- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2-2674-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00254-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- MB „LURITZ“
- Atsakovas
- MB „GMT investicija“
- Advokatai
- Aušra Kapočienė, Nerijas Jurčikonis, Aušra Kapočieneiir
- Kategorijos
- 2.6.6.3Novacija
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Aušrai Kapočienei ir atsakovo advokatui Nerijui Jurčikoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo MB „LURITZ“ ieškinį atsakovui MB „GMT investicija“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Mažoji bendrija „LURITZ“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš mažosios bendrijos „GMT investicija“ (toliau – atsakovas) 74 176,09 Eur paskolos, 5 881,96 Eur palūkanų, 4 323,13 Eur delspinigių, 6 % metinių palūkanų nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos 2020 m. vasario 14 d. iki paskolos grąžinimo dienos, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodo, kad šalys, t. y. MB „Doleta Exclusive“ (dabartinis pavadinimas MB „LURITZ“) ir atsakovas 2016 m. liepos 22 d. sudarė susitarimą dėl novacijos (toliau – Susitarimas dėl novacijos), kuriuo susitarė, kad atsakovo (skolininko) prievolė sumokėti 134 676,09 Eur skolą yra pakeičiama į skolininko (atsakovo) prievolę grąžinti 134 676,09 Eur paskolą. Tai yra, ieškovas (kreditorius) nuo Susitarimo dėl novacijos sudarymo momento yra laikomas suteikusiu 134 676,09 Eur paskolą skolininkui, o atsakovas (skolininkas) įsipareigojo paskolą grąžinti Susitarime dėl novacijos nustatyta tvarka.
3. 2016 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Pirkimo – pardavimo sutartis), ieškovas nupirko iš atsakovo du žemės klypus kurių kaina 60 500 Eur (toliau – Turtas). Pirkimo – pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad nurodyta Turto kaina sumokama įskaitant priešpriešinius reikalavimus, tai yra, įskaitant dalį ieškovo 134 676,09 Eur reikalavimo, kylančio iš Susitarimo dėl novacijos, ir atsakovo priešpriešinį 60 500 Eur reikalavimą ieškovui, kylantį iš Pirkimo – pardavimo sutarties.
4. Po šio įskaitymo, atsakovas pagal Susitarimą dėl novacijos liko negrąžinęs 74 176,09 Eur paskolos.
5. Susitarimu dėl novacijos atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius, t. y. paskolos grąžinimo terminas baigėsi 2016 m. gruodžio 22 d.
6. Pagal Susitarimą dėl novacijos paskolai yra taikomos 2,18 proc. dydžio metinės palūkanos, palūkanos pradedamos skaičiuoti paskolos suteikimo dieną ir baigiamos skaičiuoti paskolos grąžinimo dieną, kurios turėjo būti mokamos kartu su grąžinama paskolos suma.
7. Paskolos dalis 74 176,09 Eur, pažeidžiant Susitarime dėl novacijos nustatytus terminus, negrąžinta iki šiol. Palūkanos iš viso nebuvo mokėtos. Ieškovas palūkanoms apmokėti kas mėnesį pateikdavo atsakovui sąskaitas faktūras. Ieškinio pateikimo datai iš viso priskaičiuota palūkanų 5 881,96 Eur.
8. Be to, pagal Susitarimą dėl novacijos laiku nesumokėjus mokėtinų sumų, kreditoriui (ieškovui) pareikalavus skolininkui (atsakovui) skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Numatytu terminu negrąžinta paskolos dalis 74 176,09 Eur, nesumokėta 5 881,96 Eur palūkanų, iš viso 80 058,05 Eur. Delspinigiai nuo šios sumos už 180 dienų sudaro 4 323,13 Eur.
Šalies argumentai
9. Ieškovas taip pat prašo priteisti ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka su ieškinio faktiniu pagrindu, t. y. neginčija ieškinyje aptartų sandorių ir pripažįsta, kad pagal atsakovo buhalterinį įsipareigojimų balansą atsakovas tikrai yra formaliai skolingas ieškovui 74 176,09 Eur.
