Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-07-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-221-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-221-557/2019Nutarimas · 2019-07-09Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-10-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
AN2-221-557/2019
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00068-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Pažeidėjas
S. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-221-557/2019Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00068-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.4.1.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTAR IMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria netenkintas S. R. skundas ir paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau ir – Tauragės AVPK KPS, Institucija) 2019 m. vasario 14 d. nutarimas, kuriuo S. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda, atimant specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 12 (dvylikai) mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019-01-17 Tauragės AVPK KPS viršininkas surašė S. R. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2019-01-12 13.35 val. S. Dariaus ir S. Girėno g., Šilalės g., Tauragėje vairavo automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 8, 9 ir 165 punktų reikalavimus, – įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, važiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, priversdamas kitą eismo dalyvį, įvažiavusį į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui ir baigiančiam manevrą, staiga keisti važiavimo greitį bei kryptį. Važiuodamas iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pažeminti kitą vairuotoją, rodė nepadorius gestus kitų žmonių akivaizdoje. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, S. R. buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo pasiūlyta S. R. iki 2019-02-01 savo noru sumokėti 225 Eur baudą bei nurodyta, kad jam skiriamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

2. Tauragės AVPK KPS 2019-02-14 nutarimu S. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su Institucijos 2019-02-14 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas S. R. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį bei paskirti administracinę nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Tauragės apylinkės teismas 2019-05-07 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. skundo netenkino ir Tauragės AVPK KPS 2019-02-14 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad S. R. kaltė chuliganiškai vairavus įrodyta ir abejonių nekelia.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-05-07 nutartį ir priimti naują nutartį – jo skundą patenkinti ir jo veiką, Institucijos 2019-02-14 nutarimu kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį arba Institucijos 2019-02-14 nutarimą pakeisti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

5.1. S. R. nurodo, kad 2019-01-12 13.35 val. jis važiavo S. Dariaus ir S. Girėno gatve nuo turgaus link savo namų (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo nemažai automobilių. Iš tolo priekyje jis matė degantį žalią šviesoforo signalą. Važiavo leistinu greičiu, bet pakankamai greitai. Važiuodamas automobilyje kalbėjosi su draugu V. Z. ir dėmesį buvo sutelkęs į pokalbį. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko jis nepastebėjo, kad jam artėjant prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos įsijungė geltonas šviesoforo signalas ir į sankryžą jis įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Be to, iš byloje esančio įrašo ir nuotraukų matyti, kad tą dieną buvo saulėta ir buvo nemažai sniego, saulė švietė tiesiai į akis ir jis nepastebėjo įsijungusio geltono šviesoforo signalo. Taigi į sankryžą, esant geltonam šviesoforo signalui, jis įvažiavo ne tyčia, o tiesiog nepamatė, kad prieš jam įvažiuojant į sankryžą įsijungė geltonas šviesoforo signalas. Šią aplinkybę jis sužinojo tik peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą. Iki to laiko buvo įsitikinęs, kad į sankryžą įvažiavo esant dar žaliam šviesoforo signalui ir nepažeidė KET reikalavimų.

