Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. Č. teisme parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta visiškai ir parodė, kad 2017-04-09 apie 23 val. su draugais L. K., T. A., L. L., A. D. ėjo vakare pro stadioną. Buvo iš anksto susitarę apiplėšti žmogų. Dar buvo M. V. ir G. M. – visi jie draugai, o L. K. yra kaltinamojo brolis. Pamatė einantį žmogų, priėjo arčiau. Pirmi nubėgo M. M. su A. D. – pribėgo prie jo iš nugaros ir spyrė. A. D. pirmas jam spyrė į nugarą. O ką darė M. M. – kaltinamasis nežino. Tada visi pribėgo prie J. B.. L. K. dešine ranka trenkė su kumščiu nukentėjusiajam į galvą, J. B. pargriuvo. Visi pradėjo rankomis ir kojomis smūgiuoti J. B. į įvairias kūno vietas. M. V. nieko nedarė, nes nebuvo privažiavęs, kadangi yra neįgalus ir sėdi invalido vežimėlyje. Mušdami jie reikalavo atiduoti pinigus. Gal apie 5 min. jie mušė ir spardė, J. B., kuris prašė nemušti, sakė, kad kai atsistos – atiduos pinigus. Po to, kai jis pasakė, kad atiduos pinigus, jo jau nebemušė. J. B. pinigus išbėrė L. K. į ranką – buvo apie 30 centų. Jo neapieškojo, nes suprato, kad jis daugiau neturi pinigų. Paskui visi išsiskirstė namo. Kai pribėgo visi, tai J. B. dar stovėjo, bet L. K. pribėgęs sudavė į veidą ir tada J. B. pargriuvo. Kaltinamasis pats spyrė J. B. į nugarą, į kojas kokius 2-3 kartus, L. L.. L. K. ir T. A. taip pat spardė. M. M. su A. D. nereikalavo pinigų. Kai J. B. padavė pinigus, tada išsiskirstė. Kad kažkas juos matė, sužinojo tik vėliau. Sėdinčių merginų nematė, tik kažkas pasakė, kad juos stebi. Buvo tamsu – kaltinamasis nepažinojo tų merginų, jos buvo gal už kokių 20 metrų. Jie prie J. B. atbėgo iš kitos pusės, todėl nepamatė merginų. Tokiam kaltinamojo elgesiui įtakos turėjo alkoholis, jie iš anksto buvo susitarę apiplėšti žmogų – L. L. mieste būnant pasiūlė ką nors apiplėšti. Buvo išgėrę du butelius degtinės – gėrė nuo 20 val. iki 21 val., kaltinamasis jautėsi apsvaigęs. M. V. kai privažiavo su ratukais, atpažino nukentėjusįjį ir tada liepė liautis mušti J. B.. Kai juos perspėjo, kad kažkas mato, tai J. B. jau buvo atidavęs turėtus pinigus. Kartu su kaltinamuoju alkoholį vartojo L. K., M. M., T. A., L. L., A. D. Alkoholį nupirko L. L. Kaltinamasis neatsimena, ar M. M. spardė J. B. – jis pinigų nereikalavo iš J. B. Kai A. D. spyrė, ką veikė M. M., kaltinamasis nematė, nes buvo toliau, dar buvo nespėjęs pribėgti. Labai gailisi dėl savo veiksmų, dar nebuvo atsiprašyti – atsiprašo J. B. posėdžių sąlėje (4 t., b. l. 97).

Nepilnametis kaltinamasis M. M. teisme parodė, kad prisipažįsta kaltu, tačiau nesutinka su tuo, ką pasakojo D. Č., nes M. M. tuomet nebuvo apsvaigęs – buvo išgėręs tik du gurkšnius. Jis su A. D. bėgo, A. D. spyrė nukentėjusiajam. Kaltinamasis negirdėjo, kada draugai tarėsi apiplėšti – jis ėjo visų priekyje. Jie su A. D. pamatė J. B. einantį ir norėjo paprašyti cigaretės. Jiedu su A. D. bėgo ir šaukė, o tas asmuo neatsisuko – gal dėl to, kad neatsisuko, ar dėl to, kad buvo apsvaigęs, A. D. ir spyrė jam į nugarą. M. M. nespyrė. Kai jiedu atsitraukė, tada pribėgo L. K. ir sudavė iš alkūnės J. B. į galvą, nuo ko J. B. nugriuvo. Tada pribėgo D. Č., L. L., T. A., L. K. ir pradėjo spardyti. Nematė, kas ir kiek smūgių sudavė. Kai jie spardė, M. M. nusisuko ir pasitraukė toliau, nes jam pasidarė gaila J. B.. G. M. stovėjo gale su M. V.. Kažkas pasakė, kad baigtų spardyti ir tada T. A. atitraukė visus nuo J. B.. M. M. prisipažįsta kaltas todėl, kad pirmas bėgo kartu su A. D. link J. B., nežinojo ką kiti ruošiasi daryti (4 t., b. l. 98).

Teisėjas, nepilnamečiam kaltinamajam M. M. tiksliai neatsimenant ir iš dalies esant prieštaringiems parodymams nuo anksčiau duotųjų dėl įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nepilnametis kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Parodė, kad žada susirasti nukentėjusįjį J. B. ir jo atsiprašyti, su juo susitaikyti. Kad daro nusikaltimą suprato ir to norėjo. 2017 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, jis su draugais A. D., T. A., L. L., L. K., D. Č., G. M. ir M. V., kuris yra neįgalus ir buvo atvažiavęs invalido vežimėlyje, gėrė degtinę prie dviračių parduotuvės, netoli turgaus, kuri yra prie Siesarties upelio, Šakių mieste. Jis gėrė labai mažai, tik paragavo – išgėrė kokius du gurkšnius alkoholio. Apgirtęs visiškai nesijautė. Tuos du butelius 0,7 l talpos degtinės prieš tai iš parduotuvės "IKI", esančios Šakiuose, buvo pavogę A. D. su L. L. ir T. A.. Baigus gerti, kažkuris vaikinas iš kompanijos, lyg ir T. A., davė mintį, pasiūlė, kad mieste reikia susirasti kažkokį žmogų ir iš jo atimti pinigus. Pinigų reikėjo dar degtinei nusipirkti. Apie 22.30 val., kai jie visi – visa jo išvardinta kompanija, pradėjo vaikščioti po Šakius ir ieškoti tokio žmogaus. Jiems einant šaligatviu pro policijos komisariatą link didžiosios "Maximos", beveik priėjus perėją, vedančią lik baseino pastato, A. D. staiga pasakė "žmogus", ar kažką panašaus. Jis suprato, kad A. D. pastebėjo žmogų, iš kurio būtų galima atimti pinigus. Tuomet jis kitoje kelio pusėje pamatė stadionu nueinantį žmogų ir link jo nubėgo. Pribėgus, A. D. pasivytam vaikinui nestipriai spyrė iš nugaros, kur pataikė – nematė, bet tikrai pataikė. Vaikinas suklupo, bet greitai pakilo. Atbėgo L. K. ir jam trenkė iš alkūnės į galvą ir tas vaikinas pargriuvo. Po to jį pradėjo spardyti T. A., L. L., L. K.. Kad spardė – tikrai matė. Ar kiti spardė – nežino. Tuo momentu jis žiūrėjo kaip spardė, o vėliau nusisuko į kitą pusę. A. D. tuo metu paėmė vaikino krepšį ir priėjęs žiūrinėjo, ar krepšyje yra pinigų. Kai A. D. prie jo žiūrinėjo krepšį, kiti spardė vaikiną, paskui šaukė, kad atiduotų pinigus. Kuris šaukė – nežino. Liovus mušti, jaunuolis atsistojo, išsitraukė piniginę ir krapštė paskutinius centus, kad atiduotų jiems, bet kuriam iš kompanijos vaikinui padavė pinigus – nežino, nes buvo užsisukęs. Vaikinas atidavė pinigus. Vėliau L. K., ar L. L. surado to vaikino telefoną ir jam atidavė – telefonas buvo iškritęs ant žolės. A. D. atidavė tam vaikinui krepšį. Vaikinas kažkur nuėjo ir jie skirstėsi namo. Matė, kad M. V. invalido vežimėlyje su G. atvažiavo, kai dar buvo spardomas vaikinas – dar buvo vienas, ar du spyriai. M. V. ir G. M. to vaikino nemušė (1 t., b. l. 137; 146).

