Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Belor“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinį atsakovei UAB „Belor“ ir pagal atsakovės UAB „Belor“ priešieškinį ieškovei UAB „Scandagra“ dėl sutartinių netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

5. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

6. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

7. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija. Šis institutas – tai ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Proceso atnaujinimas neturi būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, todėl asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš jų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

9. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 ir kt.).

10. Nagrinėjamos bylos atveju, teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Belor“ prašyme nurodytas aplinkybes ir argumentus, prie prašymo pateiktus rašytinius įrodymus ir visą bylos medžiagą, konstatuoja nesant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų bei teismų praktikoje išvystytų sąlygų, būtinų proceso atnaujinimui, visumos.

11. Pirma, atsakovės UAB „Belor“ prašyme nurodomos, kaip neva naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su ieškovės UAB „Scandagra“ ir UAB „Vigori“ sudaryta 2022-06-21 Prekių saugojimo sutartimi Nr. VG22-025 dėl ne mažiau nei 5 000 tonų talpos talpyklų adresu Stoties g. 3, Petrašiūnai, Klovainių sen. Pakruojo raj., po 1 000 tonų kiekviena, prekėms – skystoms trąšoms KAS-32, saugoti pateikimo; su 2023-06-09 UAB „Vigori“ Pažyma dėl ieškovei išnuomotų skystų trąšų talpyklų 5 000 tonoms trąšų saugoti pagal minėtą sutartį; su UAB „Vigora“ ieškovei išrašyta 2023-06-05 PVM sąskaita faktūra, serija Nr. 202306-05, 88 142,50 Eur (su PVM) sumai už nepristatytą pagal minėtą sutartį trąšų kiekį, jos apmokėjimu 2023-06-08 AB Swedbank mokėjimo nurodymu, t. y. aplinkybės, susijusios su ieškovės UAB „Scandargra“ bei UAB „Vigori“ sutarties sudarymu bei vykdymu, atsakovei prašyme kvestionuojant tokios sutarties realaus sudarymo ir vykdymo faktus, apeliuojant į visų šių dokumentų neatitikimą tikrovei, galimą suklastojimą ir pan., negali būti laikomos esminėmis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir teismų praktikos prasme, kurios turėtų ypatingai svarbią, ženklią ir esminę reikšmę nagrinėjamos bylos kontekste, kurios turėtų įtakos teismo proceso baigčiai ir jeigu būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų lėmusios visai kito sprendimo / rezultato byloje pasiekimą.

12. Kaip matyti iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2023-07-03 sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023-11-23 nutarties, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, turinio, juose, be kita ko, abiejų instancijų teismų buvo konstatuota, jog: atsakovė UAB „Belor“ pažeidė tarp šalių sudarytą 2022-08-10 Prekių pirkimo – pardavimo sutartį, Sutartimi sulygtu terminu jokių prekių (skystų trąšų) ieškovei nepristatė, o po termino 2022-10-07 atsakovė pateikė ir ieškovė priėmė bei apmokėjo 300,32 tonų sulytų iš 5 000 tonų trąšų; sutartis ieškovės buvo nutraukta būtent dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo (prekių nepristatymo per sutartyje nustatytą ir papildomą terminą), t. y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų; nėra nustatyta jokio nepagrįsto ieškovės atsisakymo priimti prekes, todėl ieškovė turi teisę į Sutarties 2.3. punkte šalių sulygtas netesybas – 10 procentų dydžio nuo nepristatytų prekių vertės baudą (275 880,16 Eur). Šių teismų nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų atsakovė UAB „Belor“ savo prašyme atnaujinti procesą iš esmės nekvestionuoja. Tai atitinkamai reiškia, jog byloje konstatuota egzistuojanti atsakovės UAB „Belor“ sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (delspinigių) forma už pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimą, t. y. turtinė prievolė sumokėti ieškovei netesybas (baudą), ir jokios prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės šios prievolės niekaip nepaneigia ir negali paneigti.

13. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbu pažymėti, kad ieškovė UAB „Scandagra“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ne savo patirtus dėl atsakovės padaryto sutarties pažeidimo nuostolius, t. y. ne UAB „Scandagra“ sumokėtą UAB „Vigori“ pagal šių šalių sudarytą 2022-06-21 Prekių saugojimo paslaugų sutartį sumą (88 142,50 Eur), kurios buvo netesybos už sutartimi rezervuotą, tačiau nepristatytą saugoti į UAB „Vigori“ talpas skystų trąšų kiekį būtent dėl atsakovės UAB „Belor“ sutartinių įsipareigojimų pagal pirkimo – pardavimo sutartį neįvykdymo (skystų trąšų savalaikio nepristatymo), ar kokias nors kitas savo tiesiogiai patirtas išlaidas, negautas pajamas ir pan., t. y. ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ne nuostolius / žalą dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, kuomet iš tikrųjų būtų aktualu byloje nustatyti tiek nuostolių / žalos realaus patyrimo / buvimo faktą, tiek tikslų tokių nuostolių dydį ir pan., tačiau ieškovė prašė priteisti sutartines netesybas CK 6.71 str. prasme - sutartyje šalių iš anksto sutartą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), t. y. minimalius nuostolius, kurių dydžio kreditorius apskritai neturi įrodinėti. Taigi, UAB „Belor“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos aplinkybės ir teikiami įrodymai, susiję su ieškovės UAB „Scandagra“ realiai patirtais dėl atsakovės atlikto sutarties pažeidimo nuostoliais / išlaidomis, tokių nuostolių dydžiu ir pan., apskritai negali turėti reikšmės sprendžiant dėl ieškovės teisės į netesybas, kaip tokios, pripažinimo, o nagrinėjamos bylos atveju – negali turėti esminės įtakos ir netesybų dydžiui.

14. Nors spręsdamas dėl ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „Belos“ sutartines netesybas – baudą, pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų vertino atsakovės teiktus argumentus dėl netesybų mažinimo pagrindo buvimo / nebuvimo, vertino, ar prašomos priteisti netesybos nėra neprotingai didelės, tačiau ieškovės patirtos išlaidos už iš anksto užsakytas talpas trąšų saugojimui iš UAB „Vigori“ ir su tuo susiję įrodymai, buvo toli gražu ne vienintelės aplinkybės, kuriomis ieškovė įrodinėjo patirtus dėl atsakovės pirkimo – pardavimo sutarties esminio pažeidimo tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų procesinių sprendimų turinio, ieškovė UAB „Scandagra“ buvo teismui nurodžiusi ir įrodinėjo, kad jos nuostolius iš esmės sudaro ne tik UAB „Vigori“ sumokėtos už nepristatytą trąšų kiekį saugojimo išlaidos, bet ir nuostoliai dėl iš kito tiekėjo UAB „Agrochema“ įsigytų trąšų kainos skirtumo, taip pat negautos pajamos, kurias ieškovė planavo gauti iš pristatytų trąšų pardavimo Lietuvoje. Šiuo aspektu teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, jog dėl atsakovės nepristatytų trąšų ieškovė patyrė nuostolių negautų pajamų forma, kurios galėtų sudaryti mažiausiai 222 484 Eur (50 Eur už toną * 4 449,68 nepristatytų tonų), t. y. teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė nuostolių realumo faktą, o kadangi tokie realiai tikėtini nuostoliai viršija prašomų priteisti sutartinių netesybų sumą (ieškovė prašė priteisti 291 380,16 Eur, teismas galiausiai priteisė 275 880,16 Eur, skaičiuodamas baudą įvertinus 5 proc. galimą prekių paklaidą), teismas sutartines netesybas nevertino kaip neprotingai dideles ir priteisė jas iš esmės pilna apimtimi.

