- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- 1-147-876/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- T. A.
- Civilinis ieškovas
- L. Š.
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, nesimoko, teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį - paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. A. 2017 m. vasario 13 d. apie 21.00 val. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje, Vytauto gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Šakiuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia spyrė L. Š., gimusiam 1985 m. į veidą, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklo srities lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė L. Š. sveikatą ir visuomenės rimtį.
Šiais savo veiksmais T. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
Kaltinamasis T. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo išgėręs alkoholio. Jie ėjo su draugais Vytauto gatve ir prie namo išgirdo, kad kažkas pykstasi, todėl nuėjo pažiūrėti. Ten buvo L. Š. su moterimi. Kadangi jie pykosi ir L. Š. šaukė ant moters, jis jam spyrė. Negali pasakyti, ar kai smūgiavo L. Š., jis buvo atsisukęs. Prieš smūgį buvo visi kartu, šnekėjo. Nematė, kad L. Š. būtų smurtavęs prieš moterį. Tuo metu, kai smūgiavo, buvo dar du jo draugai, L. Š. ir moteris. Negali tiksliai pasakyti, į kurią vietą pataikė, tačiau mano, kad į veidą arba į kaklą. Patvirtino, kad smūgiavo iš kojos. Po įvykio vietos, nukentėjusysis pabėgo, o moteris liko toliau sėdėti ant laiptų. Po to jie visi išsiskirstė. Nurodė, kad jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Patvirtino, kad jau daugiau nei pusę metų apskritais nevartoja alkoholio. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu yra pradėtos dar dvi baudžiamosios bylos, už veiksmus, kurie padaryti šių metų vasario mėn., o kitas balandžio mėn. Nurodė, kad civiliniai ieškiniai dar nėra atlyginti, kadangi neturėjo galimybės juos atlyginti, nes buvo suimtas. Tačiau civilinius ieškinius pripažįsta, nori kuo greičiau įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą. Nurodė, kad jį priimtų dirbti ten, kur dirbo anksčiau. Ten uždirbdavo 600 eurų, todėl per mėnesį laiko galėtų atlyginti padarytą žalą. Patvirtino, kad nori užbaigti visas bylas pradėtas jo atžvilgiu, planuoja daugiau nenusikalsti, nori išvažiuoti į užsienį ir ten įsidarbinti. Pažymėjo, kad po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju policijoje. Ten atsiprašė nukentėjusiojo ir jie susitarė, kad atlygins žalą, kurią padarė. Patikslino, kad kai davė pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tada buvo neseniai viskas įvykę, todėl įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Patvirtino, kad visus kaltinimus, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte, pripažįsta visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pagarsinti T. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 21 val. jis susitiko su savo draugais D. B., I. V., A. D. ir T. V. prie bendrabučio, esančio Vytauto gatvėje, Šakiuose, ten kur yra D. Z. ambulatorija. Tuo metu jis buvo neblaivus, nes dieną buvo gėręs alkoholio. Jie šnekučiavosi prie įėjimo į bendrabutį, t. y. toje pusėje kur yra kirpykla. Netrukus išgirdo, jog kitoje bendrabučio pusėje kažkas šūkauja ir nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Ant ambulatorijos laiptų sėdėjo moteris, o šalia jos stovėjo vyras. Nei vieno iš besikivirčijančių asmenų jis nepažinojo. Ta vieta buvo neapšviesta. Matėsi, jog ir vyriškis ir moteris yra neblaivūs. Vyras šaukė ant moters ir liepė jai eiti su juo į namus, o moteris nesutiko tai daryti. Ką tiksliai sakė moteris jis nežino, tiksliai negirdėjo. Atsimena, kad D. B. paklausė to vyro, ko jis šaukia ant moters. Tas vyras atsakė, jog jie yra vyras ir žmona. Jiems bekalbant jis be jokios priežasties spyrė stovėjusiam vyrui į galvą. Daugiau smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. Nuo smūgio vyras ant žemės neparvirto, tik susvirduliavo. Tuomet I. V. puolė jį raminti ir sakė, jog neieškotų problemų. Kas vyko toliau, tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus. Atsimena, kad tas vyras po jo suduoto smūgio pabėgo, o moteris liko sėdėti ant laiptų. Vyriškio iš jų niekas nesivijo. Daugiau prieš minėtą vyriškį niekas iš jaunuolių fizinio smurto nenaudojo. Po šio įvykio, jie netrukus visi išsiskirstė į namus. Dėl ko tiksliai jis be jokios priežasties spyrė tam vyrui koja į galvą, paaiškinti tiksliai negali, norėjo pasirodyti prieš kartu buvusius nepilnamečius. Dėl tokio savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo pasižada atsiprašyti ir atlyginti jam padarytą žalą (1 t., b. l. 75).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis T. A. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Teismo posėdžio metu pagrasinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio 2017 m. kovo 2 d. specialisto išvada, Nr. G84/2017(10), kurioje nurodyta, kad L. Š. diagnozuotas apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklo srities lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja, kokiu tai aplinkos, daiktu ir pan., galimai įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku, vienu smūgiu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 22).
