- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-10875-457/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01262-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- Pakruojo rajono Laipuškių žemės ūkio bendrovės
dalyvaujant pareiškėjos Pakruojo rajono Laipuškių žemės ūkio bendrovės atstovams Valdui Juknevičiui ir advokatui A. Š.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Pakruojo rajono Laipuškių žemės ūkio bendrovės (toliau – Laipuškių ŽŪB) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras, Pakruojo rajono savivaldybė, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Laipuškių ŽŪB, įmonės kodas 167937586, buveinės adresas: Pušaloto g. 10, Laipuškių k., Klovainių sen., Pakruojo r., nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – statinį su priestatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini):
1. pagrindinis pastatas – statinys (sandėlis), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimo, pažymėtas plane: 1F1 p, statybos pradžios metai: 1972, statybos pabaigos metai: 1972, baigtumas: 100%, aukštų skaičius – 2, tūris – 1179 m³, bendras plotas – 413,25 m², pamatai – betonas, sienos – plytos, perdangos – medis, stogo konstrukcija – šlaitinis, stogo danga – asbestcementis, išorės apdaila – nėra, pertvaros – plytos, grindys – monolitinės, langai – mediniai, durys – medinės, vidaus apdaila – nėra.
2. pagrindinio pastato priestatai:
2.1. priestatas 1f1b – statybos pradžios-pabaigos metai 1993-1993, baigtumas: 100%, aukštų skaičius – 1, tūris – 1605 m³, bendras plotas – 210,71 m², pamatai – betonas, sienos – gelžbetonio plokštės, perdangos – nėra, stogo konstrukcija – šlaitinis, stogo danga – asbestcementis, išorės apdaila – nėra, pertvaros – nėra, grindys – monolitinės, langai – nėra, durys – medinės, vidaus apdaila – nėra;
2.2. priestatas 2f1p – statybos pradžios-pabaigos metai 1993-1993, baigtumas: 100%, aukštų skaičius – 1, tūris – 15 m³, bendras plotas – 4,14 m², pamatai – betonas, sienos – plytos, perdangos – medis, stogo konstrukcija – šlaitinis, stogo danga – asbestcementis, išorės apdaila – nėra, pertvaros – nėra, grindys – monolitinės, langai – mediniai, durys – medinės, vidaus apdaila – nėra;
2.3. priestatas 3f1p – statybos pradžios-pabaigos metai 1993-1993, baigtumas: 100%, aukštų skaičius – 1, tūris – 426 m³, bendras plotas – 80,15 m², pamatai – betonas, sienos – plytos, perdangos – medis, stogo konstrukcija – šlaitinis, stogo danga – asbestcementis, išorės apdaila – nėra, pertvaros – nėra, grindys – monolitinės, langai – mediniai, durys – medinės, vidaus apdaila – nėra.
Pareiškime nurodė, kad 1992 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono Laipuškių žemės ūkio įmonė (toliau – Laipuškių ŽŪĮ) buvo reorganizuota į Laipuškių ŽŪB, kuri Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 1992 m. birželio 16 d., įmonės kodas 167937586. Reorganizuojant Laipuškių ŽŪĮ 1992 m. liepos 1 d. buvo surašytas „Pakruojo rajono Laipuškių ŽŪĮ turto perdavimo-priėmimo Laipuškių ŽŪB Aktas“. 1993 m. vasario 26 d. prie Laipuškių ŽŪB prisijungė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Malūnėlis“ ir iš UAB „Malūnėlis“ buvo priimtas nekilnojamas turtas: malūnas-priestatas (pastatymo metai 1972-1993, pradinė vertė 150 421, nusidėvėjimo suma 1 880), sandėlis-džiovykla su priestatu (statybos metai 1972-1993, pradinė vertė 226 817, nusidėvėjimo suma 2 835). Kadangi priimtiems iš UAB „Malūnėlis“ pastatams nebuvo suteikti unikalūs numeriai, 2005 m. liepos mėnesį Laipuškių ŽŪB kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu atlikti statinių kadastrinius matavimus ir nustatyti kadastro duomenis. 2005 m. liepos 12 d. buvo suformuota „Nekilnojamo turto objekto kadastrinių matavimų byla“ statiniui (statiniams), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad statinys yra adresu: (duomenys neskelbtini), paskirtis – sandėliavimo, pavadinimas – sandėlis, pažymėtas plane: 1F1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai: 1972, statybos pabaigos metai: 1972 ir t. t. Taip pat užfiksuoti pagrindinio pastato priestatų (jų dalių) kadastro duomenys: priestatas 1f1b; priestatas 2f1p ir priestatas 3f1p. Iš sandėlio 1F1p eksplikacijos matyti, kad priestatas 3f1p yra malūnas. Dėl minėtų statinių įteisinimo 2023 m. gruodžio 8 d. Laipuškių ŽŪB kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu pateikti dokumentai: 1992 m. liepos 1 d. perdavimo-priėmimo aktas, 2023 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. 47, 1992 m. liepos 1 d. kitas juridinis dokumentas. VĮ Registrų centras prašymą atmetė, nes pateikti aukščiau paminėti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo Laipuškių ŽŪB ir juose trūksta daiktą identifikuojančių duomenų.
