- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-303-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00547-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- T. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės, Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ir trečiojo asmens T. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT), atsakovui J. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. L., N. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) atnaujinti ieškovei praleistą terminą ginčyti atsakovo administracinius aktus ir iš dalies pripažinti atsakovo NŽT Švenčionių skyriaus vedėjos 2019-09-13 sprendimo Nr. 45SK-440-(14.45.110) 1 p., taip pat atsakovų sudarytos 2019-09 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 45 SŽN-241-( 14/45/55) 1 p. - 5,7965 ha 12,48 arų dalyje, bei atsakovo NŽT Švenčionių skyriaus vedėjos 2020-03-31 išvadą Nr. 451TP-5-(14.45.143E) bei 2020-04-30 raštą Nr. 1SS-906-(5.59E) negaliojančiais; 2) nustatyti ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausiančio žemės sklypo ribas, pagal 2020-03-03 atlikto matininko A. P. situacijos brėžinį bei įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM patvirtinti sklypo koordinatės valstybinėje riboženklių koordinačių sistemoje; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovui - ieškovės broliui J. V. 1999-05-21 sprendimu Nr. 86-2818 buvo atkurta (atkėlimo pagrindu) 0,50 ha žemės sklypo namų valda, (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. V. 2010-11-08 dovanojimo sutarties pagrindu visą turtą perleido ieškovei ir jai dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, (duomenys nesklebtini), kurio bendras plotas 50 arų. Nurodė, kad 1999-03-29 sklypo kadastrinius matavimus atliko matininkas B. L., kuris paliko kelią sklypo pradžioje trečiajam asmeniui T. L., nes kito įvažiavimo į savo namų valdą jis neturi. Ieškovė šiuo keliu nesinaudoja. Bendras kelias sietinas su įvažiavimu į namų valdas su trečiuoju asmeniu kaimyne - N. K. turėjo būti įtrauktas ir padalintas per pusę. Dabartiniu metu šis įvažiavimo bendras kelias ir dalis namų valdos priskirtas jos namų valdai, pagal žemės sklypo abrisą, nurodytas plotas 48 metrai. Pagal faktinį naudojimą iki pusės kelio yra 36 metrai, tačiau jai be teisinio pagrindo skirta kaimynės tenkanti kelio bei namų valdos dalis. Dėl to ieškovė praranda 12,48 arų. Kadangi matininkas B. L., atlikdamas žemės ribų matavimus, akivaizdžiai suklydo ir priskyrė ieškovei bendro naudojimo žemę, o įvažiavimo į namų valdos sklypo nepriskyrė servitutui ir nenustatė nei apribojimų, neatsižvelgė į jau suformuotą žemėnaudą, būtina ištaisyti jo padarytą klaidą.
3. Ieškovė kreipėsi į NŽT Švenčionių raj. skyrių, kad ištaisytų klaidą, kadangi pagal VĮ Registrų centro duomenis, jai asmenine nuosavybe priklauso 50 arų žemės sklypas, o faktiškai tenka tik 37,51 arai. Ieškovė gavo 2019-06-14 raštą Nr. 1SS-1141-(10.5), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į Akto Nr. 2, Abriso Nr. 2 ir Plano Nr. 2 sprendinius, darytina išvada, kad tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos ir kelio ((duomenys neskelbtini)) nėra laisvos valstybinės žemės skirtos keliui tiesti, o kelio naudmenos yra ieškovei nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kelio naudmenų vakarinė riba sutampa su žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra riba.
