Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-634-949/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-10-23
Bylos Nr.: 1-634-949/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-04-2-00212-2018-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rima Gudienė
Kaltinamasis: V. Š.
Nukentėjusysis: A. V.
Civilinis ieškovas: F. A. U., J. P.
Advokatai: Donatas Lengvinas, Edvardas Staponkus, Vytautas Agintas, Robertas Skėrys

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.3.6Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-634-949/2020Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00212-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6; 2.4.1.3 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Tilvikienei,kaltinamajam V. Š., jo gynėjui advokatui Vytautui Agintui,

nukentėjusiesiems A. V., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui, N. G., nukentėjusiesiems ir civiliniam ieškovams F. A. U., J. P., jo atstovui advokatui Edvardui Staponkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „B.“ darbų vadovo pareigose, IĮ „A.“ meistro pareigose, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (9 veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2017 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė B. B. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti palūkanas, tyčia B. B. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą su palūkanomis grąžinti per 3-4 savaites. Apgaulės suklaidintas B. B. 2017 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), V. Š. perdavė 3000 eurų. Praėjus 3-4 savaitėms V. Š. B. B. sumokėjo palūkanas, nurodė, kad skolos negrąžina ir, kad „pinigai tegul dirba“, pažadėjo už skolą mokėti palūkanas, tokiu būdu įgijo dar didesnį pasitikėjimą ir laikotarpiu nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, skolindamasis dalimis, iš B. B. pasiskolino viso 47000 eurų, kurių negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, B. B. priklausantį turtą - pinigus, 47000 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2017 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė D. M. paskolinti pinigų, tyčia D. M. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per 3 mėnesius. Apgaulės suklaidinta D. M. 2017-07-11, AB „Šiaulių bankas“ patalpose, adresu Taikos pr. 119, Klaipėda, V. Š. perdavė 11000 eurų, iš kurių jis pasisavino 5500 eurų, jų negrąžino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą, D. M. priklausantį turtą - pinigus, 5500 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2017 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė N. V. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (13 proc.), tyčia N. V. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per 1-2 savaites. Apgaulės suklaidintas N. V. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) V. Š. perdavė 2500 eurų. Po to, V. Š. sumokėjo N. V. palūkanas, nurodė, kad skolos negrąžina ir, kad „skola tegul bus kaip investicija“, pažadėjo už skolą mokėti palūkanas, tokiu būdu įgijo dar didesnį N. V. pasitikėjimą, ir tęsdamas nusikalstamą veiką 2018 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vėl paprašė N. V. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas ir visą skolą su palūkanomis, įskaitant 2017 m. paskolintus pinigus, pažadėjo grąžinti per mėnesį. Apgaulės suklaidintas N. V., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) V. Š. perdavė 2000 eurų. Taip V. Š. iš N. V. viso pasiskolino 4500 eurų, kurių negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą, N. V. priklausantį turtą - pinigus, 4500 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018-01-20 paprašė D. Š. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (12 proc.), tyčia D. Š. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti 2018-02-08. Apgaulės suklaidintas D. Š. 2018-01-20, adresu (duomenys neskelbtini), pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius V. Š. perdavė 14600 eurų, kurių pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, D. Š. priklausantį turtą - pinigus, 14600 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. sausio – vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė I. Š. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (17 proc.), tyčia I. Š. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per dvi savaites. Apgaulės suklaidintas I. Š. 2018 m. sausio – vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), V. Š. perdavė 5000 eurų. Po to, sekančią dieną, V. Š. pas I. Š. ofise, adresu (duomenys neskelbtini), dėl skolos išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip įgijo dar didesnį I. Š. pasitikėjimą ir tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tam pačiam tikslui ir tomis pačiomis sąlygomis paprašė paskolinti dar pinigų. Apgaulės suklaidintas I. Š., tą pačią dieną – 2018 m. sausio – vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo ofise, adresu (duomenys neskelbtini), pagal paprastąjį, neprotestuotiną vekselį V. Š. perdavė 3000 eurų. Tokiu būdu V. Š. iš I. Š. viso pasiskolino 8000 eurų, kurių negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule, savo naudai įgijo svetimą, I. Š. priklausantį turtą - pinigus, 8000 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu paprašė J. P. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (3300 eurų), tyčia J. P. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti 2018-04-28. Apgaulės suklaidintas J. P. 2018-02-09, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pagal skolos raštelį V. Š. perdavė 21700 eurų, kurių pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, J. P. priklausantį turtą - pinigus, 21700 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė K. N. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (15 proc.), tyčia K. N. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per 2 mėnesius. Apgaulės suklaidintas K. N. 2018-03-01, (duomenys neskelbtini), prekybos centro „B“ patalpose, esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius perdavė V. Š. 6000 eurų, kurių pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą, K. N. priklausantį turtą - pinigus, 6000 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė R. R. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (10-13 proc.), tyčia R. R. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per tris savaites. Apgaulės suklaidintas R. R. 2018 m. laikotarpiu nuo kovo mėn. iki gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „R“ ofise, adresu (duomenys neskelbtini), per tris kartus perdavė V. Š. bendrai 6000 eurų, kurių pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą, R. R. priklausantį turtą - pinigus, 6000 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip kovo 30 d., paprašė T. T. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (1500 eurus), tyčia T. T. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per du mėnesius. Apgaulės suklaidintas T. T. 2018-03-30, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal paprastąjį, neprotestuotiną vekselį V. Š. perdavė 7000 eurų, kurių pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą, T. T. priklausantį turtą - pinigus, 7000 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė A. V. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (800 eurus), tyčia A. V. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per mėnesį. Apgaulės suklaidintas A. V. 2018-04-05, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius perdavė V. Š. iš viso 6000 eurų. Po to, V. Š. tęsdamas nusikalstamą veiką, tam pačiam tikslui ir tomis pačiomis sąlygomis, vėl paprašė A. V. paskolinti pinigų. Apgaulės suklaidintas A. V. 2018-04-11 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius perdavė V. Š. 4000 eurų. Tokiu būdu V. Š. iš A. V. viso pasiskolino 10000 eurų, kurių negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule, savo naudai įgijo svetimą, A. V. priklausantį turtą - pinigus, 10000 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu 2018 m. vasario mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė R. B. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (15 proc.), tyčia R. B. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per 3 mėnesius. Apgaulės suklaidintas R. B. 2018-04-18, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centro „S.“ patalpose, pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius perdavė V. Š. 5000 eurų, kurių pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą, R. B. priklausantį turtą - pinigus, 5000 eurų.

Be to, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu paprašė N. G. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (1000 eurus), tyčia N. G. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per mėnesį. Apgaulės suklaidinta N. G. 2018-04-19 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius V. Š. perdavė 7000 eurų, kurių pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018-10-02 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą, N. G. priklausantį turtą - pinigus, 7000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

Kaltinamasis V. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažino visiškai. Nurodė, kad pinigus iš B. B. skolinosi dėl savo verslo. Buvo įsigijęs ginklų parduotuvę, kurioje prekiavo fejerverkais, petardomis, įvairia pirotechnika. Nusipirko akcijas, 2015 metais sekėsi neblogai, tačiau vėliau, po metų, atsiradus daugiau konkurentų, prasidėjo viskas šlubuoti. Galvojo atgaivinti verslą, bet nelabai sekėsi. Pradėjo skolintis pinigų verslo atgaivinimui. Neturėdamas iš ko mokėti palūkanų, skolinosi iš kitų asmenų. Viskas taip pat gavosi ir su D. M., N. V., D. Š., I. Š.. Tam, kad kitiems kreditoriams atiduotų ar bent sumokėtų palūkanas skolinosi toliau. J. P. ir B. B. buvo atiduotos palūkanos, tačiau neturi įrodymų. Taip pat skolinosi ir iš K. N., T. T., A. V., R. B., R. R., N. G.. Visiems palūkanos buvo mokamos. Skolindamasis pinigus, sakydavo, kad pinigų reikia verslui. Kreditoriai neklausė kokia jo finansinė padėtis, todėl to jis ir nenurodė. Dalis skolintų pinigų buvo naudojami verslui, tačiau pagrinde palūkanoms sumokėti. Kreipėsi dėl bankroto, nes matė, kad neišsikapstys. Dėl bankroto kreipėsi vienas, be sutuoktinės. Jo įmonei „A.“ bankrotas buvo iškeltas 2018-10-08. Pilnai pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. Dirba darbe, stengiasi grąžinti pinigus. Dalį pinigų kreditoriams yra grąžinęs. Kitiems pinigai mokami išieškojimo procese per antstolius. Atsakomybę prisiima. Savo veiksmus vertina kritiškai, manė, kad pavyks atiduoti paskolintus pinigus, tačiau klimpo vis gilyn. Labai gailisi.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas F. A. U. dėl pareikšto civilinio ieškinio parodė, kad D. M. yra jo sesuo, kuri 2017 m. liepos mėn. kaltinamajam V. Š. paskolino 11000 eurų. Sesuo prieš vienerius metus mirė, po jos mirties jis paveldėjo teisę išieškoti skolą. Dalį sumos V. Š. yra atidavęs. Šiai dienai V. Š. yra skoloje 5000 eurų. Dėl skolos išieškojimo į antstolius nesikreipė. Pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų skolos, šią sumą ir prašo priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. parodė, kad palaiko pateiktą civilinį ieškinį, prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š. 19200 eurų turtinės, įskaitant gautus iš V. Š. 300 eurų, ir 10000 eurų neturtinės žalos. Neturtinė žala susideda iš to, jog, atidavęs V. Š. visas savo santaupas, turėjo išvykti dirbti į užsienį, kad galėtų uždirbti pinigų, išlaikyti vaikus, įrengti jiems kambarį. Nematė savo vaikų, o tai yra baisiausia. Taip pat, išvažiuojant dirbti į užsienį, turėjo parduoti savo mašiną. Jo žmona augina vaikus, yra bedarbė, todėl jam tenka išlaikyti savo šeimą. Su banku dėl paskolos visada atsiskaitydavo laiku. Į teismą civiline tvarka dėl skolos priteisimo bei į antstolius dėl skolos išieškojimo nesikreipė.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo V. Š. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Dėl B. B. turto įgijimo apgaule

Liudytojas B. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š.pažįsta maždaug nuo 2016 m. pabaigos, ar 2017 m. pradžios. Su juo susipažino Klaipėdoje medžioklės prekių parduotuvėje, esančioje prie „(duomenys neskelbtini)“. Kiek žino, V. buvo tos parduotuvės savininkas ar direktorius. Toje parduotuvėje dirbo ir jo pažįstamas R., jo pavardės nežino. Kaip medžiotojas lankydavosi minėtoje parduotuvėje. V. maloniai bendraudavo, pasiūlydavo kavos, padarydavo nuolaidas. Taip jie susidraugavo, tačiau bendraudavo tik su medžioklės prekėmis susijusiais klausimais. Šeimomis nebendravo. Maždaug 2016 m. pabaigoje, tikslios datos neatsimena, V. paprašė, kad jam trims savaitėms jis paskolintų pinigų. Už skolą pasiūlė sumokėti palūkanas. T. V. paskolino jo prašomus 2000 ar 3000 eurų. S. V. jam grąžino laiku ir sumokėjo palūkanas. Po to, praėjus maždaug mėnesiui V. jo vėl paprašė paskolinti pinigų. Kaip ir pirmąjį kartą skolinosi trims savaitėms ir už paskolinimą siūlė sumokėti palūkanas. K. V. pirmą kartą jam pinigus grąžino laiku, jis V. pasitikėjo ir vėl paskolino pinigų. T. V. jo periodiškai pradėjo prašyti paskolinti pinigų. Jis paskolindavo. V. laikė draugu, pasitikėjo juo, matė, kad verslas sekasi gerai, todėl pinigus skolindavo, norėdamas V. padėti ir pats šiek tiek uždirbti, gaudamas iš V. palūkanas. Dėl skolos jokių dokumentų jie nesurašė, nes V. pasitikėjo. V. pinigus iš jo skolinosi kaip fizinis asmuo. Kokiam tikslui skolinasi V. jam neaiškino, o jis ir nesidomėjo. Būdavo, kad V. jam atiduodavo tik palūkanas ir sakydavo, kad skola tegu būna pas jį. Sakydavo, kad pinigai „tegul dirba“. Po to V. vėl paprašydavo paskolinti pinigų ir jis V. paskolindavo. Taip dalimis skolinant V. pinigus maždaug nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pradžios, tikslesnės datos neatsimena, V. paskolino iš viso 50000 eurų. Skolinamos sumos dalimis būdavo nuo 3000 eurų iki 10000 eurų. Maždaug 2018 m. pradžioje V. jam pradėjo nebemokėti palūkanų. S. V. ir sakydavo, kad V. jam grąžintų skolą, tačiau V. sakydavo, kad reikia palaukti, sakydavo, kad dabar neturi pinigų. J. V. pasitikėjo ir laukdavo. S. V. periodiškai, lankydavosi pastarojo parduotuvėje ir klausdavo, kada V. jam grąžins skolą, tačiau V. vis nukeldavo skolos grąžinimo terminą. 2018 m. vasarą, tikslios datos jis neatsimena, sužinojo, kad V. parduotuvė bankrutuoja. Suprato, kad gali atsitikti taip, kad V. jam skolos negrąžins, todėl 2018-07-01 jis susitiko su V. ir pastarojo klausė, kada grąžins skolą. V. jam pasakė, kad jo padėtis sunki, sakė, kad skolos grąžinti neturi galimybių. Jokių dokumentų dėl V. paskolintų pinigų jis neturėjo, nes V. pasitikėjo ir jokių dokumentų jie nesirašė. Jis buvo atsispausdinęs paprastojo vekselio blanką ir norėdamas užtvirtinti skolą raštiškai, minėto susitikimo metu paprašė, kad V. jam išrašytų dėl skolos vekselį. V. sutiko ir dėl skolos jam užpildė vekselį. Pokalbio metu su V. susitarė, kad palūkanų už skolą jis nereikalaus, norėjo, kad V. jam grąžintų nors jam paskolintus pinigus -50 000 eurų (penkiasdešimt tūkstančių eurų). V. V. parašė, kad skolą jam grąžins iki 2018-08-30. Žodžiu kalbėjo, kad V. jam skolą pradės grąžinti dalimis, tačiau nuo to laiko iš V. jokių pinigų negavo. 2018-09-21 jis susitiko su V. Š. prašė jo grąžinti skolą ir V. jam surašė pasižadėjimą, kad nuo 2018-10-01 V.s jam skolą grąžins dalimis po 1000 eurų, tačiau jokių pinigų iki šiol iš V. jis negavo. 2018-10-19 jis gavo teismo nutartį, kurioje parašyta, kad V. siekia išsikelti fizinio asmens bankrotą. Tada jis suprato, kad V. turi daug kreditorių. Skolindamasis pinigus V. jam nesakė, kad turi daugiau skolų, nesakė, kad blogai sektųsi verslas. Jei būtų pasakęs, pinigų jam nebūtų skolinęs. Skolindamasis pinigus V. visada sakydavo, kad jis nebijotų, kad viskas bus gerai, patikindavo kad pinigus jam grąžins. Vėliau kalbėjosi su V., V.s sakė, kad turi labai didelių problemų. Sakė, kad pastarąjį kažkas apgavo, kad prarado pinigus. Vis žadėdavo jam grąžinti pinigus. Su V.jis bendrauja iki dabar. V. paskambina, jie kalbasi, žada grąžinti pinigus, tačiau jokių pinigų jam nėra atidavęs. Dėl negrąžintų pinigų jis pas notarus dėl vykdomojo įrašo išdavimo nesikreipė, į teismą dėl pinigų iš V. išieškojimo jis nesikreipė, nes mano, kad tai jokių rezultatų neduos. Gavęs iš teismo dokumentus civilinėse bylose suprato, kad V. turi daug skolų ir jam pinigų jis negrąžins. Kaip sakė V. jam mokėdavo palūkanas, o iš pradžių grąžindavo ir paskolintus pinigus, tačiau paskui kai skola susidarė 50000 eurų V.jam palūkanų nebemokėjo, pinigų nebegrąžino. Nuo to laiko V. jau nebeprašydavo paskolinti pinigų. Tuo laiku kalbėjo tik dėl skolos grąžinimo (t. 5, b. l. 103-106)

Papildomos apklausos metu B. B. parodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pradžios skolindamas dalimis V. Š. jis paskolino iš viso 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) eurų. Mažiausia dalis būdavo 3000 eurų, o didžiausia dalis buvo 10000 eurų. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu V. Š. pirmą kartą jo paskolinti pinigų paprašė 2016 m. pabaigoje. Už paskolinimą pasiūlė mokėti palūkanas. Kadangi juo pasitikėjo, laikė draugu, lankydavosi jo medžioklės prekių parduotuvėje, žinojo, kad jis yra parduotuvės savininkas ar direktorius, todėl pinigus jam paskolindavo. Be to, V. sakydavo, kad verslas jam sekasi gerai. V. pinigus skolino keletą kartų. Skolą su palūkanomis V. grąžindavo laiku. T. V. įgijo dar didesnį jo pasitikėjimą. V. laikė sąžiningu žmogumi. 2017 m. pradžioje, datos tiksliai neatsimena, V. jo vėl paprašė paskolinti pinigų. Sakė, kad nori prasukti „bizniuką“ ir jam reikalingi pinigai, daugiau apie tai kur jis naudos pinigus V nepasakojo. T. V. jis paskolino pinigų, tačiau kokią sumą paskolino jis neatsimena, bet ne mažiau negu 3000 eurų. Už paskolinimą V. jam pasiūlė sumokėti palūkanas ir skolą su palūkanomis žadėjo grąžinti per 3-4 savaites. Praėjus 3-4 savaitėms V. jam atvežė palūkanas. Sakė, kad skolos jam neatvežė. Sakė, kad jam mokės palūkanas. Kalbėjo, kad „pinigai tegul dirba“. Praėjus kelioms dienoms ar savaitei pas jį į namus vėl atvažiavo V. Š. ir paprašė paskolinti dar daugiau pinigų. K. V. pasitikėjo, pinigus jam paskolinti sutiko. Kokią sumą tada paskolino V. neatsimena, tačiau suma buvo didesnė negu 3000 eurų. P. V. skolinosi 3-4 savaitėms ir už paskolinimą jam siūlė mokėti palūkanas. Praėjus 3-4 savaitėms V. jam atvežė palūkanas, o pinigų negrąžino. Po to vėl, praėjus kelioms dienoms ar savaitei V. atvažiavo pas jį ir vėl paprašė paskolinti pinigų. Suma buvo didesnė. Taip per keletą kartų nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pradžios jis V. Š. iš viso paskolino 47000 eurų. Pinigus visada skolino perduodamas V. grynais. Per tą laiką V. jam mokėjo palūkanas, tačiau skolos jam negrąžino. K. V. jam sumokėjo palūkanų neatsimena, tačiau kiekvieną kartą kai atveždavo palūkanas, po kelių dienų ar po savaitės jis vėl atvažiuodavo ir paprašydavo paskolinti didesnę sumą. Kiekvieną kartą kai V. prašydavo vėl paskolinti pinigų jis V. primindavo, kad jis yra negrąžinęs skolos, primindavo kokią sumą jis jam skolingas. V. visada patikindavo, kad viskas gerai. Sakydavo, kad jis viską žino, kad „pinigai tegul dirba“, primindavo, kad jis sumoka palūkanas, todėl viskas yra gerai ir paskolinti pinigai niekur nedings. Patikindavo, kad pinigus tikrai grąžins. Paskutinį kartą V. jo paskolinti pinigų paprašė 2018 m. pradžioje. Tuo laiku V. jam jau buvo skolingas 37000 eurų. Ši suma yra realiai jo V. paskolinti pinigai. T. V. prašė paskolinti 10000 eurų. J. V. sakė, kad šis jau yra skolingas 37000 eurų. T. V. pasakė, kad viskas gerai, kad nebijotų, nes skolą jam grąžins. Labai abejojo, ar dar skolinti V. pinigų, nes skola jau buvo didelė. T. V. pasakė, kad pinigų labai reikia ir už paskolinimą jis jam sumokės 1000 eurų palūkanų. Norėjo padėti V., todėl 10000 eurų jam paskolino. P. V. pažadėjo grąžinti per 3-4 savaites. Praėjus 3-4 savaitėms V. jam atvežė 11000 eurų. Šią sumą sudarė 10000 eurų skola ir 1000 eurų palūkanos, tačiau praėjus kelioms dienoms V.vėl atvažiavo pas jį į namus ir paprašė vėl paskolinti 10000 eurų. T. V. klausė, ar dar turi atiduotus 10000 eurų ir prašė juos vėl paskolinti. Sakė, kad labai reikalingi pinigai. Dievagojosi, kad tikrai visą skolą jam grąžins. Prašė paskolinti tuos 10000 eurų. P. V. ir jam paskolino 10000 eurų. Nuo to laiko V. jam daugiau palūkanų nemokėjo ir pinigų paskolinti nebeprašė, tačiau suėjus 3-4 savaitėm, t. y. tada kai V. jam turėjo atvežti palūkanas, V.jam pinigų neatvežė. Tada jis skambino V. ir pradėjo sakyti, kad jam grąžintų visą skolą. Tuo laiku V. jam jau buvo skolingas 47000 eurų. Ši suma yra realiai paskolinti pinigai. T. V. pradėjo sakyti, kad reikia palaukti, kad dabar pinigų neturi, jam pasakodavo įvairias istorijas, kodėl negali grąžinti pinigų. Sakydavo, kad pradės grąžinti po savaitės, tačiau negrąžindavo ir grąžinimo laiką vis atidėdavo. J. V. tikėjo ir laukdavo, tačiau netrukus gavo iš teismo dokumentus apie tai, kad V. ketina pasiskelbti fizinio asmens bankrotą. Tada jis suprato, V. jam pinigų negrąžins, nes teismo dokumentuose matė, kad kreditorių yra daug ir V. skolų suma yra didelė. Pergalvojęs visą situaciją suprato, kad V. skolindamasis pinigus tiesiog sukčiavo. Jis vis atvažiuodavo pas jį, sumokėdavo palūkanas, patikindavo, kad viskas gerai, kad „piginai tegul dirba“, kad jis nebijotų ir po kelių dienų V. atvažiuodavo ir prašydavo dar paskolinti pinigų. Jis (B. B.) nė pats nesupranta kaip V. jį taip įtikino, kad jis per metus jam paskolino tokią pinigų sumą. Kaip minėjo, V. pinigus skolinosi 3-4 savaitėms. Visada pinigus skolino, kai V. atvažiuodavo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl skolų jie jokių dokumentų nepasirašydavo. Pinigus jam paskolindavo žodiniu sutarimu. Tik vėliau, norėdamas užtvirtinti skolą paprašė, kad V. jam dėl skolos išrašytų vekselį. V sutiko ir jam išrašė vekselį 50000 eurų sumai. Šią sumą sudaro 47000 eurų grynieji pinigai, kuriuos paskolino V. ir 3000 eurų palūkanos. Ankstesnėje apklausoje nurodydamas paskolintų pinigų sumą jis suklydo. Dabar skolos sumą patikslina. Dar vėliau V. jam surašė pasižadėjimą, kad pinigus grąžins dalimis, tačiau skolos jam visiškai negrąžino ir nuo 2018 m. pradžios, kai paskutinį kartą paskolino jam pinigus, palūkanų nebemokėjo. K. V. paprašydavo paskolinti pinigų klausdavo pastarojo, kur naudoja pinigus ir kaip buvęs verslininkas siūlėsi jam padėti, pakonsultuoti, prisijungti prie jo verslo, tačiau V. jam nieko nepasakojo. Kadangi V. Š. jį apgavo, t. y. V. įgijo jo pasitikėjimą, pradėjo skolintis nuo mažų sumų, sumos augo, žadėjo grąžinti, bet apgavo, negrąžina pinigų, todėl jis nori parašyti pareiškimą ir nori byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl negrąžintos skolos jis nesikreipė į policiją, pas notarus, antstolius ar į teismą (t. 5, b. l. 109-113).

2019-12-10 B. B. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad V. Š. apgaule įgijo svetimą, pareiškėjui priklausantį turtą - pinigus, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 3, b. l. 47-51).

2018-07-01 paprastojo neprotestuotino vekselio, pagal kurį vekselio davėjas V. Š. besąlygiškai 2018-08-30 įsipareigojo sumokėti 50000 eurų B. B., kopija (t. 5, b. l. 107).

2018-09-21 V. Š. pasirašytu pasižadėjimu, pagal kurį V. Š. nuo 2018-10-01 pasižadėjo pagal 2018-07-01 50000 eurų sumai išduotą vekselį, kiekvieną mėnesį mokėti po 1000 eurų (t. 5, b. l. 108).

Dėl D. M. turto įgijimo apgaule

Liudytoja D. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. Š. buvo jos dukros klasiokė. Dukra su ja bendraudavo. Jos dukra susirgo ir 2016 m. J. per du kartus dukros gydymui atnešė 300 eurų. Su J.ir pastarosios vyru ji visiškai nebendravo. Iš dukros žinojo, kad J. vyras dirba netoli jų namų esančioje ginklų parduotuvėje. Mirus dukrai, J. vyras iš jos nupirko automobilį. Po to ji pardavė trijų kambarių butą, kuriame gyveno ir 2017 metais sugalvojo atiduoti J. dukros gydymui atneštus pinigus. Pinigus ji nunešė į ginklų parduotuvę ir norėjo atiduoti J. vyrui, tačiau tada V. Š. paėmė tik 150 eurų, o 150 eurų grąžino. Ji nepasakojo V. Š., kad pardavė butą, bet gal V. Š. jau žinojo iš kitų. Po to, kai V.atidavė 150 eurų, praėjus kelioms dienoms V. Š. jai paskambino ir paprašė paskolinti pinigų. Sakė, kad jam trūksta pinigų verslui, prašė trims mėnesiams paskolinti 15000 eurų. Ji sakė, kad tiek daug jam paskolinti negali, sutiko paskolinti 11000 eurų. Sakė, kad grynų pinigų neturi. Sutarė, kad kartu nuvažiuos į banką ir ji jam paskolins pinigus. 2017-07-11 pas ją į namus atvažiavo V. Š.. Su juo nuvažiavo Klaipėdoje į Šiaulių banką. Ten ji nusiėmė 11000 eurų ir juos atidavė V.. Tada jokių dokumentų nesusirašė. Paskolinusi pinigus, pagalvojo, kad paskolino tokią didelę pinigų sumą, o jokio rašto dėl skolos nesusirašė, todėl pati surašė lapą, kad V. Š. iš jos pasiskolino pinigų, sekančią dieną nuėjo į ginklų parduotuvę, tą lapą padavė V. Š. ir jis jame pasirašė. Pinigus V. Š. paskolino trijų mėnesių laikotarpiui. Už paskolinimą V. žadėjo nupirkti didelį tortą. 2017-10-11 V. Š. jai atidavė 4000 eurų, 2018 m. kovo mėnesį atidavė 300 eurų, 2018 m. balandžio mėnesį atidavė 200 eurų, o 2018-05-15 atidavė 1000 eurų. Iš viso jis atidavė 5500 eurų. Likusios sumos V. prašė palaukti. Jis ateidavo pas ją į namus, sakydavo, kad kol kas negali grąžinti skolos, tačiau kodėl negali, nesakė, prašydavo palaukti. Kadangi V. Š. likusios skolos 5500 eurų neatidavė, 2018-06-20 ji pati surašė lapelį dėl likusios jo skolos, kuriame V. Š. pasirašė. 5500 eurų jis turėjo grąžinti iki 2018-07-20, tačiau negrąžino. Ji turėjo V. telefono numerį. Skambindavo jam ir klausdavo kada grąžins skolą. V. vis prašydavo palaukti. 2018 m., neatsimena kokia buvo diena, kai pas ją į namus atėjo V. Š. ir atnešė ranka surašytą lapą, kuriame buvo nurodęs, kad skolą 5500 eurų jis grąžins dalimis per tris kartus iki 2018-10-27 ir, kad negrąžinus skolos, ji galės kreiptis į teismą, tačiau daugiau jokių pinigų V. Š. negrąžino. Vėliau gavo raštą, kad jis ketina kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto paskelbimo. Tada ji pradėjo ieškoti advokato, kad padėtų išsiaiškinti dėl gauto V. Š. laiško, kad galėtų atgauti pinigus. Iš advokato R. S. sužinojo, kad V. Š. ir iš kitų asmenų yra pasiskolinęs pinigų ir jų negrąžino. Dėl skolos priteisimo iš V. Š. į teismą nesikreipė. V. Š. pinigus paskolino, nes juo pasitikėjo. Jis buvo jos dukros klasiokės vyras, po dukros mirties nupirko jų seną automobilį. Tikėjo, kad yra geras žmogus. Pasakė, kad trūksta pinigų verslui, kad grąžins per tris mėnesius, todėl paskolino. Pasitikėjo juo ir galvojo, kad grąžins. Pusę sumos V. Š. grąžino, tačiau liko skolingas 5500 eurų. Mano, kad dalį pinigų jis grąžino norėdamas parodyti, kad yra sąžiningas ir bandydamas ją nuraminti, kad nesikreiptų į teismą, o kitos dalies net nežadėjo grąžinti. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Neatsimena kada, bet, kai jau buvo paskolinusi V. pinigus, kalbantis su J. Š. telefonu, jai pasakė, kad yra paskolinusi V. pinigų. Neatsimena, ką dar su ja kalbėjo, tačiau tada J. pasakė, kad ji čia ne prie ko ir kad ji jai neskambintų (t. 3, b. l. 103-106).

2018-11-15 D. M., T. T., R. R., D. Š., I. Š., J. P., N. V. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad V. Š. apgaule įgijo svetimą, pareiškėjams priklausantį turtą - pinigus, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 1-9, 10-71).

2017-07-11, 2018-06-20, 2018-07-27 rašteliais dėl skolos ir 2018-08-10 V. Š. pranešimu dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 3, b. l. 116-118, 119, 120, 121, 122).

2019-09-26 Klaipėdos apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos D. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad susipažinus su D. M. AB Šiaulių banko sąskaitos duomenimis, nustatyta, kad 2017-07-11 atlikta grynųjų pinigų operacija ir D. M. išmokėta 11000 eurų (t. 3, b. l. 135, 136-137, 138).

Liudytojas F.A. U., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. M. yra jo sesuo. Su ja bendraudavo dažnai. Mirus dukrai, D. pardavė trijų kambarių butą ir nusipirko mažesnį. 2018 metų maždaug vasarą D. jam pradėjo sakyti, kad ji turi problemų. Sakė, kad kažkokie žmonės, jos dukros gydymui davė pinigų, ji jautėsi skolinga ir sugalvojo atiduoti pinigus. Kokia tiksli suma buvo nepamena, bet maždaug 300-400 eurų. D. sakė, kad ji atidavė skolą, o vėliau vyras paprašė paskolinti pinigų ir ji paskolino 11000 eurų. D. rodė kažkokius surašytus lapelius dėl skolos. Pasakojo, kad pinigų pasiskolinęs vyras jai grąžino pusę sumos, t. y. 5500 eurų, o likusios sumos negrąžino. Klausė kodėl ji paskolino pinigus nepažįstamam žmogui. D. pasakojo, kad, ar tai vyras, kuriam ji skolino pinigus, ar jo žmona yra buvę jos dukros klasiokai. Minėjo, kad vyras dirba ginklų parduotuvėje. Sakė, kad vyras jai sakė, kad pinigų jam labai reikia verslui, žadėjo tikrai grąžinti, tačiau negrąžino. D. sakė, kad ieškosis advokato, kad padėtų susigrąžinti pinigus. Vėliau iš D. sužinojo, kad tas vyras yra skolingas ir kitiems asmenims ir pinigų negrąžino. D. sakė, kad ji apie tai sužinojo iš advokato. Žmogaus, kuriam D. paskolino pinigus nepažįsta, kas jis toks nežino, jo nėra matęs. (t. 3, b. l. 141-144)

Papildomos apklausos metu F. A. U. parodė, kad jo sesuo D. M. jam pasakojo, kad V. Š. paskolinti prašomų pinigų ji namuose neturėjo, todėl su V. Š. buvo nuvažiavusi į AB Šiaulių banką, esantį (duomenys neskelbtini), ten nusiėmė 11000 eurų ir ten pat banke visus pinigus perdavė V. Š.. D. M. mirė 2019-05-24. Ji jam buvo surašiusi testamentą, kuriuo jam paliko visą savo turtą. 2019-06-18 jis kreipėsi į Klaipėdos miesto 8-ąjį notarų biurą pas notarę B. V. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Nori būti pripažintas nukentėjusiuoju, pateiks civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 145-147, 148-150, 154-161).

D. T. T. turto įgijimo apgaule

Liudytojas T. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. pavasarį, tikslios datos nepamina, jo sesers R. T. K. K.K. tėtis J. K. paklausė, ar gali paskolinti pinigų pastarojo pažįstamam. J. K. nurodė, kad šis pažįstamas turi medžiotojų parduotuvę, kur nekartą buvo pirkęs ginklų. Kadangi per J. K. jis buvo skolinęs pinigų ne kartą, visuomet skolos buvo grąžinamos, todėl nieko blogo nepagalvojęs, sutiko pinigų paskolinti ir šį kartą. Tikslios datos ir laiko nepamena, jam paskambino asmuo, prisistatęs V. Š., kurio telefono Nr(duomenys neskelbtini). Jam jo numerį davė J. K.. V. Š. nurodė, kad norėtų pasiskolinti 5000 eurų, kam nesakė, tačiau šis klausimas buvo aptartas vėliau. Kadangi jis turėjo galimybę pinigų paskolinti ir tai supratęs V. Š. paprašė paskolinti didesnę sumą, pats pasiūlydamas už skolą mokėti didesnes 10 procentų palūkanas. Skolą su palūkanomis V. Š. pažadėjo grąžinti po mėnesio, tačiau tam, kad apsidraustų, vekselyje buvo nurodytas beveik dviejų mėnesių laikotarpis. Po kelių dienų, tikslios datos ir laiko nepamena, pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atvyko V. Š.. Adresą V. Š. buvo nurodęs pats. V. Š. matė pirmą kartą, jam sukėlė patikimo žmogaus įspūdį, tačiau į verslininką jis nebuvo nepanašus. V. Š. minėjo, kad yra UAB „A.“ direktorius ir savininkas, jam priklauso aukščiau minėta medžiotojų parduotuvė, verslas sekasi gerai, bendrovė yra gavusi pelningą užsakymą iš Norvegijos naktinio matymo prietaisų įsigijimui ir reikalingi pinigai šiems prietaisams įgyti. Nieko blogo nepagalvojęs, jis atspausdino kompiuteriu neprotestuotiną paprastą vekselį 8500 eurų sumai. Iš vekselyje nurodytos grąžinamos sumos 7000 eurų buvo skolinama suma, o 1500 eurų palūkanos už du mėnesius. Kad tai yra didelės palūkanos jis suprato. Tai suprato ir V. Š., nes jam prieš pasiskolinant pinigus sakė, kad pinigų be palūkanų neskolina. Vekselyje V. Š. pasirašius jis davė pinigus – 7000 eurų. Vekselio originalas liko pas jį, jokios kopijos jis V. Š. nedavė. Kad nurodytai sumai vekselį reikia patvirtinti pas notarą tuo metu jis nežinojo. Grynų pinigų jis turėjo, nes yra taupus žmogus, 2500 eurų jis nusiėmė nuo sąskaitos banke, o namuose turėjo grynų 4500 eurų. Tokią didelę pinigų sumą jis skolino pirmą kartą. Gavęs pinigus V. Š. pažadėjo paskambinti po mėnesio ir skolą grąžinti. Vekselyje nurodyta skolos grąžinimo data 2017-05-30 buvo kaip garantas, jog nepavykus V. Š. grąžinti laiku pinigų, jis turėtų dar šiek tiek laiko ir nereikėtų perrašinėti vekselio. Suėjus žodžiu sutartam skolos grąžinimo terminui, V. Š. nei karto jam neskambino. Artėjant paskolos grąžinimo terminui, jis rašė ne kartą V. Š. SMS ir skambino tik tuo metu jis jam paaiškino, kad skolos grąžinti per mėnesį negalės, nes turi problemų, susitiks ir viską papasakos. Susitikus V. Š. nurodė, kad vilkikas su prekėmis buvo sulaikytas Norvegijos muitinėje, todėl laikinai grąžinti pinigų negali. Maždaug po dviejų mėnesių, tikslios datos nepamena, jam V. Š. grąžino 800 eurų palūkanų už vieną mėnesį, skolą 7000 eurų ir likusią palūkanų dalį 700 eurų, žadėdamas grąžinti vėliau. Grąžintos palūkanos jam sukėlė didesnį pasitikėjimą, kad V. Š., laikysis pažadėtų įsipareigojimų. Tačiau iki vekselyje nurodyto termino 2018-05-30 V. Š. jam skolos negrąžino ir 2018-05-08 atvyko pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Pasirašant visus vekselius namuose buvo tik V. Š. ir jis. Dėl skolos V. Š. jam paaiškino, kad pinigų grąžinti negali, nes turi problemų su muitine ir kiti skolininkai negrąžina jam pinigų. Kadangi jau buvo išsiaiškinęs, kad virš 3000 eurų surašytus vekselius reikia tvirtinti pas notarą, o jis papildomų rūpesčių turėti nenorėjo, todėl su V. Š. pasirašė tris naujus vekselius 2018-05-08, 2018-05-09, 2018-05-10 bendrai 7700 eurų sumai, iš kurių 7000 eurų skola, o 700 eurų negrąžintos palūkanos. Skolos grąžinimo terminas buvo, kaip ir pirmame vekselyje 2018-05-30. Visi vekselių originalai liko pas jį, kopijų V. Š. negavo, nes tai daryti nereikia ir pats žino kiek yra skolingas. Po ko 2018-05-31 vėl pas jį į namus atvyko V. Š., prašydamas atidėti skolos grąžinimą mėnesiui, nes neturi pinigų. Jis atspausdino tris naujus vekselius po 2500 eurų, 2500 eurų ir 2700 eurų, bendroje sumoje 7700 eurų ir datą 2018-06-30, kada V. Š. jam turi pinigus sumokėti. V. Š. pasirašė vekselius, viską suprato ir prižadėjo, kad pinigus tikrai grąžins. Identiškai, V. Š. negrąžinus skolos, kokią istoriją pastarasis jam nurodė šiuo metu nepamena, nes jų buvo labai daug ir įvairių. Jis 2018-06-28, 2018-06-29 ir 2018-06-30 dienomis surašė V. Š. dar tris vekselius po 2800 eurų, bendroje sumoje 8400 eurų. Šią pinigų sumą V. Š. turėjo grąžinti iki 2018-07-31. Grąžinama suma padidėjo nes pridėjo 600 eurų palūkanų. Palūkanos turėjo būti dar didesnės, tačiau pagailėjo V. Š., nes prašė jų nekelti. Vekseliai liko pas jį, kopijų V. Š. nedavė. Paskutinį kartą jis V. Š. pinigų grąžinimo terminą atidėjo 2018-08-01, kai perrašė keturis vekselius bendroje 9100 eurų sumoje, nurodydamas kad šią pinigų sumą V. Š. turi jam sumokėti iki 2018-08-31. V. Š. prašė ilgesnio termino pinigų grąžinimui, tačiau jis nesutiko, kad nepamirštų, jog turi skolą. Suma buvo galutinė ir didesnė, dėl to, kad pridėjo nesumokėtas 600 eurų palūkanas. V. Š. nurodė, kad skolos grąžinti negali dėl to, kad mašina su kroviniu yra areštuoti, pinigai, kuriuos įdėjo nuplaukė, skolos jam grąžinti negalės, nes neturi pinigų, todėl kreipsis į teismą dėl UAB „A.“ bankroto iškėlimo. 2018-08-10 gavo pranešimą iš V. Š., kad jis kaip fizinis asmuo dėl bankroto iškėlimo kreipsis į teismą. V. Š. prašė neperduoti vekselių išieškojimui antstoliams, nurodydamas, kad įsidarbins Norvegijoje ir pinigus jam grąžins. Dviejų mėnesių laikotarpyje, tikslių datų nepamena, jam paskambino nuo V. Š. tokiu pat būdu kaip ir jis nukentėjęs asmuo, jo duomenų nepamena. Su tuo asmeniu V. Š. pasielgė taip pat kaip su juo, t. y. turėdamas išankstinę tyčią pasiskolino pinigų, pasirašydavo vekselius, pradžioje grąžindavo dalį palūkanų, įgaudavo pasitikėjimą ir paskolintų pinigų negrąžindavo, tokiu būdu apgaule juos savo naudai pasisavino. Buvo pradėjęs išieškojimo procedūrą, kreipėsi pas notarę B. V. dėl vykdomo įrašo gavimo, pagal V. Š. pasirašytą vieną vekselį. Tačiau šią procedūrą sustabdė, nes visur reikia mokėti pinigus, be to, susivienijo su dar daugiau nukentėjusių nuo V. Š. asmenų, kreipėsi į advokatą ir parašė pareiškimą policijai. Prašo pripažinti ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju dėl V. Š. nusikalstamais veiksmais jam padarytos 9100 eurų turtinės žalos (t. 4, b. l. 139-143).