11. Atsakovas pažymi, kad ieškinyje neatskleista daug reikšmingų nurodytų sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybių, kurių esmė ta, jog įgyvendinus Susitarimą dėl novacijos bei ieškovui „atpirkus“ atsakovui 2014 m. parduotus žemės sklypus ir po to su atsakovu atliekant vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovas per savo vienintelį dalyvį ir vadovą T. T. įsipareigojo užtikrinti, kad likusi atsakovo buhalterinė skola bus padengta iš T. T. suteiktų lėšų atsakovui, kad skolos atsakovui neliktų. Tačiau T. T. pasielgė nesąžiningai ir neužtikrino, kad atsakovas turėtų galimybę sudengti likusią skolą ieškovui iš su T. T. sutartų suteikti lėšų, kurios vėliau sudaromų sandorių su kitais juridiniais asmenimis keliu turėjo sugrįžti ieškovui ir taip ieškovo lėšomis būtų grąžinta likusi 74 176,09 Eur atsakovo buhalterijoje atvaizduojama skolos suma.
12. Atsakovo teigimu ieškovas tendencingai nutyli aplinkybę, kad iki 2017 m. birželio 30 d. tiek ieškovą, tiek atsakovą lygiomis dalimis valdė tie patys trys fiziniai asmenys, t. y. T. T., G. G. bei M. G., kurie be atsakovo ir ieškovo kartu, tokiomis pat dalimis, valdė ir MB „Bonum Wood“. Visi trys įvardinti verslo partneriai bendrai dirbo iki 2016 m. kovo 1 d. ir tarp jų buvo aiškus susitarimas, kad bet koks turtas bei įsipareigojimai įgyti per ieškovą, atsakovą ir MB „Bonum Wood“ yra visų trijų dalyvių turtas ir įsipareigojimai lygiomis dalimis.
13. Atsakovas pažymi, kad 2014 m. vasario 17 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp tarpusavyje susijusių asmenų, t. y. tarp ieškovo ir atsakovo, kuria buvo įgyvendintas aukščiau įvardintų trijų verslo partnerių siekis atskirti nekilnojamojo turto verslą nuo paslaugų ir prekių tiekimo verslo. O 2016 m. kovo 1 d. tarp visų trijų verslo partnerių buvo pasiektas susitarimas dėl verslų atsidalinimo, kurį visi trys suinteresuoti asmenys pradėjo įgyvendinti iš karto po 2016 m. kovo 1 d. verslų atsidalinimo, kurio esmė buvo ta, kad po verslų atsidalinimo ieškovas turėjo atitekti T. T., o atsakovas bei MB „Bonum Wood“ turėjo atitekti G. G. bei M. G.. Šie susitarimai iš dalies buvo įgyvendinti 2017 m. birželio 30 d. tarp visų buvusių verslo partnerių pasirašant susitarimą, kuriuo visi trys įvardinti fiziniai asmenys susitarė dėl mažųjų bendrijų dalių perleidimo vienas kitam.
14. 2016 m. liepos 22 d. visi trys verslo partneriai, susitarė kaip tarpusavyje pasidalinti atsakovui perleistus žemės sklypus ir kaip susitvarkyti ieškovo ir atsakovo balansus po sąžiningo žemės sklypų pasidalinimo. Buvo sutarta, kad du iš likusių nerealizuotų atsakovui priklausiusių kitos paskirties žemės sklypų atiteks T. T., juos už sutartinę kainą perleidžiant T. T. po verslų atsidalinimo atiteksiančiam ieškovui, o kiti du sklypai turėjo likti G. G. bei M. G. atitenkančiam atsakovui. Taip pat, tarp visų trijų įvardintų fizinių asmenų buvo sutarta, kad po sklypų tokio „atsidalinimo“ turi būti sudengti likę buhalteriniai ieškovo bei atsakovo įsipareigojimai. Atsižvelgiant į tai, kad po 2016 m. liepos 22 d. žemės sklypų perleidimo ieškovui sandorio vis dar liko iki galo nesudengtas atsakovo įsipareigojimas ieškovui pagal Susitarimą dėl novacijos, buvo susitarta, kad T. T. perves lėšų atsakovui, kuris tada atliktų pavedimą pagal paskolos santykį su ieškovu ir pilnai su juo atsiskaitytų. Tokį susitarimą patvirtina susirašinėjimas tarp T. T. bei G. G.. Šis susirašinėjimas patvirtina faktą, kad tarp šalių buvo aiškus susitarimas, jog atsakovo skola ieškovui turėjo būti sudengta iš T. T. lėšų, tačiau tokių lėšų nesuteikus, ta skola taip ir liko atsakovo buhalterijoje kaip įsiskolinimas, nors pagal egzistavusius susitarimus tokios skolos ieškovui turėjo nelikti.
