- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-102-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32625-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Sedulinos žiedas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1879-600/2019 pagal ieškovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Sedulinos žiedas“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Visagino būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „Sedulinos žiedas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo P. G. 1.425,44 EUR skolą, 166,86 EUR palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 16 d. protokolo Nr. 3 pagrindu yra valdomas ieškovo – Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau –DNSB) „Sedulinos žiedas“. Iki ieškovo įsteigimo ir vėlesnio kitų namų prie jos prisijungimo, visus į ieškovo sudėtį įeinančius namus administravo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Visagino būstas“, paskirta 2004 m. rugsėjo 14 d. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-506 „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos nuosavybės administratoriaus skyrimo“. UAB „Visagino būstas“ taikė savivaldybės patvirtintus mokesčių tarifus. Steigiant ieškovą, jokie pokyčiai tarifuose už teikiamas paslaugas ir mokėjimo tvarkose nebuvo numatyti, todėl į ieškovo DNSB „Sedulinos žiedas“ įeinančių namų, tarp jų ir namo adresu (duomenys neskelbtini), mokėtini mokesčiai buvo apskaičiuojami vadovaujantis Visagino savivaldybės tarybos patvirtintais sprendimais. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui proporcingai jo nuosavybėje esančiam 113,16 m² plotui, kas mėnesį priskaitomos ir sąskaitose pateikiamos sumos, skirtos: 1) administravimui, 2) avarinei tarnybai 3) eksploatavimo išlaidoms, 4) šildymo sistemos aptarnavimui, 5) bendrojo naudojimo objektų apšvietimui, 6) deralizacijai (taikoma nuo 2017 m. kovo mėnesio), 7) kaupiamosioms lėšoms – pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punktą ir 11.1 punktą. Atsakovui kas mėnesį yra siunčiamos sąskaitos, kurios yra tinkamai įteikiamos atsakovui. Atsakovo skola apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas buvo raginamas atsiskaityti su ieškove, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos neatliko nei vieno mokėjimo. Pagal ieškovo patikslintą 2018 m. lapkričio 20 d. suvestinę dėl atsakovo skolos ir palūkanų apskaičiavimo, atsakovo skolą sudaro 1.425,44 EUR. Atsakovo mokėtinos palūkanos yra visų palūkanų, priskaičiuotų jam už kiekvieną mėnesį, kai atsakovas nepadengė įsiskolinimo ieškovui, suma. Nepaisant nurodytos atsiskaitymo pagal pateiktas sąskaitas tvarkos, ieškovas pasirinko atsakovui palankesnį būdą ir mokėjimo pabaigos terminu laiko kiekvieno mėnesio, einančio po ataskaitinio, paskutinę dieną, o palūkanos pradedamos skaičiuoti ne nuo 2013 m. spalio 1 d., bet nuo 2013 m. spalio 17 d., t. y. taikant įstatymo nustatytą penkerių metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovo prašymas priteisti skolą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. yra neteisėtas, nes atsakovo skola už analogiškas paslaugas už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jau yra priteista įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-2986-512/2014 ir e2-21085-925/2018. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2986-512/2014, priteisė iš atsakovo ieškovui UAB „Visagino būstas“ už analogiškas paslaugas 7.634,20 Lt skolą ir 551,31 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-21085-925/2018, priteisė ieškovui UAB „Visagino būstas“ iš atsakovo už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 409,00 EUR skolą ir 14,40 EUR delspinigių už suteiktas analogiškas paslaugas. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuota, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. paslaugas atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrai teikė UAB „Visagino būstas“.
