos sąlygos.

Jiems atvykus pas D. L., šernas nebuvo pradėtas doroti, bet kabėjo. Gal D. L. jį pakabino? Kai atvažiavo „aplinkos apsauga“, liudytojas J. R. buvo įpjovęs šerno koją ir uodegą, vieną koją šiek tiek atplėšęs, bet nespėjo nulupti. Aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai skambino V. G. ir klausė, ar sumedžiojo kažką. Liudytojas J. R. skaitė bylos medžiagoje, kad V. G. atsakė, jog kažkas kažką sumedžiojo. Aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnai prašė medžioklės lapo, nes yra dorojamas šernas. Būrelio pirmininkas atvežė medžioklės lapą. H. K. kaip medžioklės vadovas irgi atvežė medžioklės lapą ir pateikė A. J.. Ji pildė tuos visus „popieriukus“ ir sako: „Čia trūksta parašo“, todėl dokumentas negalioja.

Liudytojas J. R. nepriklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, bet žino, kur yra oficiali, Maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinta (ir (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui priskirta naudotis) lupykla; kad medžiotojas turi turėti susisiekimo priemonę ir pranešti medžioklės vadovui apie sumedžiotą gyvūną prieš pradedant jį doroti.

Aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnei forminant dokumentus, nebuvo kitų medžioklės būrelio narių. Buvo D. L. giminaičiai, bet jie medžioklėje nedalyvavo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. L. parodė, kad jis (kitoje administracinio nusižengimo byloje) yra kaltinamas (nelegaliai) sumedžiojęs šerną ir jam skirta administracinė nuobauda, todėl turi visą bylos medžiagą.

Iš salėje esančių žmonių liudytojas D. L. pažįsta R. V. ir J. R.. R. V. 2 metus yra J. R. draugas. Liudytojas D. L. su J. R. kartu studijavo universitete. Jis (D. L.) kilęs iš (duomenys neskelbtini) miestelio, o J. R. – iš (duomenys neskelbtini), apie 6 km nuo jo gimtųjų vietų.

(Įvykio dieną) liudytojas D. L. ir J. R., R. V. atvyko pas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovą V. G., įsirašė į medžioklės lapą Nr. 54. J. R. medžiojo svečio teisėmis. R. V. taip pat medžiojo svečio teisėmis ir sumokėjo 10 € mokestį. V. G. paklausė: „Kur planuoji sėdėti?“ Liudytojas D. L. atsakė, kad važiuos į savo statytą bokštelį su jaukykla. Taip pat liudytojas D. L. kitiems dviem kolegoms pasakė važiuoti medžioti į (duomenys neskelbtini). V. G. nevyko medžioti, nors turėtų dalyvauti medžioklėje.

Sėdėdamas bokštelyje, liudytojas D. L. parašė žinutę kolegai klausdamas, gal jie dalyvauja medžioklėje, nes V. G. neminėjo, kas konkrečiai dalyvauja (kitose tuo pačiu metu vykstančiose) medžioklėse. Išsiaiškino, kad šalia tame pačiame miške yra R. M., A. B. ir H. K.. Apie 17⁰⁰-18⁰⁰ val. liudytojas D. L. sumedžiojo šerną, patį mažiausią iš bandos. Apie sumedžiotą gyvūną jis turėjo pranešti medžioklės, į kurios lapą buvo įsirašęs, vadovui, t. y. V. G., bet pastarasis buvo namuose. Kadangi tame miške buvo kitos medžioklės vadovas H. K., todėl liudytojas D. L. apie 21⁰⁰ val. pranešė jam, jog sumedžiojo žvėrį, ir paprašė jo įrašyti šerną į (jo vadovaujamos) medžioklės lapą. H. K. pasakė: „Važiuok tvarkytis namo tą šerną“, ir žadėjo atvykti pas liudytoją D. L. (padėti sutvarkyti laimikį). (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje galioja taisyklė, kad, nepriklausomai nuo to, kas sumedžioja ir kiek žmonių dalyvauja (medžioklėje), visi, kurie įsirašė į medžioklės lapus, draugiškai susirenka sutvarkyti sumedžiotą gyvūną. Nuo šalčio išsikrovė liudytojo D. L. mobilaus ryšio telefonas „Apple“. H. K. galėjo pasakyti V. G., kad yra sumedžiotas gyvūnas.

Liudytojas D. L. savo transportu atsivežė sumedžiotą šerną į dorojimo vietą. Liudytojo D. L. įrengta gyvūnų apdorojimo vieta yra kaip antrinė apdorojimo vieta. Norėjo įregistruoti tą vietą kaip pirminę apdorojimo vietą, tačiau nespėjo sutvarkyti dokumentų. Liko tik įregistruoti patalpas ir įstatyti duris. Kiek žino, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis turi vieną (pirminę) gyvūnų apdorojimo vietą nusipirktoje sodyboje.

R. V. ir J. R. pradėjo doroti sumedžiotą gyvūną. Atvyko aplinkosauga. Liudytojas D. L. paskambino H. K. ir paklausė, ar įrašė sumedžiotą šerną į medžioklės lapą. H. K. atsakė: „Įrašiau, tik reikia tavo parašo.“ Liudytojas D. L. nuvažiavo pas H. K. ir parsivežė pas save į namus medžioklės lapą su jame įrašytu sumedžiotu šernu.

Byloje yra H. K. išduotas medžioklės lapas be (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko V. G. parašo. Šiame medžioklės lape prie liudytojo D. G. pavardės esantis parašas padarytas ne liudytojo D. L. ranka. Liudytojas D. L. įžvelgia sąmokslo apraiškas, klastą. Labiausiai tikėtina, kad medžioklės lapai buvo pakeisti. Medžioklės lapas, kurį liudytojas D. L. pasirašė pas H. K. ir kuriame yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko V. G. parašas, dingo. Liudytojas D. L. nežino, kaip paaiškinti, kad jis vienu metu dalyvavo dviejose medžioklėse, t. y. vadovaujamoje V. G. ir H. K..

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio pirmininkas. 2025 m. sausio 8 d. 16⁰⁰-19⁰⁰ val. pas jį atvažiavo R. V. ir D. L. užsirašyti į (medžioklės) lapą (Nr. 54). Tą vakarą liudytojas V. G. medžiojo (duomenys neskelbtini), D. L. – prie B. bokštelio, J. R. su R. V. – (duomenys neskelbtini). Buvo dar kita medžiotojų grupė: H. (K.), R. M. ir A. B.. Iš viso tą dieną medžiojo trys medžiotojų grupės. Liudytojas V. G. medžioja, kol šviesu, nes neturi kuo pasišviesti. 2025 m. sausio 8 d. ėmė temti 17⁰⁰-18⁰⁰ val. Liudytojas V. G. galėjo išvykti į medžioklę apie 18³⁰ val., o grįžo 20³⁰ val.

Apie 23⁰⁰ val. liudytojui V. G. paskambino Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas V. V. ir klausė, ar jis ir kiti medžioja. Liudytojas V. G. atsakė, kad jis nebemedžioja, apie kitus nežino. Liudytojo V. G. paprašė atvažiuoti į D. L. namus (duomenys neskelbtini). Už 10 min. paskambino D. L. ir prašė įrašyti į lapą (Nr. 54 apie sumedžiotą šerną). Liudytojas V. G. atsakė: „D., nieko nebeįrašysiu, nes man jau skambino „gyva gamta“ ir jiems viskas aišku.“ D. L. nurodė, kad jis važiuos pas H. (K.). Kiek žino, D. L. nuvažiavo (pas kitos medžioklės vadovą H. K.), puolė ant kelių ir vos ne verkdamas maldavo įrašyti sumedžiotą šerną į H. K. turėtą medžioklės lapą (Nr. 56), nes D. L. dirba karininku ir gali turėti nemalonumų dėl darbo. H. K. padarė tai, ko D. L. prašė.

Atvažiavęs į D. L. namus (duomenys neskelbtini), liudytojas V. G. rado „gyvą gamtą“. Ūkiniame pastate kabojo iki pusės nuluptas šerniukas. Dorojant šerną, reikia paimti kraują ir diafragmą tyrimams dėl užkrečiamų ligų.

Liudytojas V. G. nerado D. L. jo namuose. Jam pasakė, kad D. L. kažkur pabėgo per tvorą.

Liudytojas V. G. padavė inspektoriams medžioklės lapą (Nr. 54) ir parašė pasiaiškinimą. Jį iškvietė kaip medžioklės vadovą, nes šernas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą (Nr. 54). Liudytojas V. G. neįrašė sumedžioto šerno į medžioklės lapą (Nr. 54), nes jam nepranešė apie tai. Apie sumedžiotą gyvūną turėjo pranešti medžioklės „autorius“, t. y. D. L..

Liudytojas V. G. paaiškino, kad atsispausdina medžioklės lapus (blankus), o „gyva gamta“ uždeda antspaudus. Jis kaip medžioklės būrelio pirmininkas išrašo medžioklės lapus ir perduoda medžioklės vadovams, vėliau saugo medžioklės dokumentus. „Gyva gamta“ pastebėjo, kad H. K. išduotame medžioklės lape Nr. 56 nėra liudytojo V. G. kaip (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininko parašo. Medžioklės lape nerašo, kada ji prasideda ir kada baigiasi. Medžioklė turėjo baigtis tą pačią dieną iki 24⁰⁰ val.

H. K. atvežė medžioklės lapą Nr. 56 su D. L. parašu (ir įrašu apie sumedžiotą šerną). Kadangi ant medžioklės lapo Nr. 56 nebuvo liudytojo V. G. kaip medžioklės lapą išdavusio asmens parašo, toks medžioklės lapas negalioja.