Papildomos apklausos metu liudytojas T. T. parodė, kad 2018-03-30 V. Š. jis paskolino 7000 eurų. Tada V. Š. buvo atvažiavęs pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir jis šiam pinigus (7000 eurų) perdavė grynais. V. Š. sakė, kad už tuos pinigus pirks kažkokius prietaisus. Sakė, kad verslas sekasi gerai. Apie tai, kaip susipažino su V. Š. ir ką V. Š. jam sakė, smulkiau yra papasakojęs ankstesnės apklausos metu. V. Š. pinigus žadėjo grąžinti per mėnesį, tačiau bendru sutarimu, kad turėtų laiko rezervą jei kas nors nutiktų nenumatyto, sutarė, kad vėliausiai pinigus V. Š. grąžins per du mėnesius. Nuo skolinamų pinigų sumos už du mėnesius V. Š. jam pažadėjo sumokėti 1500 eurų palūkanų. Dėl skolos jis 2018-03-30 atspausdino vieną paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad 2018-05-30 V. Š. jam turi sumokėti 8500 eurų. Šią sumą sudaro 7000 eurų skola ir 1500 eurų palūkanos. Vekselyje yra padaryta techninė klaida nurodant jo išrašymo datą -2017-03-30. Paaiškina, kad vekselis buvo išrašytas 2018-03-30, t. y. tą dieną, kai V. Š. paskolino ir perdavė pinigus. Iki 2018-05-30, tačiau kada tiksliai jis neatsimena, V. Š. jam sumokėjo 800 eurų palūkanų. Daugiau iki šiol palūkanų V. Š. jam nemokėjo ir skolos negrąžino. Ne kartą kalbėjosi su V. Š. ir apie tai yra papasakojęs ankstesnės apklausos metu. Vėliau suprato, kad V. Š. skolindamasis pinigus jį apgavo ir net neketino jam grąžinti skolos, nes nukentėjusiųjų yra daug ir visų istorijos yra panašios. Visiems V. Š. skolindamasis pasakojo panašias istorijas. Jei būtų žinojęs ar supratęs, kad V. Š. neturės galimybių gražinti pinigų, jam nebūtų skolinęs. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu V. Š. negrąžinant skolos jie kelis kartus perrašė naujai vekselius į kuriuos bendru sutarimu įtraukdavo dėl laiku negrąžintos skolos susidariusias palūkanas. Paskutiniai surašyti ir galiojantys vekseliai yra šie: 2018-08-01 – 2900 eurų sumai, 2018-08-02 – 2900 eurų sumai, 2018-08-03 – 2900 eurų sumai ir 2018-08-04 – 400 eurų sumai. Vekselius surašė jis, o V. Š. juose pasirašė. Vekseliuose įrašytos sumos yra nurodytos su palūkanomis bendru jų su V. Š. sutarimu. Po to, kai 2018-05-30 V. Š. jam negrąžino pinigų, jis išsiaiškino, kad vekselius, kurių suma viršija 3000 eurų reikia tvirtinti pas notarą. Pinigus jis jau buvo paskolinęs, V. Š. negrąžino skolos, todėl norėdamas įtvirtinti skolą, surašė kelis atskirus vekselius. Iš viso šiai dienai V. Š. jam yra skolingas 9100 eurų. Šią sumą sudaro 7000 eurų skolą ir 2100 eurų už negrąžintą skolą susidariusios palūkanos. Vieną vekselį, kurio suma yra2900 eurų jis buvo pateikęs Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei B. V., kuri jam 2018-10-18 išdavė vykdomąjį įrašą, tačiau jo jis antstoliams vykdyti nepateikė. Dėl kitų vekselių pas notarus nebuvo, vykdomųjų įrašų negavo. Vykdomojo įrašo antstoliams nepateikė ir dėl kitų vekselių pas notarus nesikreipė, nes jau buvo prasidėję teismai V. Š. civilinėse bylose. Jis suprato, kad buvo apgautas ir su kitais nukentėjusiais kreipėsi į advokatą, kuris jiems padėjo kreiptis į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toliau skolos iš V. Š. reikalaus ikiteisminiame tyrime ir pateiks civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 144-147).

2019-01-17 T. T. pateiktomis kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 2017-03-30, 2018-05-08, 2018-05-09, 2018-05-10, 2018-05-31 (3 vnt.), 2018-06-28, 2018-06-29 ir 2018-06-30 paprastųjų vekselių kopijomis, vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) su 2018-08-02 paprastuoju vekseliu kopijomis, 2018-08-01, 2018-08-03, 2018-08-04 paprastųjų vekselių kopijomis (t. 4, b. l. 163-180).

Dėl A. V. turto įgijimo apgaule

Liudytojas A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad maždaug prieš 8-6 metus jis susipažino su V. Š., kuris prekiavo medžioklės reikmenimis. Kadangi jis pats yra medžiotojas, tai su V. Š. taip ir K. K. jis apsilankydavo jo namų pirtyje. 2018 metų balandžio mėnesį V. Š. jam pasakė, kad V. Š. dėl verslo reikalų yra reikalingi pinigai. Kadangi jis turėjo santaupų, sutarė, kad jis pastarajam mėnesio laikotarpiui paskolins pinigus. Pasirašė 3 paprastuosius vekselius: 2300, 4800 ir 4600 eurų sumoms. Kai atėjo laikas grąžinti pinigus, V. Š. vis atidėliodavo surasdamas tam priežastį. Vėliau sužinojo, kad tik vienas vekselis yra galiojantis, o kiti 2 negalioja, nes jų suma didesnė nei 3000, o tokiu atveju reikalingas notaro patvirtinimas. Tai sužinojo vėliau, kai kreipėsi pagalbos į teisininkus. Dėl susidariusio skolinio reikalavimo kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta, nurodant, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. To pasėkoje kreipėsi į teismą ir civilinio proceso tvarka jam buvo prisiteista iš V. Š. 12 001 euras. Tačiau po skolos priteisimo iš V. Š. jos išieškoti nepavyko, kadangi paaiškėjo aplinkybės, kurios iki tol nei policijos pareigūnams, nei jam nebuvo žinomos. 2018-10-02 pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui bei 2018-10-12 prašymu dėl trūkumų šalinimo civilinėje byloje V. Š. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime nurodoma, kad jo skoliniai įsipareigojimai, kurių terminai yra suėję, kreditoriams sudaro 227 645,69 eurų ir 5 proc. procesinės palūkanos. Pateikęs prašymą dėl trūkumų šalinimo jis nurodė, kad skoliniai įsipareigojimai sudaro 220 397,87 eurų. Pareiškime nurodoma, kad V. Š. buvo dabar bankrutuojančios bendrovės BUAB „A.“ akcininkas ir direktorius. Nurodo, jog iš bendrovės gauto pelno neužtekdavo susimokėti mokesčių, todėl V. Š. tikėdamasis, kad bendrovės veikla atsigaus, kaip fizinis asmuo skolinosi pinigus iš kitų fizinių asmenų pagal vekselius. Pareiškime nurodoma, kad prekės bendrovės veiklai buvo gaunamos iš tiekėjų su mokėjimo atidėjimu, o su laiku bendrovė nebepajėgė mokėti ir šių mokesčių tiekėjams, todėl V. Š. taip pat iš fizinių asmenų skolinosi pinigus ir tam, kad padengtų bendrovės skolas tiekėjams. Bendrovės finansinei situacijai nepagerėjus, V. Š. buvo priverstas kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, o pats pereiti dirbti už mažesnį atlyginimą pagal verslo liudijimą. Suėjus vekseliuose nurodytiems atsiskaitymo terminams V. Š. nebegalėjo ir neišgali dengti skolų kreditoriams. Iš 2018-10-11 Klaipėdos apygardos teismo nutarties (civilinėje byloje Nr. eB2-1431-796/2018) matyti, kad bendrovei nutarta iškelti bankroto bylą. Bendrovės turimų skolinių įsipareigojimų dydis, kurių ji neįstengė vykdyti kreditoriams – 58 551 eurai. Vertinant šias aplinkybes matyti, kad UAB „A.“ skoliniai įsipareigojimai, dėl kurių bendrovei 2018-10-11 iškelta bankroto byla, kreditoriams siekė 58 551 Eur. Tuo tarpu pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, nurodoma, jog fizinio asmens V. Š. skoliniai įsipareigojimai, prisiimti siekiant padengti BUAB „A.“ įsiskolinimus, kreditoriams sudaro 220 397,87 Eur. Kitaip tariant, pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo V. Š. nurodyta suma net 3,76 karto viršija realią sumą, kuriai esant bendrovei BUAB „A.“ teisme iškelta bankroto byla. Taigi sistemiškai bei logiškai vertinant susidariusią situaciją, V. Š. kaip fiziniam asmeniui paskolų būdu, gavus 220 397,87 eurų dydžio sumą, jos būtų užtekę ne tik padengti turimus bendrovės įsiskolinimus kreditoriams, bet taip pat pasiskolintų lėšų būtų pakakę ir toliau vykdyti bendrovės komercinę ūkinę veiklą bei tokiu būdu gaunant pajamas, vykdyti prisiimtus skolinius įsipareigojimus paskolų davėjams – fiziniams asmenims. Nežiūrint to, 220 397,87 eurų dydžio lėšos nebuvo panaudotos BUAB „A.“ skoliniams įsipareigojimams dengti, kadangi bendrovei 2018-10-11 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iškelta bankroto byla. Vadinasi arba pasiskolintos lėšos niekada nebuvo įneštos į bendrovės sąskaitas ir apskaitytos buhalterinėje apskaitoje taip vykdant skolinius įsipareigojimus bendrovės kreditoriams, arba lėšos nors ir buvo įneštos į bendrovės sąskaitas, tačiau jos buvo panaudotos kitiems, su kreditorių reikalavimų vykdymu nesusijusiems tikslams. Abejones dėl to, kad iš fizinių asmenų pasiskolintos lėšos buvo naudojamos bendrovės skoliniams įsipareigojimams dengti dar labiau sustiprina tai, kad tam tikros pinigų sumos V. Š. suteiktos ir vekseliai išrašyti jau po to kai bendrovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o būtent 2018-08-18 R. B. išduotas vekselis dėl 7225 eurų ir 2018-08-25 vekselis R. R. dėl 1950 eurų, kai su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei į Klaipėdos apygardos teismą buvo kreiptasi dar 2018-08-08. Papildomai atkreiptas dėmesys, kad žinodamas apie nemokią bendrovės finansinę būklę, V. Š. pinigus jos skoloms dengti skolinosi iš fizinių asmenų ir jiems išduodamas vekselius bei numatydamas jų įvykdymo terminus aiškiai žinojo, kad savo skolinių įsipareigojimų padengti nesugebės. Tai matyti iš paties V. Š. pateiktų vekselių. V. Š. jau turėdamas didžiulius įsiskolinimus kreditoriams, įskaitant ir 11700 eurų dydžio įsiskolinimą jam, V. Š. iš B. B. 2018-07-01 pasiskolina 50 000 eurų ir išduoda šiai sumai vekselį bei nurodo, kad ją padengs iki 2018-08-30; atitinkamai po šio vekselio išdavimo V. Š. 2018-07-19 iš T. G. pasiskolina 3300 eurų ir išduoda šiai sumai vekselį bei nurodo, kad ją padengs iki 2018-08-19; atitinkamai 2018-08-18 V. Š. iš R. B. pasiskolina 7225 eurų ir išduoda šiai sumai vekselį bei nurodo, kad ją padengs iki 2018-09-03; atitinkamai 2018-08-02 ir 2018-08-03 išduoda 4 vekselius T. T. bendrai 9100 eurų sumai ir nurodo, kad padengs ją iki 2018-08-31. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. Š. skolinosi pinigus iš fizinių asmenų bei išdavė jiems vekselius nuslėpdamas savo didelę skolų naštą bei aiškiai suvokdamas, kad pasiskolintų sumų grąžinti kreditoriams – fiziniams asmenims jis negalės, kol galiausiai nesant jokių duomenų apie šių piniginių lėšų panaudojimą teisme inicijavo sau fizinio asmens bankroto bylą, tokiu būdu siekdamas išvengti prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymo – skolų grąžinimo kreditoriams. Apibendrinus tai kas išdėstyta, V. Š. procesiniuose dokumentuose deklaruojama paskolos būdu iš fizinių asmenų gauta suma yra reikšmingai didelė. Jokių objektyvių duomenų, kur pasiskolintos lėšos buvo panaudotos ar galėjo būti panaudotos nėra. Šios sumos neatsispindi V. Š. pateiktuose asmeninės banko sąskaitos išrašuose – vadinasi jos turėjo būti suteiktos grynaisiais pinigais, o dengiant bendrovės skolinius įsipareigojimus įnešamos į jos sąskaitas ir apskaitytos buhalteriniuose dokumentuose. Šiuo atveju nėra duomenų, ar šios lėšos ar bent dalis jų kada nors buvo įneštos į bendrovės sąskaitas, teisingai apskaitytos buhalterinėje apskaitoje ir ar apskritai bent kokia nors dalis pasiskolintų lėšų buvo naudojamos bendrovės skoliniams įsipareigojimams padengti kaip teigiama pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kas veda prie išvados, kad iš fizinių asmenų gautos lėšos niekada nebuvo naudojamos pagal paskirtį, o lėšos, kurios buvo pasiskolintos iš kreditorių galėjo būti panaudotos asmeniniais V. Š. tikslais, turint tikslą jau skolinimosi metu jų negrąžinti, viską nurašant nemokumui vėliau teisme inicijuojant sau fizinio asmens bankroto bylą. Tokie V. Š. veiksmai turėtų būti ištirti ir įvertinti kompetentingų teisėsaugos institucijų, nustatant ar jo tiek kaip fizinio asmens veikiančio asmeniškai, tiek kaip BUAB „Antajus“ vadovo ir akcininko veiksmuose nėra nusikalstamų veikų sudėčių (t. 3, b. l. 63-67).

Papildomos apklausos metu liudytojas A. V. parodė, kad skolindamas pinigus V. Š. apie jo finansinę būklę nieko nežinojo. Apie tai, kad vekseliai gali būti negaliojantys, nežinojo. Su teisininku prieš tai nesitarė. V. Š. jam užtikrino, kad jo finansinė situacija yra gera, kad pinigų jam reikia labai trumpam laikui ir kad pinigus po mėnesio laiko jam grąžins. Vekselius pildė V. Š., kuris pats pasiūlė juos pildyti. Sakė, kad tai bus dokumentai, patvirtinantys pasiskolinimo faktą. Jis tik vėliau, kai su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas sužinojo, kad V. Š. yra įsiskolinęs labai dideles sumas. Kreipėsi į teisininką ir tada sužinojo, kad vekseliai yra negaliojantys. Mano, kad V. Š. jo atžvilgiu sukčiavo, surašydamas negaliojančius vekselius bei nurodydamas, kad pajėgs grąžinti pinigus ir nuslėpdamas savo tikrąją finansinę padėtį bei toliau masiškai skolindamasis pinigus iš kitų žmonių (t. 3, b. l. 68-70).

Papildomos apklausos metu liudytojas A. V. parodė, kad V. Š. jis pažįsta apie 6-8 metus. Žino, kad Klaipėdoje, prie „(duomenys neskelbtini)“ turėjo medžioklės prekių parduotuvę. Yra medžiotojas ir ne kartą yra lankęsis pastarojo parduotuvėje. Ten ir susipažino su V. Š.. Su V. Š. artimai jis nebendravo. Turi pirtį ir V. Š. dažnai lankydavosi jo nuomojamoje pirtyje. 2018 m. balandžio mėn. jam paskambino V. Š. ir paklausė ar jis norėtų užsidirbti. Sakė, kad jam (V. Š.) reikia pinigų, prašė paskolinti. Jis pasakė, kad turi pasitarti su žmona. S. V., kad atvažiuotų pas jį į namus. Buvo susitaupę pinigų stogo keitimui. 2018-04-05 pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) vienas pats atvažiavo V. Š.. Kalbėjosi trise - jis, V. Š. ir jo žmona G. V.. V. Š. sakė, kad nori prasukti kažkokį „bizniuką“. Sakė, kad greitai reikia pinigų. V. Š. sakė, kad turi pasitaupę pinigų stogo keitimui ir, kad 2018 m. gegužės mėn. yra sutarę su darbininkais dėl stogo keitimo. V. Š. sakė, kad pinigus grąžins ne ilgiau kaip per mėnesį laiko, bet stengsis grąžinti per savaitę. Kiek pamena, jis iš pradžių neįvardijo kokios sumos jam reikia. Lygtai sakė, kad „paskolink kiek gali“, bet paskui sutarė, kad paskolins 4000 eurų ir V. Š. jiems sumokės 800 eurų palūkanų. V. Š. su savimi turėjo paprastojo vekselio blanką, kurį pats užpildė ir jame pasirašė. Vekselyje nurodė kad jam 2018-05-05 įsipareigoja sumokėti 4800 eurų. Šią sumą sudaro 4000 eurų skola ir 800 eurų palūkanos. Išrašius vekselį toliau kalbėjo ir su žmona nusprendė V. Š. paskolinti dar 2000 eurų. V. Š. išrašė dar vieną paprastąjį vekselį, kuriame parašė, kad 2018-05-05 įsipareigoja jam sumokėti 2300 eurų. Šią sumą sudaro 2000 eurų skola ir 300 eurų palūkanos. Niekada nėra skolinęs pinigų pagal vekselius ir nežinojo kaip jie turi būti pildomi. Nežino, kodėl V. Š. nesurašė apskritai naujo vekselio nurodydamas visą pinigų sumą, kurią pasiskolino, o užpildė du atskirus vekselius. Jis V. Š. padavė 6000 eurų grynais pinigais ir V. Š. išvažiavo. Po kelių dienų jam vėl paskambino V. Š., kuris sakė, kad lygtai iš Baltarusijos nori užsipirkti prekių ir jam dar trūksta pinigų. Prašė paskolinti dar 4000 eurų. Sutiko jam paskolinti prašomus pinigus. Maždaug po savaitės, t. y. 2018-04-11 pas jį vienas atvažiavo V. Š.. Namuose buvo su žmona ir jis V. Š. paskolino 4000 eurų grynais pinigais. V. Š. turėjo paprastojo vekselio blanką, kurį pats užpildė ir jame pasirašė. Vekselyje V. Š. įrašė, kad jam 2018-05-11 įsipareigoja grąžinti 4600 eurų. Šią sumą sudaro 4000 eurų skola ir 600 eurų palūkanos. V. Š. apie tai, kur panaudos pinigus daug nepasakojo, bet iš jo kalbos jis suprato, kad už tuos pinigus pirks parduotuvei medžioklės prekių. V. Š. iš jo pinigus skolinosi kaip fizinis asmuo. Sutartu laiku V. Š. pinigų jam negrąžino. Tada jis V. Š. paskambino, klausė kada grąžins pinigus. V. Š. sakė, kad prekės dar nepristatytos, prašė palaukti. V. Š. skambindavo dažnai. 2018 m. gegužės - birželio mėn., tiksliai kada neatsimena, V. Š. jam pasakė, kad jam operavo apendicitą, sakė kad gulėjo ligoninėje, prašė palaukti pinigų, tačiau ir vėliau pinigų negrąžino. Skambindavo V. Š. klausti kada grąžins pinigus, tačiau kaskart V. Š. vis pasakodavo naujas istorijas nurodydamas, kodėl negali grąžinti pinigų ir prašydavo palaukti. Sakydavo, kad prekės buvo sulaikytos muitinėje prie Baltarusijos sienos, kad vis laukia tų prekių ir prašė, kad jis dar palauktų. Jis sutiko, nes juo pasitikėjo. Apie tai, kad V. Š. turi kokių nors finansinių problemų V. Š. net neužsiminė, tačiau 2018 m. rugpjūčio mėn. viduryje V. Š. jam į elektroninį paštą atsiuntė pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Gavęs tokį laišką suprato, kad yra apgautas, kad V. Š. žada bankrutuoti ir neketina jam atiduoti pinigų, todėl kreipėsi į advokatą D. Lengviną ir surašė pareiškimą policijai, tačiau 2018-09-13 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei nurodyta, kad šioje situacijoje yra susiklostę civiliniai santykiai. Remiantis šiuo sprendimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir 2018-09-19 civilinėje byloje Nr. e2-11222-911/2018 iš V. Š. jam buvo priteista skola 11700 eurų, 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-08-23, ir 301 eurų bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjusį sprendimą perdavė vykdymui antstoliui J. P., dirbančiam (duomenys neskelbtini), tačiau V. Š. nieko nebuvo išieškota. Po to kai kreipėsi į policiją daugiau jis V. Š. neskambino, tačiau vieną kartą V. Š. jam paskambino ir priekaištavo, kad jis kreipėsi dėl skolos priteisimo. Jam pasakė, kad neturėjo išeities, nes V. Š. kitaip nesikalba. Daugiau su V. Š. nebendravo. Su advokatu domėjosi ar buvo paskelbtas V. Š. bankrotas. Sužinojo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla dėl V. Š. asmens bankroto paskelbimo. Dalyvaudami byloje sužinojo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. pavasario iki rudens V. Š. iš įvairių asmenų pasiskolino apie 220 000 eurų. Tiek jam, tiek kitiems kreditoriams V. Š. skolindamasis sakė, kad skolinasi prekėms įsigyti. Sužinojo, kad V. Š. įmonei UAB „A.“ paskelbtas bankrotas. Bankroto administratorė M. V. buvo įpareigota pateikti UAB „A.“ sąskaitų išrašus ir teisme paaiškėjo, kad V. Š. į įmonės sąskaitą 2018 m. jokių pinigų neįnešė. Nagrinėjant V. Š. bankroto bylą paaiškėjo, kad UAB „A.“ iškėlus bankroto bylą ir po to kai V. Š. jam atsiuntė pranešimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kai jau kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, V. Š. toliau skolinosi iš žmonių pinigus. Susipažinęs su civilinės bylos dokumentais tik labiau įsitikino, kad skolindamasis iš jo V. Š. buvo nesąžiningas ir sukčiavo, todėl pakartotinai kreipėsi į policiją dėl bylos iškėlimo. Analogišką pareiškimą pateikė ir finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Pagal šiuos pareiškimus buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau apskundus šis sprendimas buvo panaikintas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi V. Š. pažinojo pakankamai senai, lankydavosi pas V. Š. medžioklės prekių parduotuvėje, matydavo, kad parduotuvėje visada būdavo įvairių prekių, neatrodė, kad parduotuvė sunkiai vertėsi, be to V. Š. pas jį lankydavosi pirtyje, visada susimokėdavo, mandagiai bendraudavo, todėl V. Š. jam sudarė patikimo žmogaus įvaizdį, be to jis siūlė pakankamai geras palūkanas. Tikėjo, kad V. Š. tikrai turės galimybių grąžinti jam pinigus ir jeigu V. Š. būtų pasakęs visą informaciją apie tikrąją savo turtinę padėtį, pinigų tikrai nebūtų jam skolinęs. Pinigus paskolino, nes V. Š. garantavo, kad atiduos. Kadangi turtinė žala yra priteista civilinio proceso tvarka ir dokumentus dėl žalos išieškojimo perdavė antstoliui, todėl ikiteisminiame tyrime civilinį ieškinį teiks tik dėl neturtinės žalos. Civilinį ieškinį pateiks vėliau. Kaip ir minėjo anksčiau, pinigų išrašant vekselį jis nėra skolinęs, todėl nežino kaip jie išduodami ir ką reikia daryti jei pagal juos negrąžina pinigų. Vekselius surašė V. Š. ir, kad jie negaliojantys jis sužinojo tik atvykęs pas advokatą (t. 3, b. l. 71-75).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja G. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. pažįsta apie 6-8 metus. Ji su vyru nuomoja pirtį ir V. Š. kaip klientas lankydavosi pirtyje. Jos vyras yra medžiotojas ir lankydavosi Klaipėdoje, prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus buvusioje medžioklės prekių parduotuvėje, kur dirbo V. Š.. V. Š. atrodė ramus, tvarkingas vyras. Atvažiuodavo į pirtį su šeima, su giminaičiais, visada laiku atsiskaitydavo. 2018 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, jai paskambino vyras ir pasakė, kad skambino V. Š. ir prašė paskolinti pinigų. Sakė, kad Valdui pažadėjo, kad aptaręs su ja, pasakys ar galėsime paskolinti. Su vyru turėjo atsidėję pinigų stogo keitimui. Kalbėjo, kad Valdas atrodo tvarkingas, ramus, darbą turintis žmogus ir, jei V. Š. labai reikia, gali paskolinti. Tikėjo, kad V. Š. skolą grąžins laiku. Neatsimena, po kiek laiko pas juos į namus atvažiavo V. Š.. Ji su vyru jam pasakė, kad gali paskolinti pinigų, tačiau iki 2018 m. birželio mėnesio V. Š. turės grąžinti, nes yra su darbininkais sutarę dėl stogo keitimo. Kiek V. Š. prašė paskolinti, nežino, nes V. Š. kalbėjo pagrinde su jos vyru. Ji tame pokalbyje dalyvavo tik tiek, kad pasakė, kad sutinka paskolinti pinigų, sakė, kad V. Š. turės parašyti raštą dėl skolos, nes kitaip neskolins. V. Š. sakė, kad dėl skolos išduos vekselius. Sakė, kad yra atsivežęs vekselių blankus. Žadėjo mokėti apie 15 procentų palūkanų nuo skolinamos sumos ir skolą žadėjo grąžinti per mėnesį. Kokiam tikslui V. Š. skolinosi pinigus ji nežino, nes daugiau jis bendravo su jos vyru. Gali pasakyti tik tiek, kad iš viso V. Š. jie paskolino 10 000 eurų grynais pinigais. Pinigus paskolino per kelis kartus. Dėl pinigų skolinimo V. Š. jos vyrui surašė tris vekselius, kuriuose įrašė grąžintiną sumą jau su pridėtais procentais. Kiek iš viso su procentais V. Š. jos vyrui turėjo grąžinti pinigų ji neatsimena. Paskolinus pinigus, V. Š. toliau lankėsi jų pirtyje. 2018 m. gegužės mėnesio pabaigoje V. Š. paskambino jos vyrui, klausė kada turi atvažiuoti meistrai dengti stogą. Vyras sakė, kad birželio mėnesį. V. sakė, kad iki to laiko tikrai atvažiuos ir grąžins skolą, tačiau paskui pradėjo jų vengti. Jos vyras skambindavo V. ir klausdavo kada grąžins pinigus, tačiau V. Š. vis nurodydavo įvairias aplinkybes, kodėl neatveža skolos ir prašydavo palaukti. Būdavo, kad V sakydavo, kad susirgo pats, paskui, kad susirgo žmona, sakė, kad gulėjo ligoninėje dėl apendicito, paskui sakė, kad turi problemų, nes kažką sulaikė muitinėje ir neatgauna pinigų. 2018 m. neatsimena koks buvo mėnuo, kai būdami Klaipėdoje nusprendė nuvažiuoti pas V. į parduotuvę, paklausti kada grąžins skolą. Nuvažiavę pamatė, kad parduotuvė uždaryta, o ant pastato yra iškaba, kad išnuomojama. Vyras ne kartą skambino V., tačiau nepavykus atgauti pinigų jis kreipėsi į advokatą, rašė pareiškimus policijai, kreipėsi į teismą, antstolius. Paskolinti pinigai yra bendras jų su vyru turtas, tačiau ji nenori būti pripažinta nukentėjusiąja. Yra sutarę, kad visus reikalus tvarkys jos vyras, be to V. Š. vekselius išrašė jam. Iš pradžių galvojo, kad V. Š. blogai susiklostė reikalai ir V. Š. pinigus jiems grąžins, tačiau vėliau sužinojo, kad V. Š. panašiu laiku skolinosi ir iš kitų asmenų ir pinigų negrąžino, tada suprato, kad V. Š., pasinaudojęs jų pasitikėjimu, juos tiesiog apgavo ir skolindamasis net neketino skolos grąžinti (t. 3, b. l. 93-96).

2018-08-20, 2018-10-26 A. V. pareiškimais, kuriuose nurodyta, kad V. Š. apgaule įgijo svetimą, pareiškėjui priklausantį turtą - pinigus, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-3, 44-104, 114-119, 137-161, 178-184).

A. V. pateiktomis 2018-08-10 V. Š. pranešimu dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kopija, 2018-04-05 paprastųjų vekselių 2300 eurų ir 4800 eurų sumai kopijomis, 2018-04-11 paprastojo vekselio 4600 eurų sumai kopija (t. 3, b. l. 76-79).

D. N. G. turto įgijimo apgaule

Liudytojas N. G. parodė, kad 2018-04-16 jos vyras D. P. pasakė, kad jo pažįstamas – V. Š. prašė paskolinti 7000 eurų. Sakė, kad už paskolinimą V. Š. pasiūlė sumokėti 1000 eurų palūkanų. D. P. sakė, kad V. Š. jis pažįsta gana senai. D. yra medžiotojas. Sakė, kad V. Š. yra medžioklės prekių parduotuvės savininkas. Sakė, kad parduotuvę turi senai, verčiasi medžioklės prekių pardavimu. D. sakė, kad V. kaip verslininkas yra paprastas žmogus ir, kad pinigai jam reikalingi sumokėti už prekes. Sakė, kad dėl skolos V. padėjo išrašyti vekselius. Kadangi ji nebuvo skolinusi pinigų pagal vekselius pasakė, kad D.sužinotų kaip tai yra daroma. Vėliau jai D.pasakė, kad V. jam pasakė, kad dėl skolos jai išduos kelis vekselius, kad procedūra būtų paprastesnė ir nereikėtų eiti pas notarus. Jos vyras pažinojo V. Š. , todėl sutiko jam paskolinti pinigų. 2018-04-19 pas jas į namus adresu Klaipėda, Raseinių g. 28, vienas pats atvažiavo V. Š.. Namuose ji buvo su D.. Vekselių blankus atsivežė V. Š., kuris pats juos užpildė ir pasirašė. Ji V. Š. grynais padavė 7000 eurų. Dėl skolos V. Š. jai išrašė, tiksliai neatsimena, bet atrodo keturis vekselius, kurių bendra suma buvo apie 8000 eurų, iš kurių 7000 eurų buvo skola ir 1000 eurų palūkanos. V. Š. pinigus skolino vienam mėnesiui, t. y. jis pinigus 8000 eurų su palūkanomis jai turėjo grąžinti iki 2018-05-20. V. Š. sakė, kad pinigai jam reikalingi bizniui, t. y. parduotuvei, sumokėti už prekes. Pinigus V. Š. skolinosi kaip fizinis asmuo, bet tada jai tokių klausimų nekilo. V. Š. jai pasirodė labai malonus, jos vyras labai juo pasitikėjo. V. Š. jai sakė, kad gaus prekes, atsiskaito ir po mėnesio jai grąžina pinigus. Suėjus pinigų grąžinimo terminui V. Š. nepasirodė, pinigų jai negrąžino, todėl ji pati jam paskambino. V. Š. jai pasakė, kad kažkur Suomijoje sugedo mašina gabenusi prekes. Sakė, kad mašiną sutaisys per savaitę, o gal ir greičiau ir tada jis jai skolą grąžins. Jai pasirodė labai keistas paaiškinimas. Praėjus savaitei V. Š. jai pinigų negrąžino. Tiek ji, tiek vyras skambindavo V. Š. ir klausė kada šis grąžins skolą, bet V. Š. vis sakydavo, kad grąžins per savaitę, o gal ir greičiau, tačiau pinigų negrąžino. Vieno pokalbio metu V. Š. jai pasakė, kad pats važiuos į Kaliningradą parsivežti prekių. Suprato, kad jis meluoja, nes prieš tai jai sakė, kad prekės „užstrigo“ ne Kaliningrade , o Suomijoje. Vėliau V. Š. buvo pas jas atvažiavęs. Tada jis patikino, kad viskas gerai, kad pinigus jai grąžins. Matė, kad jis atvažiavo su naujesniu, kiek pamena, „Opel“ markės automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Pagalvojo, kad jis tą automobilį nusipirko už jų skolintus pinigus, nes prieš tai buvo atvažiavęs su senesniu automobiliu. Tada V. Š. ją ramino, kad pinigus tikrai grąžins, kad kreipėsi į banką dėl kredito gavimo ir kai gaus, skolą grąžins, tačiau tai buvo tik pažadai. S. V. negrąžino. Supratusi, kad V. Š. vengia jai grąžinti skolą paskambino šiam ir paprašė, kad atvyktų ir surašytų jai naujus vekselius, kad galėtų teisiniu keliu iš jo reikalauti skolos grąžinamo. Pagal pirmiau jo išrašytus vekselius ji, tikėdamasi, kad V. Š. grąžins pinigus praleido pateikimo notarui terminus. V. Š. sutiko jai surašyti naujus vekselius ir 2018-06-18 atvykęs V. Š. jai išrašė tris naujus vekselius. Tą dieną buvo išrašytas 2018-06-18 datos vekselis 2567 eurų sumai, 2018-06-19 datos vekselis 2567 eurų sumai, 2018-06-20 datos vekselis 2567 eurų sumai. Dar buvo išrašytas vienas vekselis mažesnei sumai, tačiau kokiai tiksliai ji neatsimena. Vekselių blankus turėjo V. Š.. Pastebėjo, kad jis savo papkėje turi daug vekselių blankų. Tada jo paklausė, ar jis daug tokių vekselių yra surašęs. Jis nieko neatsakė, tačiau tikino, kad skolą grąžins. Sakė, kad paims kreditą. Jam priminė, kad jis jau kreipėsi į banką dėl kredito. V. Š. pasakė, kad tada jam kredito nedavė, bet dabar jis kreipėsi į banką Kaune ir kreditą tikrai gaus. Klausė, kas gali patvirtinti jo žodžius. V. Š. sutriko. Suprato, kad jis meluoja. Visus tada išrašytus V. Š. vekselius ji pateikė notarui, buvo išduoti vykdomieji įrašai, kuriuos ji pateikė antstoliui J. P., kuris pradėjo jos skolos išieškojimo procedūras. V. Š. jai skolos visiškai negrąžino ir palūkanų nemokėjo. V. Š. jai yra skolingas 7000 eurų, kuriuos jam paskolino ir palūkanas, dėl kurių buvo sutarę ir kurios priklauso pagal įstatymą. Skolos išieškojimą kaip minėjo vykdo antstolis J. P.. Nuo 2019-05-06 iš antstolio J. P. gavo 78 eurų, kurie buvo išieškoti iš V. Š.. Pats V. Š. jai jokių pinigų negrąžino ir palūkanų nemokėjo. 2018 m. rugpjūčio mėn. ji gavo pranešimą, kad V. Š. ketina kreiptis į teismą dėl fizinio bankroto iškėlimo. Pranešimas buvo adresuotas jai ir dar vienam asmeniui. 2018-10-18 ji gavo dokumentus iš Klaipėdos apylinkės teismo dėl fizinio asmens bankroto paskelbimo. Tada ji pamatė, kad V. Š. turi daug kreditorių ir yra skolingas didelę pinigų sumą. Dalyvaudama civilinėje byloje ji suprato, kad V. Š. skolindamasis iš jos pinigus jau turėjo daug skolų. Apie tai jis jai nieko neužsiminė. Jei būtų žinojusi, kad jis turi skolų, pinigų jam nebūtų skolinusi. Mano, kad jis ją apgavo ir pinigų net neketino jai grąžinti, todėl ji patyrė turtinę žalą, nori parašyti pareiškimą ir nori būti pripažinta byloje nukentėjusiąja. Vėliau teisme V. Š. sakė, kad iš asmenų jis skolinosi pinigus ir tuos pinigus naudojo po truputį atidavinėdamas skolas kitiems kreditoriams (t. 5, b. l. 81-85).

Liudytojas D. P. parodė, kad V. Š. pažįsta nuo 2015 m., t.y. nuo tada kai jis tapo medžiotoju. V. Š. turėjo medžioklės prekių parduotuvę. Kiek žino, V. Š. buvo šios parduotuvės savininkas, vienintelis akcininkas ir parduotuvės direktorius. Lankydamasis medžioklės prekių parduotuvėje su V. Š. susidraugavo. V. Š. jam sudarė patikimo, nuoširdaus žmogaus įvaizdį, konsultuodavo medžioklės prekių įsigijimo klausimais, padarydavo nuolaidų. Su V. Š. bendraudavo tik klausimais susijusiais su medžioklės prekėmis. Dažnokai lankydavosi pas jį parduotuvėje. Matydavo, kad parduotuvėje būdavo įvairių prekių, tačiau paklausus V. Š., kaip sekasi prekyba, šis atsakydavo, kad prastai. 2018 m. pavasarį, tikslios datos jis neatsimena, jam paskambino V. Š. ir paklausė gal žino, iš kur galėtų pasiskolinti pinigų. Jam pasakė, kad pats neturi, bet žino kas galėtų paskolinti. V. Š. sakė, kad yra biznis, t. y. jam reikia iš Kaliningrado paimti prekes, jas parvežti į Lietuvą. Sakė, kad turi pirkėją ir, kad parvežus, prekes iš karto paims ir pinigus grąžins. Sakė, kad pinigų reikia mėnesiui. Už pinigų paskolinimą V. Š. pats pasiūlė mokėti 10 procentų palūkanų nuo skolinamos sumos. Sakė, kad dėl skolos jis išrašys vekselius. Klausė kokios sumos jam reikia. V. sakė, kad 7000 eurų. Jis žinojo, kad jo gyvenimo draugė N. G. turi susitaupiusi pinigų, todėl norėdamas padėti V. Š. paklausė N., ar negalėtų jam paskolinti pinigų. N. pasakė, kad V. Š. jis pažįsta. Ji žinojo, kad lankosi pastarojo medžioklės prekių parduotuvėje. N. G. sutiko V. Š. paskolinti pinigų ir maždaug po 2 dienų V. Š. atvažiavo pas juos į namus, adresu Klaipėda, Raseinių g. Namuose buvo abu su N.. V. Š. atvažiavo vienas. Kad procedūra būtų paprastesnė ir, kad sutaupytų pinigų, V. Š. pasiūlė rašyti kelis vekselius, kad nereikėtų eiti pas notarą. Jie su N. G. sutiko. N. G. V. Š. padavė 7000 eurų grynais pinigais ir V. Š. dėl skolos išrašė tris vekselius, kurių bendra suma buvo 7700 eurų. Šią sumą sudarė 7000 eurų paskolinti pinigai ir 700 eurų palūkanos. Su N. G. V. Š. sutarė, kad pinigus grąžins per mėnesį. Iki vekselio apmokėjimo likus apie savaitei jam paskambino V. Š. ir pasakė, kad artėja vekselio apmokėjimo terminas. Sakė, kad susidūrė su problema, nes nespėjo „suvaikščioti“ pinigai. Prašė palaukti savaitę. Apie tai pasakė N.. Ji sutiko palaukti. Praėjus kažkiek laiko jis rašė V. žinutę, priminė, kad artėja terminas grąžinti pinigus. T. V. jam paskambino. V. sakė, kad viskas gerai, bet susidūrė su problema, nes sugedo automobilis gabenęs krovinį. Sakė, kad pats važiuos aiškintis, prašė dar palaukti. Jie laukė. Belaukiant jis vis V. paskambindavo ir pasiteiraudavo, kada grąžins skolą, tačiau V. vis sakydavo, kad turi problemų, sakydavo, kad dar reikia laukti. Visada garantavo, kad nebijotų, nes viskas bus gerai. Neatsimena koks buvo mėnuo, kai jie su N. jam paskambino ir prašė, kad atvažiuotų ir perrašytų jiems vekselius, nes norėjo teisiškai iš V. išsireikalauti skolą, o pagal pastarojo išduotus vekselius vis sutikdami laukti buvo praleidę reikalavimų pateikimo terminus. T. V. atvažiavo pas juos ir išrašė keturis vekselius. Trijų vekselių bendra suma buvo 7700 eurų. Šią sumą sudarė 7000 eurų skolą, 700 eurų anksčiau sutartos palūkanos. Vieną vekselį jis išrašė 350 eurų sumai. Tai, buvo kaip palūkanos už laiku negrąžintą skolą. Tada teisindamasis dėl negrąžintų pinigų V. sakė, kad kažkas nepavyko, kažkas nepasisekė. Sakė, kad žadėjo imti paskolą, bet jam nedavė. V. juos tikino, kad viskas yra gerai, kad nepergyventų, nes viską grąžins. Tada jie su N. dar galvojo ir tikėjo, kad jie vieninteliai kam V. yra skoloje, tačiau vėliau N. gavo laišką iš teismo, kad V. ketina pasiskelbti fizinio asmens bankrotą. Tada pamatė, kad V. kreditorių yra daug ir kad jo skola yra didelė. Dalyvavo teismo posėdžiuose civilinėje byloje ir sužinojo, kad N. viena iš paskutinių, iš kurios V.pasiskolino pinigus. Dalyvaudamas teismo posėdžiuose ir pergalvojęs visą situaciją jis suprato, kad prašydamas paskolinti pinigų V. Š. jau iš anksto žinojo, kad pinigų negrąžins ir juos tiesiog apgavo. Vėliau, kai pergalvojo, viską jis prisiminė, kad dar iki pinigų paskolinimo V. Š. parduotuvėje dirbęs R. jam sakė, kad V. žada uždaryti parduotuvę ir norėdamas pasitikslinti, tada kai V.s buvo pas juos atvažiavęs skolintis pinigų, jis klausė V., ar jis žada uždaryti parduotuvę. Matė, kad V. sutriko, klausė iš kur jis žino, bet jis jam nesakė, kad jam sakė R.. Į jo klausimą V. atsakė, kad nieko neuždaro. P. V., kuris sudarė jam paprasto, sąžiningo žmogaus įvaizdį. V. jam buvo sakęs, kad biznis sekasi prastai, bet kiek tai buvo prastai nedetalizavo. Prašydamas paskolinti pinigus V. pasakė, kad turi gerą užsakymą, norėjo jam padėti, todėl ir paprašė, kad N. jam paskolintų pinigų. V. pinigus pasiskolino kaip fizinis asmuo. V. Š. N. skolos negrąžino ir palūkanų visiškai nemokėjo. Dėl skolos iš V. Š. išieškojimo N. kreipėsi į antstolio kontorą (t. 5, b. l. 96-100).

