Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka ieškovo L. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui Mažeikių rajono medžiotojų klubui „Šilas“ dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas L. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo 2016 m. rugpjūčio 20 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 3 sprendimo dalį, kurios pagrindu ieškovas nepriimtas į atsakovo medžiotojų kolektyvo narius, įpareigoti atsakovą Mažeikių rajono medžiotojų klubą „Šilas“ priimti į medžiotojų kolektyvo narius ieškovą bei priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas turėtų būti priimtas į Mažeikių rajono medžiotojų klubą „Šilas“, remiantis Lietuvos Respublikos Medžiotojų įstatymo (toliau – MĮ) 13 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos. Ieškovui ir juridiniam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Cervus Aureus“, kurio dalyvis yra ieškovas, nuosavybės teise priklauso daugiau nei 100 ha žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų, kurie yra priskirti medžioklės plotų vienetui, kuriame leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius yra išduotas Mažeikių rajono medžiotojų klubui „Šilas“. UAB „Cervus Aureus“ vykdo ūkinę – komercinę veiklą, susiusią su elnių, danielių veisimu, auginimu ir pardavimu. Ieškovas, vykdydamas laukinių gyvūnų auginimą, veisimą ir medžioklę, neišvengiamai susiduria su būtinybe saugiai organizuoti medžioklę atsakovo naudojamo medžioklės plotų vieneto dalyse, kurios ribojasi su ieškovui ir UAB „Cervus Aureus“ priklausančiais žemės sklypais, nes laukiniai gyvūnai yra laikomi aptvaruose ir jų išorėje organizuojamų medžioklių metu, nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai patiria stresą, nuolat bando ištrūkti iš aptvarų, todėl ieškovo tapimas atsakovo medžiotojų kolektyvo nariu, kartu su atsakovo medžiotojų kolektyvo nariais, medžiojant būtų išvengta galimo žalos atsiradimo.Atsakovas medžiotojų klubo „Šilas“ būrelis pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nuosavybės teise turi tik 46,9 ha žemės plotą, o kita dalis žemės priklauso juridiniam asmeniui, todėl ieškovas Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi negali reikalauti, kad atsakovas jį priimtų į medžiotojų būrelį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovo L. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Mažeikių rajono medžiotojų klubas „Šilas“ atmetė, priteisė atsakovui Mažeikių rajono medžiotojų klubui „Šilas“ iš ieškovo L. P. 1180,00 Eur bylinėjimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimas yra aukštesnę teisinę galią turtintis dokumentas prieš valdybos nutarimą, kadangi visuotiniame klubo narių susirinkime dalyvauja visi klubo nariai, priešingai nei valdyboje, kurią sudaro tik išrinkti asmenys. Pripažino, kad atsakovas pažeidė įstatuose nurodytą naujų narių priėmimo tvarką, tačiau pažymėjo, kad sprendimą dėl ieškovo kandidatūros priėmė visuotinis klubo narių susirinkimas, kuriame tuo metu dalyvavo 16 klubo narių, kurie priėmė sprendimą nepriimti ieškovo į medžiotojų klubo „Šilas“ narius. Teismas pripažino, kad atsakovas nesilaikė procedūrinių reikalavimų svarstant ieškovo kandidatūros priėmimo į medžiotojų klubo narius, tačiau pažymėjo, kad šie pažeidimai laikytini formaliais bei nesusiję su priimto visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimo teisėtumu. Nurodė, kad UAB „Cervus Aureus“ turtas yra atskirtas nuo bendrovės akcininkų turto, todėl tapatinti akcininko L. P. ir UAB „Cervus Aureus“ turto negalima. A. L. P. bendrovės UAB „Cervus Aureus“ valdyme dalyvauja tik per įsigytas akcijas, tačiau akcijos ir juridinio asmens turtas nėra tas pats. Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau nei 100 ha žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų, kadangi L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso – 28,2744 ha, o likęs plotas – 74,6757 ha, priklauso UAB „Cervus Aureus“, kurio dalyviai yra ne tik pats ieškovas, tačiau jo šeimos nariai bei kitas juridinis asmuo.Teismas konstatavo, kad ieškovas L. P. pagrįstai yra nepriimamas į medžiotojų klubo „Šilas“ kolektyvo narius, kadangi jis neatitinka MĮ 13 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų – būti privačios žemės savininku, kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties. Turto perdavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Cervus Aureus“, turto perdavimas kitam asmeniu patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės, todėl nuosavybės teisė lieka UAB „Cervus Aureus“, o ieškovas L. P. patikėjimo teise tą turtą valdoi, naudoja ir disponuoja patikėtojo interesais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas L. P. