Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, e2FB-571-618/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-23
Bylos Nr.: e2FB-571-618/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-09040-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas: V. Š.
Suinteresuotas asmuo: A. V., J. Š., N. G., J. B., A. L., J. P., B. B., N. V., T. G., D. M., G. K., R. R., R. B., T. T., R. M., A. J., I. Š., R. V., A. G., D. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum Finance“, V. M., V. P., S. S., R. Š., R. S., „Luminor Bank“ AS
Advokatai: Donatas Lengvinas, Irmantas Balčiūnas

Kategorijos

3.1.12.10Įteikimas viešo paskelbimo būdu

Civilinė byla Nr. e2FB-571-618/2019Proceso Nr. 2-06-3-09040-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.10.; 3.4.2.6.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,

sekretoriaujant Kristinai Matiuchovai, Aistei Marcijonaitei, Joanai Runelienei, Kornelijai Butkutei,

dalyvaujant pareiškėjui V. Š., jo atstovams advokatei V. G., advokatui Irmantui Balčiūnui,

suinteresuotiems asmenims A. V., jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui, N. G., J. B., R. S., R. Š., S. S., R. R., R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys J. Š., N. G., J. B., A. V., A. L., J. P., B. B., N. V., T. G., D. M., G. K., R. R., R. B., T. T., R. M., A. J., I. Š., R. V., A. G., D. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum Finance“, G. K., V. M., V. P., S. S., R. Š., R. S., „Luminor Bank“ AS, veikiantis per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Arms“, antstolis J. P., antstolė V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratorių skirti teismo nuožiūra. Nurodė, jog priežastys, sukėlusios nemokumą, yra tai, kad jis yra UAB „Antajus“ akcininkas ir direktorius. Nuo 2017 m. UAB „Antajus“ finansinė padėtis pradėjo blogėti, įmonės gaunamo pelno nepakako mokesčiams sumokėti. Pareiškėjas, tikėdamasis, kad įmonės veikla atsigaus kaip fizinis asmuo skolinosi pinigus iš kitų fizinių asmenų pagal vekselius. UAB „Antajus“ prekes įmonės veiklai iš tiekėjų gaudavo su mokėjimo atidėjimu, tačiau ilgainiui nebepajėgė atsiskaityti su tiekėjais, todėl pareiškėjas taip pat skolinosi pinigines lėšas iš fizinių asmenų, kad padengtų įmonės skolas tiekėjams. UAB „Antajus“ finansinei situacijai nepagerėjus, pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o pats pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą. Suėjus vekseliuose nurodytiems atsiskaitymo terminams, pareiškėjas neišgali dengti skolų kreditoriams. Pareiškėjas nurodo, kad jo kreditoriniai įsipareigojimo sudaro 227 645,69 Eur, jis taip pat uri mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Pareiškėjo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas AB „Luminor Bank“, jam priklauso 1 000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Antajus“ akcijų, kurių vertė po 2,90 Eur/vnt. Pareiškėjas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėjas dirba pagal verslo liudijimą statybos baigimo apdailos ir valymo darbus, jo pajamas sudaro 365,00 Eur per mėnesį. Jis taip pat dirba UAB „Antajus“ kol įmonei bus iškelta bankroto byla, jam mokamas 45,48 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Nurodo, kad jis turi nepilnamečius vaikus L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-18 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-9843-639/2018 iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį ir 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo UAB „Antajus“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Iš pradžių įmonės veikla klostėsi gerai, tačiau apie 2017 m. pradėjo prastėti. Pažymėjo, kad apie 2016 m. jis sudarė sandorį su Lenkijos piliečiu dėl medžioklinių uniformų gamybos, kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. minėtam asmeniui perdavė apie 40 000,00 Eur UAB „Antajus“ piniginių lėšų. Šio sandorio pasėkoje Lenkijos pilietis jam liko skolingas 60 000,00 Eur. Siekdamas pagerinti įmonės veiklą, jis skolinosi pinigines lėšas iš fizinių asmenų. Pareiškėjas nurodo, kad dalį gautų piniginių lėšų, t.y. apie 20 000,00 Eur, skyrė įmonės veiklai, o dalį piniginių lėšų naudojo turimiems kreditoriams reikalavimams padengti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas savo kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, kadangi jau turėdamas prievolę AB „Luminor Bank“ pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitoms kredito įstaigoms toliau didino savo finansinius įsipareigojimus skolindamasis pinigines lėšas iš fizinių asmenų. Nors pareiškėjas teigia, kad skolos kreditoriui AB „Luminor Bank“ neturi, kadangi įmokas bankui moka sutuoktinė J. Š., tačiau 2018-08-28 pažymos duomenimis sutuoktinių solidarūs įsipareigojimai bankui sudaro 53 735,47 Eur. Pateiktame pareiškime pareiškėjas tik formaliai ir deklaratyviai nurodo, kad iš fizinių asmenų pasiskolintos piniginės lėšos buvo skirtos UAB „Antajus“ veiklai atgaivinti, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kur panaudojo gautas pinigines lėšas, todėl jos galimai buvo naudojamos ne pagal paskirtį. Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-11 nutartimi UAB „Antajus“ iškelta bankroto byla. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 58 551,00 Eur. Tai reiškia, jog pareiškėjui pasiskolintas pinigines lėšas iš tiesų panaudojus įmonės veiklai, pastaroji nebūtų bankrutavusi – iš pasiskolintų piniginių lėšų pareiškėjui padengus UAB „Antajus“ įsipareigojimus dar būtų likusi 169 094,00 Eur suma. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018-04-30 iki 2018-06-21 pareiškėjas iš UAB „Antajus“ į savo banko sąskaitą pervedė 3 250,00 Eur, 2018-06-28 Z. R. M. grąžino pareiškėjui 3 000,00 Eur skolą, tačiau pareiškėjas šių piniginių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais neskyrė. 2017-07-16, 2017-07-17 ir 2017-08-02 mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Kelionės ir poilsis“ 2 438,18 Eur ir galimai įsigijo kelionę, vietoje to, kad atsiskaitytų su kreditoriais. Tokie pareiškėjo veiksmai yra laikytini nesąžiningais. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad hipotekos lakštu antriniu įkeitimu pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeistas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nenurodo, koks šio buto likimas. 2018-07-25 tarp pareiškėjo ir sutuoktinės J. Š. sudaryta vedybų sutartis yra galimai fiktyvi. Be to, šios sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad vedybų sutartis pasibaigia nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Pareiškėjas nurodo, kad su sutuoktine gyvena skyrium ir bendro ūkio neveda, todėl laikytina, kad ši sutartis yra pasibaigusi. Abejonių kelia ir 2018-07-18 teismo įsakymas, kuriuo iš pareiškėjo priteistas 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas J. Š.. Šis įsiskolinimas galimai formalus. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jis 2018-08-29 reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė K. N. kreditorinį reikalavimą pareiškėjo V. Š. atžvilgiu. K. N. jam sakė, jog pinigines lėšas pareiškėjas skolinosi įmonės veiklai vykdyti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog byloje esantys duomenys, patvirtina, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, priešingai nei nurodė kreditoriams, pasiskolintų piniginių lėšų į UAB „Antajus“ veiklą neinvestavo. Be to, pareiškėjas žinodamas, kad negali grąžinti turimų skolų, toliau skolinosi pinigines lėšas taip blogindamas savo turtinę padėtį.

3. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas teigia, jog jo kreditoriniai įsipareigojimai, kurie kilę daugiausiai iš vekselių, sudaro 220 397,87 Eur, tačiau kartu su pareiškimu pateikė tik 9 asmenims išduotus vekselius, iš viso 89 525,00 Eur sumai. Duomenų, pagrindžiančių kitus įsiskolinimus pareiškėjas nepateikia. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjo pateikti vekseliai savaime neįrodo jo įsipareigojimų vekselių turėtojams. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Pareiškėjas išdavė tris vekselius, kuriuose nebuvo laikomasi privalomos notarinės formos reikalavimų, t.y. 2018-07-01 vekselis B. B. 50 000,00 Eur sumai, 2018-07-19 vekselis T. G. 3 300,00 Eur sumai ir 2018-08-18 vekselis R. B. 7 225,00 Eur sumai. Tokiu būdu pareiškėjo išduoti vekseliai 60 525,00 Eur sumai yra negaliojantys ir niekiniai. Kiti pareiškėjo išduoti vekseliai nėra realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka, todėl yra praradę vekselio galią ir patys savaime jokių pareigų pareiškėjui nesukelia. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad vekselių turėtojai būtų pareiškę pareiškėjui reikalavimus sumokėti vekseliuose nurodytas sumas, nėra. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas iš tiesų kada nors būtų gavęs į bylą pridėtuose vekseliuose nurodytas sumas, t. y. kad tarp jo ir vekselių turėtojų egzistuoja paskolos teisiniai santykiai. Pareiškėjo gautos piniginės lėšos neatsispindi jo banko sąskaitos išrašuose, todėl manytina, kad jos turėjo būti gautos grynaisiais pinigais, ir atitinkamai dengiant UAB „Antajus“ skolinius įsipareigojimus - įnešamos į įmonės sąskaitą bei apskaitytos buhalteriniuose dokumentuose. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog įnešė pinigines lėšas į UAB „Antajus“ sąskaitas ir kad jos buvo naudojamos įmonės skoliniams įsipareigojimams padengti. Taigi, pareiškime nurodytas įsiskolinimas 178 105,00 Eur sumai yra nepagrįstas ir neįrodytas. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog nors likusi – 42 292,87 Eur – skolos suma iš esmės pagrindžiama prie pareiškimo pridedamais dokumentais, tačiau pareiškėjas yra pajėgus įvykdyti šiuos įsipareigojimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise su sutuoktine J. Š. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 114 979,00 Eur bei 1/80 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 494 000,00 Eur. Vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu, atidalijus sutuoktinių turtą, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 60 577,00 Eur vertės nekilnojamojo turto. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skola kreditoriams sudaro 42 292,87 Eur, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) reikalavimus dėl galimybės fiziniam asmeniui kelti bankroto bylą.