2019-09-13 N. G. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad V. Š. apgaule įgijo svetimą, pareiškėjai priklausantį turtą - pinigus, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 3, b. l. 38-42).

Dėl D. Š. turto įgijimo apgaule

Liudytojas D. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta apie 10 metų. Su pastaruoju susipažino medžioklės prekių parduotuvėje, esančioje Klaipėdoje už „(duomenys neskelbtini)“ turgaus aikštelės, tikslesnio adreso nežino. Ten V. Š. dirbo pardavėju. Kiek žino, iš pradžių parduotuvė priklausė kitiems žmonėms, tačiau vėliau, maždaug prieš 4-5 metus V. Š. sakė, kad nupirko akcijas ir parduotuvė priklauso V. Š.. Medžioklės prekių parduotuvėje lankydavosi dažnai. Su V. Š. artimai nebendravo, tačiau parduotuvėje susitikę pabendraudavo. Parduotuvėje buvo įvairių prekių, buvo iš ko rinktis, todėl ten ir lankydavosi. Turėjo V. Š. telefono numerį ir skambindavo šiam pasiteirauti, ar turi jam reikalingą prekę. Maždaug 2016 m. V. Š. jo paprašė paskolinti pinigų. Sakė, kad nori pirkti naktinio matymo prietaisus. Tada jis V. Š. pinigų neskolino. Maždaug po pusės metų, tai galėjo būti apie 2016 m. pabaigoje, 2017 m. pradžioje, V. Š. vėl jo paprašė paskolinti pinigų. Sakė, kad iš Baltarusijos ar Ukrainos žada pirkti prekes, užsiminė apie garso slopintuvus, naktinio matymo prietaisus. Prašė paskolinti 4000 eurų. V. Š. nuo paskolintos sumos žadėjo mokėti 10 procentų palūkanas. Tada V. Š. jis paskolino, tiksliai neatsimena, ar 2000 ar 3000 eurų. V. Š. dėl skolos surašė paprastąjį vekselį, pats užpildė ir jame pasirašė. Pinigus V. Š. skolinosi mėnesiui. Suėjus skolos atidavimo terminui, V. Š. visus pinigus su palūkanomis jam atidavė ir jo išrašytus vekselius jie sunaikino. Po to, dar apie 2-3 kartus V. Š. jo prašė paskolinti pinigų ir jis V. Š. buvo paskolinęs po 2000 ar 3000 eurų. Už pinigų skolinimą V. Š. jam mokėjo apie 10 procentų palūkanų. Pinigus skolino, nes V. Š. atvažiavęs vis sakydavo, kad jam trūksta pinigų prekėms, sakydavo, kad pinigų reikia greitai, todėl V. Š. pagelbėdavo ir paskolindavo. Būdavo, kad V. Š. atveža ir jam atiduoda tik jo paskolintą pinigų sumą, o palūkanas atveža vėliau, kartais būdavo, kad atveža tik palūkanas, o pinigus atveždavo vėliau. Tada į tai nekreipė dėmesio, jam buvo svarbu, kad V. Š. grąžina pinigus ir sumoka palūkanas. V. Š. jam atrodė tikrai patikimas, galintis grąžinti pasiskolintus pinigus žmogus. Vieną kartą, kaip garantą, kad grąžins jam pinigus V. Š. pasiūlė net jo vardu perrašyti automobilį „VW Passat“, kurį yra nupirkęs savo vaikui. Jis pasakė, kad tiki V. Š. ir, kad jam nereikia automobilio. 2017 m. lapkričio 18 ar 20 d., dabar tiksliai neatsimena, kokia buvo diena, kai pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini)., atvažiavo V. Š., kuris buvo vienas. Tada V. Š. grąžino paskolintus pinigus su palūkanomis ir jie suplėšė jo išrašytus vekselius. Atidavęs pinigus, V. Š. jo paprašė dar paskolinti pinigų. Sakė, kad pinigų labai reikia. Sakė, kad pirks kažkokius prietaisus, tik neatsimena, ar žadėjo pirkti termovizorius, ar naktinio matymo prietaisus. Sakė, kad pinigus grąžins per mėnesį. Tada V. Š. paskolino 6000 eurų. V. Š. žadėjo mokėti 10 procentų palūkanų nuo paskolintos sumos. V. Š. turėjo paprastojo vekselio blankus, kuriuos užpildė, surašydamas su V. Š. suderintą išrašymo ir vekselių apmokėjimo laiką, o V. Š. juose pasirašė. Kiek pamena, abu nusprendė rašyti 6 atskirus vekselius ir juos surašė nurodydami skirtingas išrašymo datas: 2017-11-06, 1000 eurų sumai, kurią V. Š. turėjo grąžinti 2017-11-27, 2017-11-06 – 1000 eurų sumai, kurią turėjo grąžinti 2017-11-27, 2017-11-07 – 1300 eurų sumai, kurią V. Š. turėjo grąžinti 2017-11-28, 2017-11-18 – 1300 eurų sumai, kurią turėjo grąžinti 2017-12-14, 2017-11-20 – 1000 eurų sumai, kurią V. Š. turėjo grąžinti 2017-12-14, 2017-11-23 – 1000 eurų sumai, kurią V. Š. turėjo grąžinti 2017-12-14. Į 2017-11-07 ir 2017-11-18 vekselius įtraukė palūkanas, t. y. po 300 eurų. Tada V. Š. jis paskolino 6000 eurų grynais pinigais. Neatsimena, kaip su V. Š. sutarė, ar kad pinigus jam grąžins per mėnesį ar, kad grąžins po naujų metų, t. y. 2018 m. sausio mėnesį. 2018 sausio mėnesį apie 20 dieną pas jį į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo V. Š., kuris buvo vienas. V. Š. atvežė jam grąžinti skolą. Matė, kad V. Š. rankoje turėjo pluoštą pinigų. Jo darbe ant stalo V. padėjo pinigus. Suprato, kad V. Š. jau jam grąžina skolą. Neatsimena, ar jis skaičiavo pinigus, nes padėjęs ant stalo pinigus V. Š. iš karto pradėjo sakyti, kad turi tokį reikalą, aiškino, kad V. Š. vėl kažką nori pirkti. Sakė, kad dabar V. Š. jau reikia užpirkti didelę partiją prietaisų ir labai reikia pinigų. Sakė, kad dabar V. Š. reikia dar daugiau. Prašė dar paskolinti pinigų ir už naujai paskolintus pinigus žadėjo mokėti apie 12 procentų palūkanų. Prašė paskolinti tuos pinigus, kuriuos V. Š. grąžino, t. y. 6600 eurų ir dar papildomai prašė paskolinti 8000 eurų. Už paskolintus 8000 eurų žadėjo sumokėti 1000 eurų palūkanų. Jis sutiko ir tada V. Š. jis paskolino iš viso 14600 eurų. Dėl 6600 eurų skolos jie naujų vekselių nesurašė, paliko tuos pačius, kuriuos buvo surašę 2017 m. lapkričio mėnesį, o dėl naujai paskolintų pinigų V. Š. surašė šešis naujus vekselius. Atskirus vekselius rašė bendru su V. Š. sutarimu. Vekselius užpildė V. Š.. Jis surašė šešis vekselius, kurių datas nurodė, 2018-01-18, 2018-01-19, 2018-01-20, 2018-01-21, 2018-01-22 ir 2018-01-23. Kiekvieną vekselį išrašė 1500 eurų sumai. Pagal visus išrašytus vekselius, pinigus V. Š. jam turėjo sumokėti 2018-02-08. Tada V. Š. pasiėmė atneštus pinigus, ten turėjo būti 6600 eurų ir jis V. Š. dar įdavė 8000 eurų grynais pinigais. Suėjus terminui V. Š. jam pinigų negrąžino. Skambino V. Š., klausė kada grąžins pinigus. V. Š. pradėjo sakyti, kad pasiskolintus pinigus jam iš automobilio kažkas pavogė. Prašė palaukti, žadėjo grąžinti vėliau. Vienu momentu V. Š. jam nebekėlė ragelio ir jis sugalvojo pravažiuoti pro jo parduotuvę ir pamatė, kad parduotuvė uždaryta, o ant pastato buvo iškaba, kad nuomojamos ar parduodamos patalpos. Po to pavyko prisiskambinti V. Š., klausė, kada grąžins pinigus. 2018 m. koks buvo mėnuo neatsimena, V. Š. jam atvežė ir atidavė 1000 eurų. Tada sakė, kad lygtai pradėjo dirbti. Daugiau V. Š. jam pinigų negrąžino. Skambindavo jam, tačiau kiekvieną kartą jis vis pasakodavo naujas versijas. Sakė, kad kažkoks prekes gabenęs baltarusis ar ukrainietis dingo su jo pinigais, paskui sakė, kad važiuoja jo ieškoti ir parveš pinigus. Sakė, kad pardavinėja kažkokio skolininko nekilnojamąjį turtą ir tada grąžins jam pinigus, tačiau pinigų negrąžino. 2018 m. rugpjūčio mėn. jam paskambino V. Š., klausė koks yra jo adresas. Klausė jo kam reikia. V. Š. jam nieko nepaaiškino. 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje grįžęs po atostogų į darbą rado paštininko atneštą laišką, kuriuo V. Š. jį informuoja, kad kreipsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Tada pradėjo domėtis, kaip galėtų atgauti skolą ir sužinojo, kad yra praleidęs vekselių pateikimo vykdyti terminus. Kadangi anksčiau pagal vekselius nėra skolinęs pinigų, nežinojo, kaip elgtis, kai asmuo negrąžina pinigų, todėl neatliko visų reikalingų procedūrų. Buvo internete paskaitęs, kad pagal paprastąjį vekselį galima skolinti iki tam tikros sumos, nes jei daugiau, reikia kreiptis į notarą. V. Š. prašė paskolinti greitai, nenorėjo gaišti laiko eidamas pas notarus, norėjo, kad būtų paprasčiau, todėl surašė kelis vekselius. Kai pinigus skolino visada buvo dviese. Kur jis padėjo jo skolintus pinigus, nežino. Kai kreipėsi į advokatą sužinojo, kad tokių kaip jis, apgautų V. Š. yra daugiau. Kalbantis su tais asmenimis sužinojo, kad skolindamasis ir negrąžindamas pinigų V. Š. visiems pasakodavo panašius dalykus. Jam išduotų vekselių jis niekur nepateikė. Vekselių kopijas jis pateiks. Jų originalus turės pas save ir prireikus pateiks. Po to kai V. Š. jam atidavė 1000 eurų jis jam liko skoloje 14600 eurų. V. Š. pažinojo pakankamai senai, V. Š. jam atrodė patikimas žmogus, turintis verslo planus, V. Š. nė karto neužsiminė, kad turi finansinių sunkumų, be to jam buvo skolinęs pinigus ir V. Š. skolas grąžino, todėl pasitikėjo ir paskolino pinigų. Jei V. Š. būtų užsiminęs, kad turi finansinių problemų ar, kad vėluos, ar negalės laiku grąžinti pinigų, nebūtų skolinęs. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, civilinį ieškinį jis pateiks vėliau (t. 4, b. l. 36-40).

2019-03-06 liudytojo D. Š. pateiktomis 2017-11-06 (2 vnt.), 2017-11-07, 2017-11-18, 2017-11-20, 2017-11-23, 2018-01-18, 2018-01-19, 2018-01-20, 2018-01-21, 2018-01-22, 2018-01-23 vekselių kopijomis (t. 4, b. l. 49-51, 52-63).

D. R. B. turto įgijimo apgaule

Liudytojas R. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta maždaug nuo 2007 metų. Jie kartu dirbo Klaipėdoje „(duomenys neskelbtini)“, ginklų pardavėjais. V. V. su kitu darbuotoju, kaip suprato, atsidarė savo parduotuvę Klaipėdoje prie „Eglės“ turgaus ir ten dirbo. Jis yra medžiotojas ir nors pats dirbo medžioklės prekių parduotuvėje, važiavo pirkti pas V., nes ten buvo pigiau. Vėliau pastebėjo, kad V. parduotuvėje dirba vienas. Jis klausė kodėl vienas ir V. pasakė, kad parduotuvė dabar priklauso jam. Su V. bendraudavo tik kaip su buvusiu bendradarbiu - atsitiktinai susitikęs arba kai atvykdavo į jo parduotuvę nusipirkti medžioklės prekių. 2016 m. kai buvo nuvykęs pas V. į parduotuvę nusipirkti medžioklės prekių. Kalbantis su V. išsipasakojo, kad ūkininkauja, kad laiko avis, triušius, pasakojo, kad gerai sekasi. V. sakė, kad norėtų paragauti ėrienos. Jam paliko savo telefono numerį. Po kiek laiko V. jam paskambino ir V. nupirko ėriuką. Nuo to laiko V. jam daugiau neskambino, susitikdavo tik kai atvykdavo į parduotuvę nusipirkti šovinių. 2018 m. maždaug kovo mėnesį jam paskambino V. Š.. V. klausė kaip jam sekasi, kaip ūkis. Jie pakalbėjo ir tada V. pradėjo sakyti, kad turi gerą verslo planą, kad iš Baltarusijos veš termovizorius (naktinę optiką). Sakė, kad turi klientus, kad gerai uždirbs. Prašė paskolinti pinigų. Žadėjo mokėti per mėnesį 15 procentų palūkanų nuo skolinamos sumos. P. V. žadėjo grąžinti per 3 mėnesius. Jis neįvardijo kokios sumos jam reikia tik sakė, kad paskolintų kiek gali ir kuo daugiau. K. V. pažinojo senai sutiko paskolinti 5000 eurų. 2018-04-18 su V.susitiko Klaipėdoje prekybos centre „S.“. Ten jis V. grynais padavė 5000 eurų. Dėl skolos V. išrašė jam du paprastuosius vekselius po 2875 eurų sumoms. Iš viso 5750 eurų sumai, kurią sudaro 5000 eurų skola ir 750 eurų palūkanos. V. V. įrašė, kad pinigus jis grąžins 2018-05-17, nors žodžiu buvo sutarę, kad pinigus jis grąžins per tris mėnesius. Vekselių blankus turėjo V.. Po mėnesio V. jam paskambino. Sakė, kad reikia susitikti. Pasakojo, kad jo prekes sulaikė muitinėje ir skolos negali dabar grąžinti. Sakė, kad dabar grąžins tik palūkanas, o skolos reiks palaukti, bet per sutartą laiką, t. y. per tris mėnesius visą sumą žadėjo grąžinti. Jie susitiko ten pat prie „S.“ ir V.jam atidavė 750 eurų. Praėjus trims mėnesiams nuo paskolinimo V. skolos jam neatidavė ir palūkanų už skolą daugiau nedavė. Skambindavo jam, klausdavo kada grąžins skolą. V. kaskart vis nurodydavo kokias nors priežastis, kodėl negali grąžinti pinigų. Sakė, kad tėvai turi Šilutės r. 25 hektarus žemės, ant žemės yra vėjo jėgainės, tėvai gauna išmokas, jis iš tėvų paims 1000 eurų ir duos jam, tačiau nedavė. Paskui sakė, kad mirė jo tėvas, išleido pinigų laidotuvėms ir dabar neturi, prašė palaukti. Paskui pasakojo, kad gulėjo Kaune klinikose, todėl negalėjo grąžinti. Sakė, kad Kaune susirado banką, iš kurio paims 100 000 eurų paskolą, minėjo apie kažkokius verslo planus ir sakė, kad tuo pačiu jam grąžins skolą, bet negrąžino. Buvo nuvažiavęs pas V. į parduotuvę ir pamatė, kad ten parduotuvės nebėra ir jokia veikla nebevykdoma. Jam atsibodo V.pasakos, jis paskaičiavo, kad pagal jo kalbas turėtų būti jo tėvo „keturnėdelis“ ir paskambinęs V. pasakė, kad V. turėtų būti „keturnėdelyje“, sakė, kad V. jam meluoja, apgavo ir neketina grąžinti pinigų. T. V. pasimetė ir pradėjo jo atsiprašinėti, kalbėjo kad visi klysta, žadėjo grąžinti pinigus, prašė palaukti, tačiau pinigų negrąžino. Pamatęs, kad iš V. pinigų neatgaus, susiskambino su V., jam pasakė, kad susidarė daugiau palūkanų ir parašė, kad V.s jam išrašytų vekselį visai susidariusiai skolai. Su V.2018-08-18 susitiko Klaipėdoje prie (duomenys neskelbtini) ligoninės, ten automobilyje V. išrašė naują vekselį 7225 eurų sumai, kurią sudaro 5000 eurų skola ir 2225 eurų palūkanos. V. V. turėjo apmokėti 2018-09-03, tačiau iš V. pinigų visiškai negavo. Vis klausdavo V., kada grąžins pinigus, tačiau pinigų jam negrąžino. Neatsimena, kada jis gavo iš Klaipėdos teismo pranešimą, kad V. kreipėsi į teismą dėl bankroto paskelbimo. Dalyvavo teismo posėdyje ir sužinojo, kad V. ir iš daugiau asmenų yra pasiskolinęs pinigų ir jų negrąžino. Sužinojo, kad V. buvo pasiskolinęs pinigų iš kitų asmenų net prieš kelis metus iki jo skolos ir pinigų negrąžino. Su V.periodiškai bendrauja, vis klausia kada V. jam atiduos skolą, o šis jam vis žada, tačiau pinigų negrąžina, vis nurodo kitas negrąžinimo priežastis. 2018-04-18 V. išrašytus du vekselius jis išmetė, tačiau turi jų nuotraukas ir galės pateikti. 2018-08-18 V. išrašytą vekselį jis turi. Prie bylos pateiks jo kopiją. Originalą turės pas save ir prireikus galės pateikti. Jis žinojo, kad vekselius, kurių suma viršija 3000 eurų reikia tvirtinti pas notarą, tačiau buvo susinervinęs, kad neatgauna skolos ir apie tai pamiršo. Dėl to, kad V. Š. jam negrąžino skolos jis niekur nesikreipė, nebuvo nei pas notarus, nesikreipė į teismą ar antstolius, vis tikėjosi, kad V. pinigus atiduos. V. sakydavo, kad kreipsis į antstolius, bet V. prašė, kad nesikreiptų. P. V. paskolino, nes V. sakė, kad trūksta verslui, bet kaip suprato, kad pinigų nežadėjo naudoti parduotuvei ir pinigus iš jo pasiskolino ne įmonei, o sau. V. jam buvo sudaręs tvarkingo asmens įvaizdį, matydavo kad šis save prižiūri, būdavo pasitempęs, turėjo ginklų parduotuvę, manė, kad jam gerai sekasi ir, kad turės galimybę grąžinti pinigus. Lankydavosi pastarojo parduotuvėje, matė, kad parduotuvėje buvo įvairių prekių. V.jam niekada nesakė, kad turi skolų ar, kad jam finansiškai sunku. Jei būtų pasakęs, jis V. pinigų nebūtų skolinęs. Matė, kad V. važinėjosi su mėlynos spalvos „Opel Zafyra“ automobiliu, valstybinių numerių nežino. Vėliau važinėjosi su kitu automobiliu, bet kokiu jis neatsimena. Po to, pradėjo kaitalioti automobilius, tačiau iš kur juos gaudavo, kieno jie buvo ir kokie automobilių valstybiniai numeriai jis nežino. Jis mano, kad V. jau skolindamasis iš jo pinigų net nežadėjo jų grąžinti, o palūkanas sumokėjo tik norėdamas įtikinti, kad pinigus grąžins, nes teisme sužinojo, kad taip darė ir su kitais asmenimis ir visiems pasakojo panašias istorijas. K. V., kur padėjo skolintus pinigus, V. tik juokėsi ir nieko jam neatsakė (t. 5, b. l. 55-59).

2019-03-04 R. B. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad V. Š. apgaule įgijo svetimą, pareiškėjui priklausantį turtą - pinigus, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 3, b. l. 31-36).

2018-08-18, 2018-04-18 vekselių kopijomis (t. 5, b. l. 60, 72-78).

D. I. Š. turto įgijimo apgaule

Liudytojas I. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta apie 4 metus. Jis užsiima optinių prietaisų prekyba. Su V. Š. susipažino per verslą, nes V. Š. turėjo medžioklės prekių parduotuvę. Pastarąjį pažįsta kaip panašiu verslu užsiimantį asmenį. Su V. Š. artimai nebendravo. Per tuos ketverius metus su V. Š. yra bendravęs tik kokius 4-5 kartus. A. Š. pinigų nėra skolinęs. Tik kartą yra davęs optinį prietaisą, nes V. Š. sakė, kad turi klientą ir nori jam tą prietaisą parodyti. Tada prietaisą šiam davė, o pinigų nei avanso neėmė. V. Š. sakė, kad žmogus to prietaiso nepirks, pats jo laiku neatvežė ir jis pats turėjo jo ieškoti ir rūpintis kaip tą prietaisą pasiimti. Toks pastarojo elgesys jį šiek tiek sunervino, nes jis pats laikosi duoto žodžio ir jam nepatiko, kad turėjo pats važiuoti pasiimti savo daikto, tačiau tada šito jis nesureikšmino. 2018 m. sausio ar vasario mėnesį, tikslios datos neatsimena, eidamas pietų prie savo ofiso, adresu (duomenys neskelbtini), sutiko V. Š.. V. Š. priėjo prie jo pasisveikinti, pakalbėjo ir V. Š. jo prašė paskolinti pinigų. V. Š. turėjo įmonę, tačiau pinigus prašė skolinti kaip fizinis asmuo. V. Š. jam aiškino, kad jo įmonė UAB „A.“ gavo labai pelningą užsakymą iš Norvegijos. Sakė, kad turi pirkėją, kuriam reikia iš Norvegijos parvežti termovizorius „Pulsar“. V. Š. prašė dviem savaitėms paskolinti 5000 eurų. Žadėjo mokėti apie 17 procentų palūkanų. V. Š. pasakojo, kad šis sandoris garantuotas, kad V. Š. tik parveš prekes, perduos klientui ir jam grąžins pinigus. Nė pats nežino, kaip juo patikėjo ir sutiko paskolinti pinigus. V. Š. pasakė savo adresą, sutarė kad vakare šis atvažiuos ir jis paskolins pinigus. Tiksliai neatsimena, ar tą patį vakarą, ar sekančios dienos vakare pas jį prie namų atvažiavo V. Š.. Jis išėjo į lauką ir V. Š. padavė grynais 5000 eurų. Kitą dieną V. Š. atvažiavo pas jį į ofisą. Jo ofise V. Š. dėl skolos užpildė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Vekselyje suma buvo įrašyta su procentais, tačiau kokia tiksliai ten buvo suma, neatsimena. Tą vekselį V. Š. turėjo sumokėti per dvi savaites maždaug iki 2018 m. vasario mėn. pabaigos ar kovo mėn. pradžios. Užpildžius vekselį V. Š. jo paprašė paskolinti dar 3000 eurų. Sakė, kad skolinasi tam pačiam reikalui, t. y. optinių prietaisų pirkimui. Sakė, kad pritrūko pinigų. Kadangi prašė tik dviem savaitėms, norėjo jam pagelbėti, todėl paskolino V. Š. dar 3000 eurų. Pinigus V. Š. padavė tą pačią dieną grynais. Dėl šios skolos jis surašė antrą vekselį, kuriame įrašė sumą jau su priskaičiuotais procentais. Likus 4 dienoms iki vekselio apmokėjimo termino jis paskambino V. Š.. Jam pasakė, kad už keturių dienų sueina vekselio apmokėjimo terminas. Klausė ar viskas gerai, ar jis atvažiuos. V. Š. pasakė, kad viskas gerai, sakė, kad atvažiuos. Paskutinę dieną V. Š. vienas atvažiavo į jo ofisą ir pasakė, kad skolos negali atiduoti, nes prekės turėjo būti atvežtos iš Norvegijos į Lietuvą. Sakė, kad jos dar kelyje. Pasakojo, kad prekes veža baltarusis vairuotojas ir, kad automobilis su prekėmis kažkur prie sienos buvo užlaikytas ir dabar V. Š. dar negali grąžinti skolos. Prašė kelias dienas palaukti. Sutiko laukti. Atėjus sutartam laikui, V. Š. pinigų negrąžino. V. Š. periodiškai atvažiuodavo pas jį į ofisą ir vis pasakodavo naujas istorijas. Sakydavo, kad minėtas baltarusis vairuotojas nebekelia ragelio, o paskui pasakė, kad vairuotojas iš vis pabėgo su jo pinigais. Paskui pasakojo, kad parduos kažkieno butą ir tada jam atiduos pinigus. Tačiau pinigų jam neatidavė. Matydamas, kad V. Š. pinigų negrąžina, pradėjo tikrintis jo versijas. Sužinojo, kad pastarojo minėti iš Norvegijos gabenti termovizoriai iš tikro gaminami Lietuvoje, o jo V. Š. išduotas vekselis virš 5000 eurų su palūkanomis, sumai yra negaliojantis, nes nepatvirtintas pas notarą. Kadangi pinigų niekam neskolindavo jis nežinojo ir nesidomėjo kaip turi būti įforminami ir išrašomi vekseliai. Pasitikėjo V. Š.. Po to vis tikėjosi atgauti pinigus, todėl V. Š. paprašius palaukti sutiko ir laukė kol grąžins pinigus. Tačiau V. Š. pinigų negrąžino. Tada 2018 m. kovo mėn. pabaigoje kai V. Š. jo eilinį kartą paprašė palaukti. Jis pasakė V. Š., kad duoda jam laiką iki 2018 m. gegužės mėn. pradžios grąžinti pinigus. Tada su V. Š. sutarė, kad V. Š. jam su palūkanomis turi atiduoti 10 000 eurų ir dėl šios skolos jam išrašė 4 paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Kiekvienas vekselis po 2500 eurų sumai. Vekselius užpildė V. Š. ir abu juose pasirašė. V. Š. pats norėjo pasirašyti keturis atskirus vekselius. Kadangi jau buvo susidūręs su V. Š. nesąžiningumu, sutiko, kad pasirašytų 4 atskirus vekselius, nes jei būtų pasiūlęs eiti pas notarą, mano, kad šis būtų net nesutikęs. Bijojo prarasti pinigus. Per tą laiką iki vekselių apmokėjimo termino ne kartą bendravo su V. Š.. V. Š. atvažiuodavo į jo ofisą, vis sakydavo, kad neturi pinigų, prašydavo palaukti, pasakodavo naujas istorijas. Sakė, kad turi finansinių sunkumų, kad pardavinėja kažkokį butą, tada grąžins pinigus. Paskui sakė, kad turi kažkokį žmogų, kuris paims kreditą ir tada grąžins jam pinigus. Ragino jį pinigus grąžinti nors nedidelėmis sumomis, tačiau V. Š. per viską laiką visiškai nieko negrąžino. Vienu momentu, kai V. Š. pas jį buvo atvažiavęs ir eilinį kartą sakė, kad pinigų neturi ir prašė palaukti, paprašė, kad V. Š. jam parašytų ant vekselių, kad pinigų grąžinti negali. V. Š. ant vekselių parašė, kad pinigų negali grąžinti. Kadangi V. Š. pinigų jam negrąžino, suėjus terminui išsiuntė jam raginimą grąžinti skolą. Po to, dar vis laukė ir tikėjosi, kad V. Š. jam pinigus grąžins. Vienu momentu V. Š. pasakė, kad jei V. Š. jam pinigų negrąžins jis kreipsis į antstolius. 2018 m. rugpjūčio mėnesį iš V. Š. gavo pranešimą, kad V. Š. kreipsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto paskelbimo. Tada jis paskambino V. Š. ir paklausė kas čia vyksta. V. Š. pasakė, kad nekreiptų į tai dėmesio. Supratęs, kad gali neatgauti pinigų 2018 m. rugpjūčio mėnesį jis kreipėsi į notarus V. K., Gintarą Bastakį, Agnę Griškevičienę ir G. K., kurie jam išdavė vykdomuosius įrašus. Po to, šiuos vykdomuosius įrašus su vekselių originalais jis pateikė vykdymui antstolės Viktorijos Vėliuvienės kontorai. Iš V. Š. skola jam nebuvo išieškota. Žinojo, kad V. Š. turi įmonę, V. Š. aiškino, kad pinigų reikia verslui, sakė, kad turi pelningą sandorį, aiškino, kad nėra jokių rizikų, kalbėjo įtikinamai, sakė, kad trūksta lėšų. Nebuvo nieko apie jį blogo girdėjęs. V. Š. sudarė patikimo žmogaus įvaizdį, todėl jam paskolino pinigų. Vėliau sužinojo, kad V. Š. pinigų skolinosi ir iš kitų žmonių, todėl jie surašė bendrą pareiškimą ir kreipėsi į policiją. Vėliau pergalvojęs visą bendravimą su V. Š., jo pasakojimus jis suprato, kad jau skolindamasis iš jo pinigus net neketino jų grąžinti. V. Š. tyčia pasiūlė mokėti dideles palūkanas, o paskui iš karto dar paprašė paskolinti papildomai 3000 eurų. Iš viso V. Š. paskolino 8000 eurų, o už šią skolą V. Š. jam įsipareigojo sumokėti 2000 eurų palūkanų. V. Š. jam padarė 10 000 eurų turtinę žalą. Su V. Š. bendraudavo skambindamas į jo telefono numerį 8-698-53011, tačiau nuo 2018 m. gruodžio mėnesio nekelia ragelio ir neatsako į jo žinutes, nors mato, kad jas perskaito (t. 4, b. l. 68-72).

Papildomos apklausos metu liudytojas I. Š. parodė, kad 2018 m. sausio ar vasario mėn., tikslios datos jis neatsimena, V. Š. paskolino 5000 eurų. Tada V. Š. buvo atvažiavęs prie jo namų adresu Klaipėda, Šilutės pl. prie 58 namo, ir jis jam padavė 5000 eurų grynais pinigais. Sekančią dieną V. Š. atvažiavo pas jį į ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl 5000 eurų skolos V. Š. jam užpildė vekselį. Užpildęs vekselį V. paprašė dar paskolinti 3000 eurų. Jis sutiko paskolinti ir tą pačią dieną V. Š. atvažiavo pas jį prie ofiso, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis V. Š. perdavė 3000 eurų grynais pinigais. Dėl šios skolos V. Š. jam tą pačią dieną išrašė vekselį. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, kad kai V. Š. jam negrąžino pinigų, jam davė papildomai laiko skolai grąžinti, tačiau skolos jis negrąžino. Vekselių apmokėjimo terminai buvo pasibaigę, todėl V. Š. jam išrašė naujus vekselius. Senuosius vekselius jie suplėšė. Naujai išduotus vekselius kaip minėjo ankstesnės apklausos metu jis pateikė notarams. Jie išdavė vykdomuosius raštus, kuriuos jis pateikė antstolei. Iki šiol V. Š. jam visiškai negrąžino skolos ir nemokėjo palūkanų. Antstolė iš V. Š. iki šiol jam skolos visiškai neišieškojo (t. 4, b. l. 73-76).

Prie 2018-11-15 pareiškimo pateiktomis I. Š. išduotų vykdomųjų įrašų kopijomis (t. 2, b. l. 50-53).

D. K. N. turto įgijimo apgaule

Liudytojas K. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta apie 10 metų. Jis užsiimdavo baldų montavimo darbais ir pas V. Š., tada jis gyveno Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, montavo baldus. Taip su juo susipažino. Buvo apsikeitę telefono numeriais. V. sakė, kad dirba ginklų parduotuvėje, tačiau toje parduotuvėje jis tada nesilankydavo. S. V. Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ turguje, kur šis prieš šventes prekiaudavo pirotechnika. Su V. Š. artimai nebendravo, tačiau atsitiktinai susitikę visuomet pakalbėdavo. Vėliau buvo pas pastarąjį bute Klaipėdoje, Dragūnų gatvėje, kur montavo baldus. 2018 m. vasario mėnesio viduryje jam paskambino V. Š.. Iki tol V. Š. jam niekada nebuvo skambinęs. V. prašė paskolinti pinigų, žadėjo mokėti 15 procentų palūkanų nuo skolinamos sumos per mėnesį. Sakė, kad jam reikia 6000 eurų, užsiminė, kad nori prasukti „versliuką“, kad skolinasi trumpam, sakė, kad labai reikia pinigų, prašė padėti. Jis iš pradžių nenorėjo skolinti, sakė pagalvos. V. jam skambino kelis kartus. Vis klausdavo, ar gali paskolinti. Sakė, kad labai reikia. Sakė, kad dėl skolos jam išduos vekselius. Jis sutiko šiam padėti. Su V.2018-03-01 susitiko Klaipėdoje, prekybos centre „B.“, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. K. V., kam jam reikalingi pinigai. V. jam sakė, kad nori prasukti „versliuką“, sakė, kad pirks naktinio matymo prietaisus, turi klientus, juos greitai parduos ir gaus greitus ir didelius pinigus. D. V. apie tą „versliuką“ jam nieko nepasakojo. Pinigus jis skolinosi kaip fizinis asmuo. J. V. padavė 6000 eurų grynais pinigais. V. turėjo vekselių blankus ir užpildė tris paprastuosius vekselius. Du vekselius užpildė 2950 eurų sumai ir vieną vekselį užpildė 1600 eurų sumai. V. sakė kad pinigus jis jam grąžins per dvi savaites, arba daugiausiai per du mėnesius. Į vekselį V. įrašė jų sutartą ilgiausią pinigų grąžinimo terminą, t. y. 2018-05-02. Pagal išrašytus vekselius V.jam turėjo sumokėti 7500 eurų. Šią sumą sudaro 6000 eurų skola ir 1500 eurų palūkanos. Po dviejų savaičių, t. y. kovo mėn. viduryje V. jam paskambino ir pasakė, kad pinigų dar nėra ir reikės palaukti. Jis sutiko laukti, nes buvo sutarę, kad pinigus gali grąžinti iki 2018-05-02. Po to, po dviejų savaičių jam vėl paskambino V., kuris pasakė, kad dar reikia palaukti, tačiau kodėl nepasakė. T. V. jam skambindavo kas dvi savaites ir vis sakydavo, kad pinigų dar nėra, reikia palaukti, tačiau kas atsitiko neaiškino. Suėjus vekselių apmokėjimo laikui jis pats pradėjo skambinti V.. Pastarojo klausė, kada grąžins pinigus. T. V. jam pasakė, kad pastarąjį kažkas apgavo ir neatgauna pinigų. Prašė palaukti. Sakė, kad jo nenori pavesti, bandys iš kažkokio asmens pasiskolinti pinigų ir juos jam grąžins. Kiek turi laukti jam nesakė. Pasakė, kad tik pasiskolins iš karto skambins jam ir pinigus grąžins, tačiau pinigų negrąžino. Buvo nuvažiavęs pas V. į parduotuvę pakalbėti dėl skolos. Matė, kad parduotuvėje buvo prekių, parduotuvė tada dirbo. Ne kartą kalbėjo su V., sakė, kad kreipsis į antstolius, tačiau V. Š. vis sakydavo, kad palauktų, žadėjo gauti pinigus ir jam grąžinti. Yra priekaištavęs .V kad jį apgavo, pasiskolino ir nežada grąžinti pinigų, bet V. sakė, kad nieko neapgaudinėja, tiesiog taip išėjo, prašė laukti kol gaus pinigų. Klausė kas šiam nutiko. V. sakė, kad visko būna gyvenime, minėjo, kad kažkas jį patį apgavo, tačiau paklausus, kas jį apgavo, V. nusukdavo kalbą ir nieko nepaaiškindavo. V. sakė, kad paskolino jam pinigus, o šis pinigų negrąžina. V. priminė, kad už mėnesį žadėjo jam mokėti palūkanas. Sakė, kad jam reikia garantijos, kad V.jam grąžins pinigus. Tada su V.sutarė, kad už tai, kad V. jam tiek laiko negrąžina pinigų, V. už tą laiką jam yra skolingas ir sumokės 1000 eurų palūkanų. Dėl šios skolos 2018-06-13 V. jam išrašė vekselį 1000 eurų sumai. Dėl ankstesnės skolos vekselių nauja data neperrašė, tik su V.sutarė, kad visus vekselius turi apmokėti 2018-06-31. Iš viso V. jam turėjo sumokėti 8500 eurų. Šią sumą sudaro 6000 eurų jo paskolinti pinigai ir 2500 eurų palūkanos. Suėjus vekselio apmokėjimo laikui, jis paskambino V., sakė, kad jau laikas grąžinti pinigus. T. V. jam pasakė, kad neturi iš kur gauti pinigų, ir todėl negali jam grąžinti skolos. Supratęs, kad pinigų V. Š. jam neketina grąžinti, jis kreipėsi į teisininką R. Š. ir 2018-08-29 su juo pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. NŠ-001. Su Rimu sutarė, kad jam padės atgauti pinigus. Padedamas R. Š. 2018 m. pabaigoje, tikslesnio laiko neatsimena, kreipėsi į Klaipėdos prokuratūrą, tačiau vėliau gavo pranešimą, kad buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš R. Š. sužinojo, kad V. Š. norėjo pasiskelbti fizinio asmens bankrotą, jis dalyvavo toje byloje ir sužinojo, kad V. Š. yra skolingas ir kitiems asmenims ir pinigų negrąžina. 2018-12-20 padedamas R. Š. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatą. Kiek žino, R. Š. kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, tačiau kada ir į kurį antstolį kreipėsi, jis nežino. 2018-12-20 jo pareiškime yra nurodyta, kad V. Š. jis paskolino 7500 eurų ir 1000 eurų, nori patikslinti, kad jis V. Š. grynais pinigais paskolino 6000 eurų, o jis už skolą jam įsipareigojo sumokėti 2500 eurų palūkanų, kaip jos susidarė yra jau paaiškinęs. Iš viso V. Š. jam skolingas 8500 eurų. Prašo pripažinti nukentėjusiuoju. Nurodė, kad yra buvęs pas V. Š. bute, matė, kad tvarkingai gyvena, žinojo, kad dirba ginklų parduotuvėje, žinojo, kad nusipirko butą Dragūnų gatvėje, o ten butai nepigūs, buvo jo bute, tikėjo, kad V. Š. tikrai pajėgus grąžinti skolą, todėl ir paskolino pinigų. Be to, jis žadėjo mokėti nemažus procentus. V. niekada nebuvo užsiminęs, kad turi finansinių problemų. Jei būtų pasakęs tikrai jam nebūtų skolinęs pinigų (t. 5, b. l. 1-7, 8-12)

2019-02-19 K. N. pateiktomis 3 vnt. 2018-03-01 vekselių kopijomis, (2 vnt. po 2950 eurų sumoms, 1 vnt. 1600 eurų sumai), 2018-06-13 vekselio, išduoto 1000 eurų sumai, kopija ir 2018-08-29 reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopija (t. 5, b. l. 2-5, 13-17).