Kadangi kaltinamasis T. A. kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Kaltinamojo T. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Marijampolės APVK Šakių RPK RS) tyrėjos tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2017 m. vasario 14 d. 14 val. 02 min. gautas pranešimas iš VšĮ „Šakių ligoninė“ medikės Bacevičienės, jog kreipėsi L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam įtariamas dešinės pusės žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 6);
nukentėjusiojo L. Š. 2017 m. vasario 14 d. duotais parodymais, apie tai, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 21 val. 30 min., kartu su žmona L. Š. ėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Eidami jie visą laiką ginčijosi dėl finansinių šeimos dalykų. Ginčas kartais pereidavo į pokalbį, kartais jis susinervinęs kalbėjo pakeltu balsu. Einant Vytauto gatve sutuoktinė ant jo supyko ir pasuko kita gatvele iki D. Z. poliklinikos. Sutuoktinė priėjusi prie poliklinikos pastato atsisėdo ant laiptų. Jie toliau kalbėjo, bet jis ant jos nešaukė, jos nemušė, jokio fizinio smurto nenaudojo. Jiems besikalbant nuo pašto pastato pusės atėjo penki ar šeši jaunuoliai, kurių jis nepažįsta, jie buvo apie 15-20 metų amžiaus. Tada kažkuris iš jų paklausė, kas čia vyksta, ko šaukia ant moters. Jis pasakė, jog tai jo žmona ir, kad jie viską išsiaiškins patys. Tuo metu jis žiūrėjo į žmoną ir buvo pasisukęs į ją, tada pajuto smūgį į galvą, po to dar vieną. Pirmas smūgis buvo suduotas jam į galvą ranka, o kitas koja. Ar šiuos smūgius sudavė vienas žmogus ar keli pasakyti negali, nes buvo tamsu, be to žiūrėjo į savo žmoną ir kalbėjo su ja. Jis nuo suduotų smūgių neparkrito, sąmonės neprarado. Tuomet vienas iš tų jaunuolių pradėjo kitus raminti, o jam liepė bėgti iš konflikto vietos, kad nenukentėtų daugiau. Šiam jaunuoliui apie 17 metų, jis buvo apie 175 cm. ūgio, kresno sudėjimo, jo aprangos detalių neprisimena. Tada jis pabėgo iš įvykio vietos ir grįžo į savo namus. Sutuoktinė po maždaug 10 minučių taip pat sugrįžo į namus. Ji konflikto metu nenukentėjo, jos niekas neužkabinėjo ir nemušė. Sekančią dieną kreipėsi į Šakių medikus, kurie jį apžiūrėjo, padarė rentgeno nuotraukas, tačiau lūžių veide neužfiksavo, bei įtarus žandikaulio lūžimą davė siuntimą į Kauno Klinikas (1 t., b. l. 25);
liudytojos L. Š. 2017 m. vasario 22 d. duotais parodymais, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 21.30 val., ji kartu su savo vyru L. Š. iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ėjo į parduotuvę „Maxima“. Tą vakarą jos vyras buvo neblaivus, tačiau visiškai girtas nebuvo. Eidami susiginčijo, ji jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis neišlaiko šeimos, ir jai reikia rūpintis vienai. Eidami garsiai šnekėjosi ir ginčijosi. Konfliktas buvo tik žodinis. Tuo metu jų link ėjo 6-7 vaikinai. Kaip jie atrodė neįsidėmėjo. Mano, kad jie galėjo būti apie 15-20 metų amžiaus. Jiems priėjus prie jų, jie tuo metu vis dar stovėjo vietoje, kažkurie iš tų vaikinų paklausė jos vyro ko jis šaukia ant moters. Jie abu atsakė, kad tai yra jų reikalas. Tada vienas jaunuolis vieną kartą įspyrė jos vyrui į galvą. Po šio smūgio jos vyras bėgo į vieną pusę, o ji išsigandusi pabėgo į kitą pusę. Ji grįžo į namus. L. Š. tuo metu jau buvo namuose. Jis skundėsi, kad jam skauda skruostą. Kadangi skaudėti nesiliovė, jis kitą dieną kreipėsi pas medikus, kurie jam diagnozavo žandikaulio skilimą. Nurodyti, ar apibūdinti tų jaunuolių negali, kadangi vieta, kurioje buvo sumuštas jos vyras yra neapšviesta (1 t., b. l. 33);
liudytojo T. V. 2017 m. balandžio 6 d. duotais parodymais, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 21 val., jis kartu su savo draugais D. B., I. V., A. D., atėjo iki bendrabučio esančio Vytauto gatvėje, Šakiuose, ten kur yra D. Z. ambulatorija. Prie bendrabučio buvo ir pažįstamas T. A.. Tuo metu jau jis buvo išgėręs alkoholio, o jie buvo blaivūs. Iš pradžių buvo prie įėjimo į bendrabutį, t. y. toje pusėje kur yra kirpykla. Ten kalbėjosi, tačiau netrukus išgirdo, jog kitoje bendrabučio pusėje kažkas šūkauja ir nuėjo pažiūrėti. Ant D. Z. ambulatorijos laiptų sėdėjo moteris šalia jos stovėjo vyras. Ta vieta buvo neapšviesta. Nei vieno iš buvusių besikivirčijančių asmenų jis nepažinojo. Akivaizdžiai matėsi, jog tiek vyriškis, tiek moteris yra neblaivūs. Kadangi vyras sakė moteriai jog einam į namus, o moteris sakė, jog niekur neis, D. B. jų paklausė, ko jis ant moters šaukia ir vyras atsakė, jog jie yra susituokę, turi vaikų. Tada D. B. vyrui pasakė, jog parodytų vestuvinius žiedus, jis atsakė, jog žiedų nenešioja. Bekalbant T. A. staiga spyrė koja stovėjusiam vyrui į galvą. Daugiau smūgių nei rankomis, nei kojomis suduota nebuvo. Nuo smūgio vyras neparvirto, tuomet I. V. puolė raminti T. A. ir sakė, jog neieškotų problemų. D. B. sakė tam vyrui, jog jis eitų iš čia, kad daugiau jo nemuštų. Moteris taipogi sakė, jog nemuštų jos vyro. Tuomet vyriškis išėjo. Po spyrio koja ant vyriškio veido jis nematė sužalojimų, buvo tamsu, o moteris liko sėdėti ant laiptų. To vyriškio iš draugų tikrai niekas nesivijo. Daugiau prieš minėtą vyriškį niekas iš su juo buvusių draugų fizinio smurto nenaudojo. T. A. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po šio įvykio jie netrukus visi išsiskirstė į namus (1 t., b. l. 41);
liudytojų I. V., D. B. ir A. D. duotais parodymais, kurie yra analogiški T. V. duotiems parodymams (1 t., b. l. 41-50).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-697/2016 ir kt.).
Pažymėtina, kad pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smūgių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Be to, į kaltininko elgesio paskatas atsižvelgtina ir sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius.
Išklausius teisme kaltinamojo parodymus, įvertinus byloje esančią specialisto išvadą bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis T. A. tyčia spyrė L. Š. į veidą, tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklo srities lūžimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė L. Š. sveikatą ir visuomenės rimtį.
Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus T. A. atliko tamsiu paros metu, neapšviestoje vietoje, prie daugiabučio gyvenamojo namo, kurioje buvo ir daugiau žmonių. Vieta prie namo buvo atvira, nebuvo aptverta tvoromis ir patekimas į ją nebuvo apribotas ar apsunkintas. Ten laisvai galėjo patekti ir praeiti kiti asmenys, todėl buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nekyla abejonių, jog šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad įvykio vietoje be kaltinamojo buvo dar šeši žmonės, kurie matė kaltinamojo veiksmus. Kaltinamasis savo elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia spyrė L. Š. į veidą ir sutrikdė jam sveikatą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai. Taigi darytina išvada, kad T. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir jo veiksmuose neabejotinai yra nurodyto nusikaltimo požymiai.
Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. A. motyvas buvo chuliganiškos paskatos, o ne asmeniniai nesutarimai su nukentėjusiuoju, kadangi nenustatyta, jog nukentėjusysis L. Š. ir kaltinamasis T. A. iki įvykio būtų buvę pažįstami, jokių asmeninių tarpusavio santykių ir pykčių anksčiau tarp minėtų asmenų nebuvo. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad T. A. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.
Pats kaltinamasis padarytą nusikaltimą visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. A. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. T. A. nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pats kaltinamasis nurodė, jog nusikaltimus įvykdė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tad ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl bausmės dydžio
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta: laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į nusikalstama veika padarytą žalą.