5.2. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių vaizdo įrašų padarė išvadą, kad geltonas šviesoforo signalas įsijungė likus keliems metrams iki sankryžos ir jis, S. R., privalėjo pamatyti įsijungusį geltoną šviesoforo signalą ir automobilį sustabdyti. Taigi teismas pripažįsta faktą, kad geltonas šviesoforo signalas įsijungė likus tik keliems metrams iki jo vairuojamam automobiliui pervažiuojant „Stop“ liniją, tačiau neatsižvelgė į jo paaiškinimą, kad geltono šviesoforo signalo jis nepastebėjo ir remdamasis tik prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais, padarė tik prielaidą, jog jis matė įsijungusį geltoną šviesoforo signalą ir tyčia įvažiavo į sankryžą jam įsijungus. Teismas nutartyje nurodo tik vieną objektyvų dalyką – kad kiti automobiliai nebuvo užstoję šviesoforo, todėl, teismo vertinimu, jis, S. R., turėjo matyti įsijungusį geltoną šviesoforo signalą. Tačiau teismas nevertino jo paaiškinimo, kad šviečiant tiesiai į akis dienovidžio saulei ir užsikalbėjus su draugu V. Z., važiavusiu kartu su juo automobilyje, jis tikrai nepastebėjo įsijungusio geltono šviesoforo signalo. Tuo labiau, jog teismas pats padarė išvadą, kad geltonas šviesoforo signalas įsijungė jam būnant vos prieš kelis metrus iki „Stop“ linijos. Be to, teismas visiškai nevertino vaizdo įrašo tuo aspektu, kad per sankryžą važiavusių automobilių buvo nemažas greitis (nors ir leistinas), tačiau visi, iš jų ir jis, važiavo gana greitai, galbūt apie 50 km/val. Todėl net prieš kelis metrus pamačius įsijungusį geltoną šviesoforo signalą, ne visais atvejais yra saugu staigiai stabdyti, kai galima sukelti pavojų iš galo važiuojantiems automobiliams.

5.3. KET 166 punkte nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Todėl, S. R. teigimu, net jeigu paskutinę sekundę jis būtų pamatęs, kad įsijungė geltonas šviesoforo signalas, nebebūtų galėjęs stabdyti.

5.4. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir paskyrusi jam nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, apskritai jo nekaltina KET 166 punkto, draudžiančio važiuoti per sankryžą įsijungus geltonam šviesoforo signalui, pažeidimu, o pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šio jo skundo motyvo.

5.5. S. R. pripažįsta, kad vairuotojui, kurio automobilis stovėjo priešingoje juostoje ir norėjo sukti į kairę, pravažiuodamas parodė nepadorų gestą, tačiau, apelianto teigimu, taip jis pasielgė ekspromtu, atsakydamas į šio vairuotojo jam parodytą nepadorų gestą. Pasak S. R., jis manė, jog važiuoja degant žaliam šviesoforo signalui, o iš priekio į kairę sukantis automobilis pradėjo judėti. Kadangi jis buvo įsitikinęs, kad važiuoja degant žaliam šviesoforo signalui ir nepažeidžia KET, todėl automobilio vairuotojui parodžius jam nepadorų gestą (pakeltą vidurinį pirštą), atsakė tuo pačiu. S. R. pripažįsta, kad nereikėjo taip elgtis, tačiau gesto parodymas visiškai nebuvo susijęs su tuo, kad jis įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir šį gestą rodė ne dėl chuliganiško vairavimo.

5.6. Pirmosios instancijos teismas dėl šio jo motyvo nutartyje padarė išvadą, kad jis nepateikė įrodymų, jog kitas vairuotojas, kuris atsiuntė į policijos komisariatą vaizdo įrašą, jam pirmas parodė nepadorų gestą. Tačiau, S. R. nuomone, tai reiškia, kad teismas įrodinėjimo naštą perkėlė jam, o tuo tarpu jį teisinančius ir kaltinančius įrodymus privalo surinkti administracinę bylą tirianti Institucija.

5.7. Teismas rėmėsi vaizdo įrašais, tačiau byloje neapklausė šiuos įrašus pateikusio asmens ir neišsiaiškino, kas pirmas parodė nepadorų gestą. Skundžiama nutartis priimta, remiantis anoniminio skundo autoriaus pateiktais vaizdo įrašais, tačiau nebuvo ištirtas šių įrašų autentiškumas ir tikrumas, nepareikalauta pateikti šių įrašų originalų. Nesant vaizdo įrašo originalų ir teismo posėdyje neapklausus šį įrašą padariusio asmens, apskritai byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie jo, S. R., tariamai padarytą administracinį nusižengimą.

5.8. Apskritai šioje byloje nėra nustatyta, kokiu registratoriumi padarytas įrašas, ar jį buvo galima naudoti, ar jam atlikta metrologinė patikra, ar jo rodmenys gali būti pripažinti šioje byloje vieninteliais ir neginčijamais įrodymais. S. R. atkreipia dėmesį į tai, kad jis nubaustas pagal anoniminio asmens pateiktus vaizdo registratoriaus rodmenis, kai nežinomas nei asmuo, padaręs įrašą, nei vaizdo registratoriaus techninė būklė, nei šio registratoriaus rodmenų teisingumas.