Liudytojas R. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. N. jis pažįsta apie metus. Jis jam remontavo baldus, taip su juo susipažino. Pokalbio metu užsiminė jam, kad teikia teisines paslaugas ir sakė, kad jei turės kokių nors problemų gali kreiptis ir jis padės. 2018 m. maždaug gegužės mėnesį K. N. jam pasakė, kad yra paskolinęs V. Š. pinigų ir šis jam pinigų negrąžina. K. N. sakė, kad bando tartis su V. Š. dėl skolos grąžinimo, pastarasis vis žadėdavo jam pinigus grąžinti. K. N. pasakė, kad gali jam padėti teisiškai atgauti skolą, sakė, kai nuspręs, kad jo pagalba reikalinga gali kreiptis. Paaiškino, kad jis užsiima individualia veikla, t. y. teikia teisines paslaugas, ruošia ieškinius, ruošia procesinius dokumentus. 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje pas jį atėjo K. N.. Jis sakė, kad V. Š. skolos negrąžino ir pradėjo jo vengti, prašė padėti atgauti pinigus. Su K. N. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį NŠ-001 ir sutarė, kad teisiškai atgavus skolą jis jam sumokės. V. Š. jis nepažinojo. K. N. jam pasakė V. Š. telefono numerį, adresą, sakė, kad dirba medžioklės prekių parduotuvėje. Buvo nuvažiavęs pas V. Š. į parduotuvę, šiam prisistatė, paaiškino, kad su K. N. yra pasirašęs reikalavimų perleidimo sutartį, sakė, kad dabar dėl skolos pagal K. N. išduotus vekselius šis turės bendrauti su juo. Sakė, kad skolą V. Š. gali grąžinti tiesiogiai K. N. arba perduoti jam, o jis įformins grąžinimą. V. Š. jis įteikė pranešimą apie reikalavimo teisės perėjimą. Maždaug po 4 dienų, paštu gavo iš V. Š. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio bankroto iškėlimo. Žino tokių prašymų nagrinėjimo terminus, todėl viešai prieinamose svetainėse stebėjo kada V. Š. pateiks teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto paskelbimo. 2018-10-22 LITEKO posistemyje susipažino su 2018-10-18 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi dėl V. Š. pareiškimo priėmimo, V. Š. pareiškimu ir prie jo pridėtais dokumentais. Pamatė, kad V. Š. turi daugiau kreditorių. Jis surašė atsiliepimą į pareiškimą. Atsiliepime jis nurodė, kad nesutinka dėl fizinio asmens bankroto V. Š. iškėlimo ir nurodė, kad išsikeldamas bankroto bylą jis siekia išvengti kreditorinių įsipareigojimų. Buvo surengti apie 3 teismo posėdžiai. Visuose posėdžiuose jis dalyvavo. Dalyvavo ir V. Š.. Jis pasakojo įvairias versijas dėl to, kur naudojo pinigus. Sakė, kad pinigus naudojo pirkdamas įmonei prekes, tačiau teisme nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Jo pareiškime nurodytos aplinkybės dėl pinigų skolinimosi tikslo ir pinigų panaudojimo neatitinka tikrovės ir buvo paneigtos teismo atsisakant iškelti bankroto bylą. 2018-01-23 teismas priėmė nutartį kuria netenkino V. Š. prašymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. 2018 m. maždaug rugsėjo mėnesį jis kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, pateikė pareiškimą dėl skolos – 8500 eurų priteisimo pagal K. N. išduotus vekselius. Teismas išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš V. Š. jam priteisė 8500 eurų, procesines palūkanas ir žyminį mokestį. V. Š. šio sprendimo neginčijo, todėl sprendimui įsiteisėjus, jį vykdymui pateikė antstoliui J. P.. 2019 m. vasario pradžioje gavo iš antstolio pranešimą, kad pradėtas priverstinis išieškojimas. Susipažinęs su civilinės bylos dokumentais, pabendravęs su kitais kreditoriais sužinojo, kad jis daugeliui kreditorių skolindamasis pinigus pasakojo tą patį, t. y., kad pinigai jam reikalingi pirkti įrangą, naktinio matymo žiūronus, kad pinigai bus panaudoti UAB „A.“ įmonės veiklai, kad turi pelningą sandorį, uždirbs gerai ir grąžins pinigus, visiems žadėjo mokėti nuo skolinamų sumų didelius procentus. Kreditoriai pasakojo, kad pirma V. Š. pasiskolindavo pinigų, paskui grąžindavo su dideliais procentais, taip įgydavo pasitikėjimą ir beveik tuo pačiu momentu paprašydavo paskolinti pinigų tik dvigubai didesnę sumą ir žmonės jam skolindavo. Iš viso to matosi, kad V. Š. įgydamas asmenų pasitikėjimą skolinosi dideles pinigų sumas, jas naudojo ne tam tikslui apie kurį kalbėdavo kreditoriams ir net nežadėjo pinigų grąžinti, nes planavo išsikelti fizinio asmens bankroto bylą ir taip pasibaigus fizinio asmens bankroto bylos procesui skolas nurašyti. Kadangi jis antstoliui pateikė dokumentus dėl skolos išieškojimo iš V. Š., todėl civilinio ieškinio neteiks (t. 5, b. l. 28-31, t. 7, b. l. 89-91).

2018-11-28, 2018-12-20 K. N. pareiškimais, kuriuose nurodyta, kad V. Š. apgaule įgijo svetimą, pareiškėjui priklausantį turtą - pinigus, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b. l. 160-163, 178-186, t. 3, 1-4, 5-7).

D. N. V. turto įgijimo apgaule

Liudytojas N. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta apie 10 metų. Jis dirbo pas R. R. autoservise. Ten, kaip klientas atvažiuodavo ir V. Š.. V. Š. į servisą atvažiuodavo dažnai. Ten su pastaruoju susipažino ir pradėjo bendrauti. Su V. Š. artimai nebendravo, tačiau pastarąjį laikė geru pažįstamu. V. Š. jam skambindavo konsultuotis dėl automobilių remonto, o jis lankydavosi pas V. Š. medžioklės prekių parduotuvėje, kur šis prekiaudavo ir pirotechnika. Pirkdavo V. Š. parduotuvėje pirotechniką ir V. Š. jam padarydavo nuolaidų. Žinojo, kad iš pradžių parduotuvė priklausė V. dėdei, tačiau paskui V. pasakojo, kad V. parduotuvę nupirko ir parduotuvė priklauso pastarajam. 2017 m. rudenį tikslios datos jis neatsimena, jam paskambino V. Š., siūlė užsidirbti, prašė paskolinti pinigų. Konkrečios pinigų sumos neįvardijo, prašė paskolinti kiek gali, siūlė nuo sumos mokėti 13 procentų palūkanų už savaitę. Jis sutiko paskolinti 2500 eurų. Sakė, kad dėl skolos turės susirašyti dokumentus. V. Š. sutiko, tačiau kai susitiko V. Š. pasakė, kad be notaro parašo tas skolos raštas neturi jokios prasmės, jis patikėjo ir tada jie jokių dokumentų nesusirašė. Su V. Š. buvo susitikę Klaipėdoje, Taikos pr., prie AB „Swedbank“. Jis V. Š. padavė 2500 eurų grynais pinigais. V. pasakojo, kad žada pirkti optikas ir jas geromis kainomis parduos Norvegijoje. Sakė, kad yra investavęs nemažai savų pinigų, pasakojo, kad gerai sekasi tik trūksta pinigų, nes žada pirkti didesnę partiją. Kadangi V. Š. turėjo medžioklės prekių parduotuvę ir kalbėjo apie perkamas optikas jis suprato, kad V. Š. tuos pinigus panaudos užsipirkdamas įmonei prekes. Po savaitės V. Š. pinigus su palūkanomis jam grąžino, tačiau praėjus maždaug savaitei vėl tam pačiam tikslui paprašė paskolinti 2500 eurų. Žadėjo mokėti 13 procentų palūkanų už savaitę. Tada V. Š. buvo atvažiavęs pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) Ten jis V. Š. padavė 2500 eurų grynais pinigais, kuriuos su palūkanomis V. žadėjo grąžinti per 1-2 savaites. Jokių dokumentų dėl skolos nesusirašė. Po 2 savaičių buvo Klaipėdoje susitikęs su V. Š.. Tada jis V. Š. atidavė tik palūkanas 650 eurų ir pasakė, kad dabar grąžina tik palūkanas, skolos prašė palaukti V. Š.. Sakė toliau mokės palūkanas ir pinigus grąžins po 1-2 savaičių. Praėjus dviem savaitėms, jis skambino V., klausė kada grąžins pinigus. Jis sakė, kad lygtai vilkikas su prekėmis užsilaikė prie sienos, prašė palaukti. Sakė, kad viskas gerai, pinigai niekur nedings. Po kiek laiko jam V. Š. atvežė pinigų, tačiau kiek atvežė, nepamina, tik gali pasakyti, kad tada V. Š. sakė, kad atvežė palūkanas. Sakė, kad pinigai tegul būna pas V. Š., jam mokės palūkanas ir tai bus kaip jo investicija. V. Š. palūkanas jam mokėjo kelis kartus. Iš viso V. Š. nuo paskolintos 2500 eurų sumos jam sumokėjo apie 2000 eurų palūkanų, tačiau paskolintų 2500 eurų neatidavė. 2018 m. maždaug kovo mėnesį V. Š. jam paskambino, sakė, kad trūksta pinigų, prašė dar paskolinti, bet ką V. Š. norėjo pirkti nepasakojo. Sutiko padėti V.. V. Š. atvažiavo pas jį į namus ir jis V. Š. grynais pinigais paskolino 2500 eurų. Su V. sutarė, kad V. Š. jam mokės 13 procentų palūkanų tik jau nuo visos paskolintos sumos, t. y. nuo 5000 eurų ir visą skolą su palūkanomis jam grąžins per mėnesį. Dėl skolos jokių dokumentų nesurašė. Praėjus mėnesiui laiko, jis skambino V. ir klausė, kada grąžins skolą. Tada V. Š. jam pasakė, kad optikas pavasarį mažiau perka, dabar sunkiai sekasi, prašė palaukti ir patikino, kad pinigai niekur nedingo ir skolą tikrai grąžins. N. V. nurodė, kad turėjo pirkti kuro granules ir V. pasakė, kad jam atvežtų nors 1000 eurų. V. sutiko atvežti bent jo prašomą sumą, tačiau neatvežė. Jis važiavo pas V. į parduotuvę, sakė, kad jam reikia pinigų. V. sakė, kad kažkam pravedė pinigus, tačiau pavedimo įmonė negavo ir buvo areštuotos jo sąskaitos, sakė, kad viską išsiaiškins ir grąžins jam pinigus. Kaskart V. Š. vis nurodydavo, kad grąžins po kelių dienų, po savaitės, tačiau pinigų jam negrąžino, vis nurodydavo kokią nors priežastį. V. jam sakė, kad kelis kartus važiavo dėl pinigų aiškintis į Lenkiją, kad važiavo į Vilnių aiškintis dėl prekių, sakydavo, kad savaitgaliais negali išgryninti pinigų, prašydavo vis laukti. 2018 m. maždaug birželio ar liepos mėnesį po ilgų prašymų V. jam atvežė ir atidavė 1000 eurų. Sakė, kad čia yra palūkanos. K. V., ar V. turi kokių nors problemų, siūlė nustatyti laiką kada V. realiai grąžins jam pinigus ir konkrečią sumą jau neskaičiuojant daugiau palūkanų, tačiau V. sakė, kad pinigai yra, jie niekur nedingo, sakė, kad juos grąžins tik gali „biški“ užtrukti. Sakė, kad ir pats savo pinigus yra investavęs, tačiau viskas yra tvarkoje, jie niekur nedingo tik reikia laukti. Daugiau iš V. pinigų nėra gavęs. S. V. vis prašydavo grąžinti skolą, tačiau V. sakydavo, kad pinigai bus, vis sakydavo, kad pinigai bus savaitės gale, paskui, kad kitą savaitę, sakydavo, kad reikia pakentėti, tačiau pinigų negrąžino. Vieno pokalbio meta su V. susitarė susitikti pakalbėti apie skolą. Dar kalbant telefonu V. pasakė, kad V. jam yra skoloje 7000 eurų. V. prašė pasakyti savo asmens kodą ir adresą. Pasiūlė dėl skolos išrašyti vekselius. Jam pasakė savo duomenis. 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, kokia buvo data neatsimena, bet maždaug nuo rugpjūčio 4 iki 6 d. susitiko su V. kaip minėjo pakalbėti dėl skolos. V. su savimi turėjo tris paprastuosius vekselius. Juos jau buvo užpildęs. Vienas vekselis buvo išrašytas 2018-08-04 data, antras išrašytas 2018-08-05 data, trečias išrašytas 2018-08-06 data. Visi trys vekseliai buvo išrašyti po 2333 eurų sumoms ir turėjo būti apmokėti vienu laiku, t. y. 2018-09-05. V.jam išrašė vekselius bendrai 6999 eurų sumai, kurią sudaro 5000 eurų skola ir 1999 eurų palūkanos. V. tada dar jam pasakė, kad turės dokumentus ir galės V.paduoti į teismą. Jam tai kažkaip keistai nuskambėjo. K. V., ar to reikės, tačiau V. pasakė, kad aišku, kad ne. Sakė, kad grąžins jam skolą. S. V. nesakydavo, kad turi finansinių problemų, sakydavo, kad viskas sekasi gerai, tačiau trūksta pinigų prekėms įsigyti. Visada sakė, kad viskas yra gerai, pinigai niekur nedingo, tik reikia laukti. Po vekselių išrašymo skambindavo V., klausdavo kada grąžins pinigus, V.jam sakydavo, kad jis nepergyventų, viskas yra gerai, tik reikia palaukti. Buvo nuvažiavęs į V. parduotuvę, ji buvo uždaryta. Pakalbėjo su greta esančios parduotuvės darbuotojais, jie sakė, kad jis jau ne pirmas to klausia ir, kad parduotuvė jau nebedirba. 2018 m. rugpjūčio mėn. viduryje iš Vlado gavo pranešimą, kad V. ketina kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo. S. V., klausė kas čia vyksta. V. pasakė, kad nekreiptų dėmesio. Sakė, kad V. taip reikia padaryti. Iš viso V. Š. jam yra skolingas 7000 eurų, t. y. 5000 eurų, kuriuos paskolino ir sutartos 2000 eurų palūkanos. Kai pirmą kartą paskolino V. pinigų su R. R. išsikalbėjo ir jis sužinojo, kad V. iš pastarojo irgi pasiskolino pinigų, tačiau kiek pasiskolino ir, ar šiam grąžindavo, nežino. Vėliau sužinojo, kad V. pinigus skolinosi ir iš kitų asmenų ir pinigų negrąžino. Mano, kad V. skolindamasis jau žinojo, kad pinigų negrąžins. V. paskolino pinigus, nes pasiūlė geras palūkanas, žinojo, kad turi parduotuvę, tikėjo, kad pinigus grąžins, be to pirmą kartą kai paskolino V.grąžino. Nebuvo niekada skolinęs pinigų. Kaip skolinami pinigai pagal vekselius nežinojo, nežinojo ir kaip elgtis, kai negrąžina pinigų. V. išduotų vekselių, jis niekur nepateikė, į policiją nesikreipė. Vekselių originalus turi ir prireikus galės pateikti. Prie apklausos pateikia vekselių kopijas (t. 4, b. l. 3-7).

Papildomos apklausos metu liudytojas N. V. parodė, kad, kaip minėjo ankstesnės apklausos metu pirmą kartą V. Š. pinigus paskolino 2017 m. rudenį, tikslesnės datos neatsimena. Tada jokių dokumentų dėl skolos nesurašė. Skolą su palūkanomis V. jam grąžino, tačiau po grąžinimo praėjus maždaug savaitei vėl paprašė paskolinti pinigų. V. Š. prašymu 2017 m. rudenį, tikslesnės datos jis neatsimena, V paskolino 2500 eurų. Kaip minėjo, V. žadėjo mokėti po 13 procentų palūkanų nuo paskolintos sumos už savaitę ir pinigus žadėjo grąžinti per 1-2 savaites. Kaip minėjo, V. jam grąžindavo tik palūkanas. Sakė, kad paskolinti pinigai, t. y. 2500 eurų, tegu būna pas jį, jis jais naudosis, o jam mokės palūkanas. Iš viso V. nuo paskolintų 2500 eurų jam sumokėjo apie 2000 eurų palūkanų. Po to 2018 m. kovo mėnesį, tikslesnės datos neatsimena, V. jo paprašė dar paskolinti pinigų ir jis V.paskolino dar 2500 eurų. Su V. sutarė, kad V. jam skolą grąžins per mėnesį ir už mėnesį nuo visos paskolintos sumos, t. y. nuo 5000 eurų sumokės 13 procentų palūkanų. K. V. pasitikėjo, jokių dokumentų dėl skolinamų pinigų iš pradžių nesusirašė, tik vėliau V. dėl skolos jam išrašė vekselius. Vekseliuose yra jų išrašymo data, pinigus jis buvo paskolinęs anksčiau. Kas vyko toliau, jis yra nurodęs ankstesnės apklausos metu. Kaip ir minėjo, vėliau prašė, kad V. Š. jam grąžintų skolą, tačiau V. Š. jam atvežė 1000 eurų, pasakė, kad tai yra palūkanos. Sakė, kad skolos reikės palaukti, tačiau pinigų negrąžino (t. 4, b. l. 11-14).

Papildomos apklausos metu liudytojas N. V. parodė, kad nori patikslinti, kad 2017 m. rudenį, tikslesnės datos neatsimena, V. Š. jis paskolino 2500 eurų grynųjų pinigų. Pinigus kaip minėjo skolino savo namuose. Apie tai kokiam tikslui ir kokiam terminui skolino pinigus jis yra nurodęs ankstesnės apklausos metu. Po to, 2018 m. kovo mėnesį, tikslesnės datos neatsimena, V. jo paprašė dar paskolinti pinigų. Tada jis V. paskolino 2000 eurų. Su V. sutarė, kad V. jam mokės 13 procentų palūkanų tik jau nuo visos paskolintos sumos, t. y. nuo 4500 eurų ir visą skolą su palūkanomis jam grąžins per mėnesį. Ankstesnėje apklausoje jis nurodė, kad 2018 m. jis V. Š. paskolino 2500 eurų. Vėliau jis atsiminė, kad V. Š. jis paskolino ne 2500 eurų, o 2000 eurų ir taip nurodė akistatos su V. Š. metu. Šiai dienai V. Š. jam yra skolingas 7000 eurų. Šią sumą sudaro 4500 eurų skola ir 2500 eurų palūkanos. Dėl negrąžintos skolos jis į policiją, pas notarus ar antstolius nesikreipė (t. 4, b. l. 15-18).

2019-02-18 N. V. pateiktomis 2018-08-04, 2018-08-05, 2018-08-06 vekselių kopijomis (t. 4, b. l. 8-10).

D. J. P. turto įgijimo apgaule

Liudytojas J. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta apie 4-5 metus. Yra medžiotojas, lankydavosi medžioklės prekių parduotuvėje, kuri yra Klaipėdoje prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus ir ten susipažino su V. Š.. Su V. Š. susidraugavo, tačiau artimai nebendravo. Bendravo su juo tik tiek, kiek tai buvo susiję su medžioklės prekių įsigijimu. Žinojo, kad ta parduotuvė iš pradžių priklausė V. Š. giminaičiui K. Vėliau V. Š. sakė, kad parduotuvės patalpas ir patį verslą iš K. nupirko ir yra savininkas. V. Š. toje parduotuvėje pats ir dirbo. Pas V. Š. parduotuvėje lankydavosi maždaug kas 2 mėnesius, priklausomai nuo prekių poreikio. Parduotuvėje buvo pilna įvairių prekių. Matydavo, kad lankosi pirkėjai, neatrodė, kad parduotuvė sunkiai vertėsi. 2018 m. kovo mėnesį, kai buvo atvažiavęs pas V. Š. į parduotuvę, šis jo paprašė paskolinti pinigų. Tada jis pinigų prašė sau. Sakė, kad jam reikia pinigų, prašė pagelbėti, tačiau ką ketina pirkti nesakė. Pasitikėjo juo, todėl paskolino 3000 eurų. Tada V. Š. padavė pinigus grynais. Jokių dokumentų nesurašė. V. Š. nuo paskolintos sumos žadėjo mokėti 25 procentus palūkanų, kiek pamena, gavosi apie 1000 eurų palūkanų. Prašė pinigus paskolinti 1 mėnesiui. Praėjus mėnesiui V. Š. skolą su palūkanomis grąžino. Iš viso atidavė 4000 eurų. Praėjus kelioms dienoms V. Š. jam paskambino ir vėl paprašė paskolinti pinigų. Prašė jam mėnesiui paskolinti 8000 eurų. Sutiko V. Š. paskolinti pinigų. Jis atvažiavo pas jį į namus ir jam paskolino 8000 eurų. V. Š. jam pažadėjo sumokėti 2000 eurų palūkanų. Kokiu tikslu skolinasi V. Š. jam nesakė. Klausė, kam skolinasi, tačiau V. Š. pasakė, kad negali jam šito sakyti. Sakė, kad jis viską pamatys, užtikrino, kad būtų ramus, pinigus tikrai grąžins. Pinigus V. Š. padavė grynais. Suėjus sutartam laikui, V. Š. jam grąžino 10 000 eurų. Po to 2018 m. birželio mėnesį jam paskambino V. Š.. Sakė, kad reikia susitikti. V. Š. atvažiavo prie jo namų. V. buvo vienas. Išėjęs į lauką kalbėjosi su V. Š.. Šis pasakojo, kad turi labai pelningą kontraktą. Sakė, kad norvegai yra užsakę didelį kiekį termovizorių. Sakė, kad turi juos nupirkti ir tam tikslui jam reikia pinigų. Sakė, kad jam su pardavimais viskas sekasi puikiai, kad dabar turi pelningą sandorį, prašė niekam nesakyti, sakė, kad apie kontraktą pasakė tik jam, tai yra paslaptis, prašė niekam neprasitarti. V. Š. sakė, kad reikia daug pinigų, tačiau konkrečios sumos neįvardijo. Prašė paskolinti kiek gali daugiau. V. Š. jam pasakė, kad turi 21700 eurų ir gali juos paskolinti. V. Š. už šią sumą jam pažadėjo sumokėti 3300 eurų palūkanų. Nebuvo niekam skolinęs pinigų, todėl su V. Š. susirašė skolos lapelį, kuriame nurodė, kad V. Š. jam skolingas 21700 eurų. Jame V. Š. pasirašė. V. Š. grynais padavė 21700 eurų, kuriuos su palūkanomis, iš viso 25000 eurų, jis jam pažadėjo atiduoti per mėnesį. Kadangi paskolino visas savo santaupas, jam tapo neramu ir jis ėmė domėtis kaip yra įforminamos skolos. Internete išskaitė, kad dėl skolų yra rašomi paprastieji neprotestuotini vekseliai, todėl paskambino V. Š. ir pasakė, kad dėl skolos papildomai dar nori, kad V. Š. surašytų jam vekselį. V. Š. sutiko pasirašyti vekselį. Su V. Š. susitiko ir V. Š. jam surašė 9 vnt. paprastuosius vekselius. V. Š. surašė 8 vekselius po 2990 eurų sumai ir vieną vekselį 1080 eurų sumai. Iš viso V. Š. jam išrašė vekselius 25000 eurų sumai. Šią sumą sudaro 21700 eurų skola ir 3300 eurų palūkanos. Vekselių datas bendru sutarimu nurodė skirtingas, nes pinigus jau V. Š. buvo padavęs. Vekselių blankus atsinešė jis, tačiau rankraštinius įrašus surašė ir vekseliuose pasirašė V. Š.. Pasirašius vekselius ėmė domėtis V. Š.. Iš kitų asmenų sužinojo, kad jo parduotuvė ant bankroto ribos, kad V. Š. yra prisiskolinęs pinigų iš kitų asmenų, todėl paskambino V. Š. ir pasiūlė skolą įforminti pas notarą. V. Š. sutiko. Tada jis užsiregistravo (duomenys neskelbtini), pas notarę skolos patvirtinimui. Buvo sakęs, kad V. Š. pas notarę atvyktų su žmona. Tą dieną kai reikėjo vykti pas notarę, ryte jam paskambino V. Š. ir pasakė, kad jo žmona negalės dalyvauti, prašė užregistruoti kitai dienai. Užregistravo pas tą patį notarą kitai dienai. Suėjus tai dienai V. Š. pasakė, kad jo žmona pas notarą neis, o ir V. Š. negali rašytis pas notarą. Tada jis suprato, kad V. Š. jį apgavo ir net nežada grąžinti pinigų. Skambindavo V. Š., klausdavo, ar jam grąžins pinigus. V. Š. prašė palaukti, sakė, kad kažkoks vairuotojas važiavo į Suomiją prekių, vežėsi jo skolintus pinigus ir jį pagavo muitinė. Sakė, kad bandys išspręsti problemas ir pinigus grąžins. Suėjus pinigų grąžinimo terminui, V. Š. jam pinigų negrąžino. Skambindavo jam, klausdavo kada grąžins pinigus. V. Š. kaskart pasakodavo naujas istorijas. Pasakojo, kad prekių parvežti važiavęs vairuotojas dingo su pinigais, sakė, kad savo kanalais bandys jo ieškoti. Buvo pas V. Š. prie namų atsivežęs kažkokį žmogų, pagal jo žodžius verslininką. To žmogaus nepažįsta. Tas žmogus tikino ir garantavo, kad padės V. Š. ir po dviejų savaičių jam skola bus grąžinta, tačiau pinigų niekas negrąžino. Po to, V. Š. atsivežė kitą laiduotoją, pagal jo žodžius tas vyras yra jo pusbrolis. Tas vyras sakė, kad iš savo sąskaitos banke nuims 10000 eurų ir juos jam per 3-4 dienas už V.grąžins, tačiau jokių pinigų niekas negrąžino. Žadėjo jo vardu perrašyti savo tėvų žemes Šilutės rajone, tačiau pasakius, kad einame persirašyti, aiškino, kad nesutinka tėvai. 2018 m. maždaug rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo mėn. pradžioje iš V. Š. gavo laišką, kad jis ketina kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto paskelbimo. Skambino V. Š., klausė kas vyksta. V. Š. sakė, kad tik galvojo bankrutuoti, bet nebe bankrutuos, nes jam neapsimoka. Tada galutinai įsitikino, kad V. Š. net neketina jam grąžinti pinigų, tačiau vis skambindavo V. Š. ir ragindavo grąžinti skolą. 2018 m. rugsėjo mėnesį V. Š. jam į namus atvežė ir atidavė 2200 eurų. Daugiau V. Š. pinigų jam negrąžino. Kadangi pinigų pagal vekselius jis niekam nebuvo skolinęs, nežinojo kaip elgtis, kai pinigų negrąžina. V. Š. paprašius palaukti, ir pažadėjus grąžinti skolą, jis laukė ir tikėjosi, kad skolą jam grąžins. Periodiškai lankydavosi V. Š. medžioklės prekių parduotuvėje, matydavo, kad prekių vis mažėja, o paskui pamatė, kad prekių visai nebėra. V. Š. sakydavo, kad tiekėjai atsiima prekes. Klausė V. Š., ar bankrutuoja, tačiau V. Š. tikino, kad ne. Dėl negrąžintos skolos jis niekur nesikreipė, vekselių niekam nepateikė. Jų originalus turi ir prireikus pateiks. Vekselių kopijos yra pateiktos prie pareiškimo. Pinigus V. Š. paskolino, nes V. Š. pažinojo pakankamai senai. V. Š. jam sudarė patikimo žmogaus įvaizdį, sakė, kad yra parduotuvės savininkas, parduotuvėje buvo gausu įvairių prekių, sakydavo, kad turi įvairių pelningų sandorių, jau buvo jam skolinęs pinigų ir pinigus jis grąžino laiku. Jis nebuvo jo pavedęs, dėjosi sąžiningu verslininku. Juo pasitikėjo, todėl ir paskolino visas savo santaupas. Kaip minėjo V. Š. jis paskolino 21700 eurų. Su juo sutarė, kad jis jam grąžins 25000 eurų. V. Š. jam grąžino tik 2200 eurų. Šiai dienai jis jam yra skolingas 22800 eurų. Dėl V. Š. nesąžiningo elgesio patyrė daug nepatogumų, jis sugriovė visus jo ateities planus. Žadėjo išvykti gyventi į užsienį, tačiau tam tiesiog dabar neturi pinigų. Turi mažamečių vaikų, kuriuos turi išlaikyti. V. Š. nė karto nebuvo užsiminęs, kad turi kokių skolų ar finansinių problemų. Jei būtų pasakęs, pinigų nebūtų jam skolinęs. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Byloje norės reikšti civilinį ieškinį, tačiau jį pateiks vėliau. V. Š. skambindavo į jo naudojamą telefono numerį 8-698-53011. Tą numerį jis turi nuo jų pažinties pradžios. Iš dabar susiskambina su V., ragina jį grąžinti skolą, tačiau jis teisinasi, kad neturi pinigų. Kur V. Š. padėjo jo pinigus nežino. K. V., bet jis nesakė (t. 4, b. l. 87-91).

Papildomos apklausos metu liudytojas J. P. parodė, kad nurodydamas datą kada pirmą kartą skolino pinigus V. Š. jis suklydo. Po apklausos grįžęs į namus pasižiūrėjo pinigų skolinimo raštą, kurį su V. Š. buvo susirašę tą dieną, kai jam paskolino 21700 eurų ir pamatė, kad tuos pinigus jis jam paskolino 2018-02-09. Pinigus grąžinti V. Š. jam turėjo 2018-04-28. Tą skolos raštą jis buvo atspausdinęs pats. Skolos rašte su V. Š. abu pasirašė. Su V. Š. žodžiu sutarė, kad jam paskolina 21700 eurų grynais pinigais, o jis jam už tai sumokės 3300 eurų palūkanų ir iš viso atiduos 25000 eurų. Vėliau kaip minėjo pasidomėjęs sužinojo, kad dėl skolos išrašomi vekseliai, todėl paprašė, kad V. Š. jam surašytų vekselius. Jis sutiko. 2018-06-01 su V. Š. susitiko (duomenys neskelbtini) 9, tuo metu buvusioje picerijoje „K. K.“. Ten V. Š. jam surašė 9 paprastuosius neprotestuotinus vekselius 25 000 eurų sumai, kurią sudaro 21 700 (dvidešimt vienas tūkstantis septyni šimtai) eurų skola ir 3300 (trys tūkstančiai trys šimtai) eurų palūkanos. Vekselių blankus turėjo jis, V. tik surašė rankraštinius įrašus (datas, sumas, savo duomenis) ir pasirašė. Kadangi pinigus V. Š. jau buvo padavęs anksčiau, o vekseliai tik buvo kaip garantas, kad negrąžinus pinigų jis galėtų teisėtai jų reikalauti, todėl V. Š. vekselius išrašė nurodydamas skirtingas dienas. Visus vekselius jis jam turėjo apmokėti vienu laiku, t. y. 2018-06-13. Kas vyko toliau yra nurodęs ankstesnėje apklausoje. Nori patikslinti savo anksčiau duotus parodymus tuo, kad pirmą kartą V. Š. jis pinigus, t. y. 3000 eurų paskolino 2017 m. žiemą, tikslesnio mėnesio neatsimena. Antrą kartą, t. y. 8000 eurų V. Š. paskolino 2018 m. sausio mėnesį, dienos neatsimena. Praėjus mėnesiui V. Š. jam pinigus grąžino. Po to, kaip minėjo, 2018-02-09 jam paskolino 21700 eurų. Pinigus V. Š. jis skolino prie namų, t. y. (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l. 92-97, 98-100).

2019-02-19 J. P. pateiktomis pinigų skolinimo rašto kopija ir rašto apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kopija (t. 4, b. l. 96-97).

D. R. R. turto įgijimo apgaule

Liudytojas R. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie aštuoniolika metų jis pažįsta V. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, Klaipėdoje. Jį pažįsta dėl to, kad dar dirbdamas UAB „A.“ pardavėju jis su šios įmonės savininku, kuris yra jo dėdė Kęstas, pavardės nežino, atvažiuodavo į autoservisą „B.“, (duomenys neskelbtini), remontuoti automobilius. Vėliau V. Š. tapo UAB „A.“ savininku, jie tapo draugais, jis atvažiuodavo pas jį į servisą (duomenys neskelbtini), bendraudavo ne tik su juo bet ir su jo kolegomis, gerdavo kavą, atsiveždavo parduoti žuvies, saldainių. Ne kartą jis pats yra buvęs jo parduotuvėje, esančioje prie „(duomenys neskelbtini)“ turgavietės, tikslaus adreso nežino, Klaipėdoje. Matė, kad ten būdavo pakankamai prekių, įvairių medžioklės įrenginių, šautuvų. Kad turi skolų ar sunkiai sekasi verslas V. Š. nei karto nebuvo sakęs, kaip tiktai girdavosi, kad pardavęs ginklus gerai uždirba. Matė, kad jis yra šeimos žmogus. 2017 m. pabaigoje, tikslios datos nepamena, jam paskambino V. Š. ir paklausė ar galėtų padėti ir paskolinti pinigų. Po kelių dienų, tikslios datos nepamena, V. Š. atvažiavo pas jį į darbą (duomenys neskelbtini). V. Š. nurodė, kad jam reikalingi pinigai naktinio matymo įrangai pirkti, kurią perpardavęs jis uždirbs didelius pinigus. Ar V. Š. įrangą norėjo pirkti sau ar bendrovei nežino, nes neklausė. Pirmą kartą jis prašė trims savaitėms paskolinti iki 1500 eurų, tikslios sumos nepamena. Jei pinigų paskolins, sumokės jam apie 15 procentų palūkanų. Kadangi V. Š. pats tokias palūkanas pasiūlė, pinigų jis V. Š. paskolino. Jokių vekselių ar skolos raštelių nepasirašė, nes V. Š. pasitikėjo. Atėjus skolos gražinimo terminui V. Š. jam gražino skolą su palūkanomis. Mano, kad skolą su palūkanomis gražino dėl to, kad įgauti jo pasitikėjimą ir vėliau jis V. Š. paskolintų daugiau pinigų. Maždaug po dviejų savaičių, tikslios datos nepamena, iš anksto jam paskambinęs V. Š. atvažiavo į (duomenys neskelbtini)., paskolinti pinigų. Kiek paskolino tiksliai jam pinigų nepamena, tačiau vėluodamas ir šią skolą su palūkanomis V. Š. grąžino. Jokio skolos raštelio ar vekselio jis V. Š. nerašė dėl tų pačių priežasčių, pasitikėjimo ir dar kelis kartus, tiksliai kiek nepamena, jis paskolintus pinigus jam gražindavo. Po to laikotarpiu nuo 2018 m. kovo iki gegužės, tikslių datų nepamena, nes jokių apskaitų nevedė, jis per tris kartus V. Š. paskolino iš viso 6000 eurų plius 10-13 procentų palūkanomis. Kiek pinigų paskolino, kiekvieną kartą, tiksliai nepamena. Nuo paskutinio pinigų paskolinimo iki 2018 m. rugpjūčio V. Š. jam nei skolų, nei palūkanų jau neatidavė. V. Š. jo pradėjo vengti, neatsakinėdavo į skambučius, kai prisiskambindavo nurodydavo, kad yra Kaune ar kitame mieste, negali kalbėti, žadėdavo pinigus grąžinti nurodydamas, kad pinigų gaus už tėvų žemės nuomą paskui, kad tėvas parduos žemę. Tačiau tai buvo tik pažadai ir melas, nes jokių pinigų jam V. Š. negrąžino. Paskui visiškai atsitiktinai iš savo buvusio bendradarbio N. V. sužinojo, kad tokiu pat būdu, V. Š. pasiskolino pinigų ir iš pastarojo. Su V. Š. telefonu jis bendravo ir toliau, V. Š. jo vadovaujamoje įmonėje UAB „Renautas“ remontavo automobilius, jam priklausantį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo žmonos „Opel Corsa“, valstybinių numerių raidžių nepamena, skaičiai 020. Apžiūrint žmonos automobilį, jis V. Š. pasakė, kad neremontuos kol negrąžins jam skolos, tačiau jokių pinigų V. Š. negražino, todėl automobilį remontuoti atsisakė. Taip pat V. Š. siūlė perrašyti jam kurį nors iš naudojamų jo automobilių tuomet nurašys dalį skolos, tačiau V. Š. nesutiko, vėliau jam pasakė, kad gali duoti jį į teismą. Tuo metu Iš N. V. sužinojo, kad V. Š. dėl negrąžintos skolos šiam pasiūlė pasirašyti neprotestuotinus paprastus vekselius. Todėl ir jis, norėdamas užtvirtinti savo skolą, 2018 m. rugpjūčio pradžioje, tikslios datos nepamena, atvažiavo pas V. Š. į ginklų parduotuvę. Jau iš anksto buvo atspausdinęs tris vekselius 6000 eurų sumai, kiek ir kokiai sumai buvo atspausdintas kiekvienas vekselis ir jų grąžinimo datų nepamena. Šiuos vekselius V. Š. pasirašė. Vekseliai liko pas jį, jokių kopijų V. nedavė, tačiau V. Š. telefonu pasidarė jų nuotraukas. Kadangi vekseliuose padarė klaidą, suma užrašyta skaičiais ir žodžiais neatitiko, todėl juos perrašė ir 2018-08-25 šiaip ne taip suradęs nuvažiavo pas V. Š. į darbą. Pamatė, kad parduotuvė jau iškraustoma, nuimama iškaba ir joks verslas jau nevykdomas. Parduotuvėje jam davė pasirašyti vekselius, juos pasirašęs V. Š. nusifotografavo. Iš viso davė V. Š. pasirašyti tris vekselius bendrai 6000 eurų sumai, be jokių palūkanų. Vienas vekselis buvo 1950 eurų pinigus sumokėti iki 2018-10-26, antrasis vekselis 2050 eurų pinigus sumokėti iki 2018-12-12 ir trečiasis 2000 eurų sumai pinigus sumokėti iki 2019-03-26. Supratęs, kad yra apgautas ir jokios skolos jam V. Š. negrąžins ir nesiruošia grąžinti jis dar su keliais nukentėjusiais kreipėsi pas advokatą Robertą Skėrį, kuris padėjo jiems surašyti pareiškimą ir jį pateikė policijai. Viso jam nusikalstamos veikos metu padaryta turtinė žala 6000 eurų, todėl prašo pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Kur V. Š. padėjo skolintus pinigus neįsivaizduoja. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl V. Š., fizinio asmens bankroto paskelbimo, kurioje kaip kreditorius dalyvauja ir jis. Klaidingus vekselius jis prie V. Š. suplėšė ir išmetė, o pasirašytu kopijas pridėjo prie pareiškimo, originalai yra pas jį, jei reikės pateiks prie ikiteisminio tyrimo (t. 4, b. l. 113-117).