Nepilnametis kaltinamasis M. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo parodymuose teisingai parašyta, dabar visko nepamena. Jeigu nebūtų išgėręs, gal taip ir nebūtų buvę. Gal turėjo įtakos tai, kad truputį buvo išgėręs. M. M. su A. D. link to žmogaus bėgo – dėl ko, realiai nežino, tiesiog pamatė vaikiną ir bėgo. Gal iš šono atrodo nelogiška, bet pačiam M. M. tai atrodo logiška. Bėgo, nes norėjo paprašyti cigaretės. Buvo taręsi apiplėšti žmogų, kadangi trūko pinigų alkoholiui ir cigaretėms. Kas pasiūlė apiplėšti – neatsimena. Abudu – kartu su A. D., pamatė žmogų, abu bėgo kartu. Nebuvo susitarę, ką daryti tam žmogui. Pirmas pribėgo A. D. ir jis spyrė, M. M. nespyrė. Kokiu būdu atimsi pinigus – nebuvo susitarę. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka tikrovę visų tų įvykių. Dabar jaučiasi blogai, nesididžiuoja savo poelgiu. Dabar jau nebendrauja su tokias draugais – tai nėra jo artimi draugai. Su nukentėjusiuoju jis susitaikė, M. M. nuėjęs pas J. B. ir jo atsiprašė (4 t., b. l. 98).

Nepilnametis kaltinamasis L. K. paaiškino, jog M. M. daugiau pasakė tiesos. Data ir laikas atitinka, jie visi gėrė prie dviračių parduotuvės Kęstučio gatvėje, Šakiuose. Kai pasibaigė alkoholis, jie visi išėjo į miestą ir nutarė, kad reikia pinigų. Kas tiksliai nutarė – nežino, visi šnekėjo, kad reikia pinigų. Ėjo pro policiją, stadione pamatė žmogų. A. D. su M. M. pribėgo, ką darė – kaltinamasis nematė. L. K. pribėgo, o jam iš paskos – L. L., T. A., D. Č. Kai L. K. pribėgo, tuo metu A. D. su M. M. buvo nusisukę, L. K. trenkė vieną smūgį iš alkūnės J. B. į galvą, šis nukrito. Dar kokius tris sykius spyręs jam į šoną. L. L. šaukė kelis sykius, kad atiduotų pinigus. J. B. prašė, kad baigtų jį mušti. Jis atsistojo ir padavė L. K. į ranką 30 centų. Dar tuo metu kai spardė, T. A. visus atitraukė ir pasakė, kad jau užtenka. Tuos 30 centų L. K. numetė jam prie kojų ir visi išsiskirstė (4 t., b. l. 98).

Teisėjas, nepilnamečiam kaltinamajam L. K. tiksliai neatsimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nepilnametis kaltinamasis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, galimai tą dieną, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, apie 20-21 val. jis, D. Č., L. L., T. A., M. M., A. D., G., kurio pavardės nežino ir M. V. gėrė degtinę prie dviračių parduotuvės, netoli Šakių turgaus ir Siesarties upelio. Baigus gerti du butelius 0,7 l degtinės, T. A. ir L. L. pradėjo kalbėti, siūlyti, kad nebėra pinigų degtinei ir kad mieste ką nors sutikus, reikia paprašyti pinigų, o jei neduos pinigų geruoju, atims bloguoju. Su šiuo pasiūlymu jie sutiko, visi tai girdėjo. Išgėrę degtinę vaikščiojo po miestą. Apie 23 val. iš J. Lingio parko ėjo pro "Iki" parduotuvę, pro policijos komisariatą link didžiosios "Maximos". Netoli perėjos, vedančios link baseino, pamatė, kaip nieko nesakę M. M. ir A. D. pasileido bėgti į stadioną. Jie nieko nerėkė, nešaukė. Tada pamatė, kad stadionu eina kažkoks žmogus, kurį jie nusivijo. Suprato, kad jie lekia atimti iš jo pinigų. Nieko nelaukdamas, pasileido bėgti paskui juos. Kai pribėgo prie jų, tai iš karto su dešinės rankos alkūne trenkė tam nepažįstamam vaikinui kažkur į galvą, kur pataikė – nežino, bet ne į veidą. Smūgis buvo stiprus, nuo smūgio tas vaikinas parkrito ant žemės, o jam nuo smūgio net plyšo alkūnės raiščiai, ką vėliau nustatė gydytojai. Nieko nelaukdamas, parkritusiam vaikinui spyrė. Tą vaikiną spardė ir čia pat pribėgę T. A., L. L. ir D. Č. Tikrai jie spardė, tai matė, bet kiek kartų spyrė ir kur pataikė – nežino. Jis pats asmeniškai spyrė į šonus, kojas, tikrai į galvą nespyrė. Spyrė kokius 4-5 kartus. Spardant T. A. ir L. L. pradėjo šaukti "atiduok šaibas", tai yra – pinigus. To vaikino nespardė tik A. D. ir M. M. – jie stovėjo netoliese. Taip pat jo nespardė M. V., kuris yra invalidas, invalido vežimėlyje, ir Gabrielius, nes jie prie visų priėjo "po visko", tai yra jam atrodo, kad jau to vaikino, kaip sužinojo vėliau – J. B., išvis jau nebuvo, jis buvo nuėjęs. Jis, spyręs J. B.4-5 kartus, atsitraukė, jį toliau spardė T. A., L. L. ir D. Č. J. B.šaukė, kad baigtų mušti, sakė, kad atiduos pinigus. Jie liovėsi spardę. J. B. atsistojo, iš kažkur išsiėmė piniginę. Jis atkišo delną ir J. B. į jo delną iškratė centus, kuriuos tik ir turėjo. Jo delne buvo vos keli centai, kurių net neskaičiavo. Suprato, kad jis daugiau pinigų neturi. L. L. padavė vaikino jam parkrentant išmėtytus daiktus – telefoną, krepšį ir J. B. nuėjo. Viskas baigėsi. Kad M. M. su A. D. kraustytų J. B. krepšį, kai kiti jį spardė, nematė. Tik vėliau pats A. D. pasakojo, kad kraustė jo krepšį, norėdamas surasti cigarečių. Plėšime nedalyvavo tik M. V. su Gabrieliumi, bet tas kalbas, kad ruošiamasi ką nors apiplėšti jie prie "dviratyno" girdėjo. Gavus pinigų, degtinės būtų nupirkęs T. A. su L. L., nes jie žinojo kažkokį "tašką", t. y. kur galima jos įsigyti (2 t., b. l. 131, 3 t., b. l. 6).

