Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje dėl žemės sklypo ribų nustatymo, suinteresuoti asmenys J. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. P., A. P., N. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. V., G. P., A. P., N. K., kuriuo prašo:

1) atnaujinti teismo procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-09-30 civilinėje byloje Nr. e2-284-522/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2022-02-08 civilinėje byloje Nr. e2A-303-779/2022;

2) atnaujinus teismo procesą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-09-30 sprendimą civ. byloje Nr. e2-284-522/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2022-02- 08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-303-779/2022 ir ieškovės G. V. ieškinį pilna apimtimi tenkinti;

3) įtraukti į šios bylos nagrinėjimą vietoje trečiaisiais asmenimis: VĮ „Registrų centras“.

4) nustatyti ieškovės G. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal 2020-03-03 atlikto matininko A. P. situacijos brėžinį, (duomenys neskelbtini), pagal faktiškai nusistovėjusią 50 arų žemėnaudą ir pagal koordinates ((duomenys neskelbtini)) bei įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM patvirtinti sklypo koordinates valstybinėje riboženklių koordinačių sistemoje.

Pareiškime nurodė, kad ieškovė, gindama savo nuosavybės pažeistas teises kreipėsi su ieškiniu dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinę bylą, priėmė 2021-09-30 sprendimą ir ieškinį atmetė. Nesutikdama su tokiu teismo verdiktu ieškovė pateikė apeliaciją, kurią 2022-02-08 išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pateikus Aukščiausiajam teismui kasacinį skundą, jis nepraėjo rotacijos ir buvo grąžintas kasatorei.

Pareiškime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį konstatavo:

„Ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje esančioje žemės naudmenų eksplikacijoje nurodyta, kad visą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą (0,50 ha) sudaro žemės ūkio naudmenos (0,33 ha), keliai (0,02 ha) ir užstatyta teritorija (0,15 ha). Tuo tarpu iš trečiojo asmens N. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje esančioje žemės naudmenų eksplikacijoje nurodytų duomenų matyti, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra kelio naudmenų. Trečiojo asmens N. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise sutartiniu ženklu nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba ribojasi su keliu (kelio plotis nenurodytas). Žemės sklypo (kadastro Nr. 8657/0001: 386) plano gretimybių lentelės pastabose nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 8657/0001:386) šiaurinė ir rytinė ribos ribojasi su „kelio pakraščiu“. Atsižvelgiant į ieškovės ir trečiojo asmens N. K. žemės sklypų eksplikacijose nurodytus duomenis, taip pat abiejų žemės sklypų abrisus ir planus, darytina išvada, kad minėtos kelio naudmenos yra ieškovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kelio naudmenų vakarinė riba sutampa su žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba”.