4. Trečiasis asmuo UAB „Visagino būstas“ pateiktame atsiliepime prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad atsakovo atsiliepime nurodytais teismų sprendimais už ginčo laikotarpį iš atsakovo UAB „Visagino būstas“ naudai priteistos skolos išimtinai už šiukšlių išvežimą. Ši paslauga civilinėse bylose įvardijama kaip komunalinės paslaugos. Jokie kiti mokesčiai, įskaitant administravimo, bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir kt., ginčo laikotarpiu atsakovui skaičiuojami nebuvo. Atsakovas žinojo apie nurodytas aplinkybes, nes jis teikė skundus, prašymus ir kitus procesinius dokumentus į atsakovo atsiliepime nurodytas bylas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Sedulinos žiedas“ iš atsakovo P. G. 1.425,44 EUR skolą už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas, 166,86 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1.592,30 EUR sumą nuo 2018 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo P. G. į valstybės biudžetą 36,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovui teigiant, kad už nurodytą laikotarpį už nurodytam turtui išlaikyti suteiktas paslaugas iš jo jau buvo priteista, ieškovas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu nurodytu teismo sprendimu priteistą sumą sudaro laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. suteiktos paslaugos už šiukšlių išvežimą, eksploatacines išlaidas, šildymo sistemų aptarnavimą, avarinės tarnybos paslaugas, administravimą; laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. buvo paskaičiuota už komunalines paslaugas ir remontą, o nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. skaičiuota po 33,82 Lt už komunalines paslaugas, kurias sudarė mokestis už šiukšlių išvežimą, ką patvirtina ieškovės pateikti mokamieji pranešimai už nurodytus laikotarpius, kuriuose nurodyta, kad šiais laikotarpiais atsakovui už 113,16 kv. m. plotą taikant 0,247 tarifą buvo paskaičiuota šiukšlių išvežimo paslauga be PVM 27,95 Lt, o su PVM – 33,82 Lt. Atsakovui teigiant, kad šiuo laikotarpiu už komunalines ir eksploatacines paslaugas iš jo priteista trečiajam asmeniui, iš jo ieškovės naudai priteisti už tas pačias paslaugas nėra pagrindo. Tikrinant atsakovo argumentus bei į bylą ieškovo papildomai pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad nurodytu sprendimu teismas iš atsakovo priteisė už šias konkrečias komunalines paslaugas – šiukšlių išvežimą nurodytu laikotarpiu, ką patvirtina ieškovės į šią bylą pateikti mokamieji pranešimai už nurodytą laikotarpį, kuriuose nurodoma tik šiukšlių išvežimo paslauga, kurie yra analogiški mokamiesiems pranešimams, teiktiems civilinėje byloje Nr. e2-21085-925/2018. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo atstovas advokatas šių įrodymų atitikimo bei turinio taip pat neginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas P. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu atmėtė atsakovo argumentą, kad prašymas atmesti ieškinį dėl to, kad jis nėra gavęs iš ieškovo mokamųjų pranešimų, nes pareiga atsiskaityti su ieškovu neva kyla iš įstatymo. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes atsakovas ginčijo ne tiek savo prievolę mokėti už ieškovo suteiktas paslaugas, bet ieškovo ieškinyje nurodytą skolos dydį, motyvuodamas privalomų rašytinių įrodymų pagrindžiančių skolos susidarymo faktą ir dydį nebuvimu.
7.2. Teismas sprendime nurodė, jog kiekviena šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Tačiau toks teismo sprendimas yra neteisėtas, nes iš ne teisės teisė negali atsirasti. Ieškovas nepateikė ir atitinkamai šioje byloje neįrodė, jog ieškinyje nurodytas skolos dydis iš teisų atitinka faktines aplinkybes apie 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu suteiktas paslaugas namui, kuriame patalpas turi ir atsakovas.
7.3. Ieškovas neįrodė teismui, jog jis laiku įvykdė savo pareigą ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie pastarojo prievoles ir jų dydžius dėl bendro naudojimo objektų priežiūros. Kadangi atsakovas tokių pranešimų nėra gavęs, o jų ieškovas nepateikė, akivaizdu, jog atsakovui negalėjo būti skaičiuojama skola, nes atsakovas neturėjo ko apmokėti ir atitinkamai vėluoti apmokėti. Todėl ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių jog atsakovui buvo žinoma, kiek reikia mokėti už nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. suteiktas paslaugas, negalėjo atsirasti atsakovui ir pareiga mokėti delspinigius, o teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo jų priteisti.