Šalies argumentai
15. Ieškovas dublike papildomai nurodo, kad atsakovo atsiliepimo teiginys, jog bet koks atsakovo turtas ir įsipareigojimai yra visų trijų buvusių šio juridinio asmens narių turtas ir įsipareigojimai lygiomis dalimis yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir prieštarauja Mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuri nustato, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Ieškovas nesutinka ir su atsakovo argumentu, kad ieškovo narys ir vadovas T. T. įsipareigojo užtikrinti, kad likusi atsakovo buhalterinė skola bus padengta iš T. T. suteiktų lėšų atsakovui, kaip nepagrįstu jokiais įrodymais. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovo teiginys, jog atsakovą iki 2017 m. birželio 30 d. lygiomis dalimis valdė trys fiziniai asmenys T. T., G. G. bei M. G., neatitinka objektyvių duomenų fiksuotų Juridinių asmenų registre. Ieškovas pabrėžia, kad priešingai, nei nurodoma atsiliepime, 2017 m. birželio 30 d. pasirašytame T. T., G. G. bei M. G. susitarime nėra jokių sąlygų ir susitarimų nei dėl atsakovo MB „GMT investicija“, nei dėl atsakovo MB „GMT investicija“ įsipareigojimų ieškovei tuo metu buvusiai MB „Doleta Exclusive“ (dabar MB „LURITZ“), ar kitaip tariant, dėl ieškovės reikalavimo teisių į atsakovą. Šis susitarimas kaip tik patvirtina, kad ne tik ieškovas, bet ir jo vadovas T. T. nei atsakovui nei jo nariams įsipareigojimų neturi. Todėl atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia atsakovo įsipareigojimų ieškovui, ir nepatvirtina, kad ieškinyje nurodyti atsakovo įsipareigojimai ieškovui yra įvykdyti.
Atsiliepimas
16. Atsakovas triplike papildomai nurodo, kad ieškovo vadovas atsakovo nariu buvo iki pat 2016 m. rugpjūčio 24 d. Atitinkamai, su atsakovo veikla susijusias išlaidas bei pelną iš atsakovo veiklos iki 2016 m. kovo 1 d. partneriai (T. T., G. G. ir M. G.) skaičiavo ir skirstė bendrai. 2016 m. kovo 1 d. verslo partneriai nutarė bendrai vykdomus verslus pasidalinti. Nutarta, kad visas ieškovo dalis G. G. ir M. G. perleis T. T., o pastarasis savo ruožtu jiems perleis turimas atsakovo ir MB „Bonum Wood“ dalis. Tai reiškė, kad bus apsikeičiama bendrai valdomų mažųjų bendrijų dalimis bei susiderinami įmonių balansai taip, kad susijusių juridinių asmenų apskaitose nebus atvaizduojamos buhalterinės skolos, nes jų atsiradimas yra ne kas kita kaip bendros partnerių veiklos keliose įmonėse rezultatas. Tačiau atsiskaitymai pagal anksčiau vykdytus bendrus projektus vyko ir pradėjus įgyvendinti mažųjų bendrijų pasidalinimą. Nuo 2016 m. kovo 1 d. susitarimo kiekvienas iš partnerių pradėjo skaičiuoti savo patiriamas išlaidas vykdant konkrečią veiklą įmonėse atskirai ir vedė savo balansus. Tačiau ši nauja išlaidų vedimo praktika nereiškė, kad partneriai, veikdami per valdomų bendrijų organus – mažųjų bendrijų narių susirinkimus, valdė bendrijas visiškai atskirai. 2016 metais mažųjų bendrijų turtas nebuvo atidalintas, o partneriai tiesiog buvo pradėję vesti atskirai savo balansus ir derintis turto atidalinimą. Šis bendro turto vykdant verslą per susijusius juridinius asmenis pasidalijimo klausimas turėjo būti išspręstas tarpiniais susitarimais dėl verslo atidalijimo. Pažymėtina, kad susijusių mažųjų bendrijų dalimis galutinai apsikeista tik 2017 m. birželio 19 d., tačiau dėl bendros veiklos rezultato pasidalijimo nesusitarta iki šiol. Dalinantis verslą buvo sutarta T. T. atidalinti du sklypus, kurie buvo perleisti atsakovui 2014 m. pirkimo – pardavimo sutartimi. Tai buvo atlikta 2016 m. liepos 22 