Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2021-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-606/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-02-11Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
1A-47-606/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00212-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
Nukentėjusysis
J. P.
Nuteistasis
V. Š.
Civilinis ieškovas
B. B.
Advokatai
Edvardas Staponkus, Edvardas Staponkausir
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-606/2021

Teisėja Rima Gudienė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00212-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1.; 2.15.1.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei-Šiaulienei,gynėjui advokatui Vytautui Agintui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Irmos Guobytės-Šiaulienės, nukentėjusiojo J. P. atstovo advokato Edvardo Staponkaus ir nuteistojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (B. B. epizodas) – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio l dalį (D. M. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio l dalį (N. V. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. Š. epizodas) – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio l dalį (I. Š. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. P. epizodas) – 6 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio l dalį (K. N. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio l dalį (R. R. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio l dalį (T. T. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio l dalį (A. V. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio l dalį (R. B. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 182 straipsnio l dalį (N. G. epizodas) – 4 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. nedelsiant turi atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš V. Š. priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams B. B. 53 320 Eur, R. R. 5 721 Eur, T. T. 8 824 Eur, Filibertui A. U. 4 848 Eur, N. V. 6 786 Eur turtinėms žaloms, J. P. 18 600 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žaloms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Š. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2017 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė B. B. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti palūkanas, tyčia B. B. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą su palūkanomis grąžinti per 3-4 savaites. B. B. suklaidintas apgaulės, 2017 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo namuose (duomenys neskelbtini), V. Š. perdavė 3 000 eurų. Praėjus 3-4 savaitėms V. Š. B. B. sumokėjo palūkanas, nurodė, kad skolos negrąžina ir, kad „pinigai tegul dirba“, pažadėjo už skolą mokėti palūkanas, tokiu būdu įgijo dar didesnį pasitikėjimą ir laikotarpiu nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pradžios, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, skolindamasis dalimis, iš B. B. pasiskolino iš viso 47 000 eurų, jų negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, B. B. priklausantį turtą – pinigus – 47 000 eurų.

2. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2017 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė D. M. paskolinti pinigų, tyčia D. M. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per 3 mėnesius. D. M. suklaidinta apgaulės, 2017 m. liepos 11 d., (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), V. Š. perdavė 11 000 eurų, iš jų jis pasisavino 5 500 eurų, jų negrąžino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. M. priklausantį turtą – pinigus – 5 500 eurų.

3. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2017 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė N. V. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (13 proc.), tyčia N. V. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per 1-2 savaites. N. V. suklaidintas apgaulės, savo namuose, (duomenys neskelbtini), V. Š. perdavė 2 500 eurų. Po to, V. Š. sumokėjo N. V. palūkanas, nurodė, kad skolos negrąžina ir, kad „skola tegul bus kaip investicija“, pažadėjo už skolą mokėti palūkanas, tokiu būdu įgijo dar didesnį N. V. pasitikėjimą ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vėl paprašė N. V. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas ir visą skolą su palūkanomis, įskaitant 2017 m. paskolintus pinigus, pažadėjo grąžinti per mėnesį. N. V. suklaidintas apgaulės, savo namuose (duomenys neskelbtini), V. Š. perdavė 2 000 eurų. Taip V. Š. iš N. V. iš viso pasiskolino 4 500 eurų, jų negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, N. V. priklausantį turtą – pinigus – 4 500 eurų.

4. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2018 m. sausio 20 d. paprašė D. Š. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (12 proc.), tyčia D. Š. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti 2018 m. vasario 8 d. D. Š. suklaidintas apgaulės, 2018 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini), pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius V. Š. perdavė 14 600 eurų, jų pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, D. Š. priklausantį turtą – pinigus – 14 600 eurų.

5. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2018 m. sausio – vasario mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė I. Š. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (17 proc.), tyčia I. Š. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per dvi savaites. I. Š., suklaidintas apgaulės, 2018 m. sausio – vasario mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. Š. perdavė 5 000 eurų. Kitą dieną V. Š. pas I. Š. ofise, (duomenys neskelbtini), dėl skolos išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip įgijo dar didesnį I. Š. pasitikėjimą ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, tam pačiam tikslui ir tomis pačiomis sąlygomis paprašė paskolinti dar pinigų. I. Š. suklaidintas apgaulės, tą pačią dieną – 2018 m. sausio – vasario mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo ofise (duomenys neskelbtini), pagal paprastąjį, neprotestuotiną vekselį V. Š. perdavė 3 000 eurų. Taip V. Š. iš I. Š. iš viso pasiskolino 8 000 eurų, jų negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, I. Š. priklausantį turtą – pinigus – 8 000 eurų.

6. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, paprašė J. P. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (3 300 eurų), tyčia J. P. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti 2018 m. balandžio 28 d. J. P., suklaidintas apgaulės, 2018 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal skolos raštelį V. Š. perdavė 21 700 eurų, jų pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, J. P. priklausantį turtą – pinigus – 21 700 eurų.

7. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2018 m. vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė K. N. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (15 proc.), tyčia K. N. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per 2 mėnesius. K. N. suklaidintas apgaulės, 2018 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini) “, pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius perdavė V. Š. 6 000 eurų, jų pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. N. priklausantį turtą – pinigus – 6 000 eurų.

8. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2018 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė R. R. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (10-13 proc.), tyčia R. R. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per tris savaites. R. R. suklaidintas apgaulės, 2018 m. laikotarpiu nuo kovo mėnesio iki gegužės mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini) “ ofise (duomenys neskelbtini), per tris kartus perdavė V. Š. 6 000 eurų, jų pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. R. priklausantį turtą – pinigus – 6 000 eurų.

9. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2018 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip kovo 30 d., paprašė T. T. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (1 500 eurų), tyčia T. T. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per du mėnesius. T. T. suklaidintas apgaulės, 2018 m. kovo 30 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), pagal paprastąjį, neprotestuotiną vekselį V. Š. perdavė 7 000 eurų, jų pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, T. T. priklausantį turtą – pinigus – 7 000 eurų.

10. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2018 m. balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė A. V. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (800 eurų), tyčia A. V. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per mėnesį. A. V. suklaidintas apgaulės, 2018 m. balandžio 5 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius perdavė V. Š. iš viso 6 000 eurų. Po to V. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, tam pačiam tikslui ir tomis pačiomis sąlygomis, vėl paprašė A. V. paskolinti pinigų. A. V. suklaidintas apgaulės, 2018 m. balandžio 11 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius perdavė V. Š. 4 000 eurų. Taip V. Š. iš A. V. iš viso pasiskolino 10 000 eurų, jų negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. V. priklausantį turtą – pinigus – 10 000 eurų.

11. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, 2018 m. vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paprašė R. B. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (15 proc.), tyčia R. B. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per 3 mėnesius. R. B. suklaidintas apgaulės, 2018 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius perdavė V. Š. 5 000 eurų, jų pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. B. priklausantį turtą – pinigus – 5 000 eurų.

12. V. Š. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad skolos negrąžins ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, paprašė N. G. paskolinti pinigų, pažadėjo mokėti dideles palūkanas (1 000 eurų), tyčia N. G. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. melagingai nurodė, kad pinigus naudos verslui, sąmoningai neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties ir pažadėjo visą skolą grąžinti per mėnesį. N. G. suklaidinta apgaulės, 2018 m. balandžio 19 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), pagal paprastuosius, neprotestuotinus vekselius V. Š. perdavė 7 000 eurų, jų pastarasis negrąžino, juos pasisavino ir, siekdamas išvengti turtinės prievolės, 2018 m. spalio 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, N. G. priklausantį turtą – pinigus – 7 000 eurų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

13. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja I. Guobytė-Šiaulienė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės pridėta po dalį švelnesnių bausmių, ir V. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos likusios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu V. Š. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (B. B. epizodas, D. Š. epizodas, J. P. epizodas), ir paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (D. M. epizodas, N. V. epizodas, I. Š. epizodas, K. N. epizodas, R. R. epizodas, T. T. epizodas, A. V. epizodas, R. B. epizodas, N. G. epizodas), subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vieną iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, pridedant už visas likusias 11 nusikalstamų veikų po 3 mėnesius laisvės atėmimo bei paskirti subendrintą 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, V. Š. bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. nedelsiant turi atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