5.9. Kaip minėta, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, jis, S. R., pripažino, jog galėjo įvažiuoti į sankryžą įsijungus geltonam šviesoforo signalui, tačiau jo prisipažinimą tiek Institucija, tiek teismas panaudojo prieš jį patį. Teismas reikalauja, kad jis pateiktų įrodymus, jog kitas vairuotojas parodė jam nepadorų gestą, kai šis asmuo byloje nenustatytas, o įvardytas anoniminiu. Iš teisės teorijos yra žinoma, kad remiantis anoniminiais parodymais ar kitais įrodymais asmuo negali būti patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

5.10. S. R. teigimu, nenustačius ir neapklausus asmens, kuriam jis parodė nepadorų gestą, siekiant išsiaiškinti, ar jis pats rodė nepadorų gestą ir kaip jis suprato situaciją, pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad jis nepateikė įrodymų, jog kitas vairuotojas jam parodė nepadorų gestą, yra nepagrįsta.

5.11. ANK 5 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

5.12. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

5.13. S. R. pripažįsta, kad dėl savo neapdairumo, užsikalbėjimo ir objektyvios priežasties – saulės švietimo tiesiai į akis – jis nepastebėjo įsijungusio geltono šviesoforo signalo ir įvažiavo į sankryžą tokiam signalui degant, todėl jo neatsargūs veiksmai, apelianto nuomone, turi būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

5.14. Be to, teismas apkritai nevertino ir netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. S. R. nurodo, jog jis visiškai pripažino savo kaltę dėl įvažiavimo į sankryžą įsijungus geltonam šviesoforo signalui ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Jau daugelį metų jis nebuvo baustas administracine tvarka, nors nuolat vairuoja automobilį, taigi jis nėra potencialus KET pažeidėjas ir šis įvykis yra atsitiktinis jo gyvenime. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir jo darbas yra susijęs su nuolatiniu transporto priemonių vairavimu. Būtent iš šio darbo jis užsidirba pragyvenimui sau ir savo šeimai. Atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, be uždarbio liks jis ir visa jo šeima. Pats administracinio nusižengimo pobūdis – įvažiavimas į sankryžą įsijungus geltonam šviesoforo signalui, kai šis signalas įsijungė likus vos keliems metrams iki „Stop“ linijos, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, jis taip pasielgė ne tyčia, o dėl neapdairumo, ir tai yra žmogiška klaida, taip gali atsitikti bet kuriam vairuotojui. Nors byloje nenustatytas galbūt nukentėjęs asmuo ir tiriami anoniminio pranešėjo duomenys, tačiau S. R. nurodo, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą jis suprato, kad įvažiavo į sankryžą įsijungus geltonam šviesoforo signalui ir to neginčija, todėl nuoširdžiai prisipažįsta kaltu ir teikia nuoseklius bei nuoširdžius paaiškinimus bei tikisi teisingumo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, S. R. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, teigia, kad į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui jis įvažiavo ne tyčia, o dėl neapdairumo (nepastebėjo įsijungusio geltono šviesoforo signalo), tačiau nesutinka, kad jis vairavo chuliganiškai, tvirtina, kad vairuotojui, kurio automobilis stovėjo priešingoje juostoje ir norėjo sukti į kairę, pravažiuodamas parodė nepadorų gestą ne dėl chuliganiško vairavimo, o atsakydamas į pastarojo jam parodytą nepadorų gestą ir tai visiškai nebuvo susiję su tuo, kad į sankryžą jis įvažiavo mirksint geltonam šviesoforo signalui. Apelianto teigimu, jo veiksmai, įvažiuojant į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui (šios aplinkybės apeliantas neginčija) turi būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, o ne pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganiškas vairavimas.