Liudytojas V. G. su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnu V. V. vyko į D. L. medžioklės vietą, bet ten nerado (sumedžioto šerno) kraujo.

R. V. dalyvavo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nario organizuojamoje medžioklėje svečio teisėmis. Yra dalyvavęs kokiose 6 medžioklėse, nušovęs elnią ir jį lupo būrelio skerdykloje adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. G. nežino, ar 2025 m. sausio 8 d. turėjo R. V. telefono numerį, bet šis turėjo liudytojo V. G. telefono numerį ir iki 2025 m. sausio 8 d. kelis kartus skambino.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas H. K. parodė, kad V. G. yra jo dėdė. R. V. yra J. R. draugas; pažįsta juos iš medžioklių. Liudytojas H. K. yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys, R. V. – ne.

2025 m. sausio 8 d. liudytojas H. K., R. M. ir A. B. susirinko 17³⁰ val., įsirašė į (jo vadovaujamos) medžioklės lapą (Nr. 56) ir vyko medžioti. Nuo 17⁴⁵ val. žinojo, kad tą vakarą buvo trys medžiotojų grupės: jis, A. B. ir R. M., R. V., J. R. ir D. L. bei A. K. su D. Dėdė V. G. tą vakarą medžiojo, kol sutemo. Ilgai nesėdės, neturi nei termovizoriaus, nei ką.

A. L. parašė liudytojui H. K., kad D. L. sumedžiojo šerną. 19⁰⁰-19³⁰ val. D. L. irgi paskambino jam ir pasakė, kad sumedžiojo šerną, bet neprašė įrašyti šio fakto į jo vadovaujamos medžioklės lapą. Liudytojo H. K. manymu, D. L. skambino jam pranešti apie sumedžiotą šerną saugumo sumetimais (kad nenušautų vienas kito) ir siekdamas apsidrausti (užsitikrinti įrodymus, jei reiktų).

Liudytojas H. K. su kitais dviem medžiotojais apie 20³⁰ val. baigė medžioklę ir išsiskirstė namo.

Pakeliui į namus, prie (duomenys neskelbtini), liudytojas H. K. ir R. M. 21⁰⁰-21³⁰ val. sutiko automobiliu važiuojančius J. R. ir R. V.. Neatsimena, kuris – J. R. ar R. V. – nurodė, kad D. L. sumedžiojo šerną ir kad jie vyksta pas D. L.. Liudytojas H. K. nesidomėjo, ko jie vyksta pas D. L., bet pasakė „gerai“ (tegu važiuoja pas D. L.).

Liudytojui H. K. būnant namuose, D. L. paskambino telefonu ir prašė įrašyti į (jo vadovautos) medžioklės lapą jį kaip medžiotoją ir sumedžiotą šerną, nes pas D. L. atvyko tikrinti „gamtos apsauga“, o sumedžiotas gyvūnas turi būti įrašytas į medžioklės lapą prieš pašalinant (iš medžioklės plotų), taigi jam gresia nuobauda ir darbo netekimas. D. L. bandė išsisukti. Vienas iš tikslų, kodėl slepia sumedžiotą šerną, yra dėl užkrečiamų ligų tyrimų, nes reikia ilgiausiai laukti (atsakymų), arba nenoras dalintis laimikiu su kitais. Liudytojas H. K. spėja, kad D. L. tikriausiai pasikvietė (doroti šerną) savo draugus, su kuriais labiau sueina.

Iš pradžių liudytojas H. K. atsisakė įrašyti D. L. sumedžiotą šerną (į savo vadovautos medžioklės lapą). Vėliau D. L. atsidūrė pas jį kieme. Liudytojui H. K. pagailo D. L. ir jis jo prašymu įrašė D. L. į medžioklės lapą Nr. 56 kaip medžiojusį 2025 m. sausio 8 d. jo vadovautoje medžioklėje ir įrašė D. L. sumedžiotą šerną. D. L. pasirašė, kad dalyvavo liudytojo H. K. 2025 m. sausio 8 d. vadovautoje medžioklėje, jau pasibaigus jo vadovautai medžioklei.

Liudytojas H. K. su D. L. nuvyko pas D. L. į namus. Važiuojant mašinoje liudytojas H. K. klausė D. L., kieno, kokiame medžioklės lape D. L. buvo įsirašęs iki medžioklės 2025 m. sausio 8 d. pradžios. D. L. neatsakė, bet bandė sukurti istoriją, kurią valandą įsirašė (liudytojo H. K. vadovautos medžioklės lape).

Vairuotojas pirmiausia išleido D. L. kažkur kaime, o liudytoją H. K. nuvežė iki D. L. namų. Išlipęs iš mašinos ant keliuko liudytojas H. K. pirmiausia kalbėjo su „gamtos apsaugos“ pareigūnu V. (V.) ir pasakė, kad D. L. prašymu į medžioklės lapą Nr. 56 įrašė jį kaip medžiotoją ir pastarojo sumedžiotą šerną. D. L. namuose nebuvo. Jis grįžo po tėvuko ar brolio raginimų, skambučių. Liudytojas H. K. garaže matė pradėtą lupti šerną. Buvo nuluptas kailis iki krūtinės. Ten pat liudytojas H. K. sutiko R. V. ir J. R.. Dėdė V. G. parvežė liudytoją H. K. namo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad (2025 m.) sausio 8 d. vykdė reidą Radviliškio r. Apie 20⁰⁰ val. iš pranešimų priėmimo tarnybos gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) gali būti dorojamas sumedžiotas žvėris: šernas arba elnias. Liudytojas V. V. anksčiau turėjo informacijos, kad tuo adresu gali būti dorojami žvėrys, bet prieš tai niekada neužklupo dorojant.

Nurodytu adresu nuvyko trise: liudytojas V. V., A. J. ir P. T..

Prieš 23⁰⁰ val. privažiavo prie namo. Vartai buvo atidaryti. Kieme stovėjo du džipai. 23¹⁸ val. nuėjo į garažą, kuriame vaikščiojo žmonės. Beeinant iš kitos patalpos į garažą išėjo D. L.. Liudytojas V. V. prisistatė ir pasakė, kad yra įtarimų, jog čia dorojamas šernas. D. L. linktelėjo galva arba atsakė „taip“ į klausimą, ar yra sumedžiotas žvėris, ir puolė prie telefono kažką rašyti ar maigyti žinutes. Liudytojas V. V. perspėjo jį neskambinti ir su P. T. nuėjo į lupyklą, o kolegę A. J. paliko su D. L. prižiūrėti, kad šis neskambinėtų.

Lupykloje pamatė pusiau iki priekinių kojų nuluptą šerną. Šalia stovėjo J. R.. R. V. nueidinėjo nuo šerno prie stalo; priėjęs prie stalo, atsirėmė nugara į stalą ir kaire ranka padėjo peilį ant stalo. Dar patalpoje buvo D. L. tėvas ir lyg brolis. Liudytojas V. V. paklausė, kas yra medžioklės vadovas, kas sumedžiojo žvėrį, kas dorojo. Jie (J. R. ir R. V.) atsakė, kad jie dorojo, bet nežinojo, kad šernas nėra įrašytas į medžioklės lapą. Tada išgirdo, kaip kolegė A. J. šaukė, kad D. L. bėga. P. T. bandė vytis D. L., bet tas pabėgo.

Išsiaiškinęs, kad medžioklės vadovas yra V. G., liudytojas V. V. skambino jam. V. G. paliudijo, kad su juo medžiojo dar trys medžiotojai, įskaitant D. L., bet V. G. tvirtino, jog negavo pranešimo apie sumedžiotą žvėrį. Liudytojas V. V. paprašė V. G. atvežti medžioklės lapą.

Jis (V. G.) atvežė medžioklės lapą. Jame nebuvo įrašo apie sumedžiotą šerną. V. G. pasakė, kad tądien medžiojo 3 grupelės: (medžioklės vadovai) V. G., H. K. ir dar vienas, medžiojęs prie Joniškio r. Liudytojas V. V. paprašė H. K. telefono numerio. Kol V. G. ieškojo H. K. telefono numerio, liudytojas V. V. išgirdo, kad J. R. kalbasi telefonu. Įtarė, kad J. R. kalbasi su H. K.. Liudytojas V. V. (perėmė pokalbį) ir (J. R.) telefonu paprašė H. K. pateikti jo vadovautos medžioklės lapą.

Prieš 24⁰⁰ val. H. K. atvežė medžioklės lapą. Jame paskutinis įrašytas D. L., prie D. L. įrašytas (sumedžiotas) šernas. Antroje lapo pusėje, atrodo, užpildyta, kad sumedžiotas jauniklis. Liudytojas V. V. pasakė, kad medžiotojas negali būti įrašytas keliuose lapuose tą pačią dieną, nes gali būti tik vienas medžioklės vadovas. H. K. pakvietė ateiti į šoną ir nurodė, kad jam skambino, o paskui atvažiavo D. L.; D. L. prašė „padėti“, t. y. įrašyti jį ir sumedžiotą šerną (į jo vadovautos medžioklės lapą), nes kitaip jam bus blogai su darbu, nubaus. Pagailėjęs kolegos H. K. įrašė šerną (į savo vadovautos medžioklės lapą).

D. L. tėvuko prašė pasiskambinti telefonu ir paraginti D. L. grįžti namo.

Po 24⁰⁰ val. liudytojas V. V. su būrelio pirmininku V. G. važiavo pasižiūrėti į bokštelį, kuriame D. L. medžiojo, tikėdamiesi rasti medžioklės pėdsakų, bet sumedžiojimo vietos nerado.