Papildomos apklausos metu liudytojas R. R. parodė, kad 2018 m. laikotarpiu nuo kovo mėn. iki gegužės mėnesio per tris kartus jis V. Š. paskolino iš viso 6000 eurų. Pinigus perdavė UAB „R.“ ofise, kuris yra adresu Klaipėda, Nendrių g. 31. UAB „R.“ ofisas yra šalia jo gyvenamojo namo. Pinigus jis atsinešė iš namų ir ofise perdavė V.. Prašydamas paskolinti pinigų V. jam sakė, kad juos naudos užsipirkti naktinio matymo optikas. Sakė, kad jas vešis iš Vilniaus ir parduos Skandinavijos šalyse. Prašydamas paskolinti pinigų V. jam žadėjo mokėti apie 10-13 procentų palūkanų nuo skolinamos sumos. P. V. perdavė grynais, jokių dokumentų dėl skolos nesurašė, tik žodžiu sutarė, kad pinigus jis jam grąžins per tris savaites ir nuo skolinamos sumos už tris savaites V. jam pažadėjo sumokėti 10-13 procentų palūkanų. Kiek pinigų paskolino kiekvieną kartą neatsimena, tačiau bendrai paskolino 6000 eurų. Sutartu laiku V. Š. jam pinigų negrąžino ir jokių palūkanų nemokėjo. Skambindavo V. Š., klausdavo kada grąžins jam skolą, V. Š. kaskart jam nurodydavo dieną, kada grąžins pinigus, tačiau atėjus tai dienai vis rasdavo priežasčių kodėl pinigų negali grąžinti. Vėliau, kai N. V. jam pasakė, kad V. jam dėl skolos surašė vekselius, norėdamas užtvirtinti savo skolą jis pasakė V. Š., kad nori užtvirtinti skolą, prašė pasirašyti vekselį. V. sutiko. Jis pats buvo surašęs vekselius, kuriuos V. pasirašė, tačiau pastebėjo, kad padarė klaidų, todėl juos, matant V. suplėšė ir surašė naujus, kuriuos V. pasirašė. Paskutiniai surašyti ir galiojantys vekseliai yra pateikti prie pareiškimo. Visus vekselius jis surašė 2019-08-25. Rašė tris vekselius- vieną 2050 eurų sumai, kurį V. turėjo apmokėti iki 2018-12-12, antrą 1950 eurų sumai, kurį turėjo apmokėti iki 2018-10-26 ir trečią 2000 eurų sumai kurį turėjo apmokėti iki 2019-03-26. Tris vekselius rašė todėl, kad juose nurodė skirtingas apmokėjimo datas. J. V. būtų apmokėjęs tą vekselį jis būtų suplėšęs, tačiau V. Š. jam visiškai negrąžino skolos. K. V. jam jau buvo sakęs, kad jis turi daug skolų, sakė, kad palūkanų jis sumokėti nebegalės, todėl suprasdamas jo situaciją vekselius jis išrašė tik dėl paskolintų pinigų, t. y. 6000 eurų. Į vekselius palūkanų sumos neįtraukė, norėjo susigrąžinti nors skolą. Kai skolino pinigus Valdui jis tikėjo, kad jis jam pinigus grąžins. Žinojo, kad V. K., (duomenys neskelbtini)., turi butą. Jį pažinojo apie 20 metų. Žinojo, kad turi ginklų parduotuvę. Yra matęs kokiais ginklais jis prekiauja. Sakydavo, kad parduoda brangius ginklus. Žinojo, kad žiemos metu V. įmonė prekiavo fejerverkais. Tikėjo, kad V. tikrai pirks optikas, tačiau vėliau, kai jis jam pradėjo pasakoti visokias neįtikėtinas istorijas apie tai, kodėl negali laiku grąžinti pinigų, vėliau kai gavo laišką apie ketinimą paskelbti fizinio asmens bankrotą, kai sužinojo, kad nuo jo nukentėjusių yra daugiau žmonių, suprato, kad skolindamasis V. Š. jį apgavo. Dėl vekselio, kurį V.turėjo apmokėti 2018-10-26 buvo siuntęs V. raginimą apmokėti vekselį, tačiau jis vekselio neapmokėjo. Vėliau prasidėjo teismai dėl jo ir jo įmonės bankroto ir jis jam raginimų nebesiuntė. Dėl vykdomųjų įrašų išdavimo pas notarus nesikreipė. Kai su kitais nukentėjusiais kreipėsi į advokatą, o šis jų vardu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jam V. pasirašytų vekselių apmokėjimo laikas dar nebuvo suėjęs, tačiau pinigus buvo paskolinęs anksčiau, vekseliai buvo tik kaip skolos užtvirtinimas. Jie išrašyti vėliau ir iki šiol neapmokėti. Dėl patirtos žalos norės pateikti civilinį ieškinį (t. 4, b. l. 118-121).

Prie 2018-11-15 pareiškimo pateiktomis 2018-08-25 R. R. išrašytų vekselių kopijomis (t. 2, b. l. 59-61).

Kiti įrodymai

Liudytoja M.V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-07-11 Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta UAB „A.“ bankroto byla ir ji buvo paskirta šios bendrovės bankroto administratore. 2018-10-23 įsiteisėjus teismo nutarčiai prasidėjo jos, kaip bankroto administratorės pareigos. 2018 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, ji iš UAB „A.“ direktoriaus V. Š. perėmė visus UAB „A.“ dokumentus, likusį turtą ir atsargas. Įmonė turėjo lizingu įsigytą automobilį „Opel Insignia“, kurį V. Š. grąžino lizingui ir jai perdavė automobilio perdavimo aktą. 2018 m. gruodžio mėnesį iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo gavo pranešimą, kad V. Š. pateikė prašymą iškelti fizinio bankroto bylą. Teismas prašė pateikti informaciją apie UAB „A.“ veiklą, turimą turtą, kreditorius ir informaciją apie grynųjų pinigų judėjimą. Ji atliko 2016-2018 metų UAB „A.“ veiklos, grynųjų pinigų judėjimo banko sąskaitose ir direktoriaus V. Š. avansinių apyskaitų analizę. Susipažinusi su UAB „A.“ dokumentais ji matė, kad kai V. Š. įsigijo UAB „A.“, bendrovė jau turėjo daug skolų ir dirbo nuostolingai. Atlikusi analizę nustatė, kad V. Š., J. Š. ir J. Š. UAB „A.“ jokių paskolų ar prekių neteikė. Išanalizavusi UAB „A.“ dokumentus nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 iki 2018m. rugpjūčio mėnesio UAB „A.“ turėjo vieną banko sąskaitą AB „Swedbank“ ir vieną sąskaitą „Šiaulių banke“. Banko sąskaitų numerių ji neatsimena ir dabar nurodyti negali, tačiau vėliau galės numerius nurodyti. Išanalizavusi UAB „A.“ AB „Swedbank“ esančią banko sąskaitą nustatė, kad nuo 2016-01-06 iki 2016-12-28 į šią sąskaitą iš viso įnešta 42 410 (keturiasdešimt du tūkstančiai keturi šimtai dešimt) eurų grynųjų pinigų, nuo 2017-01-13 iki 2017-12-29 į šią sąskaitą iš viso įnešta 43 935 (keturiasdešimt trys tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt penki) eurai, laikotarpiu nuo 2018-01-15 iki 2018-06-28 iš viso įnešta 4295 (keturi tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt penki) eurai. 2018 m. birželio - rugpjūčio mėnesį bendrovė veiklą vykdė, tačiau į banko sąskaitą grynieji pinigai nebuvo įnešami. Minėtoje banko sąskaitoje matosi, kad į bendrovės sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai, tačiau pinigai buvo įnešami per bankomatą. Jokių duomenų, kas įnešė pinigus į bendrovės banko sąskaitą ir kokia tų pinigų kilmė, t. y. ar tai yra inkasavimas, ar tiesiog įnešami grynieji pinigai pagal banko sąskaitą nesimato. Įmonės banko kortelė buvo išduota V. Š., tačiau ar jis pats naudojo kortelę, ji nežino. Iš AB „Swedbank“ sąskaitos išėmimų grynaisiais pinigais nebuvo. Pinigai buvo naudojami atsiskaitymui kreditoriams, mokėjimams už elektrą, apsaugą, t. y. jie buvo naudojami bendrovės reikmėms. Pagal pateiktus dokumentus nustatė, kad UAB „A.“ kasa buvo vedama iki 2017-07-26. Po to, visas pinigų judėjimas buvo apskaitomas per V. Š. avansines apyskaitas. Susipažinus su bendrovės dokumentais, jai buvo keista, kad V. Š. nusipirko įmonę su skolomis ir jau dirbančią nuostolingai. Pagal dokumentus UAB „A.“ nuo 2016-01-01 iki 2018-10-23 matosi, kad bendrovėje būdavo pardavimų, tačiau nedaug, pelno nebuvo, bendrovė turėjo skolų ir jau buvo nemoki. Nuo 2018 m. maždaug nuo liepos mėnesio bendrovės sąskaitos buvo areštuotos, pardavimų ir grynųjų pinigų įnešimų į sąskaitas nebebuvo. Kodėl UAB „A.“ už 2017-2018 metus VĮ Registro centrui nepateikė finansinių ataskaitų ji nežino ir negali pasakyti. Ji analizavo UAB „A.“ veiklą nuo 2016-01-01, matė, kad bendrovė turėjo patalpų nuomos sutartį, lizingo būdu įsigytą automobilį „Opel Insignija“, turėjo sutartį su saugos tarnyba „Argus“. Bendrovė iš tiekėjų imdavo prekes konsignacijos pagrindais. Visų bendrovės sutarčių už 2016-2018 metus ji neanalizavo ir kokios sutartys buvo sudarytos tuo laiku ji nurodyti negali. Jos prašymu UAB „A.“ buhalterė J., pavardės neatsimena, jai atsiuntė bendrovės įsipareigojimų 2018-10-23 dienai sąrašą, kurį pateiks. Kiek kreditorių ir kokių skolų UAB „A.“ turėjo 2016-2017 metais ji nurodyti negali, nes tokių duomenų ji nežiūrėjo. Kaip minėjo jai buvo pateikti likę bendrovės įsiskolinimai 2018-10-23 dienai. Bendrovės bankroto byloje pats V. Š. kaip darbuotojas yra pirmos eilės UAB „A.“ kreditorius. Bendrovė jam buvo skolinga 877,89 eurus. Kiek žino dalis šios sumos jam buvo išmokėta bankroto metu iš garantinio fondo. Bendrovės bankroto byloje V. Š. yra ir trečios eilės kreditorius. Pagal avansinę apyskaitą matosi, kad jis bendrovės reikmėms išleido daugiau nei bendrovė gavo pajamų ir bendrovė jam yra skoloje 640,46 eurų. Paaiškina, kad D. M., N. V., D. Š., I. Š., J. P., T. T., R. R., K. N., A. V. ir R. B. vardu į bendrovės sąskaitą ir įmonės kasą grynieji pinigai nebuvo įnešti. Šie asmenys nėra UAB „A.“ kreditoriai. UAB „A.“ turėjo banko sąskaitą „Šiaulių banke“. UAB „A.“ turėjo atskirą prekybos tašką. Ši banko sąskaita buvo naudojama inkasuoti grynuosius pinigus, gautus pardavus fejerverkus. Toje sąskaitoje grynųjų pinigų judėjimas nebuvo didelis. Didžiausia suma per dieną būdavo apie 30-10 eurų ir tai būdavo ne kiekvieną dieną, labiau įnešimai būdavo prieš Kalėdas. Būdavo mėnesių, kai į sąskaitą visiškai nebūdavo įnešami pinigai (t. 5, b. l. 128-132).

2019-04-03 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir 2019-04-10 papildomai BUAB „A.“ bankroto administratorės M. V. pateiktomis: 2018-12-17 teikimo kopija, įsipareigojimų 2018-10-23 sąrašo kopija, BUAB „A.“ 2016-2018 m. įnešamų į banką grynųjų pinigų suvestinių kopija, 2019-01-09 teikimo kopija, UAB „A.“ 2018-01-01 - 2018-10-23 apyvartos žiniaraščio kopija, V. Š. avanso apyskaitos už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-08-31 kopija, avansinės apyskaitos buhalterinės sąskaitos 2435 mėnesinės apyskaitos kopija, kasos knygos už laikotarpį nuo 2016-01-04 iki 2017-07-26 kopija, 2019-01-03 teismo nutarties kopija, 2019-02-14 teismo nutarties kopija (t. 9, b. l. 59-62, 63-200, t. 10, b. l. 1-108).

Liudytoja S.A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ buhaltere ji dirbo nuo pat bendrovės susikūrimo, t. y. nuo 2005 m. vasario mėnesio. Iš pradžių UAB „A.“ savininkė ir akcininkė kiek pamena buvo A. G., o jos vyras K. G. buvo įmonės direktorius. Nuo pat bendrovės susikūrimo bendrovėje dirbo ir V. Š.. Jis dirbo pardavėjo - konsultanto pareigose. V. Š. pažinojo tik kaip darbuotoją. Jokie giminystės ryšiai jų nesieja, buvo tik bendradarbiai. UAB „A.“, (duomenys neskelbtini), turėjo parduotuvę, kurioje vykdė prekybą ginklais, medžioklės reikmenimis ir fejerverkais. Iš pradžių UAB „A.“ verslas sekėsi neblogai. 2006 m. kiek pamena atsidarė prekybos centras „B.“, kuriame pradėjo dirbti įmonė „O.“, kurių veikla buvo tokia kaip UAB „A.“. UAB „O.“ buvo rimtas konkurentas ir tai labai jautėsi, nes sumažėjo UAB „A“ apyvarta. Po to 2008 metais, galimai dėl krizės vėl labai sumažėjo apyvarta. 2014 m. G. nusprendė parduoti UAB „A.“ akcijas. Bendrovės akcijas nupirko V. Š. ir V. J.. Kai V. Š. su V. J. nupirko UAB „A.“ akcijas, įmonė buvo pelninga. Nuo tada V. Š. pradėjo dirbti direktoriaus pareigose. V. J. bendrovėje nedirbo ir į bendrovės reikalus nesikišo. Bendrovėje dirbo ji, V. Š. ir kiek pamena pusę etato dirbo kažkoks vyras lygtai R. V.. Būdavo, kad šventiniu laikotarpiu turguje V. Š. atidarydavo kioskelį ir ten prekiaudavo fejerverkais. Šventiniam laikotarpiui į bendrovę V. Š. priimdavo darbuotojus prekiauti fejerverkais. Tiksliai neatsimena, kuriais metais buvo įvestas reikalavimas, kad įsigyjant tam tikros kategorijos ginklus reikalinga išsiimti leidimus. Tiems ginklams anksčiau nereikėdavo leidimų. Nuo to laiko UAB „A.“ apyvarta labai sumažėjo. Neatsimena, ar tai buvo laikotarpiu, kai bendrovės akcijos priklausė G., ar bendrovės akcijos jau priklausė V. Š.. Nuo 2016-01-01 UAB „A.“ buhalterijai tvarkyti samdė kažkokią įmonę. Šios įmonės buhalterė J. K., pasiėmė 2016-01-01 UAB „A.“ likučius ir savo programoje susivedinėjo duomenis. Ji UAB „A.“ dirbo iki 2016 m. kovo mėn. pabaigos. Kiek žino, toliau bendrovės buhalteriją tvarkė J. K.. Kai ji dirbo UAB „A.“ turėjo AB „Swedbank“ banke atsiskaitomąją banko sąskaitą, į kurią, prieš tai užsipajamavę, įnešdavo pinigus iš bendrovės kasos aparato. V. Š. turėjo šios sąskaitos banko kortelę. Būdavo, kad užpajamuotus, iš kasos aparato surinktus pinigus, į bendrovės banko atsiskaitomąją sąskaitą įnešdavo ji, o kartais pinigus įnešdavo pats V. Š.. Kai pinigus įnešdavo ji, ji visada eidavo į banką, o V. Š. įnešimus darydavo kortele ir parnešdavo jai kvitą. Kai ji dirbo UAB „A.“ pinigai buvo apskaitomi vedant kompiuterinę kasos knygą. Grynieji pinigai būdavo pas V. Š.. Kas mėnesį ji atlikdavo grynųjų inventorizaciją ir surašydavo aktus. Avanso apyskaitų jie nenaudojo. 2019 m. sausio mėnesį ji eidama pro UAB „A.“ ginklų parduotuvę pamatė, kad ginklų parduotuvė nedirba. Vėliau naršydama internete pamatė, kad UAB „A.“ yra iškelta bankroto byla ir, kad V. Š. turi daug skolų. Tuo laikotarpiu, kai ji dirbo UAB „A.“ V. Š. jokių įnašų apyvartinių lėšų papildymui nedarė ir jokių paskolų bendrovei neteikė, be to jokie kiti fiziniai asmenys jokių paskolų bendrovei neteikė (t. 5, b. l. 147-150).

Liudytoja J. B.-K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016 m. pavasarį UAB „A.“ su UAB „A.“ sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „A.“ įsipareigojo tvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. UAB „A.“ buhalterinius dokumentus tvarkė ji. UAB „A.“ vertėsi prekyba ginklais, medžioklės prekėmis, pirotechnika. Bendrovė turėjo vieną parduotuvę. Kai ji pradėjo tvarkyti UAB „A.“ buhalteriją pamatė, kad iki tol grynieji pinigai buvo apskaitomi išrašant kasos pajamų ir išlaidų orderius. Išsiaiškino, kad įmonės patalpos neatitinka kasai keliamų reikalavimų, todėl toliau pinigų inkasacijas iš kasos aparato UAB „A.“ apskaitoje apskaitė pildydami atskaitingo asmens, t. y. V. Š. avanso apyskaitas. Avanso apyskaitas ji pildydavai pagal V. Š. pateiktus dokumentus. Už iš kasos aparato inkasuotus pinigus buvo atsakingas V. Š., kuris keltą kartų per savaitę inkasuotus pinigus įnešdavo į bendrovės banko sąskaitą. UAB „A.“ AB „Citadele“ banke turėjo banko sąskaitą ir AB „Swedbank“ turėjo atsiskaitomąją banko sąskaitą, prie kurios buvo išduota banko kortelė. Banko kortelė buvo išduota UAB „A.“ vardu, o ja naudojosi V. Š.. Naudodamas tą banko kortelę V. Š. į bendrovės banko sąskaitą įnešdavo grynuosius pinigus. Ji pati į bendrovės banko sąskaitą pinigus yra įnešusi tik vieną kartą, kai V. Š. pats negalėjo ir prašė nunešti. Pradėjusi tvarkyti UAB „A.“ buhalterinius dokumentus ji matė, kad bendrovė turėjo skolų tiekėjams. Kai kurios skolos buvo didesnės. V. Š. jas minimaliai dengdavo iš kasos aparato inkasuotų pinigų. Kaip ir minėjo UAB „A.“ grynuosius pinigus apskaitydavo pildant V. Š. avanso apyskaitas. V. Š. keletą kartų per mėnesį jai atveždavo dokumentus, pagal kuriuos ji užpildydavo avanso apyskaitas. UAB „A.“ nei V. Š., nei kiti fiziniai asmenys jokių paskolų neteikė ir jokių paskolų sutarčių su įmone nebuvo sudarę. Kiek pamena, V. Š. į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą įnešdavo ar pervesdavo savo grynuosius pinigus ir buvo susidariusi įmonės skola V. Š., tačiau palaipsniui jis iš bendrovės sąskaitos į savo sąskaitą persivesdavo pinigų arba pasiimdavo iš kasos aparato inkasuotus pinigus ir taip įmonės skola V. Š. sumažėjo. Avanso apyskaitoje nurodyti kodai 443 yra skolos tiekėjui dengimas, kodai 27141, 27111, 27121 yra UAB „A“ atsiskaitomųjų sąskaitų kodai, kuriuos ji pati suteikė. Kai ji pradėjo dirbti su UAB „A.“, V. Š. jai pasakojo, kad jų įmonės pardavimai yra stipriai sumažėję. Kokia apyvarta buvo anksčiau ji nežino, tačiau kai pradėjo dirbti su šia bendrove, bendrovė dirbo nuostolingai ir turėjo virš 50 000 eurų skolų tiekėjams. Pradėjusi dirbti su V. Š. susižiūrėjusi visas UAB „A.“ apyvartas ji sakė V. Š., kad bendrovės situacija prasta, sakė, kad bendrovė dirba nuostolingai, tuo laiku ji galvojo, kad jam tiesiog nepasisekė, tačiau kai 2017 m. bendrovė irgi dirbo nuostolingai ji V. Š. sakė, kad nieko gero iš jo verslo nebus. Ji dėl savęs kiekvieną mėnesį susivesdavo pajamų - sąnaudų suvestinę, pagal kurią matėsi, kad nuo 2016 m. bendrovės pajamos buvo mažesnės negu sąnaudos ir situacija nebuvo pagerėjusi. Šią situaciją jos aptardavo su V. Š. ir jis šią situaciją puikiai žinojo. Jis vis sakydavo, kad verslas sekasi prastai, vis sakydavo ar jam verta toliau dirbti. 2017 m. pabaigoje susivedus bendrovės apskaitą ir finansinę atskaitomybę, pamatė, kad įmonės veiklos rezultatas vėl buvo neigiamas, bendrovė dirbo nuostolingai, tai žinojo ir V. Š.. 2018 m. pradžioje, tikslesnės datos neatsimena V. Š. pradėjo kalbėti, kad žada kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“. Kada kreipėsi V. Š. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ji neatsimena, tačiau bankroto byla kiek žino bendrovei buvo iškelta lygtai 2018 m. spalio mėnesį. Bankroto administratorei pareikalavus suruošė ir jai perdavė UAB „A.“ dokumentus (t. 5, b. l. 153-156, 157-167).

Liudytoja A. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. yra jos sesers sūnus. Kol ji buvo ginklų parduotuvės savininkė su V. bendravo dažnai. Tačiau vėliau, kai jis nupirko UAB „A.“ akcijas bendravo retai, vos keltą kartų į metus, nes norėjo pailsėti nuo veiklos. Ji turėjo UAB „A.“. Buvo šios bendrovės vienintelė akcininkė. Jos vyras K. G. šioje bendrovėje dirbo direktoriaus pareigose, o ji dirbo vedėjos pareigose. Bendrovė vertėsi prekyba ginklais ir jų šaudmenimis. Iš pradžių turėjo dvi parduotuves, tačiau vėliau liko viena, adresu (duomenys neskelbtini). Nuolat jautė didelę konkurenciją. 2013-2014 metais Klaipėdoje atsidarė kelios stambios ginklų parduotuvės, tai labai pasijautė jų įmonėje. Ženkliai sumažėjo pardavimai. Jos vyras į tai reagavo labai jautriai. Pablogėjo jo sveikata. Kalbėjosi, kad yra didelė konkurencija ir nežinomybė kaip seksis toliau prekiauti. Kalbėjo, kad dėl to patiria nuolatinį stresą, todėl 2014 m. su vyru nusprendė parduoti bendrovės akcijas ir nebedirbti. Ieškojo kam galėtų parduoti akcijas. Apie tai, kad ketina parduoti bendrovės akcijas V. Š. žinojo ir vieną dieną jis jos paklausė, ar jos tikrai nusprendė parduoti akcijas. Ji jam pasakė, kad jos tikrai nebedirbs. T. V. pasakė, kad jis su seserimi V. J. nori per pusę pirkti UAB „A.“ akcijas. Tuo laiku bendrovė nebuvo nuostolinga, tačiau pardavimai buvo maži ir mažėjo dėl konkurencijos. V. visą situaciją žinojo, nes jis dirbo su pardavimais, pildė kasos knygą ir buvo susipažinęs su mėnesinėmis realizacijos apimtimis. Bendrovės įstatuose buvo įrašyta plati galima bendrovės veikla. V. su seserimi jauni ir galvojo, kad turi kokių naujų idėjų, V. buvo geras ir kruopštus darbuotojas, todėl pasitarė su vyru ir ji sutiko parduoti jiems bendrovės akcijas. Kiek ji turėjo UAB „A.“ akcijų jau neatsimena. 2014 m. liepos mėnesį, tikslesnės datos ji neatsimena, V. Š. ir jo seseriai V. J. ji pardavė visas UAB „A.“ akcijas. Akcijas jie pirko pusiau, kiekvienas po 50 procentų. Sutartį dėl akcijų pirkimo-pardavimo joms parengti padėjo advokatai. Sutartį dėl UAB „Antajus“ akcijų pirkimo-pardavimo pasirašė ginklų parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Pasirašant sutartį dalyvavo V. Š., J. Š., V. J., R. J., K. G. ir ji. Už kokią sumą pardavė UAB „A.“ akcijas ir apskritai kokią suma sutarė, kad joms turės sumokėti V. Š. ir V. J., ji neatsimena, tačiau suma yra maždaug apie 186 000 litų. Kiek pamena dar pasirašė reikalavimų perleidimo sutartis, tačiau jas buvo paruošę advokatai. Kai jas pasirašinėjo ji viską žinojo. Dabar praėjo 6 metai ir ji jau neatsimena, kas buvo surašyta tose sutartyse, tačiau pagal tas pasirašytas sutartis kažkiek laiko UAB „A.“ buhalterė jai kiekvieną mėnesį išmokėdavo kažkokią sumą grynųjų pinigų, tačiau kokia tai buvo suma, ji neatsimena. Vėliau ši suma buvo perskaičiuota į eurus ir jai buvo mokama eurais. Visada pinigus jai bendrovės buhalterė išmokėdavo grynais. Kokia suma iš viso jai buvo išmokėta neatsimena, tačiau tokia, kaip buvo sutarę su V. ir V.. Visa sutartą sumą jai išmokėjo UAB „A.“. P. V. Š. ar V. J. pinigų už parduotas bendrovės akcijas ir pagal pasirašytas reikalavimų perleidimo sutartis jai nemokėjo. Su ja už parduotas UAB „A.“ akcijas ir pagal reikalavimų perleidimo sutartis yra atsiskaityta pilnai. Po to kai pardavė UAB „A.“, V. vis paklausdavo kaip sekasi verslas. Jis vis sakydavo, kad gerai. Užsukdavo į parduotuvę. Iš pradžių viskas atrodė normaliai, tačiau vėliau pastebėjo, kad parduotuvėje mažai prekių, tačiau V. sakydavo, kad sekasi gerai. Patys daug metų dirbo tokį darbą ir puikiai žinojo to darbo subtilybes. Matėsi, kad verslas V. nelabai sekasi, tačiau jis sakydavo, kad viskas gerai ir jos jo daugiau nieko nebeklausė. Vėlė 2018 m. sužinojo, kad UAB „A.“ bankrutavo. K. V. kas atsitiko, tačiau jis nieko nepasakojo. Daugiau su juo apie tai nekalbėjo (t. 6, b. l. 50-53).

Papildomos apklausos metu liudytoja A. G. parodė, kad ankstesnės apklausos metu ji nurodė, kad neatsimena už kiek jie pardavė V. Š. ir V. J. UAB „A.“ akcijas. Tada ji neatsiminė ir apskritai kokią sumą sutarė, kad jiems turės sumokėti V. Š. ir V. J. ir nurodė, kad suma buvo maždaug apie 186 000 litų. Žinojo, kad buvo pasirašę sutartis ir po apklausos grįžusi į namus, ieškojo tų sutarčių. Sutartis rado, jas persiskaitė ir prisiminė, kad 2014-07-07 tarp jos ir V. Š. bei tarp jos ir V. J. buvo pasirašytos reikalavimų perleidimo sutartys. Paaiškino, kad ji anksčiau buvo UAB „S.“ akcininkė. Vėliau ji nusprendė atsiskirti nuo šios įmonės ir įkūrė UAB „A.“. UAB „S.“ jai buvo skoloje virš 102 000 litų. Kai atsiskyrė bendru sutarimu UAB „S.“ jos skolą prekėmis atidavė UAB „Antajus“. Nuo tada UAB „A.“ liko skolinga šia sumą jai, todėl parduodant bendrovę V. Š. ir V. J. jie susitarė, kad UAB „A.“ skola jai bus grąžinta. Tuo tikslu pasirašė reikalavimų perleidimo sutartis ir buvo sudaryti grafikai, pagal kuriuos UAB „A.“ buhalterė jai mokėjo pinigus. UAB „A.“ buvo skolingas ir jos vyrui, todėl parduodant bendrovės akcijas su V. Š. ir V. J. sutarė, kad ši suma bus jos vyrui grąžinta, todėl buvo sudarytos reikalavimų perleidimo sutartys ir mokėjimo grafikas, pagal kurį UAB „A.“ buhalterė jos vyrui mokėjo bendrovės skolą. Pagal sudarytus grafikus matė, kad iš viso V. Š. ir V. J. bendrai jai su vyru sumokėjo 156 000 litų. Šią sumą sudarė skolos pagal reikalavimų perleidimo sutartis, bendrovės įstatiniai kapitalai, suma už parduodamas akcijas. Kaip ir minėjo visa suma pagal grafikus jiems su vyru yra išmokėta (t. 6, b. l. 54-57).

2020-01-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytoja A. G. pateikė: 1. 2014-07-07 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp A. G. ir V. J.; 2. 2014-07-07 akcijų pirkimo -pardavimo sutartį, sudaryta tarp V. J., A. G. ir K. G.; 3. 2014-07-07 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp V. Š. ir K. G.; 4. 2014-07-07 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp A. G. ir V. Š.; 5. 2014-07-07 akcijų pirkimo -pardavimo sutartį, sudaryta tarp V. Š., A. G. ir K. G.; 6. 1 lapą su surašytomis datomis ir sumomis, kuris pasak A. G. yra su V. J. ir V. Š. sutartų mokėjimų grafikas, pagal kurį UAB „A.“ buhalterė jai ir K. G. mokėjo pinigus pagal reikalavimų perleidimo ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (t. 6, b. l. 58-72).

Liudytojas K. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. yra jo žmonos sesers sūnus. Kai turėjo UAB „A.“ V. dirbo jų ginklų parduotuvėje pardavėju. Tada susitikdavo dažnai, o kai pardavė UAB „A.“ akcijas su V. bendravo retai, tik per kokias laidotuves ar giminės šventes. Jo žmona turėjo uždarąją akcinę bendrovę UAB „A.“ ir buvo vienintelė šios bendrovės akcininkė. Bendrovė vertėsi ginklų, šaudmenų, medžioklės prekių ir amunicijos bei fejerverkų prekyba. Iš pradžių Klaipėdos mieste turėjo dvi parduotuves, tačiau vėliau vieną parduotuvę uždarė ir liko viena, adresu Klaipėda, Jūreivių g. 21. Jis dirbo šios parduotuvės direktoriumi, jo žmona vedėja, o V. Š. dirbo pardavėju. Bendrovės buhalteriją tvarkė buhalterė S. A.. Maždaug 2009-2011 m. keitėsi įstatymai. Kiek pamena buvo įvestas reikalavimas registruoti dujinius ginklus, žmonės pradėjo mažiau pirkti ginklų. Klaipėdoje atsidarė keletas stambių ginklų prekiautojų prekybos taškų, tai dar labiau pasijuto jų įmonėje. Juto didelę konkurenciją, nes ženkliai sumažėjo apyvarta. Įmonė dirbo nuostolingai. Gyveno nuolatinėje įtampoje, nes pardavimai mažėjo, reikėjo galvoti kaip išsilaikyti, kur rasti pirkėjų, apyvarta buvo maža, todėl buvo priversti mažinti atlyginimus. Jau 2013 m. juto, kad iš verslo nieko nebebus. Matė, kad nebegali mokėti normalaus atlyginimo. Tad po truputį dairėsi kam galėtų parduoti bendrovės akcijas. V. jų bendrovėje dirbo apie 15 metų. Kokia bendrovės padėtis ir apyvarta V. Š. žinojo. V. žinojo ir, kad ketina parduoti bendrovės akcijas. 2014 m. pradžioje pablogėjo jo sveikata. Jau anksčiau nebematė jokios perspektyvos toliau dirbti. Klaipėdoje tuo laiku jau buvo atsidarę daug ginklų parduotuvių, konkurencija buvo didelė. Jis matė, kad jų parduotuvei išsilaikyti nepavyks, todėl su žmona viską aptarė, nusprendė parduoti UAB „A.“ akcijas ir nebedirbti. Parduotuvėje nuolat kalbėdavo, kad nebenori „terliotis“, nori atsikratyti verslo. Valdas tai žinojo. Jie su žmona ieškojo kokios įmonės Šiaulių ar Vilniaus pusėje, kuriai galėtų parduoti bendrovės akcijas. V. pamatęs, kad rimtai ieško pirkėjų kelis kartus klausė jo ar tikrai parduoda įmonės akcijas ir sakė, kad jis su seserimi V. norėtų tas akcijas nupirkti. Sakė, kad su sesers vyru bandytų vykdyti verslą. Sakė, kad kam parduoti svetimam, geriau saviems. Kiek pamena, buvo susitikę su V.ir jo sesers vyru R.. Jis jiems sakė, kad bendrovės veikla nuostolinga, kad iš ginklų verslo nieko nebebus, kad yra per daug konkurentų. Sakė, kad pasižiūrėtų įmonės dokumentus ir pamatytų kokia yra padėtis, nes bendrovė neišgali išmokėti net normalaus atlyginimo, bet V. ir R. sakė, kad bandys dirbti. Sakė, kad jie su seserimi nori pirkti bendrovės akcijas. S. V. ir R., kad jei nori, nebent turi užsiimti kokiu kitu verslu, nes bendrovės įstatuose nurodyta plati veiklos sritis. Sakė, kad su ginklais nieko nesigaus. Kaip minėjo, V. jų bendrovėje dirbo senai. Visą situaciją žinojo. V. kalbant apie įmonės akcijų pirkimą buvo ne kartą sakęs, kad reikalinga kokia papildoma veikla, nes iš to kuo užsiima bendrovė, nieko gero neišeis, tačiau V. ir R. matyt galvojo kitaip ir vis tiek nusprendė pirkti bendrovės akcijas. Žinojo, kad R. yra dirbęs prekyboje. Kiek žino, tuo laiku jis išeidinėjo iš kito darbo. Galvojo, kad jis su V. yra sugalvoję užsiimti kokia kita veikla, todėl pasitarę su žmona nusprendė V. ir jo seseriai parduoti bendrovės akcijas. Akcijas žmona pardavė 2014 m. pavasarį ar vasarą, tikslesnės datos nepamena. Dėl pardavimo pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Pasirašant sutartį dalyvavo V. Š., J. Š., V. J., R. J., A. G. ir jis. Dirbdamas UAB „A.“ maždaug 200-2005 m., tačiau kada tiksliai neatsimena buvo į bendrovės kasą įnešęs savo grynųjų pinigų kiek pamena prekių užpirkimui. Kokia tiksliai suma buvo jis neatsimena. Sutarus dėl bendrovės akcijų pirkimo/pardavimo su V. Š. sutarė, kad jam šią sumą grąžins. Be to dar seniau, kai jo žmona buvo UAB „S.“ akcininkė ir buvo nusprendusi nuo šios bendrovės atsiskirti, UAB „S.“ jai buvo skolinga apie 102 000 litų. Todėl atsiskyrus ir įkūrus UAB „A.“, UAB „S.“ jo žmonai skolą grąžino perduodama bendrovei UAB „A.“ prekes. Taip UAB „A.“ tapo skolinga jo žmonai, todėl ir parduodant UAB „A.“ akcijas su V. Š. sutarė, kad jis jo žmonai grąžins šią skolą. Dėl UAB „A.“ skolos jam ir skolos jo žmonai grąžinimo padedant teisininkams su V. Š. sudarė reikalavimų perleidimo sutartis, kuriose buvo numatytas grafikas pagal kurį jiems turėjo būti grąžinama skola. Skolą jiems dalimis išmokėdavo UAB „A.“ buhalterė pagal sudarytą grafiką. Buhalterė jiems pinigus perduodavo grynais ir užpildydavo kvitą, kuriame pasirašydavo. Visa suma pagal reikalavimų perleidimo sutartis jiems yra pilnai grąžinta. Bendrovės akcijas A. G. pardavė, kiek pamena, už 10 000 litų, kuriuos kiek pamena V. ir V. jiems sumokėjo per pusę, t. y. kiekvienas po 5000 litų. Pardavus bendrovės akcijas su V. bendraudavo retai. Buvo sakęs, kad gali jo klausti ko reikia, bet V. į jį nesikreipė. Susitikdavo retai. Paklausdavo kaip sekasi verslas. V.visada sakydavo, kad viskas gerai. Matydavo, kad V. nenori apie tai kalbėti, todėl daugiau jo neklausinėdavo. 2018 m. pradžioje keletą kartų jam skambino buvę UAB „A.“ tiekėjai. Klausė kas atsitiko bendrovei. Sakė, kad neatsiskaitoma už prekes. Jis jiems pasakė, kad pats nebedirba ir nieko nežino. Vėliau 2018 m. sužinojo, kad UAB „A.“ bankrutavo. Su V. apie tai nekalbėjo. Jis pats nieko nepasakojo. Kaip minėjo su V. bendravo retai, tačiau nematė, kad jis gyventu kaip nors prabangiau, t.y. kad būtų įsigijęs kokį naujesnį automobilį, negirdėjo, kad būtų įsigijęs kokį nekilnojamą turtą. P. V. namuose po bendrovės akcijų pardavimo nėra buvęs (t. 6, b. l. 75-79).