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Tauragės apylinkės teismas, spręsdamas dėl S. R. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu ir byloje pateiktais vaizdo įrašais (miesto stebėjimo kameros įrašo ir automobilio „Nissan Qashqai“ registratoriumi daryto vaizdo įrašo) bei nuotraukomis, iš kurių padarė išvadą, kad automobilio „Peugeot 407“ vairuotojas S. R. prieš įvažiuodamas į sankryžą turėjo galimybę ir pakankamai laiko pamatyti, kad yra įsijungęs geltonas šviesoforo signalas (iš vaizdo įrašų matyti, kad geltonas šviesoforo signalas įsijungė likus keliems metrams iki automobiliui „Peugeot 407“ privažiuojant „Stop“ liniją ir pėsčiųjų perėją, esančius prieš šviesoforą; šviesoforo nebuvo užstojusi kita transporto priemonė, įvykio metu matomumas buvo geras, eismas nebuvo intensyvus, S. R. kitos transporto priemonės netrukdė matyti priekyje visureigio, sukančio į Šilalės gatvę). Atsižvelgdamas į visa tai, taip pat į tai, kad S. R. turi didelį vairavimo stažą, 6 metus dirba profesionaliu vairuotoju, teismas nusprendė, kad jis galėjo pamatyti ir suprasti, jog jam dega draudžiamas šviesoforo signalas ir visureigis „Nissan Qashqai“ turi pirmumo teisę. Apygardos teismas, išanalizavęs vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su šiais apylinkės teismo argumentais ir padaryta išvada, jog S. R., būdamas profesionaliu, taigi neabejotinai patyrusi vairuotoju, pagal įvykio metu buvusias eismo ir oro sąlygas neabejotinai turėjo ir galėjo matyti ir suprasti, kad į sankryžą jis įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, kuris, kaip matyti iš vaizdo įrašo, pradėjo mirksėti dar jo vairuojamas automobiliui esant mažiausiai keliems metrams iki „Stop“ linijos, esančios prieš šviesoforą ir pėsčiųjų perėją. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas S. R. nesutinka su Institucijos ir teismo padaryta išvada, kad automobilį jis vairavo chuliganiškai, ir teigia, kad jo veiksmai, kai jis įvažiavęs į sankryžą, kaip įsitikino peržiūrėjęs vaizdo įrašą, degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, parodė nepadorų gestą vairuotojui, kurio automobilis stovėjo priešingoje eismo juostoje ir norėjo sukti į kairę, tebuvo spontaniška reakcija į pastarojo jam parodytą nepadorų gestą (taip S. R. nurodė ir savo pasiaiškinime administracinio nusižengimo protokole, t. y. nurodė: „<...> kitam vairuotojui parodžiau vidurinį pirštą dėl to, kad man parodė.“, ir tokia apelianto versija jokiais objektyviais bylos duomenimis nėra paneigta. Kaip matyti iš bylos duomenų, nusižengimas nustatytas gavus anoniminį pranešimą asmens, kuris nebuvo apklaustas; pagal Institucijos pateiktus duomenis, pateiktas vaizdo įrašas, padarytas automobilio „Nissan Qashqai“ vaizdo registratoriumi, tačiau jį pateikęs asmuo nenustatytas ir neapklaustas.

9. Kita vertus, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

10. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaizdo įraše už fiksuotus duomenis, aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl S. R. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Kaip jau minėta anksčiau, jokiais objektyviais bylos duomenimis nepaneigta apelianto versija, kad jis, įvažiavęs į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, parodė nepadorų gestą priešingoje eismo juostoje stovėjusio ir į kairę sukti norėjusio automobilio vairuotojui, spontaniškai neadekvačiai sureaguodamas į pastarojo veiksmus, kai šis pirmas jam parodė nepadorų gestą. Nors įvažiuodamas į sankryžą mirksint draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui (KET 73. 7 punkte, inter alia (be kita ko), numatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą, išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus), S. R. nesilaikė KET 9 punkte numatytų bendrųjų eismo dalyvių pareigų laikytis saugumo reikalavimų, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokius jo veiksmus nagrinėjamu atveju vertinti kaip sudarančius pagrindą konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą, nėra pakankamo pagrindo.

11. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta tik tai, kad S. R. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Byloje surinkti įrodymai niekaip nepatvirtina, jog šį veiksmą jis atliko dėl chuliganiškų paskatų ir nepaneigia apelianto aiškinimo, kad draudžiamą manevrą jis atliko dėl neapdairumo, neatidžiai ir nedėmesingai vairuodamas. Byloje surinkti įrodymai taip pat nepaneigia apelianto aiškinimo, jog tolesnis vaizdo įraše užfiksuotas jo elgesys po įvažiavimo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui – nepadorių gestų rodymas kitam vairuotojui – buvo tik netinkama ir neadekvati reakcija į kito vairuotojo elgesį, o ne siekis pademonstruoti visuomenės negerbimą ar savo išskirtinumą. Kaip minėta, kito automobilio vairuotojas byloje nėra identifikuotas, taigi byloje nėra galimybės jį apklausti dėl apelianto nurodomų aplinkybių, jog pastarasis, galimai pasipiktinęs neleistinu apelianto įvažiavimu į sankryžą, pirmasis parodė jam nepadorų gestą, taip pat patikrinti pateikto kito automobilio vaizdo registratoriumi daryto vaizdo įrašo pilnumą ir autentiškumą siekiant išsiaiškinti, ar iš įrašo nėra pašalintos reikšmingos jo dalys, kurios galėtų patvirtinti apelianto teiginius. Kita vertus, apelianto dėstoma versija, jog jis, per neapdairumą įvažiavęs į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir manydamas, jog važiuoja leistinu būdu, priešais važiuojančiam automobiliui sudarius jam kliūtį, o šio automobilio vairuotojui galimai parodžius ir nepadorų gestą, spontaniškai reaguodamas taip pat parodė atsakomąjį nepadorų gestą, yra gyvenimiškai reali ir pakankamai įtikinama, bet kuriuo atveju, ši apelianto versija byloje surinktais įrodymais nėra paneigta.

12. Tuo būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad S. R. automobilį vairavo chuliganiškai. Tokią išvadą Institucija ir Tauragės apylinkės teismas padarė netinkamai įvertinę bylos duomenis ir nepagrįstai S. R. veiką kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganišką vairavimą.

13. Įvažiuodamas į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui S. R. pažeidė KET 73. 7 punkto, kuriame, inter alia (be kita ko), numatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą, išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus (jie nagrinėjamu atveju nenustatyti) reikalavimus ir tokie jo veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 4 dalyje, kurioje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, sudėtį. Todėl S. R. veika perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

14. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paliktas galioti Institucijos nutarimas, kuriame administracinis nusižengimas netinkamai kvalifikuotas, skundžiama Tauragės apylinkės teismo nutartis bei Institucijos 2019-02-14 nutarimas naikintini ir S. R. veika iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį

15. Perkvalifikavus S. R. padarytą nusižengimą pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatantį ANK straipsnį, turi būti iš naujo išspręstas nuobaudos skyrimo klausimas. S. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nustatyta. Atsižvelgdamas į pažeidėjo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, jo poziciją ir kritišką savo elgesio vertinimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog kaltininkas prisipažino nusižengęs ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas baudžiamas bauda vairuotojams nuo 60 Eur iki 90 Eur. Apygardos teismo vertinimu, S. R. už padarytą nusižengią paskyrus minimalią baudą (tokią S. R. buvo paskyrusi Institucija 2019-02-14 nutarimu), bus užtikrinta administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes padarytas nusižengimas yra netyčinis, sunkių pasekmių nesukėlė, pažeidėjas nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį, administracine tvarka anksčiau nebaustas, dirba profesionaliu vairuotoju, išlaiko bedarbę sutuoktinę ir studentę dukrą, todėl atėmimas teisės vairuoti transporto priemones, kuris ANK 417 str. 9 d. numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė už padarytą pažeidimą, S. R. netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2019 m. vasario 14 d. nutarimą, kuriuo S. R. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

S. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 60 Eur baudą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pauliukėnas