13.1. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

13.2. Nurodoma, kad terminuoto laisvės atėmimo minimalus terminas yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas prie skundžiamu teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, V. Š. paskirtos griežčiausios – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo po dalį už kitas 11 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), bei BK 182 straipsnio 1 dalyje (9 veikos), paskirtų bausmių ir paskyrė V. Š. subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip subendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles ir V. Š. paskyrė neteisingą subendrintą bausmę. Iš pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, jog BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis, jos dydis negali būti mažesnis negu minimalus tam tikros bausmės rūšies dydis. Taigi konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, subendrindamas V. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, prie griežčiausios iš už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – turėjo pridėti po ne mažesnį dydį, nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis, tai yra, ne mažiau kaip po 3 mėnesius. Beje, ir pats teismas nuosprendžio dalyje dėl bausmės skyrimo motyvų nurodė, kad V. Š. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį, ne mažesnę, kaip trys mėnesiai, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už kitus nusikaltimus. Tačiau iš V. Š. paskirtos subendrintos bausmės matyti, jog teismas bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo mažesnes, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, bausmių dalis, nes jei prie 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės būtų pridėtas bent minimalus terminuoto laisves atėmimo bausmės dydis (t. y. po 3 mėnesius laisvės atėmimo) už visas likusias nusikalstamas veikas (11 veikų), subendrinta bausmė V. Š. turėjo būti paskirta 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Minimalių bausmių už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridėjimas prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atitiktų bausmių skyrimo principus ir būtų teisingas, atsižvelgiant tiek į nuteistojo V. Š. asmenybę (anksčiau neteistas, dirbantis ir kt.), tiek į padarytas nusikalstamas veikas. Kadangi V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

13.3. Nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo iš dalies taikymo (BK 75 straipsnio 3 dalis) V. Š. neskundžiama, tačiau ištaisius bausmių subendrinimo klaidą ir V. Š. paskyrus didesnę subendrintą bausmę patikslintina, kad V. Š. paskyrus po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusi laisvės atėmimo bausmės dalis, kurios vykdymas atidedamas 1 (vieneriems) metams, yra ne 1 (vieneri) metai, o 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai.

14. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo J. P. atstovas advokatas R. Staponkus prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį ir V. Š. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėsiams – ir netaikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų, priteisti J. P. iš nuteistojo V. Š. 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 500 eurų turėtų teismo išlaidų ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

14.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, kad V. Š. yra taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam laisvės atėmimo bausmė iš dalies atidėta. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, tai, jog V. Š. nusikalstamą veiką padarė prieš 12 nukentėjusiųjų, šią nusikalstamą veiką planavo ir vykdė palyginti netrumpą laiką – iki dvejų metų, rodo jo padidintą pavojingumą visuomenei. Ikiteisminio tyrimo metu, nors tyrimas vyko netrumpą laiką, jis nedėjo jokių pastangų, kad atlygintų nukentėjusiesiems padarytą materialinę žalą ir, tikėdamasis švelnesnio nuosprendžio, tik 2020 m. rugsėjo mėnesį pervedė į teismo depozitinę sąskaitą 3 100 eurų. Nukentėjusiųjų atsiprašymas teisme buvo grynai formalus, nenuoširdus, taip pat tikintis tik švelnesnio nuosprendžio.

