Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. B. ir jo atstovui advokato Albino Antano Korniko padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui Kulių medžiotojų būreliui dėl įpareigojimo priimti į medžiotojų kolektyvo narius ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo įpareigoti atsakovą priimti jį į Kulių medžiotojų būrelio narius, priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kulių medžiotojų būrelio valdybos sprendimu prašymas buvo atmestas, nurodant, kad prašymas neatitinka Kulių medžiotojų būrelio asmenų priėmimo į būrelio narius - kandidatus priėmimo tvarkos 7 p., kuriame yra nurodyta, kad „Privačios žemės sklypo savininkas, valdantis ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemes ūkio paskirties žemės, nuosavybės teise Kulių medžioklės būrelio plotų vienete, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę tapti Kulių medžiotojų būrelio nariu-kandidatu, jeigu jis nėra kitų medžioklės būrelių (klubų) nariu, įvykdžius sąlygas numatytas 8 p.". Kulių medžiotojų būrelio asmenų priėmimo į būrelio narius-kandidatus priėmimo tvarkos 8 p. yra numatyta, kad asmuo esantis privačios žemės sklypo savininkas, valdantis ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, nuosavybės teise Kulių medžioklės būrelio plotų vienete, turintis medžiotojo bilietą, Kulių medžiotojų būrelio valdybai pateikia šiuos dokumentus: prašymą (forma Nr.2); medžiotojo bilieto patvirtinto įstatymo nustatyta tvarka kopiją; privačios miško arba žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės dokumentų kopijas patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka; sąžiningumo deklaracija (forma Nr. l), kuriame patvirtina, kad nėra kitų medžioklės būrelių (klubų) steigėju, dalyviu, nariu, valdymo organo nariu; trijų Kulių medžiotojų būrelio narių, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, raštišką rekomendaciją.

Mano, kad atsisakydamas priimti jį į būrelio narius, atsakovas neteisingai aiškina Medžioklės įstatyme įtvirtintą jo teisę tapti Kulių būrelio medžiotojo narių. Kulių medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete jis nuosavybės teise turi daugiau, kaip 100 ha miško ir žemės ūkio paskirties žemės, turi medžiotojo bilietą, todėl jo supratimu atsakovui privalu tokį asmenį priimti į medžiotojų kolektyvo narius per 30 dienų nuo jo prašymo pateikimo. Taip pat mano, kad medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas žemės sklypo savininkas privalo vykdyti jau būdamas nariu, o tapimas nariu nesiejamas su kokių tai pareigų atlikimu iš anksto. Ieškovas teigia, kad jam atrodo absurdišku, jog jis negali medžioti savo žemėse, nes tam prieštarauja medžiotojų būrelis, nors jis atitinka visas įstatymo keliamas sąlygas

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį palaikė visa apimtimi.

Atsakovas sutinka, kad M. B., privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso daugiau, kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, tačiau spręsdami ieškovo prašymą priimti jį į Kulių medžiotojų būrelio narius, jie vadovaujasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 13 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, kad ieškovas privalo prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises. Nepateikimas sąžiningumo deklaracijos bei trijų Kulių medžiotojų būrelio narių, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą raštiškos rekomendacijos, sąžiningumo deklaracijos, laikytinas ieškovo atsisakymu prisiimti Kulių medžiotojų būrelio įstatuose numatytų pareigų. Todėl atsakovas laikosi nuostatos, kad Kulių medžiotojų būrelio priimtas sprendimas atsisakyti priimti ieškovą į Kulių medžiotojų būrelio narius yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CPK 5 str. 1 d. nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 str. nustatytu dispozityvumo principu ir reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas ir tai nėra teismo pareiga. Tik ieškovui priklauso teisė nustatyti ieškinio dalyką ir pagrindą, jį pakeisti, papildyti ar sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p, 141 str.). Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

Šioje byloje pareikšto ieškinio turinys (b. l. 3-8) teikia pagrindą išvadai, kad į bylos nagrinėjimo ribas įeina teisės normų taikymas ir ieškovo atsisakymo priimti į būrelio narius materialiųjų pagrindų tikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kildinamas dėl ieškovo teisės medžioti realizavimo pagal LR Medžioklės įstatymo 13 straipsnį ir nepagrįsto jo kandidatūros nepriėmimo į Kulių medžiotojų būrelį.

Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registre yra registruotas Kulių medžiotojų būrelis, kurio teisinė forma yra asociacija (b.l. 39). Tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Kulių medžiotojų būrelio įstatų 20 punkte (b.l. 40-45) yra nurodyta, jog privačios žemės sklypo savininkas, valdantis nuosavybės teise ne mažiau, kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės Kulių medžiotojų būrelio plotų vienete, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę tapti Kulių medžiotojų būrelio nariu – kandidatu, jeigu jis nėra kitų medžioklės būrelių, klubo nariu.