Liudytoja V. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. yra jos brolis. Maždaug 2014 m., tačiau tikslios datos ji neatsimena, jos brolis V. Š. pasiūlė iš jų giminaičių A. ir K. G. įsigyti bendrovę UAB „A.“. V. sakė, kad įmonė yra su skolomis, tačiau dirbant įmanoma pataisyti situaciją. Žinojo, kad G. dėl amžiaus ir dėl įmonės prastos situacijos nusprendė tą įmonę parduoti. V. sakė, kad iš įmonės didelio pelno tikėtis neverta, tačiau įmanoma pragyventi. Sakė, kad jis stengsis susitvarkyti su įmonės skolomis ir siūlė jai per pusę su juo nusipirkti iš G. UAB „A.“. Žinojo, kad toje įmonėje Valdas dirbo apie 10 metų. Tai buvo jo darbas, iš jo jis gaudavo pajamas. Žinojo, kad UAB „A.“ vykdo prekybą medžioklės prekėmis ir ginklais, tačiau tiksliau ji nesigilino. Su vyru svarstė, kad dabar jiems ta įmonė nereikalinga, tačiau ateityje, kai baigs savo darbus tai galės būti jų darbas, užimtumas ir pajamų šaltinis, todėl ji sutiko su V.per pusę nusipirkti įmonės akcijas. Už UAB „A.“ akcijas, kiek pamena, su V. G. bendrai sumokėjo iš viso 10 000 litų ir tapo šios bendrovės akcininkais. Kiekvienas sumokėjo po 5000 litų, tačiau dėl sumos gali klysti, nes tiksliai neatsimena. Įsigijus UAB „A.“ akcijas, V. buvo bendrovės direktorius. Ji bendrovėje nedirbo, jos veikla nesirūpino ir į veiklą visiškai nesikišo. V. paklausdavo kaip sekasi verslas. Jis vis atsakydavo, kad viskas gerai. Kiek žino bendrovėje kažkuriuo laikotarpiu lygtai pusę etato dirbo vyriškis vardu R., jo pavardės nežino, o bendrovės buhalteriją, kiek žino, tvarkė samdyta buhalterė, tačiau kas ji tokia, ji nežino. Ji buvo tik bendrovės akcininkė, žinojo, kad bendrovės situacija buvo prastoka, todėl ji nepretendavo į jokį atlygį, ar kokius procentus ir jokios naudos ir pinigų nei iš V., nei iš UAB „A.“ ji negavo. Ar UAB „A.“ dirbo pelningai, ji nežino, viską tvarkė K. K. V. paklausdavo kaip sekasi verslas. Jis sakydavo, kad normaliai, tačiau 2017 m. pradėjo sakyti, kad ne tik jų bendrovei, bet ir kitoms įmonėms prekiaujančioms ginklais yra sudėtingas laikas. Sakė, kad pirkėjų vis mažiau, nėra prekybos. 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pačioje pradžioje V. pradėjo sakyti, kad stoja prekyba, kad nėra apyvartos ir, kad situacija bendrovėje yra sudėtingėja. Tada su vyru sakė jam, kad jis ieškotų sau darbo ir, kad bendrovę reikia parduoti. V. sakė, kad dar situacija nėra tokia prasta. Sakė, kad dar galbūt įmanoma išsaugoti įmonę. V. ji keletą kartų sakė, kad bendrovę reikia uždaryti, baigti veiklą, ar tiesiog parduoti, tačiau V. vis sakė, kad dar galima dirbti. Vėliau, 2018 m. vasarą, tikslios datos ji neatsimena, ji nusprendė, kad nebenori būti bendrovės akcininkė. V.sakydavo, kad nėra prekybos, ji siūlė įmonę parduoti, o jis dar norėjo dirbti, todėl bendru sutarimu nusprendė, kad savo akcijas ji padovanos V.. Su V. buvo Klaipėdoje, Liepų g., pas notarus, kurių pavardės neatsimena. Ten įformino UAB „A.“ jos akcijų dovanojimą V.. Už padovanotas akcijas ji pinigų negavo, jie to net nesprendė, tiesiog padovanojo. Vėliau 2018 m. vasarą, tikslios datos ji neatsimena, iš tėvų sužinojo, kad V. jiems prasitarė, kad turi skolų. Vėliau sužinojo, kad V. turi skolų kažkokiems žmonėms ir, kad tos skolos yra didelės. K. V., iš kur susidarė tokia skola. Jis jai nieko neaiškino tik pasakė kad „įmonė ir procentai“. Nesuprato ką jis tuo norėjo pasakyti, nes įmonės reikalai, kaip jis pats sakė buvo prasti, o jis buvo pasiskolinęs tokias pinigų sumas ir įmonės veikla nepakilo. Niekas iš artimųjų nesuprato, kas įvyko, kodėl V. skolinosi pinigus, ir kur juos padėjo, nes šeima jokių naujų daiktų, automobilių ar kitokio turto neįsigijo. Jokio jų gyvenimo pokyčio nebuvo. Jie negyveno geriau nei anksčiau. Į keliones jie važiuodavo ir seniau, tačiau visada ieškodavo pigesnio varianto. Nei ji, nei kiti šeimos nariai nesuprato, kas atsitiko, kodėl V. skolinosi pinigus, ir kur juos padėjo. V. jai taip nieko ir nepaaiškino. Kalbėjosi su jo žmona. Ji sakė, kad nieko nepastebėjo, nežino ir nesupranta, kada V. pradėjo skolintis, ir kur padėjo pinigus. Į klausimą, ar su V. Š. įsigijus UAB „A.“ akcijas, V. sakė, kad trūksta apyvartinių lėšų ir, ar siūlė papildyti įmonės sąskaitą, pervedant pinigus apyvartinių lėšų papildymui, atsakė, kad V. to nesakė ir nesiūlė jai pervesti pinigus apyvartinių lėšų papildymui. Pinigų ji nėra pervedusi. Jis pats ten dirbo, tvarkėsi. Į verslą ji nesikišo. (t. 5, b. l. 175-178).

Liudytojas R.J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. yra jo žmonos brolis. Jie kartu negyvena. Su V. Š. anksčiau bendraudavo dažniau, tačiau dabar apie pusantrų metų beveik nebendrauja. Žinojo, kad V. dirbo giminaičių G. UAB „A.“ priklausančioje ginklų parduotuvėje. Neatsimena kuriais metais V. jiems su žmona pasiūlė bendrai su juo iš G. nupirkti UAB „Antajus“ akcijas ir kartu turėti ginklų parduotuvę. Sakė, kad G. nelabai moka tvarkytis, kad turi gerų idėjų, turi gerų klientų ir įvairių minčių. Tada dar su V. kalbėjo, kad tai būtų gera investicija į ateitį, t. y. galės senatvėje dirbti savo ginklų parduotuvėje. Pats anksčiau buvo dirbęs su ginklais, darbo specifiką žinojo, todėl pasitarė su žmona ir nusprendė su V. per pusę pirkti iš G. UAB „A.“ akcijas. Kadangi pats dirbo darbą, susijusi su prekyba, susipažino su UAB „A.“ finansiniais dokumentais. Matė, kad UAB „A.“ buvo skolinga G.. Buvo skolų tiekėjams už prekes. Susipažinę su UAB „A.“ finansine būkle nusprendė, kad bendrovės akcijas pirks. Akcijas pirko jo žmona V.ir .V. J. G. sumokėjo savo dalį sutartos kainos už akcijas. Kadangi UAB „A.“ turėjo skolų G. buvo sudarytas grafikas, pagal kurį UAB „Antajus“ jiems turėjo mokėti likusią skolą. Abu su žmona turėjo savo darbus, todėl daugiau nei jis, nei jo žmona į UAB „A.“ veiklą nesikišo. Viską tvarkėsi pats V. Š.. Sutikęs paklausdavo kaip V. sekasi verslas. V. sakydavo, kad viskas gerai. Žinojo, kad iš pradžių ten dirbo buhalterė S. A., o vėliau V. pasisamdė kitą, kurios jis niekada nematė. 2017 m., kiek pamena rudenį, jis išėjo iš savo darbo ir nusprendė ateiti dirbti į UAB „A.“. Apie tai pasakė V.. Jam pasirodė labai keista, kad V. jį ėmė įtikinėti, kad neitų dirbti į UAB „A.“. V.sakė, kad apyvarta yra bloga ir jos neįmanoma pakelti. Jis pasakė, kad turi gerų idėjų ir nori dirbti šioje bendrovėje. T. V. jį įdarbino į UAB „A.“. Jis pradėjo kurti internetinį puslapį, dirbo pardavėju. Prašė, kad V. jam parodytų bendrovės dokumentus, tačiau V. jam nieko nerodė. Vis rasdavo priežasčių, kodėl negali parodyti. Nieko blogo neįtarė, todėl V. primygtinai parodyti dokumentus nebeprašė, o jis, žinodamas, kad juos nori pamatyti, jam jų nerodė. Matydavo, kad pas V. į parduotuvę ateidavo kažkokie žmonės. Su jais jis išeidavo kalbėtis, tačiau ką kalbėdavo jis negirdėjo. S. V., kad parduotuvėje reikia užpirkti naujų prekių, kad reikia reklamuotis, tačiau atrodė, kad jam tas nerūpi. Atrodė, kad V. viskuo nusivylęs, sakydavo, kad nėra pinigų. Vienu momentu V. paklausė jo, ar gali paskolinti pinigų įmonei nusipirkti prekių. Tada jis dar kartą V. paprašė, kad parodytų jam įmonės visus balansus, likučius ir kitus dokumentus. V. nieko neatsakė, dokumentų nerodė ir daugiau pinigų paskolinti nebeprašė. Kiek kartų dirbdamas gavo atlyginimą jis neatsimena, tačiau buvo susidariusi skola, kurią jam vėliau išmokėjo bankroto administratorė. Buvo išėjęs nemokamų atostogų, o vėliau visiškai išėjo iš bendrovės. Kai pradėjo dirbti matė, kad V. kažkoks pasikeitęs. 2018 m. maždaug pavasarį, tačiau tiksliai kada tai buvo nepamena, jis sužinojo, kad UAB „A.“ bankrutuoja. Tuo pat laiku jis sužinojo, kad V.turi daug asmeninių skolų. Bandė su jo kalbėti, klausė jo kas nutiko, kodėl skolinosi, bet jis jam nieko nesakė. Nematė, kad V. turėtų kokių žalingų įpročių. Kur jis galėjo padėti pasiskolintus pinigus, jis nežino (t. 5, b. l. 181-184).

Liudytojas R. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „A.“ jis pradėjo dirbti dar tuo laiku kai bendrovė priklausė . Tada jie turėjo dvi parduotuves, kuriose prekiavo ginklais, medžioklės prekėmis ir fejerverkais. Jis dirbo parduotuvėje, kuri buvo (duomenys neskelbtini). Antroji parduotuvė buvo (duomenys neskelbtini). Ten dirbo patys G. ir V. Š.. V. G. uždarė parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir jis iš darbo išėjo. Neatsimena, kuriais metais jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje. Tada UAB „A.“ jau priklausė V. Š.. Kai įsidarbino pas V. Š., UAB „A.“ dirbo trise, t. y. direktorius – V. Š., buhalterė – S. A. ir jis. Jis dirbo pusę etato pardavėjo - vadybininko pareigose. Šventiniam laikotarpiui V. samdydavo darbuotojus prekiauti fejerverkais. Vėliau, tačiau kada, jis neatsimena, V. atleido S. A. ir pasisamdė kitą buhalterę. Iš pradžių parduotuvės apyvarta buvo normali, tačiau vėliau matydavo, kad pirkėjų mažai. V. sakydavo, kad situacija prasta, nėra pardavimų, girdėdavo, kad prašydavo, kad patalpas nuomojantis asmuo palauktų įmokų už nuomą. Būdavo momentų, kad V. sakydavo, kad vos užtenka pinigų sumokėti atlyginimams. Būdavo dienų, kad atidarydavo parduotuvę ir per visą dieną parduotuvėje neapsilankydavo nė vienas žmogus. Bendrovės buhalteriją tvarkė buhalterė ir V., todėl kokia buvo įmonės finansinė padėtis, jis nežino, tačiau matėsi, kad pardavimų nėra. Kiek žino, prekes iš tiekėjų UAB „A..“ gaudavo su mokėjimų atidėjimu, t. y. už prekes sumokėdavo pardavus prekę. 2017 m. antrą pusmetį, tačiau kada tiksliai neatsimena, V. pasakė, kad prekes tiekiantys asmenys nebeduoda prekių su mokėjimo atidėjimu, o reikalauja iš karto sumokėti už prekes. Tai dar labiau apsunkino prekybą, nes kaip suprato užpirkti prekėms bendrovė neturėjo lėšų. Maždaug 2017 m. gale pasikeitė įstatymas t.y. buvo įvestas reikalavimas įmonėms mokėti mokesčius nuo pilno etato. T. V. pasakė, kad UAB „A.“, apyvartos nėra ir bendrovė neturi pinigų mokėti už pilną etatą, todėl 2018 m. pradžioje jis nutraukė sutartį ir nebedirbo UAB „A.“. 2018 m. maždaug vasarą jis sužinojo, kad UAB „A.“ bankrutuoja. Kai dirbo UAB „A.“ V. vis sakydavo, kad bendrovės situacija prasta, kad nėra pinigų pirkti prekėms, mokėti atlyginimams, tačiau apie bankrutavimą nekalbėjo. Vėliau išgirdo kalbas, kad V.turi daug skolų. Jis nebuvo pastebėjęs, kad V. Š. turėtų daug pinigų. Jis vis sakydavo, kad pinigų neturi. Ar yra V. Š. pervedęs į sąskaitą pinigų, jis neatsimena. Turi pasižiūrėti savo banko išrašus ir tada galės nurodyti (t. 6, b. l. 42-45).

Papildomos apklausos meta liudytojas R. V. parodė, kad peržiūrėjo savo banko išrašus ir pamatė, kad 2016-04-13 iš savo banko sąskaitos, esančios AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale jis pervedė 2000 eurų į V. Š. banko sąskaitą, esančią AB Swedbank. Mokėjimo paskirtį nurodė - skolos grąžinimas. Daugiau apie šį pavedimą nieko paaiškinti negali, nes nieko neatsimena. Ar yra skolinęs iš V. pinigų, jis neatsimena. Ar yra V. skolinęs pinigų, taip pat neatsimena. Daugiau nieko paaiškinti apie šį pinigų pervedimą negali, nes neatsimena (t. 6, b. l. 46-47).

Liudytojas G. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta apie 20 metų. Susipažino per žmonas, nes jo žmona su V. Š. žmona kartu mokėsi Klaipėdos universitete. Nuo 2009 m. su V. Š. ir jo žmona pradėjo dažniau bendrauti, kartu važiuodavo į keliones. Paskutinį kartą su jais į Turkiją važiavo 2017 m. vasarą. Žinojo, kad V. dirba UAB „A.“ ginklų parduotuvėje, kuri priklausė jo dėdei. Maždaug prieš 5-6 metus, tačiau tiksliai kada, neatsimena, V. jam pasakė, kad UAB „A.“ sunkiai sekasi verslas. Sakė, kad jis verslą vykdytų kitaip. Vėliau pasakojo, kad su dėde sudarė sutartį ir iš dėdės nupirko UAB „A.“. Žinojo, kad UAB „A.“ akcijas V. pirko per pusę su savo seserimi, tačiau bendrovės skolas atidavinėjo ir verslo reikalus tvarkė V. vienas. Sesuo niekur nedalyvavo. Tapęs UAB „A.“ savininku V. pradėjo jo prašyti paskolinti pinigų. Skolindavosi po 500, 600, 800, po 1000 eurų. Sakydavo, kad trūksta verslui apyvartinių lėšų. Pinigus skolindavo V. kaip fiziniam asmeniu, jokių dokumentų dėl skolos nesurašydavo. Pinigus skolindavo kaip draugui, be jokių palūkanų, V. Š. atveždavo jam kalakutą, kartu praleisdavo laisvalaikį ir taip jam atsidėkodavo. P. V. jam grąžindavo. 2018 m. pradžioje V. paprašė vėl paskolinti pinigų. Sakė, kad UAB „A.“ trūksta apyvartinių lėšų. V.nenurodė kokios jam reikia sumos. Prašė paskolinti kiek gali. Jis tada turėjo 1500 eurų, juos ir paskolino V. Iš anksčiau V. jam dar buvo skolingas, nes jis dirbo UAB „A.“ ir V. Š. jam buvo nesumokėjęs apie 500 eurų. Su V. buvo sutarę, kad visus pinigus Valdas . kada galės. Konkrečios datos nebuvo sutarę. Su V. bendravo, susitikdavo, jis sakydavo, kad dar palauktų, sakydavo, kad nėra žmonių, niekas nieko neperka, todėl skolos negali grąžinti. J. V. tikėjo, pažinojo, anksčiau pinigus grąžindavo, todėl to nesureikšmindavo, tikėjo, kad pinigus grąžins. Kokiam tikslui V. panaudojo pinigus, nežino. V. jam to nesakė. 2018 m. vasarą V. jam pasakė, kad pinigų jam negrąžins, nes neturi. Pasakė, kad yra pasiskolinęs pinigų iš daugelio žmonių. Sakė, kad turi apie 200 000 eurų skolos, kad UAB „A.“ bankrutuoja. Po to ,neatsimena kiek praėjo laiko, kai V. pas juos atvažiavo su žmona J.. Tada kalbėjosi apie skolas, nes jis kaip minėjo, jam buvo skoloje apie 2000 eurų, t. y. 1500 eurų, kur paskolino ir apie 500 eurų, kuriuos buvo uždirbęs. T. J. jam davė 100 eurų. V. sakė, kad neturi pinigų grąžinti jam skolą. Sakė, kad už skolą jam atiduos savo automobilius. Suprato, kad pinigų iš V. neatgaus, todėl sutiko paimti iš jo automobilius. V. jo vardu užrašė savo automobilį „Opel Zafira“, valstybinių numerių raidžių neatsimena, o skaičiai yra 029. Jo žmonos J. K. vardu J. Š. už V. skolas užrašė savo automobilį „Opel Corsa“, valstybinių numerių neatsimena. Jie buvo geriausi V. ir Jurgitos draugai, bendravo šeimomis, todėl sutarė, kad tų automobilių jie kol kas neparduos, o duos naudotis J. ir V. nes suprato, kad jiems sunku. Iš kalbos suprato, kad J. apie V. skolas nieko nežinojo. Du kartus jis dirbo pas V. UAB „A.“. Dirbo prieššventiniu laikotarpiu. Prekiavo fejerverkais. 2018 m. tikslios datos jis neatsimena iš teismo gavo dokumentus, kuriuose buvo minimas kaip V. kreditorius. Matė, kad tų kreditorių yra daug ir, kad V. skola yra didelė. Jis pats teisme nedalyvavo, jokių dokumentų ir pretenzijų neteikė, nes V. jokių pretenzijų neturi. V. jam užrašė savo automobilius ir jis laiko, kad skolą jis jam grąžino. Tais automobiliais jam ir jo žmonai leidžia naudotis iš draugiškumo, juos galės bet kada parduoti. Vėliau apgalvojęs visą V. situaciją mano, kad V. dėdė buvo protingesnis. Matyt suprato, kad iš UAB „A.“ verslo nieko nebesigaus, bendrovė bankrutuos, todėl bendrovę pardavė V.. Suprato, kad dėdė V. „Išmaudė“, t. y. apgavo, nes pats suprato, kad bendrovė jau tada buvo bankrutuojanti. Kad UAB „A.“ verslas sekasi sunkiai matė ir V., tačiau kol bendrovė priklausė jo dėdei, V. sakydavo, kad viską darytų kitaip, kad prasuktų gerą verslą. Su V. bendravo artimai, tačiau, kol V. pats nepasakė, kad turi problemų, kad turi skolų net neįtarė, kad taip gali būti. Dabar su V. periodiškai bendrauja. J. V. pretenzijų neturi, V. jam skolą yra grąžinęs (t. 5, b. l. 135-138).

Liudytoja J. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. ji pažįsta per jo žmoną Jurgitą, nes jos su ja kartu studijavo. J. ir V. yra jų šeimos draugai. Su jais bendravo nuo studijų laikų. Paskutinius maždaug 9 metus jos bendraudavo K. K. vykdavo į keliones, t. y. 2 kartus su jais buvome Kroatijoje, vieną kartą Turkijoje, kartą važiavo į Estiją, Latviją, kartu keliaudavo po Lietuvą. Žinojo, kad Jurgitos vyras V. iš pradžių dirbo pas giminaičius ginklų parduotuvėje, tačiau paskui iš giminaičių perėmė verslą ir tapo tos ginklų parduotuvės savininku. Galvojo su vyru, kad jiems gerai sekasi, V. turėjo savo verslą ir manė, kad verslas sekasi gerai. 2018 m. vasarą planavo su Širviais vykti atostogų į Lenkiją, tačiau neišvyko, nes sužinojo, kad V. Š. turi didelių problemų. J. Š. kiek pamena 2018 m. vasarą jai papasakojo, kad V. turi skolų. Sakė, kad pas ją į namus buvo atėję kažkokie žmonės, kurie V. sakė, kad grąžintų skolas ir taip ji sužinojo, kad V. turi skolų. J. sakė, kad V. jai nieko nepasakoja, kas vyksta. J. ir V. ne kartą buvo pas juos, buvo su jais kompanijoje, tiek ji tiek jos vyras bandė išklausti kas nutiko ir kas vyksta, bet V. jiems nieko nepasakojo, tik vėliau sužinojo, kad V. turi daug skolų. Vėliau, kai J. sužinojo apie V. skolas, ji jai pasakojo, kad iš V. sužinojo, kad jis iš žmonių mažam terminui skolinosi dideles pinigų sumas ir už paskolinimą žmonėms žadėdavo dideles palūkanas. J. sakė, kad iš V. sužinojo, kad jis iš pradžių pinigus grąžindavo, tačiau paskui nebeturėjo iš ko grąžinti ir skolos išaugo. K. V. panaudojo skolintus pinigus ji nežino. Nurodė, kad V. plaukai anksčiau buvo juodi ir ji pastebėjo, kad 2018 m. vasarą per kelis mėnesius V. visas pražilo. Su Š. jie tikrai artimai bendravo ir ji nematė, kad jie gyventų pasiturinčiai. Kiek žino paskui V. jau skolinosi pinigus iš vienų žmonių, kad galėtų atiduoti kitiems ir taip išaugo jo skolos, tačiau iš kur ji tai sužinojo ji jau neatsimena. J. sakė, kad apie V. skolas ji sužinojo tik tada, kai pas ją į namus prašyti grąžinti pinigus atėjo žmonės. Ji žinojo, kad jos vyras kartais paskolindavo V. pinigų. Skolindavo nedideles sumas ir V. jam grąžindavo. Kokiu tikslu V. skolindavosi pinigus ir kur juos naudojo ji nežino. Kelis metus Kalėdiniu laikotarpiu jos vyras dirbdavo V. Š. įmonėje ir pardavinėdavo fejerverkus. Sužinojusi apie Valdo dideles skolas ji klausė vyro ar jis yra paskolinęs V. pinigų. Vyras jai sakė, kad yra paskolinęs 1500 eurų, kurių V. yra negrąžinęs. G. minėjo, kad V. jam dar yra nesumokėjęs darbo užmokesčio 500 eurų, kuriuos uždirbo dirbdamas kiek pamena 2017 m. Kalėdiniu laikotarpiu. Sakė, kad V. jam yra skoloje iš viso 2000 eurų. V. ir J. turėjo du automobilius. Kadangi jie negalėjo jiems grąžinti skolos, todėl kaip skolos grąžinimą V. jos vyro vardu perrašė savo automobilį „Opel Zafira“, o J. jos vardu perrašė savo automobilį „Opel“, modelio neatsimena. Kadangi jiems yra sunkus laikas su vyru nusprendė jiems leisti naudotis tais automobiliais ir J. su V. tais automobiliais dabar naudojasi. Su Š. bendrauja iki šiol (t. 5, b. l. 141-144).

Liudytojas G. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta apie 7 metus. Su V. Š. susipažino ginklų parduotuvėje, kurioje jis prekiavo medžioklės prekėmis ir fejerverkais. Jis yra medžiotojas ir lankydavosi toje parduotuvėje. Su V. Š. bendraudavo tik klausimais susijusiais su medžioklės prekių ir fejerverkų įsigijimu. Žino, kad V. Š. buvo iškelta civilinė byla. Dėl ko tiksliai buvo ši byla jis nežino, tačiau gaudavo dokumentus iš Klaipėdos apylinkės teismo. Matė, kad V. Š. yra pasiskolinęs iš juridinių asmenų ir daugelio žmonių pinigų, ir jo skola yra virš dviejų šimtų tūkstančių eurų. Teismo dokumentuose jis yra įtrauktas kaip V. Š. kreditorius. Dokumentuose nurodyta, kad V. Š. jam yra skolingas 21 000 eurų. Ši suma yra netiksli. 2017 m. gruodžio mėn. pačiame gale ar 2018 m. pradžioje per kelis kartus V. Š. jis paskolino apie 20 085 eurų. Kokią sumą sudarė kiekviena dalis jis neatsimena, bet atrodo, kad didžiausia suma buvo apie 7000 eurų. Su V. buvo sutarę, kad jis jam mokės palūkanas. Dėl skolos V. Š. jam išrašė kelis vekselius. Kokiam tikslui V. skolinosi jis nežino. Jis jam nesakė. V. jam skolos laiku negrąžino. Sakė, kad kažkur „įklimpo“, tačiau kur, jam nesakė. K. V. jam pinigų negrąžino, palūkanų nemokėjo, skambindavo jam ir klausdavo kada grąžins pinigus. Tada su V. susitarė, kad jis jam perrašys vekselius, nes pirmieji vekseliai buvo su apmokėjimo data, o ši jau buvo praėjusi. 2018 m. spalio mėnesį, tikslios datos jis neatsimena, V. jam surašė naujus vekselius, kuriuose nenurodė apmokėjimo datos ir sutarė, kad jų apmokėjimo terminas bus jam pareikalavus. 2018-10-30 V. jam surašė pasižadėjimą, kad jam kiekvieną mėnesį skolą grąžins mokėdamas po 750 eurų. Iki vekselių perrašymo V. dalimis jam buvo grąžinęs apie 2185 eurų. Šiai diena V. jam yra negrąžinęs 17 900 eurų jo paskolintų pinigų. Dėl palūkanų su juo yra susitaręs atskirai. V. jam išduoti vekseliai šiai dienai yra galiojantys. Su V. yra sutarę, kad atsiradus galimybei jam pinigus grąžins. Dėl kokių priežasčių V. jam negrąžino pinigų jis nežino. V. prašė, kad vekselių dar nepateiktų apmokėjimui. Sakė, kad dabar apmokėti jis neturi galimybių. Jis supranta V. situaciją ir kol kas V. nepateikė reikalavimo grąžinti pinigus. Iki tol V. pinigus buvo skolinęs apie tris kartus. Tada jis pinigus jam grąžino laiku (t. 5, b. l. 187-190).

Liudytoja R.S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. ji pažįsta apie 22 metus. Jokie giminystės ryšiai jų nesieja, tačiau ji bendrauja su jo žmonos, Jurgitos tėvais. Taip susipažino ir pradėjo bendrauti su V.. 2018 m. birželio mėnesį jos vyras K. S. pasakė, kad V. Š. jo prašė paskolinti pinigų. Sakė, kad V. dviem savaitėms prašė paskolinti 5000 eurų ir pažadėjo už paskolinimą mokėti, kiek pamena, 20 procentų palūkanų nuo skolinamos sumos. Vyras sakė, kad V. jam sakė, kad turi susimokėti už kažkokį daiktą ir per dvi savaites pinigus grąžins. K. V. pažinojo, žinojo, kad jis turi ginklų parduotuvę, sutiko jam paskolinti pinigų. Grynų pinigų ji neturėjo, todėl V. ją nuvežė į „Swedbanką“, esantį Klaipėdoje prie „A.“ ir ji nusiėmė 3000 eurų banke, o 2000 eurų banko darbuotoja pervedė į jos banko kortelę ir ten pat banke ji iš kortelės išėmė 2000 eurų. Visus 5000 eurų ji atidavė V. Š.. Tada jokių dokumentų dėl skolos nesurašė. Grįžusi į namus ji vyrui sakė, kad kažkaip negerai, kad paskolino pinigus ir neturi jokių tai patvirtinančių dokumentų. Todėl vyras skambino V. ir kvietė jį, kad atvažiuotų surašyti raštą dėl paskolintų pinigų. V. vis sakė, kad neturi kada atvažiuoti, bet šiaip taip jį prisikvietė. Jis atvažiavo kitą dieną ir surašė raštą, kad iš jos vyro K. S. pasiskolino 5000 eurų, t. y. ta suma kurią ji grynais pinigais perdavė .V. R. V. parašė, kad pinigus jis pasiskolino iš jos vyro. Jų pinigai bendri, todėl į tai nekreipė dėmesio. Iš tikro pinigus paskolino ji. Rašte nurodyta, kad pinigus paskolino 2018-06-13, tačiau ji neatsimena ar tai yra diena kai ji jam padavė pinigus ar ši diena yra rašto surašymo diena. P. V. turėjo grąžinti 2018-06-30. Apie procentų mokėjimą Valdas kalbėjo tik su jos vyru, ar jis jai žadėjo už pinigų paskolinimą mokėti procentus ji neatsimena. Kitą dieną po to kai surašė raštą dėl skolos, V. atvyko pas jas į namus ir jai atidavė 850 eurų. Galutinė skolos suma liko 4150 eurų. Suėjus skolos grąžinimo terminui, jos vyras skambino V. ir klausė kada grąžins skolą. V. jam pasakė, kad reikia palaukti, nes jam neišmoka pinigų. Jie laukė ir ne kartą vyras skambino V., bet pinigų negrąžino. Procentų už skolą jis nemokėjo, bet jie ir nereikalavo. Jos vyras buvo V. parašęs laišką, kad jis grąžintų pinigus, nes kitaip kreipsis į teisėsaugą, bet V. pinigų negrąžino. Nuo to laiko vyras vis skambindavo V. ir klausdavo kada grąžins skolą, o jis vis aiškino, kad reikia laukti, kad dabar neturi pinigų, kad neišmoka atlyginimo. 2018 m. rudenį ji gavo iš Klaipėdos teismo dokumentus, kuriuose buvo surašyta, kad V.. siekia išsikelti bankrotą. Buvo gavusi teismo nutartį, kurią perskaičiusi pamatė, kad V. yra skolingas daugeliui asmenų ir jo skola yra daugiau kaip 200 000 eurų. Tada ji suprato, kad jau skolindamasis iš jos pinigus V. žinojo, kad neturi galimybių jų grąžinti. Jis juos apgavo. Skolindamasis pinigus V. net neužsiminė, kad turi skolų ar, kad turi kokių nors problemų. Jei būtų žinoję, nebūtų jam skolinę pinigų. Be to, artimai su juo bendravo ir netikėjo, kad galėtų apgauti. Vieno susitikimo su V. metu ji jo paklausė, kodėl jis, žinodamas jų situaciją, ir žinodamas, kad neturi galimybių grąžinti pinigų, vis tiek iš jų pasiskolino pinigus. Valdas jai nieko neatsakė. Jos vyras vis skambindavo V. ir prašydavo grąžinti skolą. 2019-06-06 V. jai grąžino 250 eurų, 2019-09-04 grąžino 100 eurų, o 2019-10-07 grąžino 150 eurų. A. V. pinigų nei ji, nei jos vyras nebuvo skolinę. Buvo pardavę sodą, V. tai žinojo. Šiai dienai V. Š. jai yra skolingas 3650 eurų. Ši suma yra grynai paskolintų ir negrąžintų pinigų. Dėl negrąžintos skolos ji į policiją, į notarus ar antstolius nesikreipė, nes vis tikėjosi, kad pinigus grąžins. K. V. pradėjo jai dalimis grąžinti skolą, ji dabar pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nerašys (t. 6, b. l. 3-7).

Liudytojos R. S. pateikta skolos raštelio kopija (t. 6, b. l. 6).

Liudytojas K. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta senai. Jų šeima bendraudavo su V. žmonos J. tėvais. Jurgitą pažįsta nuo vaikystės. Per ją susipažino ir su V.. 2018 m. vasarą, tikslios datos jis neatsimena, V. jo paprašė paskolinti pinigų. Tikslios sumos kiek nori pasiskolinti V. neįvardino, prašė paskolinti kiek gali. Sakė, kad nenori jam sakyti ką darys su pinigais, tačiau žadėjo grąžinti greitai. V. žinojo, kad jie su žmona pardavė sodą ir turi pinigų. K. V. kam jam reikalingi pinigai, tačiau nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad skolintųsi dviem savaitėms ir pats pasiūlė mokėti palūkanas. Jiems tai net nebuvo svarbu, V. geras žmogus, žinojo, kad turi ginklų parduotuvę, juo pasitikėjo. Apie tai, kad V. prašė paskolinti pinigų pasakė savo žmonai R.. Su ja pasitarė ir nusprendė V. paskolinti 5000 eurų. V. juos nuvežė į AB „Swedbank“. Ten žmona iš savo sąskaitos išsiėmė 5000 eurų ir juos perdavė V.. Jis neatsimena kada dėl skolos su V. susirašė raštą. Tai gal geriau atsimena žmona. Pagal tą raštą matosi, kad pinigus V. paskolino jis. Skolinimo data 2018-06-13. Pinigai jų su žmona bendri, todėl kuris nurodytas skolos lapelyje nesvarbu. Suėjus pinigų grąžinimo laikui V. pinigų jiems negrąžino. Ne kartą skambino V., klausė kada grąžins skolą, sakydavo, kad kreipsis į teismą jei negrąžins skolos, tačiau V. pinigų negrąžino, vis prašydavo palaukti, niekur nesikreipti. Žadėdavo grąžinti už dviejų savaičių, vėliau sakydavo, kad grąžins po kelių dienų, tačiau vis negrąžindavo. Vėliau su žmona gavo iš teismo laišką, kad V. siekia išsikelti fizinio asmens bankrotą. Rašte buvo rašoma, kad V. turi daugiau kreditorių ir, kad jo skola yra virš 200 000 eurų. Nuo tada kai sužinojo, kad V. siekia išsikelti fizinio asmens bankrotą, paprašius grąžinti pinigus jis sakydavo, kad negali grąžinti skolos, nes tiek neuždirba, sakydavo, kad pirma turi grąžinti kitiems kreditoriams. Po ilgų prašymų V. dalį skolos jiems grąžino. Liko negrąžinta 3650 eurų. Su V. yra sutarę, kad kiekvieną mėnesį mokėdamas po 250 eurų skolą grąžins. Dėl negrąžintos skolos į policiją, pas notarus, pas antstolius ar į teismą nesikreipė. Dalyvavo tik byloje kur V. siekė išsikelti fizinio asmens bankrotą. Su žmona yra aptarę, kad dabar dėl negrąžintos skolos niekur nesikreips, pareiškimo nerašys, nes V. skolą pradėjo grąžinti ir kol kas jam pretenzijų neturi (t. 6, b. l. 10-13).

Liudytoja Z.R. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. ji pažįsta. V. yra susituokęs su jos pusbrolio dukra. Su V. ir jo šeima bendrauja. 2018 m. liepos mėnesį ji V. paskolino 3000 eurų. Pinigus pervedė iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos į V. sąskaitą. V. pinigus skolino neribotam laikui. Susitarė, kad jis pinigus jai grąžins kada galės. Nebuvo sutarę termino kada jis turi grąžinti pinigus. Kai pinigus skolinosi V. jai sakė, kad turi bėdų su verslu, sakė, kad reikia pinigų sumokėti advokatams. Kai jai prireikia pagalbos, V. jai padeda, todėl norėdama jam padėti ir paskolino pinigų. Ar kas nors dar yra paskolinęs V. pinigų ji nežino. Su V. taip artimai nebendrauja. P. V. jai dalimis grąžina. Dėl skolos grąžinimo pasirašo skolos grąžinimo lapelius. Tai buvo pirmas kartas, kai V. paskolino pinigų. Anksčiau jam pinigų nėra skolinusi. V.i paskolino 3000 eurų. Jokių papildomų sąlygų dėl skolos jie nesusitarė tik paskolino 3000 eurų ir sutarė, kad grąžins dalimis kada galės (t. 6, b. l. 16-19).

Liudytojas M.S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta senai, maždaug nuo 1983 m. Žino, kad V. Š. K., turėjo ginklų parduotuvę. Su V. Š. artimai nebendraudavo, tačiau susitikę visada pasikalbėdavo. 2018 m. gegužės mėn. tikslesnės datos jis neatsimena, V. Š. jo paprašė paskolinti 500 eurų. Kokiu tikslu skolinasi V. jam nesakė. Dėl skolos V. Š. jam išrašė vekselį. Pinigus žadėjo grąžinti per 3 mėnesius, tačiau laiku skolos negrąžino. Prašydavo grąžinti skolą, tačiau V. Š. sakydavo, kad dabar neturi, prašydavo palaukti. Kaskart paprašius grąžinti skolą nurodydavo kokias nors aplinkybes, kodėl negali grąžinti. Dėl negrąžintų pinigų jis į policiją, pas notarus, antstolius ar į teismą nesikreipė. V. Š. skolą jam dalimis grąžino. Paskutinę skolos dalį, jis jam atidavė 2019 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. V. Š. jam skolą yra grąžinęs. V. Š. jokių pretenzijų neturi. Tai buvo vienintelis kartas, kai V. Š. paskolino pinigų. Anksčiau, V. Š. pinigų nėra skolinęs (t. 6, b. l. 22-25).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta apie 20 metų. Jokie giminystės ryšiai jų nesieja. Su juo susipažino, kai jis dar dirbo automobilių ardymo aikštelėje, o V. ten atvažiuodavo. Žinojo, kad jis dirbo Klaipėdoje, prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus, esančioje jo giminaičių ginklų parduotuvėje. Vėliau iš V. sužinojo, kad V. iš giminaičių nupirko verslą ir tapo šios parduotuvės savininku. Su V. bendraudavo dažnai. V. atvažiuodavo pas jį į darbą. Jis irgi atvažiuodavo pas V. į parduotuvę, ten nusipirkdavo fejerverkų. Žino, kad V. turėjo 2 automobilius – „Opel Zafira“ ir „Opel Corsa“. Žino, kad gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau pas jį namuose nėra buvęs. 2017 m. tikslesnio laiko jis neatsimena V. Š. jo paprašė paskolinti pinigų ir pats pasiūlė skolą grąžinti su procentais. Kokiam tikslui skolinasi V. nesakė. Jam pinigus skolino keletą kartų, tačiau kiek kartų neatsimena. Iš pradžių V. prašė paskolinti pinigus nedidelėmis sumomis po 100-200 eurų, vėliau skolinosi po 800-1000 eurų, tačiau pinigus visada grąžindavo laiku, dažniausiai per kelias dienas. Jokių dokumentų dėl skolos nesurašydavo. Jį laikė savo pažįstamu ir pasitikėjo. Klausdavo ką V. pirks, tačiau šis nieko nepaaiškindavo, sakydavo, kad reikia ir tiek. 2017 m. maždaug spalio mėnesį Valdas jo parašė paskolinti pinigų. V. prašė paskolinti didelę sumą, tačiau sumos jis neatsimena. V. sakė, kad tiek neturi. Sakė, kad turi apie 4000 eurų. V. sakė, kad pinigai jam reikalingi, nes iš Ukrainos nori nusipirkti kažkokias optikas. Pinigus jis skolinosi kaip fizinis asmuo. Pats pasiūlė mokėti procentus nuo skolinamos sumos ir pinigus žadėjo grąžinti per dvi savaites. T. V. abu su žmona paskolino apie 3900-4000 eurų, tikslios sumos jis neatsimena. Dėl skolos V. jam ir žmonai išrašė po vekselį, kuriame nurodė sumą bendrai su palūkanomis. Vekselių blankus turėjo pats V.. Iš viso bendrai jiems su žmona V. turėjo grąžinti 4600 eurų. Ši suma yra 3900-4000 eurų paskolinti pinigai, o likusi dalis palūkanos. Jam pasirodė, kad V. siūlomos palūkanos labai didelės, bet V. pats taip pasiūlė ir jis sutiko. S. V. turėjo grąžinti per dvi savaites, tačiau negrąžino. V. vis nurodydavo įvairias priežastis kodėl negrąžina pinigų. Vieną kartą sakė, kad iš jo automobilio pavogė pinigus. Vėliau sakė, kad kažkas iš Vilniaus neperveda pinigų bei nurodydavo įvairias kitokias priežastis. K. V. pinigų negrąžino jis kokius tris kartus vekselius perrašė nurodydamas naujas pinigų grąžinimo datas. Paskutinį kartą vekselius V. perrašė 2018-05-23, tačiau pinigų negrąžino. Su žmona kreipėsi pas notarą. Apie tai, kad kreipėsi pas notarą pasakė V.. V.jo paprašė atsiimti dokumentus. Sakė, kad važiuos kažkur į Šilutę, gaus ir jam atveš pinigus. 2018 m. birželio mėn. V. jam su žmona grąžino 3000 eurų. V. jiems liko skoloje 1600 eurų, iš kurių 700 eurų yra skola jam ir likusi dalis palūkanos. V. grąžinus 3000 eurų, jis iš notarės atsiėmė dokumentus. Tikėjosi, kad V. jam likusią dalį skolos grąžins, bet negrąžino ir vengia bendrauti. 2018 m. jis gavo pranešimą iš teismo, kad V. siekia pasiskelbti fizinio asmens bankrotą. Vėliau gavo iš teismo dokumentus ir pamatė, kad V.turi virš 200 000 eurų skolos. Matė, kad iš kitų žmonių V.yra pasiskolinęs dideles pinigų sumas. S. V. jam nesakė, kad turi skolų ar kokių finansinių problemų. Tada jis įtarė, kad V. iš jo skolindavosi ir po „biški“ grąžindavo pinigus kitiems asmenims. Mano, kad ir jam grąžino pinigus pasiskolinęs iš kitų asmenų, nes kiek prašydavo grąžinti, sakydavo, kad neturi. Dėl negrąžintų pinigų jis į policiją, teismą ar pas antstolius nesikreipė. Buvo sakęs V., kad už likusią skolą jis jam gali perrašyti savo automobilį, tačiau 2018 m. rugpjūčio mėnesį iš V. buvo pasiskolinęs automobilį „Opel Zafira“ ir pamatė, kad automobilis perrašytas kito žmogaus vardu. Nurodė, kad pareiškimo jis nerašys (t. 6, b. l. 28-31).