Išvažiavus liudytojui V. V. paskambino kolegė A. J. ir pasakė, kad (H. K. pateiktame) medžioklės lape nėra būrelio pirmininko parašo. Liudytojas V. V. nutarė išsiaiškinti šią aplinkybę sugrįžęs.

Grįžę apie 1⁰⁰ val. (į D. L. sodybą), rado D. L.. D. L. neprisipažino, kad (jo sumedžiotas) šernas nėra įrašytas (į medžioklės lapą); sakė, kad kažkas jį įskundė. Liudytojas V. V. negirdėjo, kad D. L. būtų sakęs, jog jo parašas kuriame nors dokumente (medžioklės lape) yra padirbtas. Tada trise išvažiavo ieškoti vietos, kur D. L. sumedžiojo šerną. D. L. parodė sumedžiojimo vietą. Sumedžiotas šernas nukrito į vandenį, bet ant akmens buvo kraujo. Kraujas šviežias, nesudžiūvęs.

Liudytojas V. V. klausė D. L., „ar būrelis turi pasidaręs su veterinarais“ (patalpas). D. L. atsakė, kad ne. Būrelio pirmininkas irgi sakė, kad būrelis turi vieną lupyklą, o (D. L.) lupykla neįteisinta.

R. V. žinojo, kur yra legali lupykla, nes iki aptariamo įvykio jis buvo sumedžiojęs elnią ir jį dorojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio oficialioje lupykloje. Pas žmogų (fizinį asmenį) retai būna įteisinta lupykla, todėl jeigu šernas yra dorojimas pas žmogų (fizinį asmenį), iškart kyla klausimų, kodėl čia dorojama.

V. G. ir H. K. buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir nubausti įspėjimais už tai, kad V. G. kaip būrelio pirmininkas nepasirašė H. K. išduotame medžioklės lape, o H. K. kaip medžioklės vadovas medžiojo su tokiu medžioklės lapu. H. K. kol kas nėra patrauktas atsakomybėn (už dokumento klastojimą).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. J. parodė, kad 2025 m. sausio 8 d. ji su kolega gavo pranešimą, jog gali būti, kad tam tikru adresu rudos arba baltos spalvos visureigiu atgabentas ir neteisėtai dorojamas žvėris: šernas arba elnias. Baltas buvo J. R. automobilis, rudas – D. L.. R. V. atvyko su J. R.. Pranešime buvo nurodytas konkretus adresas (duomenys neskelbtini), atrodo, (duomenys neskelbtini) su konkrečiu (namo) numeriu.

Kadangi pareigūnai buvo kitame rajone, todėl pasikeitė automobiliais, pasikvietė neetatinį aplinkos apsaugos inspektorių P. T. ir maždaug 23²⁰-24⁰⁰ val. nuvažiavo į pranešime nurodytą vietą.

Nuvykę pamatė, kad abu automobiliai (baltas ir rudas visureigiai) ir netgi daugiau stovėjo kieme. Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius P. T. per tvorą apžiūrėjo, ar kažkas vaikšto po kiemą, ar ūkiniame pastate dega šviesa. Kadangi šviesa degė, automobiliai buvo kieme, lyg kažkas iš namo įėjo į ūkinį pastatą, nusprendė įeiti į teritoriją ir patikrinti pranešimo aplinkybes.

Pareigūnai pateko į D. L. teritoriją per atidarytus vartus. Prie ūkinio pastato stovėjo D. L.. Kolegos prisistatė ir paklausė, ar yra dorojamas žvėris. Jis atsakė „taip“ ir mestelėjo ranka, kurioje patalpoje. P. T. ir V. V. įėjo į ūkinį pastatą, o liudytoja A. J. liko lauke su D. L., kad šis nenuslėptų kito susijusio nusižengimo. Liudytoja A. J. prašė D. L. neskambinti telefonu ir nekalbėti. Tačiau jis vis tiek tai darė ir, pasinaudojęs proga, pabėgo. Bėgdamas (D. L.) šoko per tvorą ir šūktelėjo (pašnekovui telefonu), kad „reikia įrašyti šerniuką, kaip ir kalbėjom“, kad „mažas“, ir panašiai.

Paaiškėjo, kad tą kartą buvo sumedžiotas šernas. Pareigūnai klausinėjo R. V. ir J. R., kas, kur, kaip medžiojo, kokie lapai. Liudytoja A. J. sutikrino medžioklės dokumentus, ginklus, leidimus nešiotis ginklą. Nė vienas (iš medžiojusiųjų) nepasižymėjo dideliu noru bendradarbiauti, atsakinėjo labai abstrakčiai: „ne“, „nežinau.“ Matėsi, kad jie šiek tiek pasimetę ir bando nepasiklysti aplinkybėse, bet atsakė į klausimus, kur, kada įsirašė į medžioklės lapą, kas medžiojo kartu su jais. Dėl sumedžioto žvėries nieko nežinojo. R. V. pasakojo, kad susitiko prie keliuko ir, jei liudytoja A. J. neklysta, H. K. pasakė jiems važiuoti pas D. L., nes ten doros (žvėrį). J. R. paaiškinimai ne itin skyrėsi nuo R. V.. Labai abstrakčiai ir labai mažai aiškino aplinkybes. Praktiškai visko reikėjo klausinėti, o surašė jie dar mažiau, negu pasakojo. Vaizdo medžiagoje girdisi, ką kalbėjo. Išsiaiškino, kad tą kartą V. G. buvo medžioklės vadovas, jo vadovaujamoje medžioklėje dalyvavo R. V., J. R. ir D. L..

Liudytoja A. J. įėjo į patalpą, kurioje buvo dorojamas sumedžiotas šernas. Jis nupjautomis galinėmis galūnėmis kabojo ant kablių ir iki priekinių kojų buvo nuluptas kailis. Liudytoja A. J. apžiūrėjo šūvio vietą, pasidarė nuotrauką, kiek šerno išdorota.

Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad prie šerno stovėjo du žmonės: R. V. ir J. R.. Peilis buvo rankoj, R. V. jį truputį slėpė: atsitraukė nuo gyvūno, atsirėmė į stalą ir padėjo ant stalo peilį. Iš pradžių R. V. pripažino, kad dorojo, bet vėliau sakė, kad nežinojo, jog lupykla neįregistruota Maisto ir veterinarinėje tarnyboje ir yra nelegali pirminio apdorojimo vieta; kad neturi patirties; neįvertino, kad reikia pasitikslinti prieš pradedant doroti, ar žvėris yra įrašytas (į medžioklės lapą), ir panašiai. Rašydami paaiškinimus, jie (R. V. ir J. R.) pripažino, kad dorojo (žvėrį). Teismas pridėjo prie bylos pora dokumentų, kurie įrodo, kad iki įvykio R. V. dorojo (savo sumedžiotą žvėrį) toje vietoje, kurioje leidžiama doroti (oficialioje (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio lupykloje).

Atvykus V. G., liudytoja A. J. pildė patikrinimo dokumentus. V. G. nurodė, kad tą vakarą medžiojo 3 skirtingos grupelės su 3 skirtingais medžioklės lapais. Viename lape įrašyti medžioklės vadovas V. G. ir (medžiotojai) R. V., J. R., D. L.; kitame medžioklės lape – medžioklės vadovas H. K. ir (medžiotojai) A. B., R. M., jeigu gerai pamena pavardes. Trečioji grupė buvo visai kitoj pusėj, prie Joniškio. Joje dalyvavo L. su kolega.

Kol V. G. ieškojo H. K. telefono numerio, J. R. susisiekė su juo. V. V. perėmė iš J. R. pokalbį ir prašė H. K. atvykti.

H. K. atvyko ir pateikė medžioklės lapą. Kolega jį sutiko lauke ir atnešė medžioklės lapą, nes liudytoja A. J. praktiškai visą laiką praleido ūkiniame pastate.

H. K. medžioklės lape buvo nurodytas medžioklės plotų naudotojo pirmininko pareigos, vardas ir pavardė, tačiau trūko jo parašo. Pagal Taisykles toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu, todėl negali būti organizuojama medžioklė. V. G. nepaaiškino, kodėl nėra jo parašo; pasakė, kad nežino. Liudytoja A. J. neatsimena, ar V. G. į jos pasakymą, kad nėra parašo, atsakė: „Susitiksim prie kavos“, bet tokia frazė nuskambėjo. Visada yra replikų, kai (dokumentuose) randa neatitikimų. Priima tai kaip juoką. Ir su R. V., ir su J. R., ir su kitais juokavo, nes puikiai supranta, kad situacija nėra maloni nė vienai pusei. Pareigūnai dirba savo darbą: renka įrodymus, dėlioja aplinkybes, sužiūri dokumentus. Jokio susitarimo (susitikti prie kavos) nebuvo ir net negali būti.

V. V. su V. G. vyko apžiūrėti vietą, kur sumedžiotas žvėris. Pėdsakų nerado ir grįžo. Liudytoja A. J. su P. T. liko prie ūkinio pastato, apžiūrėjo automobilį.