2024 m. gegužės 27 d. Laipuškių ŽŪB pakartotinai VĮ Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti Laipuškių ŽŪB nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu pateikė dokumentus – 2023 m. gruodžio 6 d. įgaliojimą Nr. 46, 1993 m. birželio 11 d. Pajų pasirašymo sutartį Nr. 15. VĮ Registrų centras išnagrinėjęs pateiktą 1993 m. birželio 11 d. Pajų pasirašymo sutartį Nr. 15 bei aukščiau minėto nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro elektroniniame dokumentų archyve esančius dokumentus, nustatė, kad „pateiktas dokumentas neatitinka bei prieštarauja jau anksčiau teiktiems dokumentams. Pagal pateiktą pajų pasirašymo sutartį objektas privatizuotas, pasirašant pajus privatizuojamos Laipuškių ŽŪĮ, o elektroniniame dokumentų archyve esantys 1993 m. vasario 26 d. protokolas ir perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad UAB „Malūnėlis” prisijungia ir bendrovės narių pajus priskaitomas bei perduodamas Laipuškių ŽŪB. Dėl šių aplinkybių negalima daryti vienareikšmės išvados, kaip Laipuškių ŽŪB įsigijo prašomą įregistruoti objektą – ar pasirašant pajus iš privatizuojamos Laipuškių ŽŪĮ, ar įsigijo iš UAB „Malūnėlis“. Be to, pajų pasirašymo sutartyje nėra jokių nekilnojamuosius daiktus identifikuojančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad Juridinių asmenų registro duomenimis Laipuškių ŽŪB įregistruota 1992 m. birželio 16 d., o duomenų apie tai, kad UAB „Malūnėlis“ yra prijunta prie Laipuškių ŽŪB nėra“.
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų VĮ Registrų centrui rašytinių įrodymų matyti:
- 1992 m. balandžio 28 d. aukcione, kuris įvyko Klovainių agrarinės reformos tarnybos kultūros namų patalpose, dalyvavo asmenų grupės įgaliotas atstovas A. R., kuri nupirko malūną bei sandėlį su džiovykla;
- 1992 m. gegužės 26 d. asmenų grupė, kuri įgaliojo A. R., įsteigė UAB „Malūnėlis“. Steigimo sutartis buvo surašyta 1992 m. gegužės 28 d.;
- UAB „Malūnėlis“ Pakruojo rajono valdyboje buvo įregistruota 1992 m. birželio 2 d.;
- 1993 m. vasario 26 d. UAB „Malūnėlis“ vykusiame visuotiniame susirinkime nutarė prisijungti prie Laipuškių ŽŪB bei bendrovės narių pajus priskaityti prie Laipuškių ŽŪB pajinių įnašų;
- 1993 m. vasario 26 d. buvo surašytas UAB „Malūnėlis“ turto perdavimo-priėmimo Laipuškių ŽŪB aktas, iš kurio matyti, kad perduodamą-priimamą turtą sudaro: malūnas priestatas, pastatymo metai 1972-1993, sandėlis-džiovykla su priestatu, pastatymo metai 1972-1993;
- 1992 m. liepos 1 d. buvo surašytas Pakruojo rajono Laipuškių ŽŪĮ turto perdavimo-priėmimo Laipuškių ŽŪB aktas, iš kurio matyti, kad tarp perduotų pagrindinių priemonių yra: Nr. 2 „Apval. Sandėlis“, statybos metai – 1972, Nr. 22 „Grūdų sand. Su svarst.“ statybos metai 1989.
Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, sandėlį-džiovyklą bei malūną 1992 m. liepos 1 d. Laipuškių ŽŪĮ perdavė Laipuškių ŽŪB bei 1993 m. vasario 26 d. tuos pačius pastatus UAB „Malūnėlis“ perdavė Laipuškių ŽŪB. Pareiškėja mano, kad tuo metu neturint patikimo apskaitos vedimo buvo padaryta techninė klaida ir šie pastatai buvo perleisti du kartus, bet abu kartus galutinis savininkas yra Laipuškių ŽŪB, todėl šiuo atveju nuginčyti pastatų priklausomybę nėra pagrindo. Be to, duomenų apie tai, kad UAB „Malūnėlis“ yra prijunta prie Laipuškių ŽŪB, nėra. Kadangi yra du šių pastatų įgijimo pagrindai, todėl Nekilnojamo turto registro tvarkytojas negali įregistruoti nekilnojamo turto Laipuškių ŽŪB vardu ir dėl šios priežasties Laipuškių ŽŪB kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės į pastatus patvirtinimo.
Šiuo atveju, pastato su priestatais įsigijimo dokumentai yra, bet jie prieštaraujantys vieni kitiems, bet juos vienijantis faktas tas, kad Laipuškių ŽŪB įsigijo pastatą su priestatais teisėtai. Kurioje stadijoje įvyko klaida – ar tai perduodant turtą iš Laipuškių ŽŪĮ Laipuškių ŽŪB, ar parduodant vėliau turtą per aukcioną UAB „Malūnėlis“, kuri prisijungė su įgytu nekilnojamuoju turtu prie Laipuškių ŽŪB, pareiškėjas nustatyti negali. Dokumentai, įrodantys nuosavybės teisių atsiradimą į apvalų sandėlį su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors ir yra, bet tarpusavyje prieštarauja, todėl Laipuškių ŽŪB privalo kreiptis į teismą dėl šių statinių valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Į šiuos statinius niekas nepretenduoja. Nuo 1992 m. liepos 1 d. Laipuškių ŽŪB sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai valdo statinį – sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1F1p, su priestatais, pažymėtais plane 1f1b, 2f1p, 3f1p, adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo atstovas advokatas A. Š. pareiškėjos pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė analogiškas aplinkybes, kurios yra nurodytos pareiškime. Patikslino savo reikalavimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. statinį su priestatais, esančius (duomenys neskelbtini). Minėto nekilnojamojo turto vienintelis savininkas yra pareiškėja ir niekas daugiau į minėtą nekilnojamąjį turtą nepretenduoja.
Pareiškėjo atstovas Valdas Juknevičius teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 2001 m. yra paskirtas Laipuškių ŽŪB vadovu, o iki tol dirbo bendrovėje kitose pareigose. Ginčo nekilnojamasis turtas nebuvo įteisintas. Darbuotojai iš Laipuškių ŽŪB buvo įkūrę UAB „Malūnėlis“, įgiję ginčo nekilnojamąjį turtą ir vėliau tą turtą perdavė pareiškėjai. Praktiškai UAB „Malūnėlis“ veikla nebuvo vykdoma. Ginčo nekilnojamasis turtas yra senas sandėlis ir priestatas, buvusi džiovykla. Seniau minėtuose pastatuose buvo malami grūdai, šiuo metu naudojasi priestatu, o sandėlyje yra sandėliuojami visokie daiktai. Minėtais pastatais visą laiką, nuo 1992 m., kuomet įsisteigė pareiškėja, naudojosi pareiškėja.
Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba buhaltere Laipuškių ŽŪB. Buvo Laipuškių žemės ūkio kolūkis, kai skyrėsi kolūkiai, atsiskyrė 90 žmonių grupė, kurie ginčo nekilnojamąjį turtą perdavė UAB „Malūnėlis“, vėliau UAB „Malūnėlis“ ginčo nekilnojamąjį turtą perdavė pareiškėjai. Tai patvirtina byloje pateiktas aktas, kad UAB ‚Malūnėlis“ perduoda Laipuškių ŽŪB pastatus – malūną, apvalų sandėlį. Tai įvyko lyg 1993 m. Ten yra vienas pastatas, bet jis yra išskirtas į dvi dalis – sandėlis ir džiovykla. Pagrindinis pastatas – sandėlis, ir priestatas. Šiuo nekilnojamuoju turto nuo pat 1992 m. iki šiol naudojasi Laipuškių ŽŪB. Daugiau jokių pretendentų į minėtą turtą nėra. Minėto nekilnojamojo turto negali įregistruoti, nes VĮ Registrų centrui trūksta informacijos, duomenų. 1992 m. minėtam nekilnojamajam turtui nebuvo suteiktas konkretus adresas, tiesiog buvo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ir viskas.
Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba buhaltere Laipuškių ŽŪB. Ginčo pastatai pradžioje priklausė kolūkiui, įvykus perversmui susidarė asmenų grupė, kurie pasivadino „Malūnėlis“ ir perėmė ginčo pastatus. Paskui paaiškėjo, kad minėta asmenų grupė įsiregistravo UAB „Malūnėlis“, tačiau ginčo nekilnojamojo turto neįregistravo. UAB „Malūnėlis“ nepavykus vykdyti veiklos, bendrovė buvo išregistruota. Yra perdavimo aktai, kad UAB „Malūnėlis“ ginčo nekilnojamąjį turtą perrašė Laipuškių ŽŪB. Visa tai vyko 1993 m. ir nuo to laiko minėtais pastatais visą laiką naudojosi ir dabar naudojasi Laipuškių ŽŪB. Laipuškių ŽŪB ginčo nekilnojamojo turto neregistravo, 2005 m. pasidarė kadastrinius matavimus, norėjo įregistruoti, tačiau nepavyko. Daugiau jokių pretendentų į minėtą turtą nėra.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl dėl pareiškimo pagrindo nepasisako ir reikalavimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Pakruojo rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi daiktinių teisių, pretenzijų į pareiškėjos pareiškime minimą nekilnojamąjį turtą, todėl sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos pareiškime minimas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso Laipuškių ŽŪB.
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
- 1992 m. balandžio 28 d. A. R., kuri buvo įgaliota pagal 1992 m. balandžio 24 d. fizinių asmenų grupės (90 asmenų) sutartį, aukciono metu įgijo malūną ir sandėlį su džiovykla, esančius (duomenys neskelbtini), už bendrą 377 238 rublių sumą;
- 1992 m. gegužės 26 d. 90 akcininkų įsteigė UAB „Malūnėlis“;
- 1992 m. gegužės 28 d. UAB „Malūnėlis“ steigimo sutartimi steigėjai A. R. ir L. R. susitarė įsteigti bendrovę su 377 238 rublių įstatiniu kapitalu, kai 3720 bendrovės išleistas paprastąsias vardines akcijas įsigyja steigėjai. Steigėjai pasirašytą akcijų vertę pilnai padengia turtiniais įnašais akcijų pasirašymo sutarties metu perduodami į bendrovės įstatinį kapitalą jiems priklausantį 1992 m. balandžio 28 d. aukcione įsigytą malūną ir sandėlį su džiovykla, adresu (duomenys neskelbtini);
- 1992 m. birželio 2 d. įregistruota UAB „Malūnėlis, įmonės kodas 167934519, buveinės adresas Laipuškių k., Pakruojo r. sav., šiuo metu jos statusas Juridinių asmenų registre – išregistruotas;
- 1992 m. birželio 16 d. įregistruota Laipuškių ŽŪB;
- 1992 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono Laipuškių žemės ūkio įmonės turto perdavimo-priėmimo Laipuškių ŽŪB aktu Laipuškių žemės ūkio įmonė perdavė ir Laipuškių ŽŪB priėmė turtą;
- iš UAB „Malūnėlis“ inventorizacijos apyrašo, sudaryto 1993 m. sausio 1 d., matyti, kad bendrovė savo žinioje turėjo ir valdė 1972 m. pastatytus malūną ir sandėlį su džiovykla;
- iš 1993 m. vasario 26 d. UAB „Malūnėlis“ visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 1, matyti, kad visuotiniame narių susirinkime, kuriame dalyvavo 90 narių, buvo nutarta prisijungti prie Laipuškių ŽŪB, bendrovės narių pajų priskaityti prie Laipuškių ŽŪB pajinių įnašų;
- iš 1993 m. vasario 26 d. UAB „Malūnėlis“ turto perdavimo-priėmimo Laipuškių ŽŪB akto matyti, kad UAB „Malūnėlis“ perdavė, o Laipuškių ŽŪB priėmė – malūną-priestatą, 1972-1993 m. statybos, sandėlį-džiovyklą su priestatu, 1972-1993 m. statybos, kurių bendra pradinė vertė – 337 238;
- Nekilnojamojo turto registre pastatas – statinys-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį nėra ir nebuvo įregistruoti.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – statinį su priestatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