Pareiškėja nurodė, kad bylos duomenimis atsakovui 1999-06-03 pareiškėjos broliui J. V. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-05-21 sprendimu Nr. 86-2818 buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą 0,50 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurią paveldėjo iš senelio L. Č.. 2018 m. pavasary pareiškėjos brolis kreipėsi į atsakovo NŽT Švenčionių rajono skyrių dėl nuomojamos 5,80 ha valstybinės žemės, toje pačioje vietovėje sklypo ribų, matavimų ir jų patvirtinimo. Atliekant jo samdytam matininkui S. Z. žemės sklypo ribų matavimus ir jai būnant besiribojančio sklypo bendrasavininke buvo informuota, jog pareiškėjos namų valdos sklypo dydis tampa ženkliai mažesnis ir nesudaro 50 arų. Pareiškėjai pradėjus aiškintis, paaiškėjo, kad jos broliui J. V. atkuriant nuosavybės teises į (atkėlimo pagrindu) 0,50 ha žemės sklypo namų valdą, grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte Nr. 2, punkte 3 nurodyta, kad žemės sklype nėra įsiterpusios kitam fiziniam asmeniui priklausiančios žemės. 4 punkte nurodyta, kad žemės sklype Nr. 73 nėra fiziniams asmenims priklausiančių ūkinės, komercinės paskirties pastatų ar statinių. Akte Nr. 2 ir plano Nr. 2 gretimybių lentelėje nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba ribojasi su T. L. žemės sklypu (šiuo metu žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); vakarinė riba ribojasi su S. P. žemės sklypu (šiuo metu žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); šiaurinė riba ribojasi su keliu (Švenčionys - Adutiškis). Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad vadovautis AB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinieriaus -matininko B. L. 1999-03-29 paženklinimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) abrise Nr. 2, nustatyta sklypui Nr. 73 anksčiau priklausiusiam atsakovui J. V. 48 metrų ploto ribą. Įdėmiai išanalizavus šį abrisą, akivaizdu, kad nebuvo sklypas Nr. 73 suformuotas iki kelio Švenčionys - Adutiškis, jame akivaizdžiai yra paliktas tarpas skirtas pravažiuoti į gretimą sklypą, kuris priklausė trečiajam asmeniui T. L., o dabar - naujiems savininkams G. ir A. P. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovei G. V. pagal abrisą priskirtą plotą sudaro 48 metrai, o 2003 metais formuodami namų valdą trečiajam asmeniui N. K. atliktas 10 metrų persidengimas ant jau suformuotos namų valdos sklypo. Trečiajam asmeniui N. K. 2003 metais formuojamas namų valdos sklypas, nuo kelio pakraščio, neatsižvelgiant į tai, kad kelias buvo paliktas bendram naudojimui. Nes šis kelias vedė patekimą į kitus sklypus ir anksčiau buvusias sodybas. Taip pat abrise buvo numatytas sklypo ilgis 104, 2 skaičiuotinas nuo kaimyninio sklypo tvoros, paliekant dalį žemės sklypo pravažiuoti į kaimyninio sklypo namų valdą. Tik vėliau visa tai išaiškėjo apie 2019 metus atsakovo valdininkų padarytos klaidos išsitraukus duomenis iš GIS, jog sankasa ir pravažiavimo kelias atiteko ieškovei G. V.. Pažymėtina, kad sudarant broliui 2010 metais dovanojimo sutartį buvo gautos iš V. Į. Registro centras pažymos ir sklypo planas ir jis nekėlė jokių abejonių, kad yra persidengiami tarpusavyje sklypai. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui pateikus patikslintą ieškinį buvo prašoma įtraukti procesine šalimi VĮ „Registrų centas“. Ši būtinybė iškilo siekiant išsiaiškinti, kas ir kokiu teisiniu pagrindu ieškovei G. V. suformavo GIS žemės sklypo ribas, kurios sietinos su kaimyniniu sklypu ir remiasi į ūkinio pastato, priklausiančio trečiajam asmeniui N. K., sieną. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo, kad tarp sklypo naudotojų ginčo nėra. Netenkinus ieškinio, ginčas išlieka tarp suinteresuotų asmenų dėl įvažiavimo į namų valdas ir naudojimosi bendru keliu. Tretysis asmuo N. K. atliekant vietos apžiūrą sutiko, kad įvažiavimo kelias būtų naudojamas per pusę ir todėl nebus tarpusavio ginčo. Dėl šios priežasties tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai neteisingai interpretavo, kad tarp šalių nėra ginčo.

Dabartiniu metu išsireikalavus iš VĮ. Registrų centras ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinę bylą, esančio (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad ieškovei G. V. suformuotos namų valdos sklypo ribos nesiriboja su Švenčionys - Adutiškis važiuojamąja kelio dalimi. Ieškovei priklausanti namų valda nekilnojamojo turto kadastrinėje byloje fiksuota: tl-50,00; t2 - 40,00; t3 - 18,00 ir t4 - 24,00 (žemės sklypo kadastro Nr (duomenys neskelbtini)). Pagal šiuos įregistruotus duomenis, žemės matininkas A. P. pateikė situacijos brėžinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Teismams netenkinus ieškinio akivaizdu, kad pagal Abrisą 2 ieškovei G. V. atitektų kaimynės - trečiojo asmens N. K. ūkinio pastato dalis, bei kitas tretysis asmuo T. L. prarastų įvažiavimą į savo namų valdą. Duotu atveju, būtų pažeidžiamos gretimų sklypų savininkų trečiųjų asmenų: N. K. interesai, kadangi nesilaikomas reglamentuojamas atstumas nuo statinio sienos 2-3 metrai ir naujo kaimyno Gerardo ir A. P., nusipirkusių iš T. L. 2022-02-23 interesai, kadangi jie netenka įvažiavimo į savo namų valdą. Todėl teigia, kad yra pagrindas atnaujinti šią civilinę bylą dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ir dėl paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