Grįžęs D. L. aiškino, kad yra nekaltas, kad įsirašė į lapą pas H. K., kad šernas yra įrašytas į tą (H. K.) lapą. D. L. nesakė, kad yra įsirašęs dviejuose medžioklės lapuose. Jis sakė, kad viena medžioklė baigėsi, taigi įsirašė pas kitą, nors medžioklė pas V. G. nebuvo baigta. V. G. patvirtino, kad medžioklės lapas galiojo iki 12 val. (nakties) ir kad jis kaip medžioklės vadovas negavo informacijos, jog kas nors sumedžiota arba jog D. L. baigė medžioklę jo vadovaujamoje medžioklėje ir perėjo į kitą (H. K. vadovaujamą) medžioklę. Be to, kita (H. K. vadovaujama) medžioklė irgi jau buvo baigta. Tai matyti iš H. K. susirašinėjimo su kitais dviem medžiotojais. Tie medžiotojai davė paaiškinimus. Jie teigė, kad trise įsirašė į (vieną H. K. išduotą medžioklės) lapą, o apie ketvirto asmens (D. L.) dalyvavimą nieko nežinojo; kad vakare medžioklė baigėsi ir jie išsiskirstė (nieko nesumedžioję).

D. L. su V. V. važiavo žiūrėti šerno sumedžiojimo vietos. D. L. parodė, kur sumedžiojo. Prie bokštelio rado kelis kraujo lašus.

Vėliau V. V. su P. T. ėjo paimti ginklus iš seifo. Atnešė parodyti, su kokiu ginklu D. L. nušovė gyvūną.

Iš D. L. sodybos pareigūnai išvyko paryčiais, galėjo būti apie 3 val. Laukė, kol atvažiuos paimti (D. L.) automobilio į saugojimo aikštelę, kol nuveš, kol dokumentus perduos, kol ginklą padės į ginklinę. Išvažiuodami pasiėmė šerną, padarė tyrimus dėl afrikinio kiaulių maro ir jį utilizavo.

Už tai, kad ant H. K. išduoto medžioklės lapo nėra būrelio pirmininko V. G. parašo, abu asmenys sulaukė administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir nubausti įspėjimais. Svarstoma, ar yra dokumento klastojimo požymių.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. T. parodė, kad įvykio metu buvo žiema: 2024 m. pabaiga ar 2025 m. pradžia. Jis dirbo neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi. Vakare, jau temo, ne dieną, gautas pranešimas, kad keli asmenys medžios ir, jei sumedžios žvėrį, gali būti, kad jo neįregistruos (neįrašys į medžioklės lapą), bandydami nuslėpti. Buvo nurodyti automobiliai, adresas, kur gali būti parvežtas sumedžiotas gyvūnas. Miestelis tikriausiai, jeigu neklysta, (duomenys neskelbtini).

Į reidą (patikrinti informaciją) vyko liudytojas P. T. ir kolegos V. V. ir A. J.. Jiems atvykus, buvo tamsu. Kolegos pasiliko prie automobilio toliau, o liudytojas P. T. priėjo prie nurodyto namo tvoros ir bent pora valandų stebėjo sodybą. Matė, kad toj sodyboj yra du pranešime minėti automobiliai. Žmonės judėjo: kas – į namą, kas – iš namo, kas – į pagalbines patalpas, garažą. Po to pamatė, kad iš garažo išeina vienas medžiotojas. Jis apsirengęs (medžiotojo drabužiais), todėl liudytojas P. T. spėjo, kad tai – medžiotojas. Liudytojas P. T. priėjo prie jo, prisistatė ir paklausė, ką sumedžiojo. Asmuo atsakė, kad sumedžiojo šerną. Liudytojas P. T. pranešė apie tai kolegoms. Kolegos taip pat atvažiavo į tą vietą. Liudytojas P. T. su V. V. nuėjo į garažą, o minėtas asmuo, kaip paskui suprato, D. L., pasiliko lauke su inspektore A. J.. Netrukus liudytojas P. T. išgirdo, kaip inspektorė (A. J.) šaukia: „Padėkit pagaut. Bėga D. L.!“ Bet jis pabėgo. Bėgo su „tapkėm“ ir treninginėm kelnėm, nors buvo sniego, šalta ir šlapia (drėgna). Aplinkos apsaugos inspektoriai gali patekti į visas patalpas, išskyrus gyvenamąsias, dalyvaujant šeimininkui. O šis buvo kieme, su juo kalbėta, bet jis pabėgo.

Garaže įrengta lupykla, žvėrių dorojimo vieta. Kabojo pusiau nuluptas šernas. Lupykloje buvo keturi asmenys. Jaunas berniukas ir pagyvenęs vyras buvo apsirengę paprastai, pilietiškai: su treningais, kedukais, o kiti du – medžioklinėmis aprangomis. Paklausti, kas dalyvavo medžioklėje, iš ten buvusių keturių asmenų atsakė du: vienas – tas, kuris dabar yra teisme (R. V.), o kito su barzda nei vardo, nei pavardės liudytojas P. T. neatsimena. Tie du asmenys (medžiotojai) minėjo, kad atvyko pas D. L. medžioti kaip svečiai. Paskui išaiškėjo, kad medžioklės vadovas nebuvo informuotas (apie sumedžiotą šerną) ar kaip ten (smulkmenų liudytojas P. T. nežino) ir kad sumedžiotas šernas neįrašytas į medžioklės lapą. Tada apie tai buvo pranešta būrelio pirmininkui.

Liudytojas P. T. nematė, kas dorojo gyvūną, bet stovėjo du asmenys – tie, kurie, kaip vėliau išsiaiškino, dalyvavo medžioklėje. Jie buvo nusirengę striukes, pasiraitoję rankoves. Vienas iš jų rankoje laikė peilį.

Atvyko būrelio pirmininkas. Jis taip pat patvirtino, kad niekas jo neinformavo, kaip buvo (apie sumedžiotą šerną).

Atvykęs dar vienas asmuo pristatė kitą medžioklės lapą. Tas asmuo pripažino, kad pabėgęs D. L. skambino jam ir prašė jį „išgelbėti“, t. y. įrašyti (sumedžiotą) šerną į kitą, svetimą lapą. Tas asmuo pasakė: „Bandžiau padėti draugui, tai įrašiau į tą lapą“, bet tai buvo jau po visko, kai šernas buvo išdorotas, praktiškai pusė jau išdorota, o žvėris privalo būti įrašytas medžioklės lape prieš išgabenant iš medžioklės plotų arba prieš pradedant pirminį apdorojimą. To padaryta nebuvo.

Po kurio laiko (kažkas) susisiekė su pabėgusiu D. L.. Jis grįžo. D. L. prisipažino: „Va dėl to ir bėgau, kad išsigandau, nes šernas nebuvo įrašytas“ (į medžioklės lapą). Ar jis nespėjo, ar ką. Kažkuriuo momentu „jie“ išvažiavo ir D. L. parodė, kur sumedžiojo šerną. Inspektoriai nusprendė, kad jei žvėris sumedžiotas nelegaliai, yra padaryta žala gamtai, o transporto priemonė, su kuria buvo gabenamas žvėris, turi būti konfiskuota. Atvažiavo operatorius ir išvežė automobilį.

(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. lapkričio 6 d. medžioklės lapas Nr. 42 buvo išduotas medžioklės vadovui V. G. ir galiojo nuo 2024 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Jame, be kita ko, rašoma, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 6 d. sumedžiojo vieną taurųjį elnią.

(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. lapkričio 8 d. medžioklės lapas Nr. 43 buvo išduotas medžioklės vadovui D. L. ir galiojo nuo 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės vadovui V. G. išduotas medžioklės lapas Nr. 54 galioja nuo 2024 m. gruodžio 29 d. iki 2025 m. kovo 31 d. Medžioklės lape Nr. 54 nurodyta, kad 2025 m. sausio 8 d. medžioklėje dalyvavo V. G., D. L., J. R. ir R. V.. Nėra įrašo apie sumedžiotą žvėrį. Antroje lapo pusėje tuščios eilutės apie sumedžiotus šernus (lytį, amžių), sumedžiojimo datą.

Medžioklės vadovas V. G. 2025 m. sausio 8 d. paaiškinime nurodė, kad 16³⁰ val. organizavo medžioklę. Joje dalyvavo jis, D. L., J. R. ir R. V.. Dar viename medžioklės lape (įrašyti) A. K., D. L.; H. K., A. B. ir R. M. – kitas lapas. Nė vienas medžiotojas nepranešė apie sumedžiotą žvėrį.

J. R. 2025 m. sausio 8 d. paaiškinimas teigė, kad šiandien apie 16¹⁵ val. atvažiavo pas būrelio pirmininką V. G. įsirašyti į medžioklės lapą kartu su R. V.. Medžiojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Žvėrių nesumedžiojo. Jis dorojo sumedžiotą šerną. Kuriame lape jis buvo įrašytas – nežino. Atvažiavo gyvos gamtos apsauga, kai šernas buvo dorojamas (duomenys neskelbtini).

R. V. 2025 m. sausio 8 d. paaiškinime rašė, kad šiandien apie 16¹⁵ val. atvažiavo pas būrelio pirmininką V. G. įsirašyti į medžioklės lapą kartu su J. R. ir D. L.. Medžiojo (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) su J. R.. Nežino vietos, kur medžiojo D., pavadinimo, nes yra svečias. Žvėrių nesumedžiojo. Jis medžiojo svečiuose ir apie būrelio vidaus tvarką nežino. Su J. R. atvažiavo pas D. L. į svečius. Dorojo šerną, bet kadangi jis svečias, nežinojo, kad lupykla nelegali.

D. L. 2025 m. sausio 8 d. paaiškinime nurodė, kad šiandien dalyvavo medžioklėje. Buvo sumedžiotas šernas. Buvo įsirašęs į lapą. Apie 19³⁰ val. buvo sumedžiotas šernas. Šernas buvo nedidelis. Paskambino kolegai, kuris ir medžiojo. Šernas buvo nedidelis. Pasikrovė ir nusprendė, kad bus daug patogiau tvarkytis namuose. Įsirašė antrąkart į lapą, nes kolega nemedžiojo, todėl pasirašė į kitą lapą. Parsivežė gyvūną namo ir atvyko aplinkosauga. Buvo šoko būsenos.