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi. Tokiu būdu, t. y. Pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovui buvo perleisti sklypai, susitarus vėliau perleisti 1/3 ieškovo dalies T. T.. Tą pačią dieną Susitarimu dėl novacijos buvo įskaityti ieškovo reikalavimas pagal 2014 m. pirkimo – pardavimo ir atsakovo reikalavimas pagal Pirkimo - pardavimo sutartis. Atsakovo vertinimu, faktą, jog atsakovas yra atleistas nuo jo buhalterijoje atvaizduojamo įsipareigojimo – skolos sumokėjimo pagrindžia ieškovo ir atsakovo ikisutartinių santykių pobūdis prieš įgyvendinant sandorius 2016 m. ir vėlesnis bendravimas, kuriuo buvo toliau derinamas verslų atidalijimas.
17. Teismo posėdžio metu proceso šalių atstovai procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus palaikė. Ieškovo atstovė advokatė Aušra Kapočienė prašė ieškinį tenkinti, atsakovo atstovas advokatas Nerijus Jurčikonis – ieškinį atmesti. Ieškovo atstovė patikslino prašomų priteisti delspinigių dydį, prašė priteisti 4 278,60 Eur delspinigių, nesutikdama su atsakovo argumentais dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų, prašė šioje dalyje ieškinį tenkinti visa apimtimi, nesutiko su sprendimo vykdymo išdėstymu. Atsakovo atstovas prašė, teismui nusprendus, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, tokio sprendimo vykdymą išdėstyti dvejiems metams, kadangi sprendimo vykdymas iškart sutrikdytų atsakovo veiklą ir galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais, taip pat ir su ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
18. Byloje kilęs ginčas dėl įsipareigojimų pagal Susitarimą dėl novacijos (CK 6.141 str., 6.870 – 6.875 str., 6.880 str.) ir Pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.305 str., 6.314 str., 6.344 – 6.345 str.) bei nurodytų sutarčių sudarymo, jų aiškinimo bei vykdymo (CK 6.162 – 6.163 str., 6.189 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.205 – 6.205 str., 6.210 str., 6.213 str.).
19.1. 2014 m. vasario 17 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo ir sąlyginės bei maksimaliosios hipotekos sutartimi ieškovas atsakovo nuosavybėn už bendrą 484 000 Lt kainą pardavė dešimt nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)).
19.2. 2016 m. liepos 22 d. susitarimu dėl novacijos atsakovas ir ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad atsakovo prievolė sumokėti skolą (134 676,09 Eur) pagal 2014 m. vasario 17 d. pirkimo – pardavimo ir sąlyginės bei maksimaliosios hipotekos sutartį yra pakeičiama į atsakovo prievolę per šešis mėnesius grąžinti 134 676,09 Eur paskolą ieškovui, su 2,18 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Atsakovui laiku nesumokėjus sumų, mokėtinų pagal šį susitarimą, bei ieškovui pareikalavus atsakovas įsipareigojo mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną (Susitarimo dėl novacijos preambulė, 1, 2, 4 ir 7 dalys).
19.3. 2016 m. liepos 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas pardavė ieškovo nuosavybėn 2/7 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2/7 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2/7 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už bendrą 60 500 Eur kainą. Sandorio šalys patvirtino, kad sandorio kaina sumokama įskaitant priepriešinius reikalavimus, kylančius iš Susitarimo dėl novacijos ir šios sutarties, t. y. įskaitant dalį pirkėjo reikalavimų, kylančių iš Susitarimo dėl novacijos 60 500 Eur sumai ir atsakovo priešpriešinį reikalavimą ieškovui sumokėti Pirkimo – pardavimo sutarties kainą (Pirkimo – pardavimo sutarties 2.1, 3.1, 4.1 punktai).