Skiriant bausmę kaltinamajam T. A. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, – padaryti du nusikaltimai, vienas nusikaltimas - nesunkus, kitas nusikaltimas - apysunkis; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, kas parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra suaugęs, darbingo amžiaus, administracine tvarka baustas 14 (keturiolika) kartų, per paskutinius vienerius metus baustas 2017 m. kovo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad pasirodė neblaivus viešoje vietoje, 2017 m. balandžio 11 d. pagal ANK 76 straipsnio 1 dalį, už tai, kad vartojo alkoholį kartu su nepilnamečiu (1 t., b. l. 96 - 106), oficialiai nedirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 107), teistas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padaryta veika sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui, į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai neatlygintini.
Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina kaltinamojo asmenį, šeiminę ir turtinę padėtį bei bausmės siekiamus tikslus atitiksianti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta – laisvės atėmimo bausmė ir BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, pirmiau įvertintą jo veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, padaryti du nusikaltimai, kurie sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, jie priskiriami prie nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), kaltinamajam skirtinos teismo parinktos rūšies bausmės, savo dydžiu mažesnės nei įstatymo apibrėžtas jų dydžio vidurkis, tai yra už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta veiką – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 284 straipsnyje numatyta veiką – 30 (trisdešimt) parų arešto. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis subendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos duomenų matyti, kad T. A. yra nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė 2017 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirti 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Kadangi šuo nuosprendžiu yra skiriama bausmė už nusikalstamą veiką, kuri buvo įvykdyta iki nurodytų sprendimų priėmimo ir įsiteisėjimo, tad paskirta bausmė bendrintina pagal BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimus iš dalie sudedant.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.
Ankstesniu 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu T. A. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, taip pat 2017 m. liepos 3 d. nutartimi subendrinus bausmės, galutinės bausmės vykdymas buvo taip pat atidėtas. BK 75 straipsnyje nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. T. A. padaryti neteisėti veiksmai buvo atlikti iki nuosprendžio, kuriuo jam paskirtas laisvės atėmimas. Iš bylos duomenų matyti, kad T. A. po 2017 m. balandžio 25 d. nepadarė naujų administracinių nusižengimų, nusikaltimų. Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam T. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas, pasižada ateityje daugiau nenusikalsti, yra jauno amžiaus. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė prieš beveik 10 (dešimt) mėnesių ir per šį laikotarpį jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nėra duomenų, kad būtų vartojęs alkoholinius gėrimus, buvo įsidarbinęs Kauno mieste, planuoja artimiausiu metu atlyginti padarytą žalą, turi susiradęs kitą gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes ir ateityje nusikaltimų nedarys. Įstatyme yra aiškinama, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Taigi teismas, derindamas humaniškumo ir teisingumo principus, mano, kad tikslinga T. A. atidėti bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas kaltinamajam T. A. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Taigi, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus teismo įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, tokia bausmė, atitinka nagrinėjamu atveju teisingumo principą ir yra pakankama kaltinamąjį T. A. ne tik nubausti, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.
Šioje byloje nukentėjusysis L. Š. kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 29).
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2013).
Byloje nustatyta, kad T. A. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. Š. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Šiuo atveju nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų veido sužalojimų nukentėjusiajam lūžo dešinės pusės kaklo srities apatinis žandikaulis. Dėl šių sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 (dešimt) dienų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad L. Š. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumų – baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Būtina įvertinti ir tokias aplinkybes, jog L. Š. buvo suduota netikėtai tamsiu paros metu, stebint daugeliui asmenų, taip pat jo sutuoktinės akivaizdoje. Konfliktas įvyko dėl kaltinamojo T. A. nesusivaldymo ir emocijų proveržio, tai yra dėl menkavertės priežasties.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, artimiausiu metu planuoja įsidarbinti, išlaikytinų asmenų neturi, nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti neturtinės žalos suma – 200 Eur (du šimtai eurų), tenkintinas visiškai.
Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad už L. Š. gydymą dėl 2017 m. vasario 14 d. sužalojimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo gydymo įstaigoms 125,45 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų keturiasdešimt penkių centų) sumą. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais – medicininių dokumentų apskaitos išrašais (1 t., b. l. 54, 55), todėl tenkintinas visiškai ir žala priteistina iš žalą padariusio asmens T. A..
Kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta T. A., panaikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtą ir 2017 m. liepos 3 d. nutartimi subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę - suėmimą, paskirtą T. A., panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos ir T. A. paleisti posėdžių salėje.
T. A. paskirtos bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti jo suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1), bei pagal 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžius atliktos bausmės laiką.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. A. priteisti 125,45 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus keturiasdešimt penkis centus) išlaidų nukentėjusiojo L. Š. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas: Vilniaus m., Europos aikštė 1, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank”, AB, banko kodas 73000.
Nukentėjusiojo L. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. A. priteisti nukentėjusiajam 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.