4. Suinteresuotas asmuo A. V. nurodo, kad pareiškėjo veiksmai per trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo neatitinka sąžiningumo reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1431-796/2018 UAB „Antajus“ iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad įmonės skolinių įsipareigojimų suma – 58 551,00 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad jo skoliniai įsipareigojimai, kuriuos jis prisiėmė siekdamas padengti UAB „Antajus“ skolas, yra 220 397,87 Eur, t.y. net 3,76 karto viršija įmonės skolinių įsipareigojimų sumą. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui paskolų būdu, gavus 220 397,87 Eur, šių piniginių lėšų būtų užtekę ne tik padengti UAB „Antajus“ įsiskolinimus kreditoriams, bet ir toliau vykdyti įmonės veiklą. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Antajus“ buvo iškelta bankroto byla, darytina išvada, kad pareiškėjas neskyrė nurodytų piniginių lėšų įmonės skoliniams įsipareigojimams dengti arba panaudojo jas kitiems – su įmonės kreditorių reikalavimų vykdymu nesusijusiems – tikslams. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad dalis vekselių išrašyti po to, kai buvo kreiptasi dėl bankroto bylos UAB „Antajus“ iškėlimo, t.y. pareiškėjas į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kreipėsi 2018-08-08, o vekselis R. B. dėl 7 225,00 Eur sumos išduotas 2018-08-18, R. R. - dėl 1 950,00 Eur sumos išduotas 2018-08-25. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas pinigines lėšas skolinosi jau žinodamas, kad savo skolinių įsipareigojimu padengti jis nesugebės. Pavyzdžiui, pareiškėjas turėdamas 11 700,00 Eur įsiskolinimą A. V., po to, kai šis pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, vietoje to, kad siektų grąžinti susidariusią skolą, prisiėmė naujus įsipareigojimus: 2018-07-01 išdavė vekselį B. B. 50 000,00 Eur sumai, 2018-07-19 - T. G. 3 300,00 Eur sumai, 2018-08-18 - R. B. 7 225,00 Eur sumai, 2018-08-02 ir 2018-08-03 - dar 4 vekselius T. T. iš viso 9 100,00 Eur sumai.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. V. ir jo atstovas su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis yra medžiotojas, pirkdavo prekes iš pareiškėjo įmonės UAB „Antajus“, pareiškėją pažįsta apie 5 metus. Pareiškėjas pinigines lėšas iš jo skolinosi keletą kartų, nurodydamas, kad piniginės lėšos reikalingos verslo sandoriui. Pinigines lėšas pareiškėjas pasiskolino 2018 m. balandžio mėn. ir turėjo grąžinti per mėnesį laiko. Šalys iš viso buvo sudariusios 3 vekselius: 2 vekselius 4 000,00 Eur sumai ir vieną vekselį 2 000,00 Eur sumai.

Atsiliepimas

6. Suinteresuoti asmenys D. M., J. P., I. Š., D. Š., R. R., T. T., N. V. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo veiksmai paskutinių trejų metų laikotarpiu neatitinka sąžiningumo reikalavimų. Pareiškėjas savo nemokumą grindžia tuo, kad jis kaip fizinis asmuo skolinosi pinigus iš fizinių asmenų siekdamas papildyti UAB „Antajus“, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku jis buvo, apyvartines lėšas, taip pat įmonės vardu įsigyti prekes bei atsiskaityti su UAB „Antajus“ kreditoriais. Vis dėlto, be į bylą pateiktų vekselių, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškime nurodytas nemokumo priežastis. Nors pareiškėjas nurodo, kad jo turimi skoliniai įsipareigojimai sudaro iš viso 220 397,87 Eur, tačiau nepateikia įrodymų apie šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „Antajus“ veiklai vykdyti, nedetalizuoja, su kokiais UAB „Antajus“ kreditoriais jis atsiskaitė, kiek ir kokių prekių įmonė įsigijo, kada ir kokiu būdu šios prekės buvo realizuotos, ar už šias prekes po realizacijos buvo atsiskaityta, jeigu ne - kas tapo UAB „Antajus“ debitoriais ir t.t. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kodėl neva finansuodamas įmonę iš gautų paskolų jis pats netapo UAB „Antajus“ kreditoriumi. Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1431-796/2018 bendra BUAB „Antajus“ patvirtinta kreditinių reikalavimų suma sudaro 58 551,00 Eur. Ši suma yra net 3,76 karto mažesnė už pareiškėjo nurodomą 220 397,87 Eur skolinių įsipareigojimų sumą. Tai reiškia, kad pareiškėjo pasiskolintų piniginių lėšų turėjo pakakti ne tik padengti turimus BUAB „Antajus“ įsiskolinimus kreditoriams, bet toliau vykdyti įmonės komercinę ūkinę veiklą, juolab, kad didžiąją dalį piniginių lėšų pareiškėjas pasiskolino UAB „Antajus“ jau esant nemokiai, t.y. prieš bankroto bylos iškėlimą. Be to, tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų išleidęs 220 397,87 Eur UAB „Antajus“ naudai, bankroto byloje būtų nustatyta, jog pareiškėjas yra įmonės kreditorius, įmonė įsigijo prekių už 220 397,87 Eur, kurių nerealizavo arba už kurias įmonės debitoriai liko neatsikaitę. Minėti duomenys bankroto byloje nenustatyti, todėl tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo gautos piniginės lėšos nebuvo įneštos į įmonės banko sąskaitas ar kasą, nebuvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje ir panaudotos vykdant skolinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad dalis vekselių buvo išduoti jau po bankroto bylos UAB „Antajus“ iškėlimo. Taigi, pareiškėjo aplinkybės, neva sukėlusios jo nemokumą, yra nepagrįstos, neįrodytos ir neatitinka tikrovės.

7. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjas pinigines lėšas skolinosi jau turėdamas kreditorinių įsipareigojimų AB „Luminor bank“ būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Be to, pareiškėjas pinigines lėšas skolinosi jau žinodamas, kad savo skolinių įsipareigojimų padengti jis nesugebės. Pavyzdžiui, pareiškėjas turėdamas 11 700,00 Eur įsiskolinimą A. V., prisiėmė naujus įsipareigojimus - 2018-07-01 išdavė vekselį B. B. 50 000,00 Eur sumai, 2018-07-19 - T. G. 3 300,00 Eur sumai, 2018-08-18 - R. B. 7 225,00 Eur sumai, 2018-08-02 ir 2018-08-03 - dar 4 vekselius T. T. iš viso 9 100,00 Eur sumai. Taigi, pareiškėjas net neketino vykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir vietoj to, kad būtų stengęsis grąžinti skolas ankstesniems kreditoriams, sąmoningai prisiėmė naujus kreditorinius įsipareigojimus, kurių įvykdymas realiai buvo neįgyvendinamas. Tokiais veiksmais pareiškėjas sąmoningai apsunkino savo finansinę padėtį ir ją nuslėpė nuo būsimų ar esamų kreditorių. Panaudodamas apgaulę bei pateikdamas kreditoriams neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę pareiškėjas sistemiškai prisiėmė vis naujų skolinių įsipareigojimų suvokdamas, jog nesugebės jų įvykdyti suėjus mokėjimo terminams. Tokie pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi sąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, bet ir turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjas galimai sukčiavo siekdamas įgyti didelės vertės svetimą turtą ir išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Prieš pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas iš UAB „Antajus“ atsiskaitomosios sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą persivedė pinigines lėšas, kurias iš karto išgrynindavo, t.y. laikotarpiu nuo 2018-04-30 iki 2018-06-21 pareiškėjas iš UAB „Antajus“ banko sąskaitos sau pervedė iš viso 3 250,00 Eur.