19.4. Nuo 20106 m. liepos 31 d. iki 2020 m. vasario 14 d. ieškovas kiekvieną mėnesį (viso 32) pateikinėjo atsakovui PVM sąskaitas faktūras dėl palūkanų sumokėjimo pagal Susitarimą dėl novacijos.
20. Ieškovas savo reikalavimą grindžia Susitarimo dėl novacijos ir Pirkimo – pardavimo sutarties nuostatomis. Atsakovas su reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog šalių ikisutartiniai santykiai lėmė ne atsakovo, o ieškovo įsipareigojimą sumokėti ginčo sumą.
Dėl Susitarimo dėl novacijos ir Pirkimo – pardavimo sutarčių
21. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, reikalavimo pripažinti negaliojančiais Pirkimo – pardavimo sutartį ir Susitarimą dėl novacijos (CK 1.78 str., 6.875 str.) byloje nereiškė. Nekvestionuodamas minėtų sandorių teisėtumo atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktu šių sandorių aiškinimu ir įsipareigojimų pagal juos prievole.
22. Tarp proceso šalių buvo pasirašyta nekilnojamojo turto Pirkimo – pardavimo sutartis. Kadangi dėl sutarties dalyko ir kainos ginčo nėra, o šalys ginčijasi tik dėl pareigos sumokėti kainą, nagrinėjamu atveju šio sandorio aiškinimui ir vykdymui aktualios yra CK 6.305 straipsnio, 6.314 – 6.315 straipsnių, 6.317 straipsnio, 6.344 straipsnio nuostatos. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 str. 1 d.). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 str. 1 d.). Šiuo atveju pagal Pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas yra atsakovas, o pirkėjas – ieškovas. Taigi pareigą sumokėti nekilnojamojo daikto kainą turi ieškovas. Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1 punkte šalys, apibrėždamos atsiskaitymo tvarką nustatė, kad sandorio kaina (60 500 Eur, Pirkimo – pardavimo sutarties 3.1, 3.2 p.) sumokama įskaitant priepriešinius reikalavimus, kylančius iš Susitarimo dėl novacijos ir šios sutarties, t. y. įskaitant dalį pirkėjo reikalavimų, kylančių iš Susitarimo dėl novacijos 60 500 Eur sumai ir atsakovo priešpriešinį reikalavimą ieškovui sumokėti Pirkimo – pardavimo sutarties kainą.
23. Susitarimu dėl novacijos šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovui skolą, iš 2014 m. vasario 17 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties kainos, yra pakeičiama į atsakovo prievolę ieškovui grąžinti 134 676,09 Eur dydžio paskolą, t. y. ieškovas nuo šio susitarimo momento laikomas suteikusiu paskolą atsakovui, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti šiame susitarime nustatyta tvarka, o visos atsakovo pareigos, susijusios su jo pareiga sumokėti skolą pagal 2014 m. vasario 17 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartį yra laikomos pasibaigusiomis. Pagal CK 6.880 straipsnį šalių susitarimu skola, kilusi iš pirkimo – pardavimo, nuomos ar kitokios sutarties, gali būti pakeista paskolos prievole pagal šio kodekso 6.141 – 6.144 straipsnių nustatytas taisykles. Prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui. Novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė (CK 6.141 str. 1 – 3 d.).
24. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad ginčo tarp proceso šalių dėl Susitarimo dėl novacijos įžanginės dalies (B) punkte apibrėžtos atsakovo 134 676,09 Eur skolos ieškovui pagal 2014 m. pirkimo – pardavimo sutartį nėra.
25. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymas (CK 6.156 str.). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).
26. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.).
27. Nagrinėjamu atveju tiek Susitarimo dėl novacijos, tiek abiejų pirkimo – pardavimo sutarčių (2014-02-17 ir 2016-07-22) sąlygos yra absoliučiai aiškios, jos, be kita ko, atitinka ir įstatymų nuostatas (CK 6.870 - 6.880 str.). Ginčo dėl šalių tikrosios valios jas sudarant byloje nėra.
