Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-14 · Civilinė byla Nr. e2S-572-230/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-14
Bylos Nr.
e2S-572-230/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03815-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Trečiasis asmuo
AS „Citadele banka“, ūkinė bendrija GERCZAK NORD POL HATCHERY SPOLKA JAWNA
Civilinė byla Nr. e2S-572-230/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03815-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.10.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AS „Citadele banka“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos ieškinį atsakovui ūkininkui I. G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – AS „Citadele banka“, ūkinė bendrija GERCZAK NORD POL HATCHERY SPOLKA JAWNA.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko ūkininko I. G. 713 505,46 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 11 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1 582 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB ,,Marijampolės pašarai“ KŪB naudai.

2. Skolininkas ūkininkas I. G. 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui prieštaravimus.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi priėmė skolininko ūkininko I. G. prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, pranešė kreditorei UAB ,,Marijampolės pašarai“ KŪB, kad ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos ji turi teisę pareikšti skolininkui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB ieškinį atsakovui I. G. dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. teismo įsakymą pagal kreditorės UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB pareiškimą skolininkui I. G. dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Šalies argumentai

5. Ieškovė UAB „Marijampolės pašarai“ KŪB 2020 m. sausio 22 d. pateikė teismui prašymą ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti I. G. priklausančio turto pardavimo varžytynes paskelbtas Varžytynių skelbimas. Nurodė, kad atsakovo turtas varžytynėse yra pardavinėjamas ženkliai mažesne kaina, atsakovas galimai neteisėtais būdais siekia sumažinti savo turto kainą, dėl ko nukentės ieškovės, kaip kreditorės, interesai, yra žinoma, kad atsakovas yra skolingas ne tik ieškovei, bet ir bankui, svarbu parduoti turtą už kuo didesnę kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovės RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė I. G. priklausančio turto pardavimą antrosiose varžytynėse Nr. 184855.

7. Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad prašomos priteisti skolos suma kaip juridiniam asmeniui yra pakankamai didelė, ieškovės kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma tiksli atsakovo turtinė padėtis, jo pozicija dėl pareikštų reikalavimų, įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtas gali būti parduotas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainą, pardavus turtą gautų lėšų neužteks ieškovės reikalavimams patenkinti ir taip bus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AS „Citadele banka“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, o tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje egzistuoja, pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant antstoliui pabaigti turto pardavimą iš antrųjų varžytynių, tačiau sustabdant iš turto pardavimo gautų lėšų paskirstymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovės ieškinys nėra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovė 2019 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido visą savo turimą 601 251,09 Eur kreditorinį reikalavimą į atsakovą trečiajam asmeniui UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB.

1.2. Atsakovas ir su juo susiję asmenys visais įmanomais teisiniais būdais siekia stabdyti ir vilkinti išieškojimą iš bankui įkeisto atsakovo turto. Civilinėje byloje Nr. 2SP-9537-985/2019 2020 m. sausio 8 d. nutartimi buvo panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (atsakovo turto pardavimo varžytynėse sustabdymas), konstatavus, kad deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės priimto teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti antstolio L. L. vykdomą skolininko turto pardavimą iš varžytynių, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones.

1.3. Turto pardavimas iš varžytynių nepažeistų ieškovės interesų, kadangi varžytynių procedūras antstolis vykdo teisėtai ir laikydamasis CPK nustatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo antstolis L. L. atsiliepimu į trečiojo asmens AS „Citadele banka“ atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovas ir su juo susiję asmenys visais įmanomais teisiniais būdais siekia stabdyti ir vilkinti išieškojimą iš AS „Citadele banka“ naudai įkeisto atsakovo turto, teikdami nepagrįstus prašymus ir skundus.

2.2. Ieškovės argumentas, kad turtas bus parduotas už ženkliai mažesnę kainą, ko pasėkoje nukentės kitų kreditorių interesai, tame tarpe ir ieškovės, yra visiškai nepagrįstas.