4. Ieškovė 2019 m. buvo inicijavusi ginčą su atsakove NŽT, tačiau ginčo metu nebuvo atlikusi savo žemės sklypo tiksliųjų matavimų. Šiuo metu ieškovės užsakymu matininkas (A. P. įmonė) atliko sklypo tiksliuosius matavimus ir 2020-03-05 aiškinamuoju raštu Nr. 1/20 kreipėsi į atsakovės NŽT Švenčionių skyrių dėl išvados pateikimo žemės sklypo ribų patikslinimo pagal pateikiamą situacijos brėžinį. Atsakovė, išnagrinėjusi matininko pateiktus duomenis, priėmė 2020-03-31 išvadą Nr. 451TP-5-(14.45.143E), kurioje konstatavo, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarinė riba nuo kelio turi atitikti nurodytam abrise linijos ilgiui 104,20 m ir plotas turi būti patikslintas 0,4326 ha, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, gretimų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, nepažeidžiant gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininko interesų. Nesutikdama su šia išvada, ieškovė pateikė atsakovei skundą, kuri 2020-04-30 raštu Nr. lSS-906-(5.59E) skundo netenkino.
5. Nurodė, kad atsakovės 2020-04-30 raštas Nr. lSS-906-(5.59E) yra prieštaraujantis Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ nuostatų reikalavimams bei NŽT prie ŽŪM Švenčionių skyriaus vedėjos priimtam 2013-09-13 įsakymo Nr. 45 VĮ (14.45.2)-947 priedui Nr. 1, kuriuo leista kaimynui išsipirkti žemę. NŽT Švenčionių skyriaus 2019-09-13 sprendimu Nr. 45 SK-440-(14.45.1101) buvo atlikta teisinė sklypo registracija Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019-10-09 tarp atsakovų J. V. ir NŽT Švenčionių skyriaus buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 45SŽN-241-(14.45.55).
6. Atsakovės tiek sprendimuose, tiek įsakymuose padarytos klaidos lėmė tai, kad sumažėjo 12,48 arų ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, todėl atsakovės įsakymai, sprendimai ir tarp atsakovų J. V. ir NŽT sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 1 p. iš dalies pripažintini negaliojančiais 12,48 arų dydyje.
7. Taip pat nurodė, kad ieškovė intensyviai nuo 2019 metų gynė savo interesus administracinės teisenos nustatyta tvarka, tačiau nebuvo pasiekti jos teisėti lūkesčiai, todėl vertintina, jog ieškovė procesinį teisės kreiptis į teismą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, prašė teismą šį terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2019-10-09 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 45SŽN-241-(14.45.55.) (toliau - Sutartis), kuria atsakovui J. V. išnuomotas 5,7965 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). J. V. prašymu nuomos sutartis bus nutraukta.
9. Išnagrinėjus ieškovės prašymą dėl matininko klaidos ištaisymo, su prašymu susijusius dokumentus, atsakovė nustatė, kad tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos ir kelio ((duomenys neskelbtini)) nėra laisvos valstybinės žemės, skirtos keliui tiesti. Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama padėti išspręsti susidariusią situaciją, 2019-04-08 raštu Nr. 45SD-1470-(14.45.104.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2019-06-14 raštu Nr. 1SS-1141- (10.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ pasiūlė ieškovei dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir naujo šio žemės sklypo plano parengimo, kreiptis į matininką, turintį Nacionalinės žemės tarnybos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuris paženklintų jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir atliktų kadastrinius matavimus, atkreipiant dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Ieškovė, nesutikdama su pateiktais atsakymais, pateikė Lietuvos administracinių ginčų komisijai skundą. Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019-08-08 priėmė sprendimą Nr. 21R-522-((AG- 456/03-2019), kuriuo ieškovės skundą atmetė.