Liudytojas J. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. jis pažįsta apie 5 metus. Su juo susipažino Klaipėdoje, prie vadinamo „(duomenys neskelbtini)“ turgaus esančioje ginklų parduotuvėje, kurioje jis dirbo. Yra medžiotojas ir toje parduotuvėje jis pirko ginklą. Periodiškai lankydavosi toje parduotuvėje. Kai susipažino su V. Š., šis tais pačiais metais jo paprašė paskolinti 3000 eurų. Sakė, kad nori pirkti naktinio matymo žiūronus. Jis paskolino prašomus pinigus, kuriuos V. Š. jam grąžino. P. V. skolino be atlygio. Praėjus maždaug mėnesiui V. dar paprašė tam pačiam tikslui paskolinti pinigų – 6000 eurų. Jis paskolino. P. V. jam grąžino laiku. Pinigus skolino be atlygio. Kiek paskolino, tiek jis jam grąžino. Po to, praėjus maždaug 2 mėnesiams, galėjo būti 2016 m. viduryje, tikslesnės datos jis neatsimena, V. paprašė paskolinti 6000 eurų. Sakė, kad pinigai reikalingi verslui, žadėjo pirkti naktinio matymo žiūronus ir pinigus grąžinti greitai, maždaug per mėnesį. Jis sutiko jam paskolinti pinigų. V. atvažiavo pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini) ir jis V. padavė 6000 eurų grynais pinigais. Dėl skolos susirašė paprastą skolos raštelį. P. V. skolino be jokio atlygio. V. pinigus skolinosi maždaug mėnesiui, tačiau praėjus mėnesiui pinigų negrąžino. Prašė palaukti, tačiau praėjus dar mėnesiui V. vėl atvažiavo pas jį į namus ir paprašė paskolinti 4000 eurų. J. V. sakė, kad jam negrąžino 6000 eurų ir vėl prašo paskolinti. V. sakė, kad pinigai labai reikalingi sumokėti už prekes. Sakė, kad jei nesumokės, jas gali prarasti, todėl paskolino prašomus 4000 eurų, kuriuos V. pažadėjo dalimis grąžinti per mėnesį. Praėjus mėnesiui V. vėl atvažiavo pas jį į namus ir paprašė paskolinti pinigų. V. sakė, kad jis jam yra negrąžinęs jau paskolintų 10 000 eurų, tačiau V. jo labai prašė paskolinti pinigų. Sakė, kad jis turi pelningą užsakymą, kad jam gerai sekasi prekiauti naktinio matymo žiūronais ir pasakė, kad jei paskolins dar pinigų jis jam sumokės 30 procentų metinių palūkanų. Sakė, kad jam verslas sekasi taip gerai, kad jis jam gali mokėti 30 procentų metinių palūkanų ir jam dar daug lieka pinigų. Suprato, kad V. siūlomos mokėti palūkanos yra labai didelės, tačiau jis pats neprašė mokėti palūkanų. V. pats pasiūlė, be to 10 000 eurų jam jau buvo paskolinęs kai apie palūkanas jis net nekalbėjo. Norėjo padėti V., todėl sutiko jam dar paskolinti pinigų. Kiek tada V. prašė paskolinti pinigų jis neatsimena, tačiau jam paskolino žymiai mažiau negu jis prašė. Tada jam paskolino 2000 eurų. P. V. žadėjo grąžinti greitai. Sakė, kad sumokės už perkamus žiūronus, juos greitai parduos ir dalimis jam visą skolą grąžins. Iš viso V. per tris kartus paskolino 12 000 eurų. Dėl skolų buvo susirašę skolos lapelius. S. V. jam turėjo dalimis grąžinti maždaug per 2 mėnesius, tačiau pinigų negrąžino. Sakydavo, kad prekės yra „užstrigusios“ muitinėje, prašydavo palaukti, tikindavo, kad pinigus tikrai grąžins. Jis sutikdavo palaukti. K. V. pinigų jam negrąžino jis pasidomėjo ir sužinojo, kad su pasirašytais skolos lapeliais jis iš jo teisiškai negalės atgauti pinigų, todėl V. pasakė, kad nori teisiškai įforminti skolą ir pasiūlė vykti pas notarą. V.bandė išsisukinėti, tačiau paskui sutiko ir 2017-08-02 su V. Š. nuvyko Klaipėdos m. į 9-ąjį notaro biurą pas notarę V. M. ir ji patvirtino jam V. išrašytą vekselį 16 800 eurų sumai. Šią sumą sudaro 12 000 eurų skola ir 4800 eurų palūkanos, t. y. V. pasiūlytos 30 procentų metinės palūkanos. Palūkanų sumą paskaičiavo už visą laiką t.y. nuo tada kai paskolino 6000 eurų iki vekselio išrašymo. V. V. turėjo apmokėti 2017-09-18, tačiau neapmokėjo, prašė palaukti. K. V. vekselio neapmokėdavo, prašydavo palaukti, jis laukė ir bendru sutarimu vekselį pas tą pačią notarę jie dar perrašė 2017-09-18, 2017-11-02, 2017-12-20, 2018-02-02, 2018-03-08. Visi vekseliai buvo išrašyti 16 800 eurų sumai. Kai atvykdavo pas notarę perrašyti vekselio V. jam sumokėdavo palūkanas už tą laiką, per kurį turėdavo apmokėti vekselį. Negrąžintos skolos sumą jie palikdavo tą pačią, t. y. 16 800 eurų. Paskutinį vekselį V. turėjo apmokėti 2018-04-13, tačiau neapmokėjo, pradėjo jo vengti, neatsiliepė telefonu, todėl jis kreipėsi į notarą, gavo vykdomąjį įrašą, kurį pateikė vykdymui antstoliui J. P.. Iš viso po 2017-08-02 vekselio išrašymo iki kreipimosi į antstolį iš V. Š. gavo apie 1500 eurų palūkanų už neapmokėtų vekselių laikotarpį. Iki 2017-08-02 vekselio išrašymo buvusios skolos, t. y. 16 800 eurų V.jam negražino. Kaip minėjo skolos iš V. Š. išieškojimą vykdo antstolis. Jam buvo išieškota apie 100 eurų. 2018 m., tačiau kada tiksliai neatsimena, iš teismo gavo dokumentus, kad V. Š. siekia paskelbti fizinio asmens bankrotą. Matė, kad V. Š. turi daug kreditorių. Du kartus dalyvavo teisme. Kalbėjosi su kitais kreditoriais. Suprato, kad V. iš vienų asmenų skolinosi pinigus, kitiems grąžindavo pinigus. Mano, kad Valdas iš pradžių iš jo pasiskolino pinigų, ir juos jam grąžino norėdamas įgyti jo pasitikėjimą. Vėliau jį įtikino jam paskolinti pinigų sakydamas, kad jam būtinai pinigų reikia ir jis jam dalimis paskolino 12 000 eurų. Mano, kad šių pinigų jis jam neketino grąžinti, tačiau jis nepageidauja, būti pripažintas nukentėjusiuoju ir pareiškimo nerašys (t. 6, b. l. 34-38).

Liudytojo J. B. pateikta 2017-08-02 vekselio kopija (t. 6, b. l. 39).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja J. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. Š. yra jos sutuoktinis, todėl ji pasinaudos teise, kad įtariamojo šeimos nariai ar artimi giminaičiai gali neduoti parodymų ir parodymus duoti atsisako, tik nori pasakyti, kad apie tai, kad V. skolinasi pinigus ji nežinojo. Prieš skolinant pinigus į ją jokie asmenys nesikreipė ir nepasakė, kad V. skolina pinigus. P. V. apie tai, kad skolinasi pinigus jai irgi nieko nesakė (t. 5, b. l. 170-172).

2019-02-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų raštu Nr. e2FB-571-618/2019 pateikta (t. 6, b. l. 87-199, t. 7, b. l. 1-113):

- V. Š. 2018-10-02 pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui ir pareiškimo priedų kopija. Pareiškime nurodyti pareiškėjo V. Š. turimi kreditoriai ir skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. Kreditorių, kuriems prievolių vykdymo terminai suėję, sąraše nurodyta, kad V. Š. skola N. G. yra 8051 Eur, A. V. – 11 700 Eur, J. P. – 21 700 Eur, B. B. – 50 000 Eur, N. V. – 6999 Eur, D. M. – 5500 Eur, R. R. – 1950 Eur, R. B.– 7225 Eur, T. T. – 9100 Eur, I. Š. - 10 087,15 Eur, D. Š. – 15 000 Eur, R. Š. – 8500 Eur, bei nuodyti kiti V. Š. turimi kreditoriai. Kreditorių sąraše, kuriems vykdymo terminai nesuėję nurodyta, kad V. Š. skola R. R. yra 4000 eurų, 2000 eurų ir 2050 eurų bei nurodyti kiti V. Š. kreditoriai (t. 6, b. l. 87-116, t. 7, b. l. 21-22, 43-63, 96-97).

Iš pareiškimo priedų matyti, kad:

- V. Š. ir J. Š. 2018-07-25 Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure sudarė vedybų sutartį (t. 6, b. l. 117-120);

- Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-11 nutartimi UAB „A.“ iškelta bankroto byla (t. 7, b. l. 16-17, 93-94);

- 2007-04-16 V. Š. ir J. Š. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-225, pagal kurią paėmė 324 000 litų kreditą statomam butui adresu - (duomenys neskelbtini) pirkti, kurio grąžinimo terminas 2037-03-31 (t. 7, b. l. 23-31). Pagal 2018-08-28 banko Luminor pažymą Nr. K2.15-L305/1722 matyti, kad V. Š. ir J. Š. įsipareigojimas bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-225, 2018-08-27 sudaro 53735,47 eurų (t. 7, b. l. 32);

- 2016-07-05 V. Š. su UAB „F. F.“ sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paėmė 1500 eurų kreditą, kurį dalimis turėjo grąžinti per laikotarpį nuo 2016-08-04 iki 2018-06-25 (t. 7, b. l. 65-76);

- 2017-02-27 V. Š. su UAB „F. F.“ sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paėmė 1800 eurų kreditą, kurį dalimis turėjo grąžinti per laikotarpį nuo 2017-03-29 iki 2019-02-17 (t. 7, b. l. 77-88).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-01-23 nutartimi, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjui V. Š. fizinio asmens bankroto bylą (t. 7, b. l. 99-113).

2019-03-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų raštu Nr. 1R-13371 pateikta 2018-07-18 įsiteisėjusio teismo įsakymo Nr. eL2-9843-639/2018, kopija dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 200 eurų iki pilnametystės nepilnamečiui L. Š. ir dėl 7200 eurų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (t. 6, b. l. 82-83).

Juridinio asmens duomenimis, iš kurių matyti, jog V. Š. buvo UAB „A.“ direktoriumi ir akcininku nuo 2014-07-10 (t. 7, b. l. 114-118, 119-124).

VĮ Registrų centro pateiktais UAB „A.“ balansu už 2014-01-01 - 2014-12-31, ir aiškinamuoju raštu prie metinės 2014 m. balanso, iš kurių matyti, jog 2014 m. UAB „A.“ dirbo nuostolingai (t. 7, b. l. 126-129, 130-135).

VĮ Registrų centro pateiktais UAB „A.“ balansu už 2015-01-01 - 2015-12-31, ir aiškinamuoju raštu prie metinės 2015 m. balanso, iš kurių matyti, jog 2015 m. UAB „A.“ dirbo pelningai (t. 7, b. l. 136-138, 139, 140-146).

VĮ Registrų centro pateiktais UAB „A.“ balansu už 2016-01-01 - 2016-12-31, ir aiškinamuoju raštu prie metinės 2016 m. balanso, iš kurių matyti, jog UAB „A.“ 2016 m. dirbo nuostolingai. Patirto nuostolio suma – 5938 EUR (t. 7, b. l. 147-153, 154-160).

UAB „A.“ metinė pelno mokesčio deklaracija už 2017-01-01 - 2017-12-31 laikotarpį, iš kurios matyti, jog bendrovė dirbo nuostolingai ir nuostoliai sudarė 4273 EUR (t. 7, b. l. 161-163).

Klaipėdos apskrities VMI 2019-03 raštu Nr. (27.4E)-MPD2 pateikta informacija, jog UAB „A.“ iki 2019-06-17 metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2018 m. nepateikė (t. 7, b. l. 171).

VĮ Registrų centro 2019-03-19 raštu pateiktais duomenimis, kad nuo 2014-07-10 iki 2018-07-09 V. Š. su V. J. turėjo po 500 vardinių paprastųjų UAB „A.“ akcijų, o nuo 2018-07-09 V. Š. tapo vieninteliu UAB „A.“ akcininku (t. 7, b. l. 166-168).

Klaipėdos apygardos teismo raštu pateikta 2018-10-11 nutartimi iškelti UAB „Antajus“ bankroto bylą, kurioje nurodyta, kad dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo su pareiškimu į Klaipėdos apygardos teismą UAB „A.“ direktorius ir vienintelis akcininkas V. Š. kreipėsi 2018-08-08. 2019-04-05 teismo sprendimu BUAB „A.“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (t. 7, b. l. 178-180, 181-183, 187-188).

2019-06-11 VĮ „Regitra“ raštu Nr. (1.12)24-KL/4483 pateiktais duomenimis apie V. Š., J. Š., J. Š. vardu įregistruotas ir išregistruotas transporto priemones (t. 8, b. l. 18-23, 24-32).

Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro raštu Nr. S-61 pateikta 2018-07-25 Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure sudarytos vedybų sutarties tarp V. Š. ir J. Š., kopija, iš kurios matyti, kad nuo sutarties sudarymo momento sutuoktinių įsigytam turtui nustatomas asmeninės nuosavybės teisės teisinis režimas (t. 8, b. l. 49-53).

AB „L. B.“ Lietuvos skyriaus 2019-03-14 raštu pateikta informacija apie V. Š. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 97-102).

AB „L. B.“ 2019-03-21 raštu Nr. 2019/19.11-L3011 pateikta informacija apie V. Š. vardu atidarytas sąskaitas Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(t. 9, b. l. 3-26).

AB „Swedbank“ 2019-03-20 raštu Nr. S/2175 pateikta informacija apie V. Š. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 108).

AB „Swedbank“ 2019-03-15 raštu Nr. S/2010 pateikta informacija apie V. Š. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 120-185).

2019-03-13 Lietuvos antstolių rūmų raštu Nr. S-25398-32400 pateikta informacija apie antstolių žinioje esančias vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš V. Š. (t. 8, b. l. 44-46).

Antstolio J. P. 2019-12-10 raštu Nr. S19-29304 pateiktais dokumentų nuorašais:

- 2019-02-04 Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. K1RM - 528 ir V. Š. N. G. 2018-06-18 išduoto paprastojo vekselio 2567 eurų sumai, kopija (t. 8, b. l. 71, 72, 73);

- 2019-02-04 Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. K1RM - 530 ir V. Š. N. G. 2018-06-19 išduoto paprastojo vekselio 2567 eurų sumai, kopija (t. 8, b. l. 71, 74, 75);

- 2019-02-04 Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. K1RM - 532 ir V. Š. N. G. 2018-06-20 išduoto paprastojo vekselio 2567 eurų sumai, kopija (t. 8, b. l. 71, 76, 77);

- 2019-02-04 Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. K1RM - 534 ir V. Š. N. G. 2018-06-21 išduoto paprastojo vekselio 350 eurų sumai kopija (t. 8, b. l. 71, 78, 79).

2019-03-06 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, kuria leista 3 mėnesius kontroliuoti V. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (t. 10, b. l. 112-114, 115-117), kurios terminas 2019-06-06 nutartimi pratęstas 3 mėnesiams (t. 10, b. l. 139-141). 2020-01-02 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupino protokoluose užfiksuota, jog kontrolės metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-03-07 iki 2019-09-06 V. Š. bendrauja su įvairiais asmenimis, tame tarpe ir pareiškėjais, kurie priekaištauja dėl negrąžinamų pinigų, klausia, kada bus grąžinamos skolos, o V. Š. vis nurodo priežastis, kodėl negrąžino pinigų, nurodo kada susitiks ir perduos pinigus, tačiau vėliau susitikimus nukelia nurodydamas, kad pinigų dar reikės palaukti (t. 10, b. l. 122-124, 125-132,145-149, 150-172, 173).

2019-09-27 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, kurios pagrindu 2019-10-15 pas V. Š. gyvenamojoje vietoje atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta:

1. 2019-08-03 ir 2019-09-22 pakvitavimai, 2vnt. lapeliai, surašyti tarp Z. R. M. ir V. Š., 2. vokas su barkodu RE048016954LT ir Klaipėdos m. 8-ojo notaro biuro notarės B. V. pasirašytu 2018-10-02 raštu Nr. 0168, 3. 2018-07-24 N. G. pranešimas apie neapmokėtą vekselį ir 2018-06-21 paprastojo vekselio kopija, 4. 2018-07-24 N. G. pranešimas apie neapmokėtą vekselį ir 2018-06-19 paprastojo vekselio kopija, 5. N. G. 2018-07-18 pateikimas apmokėti ir 2018-06-18 paprastojo vekselio kopija, 6. N. G. 2018-07-18 pateikimas apmokėti ir 2018-06-19 paprastojo vekselio kopija, 7. N. G. 2018-07-18 pateikimas apmokėti ir 2018-06-20 paprastojo vekselio kopija, 8. N. G. 2018-07-18 pateikimas apmokėti ir 2018-06-21 paprastojo vekselio kopija, 9. Vokas su barkodu RE056085863LT ir A4 formato lapas su rankraštiniu tekstu, kurio gale yra įrašas „K. ir R. S.“,10. Vokas su barkodu RN255053745LT ir 2018-08-22 pranešimas pasirašytas I. Š., 11. Vokas su barkodu RE002033616Lt ir 2018-09-06 pranešimas dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių apmokėjimo pasirašytas R. Š., 12. „Tele2“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 13. USB laikmena „Toschiba“ 16 GB, Nr. 1516154AB05RDRH41S, 14. reikalavimo perleidimo 2014-07-07 sutartis, sudaryta tarp V. Š. ir K. G., 15. reikalavimo perleidimo 2014-07-07 sutartis, sudaryta tarp V. Š. ir A. G., 16. akcijų pirkimo-pardavimo 2014-07-07 sutartis sudaryta tarp K. G., A. G. ir V. Š., 17. A4 formato raudonos spalvos lapas su rankraštiniai užrašais (t. 11, b. l. 1-3, 4-6, b. l. 7-11).

2019-11-27 daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti 2019-10-15 kratos pas V. Š. metu paimti dokumentai, supakuoti paketuose Nr. 234602, Nr. 231831 (t. 11, b. l. 20-24, 25-56). Daiktai grąžinti pagal 2020-02-25 pakvitavimą (t. 11, b. l. 61).

SODROS duomenimis, V. Š. dirbdamas UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2018-08-31 gavo nuo 289,62 eurų iki 420 eurų darbo užmokestį (t. 11, b. l. 123-126).

V. Š. metinėmis pajamų deklaracijomis už 2016 m., 2017 m., 2018 m. (t. 12, b. l. 23-35).

2018-12-12 ir 2018-11-29 V. Š. pateikti paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad K. N. pažinojo nuo 2005 m. jis pas jį gamino baldus. 2018 m. kovo mėn., jis paskambino K. N. ir paprašė paskolinti pinigų UAB „A.“ veiklai vykdyti. Nurodė, kad jis šią įmonę buvo nusipirkęs su 40 000 eurų skolomis. Nurodė, kad su K. N. susitiko Klaipėdoje, picerijoje ir jis įmonės veiklai paprašė paskolinti 6000 eurų bei susitarė, kad jis už skolą mokės 12 proc. mėnesinių palūkanų. Dėl skolos pasirašė vekselį 6900 eurų sumai, kurią sudaro 6000 eurų skola ir 900 eurų palūkanos. Nurodė, kad pasibaigus vekselio apmokėjimo laikui K. N. parašė išrašyti vekselius neviršijančius 3000 eurų sumos, nes viršijus sumai vekselį reikia tvirtinti pas notarą. Nurodė, kad vekselius jis surašė birželio mėnesį, t. y. surašė 1 vekselį 1600 eurų sumai, 2 vekselius 2950 eurų sumoms, vekselių išdavimo datą nurodė 20158-03-1, o pinigų grąžinimo 2018-05-02. Ketvirtą vekselį abipusiu sutarimu surašė nurodydamas, kad gavo 1000 eurų, tačiau ši suma buvo palūkanos už anksčiau paskolintus negrąžinti pinigus. Nurodė, kad 2018 m. birželio ar liepos mėn. dalį skolos, t. y. 2000 eurų skolos ir 400 eurų palūkanų, K. N. grąžino paėmęs iš UAB „A.“ kasos. Nurodė, kad yra gavęs pranešimą iš antstolio J. P., kad K. N. skolos reikalavimo teisę perleido R. Š., kuris su vykdomuoju įrašu kreipėsi į antstolį J. P. ir šis vykdo išieškojimą iš jo gaunamų pajamų. Nurodė, kad jis K. N. apgauti nenorėjo, R. Š. skolą grąžins artimiausiu metu. Nurodė, kad dirba statybos įmonėje ir užsiima individualia veikla. Nurodė, kad turi įsipareigojimų įvairiomis sumomis kitiems asmenims, kurias po truputį grąžina. Nurodė, kad iš pradžių pinigus skolinosi įmonės veiklai, po to buvo priverstas skolintis iš kitų asmenų, kad galėtų gražinti pinigus ir palūkanas pirmiesiems kreditoriams. Šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, kad turi grąžinti pinigų sumas ir užaugusias palūkanas kreditoriams. Paaiškino, kad tikslo sukčiauti ir apgaudinėti neturėjo. Šiuo metu planuoja pardavinėti butą, kad galėtų padengti kreditoriams. Nurodė, kad pinigus skolinosi ne nusikalstamai veiklai vykdyti. Visą tą laiką dirbo UAB „A.“ direktoriumi (t. 5, b. l. 32, t. 12, b. l. 38-40).

2019-03-20 įteikus V. Š. pranešimą apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), jis nurodė, kad parodymų neduos ir dėl kaltės nepasisakys. Parodymus duos susipažinęs su pranešimu apie įtarimą (t. 12, b. l. 49-51, 52-54).

Žemesnės instancijos teismas

2019-03-22 papildomos apklausos metu V. Š. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2019-03-20 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Su pranešimu apie įtarimą jis susipažino pilnai. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų nusikaltimų, kaltu neprisipažįsta.

Dėl iš D. M. pasiskolintų pinigų paaiškino, kad D. M. pažįsta maždaug nuo 2016 m. D. M. dukra buvo jo žmonos klasiokė. Yra buvęs jos dukros gimtadienyje, taip su ja ir susipažino. Būdavo, kad D. M. kreipdavosi į jį prašydama parvežti kokius nors daiktus. Kai jai reikėdavo kokios nors pagalbos ji jam paskambindavo ir jis jai padėdavo. Ji turėjo automobilį, norėjo parduoti ir jo tėvai tą automobilį iš jos nupirko. Turėjo verslą, t. y. buvo UAB „A.“ savininkas ir nuo 2015 metų buvo vienintelis šios įmonės akcininkas. Iki tol UAB „A.“ priklausė K. G. ir A. G.. Maždaug 2014 m. su K. G. ir A. G. susitarė, kad jie su jo seserimi V. J. iš jų nupirks UAB „Antajus“ akcijas. Su V. J. iš G. visas akcijas nupirko. Kiekvienas nupirko po 500 akcijų. Su V. J. jie su G. pasirašė sutartį pagal kurią įsipareigojo sumokėti UAB „A.“ turimus įsipareigojimus tiekėjams bei sumokėti jiems už parduodamą bendrovę, bendrai buvo apie 150 000 litų suma. Nuo tada įmonę jie su V. J. persirašė savo vardu. UAB „A.“ jis dirbo direktoriaus pareigose. V. J. bendrovėje nedirbo ir į bendrovės reikalus nesikišo. Viską tvarkė jis. UAB „A.“ užsiėmė prekyba ginklais, pirotechnika, prekiavo medžioklės reikmenimis. Kai su V. J. iš G. nusipirko UAB „A.“, iš pradžių pirmus metus verslas sekėsi pakankamai gerai, nors bendrovė turėjo skolų tiekėjams. 2017 m. pradžioje UAB „A.“ sumažėjo apyvarta, pradėjo augti skolos tiekėjams, o mokėti nebuvo iš ko. Bendrovė nebegalėjo atsiskaityti su tiekėjais, augo įsiskolinimai, bet iš tiekėjų po nedaug vis tiek imdavo prekių su mokėjimų atidėjimais. Tuo laiku UAB „A.“ dirbo dviese - jis ir vadybininkas R. V.. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė, kiek pamena, įmonės „A.“ buhalterė J., pavardės neatsimena. Pamatęs, kad UAB „A.“ pradėjo „šlubuoti“ verslas, t. y. skolos tiekėjams didėjo, apyvartinių lėšų nebuvo, todėl nusprendė kaip fizinis asmuo pasiskolinti pinigų UAB „A.“ veiklai pagerinti. Jis turėjo D. M. telefono numerį ir sugalvojo iš jos pasiskolinti pinigų. Ar ji turi pinigų, jis nežinojo, tiesiog sugalvojo paklausti. D. M. jis paprašė paskolinti 11 000 eurų. Sakė, kad pinigai jam reikalingi verslui. Ji sutiko paskolinti. 2017 m. liepos mėnesį buvo nuvykęs pas D. M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini)., tikslesnio adreso nepamena. Ten ji jam padavė 11 000 eurų grynais pinigais. Dėl skolos jie jokių dokumentų nesurašė tik žodžiu susitarė, kad pinigus jis grąžins maždaug per pusę metų. Iš D. M. paskolintų pinigų, apie 5500 eurų jis įformino, kaip savo paskolą UAB „A.“ ir tai turi atsispindėti įmonės dokumentuose. Kitą dalį, t. y. 5500 eurų, D. M. dalimis jis grąžino maždaug per du mėnesius. Į UAB „A.“ kasą kaip jo paskola įnešti iš D. M. skolinti pinigai buvo panaudoti skolų grąžinimui tiekėjams. Pinigai buvo pervedami tiekėjams iš įmonės sąskaitos esančios AB „Swedbank“. Už pinigų paskolinimą D. M. jis nieko nežadėjo. Procentų jokių ji nenorėjo. Jis jai padėdavo ir ji jam norėjo padėti. UAB „A.“ veikla strigo, didėjo mokesčių skolos Sodrai, mokesčių inspekcijai, todėl jis suprato, kad pinigų D. M. jis atiduoti negali. Su D. M. sutarė, kad jis pasirašys skolos raštelį, kad dalimis jai skolą, t. y. 5500 eurų, grąžins. D. M. 2018-06-20 surašė skolos raštelį ir jis jame pasirašė. Ar dar buvo D. M. surašęs kokį skolos lapelį, jis jau neatsimena. Ar tuo laiku kai skolinosi pinigus iš D. M. jis, kaip fizinis asmuo turėjo kitų skolų fiziniams asmenims, neatsimena. UAB „A.“ tuo laiku jau turėjo 6000 eurų kreditą AB „Citadele“. Dar bendrai su žmona mokėjo paskolos įmokas už butą. Paaiškina, kad 2010 m. su žmona buvome pirkę butą Dragūnų g., kuriame dabar gyvena. Butą įsigijo paėmę 25 metams paskolą. Šiai dienai už butą yra likę sumokėti apie 58 000 eurų. Kaip minėjo dalį pinigų panaudojo verslui. Tikėjosi, kad iš verslo gaus pelno ir pinigus grąžins. Iš D. M. daugiau pinigų nesiskolino. Kadangi turi daug skolų fiziniams asmenims jis tiksliai neatsimena, kada tiksliai ir iš kokio asmens, jis yra pasiskolinęs pinigų, todėl tikslių datų kada pasiskolino pinigų jis nurodyti negali. Kiek atsimins, tiek nurodys.

Dėl skolos iš N. V. paaiškino, kad N. V. jis pažįsta maždaug nuo 2012 metų. Žino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)., esančiame servise, ir gerai tvarko automobilius. Ten servise su juo susipažino. Su juo artimai nebendravo. Bendraudavo tik su automobilių remontu susijusiais reikalais. 2017 m. galėjo būti maždaug rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį jis iš N. V. pasiskolino 2500 eurų. Pinigus skolinosi padengti skolas arba sumokėti palūkanas kitiems kreditoriams, tačiau kuriems kreditoriams žadėjo atiduoti pinigus jis neatsimena. Dėl skolos su N. V. jokių dokumentų nesusirašė, tačiau žodžiu susitarė, kad pinigus jis skolinasi maždaug pusės metų laikotarpiui. N. V. pasakė, kad pinigus jam paskolins tik su sąlyga jei nuo paskolintos sumos jam mokės apie 12 procentų mėnesinių palūkanų. Jam atrodė, kad tai didelės palūkanos, tačiau jis neturėjo kitos išeities, nes tada jis jau turėjo daug kreditorių, buvo pasiskolinęs jau dideles pinigų sumas, buvo susidariusios palūkanos, todėl norėdamas atiduoti pinigus kitiems kreditoriams jis iš N. V. pasiskolino 2500 eurų. N. V. jis nesakė, kokiam tikslui skolinasi pinigų, o jis jo ir neklausė kam jis skolinasi ir kur juos panaudos. Apie tai, kad turi daug skolų jam nesakė. Iš N. V. skolintus pinigus panaudojo kažkuriam iš kreditorių sumokėdamas palūkanas už paskolintus pinigus. Kuriam iš kreditorių sumokėjo palūkanas iš N. V. skolintais pinigais jis neatsimena. N. V. iš viso yra sumokėjęs 3200 eurų palūkanų, t. y. 2018 m. vasario mėnesį jis N. V. sumokėjo 2500 eurų, o maždaug balandžio mėnesį sumokėjo dar 700 eurų. Iš N. V. jis daugiau pinigų nesiskolino. Dalimis jam mokėjo palūkanas, tačiau turėjo daugiau skolų ir visos sumos jam atiduoti negalėjo, todėl palūkanų suma vis augo. Kadangi turėjo daug skolų jis nebegalėjo atiduoti N. V. skolos, todėl visiškai jam pinigų nebedavė ir jis paprašė, kad jam dėl susidariusios skolos jis išrašytų vekselį. Jis sutiko ir tiksliai neatsimena kokia buvo diena kai su N. V. susitiko Klaipėdoje, tačiau kokioje vietoje neatsimena. Jis atsivežė paprastojo vekselio blankus. Viso užpildė ir pasirašė 3 paprastuosius vekselius, kiekvienas vekselis po 2333 eurų sumai, bendrai 6999 eurų sumai. Šią sumą sudaro 2500 ir 4499 eurų palūkanos. Visus vekselius užpildė tą pačią dieną. N. V. jam sakė užpildyti tris vekselius, nes sakė, kad kitaip jie viršys sumą ir bus negaliojantys. Taip sakė N. V., tačiau tai žinojo ir jis. Kaip jis sakė, taip jis ir surašė. Iš N. V. anksčiau nesiskolino pinigų.

Dėl skolos D. Š. paaiškino, kad D. Š. pažįsta maždaug nuo 2008 m. Jis yra medžiotojas ir ateidavo apsipirkti į ginklų parduotuvę, kurioje jis dirbo. Taip susipažino. Kiek pamena 2017 m. maždaug spalio mėnesį, tačiau tiksliai neatsimena iš D. Š. jis pasiskolino 10 000 eurų, dviejų mėnesių laikotarpiui. Kokiam tikslui skolinasi pinigus, D. Š. jis nesakė. Iš D. Š. per kelis kartus pasiskolino 10 000 eurų. Kai prašė D. Š. paskolinti pinigų jis sakė, kad gali paskolinti, tačiau jei mokės 10-12 procentų palūkanų. Jis neturėjo kitos išeities. Turėjo daug skolų, reikėjo mokėti palūkanas. Suprato, kad palūkanos didelės, tačiau jis neturėjo kitos išeities, todėl sutiko su D. Š. sąlygomis. Iš D. Š. pinigus skolinosi norėdamas padengti dėl savo, kaip fizinio asmens skolų, kitiems asmenims susidariusias palūkanas, ar sugebės atiduoti skolą, tada jis negalvojo. Tada jau turėjo daug skolų, reikėjo žmonėms mokėti palūkanas. Tikėjosi, kad įmonės veikla atsigaus. D. jis nesakė, kad turi daug skolų, jis to jo ir neklausė. Dėl skolos jis užpildė ir pasirašė kelis paprastuosius vekselius, tačiau kiek jų užpildė ir kada neatsimena. Kiek pamena vekselių blankus turėjo jis. Vekseliuose nurodyta suma bendrai buvo 14 600 eurų, kurią sudarė 10 000 eurų skola ir 4600 eurų palūkanos. Iš D. pinigų skolinosi kelis kartus. Yra jam atidavęs apie 5000 eurų, tačiau neatsimena ar tai ankstesnės skolos grąžinimas ar tai yra tos skolos grąžinimas, dėl kurios jam įteiktas pranešimas apie įtarimą.

Paaiškino, kad pinigų yra pasiskolinęs iš pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų, t. y. I. Š., J. P., T. T., R. R., K. N., A. V. ir R. B.. Iš visų šių asmenų jis pinigus skolinosi, nes kaip fizinis asmuo turėjo daugiau skolų ir iš jų paimtus pinigus naudojo atiduoti palūkanas kitiems asmenims, iš kurių buvo pasiskolinęs pinigų. Su visais asmenimis buvo sutaręs, kad nuo skolinamos sumos mokės apie 10-13 mėnesinių palūkanų. Suprato, kad tai didelės palūkanos, tačiau tokias palūkanas mokėti sutiko, nes neturėjo kitos išeities, turėjo daug skolų ir neturėdamas iš kur gauti pinigų jis iš vienų žmonių skolinosi ir tuos pinigus panaudodavo grąžinti kitiems asmenims susidariusias palūkanas, tačiau skolindamasis pinigus jis asmenims apie tai nesakydavo. Pinigus asmenys jam sutikdavo skolinti tik su sąlyga, kad a mokės dideles palūkanas, t. y. nuo 10-13, kitaip asmenys pinigų jam būtų neskolinę. Jam reikėjo pinigų, todėl su jų sąlygomis sutiko. Pinigų grąžinimo asmenims niekur nefiksuodavo ir jokių dokumentų dėl pinigų grąžinimo jie nesusirašydavo. (t. 12, b. l. 57-62)

2019-03-26 papildomos apklausos metu V. Š., apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad 2019-03-20 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Dėl skolos I. Š. paaiškina, kad I. Š. jis pažįsta apie 5-6 metus. Jis turi verslą, prekiauja optikomis, žiūronais. I. Š. atvažiuodavo pas jį į parduotuvę taip su juo susipažino. Tiksliai neatsimena, bet galėjo būti 2017 m. pabaigoje arba 2018 m. jis turėjo daug skolų įvairiems fiziniams asmenims. Dėl skolų susidariusios palūkanos augo, reikėjo asmenims mokėti palūkanas, todėl jis nusprendė iš I. Š. pasiskolinti pinigų. Jis paprašė, kad I. Š. jam 2-3 mėnesiams paskolintų 8000 eurų. Jis sutiko, tačiau pasakė, kad skolins, jei jam mokės 12 procentų mėnesinių palūkanų nuo skolinamos sumos. Tai buvo didelės palūkanos, tačiau turėjo daug skolų, kreditoriai jam skambindavo, reikalaudavo grąžinti pinigus, pats neturėjo pinigų, todėl su I. Š. sąlygomis sutiko, nors jau žinojo, kad jam pinigų grąžinti neturės galimybių. Buvo nuvykęs pas I. Š. į ofisą K. B. g. ir ten jis jam padavė 8000 eurų grynais pinigais. Dėl skolos jokių dokumentų nesusirašė. Kokiu tikslu skolinasi pinigus I. Š. jis nesakė. Nesakė jam ir, kad turi daug skolų ir, kad skolintus pinigus panaudos atiduodamas dėl skolų susidariusias palūkanas. I. Š. jis pinigų negrąžino, nes neturėjo iš ko. 2018 m. vasarą I. Š. paprašė, kad dėl skolos jam surašytų vekselius. Jis sutiko. Buvo susitikę. I. Š. turėjo vekselių blankus. Juos padavė jam. Jis juos užpildė ir juose pasirašė. Kiek vekselių užpildė ir kokias sumas juose įrašė jis neatsimena. Gali pasakyti tik tai, kad vekseliuose bendru sutarimu surašė sumas su tai dienai susidariusiomis palūkanomis. Vekselius atidavė Irmantui. Sau kopijų nepasidarė. Iš I. Š. skolintus pinigus panaudojo atiduodamas palūkanas kitiems kreditoriams. Jų buvo daug, todėl kam atidavė nurodyti negali.

Dėl skolos J. P. paaiškino, kad J. P. jis pažįsta apie 5-6 metus. Jis buvo medžiotojas ir atvykdavo pas jį į ginklų parduotuvę apsipirkti. Taip su juo susipažino. Jį pažinojo tik kaip klientą. Artimai nebendraudavo. Iš jo pinigus 2017 m. pabaigoje skolinosi kelis kartus. Buvo pasiskolinęs 3000 eurų, po to 4000 ar 5000 eurų su 13 procentų mėnesinių palūkanų nuo skolinamų sumų. Minėtus skolintus pinigus panaudojo atiduodamas palūkanas kitiems kreditoriams, nes jau tada kaip fizinis asmuo turėjo daug skolų. Minėtas skolas J. P. jis su palūkanomis grąžino. Pats pinigų neturėjo, todėl iš kitų asmenų pasiskolino pinigų ir juos grąžino J. P.. Po to, tiksliai neatsimena, bet galėjo būti 2017 m. gale ar 2018 m. pradžioje buvo susitikę su J. P. ir jis jo paklausė gal jam reikia paskolinti pinigų. Sakė, kad skolintų jei mokėtų apie 20 procentų mėnesinių palūkanų nuo skolinamos sumos. Tuo laiku kaip fizinis asmuo turėjo daug skolų, verslas nelabai gerai seksi, kreditoriai skambindavo prašydavo grąžinti pinigus, mokėti palūkanas, todėl J. P. pasakė, kad norėtų iš jo pasiskolinti 21 700 eurų. Suprato, kad J. P. prašomos palūkanos yra didelės, tuo laiku pats pinigų neturėjo, su J. P. sąlygomis sutiko. Kaip grąžins pinigus tada negalvojo. Apie tai, kad turi daug skolų ir kam panaudos skolintus pinigus J. P. nesakė. Jis neklausė kam jis panaudos pinigus. Buvo nuvažiavęs prie J. P. namų (duomenys neskelbtini)., ir ten J. P. jam padavė 21 700 eurų grynais pinigais. Dėl skolos jokių dokumentų iš pradžių nesurašė. Nuo iš 21 700 eurų skolos J. P. jis yra atidavęs 5000 eurų palūkanų. Per kiek kartų jam atidavė pinigus neatsimena. Dėl palūkanų grąžinimo jokių dokumentų nesurašė. Neatsimena ar prieš grąžinant 5000 eurų, ar po to J. P. paprašė dėl skolos išrašyti vekselius. Jis sutiko ir 2018 m. maždaug gegužės mėnesį, bet tiksliai neatsimena, susitiko su J. P.. Jis turėjo vekselių blankus. Jis juos užpildė ir juose pasirašė. Kiek užpildė vekselių neatsimena, bet juose nurodyta suma turi būti virš dvidešimt tūkstančių eurų. Ar dėl J. P. skolos yra pasirašęs dar kokius nors dokumentus jis jau neatsimena. Iš J. P. skolintus pinigus panaudojo atiduodamas palūkanas kitiems kreditoriams, tačiau kam atidavė neatsimena.

Dėl skolos iš T. T. paaiškino, kad T. T. pažįsta apie 2 metus. Jis lankydavosi pas jį ginklų parduotuvėje. Taip su juo ir susipažino. Su juo bendraudavo retai. 2018 m. pradžioje, tikslios datos neatsimena, parduotuvėje kalbantis su T.prasitarė, kad jam reikėtų pasiskolinti pinigų. Kokiu tikslui jam reikalingi pinigai jis T. T. nesakė. T. sakė, kad gali jam paskolinti jei mokėtų apie 10-12 procentų per mėnesį nuo skolinamos sumos. Suprato, kad turi skolų, kad prašomos didelės palūkanos, tačiau reikėjo grąžinti palūkanas kitiems kreditoriams, todėl su T. T. sąlygomis sutiko ir iš jo pasiskolino 7000 eurų mėnesiui. Pinigus skolinosi, kad galėtų atiduoti kitiems kreditoriams palūkanas, tačiau apie tai jis T. T. nesakė. T. T. jam 7000 eurų padavė grynais pinigais. Buvo susitikę Klaipėdos mieste, tačiau kur neatsimena. Iš pradžių dėl skolos jokių dokumentų nesurašė. T. T. skolintus pinigus panaudojo grąžindamas palūkanas kitiems kreditoriams, tačiau kam konkrečiai jis neatsimena. T. T. yra atidavęs 2400 eurų palūkanų. Skolos negrąžino, nes neturėjo pinigų. Vėliau T. T. prašymu 2018 m. rugpjūčio mėnesį jis pasirašė keturis vekselius, kuriuose yra nurodyta skola, t. y. 7000 eurų ir tuo laiku susidariusios palūkanos. Vekselių kopijas turi ir jas pateiks.