Šalies argumentai

8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. R. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jis pareiškėją pažįsta nuo 2000 m., pareiškėjas remontuodavosi savo transporto priemones R. R. autoservise. Skolindamasis pinigines lėšas pareiškėjas nurodė, kad jos skirtos verslui – prekių pirkimui. Iš pradžių pareiškėjas žodinio susitarimo pagrindu pasiskolino nedidelę piniginių lėšų sumą – apie 1 000,00 Eur – 1 500,00 Eur. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmuosius kartus paskolintas pinigines lėšas pareiškėjas grąžindavo, tačiau vėliau paskolintų pinigų nebegrąžino, nurodydamas įvairiausias negrąžinimo priežastis.

9. Suinteresuoti asmenys D. M., J. P., I. Š., D. Š., T. T., N. V. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims ir jų atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo „Luminor Bank“ AS, veikiantis per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu į pareiškimą prašo klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo išnagrinėti savo nuožiūra. Nurodo, kad tarp pareiškėjo, jo sutuoktinės J. Š. ir banko 2007-04-16 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjui ir J. Š. suteiktas 324 000,00 Lt būsto kreditas. 2018-10-29 dienai negrąžinto kredito likutis sudaro 53 627,96 Eur, įsipareigojimai pagal kreditavimo sutartį vykdomi tinkamai, t.y. pareiškėjas neturi pradelstų mokėjimų. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

11. Suinteresuotas asmuo BUAB „Antajus“ atsiliepimu į pareiškimą neprieštarauja ir sutinka, kad pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

12. Suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas ir jos vyras yra pažįstami. Pareiškėjas klausė jos vyro, ar pastarasis pažįsta asmenį, kuris galėtų pareiškėjui paskolinti piniginių lėšų. Jos vyras nurodė, kad pinigines lėšas pareiškėjui gali paskolinti ji. N. G. nurodė, kad pareiškėjui paskolino 7 000,00 Eur, pareiškėjas įsipareigojo grąžinti 8 000,00 Eur. Ši paskola buvo suteiktas mėnesiui laiko. Pareiškėjas nustatytu terminu piniginių lėšų negrąžino. Kadangi jie praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, šalys susitarė perrašyti vekselius.

13. Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad yra medžiotojas, su pareiškėju susipažino pirkdamas ginklus pareiškėjo parduotuvėje. Pinigines lėšas pareiškėjas iš jo pradėjo skolintis 2017 m. viduryje, nurodydamas, kad už pasiskolintas pinigines lėšas ketina pirkti ginklų bei optikos prietaisų Baltarusijoje, kuriuos parduos Norvegijoje. Pirmąjį kartą pareiškėjas pasiskolino 8 000,00 Eur dviejų mėnesių laikotarpiui, šalys sudarė kelis vekselius. Suėjus terminui pareiškėjas grąžino tik dalį piniginių lėšų, todėl, kai po kelių mėnesių, pareiškėjas vėl norėjo pasiskolinti 6 000,00 Eur, šalys sudarė notarinius vekselius. Minėtas vekselis buvo sudarytas 16 8000,00 Eur sumai – ši suma apėmė visas pareiškėjo pasiskolintas ir negrąžintas pinigines lėšas, t.y. ir tas pinigines lėšas, kurių pareiškėjas negrąžino pagal ankstesniu vekselius.

14. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ji ir jos sutuoktinis yra pareiškėjo sutuoktinės J. Š. tėvų draugai, pareiškėją pažįsta apie 20 metų. Ji žodinio susitarimo pagrindu 2018 m. birželio mėn. viduryje paskolino pareiškėjui 5 000,00 Eur, kuriuos pareiškėjas įsipareigojo grąžinti per dvi savaites. Pareiškėjas jai grąžino 1 000,00 Eur ir paprašė paskolinti dar 150,00 Eur. Tuo metu, kai jis grąžino 1 000,00 Eur, šalys sudarė vekselį negrąžintai skolai, t.y. 4 150,00 Eur sumai.

15. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jis yra pareiškėjo sutuoktinės J. Š. mamos kaimynas, pareiškėją pažįsta apie 3 metus – 5 metus. Jis pareiškėjui paskolino 2 000,00 Eur.