15. Nors teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašytų priteisti netesybų protingumo ir proporcingumo, pagrindo jas mažinti buvimo/ nebuvimo taip pat vertino ir ieškovės nurodytas 88 142 Eur išlaidas, patirtas pagal jos sudarytą su UAB „Vigori“ 2022-06-21 Prekių saugojimo sutartį Nr. VG22-025, įvertindamas su šios sutarties vykdymu susijusias aplinkybes bei konstatavo, kad ieškovės nuostoliai pagal su UAB „Vigori“ sudarytą sutartį dėl talpų neužpildymo buvo nulemtos atsakovės neteisėtų veiksmų pagal Sutartį dėl trąšų nepristatymo, yra realios ir į jas būtina atsižvelgti, tačiau net jeigu ir pasitvirtintų bei būtų įrodytos atsakovės UAB „Belor“ prašyme atnaujinti procesą nurodomos aplinkybės dėl UAB „Vigori“ ir UAB „Scandagra“ sandorio sudarymo ir vykdymo apsimestinumo, šalių nesąžiningumo, dokumentų klastojimo (nors tokių įrodymų su prašymu atnaujinti procesą atsakovė iš tikrųjų ir nepateikė – apie tai nutartyje pasisakoma žemiau), t. y. net jeigu byloje yra būtų paneigtas realių ieškovės UAB „Scandagra“ išlaidų, sumokant UAB „Vigori“ už nepristatytas į rezervuotas talpyklas, prekes patyrimo faktas, tai bet kuriuo atveju nepaneigtų teismo išvados apie prašomų priteisti iš atsakovės netesybų proporcingumą ir realumą ir nesudarytų teismui pagrindo tokias netesybas mažinti ar jų apskritai nepriteisti, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, teismas konstatavo, o atsakovė UAB „Belor“ prašyme dėl proceso atnaujinimo neginčija / nekvestionuoja, jog: a) atsakovė pažeidė sutartį ir dėl to ieškovė įgijo teisę į sutartinių netesybų baudos forma priteisimą; b) ieškovė dėl tokio atsakovės padaryto sutarties pažeidimo byloje įrodė tikėtinai pagrįstus nuostolius negautų pajamų forma, kurios mažiausiai sudarytų 222 484 Eur, tad viršytų prašomų priteisti netesybų sumą.

16. Taigi, bet kuriuo atveju atsakovės UAB „Belor“ prašyme nurodomos aplinkybės negali būti laikomos aplinkybėmis, kurios turėtų esminę reikšmę priimto teismo sprendimo teisingumui ir leistų pagrįstai juo suabejoti, lemtų kitokio, nei buvo priimtas byloje sprendimas, galutinio procesinio sprendimo ir rezultato pasiekimą.

17. Pagaliau, kartu su prašymu atnaujinti procesą atsakovė UAB „Belor“ nepateikė pakankamų įrodymų, kurių visuma apskritai leistų teismui pagrįstai suabejoti ieškovės UAB „Scandagra“ įrodinėtų išlaidų, sumokant UAB „Vigori“ 88 142 Eur sumą, patyrimo faktu, spręsti apie UAB „Scandagra“ ir UAB „Vigori“ sudaryto sandorio apsimestinumą, negaliojimą, nesąžiningą siekį suklastoti įrodymus / dokumentus ir pan. Kitaip tariant, atsakovės UAB „Belor“ prašyme nurodomos aplinkybės, su kuriomis siejamas proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrįstos įrodymais, ir vertintinos tik kaip deklaratyvios, kaip subjektyvus pačios atsakovės aplinkybių vertinimas, tikimybių / tikėtinų galimų scenarijų projektavimas, prielaidos ir pan. UAB „Scandagra“ ir UAB „Vigori“ 2022-06-21 sudaryta Prekių saugojimo sutartis ir visi ją lydintys dokumentai, kurie buvo teikti nagrinėjant bylą, nėra pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka; nėra pateikta jokio teismo nuosprendžio ar kito baudžiamojo proceso tvarka priimto dokumento, kuriame būtų konstatuotas šios sutarties ar kitų ją lydinčių dokumentų (pvz., PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymo ir kt.) net ir galimo suklastojimo faktas; ieškovė pateikė į bylą įrodymus dėl šios sutarties vykdymo iš savo pusės aplinkybių; kartu su atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovė pateikė įrodymus dėl sutarties pagrindu UAB „Vigori“ išrašytos ieškovei bei ieškovės mokėjimo nurodymu apmokėtos PVM sąskaitos faktūros įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą bei atitinkamą mokesčių administratoriaus informacinę sistemą; dokumentai ir paaiškinimai dėl UAB „Vigori“ sutartinių santykių su UAB „Eudara“, kaip prašyme atnaujinti procesą nurodo pati atsakovė, jau buvo jos teikti teismui 2023-06-09 (DOK-22208) ir 2023-06-12 teismo posėdžio metu buvo prijungti prie bylos, tad galėjo būti teismų vertinami visų kitų įrodymų ir aplinkybių kontekste. Vien ta aplinkybė, ar PVM sąskaitą faktūrą buvo savo finansinės atskaitomybės dokumentuose / buhalterinėje apskaitoje įtraukusi / apskaičiusi UAB „Vigori“, kurią atsakovė įrodinėja kartu su prašymu pateikiamais UAB „Vigori“ finansinės atskaitomybės dokumentais, negali nei patvirtinti, nei paneigti UAB „Vigori“ ir UAB „Scandagra“ sutartinių santykių (ne)buvimo ir (ne)vykdymo faktų ir juo labiau sukelti teismui pagrįstų abejonių dėl jų sudarytos sutarties galiojimo ir vykdymo, kaip ir aplinkybė dėl UAB „Vigori“ pajėgumo / pasirengimo įvykdyti sudarytą sutartį su UAB „Scandagra“.