Kulių medžiotojų būrelio asmenų priėmimo į būrelio narius – kandidatus priėmimo tvarkos 8p. (b.l. 47-48) yra numatyta, kad asmuo esantis privačios žemės sklypo savininkas, valdantis ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, nuosavybės teise Kulių medžioklės būrelio plotų vienete, turintis medžiotojo bilietą, Kulių medžiotojų būrelio valdybai pateikia šiuos dokumentus: prašymą (forma Nr.2); medžiotojo bilieto patvirtinto įstatymo nustatyta tvarka kopiją; privačios miško arba žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės dokumentų kopijas patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka; sąžiningumo deklaracija (forma Nr.1), kuriame patvirtina, kad nėra kitų medžioklės būrelių (klubų) steigėju, dalyviu, nariu, valdymo organo nariu; trijų Kulių medžiotojų būrelio narių, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, raštišką rekomendaciją.

Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (Žin., 2013, Nr. 67-3335) įtvirtinta, kad privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.

Ieškovui M. B. 2010-03-22 išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis jam suteikiamą teisę medžioti (b.l. 9).

Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas M. B., Plungės rajono savivaldybėje, Kulių seniūnijoje, Kulių medžiotojų būrelio medžioklės plotų 4000 ha vienete, nuosavybės teise turi daugiau nei 100 ha žemės ūkio paskirties žemės (b.l. 98-119).

Aiškinant Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintą privačios žemės sklypo savininko teisę medžioti, pažymėtina, kad ji nėra absoliuti – ji ribojama įstatyme nustatytų sąlygų. Nesant bent vienos iš jų, ji negali būti įgyvendinama. Įstatymo leidėjas privačios žemės sklypo savininkui suteikia teisę medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esant šioms sąlygoms:

1) žemės sklypo savininkas turi turėti medžiotojo bilietą;

2) jam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės;

3) jis turi prisiimti visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises.

Esant šių sąlygų atitinkamumui, atitinkamai Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta medžioklės plotų naudotojo pareiga užtikrinti privačios žemės sklypo savininko teisę, įtvirtintą šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, t.y. – imperatyvų žemės sklypo savininko teisės tapti būrelio nariu, užtikrinimą.

Ieškovo nesutikimas su atsakovo reikalavimu, kad jų ieškovas, kaip kandidatas į būrelio narius negali būti kitų medžioklės būrelių (klubų) steigėju, dalyviu, nariu, valdymo organo nariu bei reikalavimas gauti trijų Kulių medžiotojų būrelio narių, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, raštišką rekomendaciją ir dėl tų priežasčių negalėjimas patapti Kulių medžiotojų būrelio nariu, yra pagrįstas.

Pažymėtina, kad juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija (tokių, kaip šios bylos atsakovo), steigimą, valdymą, veiklą ir pan., reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai nurodyti šios teisės normos hipotezėje. Tai suponuoja išvadą, kad asociacijos neturi neliečiamumo garantijų (imuniteto) prieš pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios įsikišimą esant teisės normų konkurencijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams; asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, bylos Nr. 8/99).

Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste - Konvencija) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves; šis straipsnis nekliudo įvesti teisėtų naudojimosi šiomis teisėmis apribojimų asmenims, tarnaujantiems ginkluotosiose pajėgose, policijoje ar valstybės tarnyboje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis Konvencijos straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas, vertindamas bet kokį valstybės įvykdytą konvencinių teisių suvaržymą, remiasi savo jurisprudencijoje išplėtotomis skundžiamo ribojimo „pateisinimo“ sąlygomis – teisėtumo, būtinumo demokratinėje visuomenėje (siekiant teisėto tikslo) ir proporcingumo. Šiame kontekste Teismo praktikoje pažymėta, kad, nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).

Atsižvelgdamas į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė (suformuota teismų praktika byloje Nr.3K-7-470/2009), bei į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad ieškovo teisė tapti medžiotojų būrelio nariu yra nepagrįstai pažeista, keliant jam reikalavimą nebūti kitos asociacijos ar bendrijos nariu.

Tas pats pasisakytina ir dėl atsakovų nepagrįsto reikalavimo pateikti trijų Kulių medžiotojų būrelio narių, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, raštišką rekomendaciją.