Taip pat pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nesigilino ir atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti, kokia turėtų būti leistina paklaida, atliekant tiksliuosius žemės sklypo matavimus. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į leidžiamus sklypo paklaidos skaičiavimus, pagal formulę patvirtintą LR ŽŪM 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 23 p. Todėl nėra absoliučios tiek pirmosios, tiek apeliacinio teismų logikos, kad yra leistina 12, 48 arų paklaida iš asmeninės nuosavybės teise turimo žemės sklypo 50 arų dydžio. Todėl ieškovė kreipėsi į NŽT prie ŽŪM dėl išaiškinimo ir buvo gautas 2022-06-04 atsakymas 2022-05-27 raštu Nr. 1SS-797- (10.5.). Juo buvo atsakyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida yra +-0,049 ha. Iš to daro išvadą, kad teismai neatsižvelgė į materialines teisės normas, reglamentuojančias leidžiamus sklypo paklaidos skaičiavimus, kadangi be teisėto pagrindo yra nusavinamas G. V. priklausantis 0, 0758 ha žemės sklypas (0,1248-0,049).

Vilniaus regiono apylinkės teisme 2022-12-19 gautas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą ir atsisakyti atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos pateiktos aplinkybės neturėtų būti vertinamos kaip CPK 366 straipsnį atitinkantis pagrindas atnaujinti teisminį procesą, nes ji nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad aplinkybė įtraukti į bylos nagrinėjimą VĮ Registrų centrą ir vietoje T. L. įtraukti naujus žemės sklypo savininkus - G. P. ir A. P., nėra pagrindas bylos atnaujinimui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-09-30 civilinėje byloje Nr. e2-284-522/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2022-02-08 civilinėje byloje Nr. e2A-303-779/2022 sprendimuose yra išsamiai pasisakyta dėl T. L. teisių, o su pareiškimu pateikta pareiškėjos statinių kadastro duomenų byla taip pat neturėtų būti vertinama, kaip pagrindas bylos atnaujinimui, nes pareiškėja šiais dokumentais galėjo pasirūpinti bylos nagrinėjimo metu. Taip pat pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino, kokia turėtų būti pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), leistina paklaida, atliekant tiksliuosius žemės sklypo matavimus, nepagrįsta ir negali būti vertinama kaip pagrindas procesui atnaujinti, nes teismai, išnagrinėję bylą, išsamiai ir motyvuotai yra pasisakę sprendimuose dėl pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), leistinos paklaidos, atliekant tiksliuosius žemės sklypo matavimus.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą - Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą.

Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019, 19 p.).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodo, kad ji sužinojo apie prašyme dėl proceso atnaujinimo vardijamą paklaidą atliekant tiksliuosius matavimus, gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau ir – NŽT) raštą 2022-05-27. Bei nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovei G. V. pagal abrisą priskirtą plotą sudaro 48 metrai, o 2003 metais formuodami namų valdą trečiajam asmeniui N. K. atliktas 10 metrų persidengimas ant jau suformuotos namų valdos sklypo. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas priimtas 2021 m. rugsėjo 30 d. Apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismas sprendimą priėmė 2022 m. vasario 8 d., kuriuo apeliacinius skundus atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2022 m. gegužės 26 d. Nr. DOK-2533 kasacinį skundą atsisakė priimti. Vertinant, kad 2022 m. vasario 8 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu, pareiškėja turėjo laikytis numatytų terminų ir iš karto kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja kreipėsi į teismą tik 2022 m. rugpjūčio 3 d., nors vieną iš argumentų, dėl tiksliesiems matavimams taikomos paklaidos, nurodė sužinojusi 2022 m. gegužės 27 d. Manytina, kad pareiškėja savo teisėmis laiku nepasinaudojo ir praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir jo atnaujinti neprašo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad praleistas trijų mėnesių terminas prašymui pateikti, netgi jeigu ir būtų teisinis pagrindas tokiam prašymui pateikti.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo - naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių

Pareiškėja prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir šį prašymą bando grįsti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, tačiau vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad pareiškėja vadovaudamasi šia nuostata, turi įrodyti, jog jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos atitinkamos aplinkybės, kurias ji įvardija, kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybėmis, bylos nagrinėjimo metu.

Pastebėtina, kad pareiškėja, grįsdama savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytu pagrindu, t. y. proceso atnaujinimas galimas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, turi įrodyti šiuo faktus. Pagal šį teisinį reguliavimą, turi būti įrodyti du aspektai: bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu ir kad šios aplinkybės yra esminės, t. y. esant šioms naujoms aplinkybėms teismo sprendimas galėtų būti kitoks. Pareiškėjas neįrodė nei vieno iš aspektų:

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine tvarka ir pareiškėjos dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovei G. V. pagal abrisą priskirtą plotą sudaro 48 metrai, o 2003 metais formuodami namų valdą trečiajam asmeniui N. K. atliktas 10 metrų persidengimas ant jau suformuotos namų valdos sklypo bei kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo, kad tarp sklypo naudotojų ginčo nėra, pareiškėjai tapo žinomos pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą 2021 m. rugsėjo 30 d., proipažintina, kad šios aplinkybės - apeliacinio proceso dalis.

Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į NŽT prie ŽŪM dėl išaiškinimo ir buvo gautas 2022-06-04 atsakymas 2022-05-27 raštu Nr. 1SS-797- (10.5.). Juo buvo atsakyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida yra +-0,049 ha. Iš to pareiškėja padarė išvadą, kad teismai neatsižvelgė į materialines teisės normas, reglamentuojančias leidžiamus sklypo paklaidos skaičiavimus, kadangi be teisėto pagrindo yra nusavinamas G. V. priklausantis 0, 0758 ha žemės sklypas (0,1248 - 0,049). Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021-09-30 (civilinėje byloje Nr. e2-284-522/2021) ir Vilniaus apygardos teismo 2022-02-08 (civilinėje byloje Nr. e2A-303-779/2022) sprendimų matyti, kad juose yra išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), leistinos paklaidos, atliekant tiksliuosius žemės sklypo matavimus. Ir žemės sandorių su preliminariais matavimais aspektus.

Iš pareiškėjos pareiškimo matyti, kad pareiškėja G. V. nesutinka su priimtais teismo sprendimais, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, pareiškėja nepagrindė atnaujinimo pagrindo dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo - dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų

Kitas proceso atnaujinimo pagrindas, kuriuo vadovaujasi pareiškėjas yra tas, kad procesas atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7p.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų). Pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti(CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 112-378/2019)

Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų - teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011-11¬17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; 2019-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312- 823/2019 ir kt.).

Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė pareiškėjo neįtraukęs į procesą.

Aplinkybė į bylos nagrinėjimą įtraukti VĮ Registrų centrą ir vietoje T. L. įtraukti naujus žemės sklypo savininkus - G. P. ir A. P., nėra pagrindas bylos atnaujinimui. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad byla negali būti atnaujinta ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl prašymas netenkintinas ir šioje dalyje.

Konstatuotina, kad pareiškėja prašyme kelia tuos pačius klausimus, kurie jau išspręsti ir dėl kurių priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų 14,35 Eur suma, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnė nei nustatyta minimali (5,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjos. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 290 – 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos G. V., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos G. V., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 14,35 Eur (keturiolika eurų 35 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728821) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 (septynias) dienas nuo kopijos įteikimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.