10. Nurodė, kad atsakovės Švenčionių skyriaus vedėja, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019-08-08 sprendimo neapskundė, 2019-09-13 priėmė sprendimą Nr. 45SK-440-(14.45.110.), kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas (taškuose 1-3) ribojasi su ieškovės žemės sklypu. Minėtas žemės sklypas 2019-10-09 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 45SŽN-241-(14.45.55.) išnuomotas atsakovui J. V.. Matininkas A. P., atlikęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir nustatęs, kad šio žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), apie tai 2020-03-05 raštu informavo atsakovę. Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyrius, išnagrinėjęs matininko raštą ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodytą informaciją, paženklinto ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vakarinė riba nuo kelio turi atitikti nurodytam abrise linijos ilgiui 104,20 m ir plotas turi būti patikslintas 0,4326 ha, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, gretimų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis, nepažeidžiant gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko interesų. Atsižvelgiant į tai, kad matininkui A. P. paženklinus žemės sklypo ribas ir atlikus kadastrinius matavimus žymiai pakito (net iki 28 m) šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir tarp žemės sklypo šiaurinės ribos ir kelio ((duomenys neskelbtini)) atsirado laisvos valstybinės žemės tarpas, darytina išvada, kad matininkas A. P., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nesivadovavo šio žemės sklypo suformavimo dokumentų (Abriso ir Plano) sprendiniais ir pažeidė įstatymų nuostatas.
Šalies argumentai
11. Teigė, jog ieškovė, nesutikdama su Išvada, pateikė Nacionalinei žemės tarnybai skundą, kuri 2020-04-30 raštu Nr. 1SS-906-(5.59 E.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad Išvada yra pagrįsta. Ieškovė, nesutikdama su pateiktu 2020-04-30 atsakymu ir Išvada, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020-07-01 sprendimu Nr. 21R-504(AG-458/03- 2020) ieškovės skundą atmetė.
12. Nurodė, jog ieškovė 2010 m. notarine dovanojimo sutartimi gavusi iš savo brolio J. V. ginčijamą žemės sklypą, neginčijo žemės sklypo ribų, neatliko žemės sklypo kadastrinių matavimų ir neįsitikino, kad dovanotas turtas neatitinka jos lūkesčių. Ieškovė gavo tokį žemės sklypą, koks priklausė J. V. dovanojimo dieną. Teismui pateikti reikalavimai reiškia padovanoto žemės sklypo ribų pakeitimą naujo turto savininko pageidavimu. Todėl mano, kad ieškovė nepagrįstai siekia ginčijamo žemės sklypo ribų pakeitimo, trūkstamą plotą kompensuojant valstybine žeme. Buvęs ginčijamo žemės sklypo savininkas J. V. pasirašė Akte, o tai patvirtina, kad sutinka su paženklintomis ginčijamo žemės sklypo ribomis vietovėje, jų neginčijo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
14. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-05-21 sprendimu Nr. 86-2818, ieškovės broliui atsakovui J. V. perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), namų valdai. Nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos grąžinant žemę natūra, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. AB „Vilniaus hidroprojektas“ matininkas B. L., 1999-03-29 paženklinęs žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą (toliau – Aktas), parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (toliau – Abrisas), atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, parengė šio žemės sklypo planą (toliau – Planas). Akte ir Plano gretimybių lentelėje nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba ribojasi su T. L. žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); vakarinė riba ribojasi su P. S. žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinė savininkė N. K.); šiaurinė riba ribojasi su keliu ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas J. V. 2010-11-08 dovanojimo sutartimi Nr. ŠMM-3200 žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais padovanojo savo seseriai ieškovei G. V..
15. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir trečiojo asmens N. K. žemės sklypų eksplikacijose nurodytus duomenis, taip pat abiejų žemės sklypų abrisus ir planus, padarė išvadą, kad kelio naudmenos yra ieškovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
16. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra sumažėjęs 12,48 arų, o faktinis plotas yra 37,52 arai.
17. Teismas sprendė, kad ieškiniu ieškovė iš esmės siekia, jog jos trūkstama žemės sklypo dalis, t. y. 12,48 arų, būtų kompensuota valstybinės žemės dalimi, esančiame gretimame žemės sklype, nustatant ieškovės žemės sklypo ribas pagal 2020-03-03 matininko A. P. situacijos brėžinį.
18. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs teisinį reglamentavimą, nustatęs, kad matininkui A. P. paženklinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir atlikus kadastrinius matavimus, žymiai pakito (net iki 28 m) šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos ir kelio ((duomenys neskelbtini)) atsirado laisvos valstybinės žemės tarpas, padarė išvadą, kad matininkas A. P., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nesivadovavo šio žemės sklypo suformavimo dokumentų (abriso ir plano) sprendiniais ir pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 6 punkto nuostatas.
19. Kadangi ieškovė nebuvo pradinė žemės sklypo savininkė, o žemės sklypas jai buvo padovanotas atsakovo J. V., teismas sprendė, jog ieškovė nėra tinkamas subjektas kompensacijai dėl žemės ploto skirtumo gauti.
20. Teismas akcentavo, kad itin svarbi bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė yra ir tai, kad atsakovui J. V. buvo atkurta nuosavybė į jo tėvų valdytą žemę, kad niekada ieškovės ir atsakovo J. V. tėvams nepriklausė didesnio ploto žemės sklypas, nei yra ieškovės valdomas šiuo metu.
21. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu teismas buvo surengęs išvažiuojamąjį teismo posėdį ir apžiūrėjo ieškovei priklausantį žemės sklypą natūroje. Apžiūros metu nustatė, kad tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų ieškovės kaimynų T. L. ir N. K. (ankstesnė savininkė S. P.) žemės sklypų ribos yra susiformavusios nuo seno, jos yra aiškios ir ginčo dėl to tarp kaimynų nėra. Atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo ploto kilo tik tada, kai kaimynui T. L. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir nustatyta, kad jam priklausantis žemės sklypas yra faktiškai mažesnis. Tai, anot teismo, rodo, kad nors ir faktiškai mažesnio ploto, nei nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypas tenkino tiek atsakovą J. V., tiek ieškovę, o teisės nebuvo pažeistos.
22. Netenkinus pagrindinio ieškovės ieškinio reikalavimo, teismas sprendė, jog nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, susijusių su teisės aktų teisėtumu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo T. L. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialines teisės ir pažeidžiant procesines teisės normas.
1.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jis jokiais atžvilgiais neatspindi teisingumo vykdymo.
1.3. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti ieškinį ir nustatyti žemės sklypo ribas pagal ieškovės reikalavimus, kadangi trečiasis asmuo praranda įvažiavimą į savo sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas vietos apžiūrą, sprendime konstatavo, jog tarp kaimynų dėl sklypo ribų ginčų nėra. Tačiau teismas nesiteikė apžiūrėti jam priklausiančio sklypo. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo neturi įvažiavimo, jo namų valdos rinkos vertė dėl to ženkliai sumažėja, be to jis bus priverstas kreiptis į teismą dėl servituto įvažiavimui nustatymo.
1.5. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį, nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, o tik pagilinamos problemos dėl naudojimosi keliu, sudaromos tolimesnės prielaidos bylinėtis ir turėti susijusias su tuo išlaidas.
Šalies argumentai
24. Ieškovė G. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad apeliantei pagal abrisą priskirtą plotą sudaro 48 metrai, o 2003 metais formuodami namų valdą trečiajam asmeniui N. K., persidengia 10 metrų ant jau suformuotos apeliantės namų valdos sklypo. Sudarant broliui dovanojimo sutartį 2010 m., buvo gautos iš VĮ Registro centras pažymos, sklypo planas ir jis nekėlė jokių abejonių, kad yra persidengiami tarpusavyje sklypai.
2.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo, kad tarp sklypo naudotojų ginčo nėra. Netenkinus ieškinio, ginčas išlieka tarp suinteresuotų asmenų dėl įvažiavimo į namų valdas ir naudojimosi bendru keliu.
2.3. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, gali būti nustatinėjamos iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pasiklydo tiek žemės reformos, tiek nekilnojamojo turto kadastro teisės norminiuose aktuose, iš kurių akivaizdu, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas, nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio.
2.4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, apeliantei atlikus tiksliuosius sklypo matavimus, netenka galios anksčiau buvęs preliminarus matavimas, t. y. Abrisas.
