Vilniaus apygardos teismo nutartis

6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

7. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

8. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama, kad jos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

9. Nagrinėjamu atveju A. M. pateikė prašymą BUAB ,,Ingofo“ nemokumo administratoriui įtraukti ją į BUAB „Ingofo“ kreditorių sąrašą.

10. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

11. Teismų praktikoje pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021).

12. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su nemokumo administratoriaus nuomone, kad prie pareiškimo nėra pridėta jokių reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, nes nėra nurodytas laikotarpis, už kurį neišmokėtas darbo užmokestis, nėra nurodoma reikalavimo pareiškimo termino praleidimo priežastis, o iš BUAB „Ingofo“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad A. M. dirbo UAB „Ingofo“ (duomenys neskelbtini) pareigose laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. liepos 26 d. Per visą šį laikotarpį A. M. buvo priskaičiuotas bendras 437,12 Eur darbo užmokestis iki mokesčių išskaitymo. UAB „Ingofo“ buhalterinės apskaitos duomenimis A. M. neišmokėtas atlyginimas sudaro 364,31 Eur. Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Garantinio fondo išmokos, nurodytos Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte apskaičiuojamos pagal teismo nutartimi patvirtintas darbuotojų su darbo santykiais susijusias reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodytos atskirai pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus. Taigi iš 2018 metais priskaičiuotų 238,10 Eur turi būti atimamas 35,72 Eur pajamų mokestis (15 procentų) bei 95,67 Eur (40,18 procentų) valstybinio socialinio draudimo įmokų, pensijų kaupimo įmokų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš 2019 metais priskaičiuotų 234,73 Eur turi būti atimamas 46,95 Eur pajamų mokestis (20 procentų) bei 56,96 Eur (24,27 procentų) valstybinio socialinio draudimo įmokų, pensijų kaupimo įmokų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sutinka su nemokumo administratoriaus nuomone, kad galėtų būti tvirtinamas 237,53 Eur pirmosios eilės pirmo etapo A. M. reikalavimas, tačiau nemokumo administratorius taip pat prašo taikyti ieškinio senatį.

13. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 15 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jei jame ar kituose įstatymuose atskiriems reikalavimams nenustatyti trumpesni ieškinio senaties terminai (DK 15 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą.

14. Darbo santykiai su UAB „Ingofo“ buvusia vadove nutrūko 2019 m. liepos 26 d., taigi pagal DK 146 straipsnio 2 dalį darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Suinteresuotas asmuo į bylą jokių argumentų dėl ieškinio senaties termino neteikė, taip pat nenurodė, jog šalys susitarė, kad su ja bus atsiskaityta vėliau. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikoma atleidimo iš darbo diena, todėl sutiktina su nemokumo administratoriumi, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.