Nepilnametis kaltinamasis L. K. patvirtino, kad tai jo parodymai ir jie yra teisingi – teisingesni parodymai tie, kuriuos perskaitė teisėjas, nes dabar ne viską prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja nevertė jo duoti parodymus. Nukentėjusiojo neatsiprašęs, dar nebuvo sutikęs – todėl atsiprašo dabar, teismo posėdžių salėje. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Toliau galvoja pabaigti mokslus ir daugiau nedaryti nusikaltimų (4 t., b. l. 99).

Nepilnametis kaltinamasis A. D. teisme parodė, kad visiškai prisipažįsta kaltu, sutinka su L. K. parodymais. 2017-04-09 apie 11 val. susitarę buvo ką nors apiplėšti. Jie visi ėjo pro gimnaziją – jis su M. M. buvo priekyje. Degtinę iš parduotuvės prieš tai buvo pavogęs L. L.. A. D. tame dalyvavo tik tiek, kad buvo parduotuvėje – stebėjo, kad niekas to nepamatytų. Sutinka, kad jis, L. L. ir T. A. kartu pavogė degtinę. Eidami pastebėjo, kad per gimnazijos stadioną eina vyras. Kadangi jis su M. M. ėjo visų priekyje, tai A. D. jam pasakė – gal einam rūkyti pasiprašyti. A. D. pradėjo bėgti. M. M. – iš paskos. A. D. šaukė, bet niekas neatsisuko ir jis iš nervų spyrė J. B. į nugarą – šis tik suklupo ir atsisuko. Tada A. D. jį atpažino, pamatęs jo veidą pats nusisuko ir užsidėjo gobtuvą, kad J. B. jo neatpažintų. Paskui pribėgo L. K. ir trenkė J. B. į galvą, L. L., D. Č., T. A. pradėjo jį spardyti. Kas kiek sudavė – neatsimena. Atsiprašo dabar J. B. už tokius savo veiksmus. J. B. ėjo su krepšiu ir A. D. paėmė jį apžiūrėti ar ten nėra rūkyti. Įvykis buvo apie 24 val. – tada kaltinamasis jau buvo pažeidęs apribojimus būti namuose nustatytu laiku. Buvo šiek tiek išgėręs. L. L. pasiūlė apiplėšti žmogų, o jie tiesiog sutiko, kad reikia degtinei gauti pinigų. Kad T. A. būtų siūlęs – negirdėjo (4 t., b. l. 99).

Teisėjas, nepilnamečiam kaltinamajam A. D. tiksliai neatsimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu balsu perskaito A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nepilnametis kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad labai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesy, dienos neprisimena, vakare, apie 21 val., susitikęs su draugais ir pažįstamais D. Č., L. L., T. A., M. M., L. K., G. M. ir M. V. prie dviračių parduotuvės, esančios netoli Šakių turgavietės, gėrė degtinę. Prieš tai du butelius 0,7 l talpos "Stumbro" degtinės jis su L. L. pavogė "Iki" parduotuvėje. Gal dar prie tos vagystės prisidėjo ir T. A. – to neprisimena. Baigus gerti degtinę, kažkuris iš kompanijos pasiūlė mieste iš ko nors atimti pinigus, kurių reikėjo degtinei nusipirkti. Visi su tuo sutiko ir visi vaikštinėjo po miestą, ieškodami žmogaus, iš kurio būtų galima atimti pinigus. Iš J. Lingio parko visi ėjo pro "Iki" parduotuvę, paskui pro policijos komisariatą. Ėjo visi grupėje, bet susiskirstę mažesnėmis grupelėmis link Sporto ir kultūros centro. Jis ėjo su M. M., tik neatsimena ar grupės priekyje, ar gale. Jis pamatė stadionu einantį žmogų – vyrą. Jo nepažino, manė, kad valkata. Pamatęs jį, M. M. pasakė "einam pasiimsim rūkyt". M. M. pasakė "gerai" ir jie nubėgo link to vyro. Bėgdamas, lyg ir šaukė jam "ar turi rūkyt", to tiksliai nepamena. Tas vyras nestojo, neatsisuko, todėl jis pribėgęs spyrė jam į nugarą. Nuo jo spyrio vyras neparkrito, atrodo, kad net nesuklupo. Pametė rankoje turėtą telefoną ir atsisuko į jį su M. M.. Iš karto tą asmenį pažino, tai buvo J., pažįstamas iš matymo vaikinas, su juo daug sykių buvo žaidęs krepšinį. Iš karto jį pamatęs nusisuko, ant galvos užsidėjo gobtuvą, kad neatpažintų. Tik spėjus nusisukti, prie J. pribėgo L. K., kuris alkūne trenkė J. į galvą ir jis parkrito ant žemės. Paskui atbėgo D., L., T. Matė, kaip gulintį J. spardo L., L. ir D. Ar spardė T. nežino, nematė, negali to tvirtinti. Justui jie spyrė ne mažiau 10 kartų. Ištisai spardymo nestebėjo, nesmagu buvo stebėti, nes J. pažįstamas, tik žvilgčiojo. Jam atrodo, kad J. spardomas gulėjo ant šono, tiksliai nežino. Jis neatsimena, kad spardant būtų reikalaujama J. atiduoti pinigus, bet taip galėjo būti. Kai ko nepamena, nes nuo įvykio praėjo nemažai laiko, šiek tiek tai įtakojo ir jo apsvaigimas nuo alkoholio. Jis atsimena, kad Justas šaukė baigti jį spardyti. Kai liovėsi spardyti, J. atsikėlęs į Luko ranką subėrė turėtus pinigus, keletą centų. K. J. buvo spardomas, jis pamatė, kad netoli Justo guli pamestas krepšys – paprastas "celofaninis" prekių maišelis. Jis pasiėmė krepšį pasižiūrėjau į jo vidų. Norėjo rasti rūkyti. Pinigų neieškojo. Po to, kai L. J. padavė centus, išsiskirstė, pinigų nesidalino, suprato ir neskaičiavęs, kad jų buvo tik keli centai. Kad daro nusikaltimą – apiplėšimą suprato, taip elgėsi sąmoningai. J. užpuolė apie 22 val., jam buvo teismo skirti apribojimai nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, bet jų nesilaikė, nes buvo išgėręs (1 t., b. l. 104; 108).

Nepilnametis kaltinamasis A. D. patvirtino, kad tai jo parodymai ir jie yra teisingi. Teisme visko tiksliai neprisimena. Mano, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, šiuo metu yra užsiregistravęs konsultacijai pas psichologę, jeigu teismas skirtų gydymąsi, tai nesutiktų, galvoja, kad jam padės psichologo konsultacijos ir pats susitvarkys. M. M. nesudavė nė vieno smūgio – jis tik stovėjo šalia. Kai atpažino J. B., tada nustojo mušti, jo krepšį tikrino, nes norėjo pasiimti cigarečių. Jeigu būtų radęs cigarečių, mano, būtų jas pasiėmęs, pinigų nebūtų pasiėmęs (4 t., b. l. 99).