16. Suinteresuotas asmuo UAB „Ferratum Finance“ atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

17. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

18. Suinteresuoti asmenys J. Š., A. L., B. B., T. G., G. K., R. B., R. M., A. J., I. Š., R. V., A. G., G. K., V. M., V. P., UAB „Baltic Arms“, antstolė V. V. atsiliepimų į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas

19. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „mokus“ apibrėžtas kaip „galintis mokėti, turintis iš ko mokėti“, o „mokumas“ – kaip „mokamasis pajėgumas“. Taigi nemokumas yra priešinga būsena – nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. <...> Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

20. Taigi, nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus. Plėtodamas minėtą praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, teismas turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Tai reiškia, kad nutartyje, kurioje išsprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, turi būti nurodyta, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus įsipareigojimus. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmens gaunamos pajamos, dalį jų skiriant skolinių įsipareigojimų vykdymui, leidžia jam per protingą laikotarpį įvykdyti šiuos įsipareigojimus, turi aiškiai apibrėžti, koks laikotarpis, teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra laikomas protingu. <...> Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-03-01 pareiškėjas išdavė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo iki 2018-05-02 sumokėti K. N. 1 600,00 Eur, 2 950,00 Eur, 2 950,00 Eur, 2018-06-13 - paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018-06-31 sumokėti K. N. 1 000,00 Eur, iš viso 8 500,00 Eur. 2018-08-29 tarp K. N. ir R. Š. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria K. N. perleido R. Š. reikalavimo teises į pareiškėją. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-08 sprendimu už akių iš pareiškėjo priteista 8 500 Eur skolos, 143,70 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 8 643,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194,00 Eur bylinėjimosi išlaidų R. Š.. 2018-03-16 pareiškėjas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018-04-04 sumokėti G. K. 1 400,00 Eur. 2018-05-04 pareiškėjas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018-05-30 sumokėti A. L. 1 500,00 Eur. 2018-06-20 tarp pareiškėjo ir D. M. sudarytas susitarimas, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo iki 2018-07-20 grąžinti D. M. 5 500,00 Eur skolą. Pareiškėjas V. Š. 2018-06-18, 2018-06-19, 2018-06-20 išdavė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo iki 2018-07-18 sumokėti N. G. po 2 567,00 Eur, 2018-06-21 - paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018-07-18 sumokėti N. G. 350,00 Eur, iš viso 8 051,00 Eur. 2018-07-01 pareiškėjas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018-08-30 sumokėti B. B. 50 000,00 Eur. 2018-07-09 pareiškėjas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018-08-19 sumokėti T. G. 3 300,00 Eur. 2018-08-01, 2018-08-02, 2018-08-03 pareiškėjas išdavė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo iki 2018-08-31 sumokėti T. T. po 2 900,00 Eur, 2018-08-04 - paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018-08-31 sumokėti T. T. 400,00 Eur, iš viso 9 100,00 Eur. 2018-08-04, 2018-08-05, 2018-08-06 pareiškėjas išdavė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo iki 2018-09-05 sumokėti N. V. po 2 333,00 Eur, iš viso 6 999,00 Eur. 2018-08-18 pareiškėjas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018-09-03 sumokėti R. B. 7 225,00 Eur. 2018-08-25 pareiškėjas išdavė tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo iki 2018-12-12 sumokėti R. R. 2 050,00 Eur, iki 2019-03-26 – 2 000,00 Eur, iki 2018-10-26 – 1 950,00 Eur. Byloje taip pat pateiktas 2023-08-18 vekselis, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo iki 2023-12-19 sumokėti R. R. 2 000,00 Eur. Antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/18/00838, vykdoma pagal 2018-05-22 notaro vykdomąjį įrašą Nr. 1-1411 dėl 16 884,46 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo J. B. naudai, skolos likutis 16 780,00 Eur. Antstolės V. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0162/18/00874, vykdoma pagal Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2018-08-28 vykdomąjį įrašą Nr. 2796 dėl 2 523,11 Eur skolos ir 1,24 Eur palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo I. Š. naudai. Antstolė taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0162/18/00875 pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2018-08-27 vykdomąjį įrašą Nr. 4982 dėl 2 526,01 Eur skolos ir 1,66 Eur palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo I. Š. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0162/18/00876 pagal Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro 2018-08-24 vykdomąjį įrašą Nr. 3956 dėl 2 521,29 Eur skolos ir 2,49 Eur palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo I. Š. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0162/18/00877 pagal Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro 2018-08-28 vykdomąjį įrašą Nr. 10400 dėl 2 516,74 Eur skolos ir 1,246 Eur palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo I. Š. naudai. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-19 sprendimu už akių iš pareiškėjo priteista 11 700,00 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 11 700,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 301,00 Eur bylinėjimosi išlaidos A. V.. Teismo sprendime nurodoma, jog 2018-04-05 pareiškėjas išdavė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo iki 2018-05-05 sumokėti A. V. 2 300,00 Eur ir 4 800,00 Eur, 2018-04-11 - paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2018-05-11 sumokėti A. V. 4 600,00 Eur. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-18 teismo įsakymu iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018-07-18 iki sūnaus pilnametystės bei 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėn. 2007-04-16 tarp pareiškėjo, J. Š. ir „Luminor Bank“ AS, veikiančio per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjui ir J. Š. suteiktas 324 000,00 Lt kreditas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Prievolė bankui vykdoma tinkamai, įsiskolinimo pareiškėjas neturi. Pareiškėjo skola UAB „Ferratum Finance“ sudaro 1 285,25 Eur, antstoliui J. P. - 1 446,81 Eur vykdymo išlaidų, antstolei V. V. – 1 345,96 Eur vykdymo išlaidų. Taigi, pareiškėjo skola aukščiau nurodytiems kreditoriams sudaro iš viso 159 727,80 Eur.

22. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo skola kreditoriui J. P. sudaro 21 700,00 Eur, G. K. – 21 000,00 Eur, R. M. – 1 000,00 Eur, A. J. – 1 500,00 Eur, R. V. – 1 100,00 Eur, A. G. – 3 000,00 Eur, D. Š. – 15 000,00 Eur, UAB „Baltic Arms“ – 3 546,70 Eur, V. M. – 3 000,00 Eur, V. P. – 1 500,00 Eur, S. S. – 2 000,00 Eur, R. S. – 4 150,00 Eur, iš viso 78 406,70 Eur. Taigi, bendra pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams suma yra 238 134,50 Eur.