2.5. Kadangi apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklauso sodyba ir žemės sklypas, kurio bendras plotas 50 arų, todėl jis negali būti jokiu teisiniu pagrindu sumažintas.
2.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1-ojo protokolo 1 straipsnį yra ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti.
2.7. Ginčijamas teismo sprendimas prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams, neatspindi teisingumo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir objektyviai ištyrė svarbias bylai aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias žemės reformos ir sklypo ribų nustatymo normas, neatsižvelgė į matininko A. P. išvadą, kad apeliantei yra galimybė atstatyti žemės sklypo trūkstamą plotą iš atsakovo NŽT laisvo valstybinio žemės fondo.
Atsiliepimas
25. Atsakovė NŽT atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė su jais nesutinkanti, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai nustatė visus teisės taikymui reikšmingus faktus, tinkamai taikė teisės normas, įvertino visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.
3.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad matininkui A. P. paženklinus žemės sklypo ribas ir atlikus kadastrinius matavimus, žymiai pakito šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos ir kelio atsirado laisvos valstybinės žemės tarpas, darytina išvada, kad matininkas A. P., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nesivadovavo šio žemės sklypo suformavimo dokumentų (abriso ir plano) sprendiniais ir pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 6 punkto nuostatas.
3.3. Niekada ieškovės ir atsakovo J. V. tėvams nepriklausė didesnio ploto žemės sklypas, nei yra ieškovės valdomas šiuo metu.
3.4. Nesutiko su trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo T. L. teismo posėdžio metu nekėlė jokių reikalavimų, nepateikė jokių įrodančių dokumentų, jog negali privažiuoti į savo namų valdą, byloje nėra dokumentų, duomenų, jog apeliantė G. V. draudžia jam važiuoti per jos žemės sklypą, taip pat pažymėjo, kad išvažiuojamame teismo posėdyje T. L. nedalyvavo.
3.5. Atkreipė dėmesį, kad šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl T. L. privažiavimo į jo namų valdą.
3.6. Pažymėjo, kad netekus privažiavimo, apeliantas T. L. turėtų nusistatyti kelio servitutą teisės aktuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo
27. Trečiasis asmuo T. L. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo iš esmės, t. y. sudarė tolimesnes prielaidas bylinėtis, nes jis neturi įvažiavimo, jo namų valdos rinkos vertė dėl to ženkliai sumažėja, jis vėliau bus priverstas kreiptis į teismą dėl servituto įvažiavimui nustatymo.
28. Apeliacinės instancijos teismas tuo aspektu pažymi, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis pagal byloje pareikštus reikalavimus, tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir t. t.
29. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo, trečiųjų asmenų pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
30. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.
31. Kasacinio teismo praktikoje dėl dispozityvių bylų išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba nustatyti to, ko šalis neprašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).
32. Pagal bylos esmę nustatytina, kokie asmenys yra teisiškai suinteresuoti asmenys, turintys dalyvauti konkrečios bylos procese trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu teisiniu statusu (CPK 47 straipsnis). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo T. L., kurio sklypas ribojasi su ieškovei priklausančiu sklypu, teismo procese iš esmės net nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį, atsikirtimų neteikė, klausimo dėl įvažiavimo į jo sklypą nekėlė, priešieškinio nereiškė, išvažiuojamajame teismo posėdyje nedalyvavo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, kuris saistomas ieškinio (priešieškinio) pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio (priešieškinio) ribų, net negalėjo svarstyti klausimo dėl trečiojo asmens įvažiavimo į sklypą, nustatant servitutą keliui, nes tokio reikalavimo pagal ieškinį byloje nebuvo pareikšta.
33. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
34. Ieškiniu ieškovė siekė, kad jos trūkstama žemės sklypo dalis - 12,48 arų, būtų kompensuota valstybinės žemės dalimi, esančiame gretimame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant ieškovės žemės sklypo ribas pagal 2020-03-03 atlikto matininko A. P. situacijos brėžinį, pagal faktiškai nusistovėjusią 50 arų žemėnaudą ir pagal koordinates (nuo X-6115004,00; Y-642511,49 iki X-6114946,59 Y642518,96).
35. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog matininkas A. P., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nesivadovavo šio žemės sklypo suformavimo dokumentų (abriso ir plano) sprendiniais ir pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 6 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas kompensacijai dėl žemės ploto skirtumo gauti.
36. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės aktus, kad iš ieškovės negali būti atimta nuosavybės dalis.
37. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo.
38. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,50 ha; šį plotą sudaro žemės ūkio naudmenos (0,33 ha), keliai (0,02 ha) ir užstatyta teritorija (0,15 ha). Žemės sklypo rytinė riba ribojasi su T. L. žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); vakarinė riba ribojasi su S. P. žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu savininkė N. K.); šiaurinė riba ribojasi su keliu ((duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kelio naudmenos yra ieškovės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ginčo dėl to byloje nėra.
39. Nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-05-21 sprendimu Nr. 86-2818 ieškovės broliui J. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu į buvusio savininko L. Č. nuosavybės teisėmis valdytą turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), namų valdai. AB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinierius B. L., paženklinęs šio žemės sklypo ribas vietovėje, 1999-03-29 surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kurį pasirašė atsakovas J. V., parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) ir planą. Atsakovas J. V. 2010-11-08 dovanojimo sutartimi Nr. ŠMM-3200 žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais padovanojo savo seseriai ieškovei G. V. Ieškovės užsakymu matininkas A. P. 2019-07-15 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir nustatė, kad šio žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), ieškovės žemės sklypo plotas sumažėjo neleistinumo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
40. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, jog matininkas A. P., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nesivadovavo šio žemės sklypo suformavimo dokumentų (abriso ir plano) sprendiniais ir pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 6 punkto nuostatas.
41. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.
42. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus - detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.
43. Palyginusi prie matininko rašto pridėtame ieškovės žemės sklypo situacijos brėžinyje nurodytų žemės sklypo ribų, nustatytų atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, linijų ilgius su šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose (abrise ir plane) nurodytais tų pačių ribų linijų ilgiais, atsakovė NŽT nustatė ir ieškovė to neneigė, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas ieškovės žemės sklypo šiaurinės ribos linijos ilgis (22,62 m +15,93 m = 38,55 m) 9,45 m sutrumpėjo; rytinės ribos linijos ilgis (27,13 m + 25,08 m + 28,20 m + 15,86 m + 0,92 m + 29,50 = 126,69 m) 22,49 m pailgėjo; pietinės ribos linijų ilgiai (37,60 m) 10,40 m sutrumpėjo; vakarinės ribos linijų ilgiai (74,31 m + 57,89 m = 132,20 m) atitinkamai 28,00 m pailgėjo. Situacijos brėžinyje nurodyta, kad atlikus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus tarp šio žemės sklypo šiaurinės ribos ir kelio ((duomenys neskelbtini)) yra laisvos valstybinės žemės tarpas.
44. Pagal teismų praktiką, taikant Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-10 sprendime administracinėje byloje Nr. A438-222/2014 yra išaiškinta, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (analogiškas aiškinimas pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1334-858/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
45. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas leistinose ribose tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas.
46. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad matininkui A. P. paženklinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir atlikus kadastrinius matavimus žymiai pakito (net iki 28 m) šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai ir tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinės ribos ir kelio ((duomenys neskelbtini)) atsirado laisvos valstybinės žemės tarpas, tad matininkas A. P., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. 8657/0001:2) kadastrinius matavimus, nesivadovavo šio žemės sklypo suformavimo dokumentų sprendiniais ir pažeidė Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 6 punkto nuostatas.