Kaltinamasis T. A. teisme parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir parodė, kad tada gėrė degtinę prie dviračių parduotuvės, po to visi nuėjo į J. Lingio parką, po to ėjo link sporto komplekso, paskui pamatė, kaip A. D. su M. M. nubėgo link stadiono. Tada visi pasileido bėgti. Atbėgęs pamatė, kaip L. K. trenkė ranka į galvą J. B. Šis parkrito, tada pribėgęs T. A. spyrė du kartus ir po to atpažino, kad tai J. B. ir liepė kitiems nespardyti. T. A. ir A. D. jam padavė telefoną ir krepšį, po to jie išsiskirstė. T. A. tikrai niekam nesiūlęs ką nors apiplėšti. Negirdėjo ar kas sakė ką nors apie apiplėšimą. Pavagiant degtinę prisidėjo tik tiek, kad davė tam savo kuprinę L. L.. T. A. neprašė, kad nukentėjęs atiduotų pinigus. L. K. paėmė 30 centų. Sutinka, kad užpuolė, bet nesutinka, kad jis paėmė tuos centus. T. A. spyrė du kartus, nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Spyrė, nes pamatė, kad kiti spardo tai ir jis prisidėjo. Kaltinamasis nesislapstęs nuo teismo, gyvenęs ir tiek. Bėgo nuo policijos pareigūnų, kai atvažiavo jo paimti – buvo tiesiog pasimetęs. Po to jis pats paskambino kriminalistui ir pasakė, kad atvažiuoja į Šakius ir tada jį sulaikė. Smurtą vartojo prieš nukentėjusįjį, dėl to labai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Jau po visko M. V. pasakė, kad parke sėdi dvi merginos. Tada jau buvo telefoną ir krepšį atidavę nukentėjusiajam. Kaltinamasis nesuvokęs, kad nukentėjęs mušamas tam, kad iš jo kažką atimti. Pritrūkus degtinės jie nesitarė paimti pinigų, kaltinamasis negirdėjo, kad kažkas būtų taręsis eiti kažką apiplėšti. Kaltę pripažįsta visiškai. Pripažįsta, kad spardė nukentėjusįjį, nieko nesakė nukentėjusiajam tuo metu kai jį spardė. Nematė kaip paėmė centus iš nukentėjusiojo (4 t., b. l. 100).

Liudytoja G. Č. teisme metu parodė, kad pažįsta J. B., esančius už stiklinės pertvaros pažįsta – A. D. ir T. A. Tą vakarą ji su savo drauge G. N. sėdėjo stadione prie gimnazijos. Per stadioną ėjo J. B. ir staiga jam iš už nugaros atbėgo daug žmonių. Kažkas pirmas pribėgo ir spyrė jam į nugarą, J. B. pargriuvo. Tada visi jį apspito, pradėjo spardyti, reikalavo telefono, kortelės PIN kodo. Tada nuo kelio atvažiavo M. V. su dar vien vaikinu. Tie užpuolikai pastebėjo jas ir tada atidavė J. B. telefoną, padėjo, surinkti jo išmėtytus daiktus (4 t., b. l. 140).

Teisėjas, liudytojai G. Č. tiksliai neatsimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito G. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja G. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos neatsimena, žino, kad buvo sekmadienio vėlus vakaras, ji su drauge G. N. buvo Šakių "Žiburio" gimnazijos stadione. Sėdėjo ant suoliuko kalbėjosi, taip sulaukė 24 val. Jau buvo po 24 val., gal apie 00.30 val., joms sėdint ant suoliuko, pamatė apie 20 metrų atstumu pro jas einančio vaikino siluetą, kurio iš to atstumo nepažino. Jis ėjo skersai stadioną nuo sporto komplekso pusės. Jam būnant visai netoli judviejų, prie bėgimo tako dalies, pamatė, kad jį, iš paskos bėgdami, atsiveja du vaikinai. Matė ir labai gerai pamena, kaip vienas iš jų spyrė pasivytam vaikinui į nugarą. Tuo pat metu kažkuris iš atsivijusių vaikinų reikalaujamu tonu pasakė "duok telefoną, pinigus". Jai pasirodė, kad vaikinas, kuriam buvo spirta į nugarą, nuo spyrio parkrito. Viskas vyko labai greitai. Paskui tuos du vaikinus, atsivijusius užpultą vaikiną, labai greitai pribėgo dar kokie penki vaikinai. Kaip suprato ir matė, jie spardė gulintį vaikiną ir reikalavo pinigų. Dar girdėjo, kaip kažkuris užpultam vaikinui liepė atiduoti kortelę ir pasakyti jos PIN kodą. Kas tai sakė – nežino. Ar visi vaikinai spardė pasivytą vaikiną nežino, nes visą laiką į juos nežiūrėjo. Sutriko ir pati nežinojo kaip elgtis – ar iš tos vietos pasišalinti, ar likti toje vietoje. Vaikinai, užpuolę jaunuolį, iš pradžių jų su drauge nematė. Po to, kai užpultą vaikiną dar pasivijo mažiausiai penki vaikinai, gal buvo ir daugiau, paskui juos atėjo dar du vaikinai. Vienas iš jų buvo invalido vežimėlyje. Jų tamsoje nematė, nepažino. Tuo momentu, kai jie atėjo, užpultas vaikinas lyg ir dar nebuvo atsistojęs, bet ar buvo spardomas nežino. Vienu momentu ji iš silueto tų vaikinų tarpe pažino T. A.. Jos draugė T. A. taip pat atpažino. Dar užpultam vaikinui gulint, kažkas iš užpuolusių jį vaikinų pasakė – "čia kažkas sėdi" ir jie atsisuko į jas pasižiūrėti. Mano, kad dėl to jie baigė mušti užpultą vaikiną ir reikalauti pinigų. Kažkurie iš jų pakėlė nuo žemės užpulto vaikino telefoną, krepšį ir padavė jam. Po to greitai visi pasišalino iš stadiono, jie praėjo atokiau nuo jų link gimnazijos paradinio įėjimo. Liko tik užpultasis vaikinas, kuris priėjo prie jų. Tuomet ji šį vaikiną atpažino. Tai buvo J. B., neseniai baigęs tą pačią gimnaziją. Jos J. B. paklausė, ar viskas gerai ir jis nuo jų nuėjo. Neilgai trukus, pro jas praėjo jai pažįstamas A. D. su dar vienu vaikinu, kurio nepažįsta. A. D. pažino, nes jis praeidamas pašvietė į jas telefonu, bet nieko nesakė. A. D. su kitu vaikinu atėjo iš tos pusės, kur prieš tai nuėjo J. B. užpuolusi kompanija. Pakartojo, kad pirmieji du vaikinai atsiviję J. B. jį užpuolė – vienas iš jų jam spyrė į nugarą ir iš karto kažkuris iš jų reikalavo pinigų ir telefono. Kas po to spardė J. B. ir kiek kartų spyrė – negali pasakyti. J. B. tikrai nemušė paskutiniai prie jo atsiradę – invalidas invalido vežimėlyje ir su juo atėjęs kažkoks vaikinas. Jai susidarė įspūdis, kad vaikinai liovėsi mušę J. B. ir reikalavę pinigų dėl to, kad pamatė jas kaip liudininkes (1 t., b. l. 46).