10. Trečiasis asmuo ūkinė bendrija GERCZAK NORD POL HATCHERY SPOLKA JAWNA atsiliepimu į trečiojo asmens AS „Citadele banka“ atskirąjį skundą prašo bylą perduoti pagal teismingumą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Ieškinio suma yra 713 505,46 Eur, todėl akivaizdžiai pažeidžiamas CPK 27 straipsnio 1 punkto reikalavimas, numatantis, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas, ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3.2. Teismas, nustatęs minėtas aplinkybės privalo ex officio pasinaudoti savo teise pasinaikinti priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nedelsiant bylą perduoti pagal teismingumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

13. Trečiasis asmuo ūkinė bendrija GERCZAK NORD POL HATCHERY SPOLKA JAWNA atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad absoliučiu sprendimo/nutarties negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Šiuo atveju ieškinio suma yra 713 505,46 Eur, todėl yra pažeidžiamas CPK 27 straipsnio 1 punktas. Taigi trečiasis asmuo aplinkybę dėl neteisėtos sudėties teismo grindžia rūšinio bylų teismingumo taisyklių pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis). Proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

15. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, ar byla yra teisminga administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui, tačiau trečiasis asmuo kelia bylos jurisdikcijos tarp apylinkės ar apygardos teismų klausimą. Pažymėtina, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimams absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso normos nenustato, jog bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).

16. Kaip minėta, šioje byloje trečiasis asmuo neteisėtą teismo sudėtį, kaip absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, grindžia bylų rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks savarankiškų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sutapatinimas yra nepagrįstas. CPK 329 straipsnio 2 dalyje neteisėta teismo sudėtis reglamentuojama atskirame punkte (1 punktas), kaip ir bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas (6 punktas). Ši aplinkybė rodo, kad įstatymų leidėjas nesieja šių sprendimų negaliojimo pagrindų, – kiekvienas iš jų yra savarankiškas, – ir taikant kiekvieną iš šių punktų būtina konstatuoti skirtingą pažeidimų pobūdį. Be to, tai, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojęs CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimas neapima visų rūšinio teismingumo pažeidimo atvejų, per se (savaime) negali reikšti, jog apylinkės ir apygardos teismų kompetencijos pažeidimai patenka į CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo) apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016).

17. Sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant bylą nebūtų pažeisti CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir kad byla būtų išnagrinėta teisėjo, turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus. Byloje nėra duomenų dėl CPK 64–66 bei 71 straipsnių pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas reiškia, kad byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Duomenų, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas būtų buvęs neteisėtos sudėties, nėra; byloje buvo keltas klausimas ir dėl teisėjos nušalinimo, tačiau šis prašymas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi buvo atmestas, todėl trečiojo asmens argumentas, jog teisėja neturėjo įgaliojimų nagrinėti bylą, nepagrįstas ir nesudaro absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

19. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

20. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

Žemesnės instancijos teismas

21. Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantė AS „Citadele banka“ atskirajame skunde teigia, kad ieškovės RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB ieškinys nėra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą I. G.. Ieškovė 2019 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido visą savo turimą 601 251,09 Eur kreditorinį reikalavimą į atsakovą UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2019 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/07/15/01 matyti, kad ieškovė RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB perleido UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 601 251,09 Eur piniginį reikalavimą į skolininką I. G.. Reikalavimo perleidimo sutarties 2 priede pateikta ūkininko I. G. perleidžiamo reikalavimo detalizacija 2019 m. liepos 15 d., kurioje nurodytos išrašytų sąskaitų faktūrų, kaip skolą pagrindžiančių dokumentų, datos ir numeriai. Iš ieškovės RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB byloje pateikto ieškinio matyti, kad prašomą priteisti skolą sudaro už prekes ir paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros 713 505,46 Eur sumai, kurių išrašymo data ir numeriai nesutampa su 2019 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2 priede nurodytais sąskaitų faktūrų numeriais ir išrašymo datomis. Atsižvelgiant į tai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. ji reikalavimo teisę yra perleidusi.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, kartu pateiktus priedus, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Kaip jau minėta, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, išsamiai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1484-178/2015).

24. Kita vertus, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

25. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį grindė tuo, kad prašomos priteisti skolos suma kaip juridiniam asmeniui yra pakankamai didelė, ieškovės kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma tiksli atsakovo turtinė padėtis, jo pozicija dėl pareikštų reikalavimų, įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydis, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turtas gali būti parduotas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainą, pardavus turtą gautų lėšų neužteks ieškovės reikalavimams patenkinti ir taip bus apsunkintas teismo sprendimo vykdymas.

27. Apeliantė AS „Citadele banka“ atskirajame skunde teigia, kad ieškovės RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra deklaratyvūs ir nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti antstolio L. L. vykdomą skolininko turto pardavimą iš varžytynių, pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliantės argumentais.

28. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog skolininkui I. G. priklausantis turtas antstolio L. L. vykdomose varžytynėse bus parduotas už ženkliai mažesnę kainą, ko pasėkoje nukentės ieškovės, kaip kreditorės, interesai. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti ieškovė ne tik nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tačiau ir nenurodė jokių pakankamų argumentų (aplinkybių), pvz., ieškovė neteigia, kad antstolis L. L. varžytynes vykdo pažeisdamas įstatymo reikalavimus (varžytynės neteisėtos), neteikia įrodymų, pagrindžiančių didesnę turto vertę ir pan.

29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkyme dėl turto vertės nustatymo Nr. S-19-187-6529 buvo nustatyta 2 559 000 Eur turto rinkos vertė pagal profesionalaus nekilnojamojo turto vertintojo „OBER-HAUS“ 2019 m. spalio 31 d. ekspertizės aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas I. G. civilinėse bylose Nr. 2SP-9537-985/2019 ir 2SP-1039-399/2020 teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo) taikymo, motyvuodamas tuo, kad varžytynėse parduodamo turto kaina yra per maža, o turtas yra neteisingai įvertintas, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. ir 2020 m. sausio 20 d. nutartimis prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmesti. Be to, pažymėtina, kad antstolis 2019 m. gruodžio 30 d. patvarkymu dėl neįvykusių varžytynių Nr. S-19-187-7585 paskelbė, jog turtas nebuvo parduotas pirmose varžytynėse už 2 047 200 Eur kainą, kadangi niekas jose nedalyvavo. Ta aplinkybė, kad turtas nesudomino pirkėjų už 80 proc. jo vertės, t. y. 511 800 Eur mažesnę kainą nei nustatyta „OBER-HAUS“ 2019 m. spalio 31 d. ekspertizės akte, tik patvirtina, jog ieškovės RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB teiginys dėl aiškiai per mažos turto kainos yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas, o ekspertizės akte nustatyta turto rinkos vertė nėra per maža ir nepažeidžia nei skolininko (atsakovo), nei jo kreditorių (tame tarpe ir ieškovės) interesų.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės RUAB „Marijampolės pašarai“ prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti motyvai dėl turto pardavimo varžytynėse už ženkliai mažesnę kainą, dėl ko gali būti pažeisti ieškovės (kaip kreditorės) interesai, galėtų būti vertinami kaip pakankami tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tuo atveju, jei byloje egzistuotų ryšys tarp taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir pareikštų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, kuriuos tikėtina patenkinus būtų išvengta teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.

31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas suponuoja išvadą, jog laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Siekis laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apsiriboti tik joms keliamų tikslų įgyvendinimu atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu atveju yra išvengiama asmens, kuriam pareikšti reikalavimai, teisių ir teisėtų interesų suvaržymo labiau negu reikia laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams pasiekti, užtikrinama ginčo šalių interesų pusiausvyra, padedama išvengti savivalės, nestabilumo, interesų priešpriešos, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su vienos iš šalių teisių apribojimu ar pareigų nustatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1936/2013).

32. Šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, tačiau ieškovė siekė pritaikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sustabdytų skolininko turto pardavimo iš varžytynių procedūras. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pobūdis neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir tokia priemonė negali būti vertinama kaip turinti tiesioginį ryšį su būsimu teismo sprendimu net ir tuo atveju, jei ieškovės reikalavimas būtų patenkintas. Ieškovė nesiekia įgyti jokių teisių į patį varžytynėse parduodamą bankui įkeistą atsakovo turtą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieškovė siekia, kad būtų užtikrintas jos ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo. Tačiau teismui reikalavimą – priteisti ieškovei skolą iš atsakovo, tenkinus, taikyta laikinoji apsaugos priemonė (varžytynių sustabdymas) niekaip neprisidėtų prie teismo sprendimo įvykdymo. Šiuo atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas tik dėl laikinosios apsaugos priemonės – iš turto pardavimo varžytynėse gautų lėšų paskirstymo sustabdymo – taikymo.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad varžytynėse parduodamas turtas yra vienintelis atsakovo I. G. turimas turtas, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas pagal galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Be to, varžytynėse parduodamas turtas yra įkeistas AS „Citadele banka“ ir bankas, kaip įkaito turėtojas, turi pirmumo teisę į savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą iš turto pardavimo gautomis lėšomis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje pritaikymas vilkina išieškojimo iš bankui įkeisto turto procedūras ir pažeidžia banko, kaip hipotekinio kreditoriaus, interesus.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

35. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės RUAB „Marijampolės pašarai“ KŪB prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas, nenustačius vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir antstoliui L. L..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė