Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-888-622/2012

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-09596-2011-4)

2012 m. birželio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui R. R., trečiajam asmeniui AB DNB bankui, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalių, kuriomis nustatytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis (CK 3.192 str.) ir pareiga išlaikyti buvusį sutuoktinį (CK 3.72 str.), teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo

Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą ir kiekvieno iš tėvų dalį joje, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 400 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. 400 Lt dydžio išlaikymas laikytinas būtina minimalia suma, todėl neprivalo būti įrodinėjamas.

Iš Valstybinio socialinio draudimo agentūros Liepojos regiono skyriaus 2011-06-27 pažymos matyti, kad ieškovė J. R. iš Latvijos valstybės gauna apie 40 Lt (8 LVL) valstybės pašalpą šeimai ir apie 250 Lt (50 LVL) dydžio vaiko priežiūros pašalpą per mėnesį (t. 1, b. l. 67). Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis nėra didelis, jis dirba dviejuose įmonėse, jo pajamos siekia apie 1 200 Lt. Iš civilinėje byloje esančių 2007-11-21–2011-03-15 pranešimų apie priėmimą į darbą matyti, kad atsakovas tam tikrais periodais dirbo Kipre registruotoje įmonėje (duomenys neskelbtini) stiuardu laive (duomenys neskelbtini), kur jo mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių sudarė 2 432–2 667 Eur (t. 1, b. l. 49–63). Per metus atsakovas dirbo 8 mėnesius, tai leidžia daryti išvadą, kad jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį darbo jūroje sudarė ne mažiau kaip 1 621 Eur. Nurodyta pranešimo apie priėmimą į darbą galiojimo data – 2014-06-28. Iš 2011-05-02 darbo sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovo gaunamą darbo užmokestį per mėnesį sudaro įstatymu nustatytas minimalus valandinis įkainis už faktiškai dirbtas valandas, bet ne mažiau kaip 200 Lt (t. 1, b. l. 64). Iš 2011-12-16 darbo sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad darbuotojui mokamas darbo užmokestis sudaro 14,06 Lt už faktiškai išdirbtą valandą (t. 2, b. l. 5). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas įrodinėjo, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl ieškovės kaltės, buvo sugadinta jo darbinė karjera, darbdavys nebesudarė su juo kontraktų, tačiau nurodytus teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad perėjimas į mažiau apmokamą darbą ar darbo atsisakymas be svarbių objektyvių priežasčių, ypač bylos dėl išlaikymo dydžio nustatymo nagrinėjimo metu, laikomas siekimu išvengti išlaikymo mokėjimo ir priteistinas išlaikymas skaičiuojamas atsižvelgiant į tą darbo užmokestį, kurį išlaikymą teikti privalantis asmuo gaudavo iki darbo užmokesčio susimažinimo ar darbo atsisakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003). Aplinkybė, kad atsakovas iki 2021-02-26 yra sudaręs kreditavimo sutartį su AB DnB NORD banku, pagal kurią suteiktas kreditas butui rekonstruoti (negrąžinto kredito suma – 89 734,02 Lt), nepanaikina atsakovo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir priteisti mažesnį nei 400 Lt dydžio išlaikymą. Be to, svarbia laikytina aplinkybė, kad atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, o ieškovė tokio turto neturi.

Apeliantas nurodo, kad priteistas laikinas išlaikymas vaikams buvo po 300 Lt per mėnesį, į bylą nepateikta įrodymų, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasikeitė tėvų turtinė padėtis ar išaugo vaikų poreikiai, sąlygojantys išlaikymo dydžio pakeitimą. Pažymėtina, kad laikinas išlaikymas byloje priteisiamas siekiant užtikrinti turtines vaikų teises iki sprendimo byloje priėmimo (CK 3.65 str. 1 d.), jo dydis nustatomas neišnagrinėjus bylos iš esmės, todėl nesaisto teismo nustatant išlaikymo dydį teismo sprendimu.