18. Antra, atsakovės UAB „Belor“ prašyme nurodomos aplinkybės apie UAB „Vigori“ nuosavybės teise turėtas ir valdytas talpyklas (rezervuarus) tiek sutarties su UAB „Scandagra“ sudarymo metu, tiek vėliau, kurias atsakovė įrodinėja išrašu iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro, neabejotinai egzistavo ir galėjo būti atsakovei žinomoms dar nagrinėjant bylą iš esmės teisme, iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo. Teismo proceso metu UAB „Scandagra“ teikė teismui paaiškinimus ir rašytinius įrodymus dėl sutartinių santykių su UAB „Vigori“, susijusių su talpyklų trąšų saugojimui rezervavimo ir pan., taip įrodinėdama savo nuostolių dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, patyrimo faktą bei dydį, todėl akivaizdu, kad atsakovė, norėdama atskirsti į ieškovės reikalavimus ir argumentus, paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes, galėjo teikti teismui išrašus iš Nekilnojamojo turto registro apie UAB „Vigori“ tuo metu turėtą / registruotą nekilnojamąjį turtą ir taip įgyvendinti savo procesinę įrodinėjimo pareigą bei teisę. Tai, kad domėtis UAB „Vigori“ nekilnojamuoju turtu ir jo registracija atsakovė pradėjo tik pasibaigus bylos nagrinėjimui ir įsiteisėjus galutiniam procesiniam sprendimui byloje, ir apie UAB „Vigori“ vardu registruotą nekilojamąjį turtą subjektyviai sužinojo tik gavusi 2024-05-08 išrašą, nesuponuoja, kad tokie duomenys objektyviai tiek šalims, tiek teismui tapo žinomais ir negalėjo būti žinomi (tuo pačiu ir pateikti teismuji) ankščiau, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

19. Trečia, nors UAB „Vigori“ finansinės atskaitomybės dokumentai bei audito išvada, kuriais įrodinėjamos prašyme atnaujinti procesą minimos aplinkybės, iš tikrųjų buvo Juridinių asmenų registrui pateikti 2024-05-06, t. y. jau po galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo, tad nebuvo ir negalėjo būti žinomi atsakovei, tačiau kaip jau buvo minėta ankščiau, šios aplinkybės, susijusios su tuo, ar, kodėl ir kaip UAB „Vigori“ finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo atspindėtos PVM 2023-06-07 sąskaita faktūra serija AZ Nr. 202306-05 ir pagal ją iš ieškovės UAB „Scandagra“ gauta 88 142,50 Eur suma, neturi esminės reikšmės bylai, ir negalėtų turėti jokios įtakos teismo sprendimui, kuris yra priimtas byloje.

20. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovės UAB „Belor“ prašyme nurodytos aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir esminę reikšmę bylos išspendimui turinčiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas, kaip nepagrįstas.

21. Atmetus atsakovės UAB „Belor“ prašymą, iš jos ieškovei UAB „Scandagra“ priteistinos pastarosios patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai (atsiliepimui į prašymą) apmokėti – 3 324,48 Eur – kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir kurių dydis neviršija maksimaliai rekomenduojamų priteisti už tokio pobūdžio pagalbą (atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas) sumų (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsakovės UAB „Belor“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Scandagra“ (juridinio asmens kodas 300539043) iš atsakovės UAB „Belor“ (juridinio asmens kodas 303276665) 3 324,48 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis eurus 48 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.