Liudytoja G. Č. patvirtino, kad tai jos parodymai ir jie yra teisingi (4 t., b. l. 140).

Liudytoja G. N. teisme parodė, kad iš matymo visus kaltinamuosius ir nukentėjusįjį pažįsta. 2017 m. su drauge G. Č. sėdėjo gimnazijos stadione ant suoliuko. Buvo pavasaris – balandžio ar gegužės mėnesis. Gal apie 23 val. ėjo tas vaikinas (J. B.) per stadioną. Jam iš nugaros atbėgo gauja vaikinų, vienas iš jų spyrė jam į nugarą, tas vaikinas parkrito ir pradėjo visi spardyti tą vaikiną. Atėmė iš jo telefoną, iš jo rankų iškrito maišas, iš maišo iškrito piniginė, reikalavo pasakyti kortelės PIN kodo. Kai tie užpuolikai pamatė jas sėdinčias, tada pradėjo skirstytis, atidavė jam telefoną, piniginę. Dar kaip ir atsiprašė bei pabėgo. Paskui tas vaikinas atėjo prie jų, susirinko daiktus ir nuėjo (4 t., b. l. 140).

Teisėjas, liudytojai G. N. tiksliai neatsimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito G. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja G. N.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad labai gerai atsimena datą, tai buvo 2017-04-09, sekmadienis, diena prieš pirmąją Velykų atostogų mokykloje dieną, ji vėlų vakarą su drauge G. Č. buvo Šakių "Žiburio " gimnazijos stadione, sėdėjo ant jame esančio suoliuko, bendravo. Buvo jau po 24 val., tai yra jau 2017-04-10, tiksliai valandų nežino, gal apie 00.30 val., kai pamatė netoli jas praeinančio vaikino siluetą. Koks tai buvo vaikinas, tamsoje nepažino, bet vėliau sužinojo, kad tai buvo J. B. Jis ėjo per stadioną nuo Šakių didžiosios "Maximos" pusės ir jam būnant netoli jų, tai yra netoli tos vietos, kur jos sėdėjo ant suoliuko, apie 15-20 metrų atstumu nuo jų, prie jo staiga, jam iš už nugaros, daugiau nuo Šakių baseino pastato pusės, pribėgo du vaikinai, kurių tamsoje ji iš pradžių nepažino. Vienas iš jų vieną kartą spyrė J. B. į nugarą ir jai atrodo, kad J. B. nuo šio smūgio parkrito. Viskas vyko labai greitai, iš karto po to dar pribėgo būrys vaikinų. Jų buvo daug, kaip jai atrodo mažiausiai aštuoni, dėl skaičiaus nėra tikra, nes kaip sakė, viskas vyko labai greitai, ji jų neskaičiavo, patyrė stresą, išgąstį. Vaikinai apstojo gulintį J. B.. Girdėjo reikalaujant pinigų, telefono ir kortelės PIN kodo, kai J. B. pasakė, kad pinigų neturi, kad jie kortelėje. Matė, kad keli vaikinai jį spardo. Keliese spardė ir kiek kartų spyrė nežino, neskaičiavo. Iš kart po to, kai prie dviejų pirmųjų vaikinų, užpuolusių J. B., prisijungė antra grupė, prie jų dar privažiavo, kaip atpažino tamsoje, M. V. – invalidas, invalido vežimėlyje ir kartu su juo buvęs dar vienas vaikinas, kurio tamsoje nepažino. Kaip suprato, ją su drauge pamatė M. V. ir dar vienas kažkuris vaikinas, buvęs prie J. B., ir kažką sušuko, kad visi į jas atsisuko ir jas pastebėjo. Kaip suprato, ir dėl to ji yra visiškai tikra, būtent jas pamatę, vaikinai liovėsi mušę, spardę užpultą J. B. Prieš tai patys numetę iš J. B. paimtą telefoną, apsimetė, kad daro gerą darbą – jį surado, pakėlė ir padavė J. B.. Jie paliko J. B. ramybėje ir didesniu lankstu nuo jos su G. Č. visa grupe nuėjo link gimnazijos pastato. Liko tik užpultas vaikinas – J. B., kuris priėjo prie jų. Jos paklausė, ar jam viskas gerai. Paklausė, ką iš jo paėmė. J. B. pasakė, kad paėmė tiktai maisto. Dar lyg tai pats susirinko nuo žemės savo daiktus – maišelį, lyg ir piniginę ir nuėjo link gimnazijos vidinio kiemo. Nors užpuolimas vyko labai greitai, ji spėjo kai kuriuos asmenis, užpuolusius J. B., atpažinti. Tai sugebėjo padaryti šiek tiek įsižiūrėjusi į juos, išgirdusi kai kurių vaikinų balsus. Tarp jų tikrai buvo jai pažįstamas vaikinas A. D., kurį atpažino iš balso ir iš silueto. Dar buvo G. M., kurį tikrai atpažino iš kūno sudėjimo, dar atpažino vaikiną, kurio vardas M., tai yra mažiuką vaikinuką, kurio pavardės nežino. Joms ir toliau dar sėdint ant suoliuko po kelių minučių pro jas praėjo tie trys jos atpažinti vaikinai. Jie tikrai buvo tarp užpuolusių J. B.vaikinų. Ji tiksliai nežino, kurie iš jų spardė J. B., kurie konkrečiai reikalavo jo pinigų, telefono ar banko kortelės, bet tiktai žino, kad jo spardyti nespėjo vaikinas, atėjęs paskutinis kartu su M. V.. Mano, kad vaikinai nebūtų liovęsi apiplėšinėti J. B., jeigu būtų nepastebėję jos su G. Č. Mano, kad jie jas pastebėję pasimetė, išsigando. Patvirtino, kad pirmiesiems dviems vaikinams pribėgus prie J. B., jam spirdami, reikalavo sakydami – "kur piniginė". Po to greitai pribėgo ir kiti vaikinai bei pradėjo mušti J. B. (1 t., b. l. 49).

Liudytoja G. N. patvirtino, kad tai jos parodymai ir jie yra teisingi. Nuo įvykio vietos jos sėdėjo arti, bet ji negali pasakyti ar daiktai iškrito iš krepšio ar ne. Kai J. B. atėjo prie jų, krepšys buvo tuščias. Jis pasakė, kad atėmė maisto. Ne visi vaikinai mušė. Kiek pamena, tai M. M. jo nemušė – su juo teko anksčiau bendrauti. Tada kai apklausinėjo tyrėja, tai atpažino iš balso (4 t., b. l. 140-141).

L. M. V. teisme parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, santykiai normalūs. Buvo visi bendrai – T. A., A. D., M. M., L. K.. Kur susitiko – nepamena, susitiko gal apie 21 val. pabūti lauke, paplepėti. Buvo J. Lingio parke. Paskui judėjo į miestą – ėjo pro policiją ir kažkas ėjo pro mokyklos stadioną. Kažkas sugalvojo bėgti ir jie nubėgo. Kai jie nubėgo, liudytojas važiavo neįgaliojo vežimėliu link jų pažiūrėti kas vyksta. Kai atvažiavo – jau nieko nematė (4 t., b. l. 141).