D. L. 2025 m. kovo 17 d. rašytiniai paaiškinimai dėl jam iškeltos administracinio nusižengimo bylos (ROIK 25264272946): V. G. faktiškai nedalyvavo 2025 m. sausio 8 d. medžioklėje. D. L. 2025 m. sausio 8 d. apie 18⁰⁰ val. iš bokštelio sumedžiojo šerną ir 20¹⁴ val. paskambinęs (kitos) medžioklės vadovui H. K. pranešė apie tai. H. K. pasiūlė D. L. vežti doroti šerną į savo namus, kur jis (D. L.) turi įsirengęs tam tinkamą vietą ir priemones. Nuo 20³⁵ val. iki 23⁰⁰ val. išsikrovė D. L. telefono baterija, todėl jis negalėjo pranešti V. G. apie sumedžiotą gyvūną. Įsikėlė šerną į automobilį ir išvyko į namus. Įsinešė šerną į patalpas ir pradėjo doroti. Atvyko aplinkos apsaugos pareigūnai. H. K. pasiūlė D. L. atvykti pas jį į namus, nes medžioklės lape trūko D. L. parašo. Jis nepasirašė medžioklės lape Nr. 56.

Spausdinti J. R. paaiškinimai D. L. iškeltoje administracinio nusižengimo byloje (ROIK 25264272946): jis su R. V. ir D. L. 2025 m. sausio 8 d. apie 17⁰⁰ val. nuvyko pas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovą V. G. įsirašyti į medžioklės lapą. [...] H. K. informavo, kad D. L. sumedžiojo šerną, ir sakė vykti link D. L. namų. [...] R. M. ir A. B. medžiojo kartu su D. L. ir žinojo apie sumedžiotą žvėrį.

Spausdinti R. V. paaiškinimai D. L. iškeltoje administracinio nusižengimo byloje (ROIK 25264272946): jis su J. R. ir D. L. 2025 m. sausio 8 d. apie 17⁰⁰ val. nuvyko pas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovą V. G. įsirašyti į medžioklės lapą. [...] R. V., J. R. ir D. L. buvo sutarę medžioti iki 22⁰⁰ val. […] H. K. informavo, kad D. L. sumedžiojo šerną, ir sakė vykti link D. L. namų. [...] Nekilo mintis, kad šernas gali būti neįrašytas į medžioklės lapą.

Pateiktos D. L. mobiliojo ryšio telefono ekrano nuotraukos, darytos jam susirašinėjant su A. B. per pokalbių programėlę „Messenger“. D. L. 20¹⁰ val. rašė: „tai vaziuosim sernioką t skaca nusilupti bet dar pasedim“, [...] „nu koks 30kg“, [...] „bet 3 visi vienodi buvo, kaiule miske“.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus 2025 m. sausio 8 d. medžioklės patikrinimo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), dorotas į medžioklės lapą Nr. 54 neįtrauktas šernas. Medžioklėje dalyvavo V. G., D. L., J. R. ir R. V..

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė A. J. 2025 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl fiksuotų medžioklės taisyklių pažeidimų ((duomenys neskelbtini) MPV) teigė, kad 2025 m. sausio 8 d. apie 20 val. gautas PPT apie galbūt neteisėtą medžioklę. Pranešėjas nurodė, kad gyvūnas – šernas ar elnias – rudos ar baltos spalvos visureigiu turėtų būti gabenamas nelegaliai doroti konkrečiu adresu (duomenys neskelbtini). Pasikvietė neetatinį inspektorių P. T..

Apie 23⁰⁰ val. nuvyko pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). P. T. stebėjo, kas vyksta apšviestame kieme. Telefonu informavo, kad asmenys vaikšto į ūkinį pastatą pro pakeltus garažo vartus.

Aplinkos apsaugos pareigūnai 23¹⁸ val. įėjo į teritoriją, prisistatė ir nurodė, kad gali būti, jog dorojamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas. Prie garažo vartų stovėjęs asmuo palinkčiojo galva ir griebėsi telefono, sakydamas, kad nori paskambinti (medžioklės) vadovui, nors jo kelis kartus prašyta nesunaudoti mobiliuoju telefonu. Girdėjo tokias frazes: „tai su H. buvom kalbėję, kad pas mane bus“, „nedidelis tas šerniukas“.

V. V. ir P. T. nuėjo į ūkinį pastatą, kur buvo dorojamas žvėris.

Baigęs kalbėti telefonu asmuo peršoko per tvorą ir pasileido bėgti. P. T. bandė jį vytis, bet asmuo dingo tamsoje. Tuo metu V. V. kalbėjo su (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininku V. G.. Laukė, kol jis atvyks.

Laukdami klausinėjo apie medžioklę. J. R. nurodė, kad nežino, kas sumedžiojo šerną; kad medžioklėje dalyvavo trise: jis, „tu“ (R. V.) ir D. (L.).

Ūkiniame pastate ant uždėto skersinio kablio kabėjo ir buvo pradėtas doroti šernas: nupjautos galinės kojos, iki priekinių kojų nuluptas kailis. Šauta į galvą, kulka išėjo kiaurai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis skyrius neišdavė veterinarinės priežiūros medžioklėje pažymos apie aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūnų duobės atitiktį teisės aktų reikalavimams adresu (duomenys neskelbtini).

Apie 23⁴⁰ val. atvyko (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas V. G.. Jis pateikė 2024 m. gruodžio 29 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 54. Medžioklės lape Nr. 54 pažymėta, kad 2025 m. sausio 8 d. medžioklėje dalyvauja 4 medžiotojai: V. G., D. L., J. R. ir R. V.. Nėra įrašo apie sumedžiotus žvėris. Pasak V. G., jam niekas nepranešė apie sumedžiotą žvėrį. V. G. nurodė, kad (tą vakarą) pagal vieną medžioklės lapą medžiojo jis, J. R., R. V. ir D. L.; pagal kitą – A. K. su D. L. (sėdėjo (duomenys neskelbtini)); pagal trečią – H. K., A. B. ir R. M.. V. G. svarstė, kad D. L. galėjo būti pas H. K..

J. R. paskambino H. K. ir davė telefoną pakalbėti pareigūnui V. V.. H. K. telefonu patvirtino, kad (2025 m. sausio 8 d.) organizavo ir dalyvavo medžioklėje, jis nieko nesumedžiojo, bet kolega D. L. sumedžiojo šerniuką ir turėjo važiuoti į lupyklą. H. K. atsakė, kad nežino, kaip asmuo vienu laiku dalyvavo dviejose medžioklėse.

J. R. ir R. V. duoti paaiškinimai (turėtų būti paaiškinimų blankai) surašyti jiems žinomas aplinkybes.

Apie 00⁰⁰ val. atvyko H. K. ir pateikė 2025 m. sausio 5 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 56. Medžioklės lape Nr. 56 pažymėta, kad 2025 m. sausio 8 d. medžioklėje dalyvauja 4 medžiotojai: H. K., A. B., R. M. ir D. L. (jis įrašytas paskutinis). Prie D. L. nurodyta, kad sumedžiotas 1 šernas, užpildyta antra lapo pusė: lytis – patinas, amžius – pirmametis. Tačiau medžioklės lape Nr. 56 trūko medžioklės lapą išdavusio asmens (V. G.) parašo, kaip tai numato Taisyklių 19.4 punktas, todėl pagal Taisyklių 20 punktą šis medžioklės lapas negalioja. Juridinio asmens vadovas ir medžioklę organizavęs medžiotojas traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.

V. V. su V. G. nuvažiavo į medžioklės vadovo D. L. nurodytą medžioklės vietą.

H. K. nurodė, kad D. L. nuo 23²¹ val. skambino jam kelis kartus (pridėjo D. L. skambučių telefonu ekrano nuotrauką), o apie 23⁴⁵ val. atvyko pas H. K. į namus ir dar kartą paprašė įrašyti jį ir sumedžiotą šerną į medžioklės lapą (Nr. 56). H. K. įrašė D. L. į medžioklės lapą (Nr. 56), gailėdamas draugo, nes jis gali prarasti darbą.

Grįžę V. V. su V. G. teigė, kad nerado (šerno) sumedžiojimo pėdsakų.

Prašė D. L. tėvo ir brolio surasti D. L..

Apie 1⁰⁰ val. grįžo D. L. ir tikino, kad nieko nepažeidė. Pareigūnai nurodė, kad žino, jog tikrovės neatitinkantis įrašas medžioklės lape Nr. 56 atsirado jau pradėjus doroti šerną, kai pareigūnai pradėjo neplaninį patikrinimą.

V. V. su D. L. dar kartą važiavo apžiūrėti šerno sumedžiojimo vietos.

Paimti abu medžioklės lapai Nr. 54 ir 56, dalinai išdorotas šernas, D. L. medžiotojo bilietas, rudas visureigis, kuriuo jis gabeno sumedžiotą šerną, ir graižtvinis šautuvas su optika ir ginklo kortele.

2025 m. sausio 9 d. į Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyrių iškviesti A. B. ir R. M.. Jie tvirtino, kad vakar medžiojo trise, t. y. jie ir medžioklės vadovas H. K.. D. L. su jais nemedžiojo.