23. Pareiškėjui bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 1/82 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui priklauso 1 000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Antajus“ akcijų, kurių vertė po 2,90 Eur/vnt. Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. UAB „Antajus“ iškelta bankroto byla. VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėjas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Pareiškėjas verčiasi individualia statybos apdailos ir valymo darbų veikla. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA.

24. Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42, p. 156–167; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Taisyklė, kuri nustato reikalavimą vertinti asmens sąžiningumą, yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, pagal ją bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

26. Suinteresuoti asmenys A. V., D. M., J. P., I. Š., D. Š., R. R., T. T., N. V. nurodo, jog nors pareiškėjas teigia, kad iš kreditorių gautas pinigines lėšas jis panaudojo UAB „Antajus“ veiklai vykdyti, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste. Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas, neatskleidžia informacijos apie egzistuojančias FABĮ5 straipsnio 8 dalyje nurodytas sąlygas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015).

27. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Bendradarbiavimo principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti proceso ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo.

28. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme daugiausia apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi, asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

29. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo prašymo turinį matyti, kad pareiškėjas nurodo, jog jo nemokumą sukėlė tai, kad 2017 m. pablogėjus UAB „Antajus“ finansinei būklei jis kaip fizinis asmuo skolinosi pinigus iš kitų fizinių asmenų pagal vekselius, kuriuos panaudojo UAB „Antajus“ veiklai bei atsiskaitymams su tiekėjais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės negalėjo tiksliai įvardyti, kaip susidarė jo skoliniai įsipareigojimai. Vienas vertus, jis teigė, jog pinigines lėšas iš kreditorių skolinosi UAB „Antajus“ veiklai vykdyti, tačiau, kita vertus, pažymėjo, kad dalis pasiskolintų piniginių lėšų buvo skirta ankstesniems kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Pastarosios aplinkybės, pareiškėjas pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nurodęs nebuvo.

30. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pareiškėjas nurodė, jog jam prireikė skolintis pinigines lėšas UAB „Antajus“ veiklai vykdyti dėl nepavykusio įmonės sandorio su Lenkijos piliečiu, tačiau pareiškėjas negalėjo įvardinti tikslių šio sandorio sudarymo aplinkybių, sandorio datos, nurodyti minimo Lenkijos piliečio vardo pavardės, gyvenamosios vietos, pateikti šį sandorį pagrindžiančių duomenų. Be to, pastebėtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas Lenkijos pilietis UAB „Antajus“ skolingas 60 000,00 Eur, tačiau vėliau teigė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. UAB „Antajus“ šiam asmeniui pervedė 40 000,00 Eur, t.y. pareiškėjas nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes.

31. Iš byloje pateiktų UAB „Antajus“ banko sąskaitos išrašų ir kasos knygos už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki bankroto bylos UAB „Antajus“ iškėlimo 2018-10-11 nenustatyta, kad pareiškėjas būtų paėmęs nuo 40 000,00 Eur iki 60 000,00 Eur UAB „Antajus“ piniginių lėšų, kurios galėjo būti skirtos aukščiau nurodytam sandoriui. UAB „Antajus“ kasos knygos duomenimis iš įmonės kasos paimtos piniginės lėšos buvo pervestos į UAB „Antajus“ banko sąskaitą, panaudotos atsiskaitymui su darbuotojais arba kitiems tiksliai įvardintiems atsiskaitymams. UAB „Antajus“ banko išrašų duomenimis nustatyta, kad UAB „Antajus“ piniginės lėšos bankiniu pavedimu buvo pervestos konkretiems fiziniams ar juridiniams asmenims, o išgrynintų piniginių lėšų panaudojimas, kaip nurodo įmonės bankroto administratorė, pagrįstas avansinėmis apyskaitomis, t.y. šios piniginės lėšos panaudotos už konkrečias prekes ir paslaugas, kurių įsigijimą pareiškėjas pagrindė finansiniais dokumentais. Be to, net ir esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, t.y. kad UAB „Antajus“ prarado apie 60 000,00 Eur dėl neįvykusio sandorio su Lenkijos piliečiu bei tai, kad pareiškėjas įnešė papildomus 20 000,00 Eur, gautus iš kreditorių, į UAB „Antajus“ banko sąskaitą, nėra aišku, kur buvo panaudotos kitos - 158 134,50 Eur (238 134,50 Eur – 80 000,00 Eur) – iš kreditorių gautos piniginės lėšos.

32. Vertindamas pareiškime nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė kitas aplinkybės apie savo skolinių įsipareigojimų dydį nei nurodė kreipimosi į teismą metu. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas nurodė, kad jo skola A. L. sudaro 1 500,00 Eur, B. B. – 50 000,00 Eur, N. V. – 6 999,00 Eur, G. K. – 21 000,00 Eur, T. T. – 9 100,00 Eur, D. Š. – 15 000,00 Eur, V. M. – 3 000,00 Eur. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad skolą B. B. ir G. K. yra grąžinęs, likęs įsiskolinimas A. L. sudaro 60,00 Eur, taip pat grąžino 6 000,00 Eur D. Š., 800,00 Eur V. M.. Vis dėlto, pareiškėjas negalėjo pateikti duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Teismas taip kritiškai vertina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog 50 000,00 Eur skolą B. B. jis sumokėjo per dvejus metus, kadangi pareiškėjas vekselį B. B. 50 000,00 Eur išdavė tik 2018-07-01, todėl nėra aišku, kaip, anot pareiškėjo, jis šią skolą galėjo grąžinti per dvejus metus.

33. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė teismui visų aplinkybių, sukėlusių jo nemokumą, nenurodė tikslaus savo įsiskolinimų dydžio, kada atsirado jo skola atskiriems kreditoriams ir nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo įsiskolinimo dydį kreipimosi į teismą metu.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

35. Pažymėtina, jog vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Kasacinis teismas nurodęs, kad asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

36. Pareiškėjas nurodo, kad pinigines lėšas iš fizinių asmenų pagal vekselius jis skolinosi UAB „Antajus“ veiklai bei atsiskaitymui su kreditoriais, iš kurių pinigines lėšas jis buvo pasiskolinęs anksčiau. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas, visų pirma, pažymi, jog iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas skolindamasis pinigines lėšas kreditoriams neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su savo finansine padėtimi, nenurodė, kad turi ankstesnių skolinių įsipareigojimų, kuriuos ketina padengti iš pasiskolintų piniginių lėšų. Taigi, pareiškėjas kreditoriams sąmoningai neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties.

37. Antra, bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dalis susidarė 2018 metais. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pinigines lėšas iš J. B. pasiskolino 2017 m. birželio mėn., iš D. Š. – 2017 m. gegužės mėn. Taigi, pareiškėjo įsiskolinimas J. B. 16 780,00 Eur sumai ir D. Š. – 15 000,00 Eur sumai, iš viso 31 780,00 Eur sumai, susidarė 2017 m. gegužės mėn. - 2017 m. birželio mėn. sandorių pagrindu. UAB „Antajus“ kasos knygos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo 2018-10-11 į įmonės kasą įneštos piniginės lėšos buvo gautos iš konkrečių asmenų, inkasuotos iš kasos aparato, t.y. gautos atsiskaitymų iš įmonės klientų pagrindu, ar įneštos iš įmonės banko sąskaitos. Nuo 2017-07-27 kasos knyga nebebuvo vedama. 2017 m. gegužės mėn. pareiškėjas į UAB „Antajus“ banko sąskaitą įnešė 675,00 Eur, 2017 m. birželio mėn. – 9 000,00 Eur. Taigi, gavęs pinigines lėšas iš J. B. ir D. Š. pareiškėjas visų piniginių lėšų į UAB „Antajus“ kasą ar banko sąskaitą iš karto neįnešė. Vis dėlto, laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-12-31 pareiškėjas į UAB „Antajus“ banko sąskaitą įnešė iš viso 29 325,00 Eur, todėl iš minėtų kreditorių gautos piniginės lėšos galėjo būti panaudotos UAB „Antajus“ veiklai.

38. Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams 181 470,78 Eur sumai atsirado 2018 m. sudarytų sandorių pagrindu. 2018 m. pareiškėjas į UAB „Antajus“ banko sąskaitą įnešė 4 295,00 Eur. Kitų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis 2018 m. iš kreditorių gautas pinigines lėšas panaudojo UAB „Antajus“ veiklai, pareiškėjas nepateikė. Vertindamas pareiškėjo sąžiningumą teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors pareiškėjas nurodo, kad iš kreditorių gautas pinigines lėšas jis skyrė UAB „Antajus“, tačiau byloje nenustatyta, kad tarp pareiškėjo ir UAB „Antajus“ būtų sudaryti sandoriai, kurių pagrindu pareiškėjas būtų suteikęs UAB „Antajus“ pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra BUAB „Antajus“ kreditorius. Be to, nėra aišku, kodėl pareiškėjas pinigines lėšas iš kreditorių skolinosi savo, o ne UAB „Antajus“ vardu, nors, anot pareiškėjo, piniginės lėšos buvo skirtos būtent UAB „Antajus“ veiklai.

39. Trečia, 2018-08-08 pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Antajus“. 2018-08-10, 2018-08-13, 2018-08-16, 2018-08-17, 2018-08-30 pareiškėjas išsiuntė pranešimus savo kreditoriams dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, jog 2018 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas žinojo, kad kreipsis į teismą tiek dėl UAB „Antajus“, tiek dėl savo kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, t.y. pareiškėjas žinojo, kad UAB „Antajus“ yra nemoki, negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų ir siekė nutraukti įmonės veiklą. Pareiškėjui taip pat buvo žinoma, kad jo finansinė padėtis yra sunki, jis negali įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams. Vis dėlto, nepaisant šių aplinkybių pareiškėjas toliau skolinosi pinigines lėšas, nurodydamas kreditoriams, kad piniginės lėšos skirtos įmonės veiklai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, atsiadę nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. sudaro 24 099,00 Eur.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-07-16 iki 2018-08-02 pareiškėjas sumokėjo 2 438,18 Eur UAB „Kelionės ir poilsis“ už kelionę. Taigi, nepaisant to, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas turėjo iš viso 31 780,00 Eur įsiskolinimą kreditoriams, jis turimas pinigines lėšas skyrė kelionės įsigijimui, o ne atsiskaitymui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad piniginės lėšos, kurias jis sumokėjo UAB „Kelionės ir poilsis“, priklausė jo sutuoktinei J. Š.. Kadangi J. Š. nemoka naudotis elektronine bankininkyste, ji šias pinigines lėšas perdavė jam. Gavės nurodytas pinigines lėšas pareiškėjas jas įnešė į savo banko sąskaitą ir sumokėjo už kelionę. Vis dėlto, teismas šias aplinkybes vertina kritiškai. Visų pirma, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog minėtos piniginės lėšos priklausė jo sutuoktinei. Antra, nors pareiškėjas nurodo, jog J. Š. nemoka naudotis elektronine bankininkyste, tačiau teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad J. Š. bankiniais pavedimais moka už komunalines paslaugas, pažymėdamas, kad šiuo metu ji jau išmoko naudotis elektronine bankininkyste. Be to, pareiškėjo banko sąskaitos išrašų duomenimis nustatyta, kad J. Š. nuo 2016 m. nuosekliai - iš esmės kiekvieną mėnesį -pervesdavo pinigines lėšas iš savo banko sąskaitos į pareiškėjo banko sąskaitą, t.y. nuo 2016 m. J. Š. aktyviai naudojosi elektroninės bankininkystės paslaugomis.

41. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-18 teismo įsakymu iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018-07-18 iki sūnaus pilnametystės bei 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, nenustačius papildomų aplinkybių, kurios pagrįstų, kad savo teisėmis asmuo naudojosi nesąžiningai. Tokios aplinkybės, kai asmuo kreipėsi į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo, kad išlaikymas priteistas teismo įsakymu, kelia abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, tačiau nenustačius aplinkybių, kurios pagrįstų, kad realaus įsiskolinimo nebuvo, nėra pagrindo šiuos pareiškėjų veiksmus laikyti nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015).

42. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad iki 2018 m. birželio mėn. jis gyveno kartu su sutuoktine ir vedė bendrą ūkį, nuo 2018 m. birželio mėn. jie gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Pats pareiškėjas pažymėjo, jog negali paaiškinti, kodėl jis sutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui pritesimo, nors sutuoktiniai vedė bendrą ūkį. Taigi, pats pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog jie su sutuoktine abu rūpinosi šeimos poreikių tenkinimu ir sūnaus išlaikymu. Aplinkybę, jog pareiškėjas rūpinosi sūnaus išlaikymu patvirtina ir tai, kad pareiškėjas iš savo banko sąskaitos mokėjo už (duomenys neskelbtini) jo vaikams L. Š. ir J. Š. teikiamas paslaugas, t.y. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. vidutiniškai po 15,93 Eur per mėnesį už L. Š. ir po 7,25 Eur per mėnesį už J. Š., laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. birželio mėn. vidutiniškai po 17,00 Eur per mėnesį už L. Š. ir po 8,00 Eur per mėnesį už J. Š.. Be to, kaip jau minėta Nutarties X punkte, pareiškėjas su šeima 2017 m. liepos mėn. kartu vyko į kelionę į užsienį. Teismas taip pat pažymi, kad J. Š. nuo 2016 m. nuosekliai - iš esmės kiekvieną mėnesį - pervesdavo pinigines lėšas iš savo banko sąskaitos į pareiškėjo banko sąskaitą, t.y. 2016 m. J. Š. iš savo banko sąskaitos į pareiškėjo banko sąskaitą pervedė iš viso 3 262,00 Eur, 2017 m. – 3 450,00 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. – 1 950,00 Eur. Akivaizdu, kad tarp šalių esant ginčui dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir pareiškėjui neteikiant išlaikymo sūnui, J. Š. piniginių lėšų pareiškėjui nepervestų, priešingai – prašytų, jog pareiškėjas skirtų jai piniginių lėšų, kurios galėtų būti panaudotos sūnaus išlaikymui.

43. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas nulėmė savo nemokumą, todėl pareiškėjo V. Š. pareiškimas iškelti bankroto bylą, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

44. Pareiškėjas pateikdamas pareiškimą nurodė, kad suinteresuoto asmens G. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) tačiau pareiškime nurodytu suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu suinteresuotam asmeniui procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Duomenų apie kitą suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą arba darbovietę byloje nėra.

45. Pareiškėjas pareiškimą nurodė, kad suinteresuoto asmens R. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškime nurodytu suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu suinteresuotam asmeniui procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Duomenų apie kitą suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą arba darbovietę byloje nėra.

46. Pareiškėjas pareiškimą nurodė, kad suinteresuoto asmens R. V. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškime nurodytu suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adresu suinteresuotam asmeniui procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Duomenų apie kitą suinteresuoto asmens gyvenamąją vietą arba darbovietę byloje nėra.

47. Kadangi išnaudotos visos galimybės procesinius dokumentus įteikti suinteresuotiems asmenims G. K., R. M., R. V. CPK XI skyriaus 2 skirsnyje numatyta tvarka, suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai įteiktini viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Š. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti pareiškėjui V. Š. fizinio asmens bankroto bylą.

Įteikti procesinius dokumentus suinteresuotiems asmenims G. K., R. M., R. V. viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ sekančio turinio pranešimą:

„Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys J. Š., N. G., J. B., A. V., A. L., J. P., B. B., N. V., T. G., D. M., G. K., R. R., R. B., T. T., R. M., A. J., I. Š., R. V., A. G., D. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Ferratum Finance“, G. K., V. M., V. P., S. S., R. Š., R. S., „Luminor Bank“ AS, veikiantis per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių, UAB „Baltic Arms“, BUAB „Antajus“, antstolis J. P., antstolė V. V., 2019 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo V. Š. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino, atsisakė iškelti pareiškėjui V. Š. fizinio asmens bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai viešo paskelbimo būdu įteikia suinteresuotiems asmenims G. K., paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) R. M., paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), R. V., paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį ir praneša, kad teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Nutartis laikoma įteikta suinteresuotiems asmenims šio pranešimo paskelbimo dieną. Su dokumentais galima susipažinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, S. Daukanto g. 8, Klaipėdoje (226 kabinetas). Informacijos teirautis tel. (8 46) 390844“.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti nutarties nuorašą antstoliui J. P., antstolei V. V., ir kredito įstaigoms, kuriose yra pareiškėjo V. Š. sąskaitos – „Luminor Bank“ AS, veikiančiam per „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrių.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja Larisa Šimanskienė