28. Iš esmės atsakovas nesutikimą su nagrinėjamu ieškiniu keliamais reikalavimais grindžia tarp šalių vėliau vykusiais susitarimais dėl verslų pasidalijimo, tačiau, pabrėžtina, kad atsakovo į bylą pateikti fragmentiniai duomenys (el. susirašinėjimas, 2017-06-19 MB „Bonum wood“ narių susirinkimo sprendimas Nr. 2017-06-19 ir kt.) nepatvirtina jokių priešpriešinių, su Susitarimu dėl novacijos ir / ar pirkimo – pardavimo sutartimis susijusių, ieškovo įsipareigojimų atsakovui (CK 6.207 str.).
Dėl skolos dydžio, palūkanų ir delspinigių
29. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 str. 1 - 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
30. Remiantis šio sprendimo 25 – 28 punktuose išdėstytais motyvais ir pagal Pirkimo – pardavimo sutarties bei Susitarimo dėl novacijos nuostatas atsakovo skola ieškovui sudaro 74 176,09 Eur. Nenustačius atsakovo atsakomybę dėl netinkamo sutarties vykdymo šalinančių sąlygų (CK 6.211 str., 6.212 str.) ir vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi bei 6.204 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovo reikalavimas priteisti skolą tenkintinas.
31. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 881,96 Eur palūkanų. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Susitarimo dėl novacijos 2 ir 3 punktais šalys susitarė, kad paskolai yra taikomos 2,18 proc. dydžio metinės palūkanos. Tokiu būdu šalys susitarė dėl pelno palūkanų. Pareiga mokėti pelno palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020). Remiantis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgiant į aplinkybę, jog Susitarimas dėl novacijos yra apibrėžtas terminu, t. y. atsakovas skolą grąžinti įsipareigojo ne vėliau kaip per 6 mėnesius skaičiuojant nuo šios susitarimo sudarymo dienos, taigi, sutartis pasibaigė 2017 m. sausio 22 d., bei vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi ir 6.213 straipsnio 1 dalimi ieškovo reikalavimas dėl pelno palūkanų tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistinos 808,51 Eur (pelno) palūkanos už sutarties galiojimo laiką, t. y. už šešis mėnesius (74 176,09 Eur x (2,18 proc. / 2)).
32. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitas sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 40 punktą).
33. Susitarimo dėl novacijos 7 punktu šalys susitarė, jog atsakovui laiku nesumokėjus susitarimu nustatytų sumų ieškovas įgijo teisę reikalauti sumokėti 0,03 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną. Pagrindo mažinti netesybas nenustatyta (CK 6.156 str., 6.258 str.). Remiantis sprendimo 28 punkte nurodytais išaiškinimais, vadovaujantis Susitarimo dėl novacijos 7 punktu bei 6.258 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į šiuo sprendimu ieškovui priteistiną sumą (74 176,09 Eur skola, 808,51 Eur pelno palūkanų) ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas iš dalies – jo naudai iš atsakovo priteistina 4 049,17 Eur delspinigių (74 984,60 Eur x 0,03 proc. x 180 dienų (iki 2020-02-14)).
34. Be skolos, pelno palūkanų ir delspinigių, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 14 d. iki paskolos grąžinimo.
35. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo reikalavimu nurodo, kad kompensuojamosios palūkanos negali būti skaičiuojamos kartu su delspinigiais.
36. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas reikalauja netesybų (delspinigių) už šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo dienos (2020-02-14), o kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoja nuo 2020 m. vasario 14 d. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad ir kompensuojamosios palūkanos ir netesybos (delspinigiai) šiuo atveju paskaičiuoti kartu.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
38. Nors atsakovo tvirtinimas, kad netesybos (delspingiai) negali būti skaičiuojami kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis, atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, jog atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų, tačiau, kaip jau minėta šio sprendimo 32 punkte, ieškovas netesybas ir palūkanas skaičiuoja už skirtingus laikotarpius, t. y. ne kartu.