Iki 2014-01-01 galiojusiame LR Medžioklės įstatymo 13 str. 1d. dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę, susitaręs su medžioklės plotų naudotojais, šio Įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Iki 2014-01-01 galiojusio LR Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodytas susitarimas kasacinio teismo praktikoje buvo aiškinamas ne kaip vienkartis medžioklės plotų vieneto naudotojo sutikimas, kad tam tikroje konkrečioje medžioklėje dalyvautų į ją atvykę Žemės savininkai, o kaip savininkų teisės medžioti apimties ir sąlygų suderinimas, galiojantis tam tikrą laiką. Šalims gera valia nesusitarus ir ginčą sprendžiant teisme turi būti nustatytos tokios medžiojimo bendrai sąlygos, kurios užtikrintų abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Teisminė praktika patvirtino, kad pagal galiojusią teisės normą žemės savininkams buvo suteikiamas nepagrįstą pranašumas medžioklės plotų vieneto naudotojų atžvilgiu, netaikant apribojimų (tokių kaip valdomas žemės kiekis, būrelio pareigų prisiėmimas dėl medžioklės grafiko ir pan.,), kadangi jie įgyja teisę dalyvauti visose medžioklėse ir tokiu būdu naudoti laukinės gyvūnijos išteklius, tačiau neprisiima jokių pareigų.

Keičiant LR Medžioklės įstatymo 13 str. buvo sukonkretinti reikalavimai žemės savininkams, siekiantiems medžioti kartu su medžioklės plotų naudotojais (13 str. 1d.) ir sukurtos pareigos medžioklės plotų naudotojams (12 str. 2d. 7p.). Nuo 2014-01-01 įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakcijai (Žin., 2013, Nr. 67-3335), imperatyviai pasisakyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo pakeitimo ir papildymo 2013 m. birželio 18 d. įstatymu įstatymo leidėjai suteikia medžiotojų būreliams specialiąją teisę naudoti medžioklei žemės savininkų žemes, o žemės savininkai, atitinkantys įstatymo reikalavimą dėl valdomos nuosavybės teise žemės kiekio ir turintys medžiotojo bilietą įgyja išimtinę ir lengvatinę teisę tapti medžiotojų būrelio nariu.

Reikalavimas pateikti rekomendacijas yra perteklinis ir ieškovui netaikytinas, nes pati įstatymo paskirtis yra suteikti lengvatinę išimtį privačios žemės savininkui tapti jo nuosavybės žemėje esančių medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, todėl medžioklių plotų naudotojas, Kulių medžiotojų būrelis privalo užtikrinti žemės sklypo savininko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (pareiga nustatyta to paties įstatymo 12 str. 2d., 7 p.).

Apibendrinant visetą surinktų įrodymų ir vertinat teisės doktrinoje įtvirtintą teisės normų konkurenciją, darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas ir atsakovai įpareigotini ieškovą priimti į Kulių medžiotojų būrelio narius LR Konstitucijos 35 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio, LR Asociacijos įstatymo 13 str., Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pagrindais, per Medžioklės įstatyme 13 straipsnyje 1 dalyje numatytą terminą po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priimant sprendimą ieškovo naudai, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1d. 6p.).

Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad ieškovas už atstovo, advokato Albino Antano Korniko padėjėjo Vladimiro Tiurino darbą sumokėjo 2000 Lt (b.l. 28-29) bei turėjo 1000 Lt išlaidų už advokato A. Š. suteiktas konsultacijas. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys teisme gautas 2014-02-07, civilinė byla iškelta 2014-02-13 (b.l. 3). 2013-12-30 tarp ieškovo ir advokato Albino Antano Korniko sudaryta teisinių paslaugų sutartis 121 (b.l. 26), 2014-02-07 advokatas Albinas Antanas Kornikas pavedė savo padėjėjui Vladimirui Tiurinui atstovauti M. B. interesus nagrinėjamoje byloje (b.l. 27). 2014-02-07 advokato Albino Antano Korniko padėjėjas išrašė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 121, nurodydamas 2000 Lt sumą, ją detalizuodamas (b.l. 28). Pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina Ieškovą sumokėjus sąskaitoje įrašytą sumą.

2014-03-14 nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas prašymas gauti prieigą prie nagrinėjamos bylos elektroninės kortelės ir pateikta advokato A. Š. atstovavimo sutartis sudaryta su ieškovu (b.l. 127-128). 2014-03-17 advokatas A. Š. pateikė prašymą procesinius dokumentus gauti per EPP sistemą ir pateikė ieškinio papildymus, o 2019-03-18 pateikė papildomus įrodymus į EPP sistemą. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu pateikė kasos pajamų orderio kvitą Serija (duomenys neskelbtini), kad jis advokatui sumokėjo 1000 Lt sumą už suteiktas teisines konsultacijas ir paslaugas ruošiant procesinius dokumentus teismui pagal nagrinėjamą ieškinį.

Laikytina, kad šios atstovavimo išlaidos, atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintoms rekomendacijoms Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Kulių medžiotojų būrelį, juridinio asmens kodas 170094181, įpareigoti priimti M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į Kulių medžiotojų būrelio narius per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo Kulių medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas 170094181, ieškovui M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.