Apskaičiavo, kad gyvūnijai padaryta 1 440,72 € žala.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas V. V. 2025 m. sausio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl fiksuotų medžioklės taisyklių pažeidimų ((duomenys neskelbtini) MPV) nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), atvyko apie 23⁰⁰ val. Neetatinis inspektorius P. T. nuėjo stebėti, kas vyksta. Specialistas V. V. 23¹⁸ val. privažiavo prie vartų ir nuėjo į garažą. Prie garažo stovėjo asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, D. L.. Specialistas V. V. prisistatė ir pasakė, kad turi pranešimą apie dorojamą žvėrį. D. L. patvirtino, kad yra sumedžiotas šernas. Specialistas V. V. su kolega P. T. įėjo į patalpą, kur buvo dorojamas šernas. Patalpoje buvo 4 piliečiai. J. R. ir R. V., tą dieną dalyvavę medžioklėje, dorojo (kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtai) sumedžiotą šerną ir rankose turėjo peilius (užfiksuota „Body“ kamera). Šalia stovėjo D. L. tėvas ir brolis. J. R. nurodė, kad medžioklei vadovavo V. G., o šerną sumedžiojo D. (L.).

Specialistas V. V. telefonu susisiekė su V. G.. V. G. patvirtino, kad vadovavo medžioklei ir su juo medžiojo D. L., J. R. ir R. V.. V. G. niekas nepranešė apie sumedžiotą žvėrį. Specialistas V. V. paprašė jo atvežti medžioklės lapą.

Kalbėdamas (su V. G.) telefonu, išgirdo, kaip kolegė šaukia, jog D. L. šalinasi. Neetatinis inspektorius P. T. bandė vytis, bet asmuo (D. L.) dingo tamsoje.

Buvo patikrinti medžiotojų, kurie dorojo šerną, medžioklės dokumentai, ginklai, leidimai nešioti ginklus.

Apie 23⁴⁰ val. atvažiavo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas ir medžioklės vadovas V. G.. Jis atvežė medžioklės lapą Nr. 54. Medžioklės lape Nr. 54 pažymėta, kad 2025 m. sausio 8 d. medžioklėje dalyvauja 4 medžiotojai: V. G., D. L., J. R. ir R. V.. Apie sumedžiotus žvėris neįrašyta. V. G. nurodė, kad (tą vakarą) pagal vieną medžioklės lapą medžiojo jis, J. R., R. V. ir D. L.; pagal kitą – A. K. su D. L. (sėdėjo (duomenys neskelbtini)); pagal trečią – H. K., A. B. ir R. M..

V. V. išgirdo, kad J. R. kalba telefonu su H. K., ir paprašė leisti jam pakalbėti. H. K. telefonu patvirtino, kad (2025 m. sausio 8 d.) organizavo ir dalyvavo medžioklėje, jis nieko nesumedžiojo, bet kolega D. L. sumedžiojo šerniuką ir turėjo važiuoti į lupyklą. H. K. atsakė, kad nežino, kaip asmuo vienu laiku dalyvavo dviejose medžioklėse. V. V. paprašė H. K. atvežti medžioklės lapą.

Apie 00⁰⁰ val. atvažiavo H. K.. Jis pateikė medžioklės lapą Nr. 56. Medžioklės lape Nr. 56 pažymėta, kad 2025 m. sausio 8 d. medžioklėje dalyvauja 4 medžiotojai: H. K., A. B., R. M. ir D. L. (jis įrašytas paskutinis). Ties D. L. eilutėje nurodyta, kad sumedžiotas 1 šernas, ir užpildyta antra lapo pusė: lytis – patinas, amžius – pirmametis. V. V. įspėjo H. K., kad nemeluotų ir neprisidirbtų daugiau problemų, nes pareigūnai žino, jog D. L. skambino ir prašė (post factum) įrašyti sumedžiotą šerną. H. K. paprašė paeiti į šoną ir pasakė, kad D. L. jam skambino, o apie 23⁴⁵ val. atvažiavo ir prašė įrašyti į medžioklės lapą jį (D. L.) ir jo sumedžiotą šerną, nes jam bus blogai su darbu. Norėdamas padėti, H. K. įrašė į (savo vadovautos) medžioklės lapą D. L. ir jo sumedžiotą šerną.

V. V. su V. G. važiavo į medžioklės vadovo D. L. nurodytą medžioklės vietą. Prie šėryklos buvo šviežios visureigio vėžės; sumedžioto žvėries tempimo pėdsakų nerado.

Grįžę atgal, rado D. L.. Su juo vėl vyko į medžioklės plotus. D. L. parodė, kur jis sumedžiojo šerną. Ten rado šviežių kraujo pėdsakų. V. V. padarė fotonuotraukas.

Tarnybinė filmavimo kamera „Body“ rodo vasaros laiką.

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pareiškėjo skundo argumentai susiję su tuo: 1) kad medžioklės vadovai V. G. ir H. K. neatliko savo pareigų, pvz., V. G. medžioklėje faktiškai nedalyvavo; H. K., kuris yra V. G. giminaitis, nepranešė V. G. apie D. L. sumedžiotą šerną, todėl V. G. neįrašė sumedžioto šerno į medžioklės lapą Nr. 54; 2) kad H. K. (jam su J. R.) pasakė, jog D. L. sumedžiojo šerną, ir nurodė važiuoti link D. L. namų; 3) pareiškėjas nežinojo, kur yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio žvėrių apdorojimo vieta. Žvėrių apdorojimo patalpa D. L. gyvenamojoje vietoje jam atrodė įrengta tinkamai, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad tai yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio žvėrių apdorojimo vieta; 4) kad specialios teisės medžioti atėmimas 3 metus aiškiai per griežtas, neatitinka ANK 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų principų.

ANK nenumato galimybės papildyti skundą, bet pareiškėjo gynėjas baigiamosiose kalbose ginčijo naujus motyvus: 1) kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai neteisėtai pateko į D. L. sodybą, todėl jų surinkti duomenys neteisėti; 2) kad sumedžiotas šernas buvo įrašytas į medžioklės vadovui H. K. išduotą medžioklės lapą Nr. 56, bet šis jį perrašė (suklastojo); 3) kad pareiškėjas kaip pradedantis medžiotojas negalėjo žinoti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio tvarkos.

Pareiškėjas nubaustas už du administracinius nusižengimus pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis. ANK 290 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3-16 dalyse numatytus pažeidimus. ANK 290 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą [...]. Šios normos blanketinės, nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje, kaip antai Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Taisykles, kuriose įtvirtintos medžiojamos gyvūnijos apsaugos ir kontrolės standartai, medžiotojų teisės ir pareigos ir panašiai.

Dėl pareiškėjo atsakomybės už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą (ANK 290 str. 8 d.)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtino Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (galiojanti redakcija nuo 2024 m. spalio 15 d. iki 2025 m. balandžio 30 d.).

Pagal Taisyklių 2.5 punktą medžioklės lapas – popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu arba vykdyti medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama.

Taisyklių 19 punktas nustato popierinio medžioklės lapo rekvizitus. Jame turi būti:

19.1. įrašyta medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardas, pavardė;

19.2. nurodytas pavadinimas medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti;

19.3. nurodytas popierinio medžioklės lapo galiojimo laikas [...];

19.4. nurodytas medžioklės plotų naudotojo atstovo vardas, pavardė, pareigos, parašas ir medžioklės plotų naudotojo antspaudas (jei medžioklės plotų naudotojas jį turi).

Medžioklės 2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. Nr. IX-966 (galiojanti redakcija nuo 2024 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnio 13 punktas apibrėžia, kad medžioklės plotų naudotojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Jeigu popieriniame medžioklės lape nėra bent vieno iš Taisyklių 19.1–19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų arba jei popierinis medžioklės lapas neįregistruotas ar nepažymėtas Taisyklių 8 priede nustatyta tvarka, toks popierinis medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį popierinį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti medžioklę ir medžioti (Taisyklių 20 p.).

Taisyklių 21 punktas reikalauja, kad, prieš pradėdamas medžioti, medžioklės vadovas popieriniame medžioklės lape įrašytų datą, dalyvaujančių medžiotojų (ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo popieriniame medžioklės lape nurodytoje vietoje, patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nepanaikinta. Pildydamas popierinį medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas popieriniame medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota.

Taisyklių 22 punktas numato, kad duomenys apie sumedžiotą laimikį privalo būti įrašyti į medžioklės lapą. Jei į medžioklės lapą neįrašyta kiek ir kokių rūšių gyvūnų sumedžiota, laikoma, kad šie gyvūnai sumedžioti neteisėtai, padarant žalos aplinkai (gyvajai gamtai).

Pagal Taisyklių 22.4. punktą, sumedžiojus šerną, nurodoma lytis ir papildomi duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis). Popierinį medžioklės lapą naudojantys medžioklės plotų naudotojai duomenis apie sumedžiotą šerną nurodo medžioklės lapo antrojoje pusėje.

Už teisingą popierinio medžioklės lapo užpildymą pagal Taisyklių 21 ir 22 punktus atsako medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas. Jei pildomas popierinis medžioklės lapas, medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą gyvūną (Taisyklių 23 p.).

Taisyklių 24 punktas nustato, kad kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria popierinį medžioklės lapą išduodantis [...] naudotojas (kai medžioklės plotų naudotojas juridinis asmuo, – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo).

Taisyklių 24.14 punktas reikalauja, kad medžioklės vadovas užtikrintų, jog būtų atlikta šernienos veterinarinė ekspertizė, ir nurodyti medžiotojams nenaudoti šios žvėrienos, kol negautos ekspertizės išvados.

Taisyklių 58.2.3. punktas draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Taisyklių 74. punktas numato, kad šiurkščiais medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai [...].