Teisėjas, liudytojui M. V. tiksliai neatsimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

L. M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-09 apie 20 val. susitiko jų kompanija – D. Č., L. K., A. D., L. L., M. M., Gabrielius, kurio pavardės nežino, ir T. A. prie turguje esančios dviračių parduotuvės, adresu V. K. gatvėje, Šakiuose. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrę du 0,7 l butelius, iš pradžių visi nuėjo į parką, po to eidami pro didžiąją "Maximą", pro Šakių policijos komisariatą, ėjo link "Iki" parduotuvės. Visa jų kompanija prie perėjos Šaulių gatvėje perėjo į kitą – stadiono pusę, o jis policijos komisariato pusėje liko vienas. Jam privažiavus įvažiavimą į policijos komisariatą, kitoje gatvės pusėje išgirdo riksmus su keiksmažodžiais, liepiančiais sustoti, ateiti. Visi jo draugai nubėgo šaukdami, o jis, kadangi yra invalido vežimėlyje, užtruko, kol kirto gatvę ir per pievą nuvažiavo link nuėjusių savo draugų. Jam atvažiavus, jo draugai stovėjo ratu apstoję viduryje stovintį J. B., kurį vadina "JB". Kai jis prie jų privažiavo, J. B. jau buvo atsistojęs ir niekas jo nemušė, padavė visus daiktus, sudėjo viską į maišą, padavė telefoną ir J. B.nuėjo. Kad pirmas trenkė J. B., jam gyrėsi L. K., visi galimai tikėjosi pinigų, kadangi alkoholis jau buvo baigęsis. L. L. jam pasakojo, kad jam skauda koją galimai nuo spardymo. Ar T. A.ir kiti spardė, mušė J. B., jis nežino. Po to visi nuėjo prie mokyklos aikštelės ir išsiskirstė (1 t., b. l. 52-53).

Be to, liudytojas M. V. per papildomą apklausą ikiteisminio tyrimo metu 2017-07-11 parodė, kad, kai jie visi – T. A., D. Č., L. K., A. D., L. L., M. M., G. M. gėrė degtinę prie dviračių parduotuvės, jos kieme į Siesarties pusę, vaikinai pradėjo kalbėti, kad reikia pasivaikštinėti po miestą – "prasukti ratuką", ir paieškoti žmogaus "pasižiūrėti ko gero turi", kaip suprato – apiplėšti. Jis neatsimena, ar buvo kalba kokiam tikslui apiplėšti, bet kad jie tarėsi tai padaryti – tikrai buvo aišku. Jis nepritarė jiems, bet ir neprieštaravo. Tiesiog patylėjo. Važiavo kartu su jais tik taip – dėl įdomumo. Su jais visais įvykdyti planuojamo nusikaltimo neketino. Drausminti jų net negalvojo, nes tą kompaniją gerai pažįsta ir būtų atrodęs juokingai, jeigu būtų pradėjęs juos mokyti taip nedaryti. Kaip viskas vyko papasakojo savo pirmoje kaip liudytojo apklausoje. Paklaustas, ar vaikinams pamačius J. B. ir nubėgus jį apiplėšti, sumušti, jis liko vienas stovėti kitoje gatvės pusėje, prie komisariato, atsakė, kad jis tiksliai to neprisimena ir pasakyti negali, ne paslaptis – buvo išgėręs. Ar su juo buvo T. A. – tikrai nežino, tai T. A. jam taip sako, kad liko stovėti su juo. Jam atrodo, kad kiekvienas iš jų dabar norėtų pasakyti, kad buvo su juo, nes jiems gresia atsakomybė. Paklaustas kokiu eiliškumu jo minėti pažįstami nubėgo prie J. B., atsakė, jog nežino, nes viskas vyko labai greitai, tiksliai pasakyti negali. Kai privažiavo prie vaikinų, rado juos visus apstojusius ratu, kaip atpažino – J. B. Tada kai privažiavo, J. B. niekas nemušė. Tik nugirdo, kad kažkuris klausė J. B.apie banko korteles, tai yra klausė kiek pinigų turi kortelėje, piniginėje. Kas taip klausinėjo – nežino. Po to pamatė, kad netoli tos vietos, ant suoliuko sėdi dvi merginos, iš kurių vieną – N. G., pažinojo. Jas pamatė ir kiti vaikinai. Mano, kad jie, pamatę tas merginas, pradėjo "vaidinti gerus". Atsimena, kad T. A. pakėlė nukritusį telefoną ir padavė J. B. Kiti rinko kitus išmėtytus jo daiktus, tai yra jam atrodo, kad A. D.surinko kitus daiktus ir padavė visą krepšį J. B., kuriam buvo gražiai pasakyta eiti namo. Jie po to išsiskirstė. Su kuo jis paskutinis atėjo prie draugų tikrai nežino, nežiūrėjo kas eina paskui jį. Kaip jau sakė, paskui jį, siekdami išvengti atsakomybės, dabar norėtų būti ėjęs kas antras (1 t., b. l. 54-55).

Liudytojas M. V. patvirtino, kad tai jo parodymai ir jie yra teisingi, nes tada geriau atsiminė. Liudytojas, atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad jis pats nieko nedarė ir nebūtų daręs. Važiuodamas pamatė sėdinčias merginas, įvykį atsimena gerai. Nežino, kuris ėjo paskui jį. Liudytojui privažiavus prie vaikinų grupės girdėjęs kaip T. A. atsiprašė nukentėjusiojo tuo po įvykio. Jie eidami link vaikino kažką šūkavo ir tai kas vyko, liudytojas suprato, kad tai susiję su jų susitarimu kažką apiplėšti. M. V. juos gerai pažįsta ir tikrai jie nebūtų paklausę liudytojo, jeigu šis būtų juos sudrausminęs taip nesielgti. Vaikinų elgesio nepateisina, bet apie įvykį policijai pranešti nenorėjo. Tai jų asmeninis reikalas. Kam jam pranešti, jeigu viskas ir taip išaiškės. Liudytojui visvien su jais geriau būti mieste, nei vienam namie sėdėti. Jie visi vartojo alkoholį, į parką alkoholio nesinešė – jau viską buvo išgėrę (4 t., b. l. 141).

Liudytojas G. M. teisme parodė, kad pažįsta L. K., M. M., A. D., T. A.. G. M., A. D., L. K., T. A. buvo parke, po to ėjo pro parduotuvę „Maxima“. Prie policijos jie sumąstė kažkur bėgti ir jie nubėgo. Kai liudytojas perėjo per gatvę, tai matė kaip jie mušėsi. Kas ką mušė – nematė (4 t., b. l. 141).

Teisėjas, liudytojui G. M. tiksliai neatsimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-09 apie 20 val., – tikslaus laiko nežino, buvo kartu su M. M. ir prie bendrabučio, esančio Vytauto gatvėje, Šakiuose, susitiko su pažįstamais T. A., A. D. ir Laimiu, kurio pavardės nežino. Pastarasis su savimi turėjo degtinės ,,Stumbras" butelį. Jie visi kartu nuėjo į parduotuvę ,,Iki". Prieš einant į parduotuvę, girdėjo, kaip A. D. su L. tarėsi kaip pavogti dar alkoholio. Parduotuvėje jis nusipirko butelį ,,Coca Cola". Su juo buvo M. M., tačiau jis nieko nepirko ir jie išėjo, kur prie parduotuvės jų laukė T. A., A. D. ir L., kurie buvo pavogę dar vieną butelį 0,7 l talpos. Visi nuėjo už dviračiais prekiaujančios įmonės, kur gėrė degtinę. Negėrė alkoholio tik L. K., kuris buvo kartu atėjęs su asmeniu, sėdėjusiu neįgaliojo vežimėlyje ir kurio jis nepažįsta, ir L. K. brolis, kurio vardo, pavardės nežino. Išgėrę alkoholį, vaikščiojo po miestą, nuėjo į parką, po to ėjo link „IKI" parduotuvės, praėjo pro policijos komisariatą. Eidami stadionu, pamatė ten einantį vieną asmenį ir pradėjo jam šaukti, kad sustotų. Pirmi nubėgo A. D.ir M. M., tuomet nubėgo kiti, o jis su neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiu asmeniu atsiliko, matė, kaip jie pribėgę spardė pargriuvusį jaunuolį, kurį buvo apstoję ratu. Kas ir kiek kartų spyrė, sudavė smūgių pargriuvusiam asmeniui, pasakyti negali, nes buvo tamsu. Girdėjo, jog tam asmeniui T. A.ir L. garsiai šaukė ,,duok šaibas". Matė, kad tas asmuo turėjo rankoje piniginę, iš kurios, kaip pasakojo jam T. A., tas asmuo davė 12 centų. Matė, kaip jo pažįstami padavė iškritusius daiktus – baltą krepšį ir mobilųjį telefoną, asmeniui, kurį prieš tai spardė. Fizinio smurto nenaudojo jis pats, M. M. ir asmuo, sėdintis neįgaliajame vežimėlyje (1 t., b. l. 57).

Liudytojas G. M. patvirtino, kad tai jo parodymai ir jie yra teisingi – tada geriau atsiminęs (4 t., b. l. 141).

Atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad „šaibos“ – taip vadinami pinigai, liudytojas buvo priėjęs prie J. B., bet ne arti (4 t., b. l. 141).

Nukentėjęs J. B. teisme parodė, kad iki įvykio pažinojo kaltinamuosius M. M., A. D., L. K., D. Č.. T. A. – tik iš matymo. Santykiai nebuvo priešiški. J. B. ėjo apie 23 val. nuo parduotuvės „Maxima“ pusės per stadioną prie gimnazijos, eidamas skaitė žinutę telephone. Kai buvo jau ties stadiono viduriu, išgirdo kažkieno balsus. Jau ir prieš tai girdėjo balsus. Skaitydamas žinutę, išgirdo lyg kažkas tai bėga link jo. Nesitikėjo, kad jam spirs į nugarą, todėl nekreipė dėmesio. Tačiau pribėgę spyrė jam į nugarą, J. B. iš rankų iškrito telefonas, jis suklupo. Tada atsisuko atgal ir pamatė du asmenis. Tuo metu jų neatpažini. Tie asmenys nieko jam nedarė. Paskui atbėgo L. K. ir iš karto trenkė J. B. į galvą, nukentėjusysis parkrito ir tada visi pradėjo spardyti jam į įvairias kūno vietas. Spardydami reikalavo pinigų. Tam, kad nustotų spardyti J. B. jiems pažadėjo atiduoti pinigus. T. A. iniciatyva jie nustojo spardyti. J. B. atsistojęs vienam iš jų įbėrė į delną centų. Kažkuris iš jų surado ir atidavė J. B. jo telefoną. Tuo viskas ir pasibaigė. Visi nuėjo, o T. A. pasiliko pakalbėti, jis atsiprašė visų vardu. Sakė, kad jis nesudavė jam nei vieno smūgio. J. B. po to nuėjo savo keliu (4 t., b. l. 139).

Teisėjas, nukentėjusiam J. B. tiksliai neatsimenant įvykio aplinkybių, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjęs J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-09 apie 23 val. vienas ėjo Šakių "Žiburio" gimnazijos stadionu, V. K. g. 33, Šakiuose, ir nuo Šaulių gatvės pusės prie jo atbėgo du jaunuoliai, iš kurių vienas, nieko nesakęs, spyrė jam į nugarą, dėl ko jis suklupo. Iš karto atsisukęs pamatė du stovinčius 16-19 metų amžiaus jaunuolius, kurių nepažįsta. Po to atbėgo dar penki jaunuoliai, iš kurių pirmasis atbėgęs kumščiu trenkė jam į smilkinį. Jis po smūgio pargriuvo ir visi 7 jaunuoliai pradėjo spardyti galvą. Prie jo atbėgę penki jaunuoliai taip pat buvo apie 16-19 metų amžiaus, vienas iš jų jam buvo žinomas iš matymo – galimai iš vaikų globos namų. Dar vienas iš tų penkių atbėgusių jaunuolių buvo greičiausiai L. K., kuris kaip jam žinoma, gyvena Šakių vaikų globos namuose. Kurie tiksliai jį spardė – nežino, nes buvo tamsu, rankomis stengėsi apsiginti, tačiau jam nepavyko. Spardydami visi bendrai pradėjo iš jo reikalauti pinigų. Jam pavyko iš jaunuolių išsilaisvinti ir atsistoti. Jaunuoliai ir toliau iš jo reikalavo pinigų, sakė, kad staigiai atiduoti pinigus, nes jei neduos, tai jie toliau jį daužys. Tuomet jis išsitraukė piniginę ir išbėrė visus ten buvusius – 30 euro centų į vieno iš septynių jaunuolių delną, kuris buvo jį ištiesęs ir laukė pinigų. Šio jaunuolio apibūdinti negali. Vienas iš vaikinų jam atidavė telefoną, kuris buvo jam iškritęs spardant. Vienas jaunuolis jam pasakė, kad dingtų, todėl jis nuėjo prie gimnazijos suoliuko, susitvarkė ir nuėjo toliau. Matė, kaip visi septyni jaunuoliai nuėjo link Bažnyčios gatvės. Šį incidentą galėjo matyti jo pažįstama G. Č., nes ji su savo drauge sėdėjo ant suoliuko šalia stadiono (1 t., b. l. 16-18).