Atsiliepimas
8. Ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „Sedulinos žiedas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovas privalėjo pateikti bent jau savo viziją dėl šių sumų, išreikštą jo paties atliktuose paskaičiavimuose, kurie paneigtų ieškovo pateiktus paskaičiavimus (CPK 178 straipsnis). Tačiau nei savo atsiliepime į ieškinį, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metų nei pats atsakovas, nei jo atstovas to nepadarė. Tai reiškia, jog iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovas su ieškovo pateiktais paskaičiavimais pilnumoje sutiko. Todėl tokio pobūdžio atsakovo argumentą prašome vertinti kritiškai, nes pagal CPK 312 straipsnį yra draudžiama apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.
9.2. Kategoriškai nesutinka su atsakovo pozicija dėl to, kad jis nėra gavęs mokėjimų pranešimų apie ieškovui mokėtinas sumas. Tokius atsakovo pasisakymus paneigia ieškovo į bylą pateikti įrodymai, o būtent: ieškovo 2017-05-11 Raginimas Nr. 010/S-18 (ieškinio ir patikslinto ieškinio priedas Nr. 14, el. bylos tomas I, psl. 35), kuriuo ieškovas nurodė atsakovui jo skolos dydžius, pridėjo sąskaitas bei nustatė terminą atsiskaityti geruoju. Pabrėžtina, kad ieškovas išsiuntė paminėtą dokumentą atsakovui jo faktiniu gyvenamuoju adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), vos tik sužinojęs apie šią egzistuojančią atsakovo gyvenamąją vietą. Be to, ieškovas paminėtu raginimu atsiskaityti kartu paprašė atsakovo pranešti nurodytu el. paštu kokiu būdu ir adresu ieškovas galėtų siusti jam būtiną informaciją, bet atsakovas šį prašymą ignoravo ir neteikė jokio atsakymo. Pabrėžtina ir tai, kad šitie ieškovo argumentai buvo nurodyti ieškinyje, ir patikslintame ieškinyje, tačiau nei atsiliepimuose, nei teismo posėdžio metu atsakovo pusė niekaip nekomentavo šių įrodymų, esančių byloje, nepaneigė jų turinio. 2) ieškovas prie bylos pridėjo AB Lietuvos paštas duomenis apie jos atsakovui siustas sąskaitas (ieškinio ir patikslinto ieškinio priedai Nr. 16-17, el. bylos tomas I, psl. 37-40). Pabrėžtina, kad ieškovas pateikė paskutinių dviejų mėnesių iki ieškinio pateikimo AB Lietuvos paštas duomenis. Pabrėžtina, kad atsakovas niekaip nekomentuoja šių dokumentų buvimą byloje, nepasisakė dėl šių įrodymų nei atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį, nei teismo posėdžio metu. Be to, atsakovas nepaneigė dokumentų iš ieškovo gavimo fakto. Atsakovo pozicija dėl to, kad neturi pareigos mokėti, nes neva negauna mokėjimo nurodymų, vertintina kritiškai jau vien todėl, kad atsakovas, veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus šeimininkas, per kelerius metus nuo nuosavybės įsigijimo turėjo pareigą domėtis kas administruoja/valdo jo dalinę nuosavybę ir kodėl, kaip jis nurodo skunde, jis neva negauna mokėjimo pranešimų, kadangi pareigą mokėti tokius mokesčius nustato įstatymas. Kad būtų tuo domėjęsis ir vykdęs įstatymu jam nustatytą pareigą, įrodymų atsakovas visiškai nepateikė ir dėl to nepasisakė.
9.3. Atsakovo nuosavybė, dėl atsiskaitymo už kurią ir kilo ginčas, yra Visagino mieste (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena Vilniaus mieste, o jo deklaruota gyvenamoji vieta – Neringos mieste. Tačiau atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, kad būtų pranešęs ieškovui savo adresą (elektroninio pašto adresą), kuriuo būtų galima su juo susisiekti.