47. Be to, ieškovės reikalavimas nustatyti jos sklypo ribas pagal matininko A. P. situacijos brėžinį negalėjo būti tenkintas ir dėl tos priežasties, kadangi juridinis ieškovės žemės sklypo įsigijimo pagrindas – dovanojimo sutartis. Tai reiškia, kad ieškovė negali įgyti daugiau turtinių teisių, nei jų įgijo gavusi dovanų.
48. Pažymėtina, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo; dovanotojas gali perduoti tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi (CK 4.48 str. 1 d., 6.465 str., 6.473 str. 2 d.). Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą - niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam ipse habet). Taigi, atsakovas J. V., 2010 m. dovanojimo sutartimi ieškovei negalėjo perduoti kitokios konfigūracijos žemės sklypo, kuris nebuvo suformuotas abriso ir plano sprendiniais, nes tokios teisės pats (dovanotojas) neturėjo. Taip pat ieškovei nebuvo perduota teisė į gretimą valstybinės žemės sklypą, kurio sąskaita ieškovė nori atstatyti trūkstamą žemės sklypo plotą.
49. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog bendru atveju, remiantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu NR. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2013-02-27 Nr. 176, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus bei nustačius, kad žemės sklypo plotas sumažėjo ne leistinumo ribose, žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nebuvo pradinė žemės sklypo savininkė, žemės sklypas jai buvo padovanotas atsakovo J. V., kuris žemės sklypą gavo atkūrus jam nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Atsakovui J. V. nuosavybės teisę į žemę perleidus ieškovei, jis pats nuo minėto laikotarpio nėra laikytinas pretendentu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes nuosavybės atkūrimo procesas pasibaigė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-05 nutartis byloje Nr. A146-86/2014).
50. Be to, pagal teismų praktiką, žemės reforma apima tik valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-732/2014), todėl ieškovė, kuri žemės sklypą, kuriam kadastrinių matavimų metu nustatytas ploto skirtumas, įsigijo ne iš valstybės, vykdant žemės reformą, o sudariusi sutartį (dovanojimo) su broliu atsakovu J. V., neįgijo teisės į kompensaciją dėl žemės ploto skirtumo, teisę į šią kompensaciją turėjo J. V., kaip dalyvavęs vykdant žemės reformą.
51. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypo savininkas, kuris dalyvauja privačios žemės perleidimo santykiuose ir iš privataus asmens įsigyja žemės sklypą, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, prisiima visą riziką ir pasekmes dėl vėliau atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyto mažesnio žemės sklypo ploto, nes tokio iš privačių asmenų įsigyto žemės sklypo savininkas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį, turi galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ar nėra žemės sklypo ploto trūkumo.
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ginčo šalių argumentų kontekste, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir tinkamai įvertino įrodymų visumą, teisingai taikė teisės aktus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.
53. Ieškovės siūlytos nustatyti jos žemės sklypo ribos neatitinka įstatymo reikalavimų, ieškovei nedalyvavus nuosavybės teisių atkūrimo procese, jai negali būti kompensuotas žemės sklypo ploto trūkumas šalia esančios valstybinės žemės sklypo sąskaita, kuris, kaip nurodė atsakovė NŽT, vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nutraukus su atsakovu žemės nuomos sutartį, bus siūlomas kitiems asmenims nuomai, todėl negali būti šio sklypo sąskaita didinamas ieškovės sklypas.
54. Kadangi, kaip minėta, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį ir teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, todėl nesant alternatyvių reikalavimų, nesant trečiųjų asmenų atsikirtimų, priešieškinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą ieškinio pagrindo ir dalyko ribose.
55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ir trečiasis asmuo tarpusavio susitarimu gali nusistatyti kelio servitutą. Nesant savininkų tarpusavio sutarimo, vadovaujantis CK 4.126 straipsnio 1 dalimi, servitutas galėtų būti nustatomas teismo sprendimu.
56. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
58. Atsakovams nepateikus prašymo dėl jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.