Be to, 2017-04-26 nukentėjęs J. B. papildomos apklausos metu parodė, kad prieš apiplėšiant gimnazijos stadione, jį pirmiausia pasivijo du vaikinai, kurių nepažinojo ir dar kartą pamatęs atpažinti negalėtų, nes jų veidų nespėjo įsidėmėti. Kaip sakė pirmoje apklausoje, kažkuris iš jų jam spyrė į nugarą. Sako, kad spyrė todėl, nes po to dar toje vietoje, ant drabužių, nugaroje buvo matyti bato pado rašto pėdsakas, žymė. Jis po spyrio suklupo, bet greitai atsistojo, atsisuko į tuos vaikinus, pasiruošė gintis, bet tie du vaikinai stovėjo ir jo nepuolė. Viskas vyko labai greitai – pamatė, kaip prie jo greitu žingsniu iš pietryčių pusės, tai yra nuo nuo Šakių didžiosios "Maksimos" pusės, stadionu ateina asmuo, kuris, kaip atpažino vėliau naršydamas "Facebook", yra L. K., nes jis taip save įvardija minėtame socialiniame tinkle. Nors buvo naktis, tamsu, bet jo veidą tikrai gerai matė ir jį įsidėmėjo. Priėjęs L. K., visiškai nieko nesakęs dešinės rankos kumščiu jam smogė į galvą – į kairįjį smilkinį. Po smūgio jis parkrito ant nugaros. Iš karto "pasipylė" spyriai į galvą. Nuo spyrių galva judėjo tai į vieną pusę, tai į kitą pusę, net nespėjo pamatyti, kaip ir kuriuo metu prie jo atsirado ir daugiau vaikinų. Jie atbėgo greitai ir, jo manymu, visi jį spardė. Kas tiksliai ir kiek kartų jam spyrė – nežino, nespėjo pamatyti. Jam į galvą buvo spirta tikrai ne mažiau kaip penkis kartus. Spyrė ne į veidą, o į galvos šonus. Po suspardymo juto galvos skausmą, buvo patinimai ir vienas prakirtimas kairiame skruoste, arti ausies ir pačioje kairėje ausyje, bet dėl to jis į medikus nesikreipė. Spardydami vaikinai jo reikalavo atiduoti pinigus. Girdėjo ne vieno asmens balsą reikalaujamu tonu sakant: "duok pinigus, pinigus". Jis prašė, kad jaunuoliai liautųsi spardyti, pasakė, kad pinigus duos. Tuomet jie liovėsi spardyti. Kai stojosi nuo žemės, jį vaikinai dar apstumdė. Atsistojęs pamatė, kad prie jo yra ne trys vaikinai su minėtuoju L. K., kurie pirmieji prie jo pribėgo, bet dar yra kokie 4-5 kiti vaikinai. Vaikinų iš viso buvo ne mažiau kaip septyni, galėjo būti ir aštuoni. Mano, kad jie visi, nes girdėjo daug balsų, apstoję jį aplink ratu, reikalavo atiduoti pinigus. Du iš jų jis tikrai atpažino po šio įvykio "Facebook" tinklapyje, tai yra – T. A. ir D. Č.. Dar įsidėmėjo vieną vaikiną, jo veidą, tik jo nerado socialiniame tinklapyje. Kitų vaikinų nespėjo įsidėmėti. Jo atpažinti vaikinai tikrai reikalavo pinigų. Gerai pamena, kad būtent atpažintasis T. A. liepė kitiems liautis jį spardyti, bet ne dėl to, kad baigtųsi smurtas, o tik dėl to, kad jis turėtų galimybę greičiau paduoti jiems reikalaujamus pinigus. T. A. konkrečių pasakytų frazių, žodžių detaliai nepamena. Jis vaikinams padavė turėtus 30 euro centų, juo suberdamas į kažkurio vaikino atkištą delną, bet kuriam vaikinui – nepamatė. Gavę pinigus, vaikinai nuėjo link "Žiburio" gimnazijos". Nuo nuėjusių draugų atsiliko T. A., kuris lyg norėdamas jam pasigerinti, pasakė, kad jis nepyktų. Jis T. A. pasakė kaip galintis nepykti, jei nei iš šio nei iš to buvo užpultas. T. A. pasakė, esantis ne prie ko, kad jis nesudavė nė vieno smūgio. Jis negali tvirtinti ar T. A. jį spardė, ar ne, nes kaip sakė, jam gulint nugara ant žemės buvo spardoma galva, kuri judėjo ir jis nespėjo detaliai sužiūrėti. Pašalinių asmenų aplinkui, nematė, kai buvo spardomas, išskyrus jo minėtas dvi merginas, kurios buvo gal 10 m. atstumu nuo tuos vietos kur vyko plėšimas. Buvo spardomas daugiau Šiaurės vakaruose esančioje stadiono dalyje, tai yra buvo bebaigiantis pereiti stadioną, eidamas iš Pietryčių pusės į Šiaurės vakarus. Byloje civilinio ieškinio nereiškia, tik nori, kad vaikinai už savo nusikaltimą atsakytų pagal įstatymą (1 t., b. l. 34).

Nukentėjęs J. B. patvirtino, kad tai jo parodymai ir jie yra teisingi. Atsakinėdamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus, J. B. paaiškino, kad eidamas į stadioną sėdinčių merginų nepastebėjo, tik vėliau pastebėjo, kai jau viskas buvo pasibaigę. Vaikinai atbėgo nuo Šaulių gatvės. Jie galėjo nematyti tų merginų. J. B. negirdėjo ar ko nors prašė. Tikrai ne vienas reikalavo pinigų, bet kas konkrečiai reikalavo – negali pasakyti. Kai buvau atsistojęs, tai tikrai matė, kad D. Č. reikalavo pinigų. Kai pasakė, kad atiduos pinigus, tai T. A. ramino visus. L. K. atsiprašė tik teismo posėdžio metu, nukentėjusysis nepasakytų, kad jam atleido. Kai T. A. paliepė liautis spardyti, jie ne iš karto liovėsi. Mano, kad liovėsi spardyti dėl T. A. paliepimo. Įvykio vietoje T. A. atsiprašė, bet ką sakė – neatsimena tiksliai. Turbūt neatleidžia T. A.. Nematė, kad jis spardytų, jam neatleidžia, nes nėra įsitikinęs, kad jis to nedarė. Pinigų negrąžino, tik jie juos numetė ant žemės. Mano, kad galėjo pinigus numesti ant žemės nes buvo tik 30 centų. Dar su savimi turėjo telefoną, banko kortelę. Tų daiktų iš jo neatiminėjo, tik buvo toks momentas, kai jie sakė eiti iki bankomato paimti pinigų. Pašalinių asmenų nebuvo. Kai atsistojo, matė gal apie 8 vaikinus. Pirmi prie jo pribėgo M. M. ir A. D.. Po įvykio į namus buvo atėjęs M. M. atsiprašyti ir atsiprašė. Jiedu vienas kitam su M. M. piktumų neturėjo. Jam neatleidžia, nes jis vis tiek dalyvavo tame nusikaltime. Po teismo posėdžio L. K. nesiūlė atiduoti pinigus. Daugiau jie nieko nereikalavo iš jo, telefonas buvo iškritęs jam iš rankų, telefono nereikalavo atiduoti. Mano, jog suklysti ir atsiprašyti po to yra žmogiška. Nori, kad jie visi būtų nubausti pagal įstatymą už tai ką padarė. Civilinio ieškinio nereiškia (4 t., b. l. 139-140).

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir įrodoma kaltinamųjų T. A., A. D., L. K., M. M. ir D. Č. kaltė, yra:

2017-04-10 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog plėšimas įvykdytas 2017-04-09 apie 23 val. Šakių "Žiburio" gimnazijos stadione, V. K. g. 33, Šakiuose; pirminiai nukentėjusiojo J. B. parodymai apie jo atžvilgiu įvykdytą plėšimą, nurodant plėšimo būdą, panaudotus veiksmus, fizinį smurtą – spyrį iš nugaros jį pasivijus dviems asmenims, kitą trečiojo kaltininko – L. K. smūgį ranka į galvą, po ko J. B. pargriuvo ir buvo spardomas – galimai 5 jaunuolių, reikalaujant pinigų; turėtų 30 euro centų jiems atidavimą; nurodytos galimos šio įvykio liudytojos, buvusios netoli įvykio vietos, kurios įvykio metu sėdėjo ant suoliuko stadione – G. Č. ir jos draugė (1 t., b. l. 15-17);