Dėl išlaikymo priteisimo momento

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-25 nutartimi ieškovės J. R. prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. R. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2011-10-27 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-25 nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-28 sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį kiekvienam nuo 2011-03-15 iki jų pilnametystės. Apeliantas nurodo, kad išlaikymas turi būti priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo 2011-03-15.

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Atsakovas neįrodė, kad išlaikymą vaikams tinkamai teikė nuo 2011-03-15, todėl teismas sprendimu pagrįstai išlaikymą priteisė nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Aplinkybė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo priteistas mažesnis nei teismo sprendimu išlaikymas, nepaneigia atsakovo pareigos mokėti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo. Atsakovo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-25 nutartį sumokėtas išlaikymas bus įskaitomas kaip įvykdyta prievolė ar jos dalis pagal galutinį teismo sprendimą, o nurodyti klausimai dėl išlaikymo skirtumo sumokėjimo bus sprendžiami vykdymo procese.

Dėl sutuoktinio išlaikymo

CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 d.). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 d.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turi teisę į išlaikymą, nes jokio turto ar pajamų neturi, dirbti negali, kadangi augina mažametį vaiką, todėl atsakovas, kuris nesistengė išsaugoti santuokos, paliko sutuoktinę prieš pat gimstant vaikui, privalo jai teikti išlaikymą iki vaikui sukaks treji metai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.), todėl priteisdamas ieškovei išlaikymą nepagrįstai nustatė atsakovo kaltę ir iš jos kilusią pareigą išlaikyti buvusią sutuoktinę (CK 3.72 str.). Nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos Jaunpilio valsčiaus civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, įrašo Nr. 22, (duomenys neskelbtini) užregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 1224. Todėl konstatuotina, kad santuoka truko neilgai, teismo sprendimu nustatyta, kad nei vienas sutuoktinių nenorėjo išsaugoti šeimos ir gyventi kartu, santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovės vienintelis nurodomas argumentas dėl išlaikymo jai priteisimo yra mažamečių vaikų priežiūra ir aplinkybė, kad ji negauna jokių išmokų. Kaip jau minėta, J. R. iš Latvijos valstybės gauna apie 40 Lt valstybės pašalpą šeimai ir apie 250 Lt dydžio vaiko priežiūros pašalpą, vyresnysis šalių sūnus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Latvijoje (t. 1, b. l. 43). Iš į bylą pateiktos J. R. (S.) išduotos jūreivio knygelės matyti, kad ieškovė taip pat dirbo laivuose, tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar ieškovė gauna kokias nors socialines garantijas, kaip darbuotoja, turinti jūrininko statusą iš užsienio valstybių (t. 1, b. l. 70–72). Be to, palikus teismo sprendimo dalį, kuriuo iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams priteista po 400 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis, nepakeistą, nėra pagrindo nustatyti, kad išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis (atsakovas) yra finansiškai pajėgus teikti išlaikymą ieškovei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta, pirmosios instancijos nepagrįstai priteisė išlaikymą ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nurodo, kad santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl šalys neturi teisinio pagrindo atlyginti viena kitai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje abi šalys buvo suinteresuotos nutraukti santuoką, padalinti turtą, apeliantas iš dalies neprieštaravo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo jai priteisimo, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, yra pagrindas ieškovei teismo sprendimu priteistą bylinėjimo išlaidų sumą sumažinti iki 2 492,30 Lt, t. y. priteisti pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 4, 5 d.).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 138 Lt žyminio mokesčio išlaidų, ieškovė – 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis anksčiau nurodytais motyvais ir iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovo priteistina 181 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (138:2=69; 500:2=250; 250–69=181) (CPK 93 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina atmetant ieškinio dalį dėl išlaikymo ieškovei J. R. priteisimo, kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. R. (R. R.) priteistas išlaikymas ieškovei J. R. periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2014-02-28, pakeisti, ir ieškinio dalį dėl išlaikymo ieškovei J. R. priteisimo atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sumažinti teismo sprendimu iš atsakovo R. R. (R. R.) ieškovei J. R. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2 492,30 Lt.

Priteisti iš atsakovo R. R. (R. R.) ieškovei J. R. 181 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.