Pagal formuojamą teismų praktiką, pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra būtinos sąlygos: 1) kad asmuo buvo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatus ir 2) kad turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kurie yra prarasti; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, kai nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Aukščiau aptartų rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovo V. Juknevičiaus, liudytojų A. B. ir D. B. pateiktų paaiškinimų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad statinį – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1993 m. vasario 26 d. teisėtai nuosavybės teise valdė pareiškėja.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovo V. Juknevičiaus, liudytojų A. B. ir D. B. pateiktų paaiškinimų labiau tikėtina yra tai, kad ardant tarybinius kolūkius, šiuo atveju Pakruojo rajono Laipuškių kolūkį, buvo įsteigta Laipuškių ŽŪĮ, o 1992 m. gegužės 26 d. įsteigta Laipuškių ŽŪB. Laipuškių ŽŪĮ savo turtą perdavė Laipuškių ŽŪB ir tai patvirtinta 1992 m. liepos 1 d. Pakruojo rajono Laipuškių žemės ūkio įmonės turto perdavimo-priėmimo Laipuškių ŽŪB aktas. Tuo pačiu metu, iš Laipuškių ŽŪĮ atsiskyrė 90 asmenų grupė, t. y. Laipuškių ŽŪĮ pajininkai, kurie, įgalioję vieną asmenį, 1992 m. balandžio 28 d. vykusiame aukcione įsigijo malūną ir sandėlį su džiovykla, esančius (duomenys neskelbtini). Minėta 90 asmenų grupė 1992 m. gegužės 26 d. įsteigė UAB „Malūnėlis“ ir įsteigtos bendrovės akcijų vertę padengė turtiniais įnašais – akcijų pasirašymo sutarties metu perduodami į bendrovės įstatinį kapitalą jiems priklausantį 1992 m. balandžio 28 d. aukcione įsigytą malūną ir sandėlį su džiovykla, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Malūnėlis“ savo nuosavybės teisių į malūną ir sandėlį su džiovykla, adresu (duomenys neskelbtini), neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Kadangi UAB „Malūnėlis“ nevykdė savo veiklos, tai bendrovės akcininkai 1993 m. vasario 26 d. priėmė sprendimą prisijungti prie Laipuškių ŽŪB, bendrovės narių pajų priskaityti prie Laipuškių ŽŪB pajinių įnašų. Tą pačią dieną, t. y. 1993 m. vasario 26 d., UAB „Malūnėlis“ turto perdavimo-priėmimo Laipuškių ŽŪB aktu perdavė, o Laipuškių ŽŪB priėmė – malūną-priestatą, 1972-1993 m. statybos, sandėlį-džiovyklą su priestatu, 1972-1993 m. statybos, kurių bendra pradinė vertė – 337 238 rublių. Malūnas ir sandėlis su džiovykla, esantys (duomenys neskelbtini), kurį 1992 m. balandžio 28 d. aukcione įgijo ir 1993 m. vasario 26 d. pareiškėjai perdavė UAB „Malūnėlis“ yra ginčo nekilnojamasis turtas – statinys-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). UAB „Malūnėlis“ prisijungimas prie Laipuškių ŽŪB nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, taip pat Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas ir nekilnojamojo turto – malūno ir sandėlio su džiovykla, esančių (duomenys neskelbtini), perėjimas Laipuškių ŽŪB nuosavybėn.
Pareiškėjos atstovo, liudytojų nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, todėl jais netikėti, teismas neturi pagrindo. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, nekilnojamojo turto įregistravimui ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Laipuškių ŽŪB nuosavybės teise nuo 1993 m. vasario 26 d. valdo nekilnojamą turtą – statinį-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį, kad Laipuškių žemės ūkio bendrovė, įmonės kodas 167937586, buveinės adresas – Pušaloto g. 10, Laipuškių k., Klovainių sen., Pakruojo r. sav., nuosavybės teise nuo 1993 m. vasario 26 d. valdo nekilnojamą turtą – statinį-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.