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. P. ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nenurodė sprendimo motyvuose, kodėl MĮ 13 str. 1 dalį aiškina tik kaip fizinio asmens, kuriam asmeninės nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha žemės sklypų nuosavybė, įtvirtintą teisę tapti medžiotojų kolektyvo, kuriam yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, nariu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatuoja, kad ieškovas L. P. yra nepriimamas į medžiotojų klubo „Šilas“ kolektyvo narius, kadangi jis neatitinka MĮ 13 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų – būti privačios žemės savininku, kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties. Ieškovui L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso mažiau nei 100 ha žemės sklypų, o bendras 100 ha žemės sklypų plotas priklauso kartu su UAB „Cervus Aureus“ nuosavybe, kuriuos apeliantas medžioklės tikslais valdo patikėjimo teise. Remiantis CK 6.953 straipsnio 2 dalimi bei Turto perdavimo sutartimi sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Cervus Aureus“, perduodamas turtas nuosavybės teise priklauso patikėtojui bei juridiniam asmeniui.Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu suteikdamas absoliučią teisę nepriimti į savo narius žemės savininko, kuri asmeninės nuosavybės teise ir jo įsteigto juridinio asmens valdomų žemės sklypų dydis siekia MĮ 13 str. 1 d. nustatytą 100 ha ribą prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.Pirmosios instancijos teismas taikydamas MĮ 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad savininkas, kuriam priklauso nuosavybės teise ne mažiau kaip 100 ha miško ar žemės ūkio žemės, neatsižvelgė į tai, kad turėtų būti laikomasi teisės turinio viršenybės prieš formą principo, neatsižvelgė į tai, kad viešojo juridinio asmens (atsakovo) ir žemės savininko (apelianto) santykius sąlygotų žemės savininko ir Medžiotojų būrelio santykių turinys, o ne žemės sklypų nuosavybės formos išraiška. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad UAB „Cervus Aureus” gali užtikrinti savo interesus medžioklės srityje tik per fizinį asmenį, kuriam yra išduotas medžiotojo bilietas ir kuris yra medžiotojų kolektyvo, kuriam išduotas Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius UAB „Cervus Aureus” žemės sklypuose, narys, todėl padarė klaidingą išvadą, kad ieškinys turi būti atmestas.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos teismų praktikoje (Plungės rajono apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-455-669/2014) yra sukurta MĮ 13 str. 1 d. taisyklė žemės savininkams, siekiantiems medžioti kartu su medžioklės plotų naudotojais (13 str. 1d.) ir sukurtos pareigos medžioklės plotų naudotojams. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo tuo aspektu, kad apeliantas vykdydamas laukinių gyvūnų auginimą, veisimą ir medžioklę neišvengiamai susiduria su būtinybe saugiai organizuoti medžioklę atsakovų naudojamo medžioklės plotų vieneto dalyse, kurios ribojasi su ieškovui ir UAB „Cervus Aureus” priklausančiais žemės sklypais, nes UAB „Cervus aureus” nuosavybės teise priklausantys laukiniai gyvūnai yra laikomi aptvaruose ir jų išorėje organizuojamų medžioklių metu nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai patiria stresą, nuolat bando ištrūkti iš aptvarų. Apelianto įsteigtas juridinis asmuo UAB „Cervus aureus” yra suteikęs patikėjimo teise valdyti ir naudoti juridinių asmenų žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypus veiklai, susijusiai su medžioklės tikslais įgyvendinti. Į tokį žemės sklypų perdavimą patikėjimo teise valdyti su medžiokle susijusiai veiklai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nors tai yra vienintelis būdas kaip užtikrinant juridinio asmens interesus medžioklės srityje gali būti įgyvendinta ši teisė, nes tik fizinis asmuo gali turėti teisę medžioti. Pirmosios instancijos teismas savo motyvuose nenurodė, kaip UAB „Cervus aureus” gali įgyvendinti savo interesus, susijusius su medžioklės organizavimu jo žemės sklypuose ar šalia šių žemės sklypų.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad atsakovo 2016-08-20 visuotiniame susirinkime pažeidžiant atsakovo įstatus (nesant priimto valdybos sprendimo) buvo nagrinėjamas apelianto priėmimo į medžiotojų kolektyvo narius klausimas, kuris galėjo būti atsakovo visuotiniame narių susirinkime nagrinėjamas tik tuo atveju jis būtų apsvarstytas atsakovo valdybos susirinkime. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino priimti sprendimo panaikinimo dėl procedūrinių pažeidimų, nesilaikant atsakovo įstatų reikalavimų.Atsakovas Mažeikių rajono medžiotojų klubas „Šilas“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:UAB „Cervus Aureus“ turtas yra atskirtas nuo bendrovės akcininkų turto, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas konstatavo, kad tapatinti akcininko L. P. ir UAB „Cervus Aureus“ turto negalima, nes akcininkas L. P. bendrovės UAB „Cervus Aureus“ valdyme dalyvauja tik per įsigytas akcijas, tačiau akcijos ir juridinio asmens turtas nėra tas pats. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo teiginį, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau nei 100 ha žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų, kadangi L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso – 28,2744 ha, o likęs plotas – 74,6757 ha, priklauso UAB „Cervus Aureus“, kurio dalyviai yra ne tik pats ieškovas, tačiau jo šeimos nariai bei kitas juridinis asmuo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovo teiginiu, kad ieškovas L. P. asmenine nuosavybe valdo daugiau nei 100 ha, kadangi žemės sklypus jis valdo patikėjimo teise, kas nesuteikia nuosavybės teisės.Nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog jo tapimas atsakovo medžiotojų kolektyvo nariu, užkirstų kelią galimam žalos atsiradimui. Pažymėjo, kad per ilgą medžiotojų klubo „Šilas“ veiklos periodą nei karto nėra kilusi reali grėsmė atsakovo vykdomai ūkinei - komercinei veiklai ir nėra pagrindo daryti prielaidų, kad tokia grėsmė gali apskritai kilti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas savo motyvuose nenurodė, kaip UAB „Cervus aureus” gali įgyvendinti savo interesus, susijusius su medžioklės organizavimu jo žemės sklypuose ar šalia šių žemės sklypų. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko ir UAB „Cervus aureus” nebuvo šios nagrinėjamos bylos šalis, dėl to teismui nebuvo ir teisinio pagrindo pasisakyti dėl keliamų apeliacinio skundo argumentų.Tai, kad padaryti formalūs procedūriniai pažeidimai svarstant ieškovo kandidatūros priėmimo į medžiotojų klubo narius, nėra esminis pagrindas naikinti atsakovo priimtą sprendimą, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestas pagrįstai, kaip neįrodžius, kad formalūs pažeidimai priimant sprendimą bei sprendimo panaikinimas būtų pagrindas atsakovui priimti naują bei ieškovui palankų sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo L. P. ieškinį, pagrįstumas ir teisėtumas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovui L. P. 1995 m. lapkričio 6 d. išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina jam suteikiamą teisę medžioti. Ieškovas L. P. turi jam ir juridiniam asmeniui – UAB „Cervus Aureus“, kurio vienas iš dalyvių yra ir L. P., nuosavybes teise priklausančių daugiau nei 100 ha žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų. Ieškovui L. P., asmenines nuosavybes teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žemės sklypo plotas – 7,6241 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 4,6800 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 4,9150 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,0500 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas – 1,1500 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,7453 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 7,1100 ha, esantys (duomenys neskelbtini). UAB „Cervus Aureus“ nuosavybes teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,5000 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,51 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 3,000 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,52 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 2,6364 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 1,9761 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 39,33 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 4,8901 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 5,8480 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 4,8051 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 2,8300 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui L. P. asmeninės nuosavybes teise priklauso 28,2744 ha plotas, o UAB „Cervus Aureus“, kurio dalyvis yra L. P. – 74,6757 ha plotas.Sprendžiant dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kai asmuo teisme ginčija jo nepriėmimo į medžiotojų kolektyvo narius teisėtumą ir pagrįstumą, aktualūs yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 1 ir 3 dalys, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 11 straipsnis, Asociacijų įstatymo bei CPK normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas, bylos Nr. 38/06, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl šios normos yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų, asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99). Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio pažymėta, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Medžiotojų klubas yra viešasis ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, todėl jam taikomos Asociacijų įstatymo nuostatos. Asociacijos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos Asociacijos įstatymo 2 dalies 1 punktas). Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. Medžiotojų klubo „Šilas“ įstatų 3.1. punkte yra nurodyta, kad medžiotojų klubo nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys medžiojimo teisę ir medžiotojo bilietą, pripažįstantys LMŽD įstatus, taip pat, šiuos įstatus, mokantys MŽD nustatytą nario mokestį bei kitas tikslines įmokas. Minėtų įstatų 3.3. punkte nurodyta, kad nauji nariai priimami klubo valdybos nutarimu, kuris įsigalioja jį patvirtinus visuotiniame klubo narių susirinkime. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė įstatuose nurodytą procedūrą, kadangi, visų pirma, atsakovas nepriėmė sprendimo, per MĮ nustatytą 30 dienų terminą, visų antra, sprendimas priimtas ne valdybos nutarimu, o visuotiniame klubo narių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad net ir pripažinus procedūrinius sprendimus neteisėtais, bei įpareigojant valdybą priimti nutarimą bei jį pateikti tvirtinti visuotiniame klubo narių susirinkime, nėra akivaizdu, kad ieškovui atsirastų teigiamos teisinės pasekmės. Teisėjų kolegija vertina, kad formalūs procedūriniai pažeidimai svarstant ieškovo kandidatūrą dėl priėmimo į medžiotojų klubo narius, nėra esminiai, o priimtas visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimas atitinka balsavusių asociacijos narių valią. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį pagrįstai atmetė šiuo teisiniu pagrindu.MĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.ABĮ 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Taip pat, ji yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurios turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, remdamasis MĮ 13 straipsnio 1 dalimi, teisingai sprendė, kad ieškovas L. P. pagrįstai yra nepriimamas į medžiotojų klubo „Šilas“ kolektyvo narius, kadangi jis neatitinka MĮ 13 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų – būti privačios žemės savininku, kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties, kadangi L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 28,2744 ha, o likęs miško arba žemės ūkio paskirties plotas priklauso UAB „Cervus Aureus“, kuriuos ieškovas valdo patikėjimo teise. CK 4.106 straipsnyje numatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai (CK 4.106 str. 1 d. ir 2 d.). CK 6.953 straipsnyje įvirtinta turto patikėjimo sutarties samprata. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais. Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas (CK 6.953 1 d. ir 2 d.). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Turto perdavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Cervus Aureus“ patikėjimo teise perdavus turtą nepakeičiamas turto teisinis režimas, nuosavybės teisė lieka UAB „Cervus Aureus“, o ieškovas L. P. patikėjimo teise įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo interesais. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, jog apelianto tapimas atsakovo medžiotojų kolektyvo nariu, užkirstų kelią galimam žalos atsiradimui. Atsakovas pažymėjo, kad per ilgą medžiotojų klubo „Šilas“ veiklos periodą nei karto nėra kilusi reali grėsmė atsakovo vykdomai ūkinei - komercinei veiklai ir nėra pagrindo daryti prielaidų, kad tokia grėsmė gali apskritai kilti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip UAB „Cervus aureus” gali įgyvendinti savo interesus, susijusius su medžioklės organizavimu jo žemės sklypuose ar šalia šių žemės sklypų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliacinio skundo argumentas nebuvo ginčo nagrinėjimo dalyku, UAB „Cervus aureus” nebuvo šios nagrinėjamos bylos šalis, dėl to nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl šių keliamų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad visų paminėtų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus bei byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinio skundo motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas Mažeikių rajono medžiotojų klubas „Šilas“ apeliacinėje instancijoje patyrė 471,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos iš ieškovo priteistinos atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Mažeikių rajono medžiotojų klubui „Šilas“ (į. k. 66914314) 471,37 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt vieno euro 37 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.