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-387/2023 konstatavo, kad [...] iš medžioklės taisyklių nuostatų akivaizdu, jog medžioklė – tai procesas, kuris apima ne tik konkretaus gyvūno sumedžiojimą (pvz., nušovimą), bet ir tolesnius veiksmus su sumedžiotu gyvūnu. Taigi, sumedžioto kanopinio gyvūno gabenimas ar dorojimas yra neatsiejama medžioklės dalis, todėl teisės aktuose (Medžioklės taisyklėse) nustatytų reikalavimų įgyvendinimas yra privalomas medžioklės teisėtumo garantas. Priešingu atveju sumedžioto kanopinio gyvūno gabenimas ar dorojimas, jei tai nustatyta tvarka neįrašoma į medžioklės lapą, sudaro prielaidas sumedžioto gyvūno apskritai neįrašyti į medžioklės lapą. 12. Sutiktina su pareiškėjų teiginiu, kad D. P. turėjo teisę sumedžioti tauriojo elnio patiną. Neginčytina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju medžioklės lapą turėjo pildyti ne D. P., o medžioklės vadovas, tačiau tai neatleidžia medžiotojo, sumedžiojusio limituojamą gyvūną, nuo pareigos įsitikinti, kad medžioklės lapas užpildytas tokio gyvūno sumedžiojimo vietoje. To nepadarius, o tokį gyvūną gabenant ar dorojant, tokio gyvūno sumedžiojimas laikomas neteisėtu ir būtent gyvūną sumedžiojusiam asmeniui užtraukia atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Medžioklės taisyklių nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą, nustatyta, kad pareiškėjas ir du liudytojai J. R. bei D. L. (kurie taip pat nubausti už medžioklės taisyklių pažeidimus ir apskundė nutarimus nubausti juos) 2025 m. sausio 8 d. atvyko pas (duomenys neskelbtini) medžioklės būrelio vadovą V. G., įsirašė į jo vadovaujamos medžioklės lapą Nr. 54 ir vyko medžioti į skirtingas vietas: pareiškėjas su liudytoju J. R. – prie (duomenys neskelbtini), liudytojas D. L. – bokštelyje netoli savo namų. Pareiškėjas ir liudytojas J. R. nepriklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui ir medžiojo jame svečių teisėmis. Medžioklės vadovas V. G. nurodė, kad 2025 m. sausio 8 d. nevyko medžioti su pareiškėju ir liudytoju J. R. nei su liudytoju D. L., bet minėtą vakarą medžiojo (duomenys neskelbtini). Medžiotojai, kurie 2025 m. sausio 8 d. dalyvavo medžioklės vadovo V. G. vadovaujamoje medžioklėje, pareiškėjas ir liudytojai J. R. ir D. L. savo paaiškinimuose ir parodymuose akcentavo, kad medžioklės vadovas V. G. su jais nemedžiojo. Medžioklės vadovas V. G. teigė, kad jis medžioja, kol šviesu, nes neturi kuo pasišviesti: galėjo išvykti į medžioklę apie 18³⁰ val., o grįžo 20³⁰ val. Teismas abejoja liudytojo V. G. parodymų dalimi apie jo dalyvavimą medžioklėje 2025 m. sausio 8 d. nuo 18³⁰ val. iki 20³⁰ val., nes nuo 2025 m. sausio 8 d. 18³⁰ val. (ir, savaime suprantama, vėliau) Šiaulių apylinkėse, į kurias įeina (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui priklausantys medžioklės plotų vienetai, būna astronominės sutemos, t. y. pasidaro tamsu tiek, kad danguje galima stebėti žvaigždes (informacijos šaltinis: https://www.timeanddate.com/worldclock/sunearth.html?day=08&month=01&year=2025&hour=18&min=30&sec=00&n=3934&ntxt=Lithuania+-+%C5%A0iauliai&earth=0). Kaip ten bebūtų, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju teisiškai nėra svarbi, nes Taisyklės nereikalauja, kad medžioklės vadovas būtų su arba šalia savo vadovaujamų medžiotojų ar medžiotojų, kurie sumedžiojo žvėrį. Vadovauti medžioklei ir duoti nurodymus medžioklės vadovas gali ir per atstumą, naudodamasis telekomunikacijų galiniais įrenginiais.

Pareiškėjas ir liudytojas J. R. nieko nesumedžiojo. Liudytojas D. L. apie 17-18 val. sumedžiojo šerną. Apie tai jis pranešė liudytojui J. R.. Iš liudytojo D. L. mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos išklotinės išrašo matyti, kad liudytojas D. L. 2025 m. sausio 8 d. vakare skambino liudytojui J. R. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) du kartus: 17³⁵ val. ir 18⁰¹ val., taigi anksčiausiai 17³⁵ val., vėliausiai 18⁰¹ val. jam pranešė apie sumedžiotą šerną. Liudytojas D. L. per programėlę „Messenger“ 20¹⁰ val. rašė A. B., kuris tą patį vakarą medžiojo H. K. vadovaujamoje medžioklėje: „tai vaziuosim sernioką t skaca nusilupti bet dar pasedim“, [...] „nu koks 30kg“, [...] „bet 3 visi vienodi buvo, kaiule miske“. 20¹⁴ val. liudytojas D. L. taip pat skambino liudytojui H. K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pranešė apie sumedžiotą šerną. Be to, liudytojas D. L. 18²⁹ val. ir 20³⁴ val. dar naudojo mobilius duomenis (naršė internete). Taigi liudytojas D. L. turėjo daugiau nei 2,5 valandos, skaičiuojant nuo 18⁰¹ val., kai antrą kartą skambino liudytojui J. R., iki 20³⁴ val., kai naudojo mobilius duomenis (naršė internete), pranešti medžioklės vadovui V. G. apie sumedžiotą šerną, bet to nepadarė dėl subjektyvių priežasčių, o ne todėl, kad būtų išsikrovusi jo mobiliojo ryšio telefono baterija.

Liudytojo D. L. mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Tele2“ pateiktos išklotinė išrašas taip pat įrodo, kad liudytojas D. L. skambino medžioklės vadovui V. G. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) 2025 m. sausio 8 d. 23²⁰ val. ir 23²⁴ val., liudytojui H. K. – 2025 m. sausio 8 d. 23²² val., t. y. po to, kai Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atvyko patikrinti įvykio aplinkybių.

Pasak pareiškėjo, jis buvo įsitikinęs, kad šernas įrašytas į medžioklės lapą Nr. 54, nes H. K. žinojo apie sumedžiotą žvėrį, jis yra V. G. giminaitis, todėl informacija, perduota H. K., yra perduodama ir V. G.. Tokiai išvadai nepakanka prielaidų. Liudytojas D. L., prieš 2025 m. sausio 8 d. sumedžiodamas šerną, nebuvo įsirašęs į liudytojo H. K. vadovaujamos medžioklės lapą, todėl 2025 m. sausio 8 d. tarp jo ir liudytojo D. L. teisiniai santykiai, susiję su medžiokle, nesusiklostė. Liudytojas H. K. kaip kitos medžioklės, nei kurioje dalyvauja liudytojas D. L., vadovas neturėjo pareigos pranešti kitos medžioklės vadovui V. G. apie liudytojo D. L. sumedžiotą šerną. Juo labiau kad byloje nėra duomenų, jog liudytojas H. K., iki prie (duomenys neskelbtini) sutiko pareiškėją ir liudytoją J. R., būtų žinojęs, kad liudytojas D. L. dalyvauja liudytojo V. G. vadovaujamoje medžioklėje, ir būtų žinojęs, kam pranešti. Dėl tos pačios priežasties liudytojas H. K. neturėjo nei pareigos, nei intereso prie senųjų kapinių sutiktiems pareiškėjui ir liudytojui J. R. nurodyti vykti pas liudytoją D. L. doroti šerno, tačiau negalėjo prieštarauti liudytojo J. R. planams vykti pas liudytoją D. L., kuris yra liudytojo J. R. vaikystės draugas, sakydamas: „Nu, ir važiuokite pas D.“

Medžioklės vadovo V. G. vadovaujamos medžioklės, kurioje dalyvavo pareiškėjas ir liudytojai J. R., D. L., lape Nr. 54 nėra įrašo apie liudytojo D. L. 2025 m. sausio 8 d. sumedžiotą šerną. Remiantis Taisyklių 22 punktu, laikoma, kad šernas sumedžiotas neteisėtai, padarant žalos aplinkai (gyvajai gamtai), nes taip iškreipiami duomenys apie gyvūnijos išteklių naudojimą. Pritartina pareiškėjo skundo argumentui, kad jei yra pildomas popierinis medžioklės lapas, pagal Taisyklių 23 punktą medžiotojas (kuris sumedžiojo gyvūną, šiuo atveju – liudytojas D. L.) privalėjo informuoti medžioklės vadovą V. G. apie sumedžiotą gyvūną. Antra vertus, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos prieš gyvūno dorojimo pradžią irgi pasidomėti, ar gyvūnas yra įrašytas į medžioklės lapą ir šia prasme jis sumedžiotas teisėtai, o jeigu pareiškėjas to nepadarė, neveikimas neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.

Pareiškėjo gynėjo argumentą, kad pareiškėjas kaip pradedantis medžiotojas negalėjo žinoti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio tvarkos (kaip medžioklės vadovą informuojamas apie sumedžiotą žvėrį, jeigu pildomas popierinis medžioklės lapas), paneigia (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. lapkričio 6 d. medžioklės lapas Nr. 42. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 6 d. sumedžiojo vieną taurųjį elnią ir turėjo apie tai pranešti (tiesiogiai arba per kitus asmenis) medžioklės vadovui V. G., laikoma, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 8 d. žinojo, kaip (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės vadovas informuojamas apie sumedžiotą gyvūną, jeigu yra pildomas popierinis medžioklės lapas.

Atsakant į pareiškėjo gynėjo argumentą, kad pareiškėjas nemoka doroti šerno ir tik stebėjo (žiūrėdamas mokėsi), kaip liudytojai J. R. su D. L. demonstruoja dorojimą, pažymėtina, kad mokiniui galioja tos pačios Taisyklės dėl dorojamo žvėries (ne)įrašymo į medžioklės lapą bei jo teisinių pasekmių kaip ir mokytojui (-ams).

Pareiškėjo gynėjas mano, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų surinkti duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais, nes pareigūnai pateko į privačią liudytojo D. L. teritoriją be teismo leidimo.

Teismo leidimų įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias; 7 dalis numato, kad privati teritorija – fizinių, privačių juridinių asmenų nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdoma, naudojama teritorija, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad jei aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (įskaitant nuomojamose, naudojamose kitu pagrindu), administraciniam teismui teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.

Nenustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai būtų patekę į liudytojo D. L. būstą (gyvenamąsias patalpas) ir ten atlikę tokius procesinius veiksmus kaip duomenų rinkimas. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vaikščiojo privačios sodybos kieme ir ūkiniame pastate (garaže).

Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1-2 dalis į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu. Esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo.

Nustatyta, kad pirmiausia į liudytojo D. L. sodybą (privačios namų valdos kiemą) įėjo liudytojas neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius P. T.. Iš liudytojo D. L. sužinojęs apie sumedžiotą šerną, liudytojas P. T. pakvietė kitus du kolegas iš Aplinkos apsaugos departamento ir su liudytoju V. V. nuėjo į ūkinį pastatą (garažą), kuriame buvo sumedžiotas šernas. Be pareiškėjo ir liudytojo J. R., ūkiniame pastate (garaže) dar buvo liudytojo D. L. tėvas ir brolis. Liudytojas D. L. pabėgo iš sodybos nežinoma kryptimi. Paskui į ūkinį pastatą (garažą) užėjo, aiškinosi įvykio aplinkybes, paėmė ginklus, tikrino ir pildė dokumentus ir t. t. liudytoja A. J.. Dar vėliau raginamas telefonu liudytojas D. L. grįžo atgal.

Teismas nenustatė, kad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius ir/ar Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai būtų pažeidę Įstatymo 17 straipsnio 1-2 dalis, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų surinkti duomenys atitinka leistinumo kriterijus.

Teismas nevertina ir plačiau nepasisako, ar medžioklės vadovas H. K. suklastojo medžioklės lapą Nr. 56 po to, kai pastarasis į medžioklės lapą Nr. 56 vienu metu įrašė liudytoją D. L., kaip dalyvaujantį 2025 m. sausio 8 d. jo vadovaujamoje medžioklėje, ir duomenis apie liudytojo D. L. sumedžiotą šerną. Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga tai, kad liudytojas D. L. nebuvo įsirašęs į 2025 m. sausio 8 d. medžioklės vadovo H. K. vadovaujamos medžioklės lapą Nr. 56, nes prieš tai įsirašė į 2025 m. sausio 8 d. medžioklės vadovo V. G. vadovaujamos medžioklės lapą Nr. 54. Kitaip tariant, liudytojas D. L. negalėjo tuo pačiu laiku ir vietoje dalyvauti net dviejų medžioklės vadovų V. G. ir H. K. vadovaujamose medžioklėse. Kaip minėta, egzistavo visos prielaidos liudytojui D. L. įvykdyti Taisyklių 19 punktą ir informuoti apie sumedžiotą šerną medžioklės vadovą V. G., nes po to, kai jis 17-18 val. sumedžiojo šerną, liudytojo D. L. mobiliojo ryšio telefonas dar veikė (nebuvo išsikrovusi baterija) ilgiau kaip 2,5 valandos. Liudytojas D. L. apie sumedžiotą šerną telefonu pranešė liudytojams J. R. ir H. K., per programėlę „Messenger“ – A. B., neturintiems pareigos įrašyti sumedžiotą šerną į medžioklės lapą, ir, atvirkščiai, nebuvo suinteresuotas pranešti medžioklės, kurioje jis buvo įsirašęs, vadovui V. G., ir to nepadarė.

Iš to, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, nes dorojo (anot pareiškėjo, mokėsi doroti) liudytojo D. L. sumedžiotą šerną, prieš tai nebūdamas įsitikinęs gyvūno sumedžiojimo teisėtumu, nors turėjo pareigą tuo pasidomėti.

Dėl pareiškėjo atsakomybės už sumedžioto gyvūno dorojimą ūkiniame pastate (garaže), kuris Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nepatvirtintas kaip gyvūnų pirminio apdorojimo patalpa (ANK 290 str. 1 d.)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 27 punkte sakoma, kad sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų, kurie pagal medžioklės taisyklių 3 punktą priskiriami prie stambiosios medžiojamosios faunos, pirminis apdorojimas turi būti atliekamas aikštelėje arba apdorojimo patalpoje.

Pagal Taisyklių 3. punktą prie stambiosios medžiojamosios faunos priskiriami šernai [...].

Reikalavimų 2.4 punkte nurodyta, kad medžiojamųjų gyvūnų pirminis apdorojimas – tai medžiojamųjų gyvūnų kailio nulupimas ir (ar) galvos nupjovimas, krūtinės ląstos ir pilvo ertmės atvėrimas, skrandžio, žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas; 2.6. punkte nurodyta, kad medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpa – patalpa, kurioje įrengta vieta medžiojamųjų gyvūnų pirminiam apdorojimui ir (ar) skerdenoms dalyti.

Reikalavimų 4., 16., 18., 20. punktai nustato, kad medžioklės plotų naudotojai savo medžioklės plotų vienete turi įrengti aikštelę ar apdorojimo patalpą ir gyvūninių atliekų duobę. Medžioklės plotų naudotojai, įrengę aikštelę su gyvūninių atliekų duobe, apdorojimo patalpą su gyvūninių atliekų duobe ar papildomą gyvūninių atliekų duobę, turi raštu kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį padalinį, kurio kontroliuojamojoje teritorijoje yra aikštelė, apdorojimo patalpa ar gyvūninių atliekų duobė, ir pateikti laisvos formos prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės, apdorojimo patalpos ar gyvūninių atliekų duobės atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo. Jei [...] aikštelė, apdorojimo patalpa ir gyvūninių atliekų duobė atitinka Reikalavimų 6-13 punktus, išduodama pažyma apie aikštelės, apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės atitiktį teisės aktų reikalavimams ir apie tai raštu informuojamas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kuris medžioklės plotų naudotojams išdavė leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Pažyma galioja neterminuotai.

Sumedžiotas šernas buvo dorojamas patalpoje, kuri Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos iki 2025 m. sausio 8 d. nepripažinta kaip pirminio apdorojimo patalpa ir apie kurios egzistavimą oficialiai nežinojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba nei Aplinkos apsaugos departamentas, taip apsunkinant medžioklės teisėtumo kontrolę bei sudarant prielaidas doroti sumedžiotą gyvūną, prieš tai tinkamai neužpildžius medžioklės lapo.

Pareiškėjas privalėjo pasidomėti ne tik tuo, ar dorojamas sumedžiotas šernas prieš tai buvo įrašytas į medžioklės, kurioje dalyvavo liudytojas D. L., lapą Nr. 54, bet ir ar šernas dorojamas patalpoje, kuri Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos yra pripažinta pirminio apdorojimo patalpa. Priešingu atveju jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareiškėjui skirtos administracinio poveikio priemonės (ne)atitikimo ANK 32 straipsnio 2 dalyje išvardintiems fundamentaliems principams

ANK 290 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5, 6, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privalu skirti teisės medžioti atėmimą nuo 3 iki 5 metų.

ANK 32 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė būtų skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020, kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2023).

Medžiotojo statusas suteikia ne tik tam tikrų teisių, susijusių su medžiokle, bet apima ir tam tikras pareigas medžioklės srityje. Pareiškėjas pažeidimų metu sąmoningai pasirinko poziciją „niekuo nesidomėti, nesigilinti, kad nieko nežinotų“, nes jis esą yra naujokas ir (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje medžiojo svečio teisėmis. Toks pasyvumas nepateisinamas. Kaip teisingai atsiliepime į skundą pastebėjo institucija, kurios nutarimas skundžiamas, pareiškėjas pažeidė medžioklės taisykles šiurkščiai, bet, nepaisant to, jam skirtas minimalus specialios teisės medžioti atėmimo terminas. Skunde apylinkės teismui pareiškėjas kaltės nepripažino ir nesigailėjo elgęsis neteisėtai; taip pat nenustatyta kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ANK 35 str. 1 d.). Galiausiai pareiškėjas nedetalizavo, kaip (kuo) administracinio poveikio priemonė nesuderinama su teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo, proporcingumo principais. Teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl ko reikėtų mažinti administracinio poveikio priemonės trukmę ar ją visiškai panaikinti, todėl atmeta šią skundo dalį kaip teisiškai nepagrįstą.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) R. V. 2025 m. balandžio 6 d. skundą, kuriuo jis prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės G. M. 2025 m. kovo 18 d. nutarimą nubausti jį pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 ir 8 dalis bei skirti administracinio poveikio priemonę, atmesti.

Nutarties patvirtintą nuorašą įteikti arba per 3 d. d. išsiųsti pareiškėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) R. V. ir jo gynėjui advokatui R. T.; institucijai, kurios nutarimas skundžiamas, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.