14.2. Nurodoma, kad BK 182 straipsnio 2 dalis numato laisvės atėmimą iki 8 metų, tai yra sunkus nusikaltimas. V. Š. yra nuteistas už trijų sunkių nusikaltimų, be to, dar ir už 9 apysunkių nusikaltimų padarymą, todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į švelninančios aplinkybės buvimą, jam skyrė ganėtinai švelnesnę bausmę, nei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės vidurkis. Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, teismas konstatavo, jog atsižvelgiama į kaltinamojo amžių, siekiant apsaugoti jo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus, suteikiant galimybę nenutraukti ryšių su šeima, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti iš dalies atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau apeliantas nesutinka su tokia teismo nuomone ir teigia, kad jeigu jau konstatuoti kaltinamojo amžių, tai kaip tik manytina, kad jis jau turėjo pakankamą gyvenimo patyrimą, vykdė verslą, turėjo šeimą, padėtį visuomenėje, tai šie faktoriai kaip tik turėjo jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų, kartu sunkių, darymo. Jis pats sąmoningai ir pačiu brutaliausiu būdu apgaudamas nukentėjusius ir pasisavindamas jų pinigus, ir tai vykdydamas apie porą metų, sukūrė sau ir šeimai situaciją, kai pažeidžiami svarbiausi šeimos socialiniai interesai, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas reikia realiai atsakyti. Todėl, apelianto nuomone, negalima sutikti su tuo, kad kaltinamajam paskirta bausmė, iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus socialiai teisinga ir bus pasiekti bausmės tikslai. Kažkodėl teismas labai akcentavo būtent V. Š. prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus, tačiau nėra akcentuojama, jog esmingai ir labai skaudžiai buvo pažeisti ir nukentėjusiųjų interesai, kad jie bei jų šeimos nariai dėl prarastų pinigų patyrė ilgalaikes psichologines, materialines problemas.

14.3. Nurodoma, kad nukentėjusiajam J. P. nusikalstamais V. Š. veiksmais buvo padaryta ne tik didžiulė materialinė, bet ir ne mažesnė moralinė žala. Kadangi apgaulės būdu V. Š. užvaldė visas jaunos šeimos santaupas, tai norėdamas sistemingai mokėti bankui įmokas už kreditą, kuris buvo paimtas būstui pirkti, išlaikyti žmoną bei du mažamečius vaikus, mokėti komunalinius mokesčius už butą, J. P., ieškodamas padoresnio uždarbio, turėjo išvykti dirbti į užsienį. Todėl dėl nusikalstamų V. Š. veiksmų J. P. turėjo atitrūkti nuo šeimos, o mažamečius vaikus palikti auklėti ir prižiūrėti tik jų motinai. Apie tai bei kitus šeimą ištikusius negatyvius reiškinius J. P. teismui nurodė ir savo civiliniame ieškinyje. Jis prašė priteisti 10 000 eurų neturtinę žalą, tačiau nuosprendžiu jam buvo iš V. Š. priteista tik 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau teismas nepagrįstai nepriteisė jo prašomų 10 000 eurų, kadangi, tokia piniginė kompensacija atitiktų jam ir jo šeimai padarytą neturtinę žalą.

14.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. Š., teismas, vadovaudamasis BPK 105 straipsniu, nesprendė klausimo dėl proceso išlaidų atlyginimo J. P. iš nuteistojo, kadangi J. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu turėjo 500 eurų proceso išlaidų, dėl jų teismui buvo pateiktas dokumentas ir buvo prašoma šias išlaidas iš kaltinamojo priteisti.

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nusprendė jam atidėti bausmės vykdymą iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jis nedelsiant turi atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir paskirti bausmės vykdymo atidėjimą 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

15.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas jam bausmės vykdymą atidėti tik iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant jis turės atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, priėmė absoliučiai neteisingą nuosprendį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurios esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymi, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, jų pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, jis taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

15.2. Apeliantas nurodo, kad Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas atsižvelgus į BK 54 straipsnio 3 dalį bei BK 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu, ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialine situacija. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015). Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018).

15.3. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui, neindividualizuota jo, kaip kaltininko asmenybė bei realių dabartinių gyvenimiškų aplinkybių visuma, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, už administracinius nusižengimus baudas yra sumokėjęs, nukentėjusiųjų atsiprašė, visus civilinius ieškinius pripažino ir tuo pagrindu įnešė į teismo depozitinę sąskaitą pinigus tam, kad padengtų dalį pareikštų civilinių ieškinių, pateiktų charakteristikų pagrindu charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir išlaiko nepilnametį sūnų, dirba dviejose darbovietėse. Todėl reali laisvės atėmimo bausmė sąlygotų darbo netekimą, o dėl egzistuojančios pandemijos ir nustatyto karantino praktiškai neįmanoma būtų jo susirasti atlikus laisvės atėmimo bausmę. Be to, paskirta bausmė yra neteisinga ne tik jam, bet ir nukentėjusiesiems ir jo nepilnamečiui vaikui, nes dėl to nukentėjusieji negalėtų daugybę metų atgauti priteistas sumas, o jo nepilnametis sūnus taip pat augtų žymiai sunkesnėmis sąlygomis, be tėvo finansinės paramos, pagalbos, patarimų ir elementaraus kasdieninio dėmesio.