Dėl skolos iš R. R. paaiškino, kad R. R. jis pažįsta apie 15 metų. Jis turi autoservisą. Jis ten varydavo tvarkyti savo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su juo artimai nebendravo. Maždaug 2017 m. gale, tikslesnės datos jis neatsimena R. R. užsiminė, kad norėtų pasiskolinti pinigų, klausė ar galėtų jam paskolinti 6000 eurų. R. R. sakė, kad galėtų paskolinti jei mokėtų apie 10-12 procentų mėnesinių palūkanų nuo skolinamos sumos. R. R. jis nesakė kokiam tikslui jam reikalingi pinigai, o jis ir neklausė. Iš R. R. 2017 m. gale tikslesnės datos neatsimena, maždaug dviejų mėnesių laikotarpiui jis pasiskolino 6000 eurų. Skolinosi, kad galėtų atiduoti kitiems kreditoriams dėl jo skolų susidariusias palūkanas. Suprato, kad ir taip turi daug skolų, kad R. R. prašomos palūkanos didelės, suprato, kad grąžinti skolai pinigų neturi, bet reikėjo kitiems kreditoriams grąžinti palūkanas, todėl su jo sąlygomis sutiko ir pasiskolino. Kaip grąžins tada negalvojo. Kad turi skolų ir kad pinigus panaudos atiduodamas palūkanas R. R. jis nesakė. Dėl skolos su R. R. jokių dokumentų nesurašė. Viską aptarė žodžiu. Iš viso R. R. yra grąžinęs 7000 eurų palūkanų. Palūkanas mokėjo dalimis, tačiau kada ir kokias sumas mokėjo neatsimena. Skolos R. R. grąžinęs nėra. Vėliau neturėjo pinigų, R. R. palūkanų nebemokėjo ir pinigų negrąžino. Jis jam skambindavo, klausdavo kada grąžins. Jam sakydavo, kad neturi. R. R. paprašė, kad dėl skolos jis išrašytų vekselius. Jis sutiko. Susitiko su R. R.. R. R. turėjo vekselių blankus. Jis juos užpildė. Vekseliuose buvo įrašyta skola 6000 eurų ir tam laikui susidariusios palūkanos. Jis vekseliuose pasirašė ir pasidarė jų kopijas. Iš R. R. pinigų anksčiau nesiskolino. R. R. pinigų negrąžino, nes neturėjo pinigų.

Dėl skolos iš K. N. paaiškino, kad dėl šio atvejo jis 2018 m. gruodžio mėn. buvo pas Klaipėdos m. PK tyrėją, pateikė paaiškinimą dėl šio įvykio ir buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl dabar apie tai parodymų neduos.

Dėl skolos iš A. V. paaiškino, kad A. V. jis pažįsta apie 10 metų. Jis medžiotojas ir atvažiuodavo pas jį į ginklų parduotuvę apsipirkti. Taip su juo susipažino. Lankydavosi pas jį nuomojamoje pirtyje. Artimai nebendravo. 2018 m. tikslios datos neatsimena A. V. paprašė paskolinti pinigų. A. V. sutiko ir pasakė, kad paskolins pinigų, bet jei mokės apie 10-11 procentų mėnesinių palūkanų nuo skolinamos sumos. Pasakė, kad pinigus paskolins 2-3 mėnesiams. Sakė, kad nori keisti stogą ir jam reikalingi pinigai. Suprato, kad ir taip turi skolų, kad pats neturi pinigų, tačiau reikėjo mokėti kreditoriams palūkanas, todėl su A. V. sąlygomis sutiko ir pasiskolino pinigų. 2018 m. tikslesnės datos neatsimena, bet galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku per du kartus iš A. V. jis pasiskolino 9000 eurų. Dėl skolos išrašė vekselius. Vekselių blankus turėjo A. V.. Jis užpildė vekselius. Juose nurodytos sumos yra su pridėtomis palūkanomis. Pinigus jis skolinosi, nes turėjo skolų ir reikėjo mokėti palūkanas kitiems kreditoriams. Kokiu tikslu skolinasi, kad turi skolų ir, kad pinigus naudos atiduodamas dėl skolų susidariusias palūkanas A. V. jis nesakė. Buvo atvažiavęs pas A. V. ir pinigus jis jam padavė grynais pinigais. A. V. jis yra atidavęs 900 eurų palūkanų. Dėl sumokėtų palūkanų jie jokių dokumentų nesurašė. Skolos A. V. neatidavė ir palūkanų daugiau nemokėjo, nes neturėjo pinigų. Iš A. V. skolintus pinigus panaudojo atiduodamas palūkanas kitiems kreditoriams, tačiau konkrečiai kam atidavė neatsimena.

Dėl skolos iš R. B. paaiškino, kad R. B. pažįsta apie 8 metus. Jis dirbo (duomenys neskelbtini)., ginklų parduotuvėje, taip ir susipažino. Su juo mažai bendraudavo. Jis atvykdavo pas jį į parduotuvę. Augino avis. Vieno pokalbio metu užsiminė, kad norėtų pasiskolinti pinigų ir paklausė ar jis galėtų jam paskolinti 5000 eurų. R. B. sutiko jam paskolinti jei mokės 10-12 procentų mėnesinių palūkanų nuo skolinamos sumos. 2018 m. pradžioje, tikslios datos neatsimena su R. B. susitiko Klaipėdoje prie „S.“. Ten R. B. automobilyje jam perdavė 5000 eurų grynais pinigais. Sutarė, kad pinigus grąžins per 3 mėnesius. Pinigus iš R. B. skolinosi, kad galėtų atiduoti dėl jo skolų susidariusias palūkanas kitiems kreditoriams, tačiau apie tai R. B. nesakė. Kokiu tikslu skolinasi pinigus R. B. jo neklausė, o jis jam ir neaiškino. Kad turi skolų R. B. jis nesakė. Suprato, kad ir taip turi skolų, kad prašomos palūkanos yra didelės, bet reikėjo atiduoti palūkanas kitiems, todėl su R. B. sąlygomis sutiko ir skolinosi. Kaip atiduos pinigus tada negalvojo. Dėl skolos jokių dokumentų nesirašė. 2018 m. maždaug gegužės mėnesį, bet tiksliai datos neatsimena R. B. iš viso yra atidavęs 1100 eurų palūkanų. Daugiau jam palūkanų nemokėjo ir skolos nėra grąžinęs, nes neturėjo pinigų. Vėliau R. B. paprašė dėl skolos surašyti vekselį. Jis sutiko ir 2018-08-18 susitikęs su R. B. užpildė ir pasirašė vekselį, kuriame įrašyta suma yra 5000 eurų skola ir likusi dalis palūkanos. Iš R. B. skolintus pinigus panaudojo atiduodamas palūkanas kitiems kreditoriams, tačiau konkrečiai kam atidavė neatsimena.

V. Š. nurodė, kad kai skolinosi pinigus iš D. M., N. V., D. Š., I. Š., J. P., T. T., R. R., K. N., A. V. ir R. B. jis tuo meta dirbo UAB „A.“ ginklų parduotuvėje direktoriaus pareigose. Tada gaudavo apie 500 eurų atlyginimą. Daugiau niekur nedirbo. Jokių kitų pajamų jis neturėjo. 2017 m. UAB „A.“ veikla sunkiai sekėsi, pelnas buvo mažas, bendrovė turėjo skolų tiekėjams, buvo paėmusi kreditą iš AB „Citadelė“ . Pats tuo laiku su žmona turėjo buto paskolą. Per mėnesį mokėdavo 307 eurų paskolos įmokas. Paskolą mokėdavo bendrai su žmona. Kadangi verslas jam sekėsi sunkiai, buvo daug konkurentų, mažėjo klientų, didėjo skolos tiekėjams už prekes, kaupėsi skolos „SODRAI“, jis 2017 m. pradžioje norėdamas „atgaivinti“ verslą kaip fizinis asmuo skolinosi pinigus iš fizinių asmenų, t. y. kitų asmenų, kurie nėra nurodyti pranešime apie įtarimą, ir juos naudojo verslui t.y. mokėdavo tiekėjams už prekes. Pinigus asmenys skolindavo už tai, kad mokės palūkanas. Buvo pasiskolinęs daug pinigų. Asmenys skambindavo, prašydavo grąžinti pinigus, palūkanos vis didėjo, buvo grasinimų, nebežinodamas ką daryti jis skolinosi iš vienų asmenų ir atidavinėdavo kitiems. Skolindamasis jis nesakydavo, kad turi skolų, kad pinigus naudos atiduoti palūkanas kitiems asmenims. Skolindami asmenys jo neklausdavo kaip jam sekasi verslas, kam jis naudos pinigus. Suprato, kad turi skolų, kad prašomos palūkanos didelės, žinojo, kad pats kitų pajamų išskyrus atlyginimą neturėjo, bet tikėjosi, kad verslo reikalai susitvarkys ir jis galės skolas atiduoti. Asmenys jam skambindavo, klausdavo kada grąžins skolas. Asmenims sakydavo, kad neturi iš ko grąžinti pinigų. Jo sesuo V. J. UAB „A.“ veikloje nedalyvavo. Pamačiusi, kad bendrovei sunkiai sekasi, kad susidarė daug skolų, 2018 m. kiek pamena liepos mėnesį ji jam padovanojo savo dalį akcijų ir jis tapo vienintelis akcininkas. Matė, kad UAB „A.“ veikla dėl susidariusių skolų neatsigaus 2018 m. rugpjūčio mėnesį jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bendrovei paskelbimo. 2018 m. spalio mėnesį buvo paskelbtas UAB „A.“ bankrotas. UAB „A.“ bankroto administratoriumi buvo paskirta M. V.. Bankroto administratorei jis perdavė visas įmonės prekes ir dokumentus. Nuo 2016 m. iki šiol jis pats niekam pinigų nebuvo paskolinęs. Buvo prisiskolinęs daug pinigų, matė, kad tokių sumų jis negalės atiduoti todėl 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl jo, kaip fizinio asmens bankroto paskelbimo, tačiau teismas atsisakė paskelbti bankrotą. Kaltu neprisipažįsta, nes niekam jis nesakė, kad pinigai jam reikalingi pelningam verslui, palūkanų prašė patys asmenys, o jis sutiko su jų nurodytomis sąlygomis. Daliai asmenų jis palūkanas mokėjo, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi, nes nieko nepasirašė. Į klausimą kodėl asmenims nenurodė, kad turi daug skolų ir, kad pinigus naudos dėl skolų susidariusioms palūkanoms mokėti, kad verslas sekasi sunkiai, atsakė, kad asmenys jo neklausė. Į advokato klausimą - ar pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys (nukentėjusieji) žinojo, kad jis turi įmonę UAB „A.“ ir, kad dirba direktoriumi, atsakė, kad žinojo. Į advokato klausimą - ar pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys (nukentėjusieji) prašė Jūsų prieš skolinant pinigus parodyti UAB „A.“ finansinius dokumentus apie pelną, atsakė, kad niekas nieko neprašė. Į advokato klausimą -ar pranešime apie įtarimą nurodyti asmenys (nukentėjusieji) prieš skolinant klausė koks Jūsų mėnesinis atlyginimas, atsakė, kad neklausė. Į advokato klausimą -kuo ir kaip pasireiškė kreditorių grasinimas jam, atsakė, kad skambindavo telefonu, sakydavo, kad skolas perduos vyrukams, kad žino kur gyvena, žino kur važiuoja, sakė sustabdys, išsitrauks iš mašinos, užsimindavo apie šeimą. Į advokato klausimą - kuo šiuo metu užsiima ir iš kokios veiklos gauna pajamų, atsakė, kad šiuo metu dirba IĮ „A.“, santechniku, turi verslo liudijimą ir pagal jį dirba santechniku papildomai. Uždirba apie 600 eurų. Į advokato klausimą - ar grąžina skolas, atsakė, kad skolų jis negrąžina, nes bijo su kreditoriais susitikti. Be to neturi jų sąskaitų numerių ir nežino kur pervesti. Į advokato klausimą- kaip planuoja grąžinti skolas, atsakė, kad laukia, kol asmenys kreipsis į antstolius ir bus išieškomos skolos. Į Advokato klausimą -kas iš pranešime apie įtarimą nurodytų nukentėjusiųjų kreipėsi į antstolius ir ar buvo išieškota pinigų, atsakė, kad kreipėsi A. V., I. Š., R. Š. dėl skolos K. N.. A. V. naudai buvo išieškota apie 180 eurų. Į advokato klausimą - ar turi psichikos sveikatos sutrikimų ir ar tai turėjo įtakos skolinantis pinigus, atsakė, kad 2017 m., 2018 metais dėl psichikos sveikatos sutrikimo jis kreipėsi į Klaipėdos psichikos sveikatos centrą. Kokį sutrikimą jam nustatė jis nežino. Mano, kad tai turėjo įtakos skolinantis. (t. 12, b. l. 65-72)

2019-08-06 akistatos protokolas tarp V. Š. ir nukentėjusiojo N. V. (t. 12, b. l. 117-121).

2019-08-06 akistatos protokolas tarp V. Š. ir nukentėjusiojo R. B. (t. 12, b. l. 124-128).

2019-08-06 akistatos protokolas tarp V. Š. ir nukentėjusiojo A. V. (t. 12, b. l. 131-136).

2019-12-19 akistatos protokolas tarp V. Š. ir nukentėjusiojo J. P. (t. 12, b. l. 141-145).

2019-11-26 įteikus V. Š. pranešimą apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jis nurodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, su juo susipažino. Kuo yra įtarimas supranta. Parodymų dabar jis neduos. Parodymus dėl pranešime apie įtarimą nurodytų nusikaltimų duos ir dėl kaltės pasisakys sekančios apklausos metu. Į klausimus dėl kratos metu išimtų daiktų jis atsakyti sutinka. Į užduotą klausimą atsako, kad kratos metu paimta SIM kortelė yra jo sūnaus. Ji yra labai sena. Kortelės atrakinimo kodo jis nežino. Mano, kad ir sūnus jo neatsimins, nes kortelei kokie 7 metai. Kratos metu buvo paimtas raudonos spalvos lapas, kuriame jis buvo susirašęs asmenų, iš kurių buvo pasiskolinęs pinigų, vardus, pavardes, šalia buvo pasirašęs sumą, kurią pasiskolino, toliau buvo užrašęs palūkanų, kurias turi sumokėti, sumą, o gale buvo pažymėjęs, kokią sumą yra atidavęs. Šį sąrašą jis pasidarė, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiame lape yra surašęs, tai ką atsiminė, duomenys gali būti netikslūs (t. 12, b. l. 75-77, 78-80).

2019-12-03 papildomos apklausos metu V. Š., apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad kaltu jis neprisipažįsta, 2018 m. ir 2019 m. dėl depresijos lankėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre pas gydytoją A. S. ir pas šios įstaigos psichologą. Prie apklausos pateikia pažymos kopiją. Vėliau, po pažymos išrašymo, dar lankėsi pas šios įstaigos psichologą. Dėl 2019-11-26 pranešime apie įtarimą nurodytų nusikaltimų padarymo jis kaltu neprisipažįsta. Apie pranešime apie įtarimą nurodytus nusikaltimus jis davė parodymus ankstesnių apklausų metu. Jo duoti parodymai yra teisingi, jų nekeičia. Į užduotą klausimą apie tai kada, kokiu tikslu, kuriam terminui ir kokiomis sąlygomis jis pasiskolino pinigus iš K. N. atsako, kad apie pinigų pasiskolinimą iš K. N. jis teikė paaiškinimą 2018 m. maždaug gruodžio mėnesį. Visas aplinkybes nurodė paaiškinime. Dabar papildomai nieko neaiškins, prašo remtis tuo ką nurodė paaiškinime. Į užduotą klausimą kada, kokiu tikslu, kuriam terminui ir kokiomis sąlygomis jis pasiskolino pinigus iš N. G. atsako ir paaiškina, kad kada iš N. G. jis pasiskolino pinigus dabar neatsimena. Paskolinti pinigų paprašė jos vyro, jo vardo ir pavardės jis neatsimena. Iš N. G. jis pasiskolino 7000 eurų. Dėl skolos N. G. jis surašė vekselius, tačiau kelis surašė neatsimena. Kokiam tikslui skolinosi jis neatsimena. Ką sakė N. G. apie kam jam reikalingi pinigai jis neatsimena. Kokiam terminui skolinosi neatsimena. N. G. už skolą prašė mokėti 10 ar 12 procentų mėnesinių palūkanų nuo skolinamos sumos. Sutiko mokėti tokias palūkanas, nes neturėjo ką daryti t.y. turėjo kitų kreditorių, reikėjo jiems mokėti palūkanas, žmonės prašė gražinti skolas, todėl mokėti tokias palūkanas sutiko. N. G. skolos visiškai negrąžino, nes neturėjo pinigų. Iš N. G. dalį pasiskolintų pinigų panaudojo atiduodamas kitiems kreditoriams palūkanas, o kur kitus padėjo neatsimena. N. G. nesakė, kad turi skolų, nes ji jo neklausė. Į advokato klausimą - ar N. G. šiai dienai yra kreipusis dėl skolos išieškojimo, ar antstoliai vykdo išieškojimą ir kiek šiai dienai yra jai išieškota, atsakė, kad taip ji yra kreipėsi į antstolius ir antstoliai iš jo atlyginimo atskaičiuoja dalį pinigų. Kokia pinigų sumai šiai dienai jai grąžinta jis nežino (t. 12, b. l. 81-84).

2020-02-25 įteikus V. Š. pranešimą apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jis nurodė, kad dėl kaltės pasisakys ir parodymus duos kitos apklausos metu pilnai susipažinęs su pranešimu apie įtarimą (t. 12, b. l. 90-92).

2020-02-28 papildomos apklausos metu V. Š., apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad 2020-02-25 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Su pranešimu apie įtarimą jis susipažino. Kuo yra įtarimas supranta. Kaltu neprisipažįsta. Dėl skolos B. B. paaiškina, kad B. B. jis pažįsta maždaug nuo 2015 metų. Su juo susipažino kai jis atvyko apsipirkti į jo ginklų parduotuvę, buvusią adresu Jūreivių g. 21, Klaipėda. B. B. yra medžiotojas ir lankydavosi šioje parduotuvėje. Kai B. B. atvykdavo į parduotuvę su juo pasikalbėdavo. 2017 m. sausio mėn. tikslesnės datos neatsimena į jo ginklų parduotuvę atėjo B. B.. Su juo kalbėjosi ir kalba pasisuko apie pinigus. Tiksliai neatsimena ką jie konkrečiai kalbėjo, bet pokalbio metu jis lygtai paprašė jo paskolinti pinigų - 7000 eurų. B. B. sutiko jam paskolinti pinigų ir pasakė, kad sutinka paskolinti pinigų, bet jis jam turės nuo skolinamų 7000 eurų sumokėti 20 procentų mėnesinių palūkanų. Kokiam terminui skolinosi pinigus jis neatsimena, tačiau su B. B. jie žodžiu sutarė, kad palūkanas jis jam mokės du kartus per mėnesį po 700 eurų. 2017 m. sausio mėn., tikslesnės datos jis neatsimena jis nuvyko pas B. B. į namus adresu Klaipėda, Veterinarijos g. 77, ir ten pastarasis jam paskolino 7000 eurų grynais pinigais. Dėl skolos jokių dokumentų nesurašė. Viską kaip aptarė žodžiu. Per kiek laiko B. B. žadėjo grąžinti skolą jis neatsimena. Ką B. B. jis pasakė apie tai kam jam reikalingi pinigai, neatsimena. Iš B. B. pinigus skolinosi, nes turėjo skolų ir reikėjo grąžinti pinigus kitiems kreditoriams. Jis apie tai B. B. nesakė. Pastarasis jo nieko neklausė. Per du mėnesius, t. y. iki 2017 m. kovo mėnesio B. B. jis sumokėjo 2800 eurų palūkanų. 2017 m. kovo mėnesį kai atvažiavo pas B. B. į namus ir atvežė jam palūkanas už skolą, B. B. jo paklausė ar jam reiktų dar pinigų. Sakė, kad galėtų paskolinti 8000 eurų. Kadangi turėjo skolų kitiems asmenims, jam reikėjo pinigų, kad galėtų grąžinti skolas, todėl pasakė, B. B., kad pasiskolins iš jo 8000 eurų. Tada B. B. jam padavė 8000 eurų grynais pinigais. 7000 eurų skolos jis B. B. nebuvo grąžinęs. B. B. jo neklausė kur jis naudos pinigus. Kadangi jis jo neklausė kokiam tikslui jis skolinasi, todėl pats jam nesakė. Iš tikro skolinosi, kad galėtų atiduoti skolas kitiems kreditoriams. Kiek pamena su B. B. apie skolos grąžinimo terminą nekalbėjo tik aptarė, kad nuo paskolintų 8000 eurų jis jam mokės 20 procentų mėnesinių palūkanų. Pas B. B. į namus jis važiuodavo 2 kartus per mėnesį. Jam veždavo palūkanas už 7000 eurų skolą ir už 8000 eurų skolą. Per kovo ir balandžio mėnesį bendrai jis B. B. sumokėjo 6000 eurų palūkanų. 2017 m. gegužės mėnesį jis atvažiavo pas B. B. į namus ir atvežė palūkanas už minėtas skolas. Tada B. B. jam pasakė, kad galėtų paskolinti dar 16000 eurų. Jam reikėjo pinigų, nes turėjo skolų kitiems kreditoriams, todėl B. B. pasakė, kad nori iš jo pasiskolinti pinigų. Tada B. B. jam padavė 16000 eurų grynais pinigais. Dėl skolos jokių dokumentų nesurašė. Per kiek laiko turi grąžinti pinigus kiek pamena su B. B. jie neaptarė, tačiau susitarė, kad nuo visos skolos, t. y. 31 000 eurų jis jam mokės 7 procentus mėnesinių palūkanų. Kiek pamena suma gavosi apie 2200 eurų. Kur panaudos skolintus pinigus jis B. B. nesakė, nes jis jo neklausė. Iš tikrųjų pinigus skolinosi ir juos panaudojo atiduodamas skolas kitiems kreditoriams, tačiau kam konkrečiai jis neatsimena. Nuo tada B. B. palūkanas jis veždavau vieną kartą per mėnesį. Palūkanas, t. y. po 2200 eurų kiekvieną mėnesį jis mokėjo B. B. iki 2018 m. vasario mėnesio. Iš viso nuo 2017 m. sausio mėn. B. B. jis sumokėjo apie 32 300 eurų palūkanų. Skolos, t. y. 31 000 eurų jis jam negrąžino, nes neturėjo iš ko grąžinti. 2018 m. kiek pamena liepos mėnesį B. B. jis išrašė vekselį, kuriame nurodė, kad yra B. B. skolingas 50 000 eurų. Šią sumą sudaro 31 000 eurų skola, o kita dalis yra palūkanos. Visus iš B. B. skolintus pinigus jis panaudojo atiduodamas skolas kitiems kreditoriams. Kam konkrečiai atidavė jis nurodyti negali, nes turėjo daug kreditorių ir dabar jau neatsimena. Kai pasiskolino pirmą kartą iš B. B. pinigų jis negalvojo, kad iš jo dar skolinsis, tačiau jis pats vėliau pasiūlė dar paskolinti. Jam pinigų reikėjo ir jis vėl pasiskolino. B. B. prašomos palūkanos buvo didelės. Tai jis suprato, tačiau neturėjo kitos išeities, kiti kreditoriai reikalavo grąžinti skolas, jis pinigų neturėjo, todėl ir skolinosi. Kai iš B. B. skolinosi pinigus ir kai jam atiduodavo palūkanas buvo dviese. Jokių dokumentų dėl skolos ir dėl palūkanų grąžinimo nepildė. Vienas kitu pasitikėjo. Nuo 2017 m. pradžios iki tol kol UAB „A.“ buvo paskelbtas bankrotas jis dirbo ginklų parduotuvėje, buvusioje adresu Jūreivių g. 21, Klaipėda. Dirbo direktoriaus pareigose ir gaudavo apie 400 eurų atlyginimą. Daugiau jokių kitų pajamų jis neturėjo. Su žmona turėjo būsto paskolą ir turėjo mokėti po 307 eurų įmoką, kurią mokėdavo arba jis arba žmona. Skolindamasis pinigus iš B. B. jis galvojo, kad juos atiduos, tačiau iš kur planavo gauti pinigų ir kada juos būtų atidavęs paaiškinti negali. Pinigus, kuriuos kaip palūkanas jis grąžindavo B. B. jis skolinosi iš kitų asmenų. Kadangi jis turėjo daug kreditorių, žmonės prašydavo grąžinti skolas, mokėti palūkanas, jis neturėjo ką daryti, tada susirasdavo žmogų, kuris galėtų paskolinti pinigų, iš to žmogaus gavęs pinigus juos atiduodavo kitiems kreditoriams. Pinigų pasiskolinti nuspręsdavo tada, kai kiti kreditoriai pradėdavo reikalauti grąžinti skolą. Jis nebuvo iš karto suplanavęs, kad skolinsis pinigų iš visų pranešime apie įtarimą nurodytų asmenų. Mintis pasiskolinti pinigų kildavo tada, kai reikėjo kitiems grąžinti palūkanas. Tada pasiskolindavo pinigų iš vieno asmens, juos atiduodavo kitam. Po to kai kitas kreditorius paprašydavo grąžinti skolą, galvodavo iš kur gauti pinigų ir pasiskolindavo iš kito asmens. Į advokato klausimą - ar vekselio surašymo metu iš B. B. gavote, vekselyje nurodytą pinigų sumą, atsakė, kad negavo. Į advokato klausimą - ar B. B. prašė pateikti duomenis apie jo gaunamas pajamas, atlyginimą, atsakė, kad neprašė. Į advokato klausimą - kodėl paskolų iš B. B. neįformino pas notarą, atsakė, kad B. B. juo pasitikėjo, be to jie apie tai nekalbėjo. Į advokato klausimą - ar B. B. klausė jo iš kur gauna pinigus, kuriuos jam atiduoda kaip palūkanas, atsakė, kad neklausdavo. Į advokato klausimą - ar dėl skolos išieškojimo B. B. kreipėsi į teismą, antstolius, atsakė, kad kiek jis žino niekur nesikreipė. Į advokato klausimą - ar B. B. jo reikalavo grąžinti pinigus, atsakė, kad taip jis jam skambindavo ir paprastai prašydavo grąžinti skolą. Jam negrasino (t. 12, b. l. 93-97).

2020-05-05 įteikus V. Š. pranešimą apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (9 veikos), jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, su juo susipažino. Kuo yra įtariamas supranta. Apie visų pranešime apie įtarimą nurodytų nusikaltimų padarymą jis jau davė parodymus ankstesnių apklausų metu. Jo parodymai teisingi jų nekeičia, tik juos papildo, kad dėl visų šių nusikaltimų padarymo jis kaltu prisipažįsta visiškai. Sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme būtų taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi ir pagal išgales atlygina nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Duomenis apie žalų atlyginimą pateiks teisme (t. 12, b. l. 98-103, 104-106).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016).

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).

Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra pasunkintas.

Pažymėtina, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti už daiktą, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis V. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. sukčiavimo būdu savo naudai įgijo svetimą B. B., D. M., N. V., D. Š., I. Š., J. P., K. N., R. R., T. T., A. V., R. B., N. G. turtą – pinigus. Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. Kaltinamojo V. Š. kaltę patvirtina paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat byloje aukščiau aptarti įrodymai: kaltinamojo paaiškinimai apie pinigų iš nukentėjusiųjų skolinimosi aplinkybes, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pateikti į bylą dokumentai – skolos rašteliai, neprotestuotini paprastieji vekseliai, vykdomieji įrašai su paprastaisiais vekseliais, kasos pajamų orderis, bankų sąskaitų išrašai, kita bylos rašytinė medžiaga. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. nuslėpė nuo nukentėjusiųjų esminę informaciją apie savo realią turtinę padėtį, kuri veikų padarymo metu buvo labai bloga, neinformavo jų apie turimus įsiskolinimus, kurių kaltinamasis veikų padarymo metu jau buvo nebepajėgus finansiškai įvykdyti. Apgaulė pasireiškė tiek kaltinamojo aktyviais veiksmais pažadant mokėti dideles palūkanas ir daliniu jų sumokėjimu, kuris padėjo įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą kaltinamuoju, taip pat melagingai nurodant, kad gautus pinigus jis ketina panaudoti verslo vystymui, nors pagal UAB „A.“ finansinės atskaitomybės dokumentus gautos piniginės lėšos šios bendrovės veikloje faktiškai nebuvo panaudotos. Taip pat kaltinamojo nutylėjimu apie savo turtinę padėtį ir šis nutylėjimas turėjo esminės įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl pinigų perdavimo kaltinamajam, kuris jau pinigų paėmimo momentu suvokė, kad neturi realios galimybės jų grąžinti ir tokiu apgaulės būdu savo naudai įgijo nukentėjusiųjų turtą.

Taigi, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. veikos dėl apgaule įgyto B. B., D. Š., J. P. turto (pinigų) teisingai kvalifikuotos kaip sukčiavimas apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi šiomis veikomis įgytas turtas viršija 250 MGL dydį, o veikos dėl apgaule įgyto D. M., N. V., I. Š., K. N., R. R., T. T., A. V., R. B., N. G. turto teisingai kvalifikuotos kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi šiomis veikomis įgytas turtas neviršija 250 MGL dydžio.

II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis įvykdė 12 nusikalstamų veikų, iš kurių 9 priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, 3 prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. V. Š. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, nukentėjusiųjų (dalyvavusių teisiamojo posėdžio metu) atsiprašė, civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, dirba. Nors kaltinamasis nedėjo daug pastangų atlyginti nukentėjusiesiems padarytų žalą, tačiau, stengdamasis sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ėmėsi priemonių, įnešė į teismo depozitinę sąskaitą pinigus padengti dalį pareikštų civilinių ieškinių.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas aplinkybes, paminėtas aukščiau, siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. Š. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (iš viso dvylika nusikalstamų veikų), padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Jų dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog kaltinamasis yra teisiamas už 12 nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių net trys yra sunkūs nusikalstamai, nepaisant to, kad kaltinamasis tiek darbovietėje, tiek sūnaus mokymo įstaigoje, teik daugiabučių bendrijos yra charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų (t. 14, b. l. 14-17), todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti gynybos prašymą ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti kaltinamajam švelnesnę nei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. Š. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį, ne mažesnę kaip trys mėnesiai, laisvės atėmimo bausmės paskirtos už kitus nusikaltimus. Toks bausmių sudėjimo būdas taikomas dėl to, kad padarytos nusikalstamos veikos stipriai nesiskiria pagal pavojingumą, šių veikų ta pati kaltės forma.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytų veikų pavojingumo, sunkumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, siekiant apsaugoti jo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus, suteikiant galimybę nenutraukti ryšių su šeima, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti iš dalies atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nuo 2020-07-01 įsigaliojo BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija, švelninanti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir turinti grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), nes nusikalstamų veikų padarymo metu (paskutinė nusikalstama veika padaryta 2018 metų pavasarį) galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims padariusiems sunkius nusikaltimus. Taigi šiuo atveju taikomos nuosprendžio priėmimo metu galiojančios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos (TAR, 2019, Nr. 2019-11177). Teismo nuomone, paskyrus kaltinamjam realią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo išvis neatidedant, V. Š. negalėtų dirbti pakankamai ilgą laiką ir negalėtų atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, taip būtų pažeisti jų interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti iš dalies atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, V. Š., padariusiam tris sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, teisiamam pirmą kartą, skirtina atlikti minimalią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas ir siekiant jam padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte ir 7 punkte.

Kaltinamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numatytais CK 6.250 straipsnyje. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 str.). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis CK nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numatytais CK 6.250 straipsnyje. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas B. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š. 55000 eurų turtinės žalos atlyginimą (t. 5, b. l. 122-123, 124-125). Ieškinys dėl 55000 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais (nukentėjusiojo B. B. pareiškimu, nukentėjusiojo B. B. parodymais, rašytiniais įrodymais). Kaltinamasis pripažįsta, kad yra skolingas B. B. 55000 eurų. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. R. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š. 6000 eurų turtinės žalos atlyginimą (t. 4, b. l.131-134, 135-136). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais (nukentėjusiojo R. R. pareiškimu, nukentėjusiojo R. R. parodymais, rašytiniais įrodymais). Kaltinamasis pripažįsta, kad yra skolingas R. R.. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė pakvitavimą (t. 14, b. l. 31), kuris patvirtina, jog kaltinamasis grąžino R. R. 100 eurų. Civilinis ieškinys tenkinamas dalyje dėl 5900 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. T. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š. 9100 eurų turtinės žalos atlyginimą (t. 4, b. l. 156-160, 161-162). Ieškinys dėl 9100 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais (nukentėjusiojo T. T. pareiškimu, nukentėjusiojo T. T. parodymais, rašytiniais įrodymais). Kaltinamasis pripažįsta, kad yra skolingas T. T. 9100 eurų. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas F. A. U. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š. 5500 eurų turtinės žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 170-174, 175-176). Nukentėjusysis F. A. U. teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad šiai dienai V. Š. yra skoloje 5000 eurų, prašė šią sumą priteisti iš kaltinamojo (t. 13, b. l. 184). Civilinis ieškinys tenkinamas dalyje dėl 5000 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. V. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š. 6999 eurų turtinės žalos atlyginimą (t. 4, b. l. 28-31, 32-33). Ieškinys dėl 6999 eurų turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje surinktais įrodymais (nukentėjusiojo N. V. pareiškimu, nukentėjusiojo N. V. parodymais, rašytiniais įrodymais). Kaltinamasis pripažįsta, kad yra skolingas N. V. 6999 eurų. Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š. 21700 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (t. 13, b. l. 161-163). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino, kad jam padaryta 19200 eurų turtinė žala ir 10000 eurų neturtinė žala, civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Kaltinamasis pripažįsta, kad yra skolingas J. P. 19200 eurų. Todėl, viso tenkinamas civilinis ieškinys dalyje dėl 19200 eurų turtinės žalos iš kaltinamojo V. Š..

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Nors nukentėjusysis J. P. prašo iš kaltinamojo V. Š. priteisti 10000 eurų neturtinę žalą, kurią motyvuoja tuo, jog, atidavęs V. Š. visas savo santaupas, turėjo išvykti dirbti į užsienį, kad galėtų uždirbti pinigų, išlaikyti vaikus, įrengti jiems kambarį, dėl to vaikų nematė, taip pat išvažiuojant dirbti į užsienį turėjo parduoti savo automobilį, tačiau teismas, remdamasis nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, vadovaudamasis bendraisiais sąžiningumo, proporcingumo, teisingumo bei protingumo teisės principais mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė.

Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Teismas, įvertina tai, kad dėl prarasto turto nukentėjusysis turėjo nepatogumų, patyrė emocinį sukrėtimą, nukentėjo jo šeimos interesai, todėl darytina išvada, kad 500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą psichologinį diskomfortą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.

Kaltinamojo gynėjas advokatas Vytautas Agintas 2020-09-11 ir 2020-09-28 lėšų pervedimo nurodymais į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 3100,00 Eur kaltinamojo padarytos turtinės žalos atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo yra pareiškę B. B., R. R., F. A. U., N. V. ir J. P., jų pareikštų reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo bendra suma sudaro iš viso 101199 Eur, teismas sprendžia, kad pervesta suma paskirstytina nurodytiems civiliniams ieškovams, proporcingai jų pareikštų turtinių reikalavimų sumai, patenkinant apie 3 proc. jų pareikštų turtinių reikalavimų:

B. B. pervedant 1680 Eur, R. R. - 179 Eur, T. T. – 276 Eur, F. A. U. – 152 Eur, N. V. – 213 Eur, J. P. – 600 Eur, iš viso 3100 Eur iš teismo depozitinės sąskaitos, į civilinių ieškovų nurodytas banko sąskaitas, atitinkamai šiomis sumomis mažinant iš kaltinamojo šiems civiliniam ieškovams priteistinas turtinės žalos sumas.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2019-07-29 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. Š. priklausančią buto dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir į 1/80 žemės sklypo dalį, priklausančią V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. Š., esančią adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 11, b. l.154-157, 160-165, 166-167). Laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo ne kartą pratęstas, paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-03 nutartimi nuo 2020-07-29 iki 2020-10-29 (t. 11, b. l. 176-178,181-182, t. 12, b. l.9-11, 12-13, t. 13, b. l. 139-140). Atsižvelgiant į patenkintus civilinius ieškinius, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas minėtam turtui iki kol bus įvykdyti priteisti civiliniai ieškiniai.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratos metu paimti daiktai: 2014-07-07 reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp V. Š. ir K. G., reikalavimo perleidimo 2014-07-07 sutartis, sudaryta tarp V. Š. ir A. G., akcijų pirkimo-pardavimo 2014-07-07 sutartis, sudaryta tarp K. G., A. G. ir V. Š., A4 formato raudonos spalvos lapas su rankraštiniai užrašais prie 2019-10-15 kratos protokolo; skaitmeninės laikmenos – CD (1 vnt.) prie 2019-09-23 rašto Nr. S-19/12780C su AB „Šiaulių“ bankas pateikta informacija, CD (1 vnt.) prie 2019-03-15 rašto Nr. S/2010 su AB Swedbank bankas pateikta informacija, CD (2 vnt.) su informacija pagal 2020-01-03 tarnybinį pranešimą, esantys 13-ojo tomo gale, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (B. B. epizodas) – 6 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio l dalį (D. M. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio l dalį (N. V. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. Š. epizodas) – 6 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio l dalį (I. Š. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. P. epizodas) – 6 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio l dalį (K. N. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio l dalį (R. R. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio l dalį (T. T. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio l dalį (A. V. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio l dalį (R. B. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 182 straipsnio l dalį (N. G. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir V. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, V. Š. bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. nedelsiant turi atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo B. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. Š. 53320 (penkiasdešimt tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. Š. 5721 (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. Š. 8824 (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt keturis) eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Filiberto A. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. Š. 4848 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. Š. 6786 (šešis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis) eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. Š. 18600 (aštuoniolika tūkstančių šešis šimtus) eurų turtinei žalai ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pervesti iš teismo depozitinės sąskaitos į B. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1680,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Pervesti iš teismo depozitinės sąskaitos į R. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 179,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis) eurus turtinės žalos atlyginimo.

Pervesti iš teismo depozitinės sąskaitos į T. T. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 276,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis) eurus turtinės žalos atlyginimo.

Pervesti iš teismo depozitinės sąskaitos į F. A. U. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 152,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du) eurus turtinės žalos atlyginimo.

Pervesti iš teismo depozitinės sąskaitos į N. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 213,00 Eur (du šimtus trylika) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Pervesti iš teismo depozitinės sąskaitos į J. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (šešis šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Pratęsti nuosavybės teisės apribojimą V. Š. turtui, tai yra V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. Š. priklausančiai buto daliai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/80 žemės sklypo daliai, priklausančiai V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. Š., esančiai adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iki kol bus įvykdyti priteisti civiliniai ieškiniai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratos metu paimtus daiktus: reikalavimo perleidimo 2014-07-07 sutartis (2 vnt.), akcijų pirkimo-pardavimo 2014-07-07 sutartį, A4 formato raudonos spalvos lapą su rankraštiniai užrašais prie 2019-10-15 kratos protokolo; skaitmenines laikmenas (4 vnt.), esančius 13-ojo tomo gale, palikti saugoti byloje.

Nuosprendžio dalį dėl pinigų pervedimo iš teismo depozitinės sąskaitos į civilinių ieškovų banko sąskaitas pavesti vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė