Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-25 sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

7.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą

6. Apeliaciniame skunde apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 108,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, tačiau priteisti 26 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-04-30, nuo pagal 2019-04-30 sudarytą sutartį Nr. BOB-dxx8pybh tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantės vertinimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

7. Kasacinis teismas pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, išaiškindamas, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

8. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, prašydama priteisti 108,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-05-01) iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-27), negautas pajamas paskaičiavo iš viso už 215 dienų nuo negrąžintos kredito dalies (727,98 Eur) (b. l. 7). Akcentuotina, jog 2020-05-01 sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti jos negautas pajamas, kuris ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai (mokėjusi įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jai nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos (727,98 Eur), o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 108,90 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos (727,98 Eur), nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-05-01) iki ieškinio parengimo dienos (2020-11-27) priteisimo. Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (727,98 Eur), savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.

10. Netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 26 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (727,98 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-04-30), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja 26 proc. procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 727,98 Eur, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, atvirkščiai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime konstatavo, jog ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio pajamas gauti anksčiau negu šalys suderėjo sudaryta sutartimi ir jų dydis negali viršyti 494,56 Eur dydžio (Sutartimi sulygtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-04-30. Iš byloje esančių Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų ir jose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 494,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 26 proc. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 10, CBP-33957). Tai reiškia, kad iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 494,56 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad atsakovei tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020-05-01 sutartį nutraukė ir iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 76,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Minėtą sumą ginčijamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra). Todėl ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-05-01) iki sutarties termino pabaigos (2023-04-30) sudarytų 418,19 Eur sumą (494,56 Eur – 76,37 Eur). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

12. Kaip jau buvo minėta (žr., 11 punktą), remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti kaip negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma yra 26 proc., taip pat numatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo pagrindą gauti 494,56 Eur palūkanų sumą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 10, CBP-33957), iš kurios 76,37 Eur palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo priteista teismo sprendimu. Ieškovė 26 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (727,98 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš sutarties specialiosiose sąlygose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 494,56 Eur. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, kad negautos pajamos tiek už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, tiek už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023-04-30), turi būti skaičiuojamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, konstatuotina, jog pirmosios instancijos ginčo sprendimu pagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023-04-30 nuo pagal 2019-04-30 sudarytą sutartį Nr. BOB-dxx8pybh tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Pažymėtina, kad panašios pozicijos laikomasi ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-331-577/2021; 2021-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-426-580/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021; 2021-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021). Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nenurodė konkrečios negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos, sumos, kaip tą ieškinyje buvo padariusi ieškovė, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas per se yra neteisėtas ir nepagrįstas.

14. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti taip pat ir 26 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 727,98 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2023-04-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovė jai suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po Sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos. Apeliantės vertinimu, ji į šį reikalavimą įdėjo papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) būtų skaičiuojamos ne ilgiau kaip iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl atsakovė išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.

15. Kaip minėta (žr., 13 punktą), kredito sutartis su atsakove nutraukta 2020-05-01. Remiantis šioje nutartyje cituota kasacinio teismo praktika, suformuota 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovei nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

16. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 727,98 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2023-04-30) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininkės prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

17. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovei nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Kredito sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal Kredito sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio.

18. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, taip pat netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą už akių, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinio skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-25 sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.