9.4. Atmestinas atsakovo argumentas dėl to, kad ieškovas neva nepateikė ir atitinkamai šioje byloje neįrodė, jog ieškinyje nurodytas skolos dydis iš tiesų atitinka faktines aplinkybes apie 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpių suteiktas paslaugas namui, kuriame patalpas turi ir atsakovas, kadangi ieškovas į bylą pateikė eilę įrodymų, patvirtinančių mokėtinų įmokų tarifų dydžių patvirtinimą ((ieškinio priedai Nr. 6-13, el. bylos tomas I, psl. 23-35), o taip pat rašytiniuose paaiškinimuose nurodė konkrečius teisės aktus, reglamentavusius tarifų dydžius (2018-12-04 rašytiniai paaiškinimai (el. bylos tomas II, psl. 1-3).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
12. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
13. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė ieškovui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Sedulinos žiedas“ iš atsakovo skolą, pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 tomas b. l. 16). Ieškovas yra paskirtas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teikia namui, kuriame yra atsakovui priklausanti patalpa, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (I tomas b. l. 4, 18). Tai patvirtina, kad ieškovas yra namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausančios aukščiau nurodytos patalpos, administratorius (CK 4. 236 straipsnio 2 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teigė, jog atsakovas nemoka už šias paslaugas ir yra skolingas ieškovui 1.425,44 EUR už suteiktas paslaugas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir 165,79 EUR palūkanų. Ieškovas ieškinyje reikalaujamos priteisti iš atsakovo skolos dydį grindė rašytiniais įrodymais, tarp jų pateikta 2018 m. lapkričio 20 d. detalia priskaitymų išklotine (detalizuojant priskaitymo paskirtį, laikotarpį, taikomą tarifą) už suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d patvirtinančia, kad nurodytu skolos laikotarpiu buvo skaičiuojama už šias paslaugas – administravimo, avarinės tarnybos, eksploatavimo, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, BNV (bendro naudojimo vietų) apšvietimo, kaupiamosios lėšos, deratizacijos paslaugas (II tomas, b. l. 179-180).
16. Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovės ieškiniu. Apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su skolos dydžiu.
17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).
18. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus.
19. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstai nurodyta kodėl byloje esančių įrodymų visuma turėtų būtų vertinama kitaip nei ją vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Apeliantas nesutinkantis su ieškovo nurodyto skolos dydžiu, apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais ir jokių skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, atsakovas privalėjo pateikti ar nurodyti kitokius paskaičiavimus, kurie paneigtų ieškovo nurodytą skolos sumą (CPK 178 straipsnis). Tačiau nei savo atsiliepime į ieškinį, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metų, nei apeliaciniame skunde atsakovas to nepadarė.
20. Atsakovo apeliaciniame skunde iš esmės pateikiamas subjektyvus byloje esančių įrodymų vertinimas, kuris teismui nėra privalomas, kaip jau minėta, galutinį įrodymų vertinimą atlieka teismas, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas būtų netinkamas. Nors atsakovas teigia, jog ieškovo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimų, tačiau atsakovas nepagrindė, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovo reikalavimus visiškai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo teiginiais, kadangi jie deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, iš dalies kartojami atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, į kuriuos atsakovui jau atsakė pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo teisėtum ir pagrįstumu.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.5 punkte (redakcija galiojusi iki 2015-08-12) buvo numatyta, jog kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip, patalpų savininkai turi sumokėti mokesčius už daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimą, daugiabučio namo techninę priežiūrą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, komunalines ir kitas paslaugas. Tų pačių Nuostatų 10 punkte (2015-08-13 redakcija) nustatyta, jog patalpų savininkai (naudotojai) šių Nuostatų 8 ir 9 punktuose nurodytus mokėjimus ir įmokas (už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, už namo techninę priežiūrą, už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, už bendro naudojimo patalpų valymą ir pan.) moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip.
23. Byloje nustatyta, jog ieškovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „Sedulinos žiedas“ yra paskirtas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teikia namui, kuriame yra atsakovui priklausanti patalpa, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija „Sedulinos žiedas“ neteisėtai vykdo daugiabučio namo, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą.
24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentą, jog byloje ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad pranešė atsakovui apie pastarojo prievoles ir jų dydžius dėl bendro naudojimo objektų priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4.10 p. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktų nustatyta tvarka parengia sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, mėnesinius mokėjimų pranešimus už kitas suteiktas paslaugas ir Nuostatų 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. teikia patalpų savininkams (naudotojams) ar jų įgaliotiems asmenims.
26. Nors atsakovas teigia negavęs pranešimų apie ieškovo suteiktas paslaugas, šias aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai, kurių apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra daugiau nei pakankamai konstatuoti aplinkybę, jog ieškovas tinkamai vykdė pareigą informuoti atsakovą kaip patalpų savininką ir atitinkamai paneigia atsakovo teiginius. Šias aplinkybes patvirtina AB Lietuvos paštas duomenis apie atsakovui siustas sąskaitas (I tomas b. l. 33-40), ieškovo 2017 m. gegužės 11 d. Raginimas Nr. 010/S-18 I tomas b. l. 30), kuriuo ieškovas nurodė atsakovui jo skolos dydžius, pridėjo sąskaitas bei nustatė terminą atsiskaityti geruoju. Pažymėtina, kad ieškovas išsiuntė paminėtą dokumentą atsakovui jo faktiniu gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), vos tik sužinojęs apie šią egzistuojančią atsakovo gyvenamąją vietą. Be kita ko, ieškovas minėtu raginimu atsiskaityti kartu paprašė atsakovo pranešti nurodytu el. paštu kokiu būdu ir adresu ieškovas galėtų siusti atsakovui būtiną informaciją, bet atsakovas šį prašymą ignoravo ir neteikė jokio atsakymo. Sutiktina su ieškovu, jog atsakovas šių aplinkybių nei atsiliepimuose, nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde niekaip nekomentavo šių įrodymų, be to, atsakovas nepaneigė dokumentų iš ieškovo gavimo fakto. Atsakovo pozicija dėl to, kad neturi pareigos mokėti, nes negauna mokėjimo nurodymų, vertintina kritiškai jau vien todėl, kad atsakovas, veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus šeimininkas, per kelerius metus nuo nuosavybės įsigijimo turėjo pareigą domėtis kas administruoja jo dalinę nuosavybę ir tinkamai pasirūpinti jam priklausančiu turtu, kas sąlygoja ir savalaikį paslaugų turto priežiūrai apmokėjimą, pats nesikreipė į ieškovą ir neinformavo, kokiu adresu jis pageidauja gauti mokamuosius pranešimus už turtui paskaičiuotas paslaugas. Kad būtų tuo domėjęsis ir vykdęs įstatymu jam nustatytą pareigą, įrodymų atsakovas visiškai nepateikė ir dėl to nepasisakė. Atsakovo nuosavybė, dėl atsiskaitymo už kurią ir kilo ginčas, yra Visagino mieste (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena Vilniaus mieste, o jo deklaruota gyvenamoji vieta – Neringos mieste. Tačiau atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, kad būtų pranešęs ieškovui savo adresą (elektroninio pašto adresą), kuriuo būtų galima su juo susisiekti. Minėta, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti yra įgyvendinama per paskirtą bendrojo naudojimo objektų administratorių arba bendrijos sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas yra pateikęs teisinį pagrindą dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, o apeliantas nepateikė konkrečių duomenų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ir apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), todėl argumentai dėl paslaugos nesuteikimo ar jų dydžio atmetami kaip neįrodyti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias turto administravimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsiliepimas pasirašytas paties ieškovo, jame nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą, įrodymų, pagrindžiančių ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.