39. Apibendinant konstatuotina, kad atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų (nesumokėjus paskolos sumos ir pelno palūkanų) ieškovas teisėtai (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 6.210 str., 6.258 str.) ir pagrįstai reikalauja taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę – už šešių mėnesių laikotarpį iki 2020 m. vasario 14 d. sumokėti netesybas (delspinigius), o nuo 2020 m. vasario 14 d. iki prievolės įvykdymo dienos 6 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas – ieškovui priteistinos kompensuojamosios palūkanos už sumą, kurią įvykdyti praleistas terminas (74 176,09 Eur (paskola) + 808,51 Eur (pelno palūkanos) = 74 984,60 Eur).
Dėl procesinių palūkanų
40. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis tenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
42. Ieškinį patenkinus iš dalies (94 proc.) ieškovas ir atsakovas įgijo teisę į proporcingą patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.
43. Ieškovas teikdamas teismui ieškinį sumokėjo 1 528,22 Eur žyminio mokesčio. Atitinkamai ieškovui iš atsakovo kompensuotina 1 436,53 Eur (1 524,22 Eur x 94 proc.) žyminio mokesčio. Be to, ieškovas patyrė dar ir 2 455 Eur atstovavimo išlaidų, pagrįstų į bylą pateiktais sąskaita už teisines paslaugas (2020-02-19 Nr. PK0279, 2020-07-08 Nr. PK0290 ir 2020-08-31 Nr. PK0296) ir mokėjimo kvitais (2020-02-21, 2020-07-08 ir 2020-08-31). Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovo priteistina 2 307,70 Eur (2 455 Eur x 94 proc.) atstovavimo išlaidų.
44. Atsakovas byloje nereiškė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų neteikė.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
45. Atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dvejiems metams. Nurodo, kad atsakovas turi ir kitų finansinių įsipareigojimų, todėl teismo sprendimo vykdymas sutrikdytų atsakovo veiklą ir atsiskaitymus su kitais kreditoriais.
46. Ieškovas su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą nesutinka. Nurodo, kad sprendimas ir jo savalaikis vykdymas taip pat reikalingi užtikrinti ir ieškovo veiklą.
47. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
48. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
49. Sprendžiant dėl atsakovo pastarojo prašymo pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie savo turtinę padėtį, taip pat realias galimybes skolą mokėti dalimis per dvejus metus. Vien atsakovo pateikti duomenys apie kitus kreditorius, nesudaro pagrindo taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad sutartinių įsipareigojimų atsakovas nevykdo nuo 2017 metų, t. y. daugiau nei trejus metus, bei vadovaudamasis CK 1.2 ir 1.5 straipsniais teismas sprendžia, jog sprendimo vykdymo išdėstymas nagrinėjamu atveju neatitiktų šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų, todėl atsakovo prašymas atmestinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
50. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas, kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ar turinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 84 381,18 Eur sumai. 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės buvo iš dalies pakeistos - ir iš areštuotų piniginių lėšų leista atsakovui atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, valstybės įmone Registrų centru, taip pat leista atsiskaityti su darbuotojais bei ieškovu.
51. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. birželio 4 d. nutartimis atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant turto arešto apimtį iki priteistos sumos, t. y. 79 033,77 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37, 6.141, 6.210, 6.258, 6.261, 6.870 – 6.875, 6.880, 6.305, 6.314, 6.344 – 6.345 straipsniais ir Civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 268, 270, 307 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškovo MB „LURITZ“ (j. a. k. 302112531) ieškinį atsakovui MB „GMT investicija“ (j. a. k. 303243754) patenkinti iš dalies.
Priteisti MB „LURITZ“ (j. a. k. 302112531) iš atsakovo MB „GMT investicija“ (j. a. k. 303243754) 74 176,09 Eur (septyniasdešimt keturis tūkstančius šimtą septyniasdešimt šešis eurus ir 9 centus) skolos, 808,51 Eur (aštuonis šimtus aštuonis eurus ir 51 centą) pelno palūkanų, 4 049,17 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus ir 17 centų) delspinigių, 6 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo (74 984,60 Eur) nuo 2020 m. vasario 14 d. iki prievolės įvykdymo dienos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (79 033,77 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2020-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 744,23 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 23 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. birželio 4 d. nutartimis atsakovo MB „GMT investicija“ (j. a. k. 303243754) atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant turto arešto apimtį iki priteistos sumos, t. y. 79 033,77 Eur.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.