15.4. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išdėstytus argumentus, nuteistasis V. Š. mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti visiškai atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 4 dalis).

16. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo J. P. atstovo advokato R. Staponkaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – dėl proceso išlaidų priteisimo, jei yra šias išlaidas patvirtinantys įrodymai, kitą apeliacinio skundo dalį atmesti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo J. P. atstovo advokato R. Staponkaus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos I. Guobytės-Šiaulienės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo skundas atmestinas, nukentėjusiojo J. P. atstovo advokato R. Staponkaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistajam V. Š. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys)

19. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo visiškai atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 4 dalis), motyvuodamas tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui, neindividualizuota jo, kaip kaltininko asmenybė bei realių dabartinių gyvenimiškų aplinkybių visuma, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, už administracinius nusižengimus baudas yra sumokėjęs, nukentėjusiųjų atsiprašė, visus civilinius ieškinius pripažino ir tuo pagrindu įnešė į teismo depozitinę sąskaitą pinigus tam, kad padengtų dalį pareikštų civilinių ieškinių, pateiktų charakteristikų pagrindu charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir išlaiko nepilnametį sūnų, dirba dviejose darbovietėse. Todėl reali laisvės atėmimo bausmė sąlygotų darbo netekimą, o dėl egzistuojančios pandemijos ir nustatyto karantino praktiškai neįmanoma būtų jo susirasti atlikus laisvės atėmimo bausmę. Be to, paskirta bausmė yra neteisinga ne tik jam, bet ir nukentėjusiesiems ir jo nepilnamečiui vaikui, nes dėl to nukentėjusieji negalėtų daugybę metų atgauti priteistas sumas, o jo nepilnametis sūnus taip pat augtų žymiai sunkesnėmis sąlygomis, be tėvo finansinės paramos, pagalbos, patarimų ir elementaraus kasdieninio dėmesio.

20. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo J. P. atstovas advokatas R. Staponkus prašo nuteistajam V. Š. netaikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų, motyvuodamas tuo, kad jeigu jau konstatuoti kaltinamojo amžių, tai kaip tik manytina, kad jis jau turėjo pakankamą gyvenimo patyrimą, vykdė verslą, turėjo šeimą, padėtį visuomenėje, tai šie faktoriai kaip tik turėjo jį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų, kartu sunkių, darymo. Jis pats sąmoningai ir pačiu brutaliausiu būdu apgaudamas nukentėjusius ir pasisavindamas jų pinigus, ir tai vykdydamas apie porą metų, sukūrė sau ir šeimai situaciją, kai pažeidžiami svarbiausi šeimos socialiniai interesai, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas reikia realiai atsakyti. Todėl apeliantas nesutinka su tuo, kad V. Š. paskirta bausmė, iš dalies atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bus socialiai teisinga ir bus pasiekti bausmės tikslai. Teismas labai akcentavo būtent V. Š. prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus, tačiau nėra akcentuojama, jog esmingai ir labai skaudžiai buvo pažeisti ir nukentėjusiųjų interesai, kad jie bei jų šeimos nariai dėl prarastų pinigų patyrė ilgalaikes psichologines, materialines problemas.

Žemesnės instancijos teismas

21. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu V. Š. prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai.

22. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

23. Pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), be kita ko, buvo numatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti bausmės vykdymą, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal nuo 2017 m. spalio 6 d. galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo redakciją (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už padarytą vieną ar kelis sunkius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą numatyta nebuvo. Pažymėtina, kad ir šiuo metu galiojant BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nenumatyta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už padarytą vieną ar kelis sunkius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

24. Šiuo atveju V. Š. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, t. y. veika prieš B. B. buvo padaryta nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pradžios, veika prieš D. Š. – 2018 m. sausio 20 d., veika prieš J. P. – 2018 m. vasario 9 d., t. y. jau galiojant BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo redakcijai (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.), kai buvo panaikinta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už padarytą vieną ar kelis sunkius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Todėl nagrinėjamu atveju visiškas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį nuteistajam V. Š. negali būti taikomas.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š., taip pat nuteistojo gynėjas apeliaciniame teismo posėdyje, palaikydamas nuteistojo apeliacinį skundą, prašė nuteistajam V. Š. tik atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai, tačiau kartu rėmėsi ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bet už V. Š. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, skirti kitą bausmės rūšį neprašė. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistojo V. Š. gynėjas taip pat užsiminė, kad teismas gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau iš esmės taip pat prašė, vadovaujantis 2017 metais galiojusia BK 75 straipsnio redakcija, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai.

26. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, t. y. šios nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu teismas padarytų išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o ne atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip jau aptarta, bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos ir jų taikymas numatytas BK 75 straipsnyje.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama galimybė pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamajame įstatyme šio principo apibrėžtis nepateikta. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatyme nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina įvertinti skirtiną bausmę atsižvelgiant ne tik į kaltininką ir nusikalstamą veiką, bet ir į visuomenės interesą, kuris ne visada gali atsispindėti baudžiamuosiuose įstatymuose. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, aptarė ir dėl nuteistajam V. Š. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo V. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kad jis padarė net 12 nusikalstamų veikų, iš jų net tris sunkius nusikaltimus, nepaisant to, kad nuteistasis tiek darbovietėje, tiek sūnaus mokymo įstaigoje, tiek daugiabučių bendrijos yra charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, taip pat atsižvelgęs ir į jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, kad jis, stengdamasis sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ėmėsi priemonių, įnešė į teismo depozitinę sąskaitą pinigus padengti dalį pareikštų civilinių ieškinių, pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam V. Š. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti jam už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, švelnesnę, nei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmę, kadangi švelnesnės bausmės jam paskyrimas nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu už atskiras 3 nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas visiškai neprieštarauja teisingumo principui.

29. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo V. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jį charakterizuojančius duomenis, jo šeiminę padėtį bei jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, taip pat ir nukentėjusiųjų interesus, galimybę atlyginti pareikštus ir priteistus civilinius ieškinius, pagrįstai taikė nuteistajam BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo iš dalies.

30. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

31. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų, šiuo atveju BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo arba nuteistajam atlikus tik jos dalį, o konkrečiu nagrinėjamu atveju, atlikus dalį bausmės, po to pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

32. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusiojo J. P. atstovas advokatas R. Staponkus teigia, kad teismas labai akcentavo būtent V. Š. prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus ir neakcentavo, jog esmingai ir labai skaudžiai buvo pažeisti nukentėjusiųjų interesai, kad jie bei jų šeimos nariai dėl prarastų pinigų patyrė ilgalaikes psichologines ir materialines problemas, todėl mano, kad nuteistajam V. Š. nepagrįstai taikytos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuteistajam V. Š. BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, vadovavosi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 3 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltininko asmenybe, bei išsamiai ir tinkamai motyvavo savo sprendimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo iš dalies (BK 75 straipsnio 3, 4 dalys).

33. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl nukentėjusiojo patirtų psichologinių išgyvenimų yra vertinama kaip patirta neturtinė žala, o padarytos turtinės žalos dydis yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, kvalifikavimu. Šiuo atveju nuteistojo V. Š. padaryta nusikalstama veika dėl apgaule savo naudai įgyto didelės vertės svetimo, J. P. priklausančio turto – 21 700 Eur, kvalifikuota ir jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ši veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), atitinkamai už šios veikos padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. Š. atidėdamas iš dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į V. Š. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kad nuteistasis padarė 12 nusikalstamų veikų, iš jų 9 priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, 3 prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad V. Š. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų, dalyvavusių teisiamojo posėdžio metu, atsiprašė, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, stengdamasis sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu įnešė į teismo depozitinę sąskaitą pinigus tam, kad padengtų dalį pareikštų civilinių ieškinių, dirba. Kartu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaltinamojo asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai nepašalina padarytų veikų pavojingumo, sunkumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, atsižvelgdamas į kaltinamojo amžių, siekdamas apsaugoti jo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus, suteikdamas galimybę nenutraukti ryšių su šeima, pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti iš dalies atidedant V. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Aptarti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindo manyti, kad nuteistojo resocializacija galima nuteistajam atlikus tik jos dalį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskyrus V. Š. realią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo išvis neatidedant, V. Š. negalėtų dirbti pakankamai ilgą laiką ir negalėtų atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, taip būtų pažeisti būtent jų interesai, o veiksmingiausiai bausmės tikslai gali būti pasiekti būtent iš dalies atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, t. y. paskyrus atlikti minimalią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus bei, siekiant jam padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, paskyrus baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte ir 7 punkte, t. y. įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Todėl nagrinėjamu atveju naikinti nuteistajam V. Š. BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą nukentėjusiojo J. P. atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos I. Guobytės-Šiaulienės apeliacinio skundo

34. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad subendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles ir V. Š. paskyrė neteisingą subendrintą bausmę. Įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, jog BK 63 straipsnio 4 dalies (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis, jos dydis negali būti mažesnis negu minimalus tam tikros bausmės rūšies dydis, šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). Taigi konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, subendrindamas V. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, prie griežčiausios iš už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės – turėjo pridėti po ne mažesnį dydį, nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis, tai yra, ne mažiau kaip po 3 mėnesius, t. y. prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vieną iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, turėjo pridėti už visas likusias 11 nusikalstamų veikų po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės bei paskirti subendrintą 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, V. Š. bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. nedelsiant turi atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu prie už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, V. Š. paskirtos griežčiausios – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo po dalį už kitas 11 nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), bei BK 182 straipsnio 1 dalyje (9 veikos), paskirtų bausmių ir paskyrė V. Š. subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

36. BK 63 straipsnio 4 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) nustatyta, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis).

37. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1968, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) nebuvo numatyta nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, taip pat nebuvo imperatyviai numatyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad V. Š. apgaule savo naudai įgijo D. M. priklausančius 5 500 Eur 2017 m. liepos 11 d., t. y. šią nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar prieš nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojant naujai BK 63 straipsnio 4 dalies redakcijai, kai dar nebuvo imperatyviai numatyta, kokia už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės dalis turi būti pridėta prie griežčiausios už kitą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad ir iki 2017 m. spalio 6 d. galiojant ankstesnei BK 63 straipsnio 4 dalies redakcijai, remiantis kasacinio teismo praktika, kiekvienu atveju bendrinant paskirtas už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmes turėjo būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-495/2020).

39. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies dėl V. Š. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. Š. už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį, pažymėtina, ne mažesnę kaip trys mėnesiai, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už kitus nusikaltimus. Tokį bausmių sudėjimo būdą taikė motyvuodamas tuo, kad padarytos nusikalstamos veikos stipriai nesiskiria pagal pavojingumą, šių veikų ta pati kaltės forma.

40. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodė, jog V. Š. už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrina taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį, ne mažesnę kaip trys mėnesiai, laisvės atėmimo bausmės, į bausmių bendrinimo motyvus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bet kuriuo atveju tinkamai taikė BK 64 straipsnio 4 dalies nuostatas, tačiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai neteisingai suskaičiavo, ir dėl to neteisingai nustatė subendrintos bausmės dydį – vietoje trejų metų trijų mėnesių nustatė, kad subendrintos bausmės dydis yra dveji metai trys mėnesiai. Kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė tiesiog aritmetinę klaidą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu manė ir prokurorė.

41. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu V. Š. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (B. B. epizodas, D. Š. epizodas, J. P. epizodas), ir paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (D. M. epizodas, N. V. epizodas, I. Š. epizodas, K. N. epizodas, R. R. epizodas, T. T. epizodas, A. V. epizodas, R. B. epizodas, N. G. epizodas), bendrinant jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vieną iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, pridedant už visas likusias 11 nusikalstamų veikų po 3 mėnesius laisvės atėmimo, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, skirtina subendrinta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

42. Atitinkamai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirtina galutinė dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

43. Esant nustatytai galutinei dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmei, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, V. Š. bausmės vykdymą iš dalies atidedant, nustatytina, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. nedelsiant turi atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl nukentėjusiajam J. P. nustatyto neturtinės žalos dydžio

44. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo J. P. atstovas advokatas R. Staponkus mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė nukentėjusiojo prašomų 10 000 eurų, kadangi tokia piniginė kompensacija atitiktų nukentėjusiajam ir jo šeimai padarytą neturtinę žalą. Nurodo, kad apgaulės būdu V. Š. užvaldė visas jaunos šeimos santaupas, nukentėjusysis, norėdamas sistemingai mokėti bankui įmokas už kreditą, kuris buvo paimtas būstui pirkti, išlaikyti žmoną bei du mažamečius vaikus, mokėti komunalinius mokesčius už butą, ieškodamas padoresnio uždarbio, turėjo išvykti dirbti į užsienį. Todėl dėl nusikalstamų V. Š. veiksmų J. P. turėjo atitrūkti nuo šeimos, o mažamečius vaikus palikti auklėti ir prižiūrėti tik jų motinai. Apie tai bei kitus šeimą ištikusius negatyvius reiškinius J. P. teismui nurodė ir savo civiliniame ieškinyje.

45. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

47. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

48. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, tačiau iš esmės nenurodo jokių naujų motyvų, į kuriuos, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas būtų neatsižvelgęs. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad dėl prarasto turto nukentėjusysis turėjo nepatogumų, patyrė emocinį sukrėtimą, nukentėjo jo šeimos interesai bei, remdamasis nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, vadovaudamasis bendraisiais sąžiningumo, proporcingumo, teisingumo bei protingumo teisės principais, pagrįstai padarė išvadą, jog prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinė žala yra per didelė, ir teisingai nustatė, kad 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą psichologinį diskomfortą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Toks nustatytos neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju ir pats nukentėjusysis, skolindamas didelę pinigų sumą iš šeimos santaupų ir tikėdamasis gauti dideles palūkanas, privalėjo įvertinti ir tokio sandorio riziką bei prisiimti atsakomybę šeimai.

Dėl nukentėjusiojo J. P. patirtų 500 Eur proceso išlaidų

49. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo J. P. atstovas advokatas E. Staponkus nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis turėjo 500 eurų proceso išlaidų, dėl jų teismui buvo pateiktas dokumentas ir buvo prašoma šias išlaidas iš kaltinamojo priteisti, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė, prašo priteisti šias proceso išlaidas iš nuteistojo V. Š..

50. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Taip pat atstovavimo išlaidų dydį sumažinti teismas gali ir atsižvelgęs į kaltininko turtinę padėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010).

51. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad nukentėjusysis J. P. už teisinių paslaugų suteikimą, procesinių dokumentų surašymą ir jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme advokatui E. Staponkui sumokėjo 500 Eur (t. 13, b. l. 166). Bylos duomenys patvirtina, kad advokatas E. Staponkus atstovavo nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą J. P. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, surašė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, teikė įrodymus, susijusius su pareikštu civiliniu ieškiniu, taip pat surašė ir pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, todėl, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį, taip pat ir nuteistojo turtinę padėtį, kad yra pakankamai jauno amžiaus ir dirbantis, privalėsiąs dirbti ir atlikęs dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, darytina išvada, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. P. advokatui sumokėta 500 Eur suma už suteiktų teisinių paslaugų visumą nėra per didelė, ji priteistina iš nuteistojo V. Š..

52. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, tenkinant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos I. Guobytės-Šiaulienės apeliacinį skundą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. nedelsiant turi atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (B. B. epizodas) paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies – po tris mėnesius – pridėti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, ir švelnesnes bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, ir V. Š. paskirti subendrintą trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. paskirti galutinę dvejų metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Š. nedelsiant turi atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo J. P. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Iš V. Š. priteisti J. P. 500 Eur patirtų išlaidų suteiktoms advokato teisinėms paslaugos atlyginti.

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia KursevičienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas